101 metai be M. K. A?iurlionio. Tabu

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Lietuvos genijai
AUTORIUS:Ai??Arvydas Juozaitis

DATA: 2012-10

101 metai be M. K. A?iurlionio. Tabu

Arvydas Juozaitis

KAi?? tik nuaidAi??jo 100-osios Mikalojaus Konstantino A?iurlionio iA?Ai??jimo metinAi??s. SkaiA?iA? magija primena, kad pasitikAi??s savo gimimo A?imtmetA? kAi??rAi??jas pateikia paraiA?kAi?? amA?inybei, o minint jo mirties A?imtmetA? patikrinama, ar paraiA?ka priimta. Tapo klasiku? ai??i?? laukia amA?inas gyvenimas. Akivaizdu, kad M. K. A?iurlionis iA? amA?inA?jA? menininkA? kohortos ir todAi??l ne maA?iau akivaizdu, kad jo kAi??rybos horizontai plAi??sis. O kartu turAi??s gilAi??ti ir jo asmenybAi??s paA?inimas.

Kas iA?drA?s pasakyti, kad M. K. A?iurlionis iA?Ai??jo iA? gyvenimo savo valia? Ar girdAi??jome vieA?ai tariant A?iuos A?odA?ius Lietuvoje? Ne, lietuviA?kasis kultAi??ros kanonas neleidA?ia perA?engti iA?puoselAi??to tabu, todAi??l jau mokyklos suole paaugliui paaiA?kinama ir A?kalama: ai??zA?iurlionis mirAi?? nuo Ai??maus plauA?iA? uA?degimo.ai??? Tiesa, daA?niausiai nepaaiA?kinama, kokiomis sAi??lygomis tai nutiko.

Ai??iandien galime pasakyti, kad visAi?? A?imtmetA? gyvuoja keli tabu, kuriA? lietuviA? kultAi??ra nAi?? nedrA?sta paliesti. JA? vardai ai??i?? Pustelnikas ir Sofija. Galime kalbAi??ti apie daug kAi??, net apie tris rimtas M. K. A?iurlionio meiles, taA?iau Pustelnikas ir Sofija? ai??i?? nesiartink. KodAi??l? TodAi??l, kad A?iukA?tu, kad viskas aiA?ku. Tarsi ai??zTAi??kstanA?io ir vienos naktiesai??? pasakose: viskAi?? gali liesti, taA?iau A?tai A?iA? durA? ai??i?? ne. Nes anapus… Ai??tai mes ir paA?velkime, kas anapus.

KAi?? daA?niausiai pagalvojame prisiminAi?? ankstyvAi?? M. K. A?iurlionio iA?Ai??jimAi?? sulaukus vos trisdeA?imt penkeriA?? Kad nepasiekAi?? visA? kAi??rybos aukA?tumA?? A?inoma, retas iA? mAi??sA? nepasvarsto: iA?eidamas genijus nepasakAi?? visko, kAi?? norAi??jo ir kAi?? galAi??jo pasakyti. TaA?iau kodAi??l taip iA?Ai??jo, mirAi?? nuo atsitiktinAi??s plauA?iA? ligos, kai gydomas buvo visai nuo kitko? Pagalvojame. Ai??ie klausimai sugaudA?ia kaip atlaidA? varpai ir neatneA?a jokio atsakymo. Nesumesdami, kAi?? dar galvoti, imame spAi??lioti ir fantazuoti: esAi?? kokA? dar pasaulA? bAi??tA? mums atskleidAi??s, kaip dar nustebinAi??s!

Bet kAi?? gi mes A?inome apie M. K. A?iurlionio metus A?emAi??je? Pianistas Rokas Zubovas, kAi?? tik baigAi??s kurti savo prosenelio vaidmenA? vaidybiniame filme ai??zA?vaigA?dA?iA? sonataai??? (reA?isierius Bobas Mullanas), pripaA?ino, kad mums yra aiA?kAi??s ai??zkokie dvideA?imt procentA?ai??? M. K. A?iurlionio gyvenimo. O visa kita? Skendi neA?inioje.

Deja, neA?inioje skendi net ir tie metai, kuriuos mes priskiriame prie tA? dvideA?imties procentA?. Antai paskutinieji M. K. A?iurlionio metai Pustelnike. pernelyg nesigilindami teigiame, kad A?inome, kur jis praleido 1910ai??i??1911-uosius. Buvo ten, kur jam nutiko tai. Ir viskas. DievaA?i, didesnA? savAi??s klaidinimAi?? sunku sugalvoti.

Mes beveik nieko neA?inome apie PustelnikAi??. NesiaiA?kiname aplinkybiA?, kodAi??l bAi??tent ai??i?? Pustelnikas. Nenorime galvoti, ar apskritai turAi??jo bAi??ti Pustelnikas. Neklausiame savAi??s, kas yra toji tuA?A?ia vieta, kurioje jis keturiolika mAi??nesiA? turAi??jo nugyventi uA?rakintas ir kaA?ko laukti.

Pirmiausia, kas seniai krenta A? akis: Pustelnikas tapo mirusios meilAi??s vieta. Sofija nuveA?Ai?? jA? ten ir paliko vieniA?Ai??. Ir metus (net ilgiau!) nelankAi??, nerodAi?? akiA?, neraA?Ai?? laiA?kA?. Atsirado ten tik gavusi paskutinAi?? A?iniAi??, atvyko sparA?iai, iA? Kauno, geleA?inkeliu. Vadinasi, atstumas nebuvo kliAi??tis ir negalAi??jo bAi??ti pasiteisinimas.

SupratAi?? A?iAi?? paprastAi?? ir kartu baisiAi?? aplinkybAi??, nebegalime sustoti, turime pripaA?inti tuA?A?iAi?? ir tariamAi?? mAi??sA? ligA?iolinA? rAi??pestA? A?mogumi ir jo tragedija. Jeigu kultAi??ros sAi??A?inAi?? pabudo, tai ir po A?imto metA? ieA?kokime atsakymA? A? visus klausimus. Tik pagalvokime, kad ir M. K. A?iurlionis A?velgia A? mus iA? anapus, A?iAi??ri ir laukia mAi??sA? drAi??sos.

Turime liautis kartojAi??: ai??zKo norAi??ti iA? psichiA?kai nesveiko A?mogaus? Nuklydo kaA?kur ankstyvAi?? pavasarA?, perA?alo ir A?ia pat pasimirAi??.ai??? Kas leido mums atimti iA? genijaus protAi?? ir teisAi?? sAi??moningai pasirinkti gyvenimo pabaigAi??? Nejaugi iki A?iol viskas taip paprasta?

Ne, nebebus paprasta. Ai??itai galime suprasti toje vietoje, kur genijus baigAi?? savo keliAi?? ai??i?? Pustelnike, VarA?uvos MarkA? rajone. TAi?? priemiestA?, banguojantA? A?emaAi??giais namais ir mirgantA? chaotiA?ka lenkiA?ka reklama, paA?A?sta daugybAi?? mAi??sA? tautieA?iA?. tAi??kstanA?iai lietuvaiA?iA? kerta Markus pasukAi?? automobilA? Juzefo Pilsudskio traktu Vilniaus link. Dauguma pravaA?iuoja, pralekia nesidairydami A? A?alis. Ir beveik niekas neA?ino, kad raudona A?viesoforo akis, kelioms akimirkoms stabdanti automobiliA? srautAi?? ties triA?enkliu skaiA?iumi paA?ymAi??tu namu, liudija A?alA?io A?vilgsnA?, tikriau ai??i?? jo kraujo putAi??. Akis kvieA?ia pasukti A? kairAi??, ten, kur uA? keliA? A?imtA? metrA? A?emAi?? tebesaugo vienAi?? didA?iausiA? lietuviA?ko pasaulio mA?sliA?. Ten tebestovi gyvi medA?iai, A? kuriA? virA?Ai??nes A?velgAi?? pasaulA? paliekantis M. K. A?iurlionis.

StebAi??tina: ir po A?imto metA? namas, ilgas vienaukA?tis pastatas, primenantis provincijos geleA?inkelio stotA?, tebestovi. Kone visai nepasikeitAi??s. Jeigu kam pavyktA? A?sigauti A? namo vidA?, tas pamatytA? ilgAi?? koridoriA?, kurio sienos mena M. K. A?iurlionio A?eA?Ai??lA?, rastA? kambarA?, paskutinAi?? palatAi??-celAi??, iA? kurios jis iA?Ai??jo A? anapus. Ai??alia namo tebAi??ra ir ta kalvelAi??, savotiA?kas GetsemanAi??s sodas, paskutinioji stotis, kur jis mirtinai suA?alo. Visa tai ranka palieA?iama.

TaA?iau visa tai jau ir nyksta. Vargu ar iA?gelbAi??s namAi?? memorialinAi?? lietuviA? menininkui skirta lenta, pritvirtinta prie frontono. Pastatas, priklausantis moterA? vienuolijai, nAi??nai uA?darytas, jo durys ir langai uA?kalti grotomis. Stovi tarsi apleista provincijos geleA?inkelio stotis, laukianti paskutinio traukinio. Dabartis atlAi??ks ir sutraiA?kys tAi?? vaiduoklA?. Dar kiek, ir vienuolynas, kuris nuosavybAi??s teisAi??mis saugo praeities aidAi??, palydAi??s namAi?? A? ateitA?. UA? jA? A?adama dosniai atseikAi??ti eurais. Ne, kapitalas pirks ne statinA?, o A?emAi??, ant kurios kels betono, stiklo ir metalo dA?iungliA? rojaus kampelA?.

TaA?iau kita pribloA?kia dar daugiau. TuA?A?io ir apleisto pastato savininkAi??s vienuolAi??s, A?sikAi??rusios moderniose patalpose, besimelsdamos kartoja A?odA?ius, kurie paA?eidA?ia mAi??sA? tabu: Pasimelskime uA? A?ia A?uvusio menininko sielAi??. IA? kartos A? kartAi?? A?i atmintis keliauja per maldas.

Daugumos lietuviA? paauglystAi?? prabAi??go doroje kultAi??rinAi??je terpAi??je, kurioje buvo mokoma, kad M. K. A?iurlionis ir S. KymantaitAi?? ai??i?? tai ideali lietuviA?ka pora. Neprilygstama menininkA? ir kAi??rAi??jA? A?eima. Ai??is graA?us mokymas kaip saulAi??s spindulys smelkAi?? tarybinAi??-komunistinAi?? tikrovAi?? ir, dievaA?i, buvo lengviau augti A?inant, kad Lietuvoje, lietuviA? kultAi??ros pasaulyje buvo tobulos meilAi??s sala ai??i?? Konstantinas ir Sofija.

Ai??io mokymo pradA?ia ai??i?? 1960 metai, kai dienos A?viesAi?? iA?vydo ilgai laukta M. K. A?iurlionio A?odinAi?? kAi??ryba. Knyga ai??zM. K. A?iurlionis apie muzikAi?? ir dailAi??ai??? (sudarytoja Valerija A?iurlionytAi??-KaruA?ienAi??) padovanojo mums laiA?kus-iA?paA?inimus Sofijai. Storame, drobele aptrauktame tome alsavo gyvas A?mogus, ne vien jo kAi??ryba. A?inoma, uA? tuos neA?kainojamus dokumentus pirmiausia turime dAi??koti paA?iai Sofijai Kymantaitei-A?iurlionienei. Ji, o ne kas kitas, iA?eidama A? anapilA? 1958 metais, nenusineA?Ai?? A? kapAi?? A?iA? meilAi??s liudijimA?, adresuotA? jai. RengAi??si pati skelbti, taA?iau nespAi??jo.

1973 metais, artAi??jant M. K. A?iurlionio 100-osioms gimimo metinAi??ms, Vytautas Landsbergis paruoA?Ai?? leidinA? ai??zLaiA?kai Sofijaiai???, kuriame skelbiami 57 laiA?kai. Jubiliejaus sAi??kuryje guviai prisikAi??lAi?? dAi??mesys ne tik M. K. A?iurlionio kAi??rybai, bet ir jo asmeniui, vadinasi, ir jo meilAi??ms. Genijaus laiA?kai paskutiniajai mylimajai lipo prie skaitytojA? A?irdA?iA? kaip medus. Neilgai trukus iA?populiarAi??jo ir ai??zLaiA?kA? Sofijaiai??? vakarai, kuriA? metu aktoriai skaitydavo tarsi dviejA? sielA? intymiausius pokalbius.

A?odelis tarsi ai??i?? neatsitiktinis. AktoriA?-meistrA? skaitomi Kastuko jausmA? pasaA?ai Zoselei bAi??davo pristatomi kartu su Sofijos A?odA?iais Konstantinui. YpaA? A?taigiai A?itai darAi?? RAi??ta StaliliAi??naitAi??, balso tembru ir A?ilta tartimi sukurdavusi mistiA?kAi?? dviejA? sielA? bendrystAi??s atmosferAi??. TaA?iau ji, kaip ir kiti aktoriai (A?iandien tai daro Virginija KochanskytAi?? su Petru Venclovu), gretino skirtingos vertAi??s ir skirtingA? A?anrA? pasaA?us. Klausytojai, o ypaA? klausytojos, neleisdavo sau pagalvoti, kad tikro Sofijos balso tariamose sielA? sAi??A?aukose nAi??ra. IA? tikrA?jA? yra tik Konstantino laiA?kai mylimajai, taA?iau nAi?? vieno ai??i?? Sofijos Konstantinui. NegalAi??jo bAi??ti, nes Sofija sunaikino visus savo laiA?kus, nepaliko nAi?? vieno, Konstantinui skirto. Tad kas liko? Tai, kAi?? ji raA?Ai?? apie KonstantinAi?? Felicijai BortkeviA?ienei, DobuA?inskiams ir kitiems, kAi?? paliko liudijimuose ir atsiminimuose. Visa tai, meistriA?kai A?pinant A? ai??zLaiA?kA? Sofijaiai??? audinA?, galAi??jo ir gali sukurti dialogo skambAi??jimAi??. TaA?iau pats dialogas? Jo nebuvo ir nAi??ra. Konstantino iA?paA?inimA? tarsi uA?teko ir uA?tenka uA? abu.

Paskutinieji M. K. A?iurlionio metai Pustelniko gydykloje A?aukte A?aukiasi teisingumo. Klausimai pilasi kaip iA? gausybAi??s rago, tad nuo kurio pradAi??ti?

Pirma: kodAi??l M. K. A?iurlionis buvo nuveA?tas A? PustelnikAi??? Ar jam tikrai reikAi??jo psichoneurologinio gydymo? Kokios buvo to meto psichiatrinAi??s gydyklos, sanatorijos?

1910 metA? vasario 27 dienAi?? Sofija paraA?Ai?? biA?iulei Felicijai BortkeviA?ienei: ai??zGeroji mano <...>. Esu rami, kad A?dAi??jau A? gerAi?? vietAi?? ai??i?? globa labai gera ir pats gydytojas OlechnoviA?Ai?? labai giriamas, ir kaipo A?mogus simpatiA?kas ai??i?? viena tik, kad brangu, bet viltis yra, tai svarbiausia ai??i?? skatikai irgi perspektyvoje.ai??? LaiA?kas iA?kalbus: vos keli sakiniai, o A?iniA? daug. Pirmiausia nepaprastai raiA?kus veiksmaA?odis ai??zA?dAi??jauai??? (laiA?kas raA?ytas lietuviA?kai); labai svarbus ir A?sitikinimas, kad vieta gera, kad gydytojas patikimas, labai giriamas. Taip Sofija tikino ne tik draugAi??, bet ir save, kad pasielgAi?? teisingai. Ir nusiramino. IA?sakoma tik viena abejonAi??: ai??zbranguai???. TaA?iau netrukus piniginAi?? problema buvo iA?sprAi??sta (finansinAi?? pagalba atAi??jo iA? biA?iuliA?, draugA? ir gerbAi??jA?, prisidAi??jAi??s kunigaikA?tis Liubomirskis).

Taigi keli A?odA?iai ir mAi??sA? kultAi??ros bendruomenAi?? nurimo visam A?imtmeA?iui! IA? Sofijos teiginiA? sprAi??sta apie viskAi?? ai??i?? ir ligAi??, ir ligoninAi??, ir moralAi??. NeiA?ranki mAi??sA? vis dar nesubrendusi kultAi??ra. Nes, atidA?iau paA?velgus, viskas turi bAi??ti labai neaiA?ku.

Pirmas klausimas, A? kurA? reikAi??tA? atsakyti: kokia buvo to meto psichiniA? ligA? gydymo praktika? XX amA?iaus pirmaisiais metais keitAi??si iA? esmAi??s visas psichikos diagnozavimas, gydymas, poA?iAi??ris A? sAi??monAi??. Sigmundo Freudo neuroziA? teorija buvo kAi?? tik sukonstruota ir dar netapusi plaA?ia praktika. Antras klausimas: kas buvo privati psichiatrijos gydykla XX amA?iaus pradA?ios Rusijos imperijoje? Juk Pustelnikas ai??i?? bene pirmoji A?io pobAi??dA?io A?staiga valstybAi??je. (Ne pro A?alA? prisiminti, kad tik 1907 metais Vladimiras Bechterevas A?kAi??rAi?? prie Petrapilio universiteto pirmAi??jA? Rusijos psichoneurologinA? institutAi??.) TreA?ias, ir bene svarbiausias klausimas: koks buvo Pustelniko gydyklos licencijavimas, sertifikavimas, diagnozavimo lygis, pagaliau ai??i?? gydymo praktika? Kas jAi?? kontroliavo? Kokia buvo vidaus tvarka? Ar A?inomas nors vienas tikras M. K. A?iurlionio ligos istorijos apraA?ymas?

Ai?? A?iuos klausimus neatsakius, reikAi??tA? daryti iA?vadAi??, kad Pustelnikas buvo uA?dara privati sveikatos verslo A?staiga. ai??zLabai giriamasai??? vyriausiasis gydytojas ai??i?? tai ir A?staigos savininkas.

M. K. A?iurlionis turAi??jo patirti agresyvaus gydymo praktikAi??. Brolis Stasys, tuo metu mokAi??sis VarA?uvoje ir nuolat lankAi??s KonstantinAi?? (daA?niausiai sekmadieniais), 1935 metA? ai??zNaujojoje Romuvojeai??? raA?Ai??: ai??zVasaros metu /1910 m./ buvo laikotarpis, kada jam pasidarAi?? geriau… Jam buvo leista skambinti fortepijonu ir, jam praA?ant, daktaras sutiko, kad jam bAi??tA? duotos pastelAi??s ir popierius, taA?iau nustatAi?? tapybos darbui labai trumpAi?? laikAi??.ai??? Kiek to laiko davAi??? A?inia: vos kelias valandas. Toliau Stasys raA?o: ai??zM. K. A?iurlionis paslAi??pdavo gabalAi??lius daA?A? ir A?vakiA? ir, visiems sumigus, pradAi??davo pieA?ti naktimis. AuA?tant visus pieA?inius paslAi??pdavo uA? peA?iaus. LigoninAi??s administracija galop patyrAi?? apie jo naktinius darbus, nutarAi?? atimti popieriA? ir daA?us. M. K. A?iurlionis supykAi??s suplAi??A?Ai?? savo pieA?inius ir, A?metAi??s peA?iun, sudegino.ai???

Skaitant brolio Stasio liudijimAi?? ir dabar stingsta kraujas. Toks gydymas, A?inoma, kAi??sinosi A? A?mogaus savigarbAi?? ir orumAi??. Nenuostabu, kad pacientas ai??zpablogAi??joai???, jA? apAi??mAi?? apatija. Juk negalAi??jo A?mogus nesuprasti, kad A?itaip elgdamasi administracija A?alio supratimo neturi, su kuo ji susidAi??rAi??. Nes jeigu bAi??tA? A?inojusi, vargu ar bAi??tA? taip elgusis. O gydytojai (neA?inia, kiek jA? buvo) vargu ar bAi??tA? dA?iovinAi?? kAi??rAi??jo sielAi?? atimdami iA? jos galimybAi?? dA?iaugtis kAi??ryba.

Kaip A?ia nepadarius iA?vados: M. K. A?iurlionis neturAi??jo bAi??ti A?ios gydyklos pacientu. O jeigu tapo, turAi??jo bAi??ti iA?raA?ytas 1910 metA? vasarAi??, kai kAi??rybinAi??s jAi??gos akivaizdA?iai atgijo (kokia labdara! ai??i?? leista kelias valandas muzikuoti ir tapyti). O vis dAi??lto neiA?leistas, laikytas toliau. Laikytas iki paskutinAi??s gyvenimo dienos.

Tad kaip nepadarius dar vienos iA?vados: A?ia bAi??ta ir pinigA? klausimo, privaA?ios psichiatrijos reikalo. Kai viskas apmokAi??ta (ar mokama dalimis), visi, kas dalyvauja sandoryje, suinteresuoti tAi??sti procesAi??. Artimieji, tarp jA? ir A?mona, informuojami, kad liga pulsuoja ai??i?? tai paAi??mAi??ja, tai atlAi??gsta.

Ai??iems gAi??diems samprotavimams aidint, pasigirsta dar vienas klausimas, bene baisiausias: ar turAi??jo Konstantinas kur grA?A?ti?

A?inoma, galime A?A?velgti bent kelis variantus, taA?iau visi jie netikri. SkubAi??ti A? KaunAi??, pas SofijAi??? A?mona su kAi??dikiu ant rankA? ir vos galAi?? su galu besudurianti; be to, neA?inia, ar laukia. Vykti A? Druskininkus? Ten laukia, bet kokia perspektyva? Pakilus A? tokias kAi??rybos aukA?tumas? Lieka VarA?uva? Ten lauktA? grojimo pamokos, blaA?kymasis, galbAi??t Bronislava Volman. Petrapilis? IA? jo vos iA?trAi??kta. Vilnius? Jame pernelyg daug lietuviA?kos visuomeninAi??s veiklos, nuo kurios jis ryA?tingai pasitraukAi??s; o ir jAi??gA? nAi??ra.

Kuo atidA?iau A?iAi??ri A? tuA?A?iuosius Pustelniko metus, tuo didesnAi?? neviltis apima: nebuvo galima nei pasilikti, nei iA?eiti. O juk prie slenksA?io palikta tokia meilAi?? ai??i?? Sofija!

KultAi??ros istorija A?ino daugybAi?? pasakojimA?, kaip genialAi??s menininkai, patekAi?? A? depresijAi?? ar panirAi?? A? nesAi??kmiA? ruoA?Ai??, A?aukiasi artimA?jA?. Ai??aukiasi A?monA? ir mylimA?jA?, kurios atskuba ir traukia savo nelaimAi??lius iA? bAi??dos, apsaugo juos nuo medicinos intervencijA?. O kaip M. K. A?iurlionio istorijoje ai??i?? ar yra bent vienas toks liudijimas? Taip, Petrapilyje A?aldamas ir smukdamas A? depresijAi?? jis A?aukAi??si Sofijos, ji atvyko. TaA?iau ar A?aukAi??si A? PustelnikAi??? NepajAi??gAi?? A?Ai??ktelAi??ti nAi?? vieno A?odA?io, nAi?? vienu laiA?ku? Prie fortepijono sAi??sti ar tapybos imtis jAi??gA? pakako, o gyvybAi??s balsui ai??i?? ne?

Konstantinas atvyko A? PustelnikAi?? su Sofija, nebuvo nei supanA?iotas, nei atveA?tas apgaule ar kokia kita prievarta. Regis, bAi??ta net susitarimo.

Per 1909 metA? KalAi??das Sofija paraA?Ai?? A? Druskininkus praneA?dama, kad juodu su Konstantinu atvyks po A?venA?iA? ir ilgesniam laikui (pridurdama, kad Konstantinui reikia poilsio ir aplinkos, kur jis geriausiai jauA?iasi). Vadinasi, dar nebuvo minties apie uA?darymAi?? A? gydyklAi??. Vadinasi, buvo imtasi vykdyti atsiveA?tAi?? iA? Petrapilio rekomendacijAi??. Kokia ji buvo?

Imperijos sostinAi??je, kur ir iA?tiko neganda, Konstantinas su Sofija gavo audiencijAi?? pas psichoneurologijos paA?ibAi?? ai??i?? profesoriA? V. BechterevAi??. Ai??is konstatavo pavojingAi?? organizmo iA?sekimAi??, taA?iau diagnozAi??s neiA?raA?Ai??, o apsiribojo rekomendacija: reikia reabilitacijos, atsistatymo, poilsio. Ai?? A?emaitijAi??, Sofijos tAi??viA?kAi??, vaA?iuoti juodu negalAi??jo, nes uoA?vis buvo uA?kAi??lAi??s vartus ai??zvagabunduiai??? A?entui. Kita vertus, buvo baugu apkalbA? apie neveiksnA? vyrAi?? (vien A?tarimas psichine liga tuo metu uA?traukdavo neA?lovAi?? visai A?eimai). Vadinasi, atvykta A? Druskininkus. Ir Konstantinas iA?syk atsigavo… Bet neilgam, nes A?ia pat kaA?kas nutiko. (Apie tai turAi??tA? bAi??ti kita kalba.) Namai brangAi??s, taA?iau A?iemAi?? ankA?ti, su bado blizginamais langais. Sofija daro naujAi?? sprendimAi??.

Jau Petrapilyje ji buvo patyrusi tikrAi?? siaubAi?? (plAi??A?te iA?plAi??A?Ai?? vyrAi?? iA? sumaiA?ties ir kone bado). O juk laukAi??si, buvo penktas mAi??nuo. Kamuojama moteriA?kA? baimiA? ir rAi??pesA?iA?, nuolat pervargdama, ji nutarAi?? paklusti gamtai. NAi??A?A?ioji privalo galvoti nebe apie vyrAi??, o apie savo kAi??dikA? ir save. PasvarsA?iusi, kas jos laukia, suprato, kad A?emaitijoje, tAi??viA?kAi??je, ji negalAi??s gimdyti, bet ir Druskininkuose ai??i?? taip pat. Laukti tris mAi??nesius maA?uose kaip kiA?enAi?? kambarAi??liuose su didele A?eima? Skursti ir ypatingAi?? dAi??mesA? skirti Konstantinui? Tokios naA?tos ji, be abejo, iA?sigando. Tad visai natAi??ralu, kad nutarAi?? ieA?kotis prieglobsA?io pas turtingas drauges. O kAi?? su Konstantinu? Ar ne geriausia bAi??tA? ai??zpadAi??tiai??? jA? A? saugiAi??, globa ir rAi??pesA?iu pasiA?yminA?iAi?? vietAi??? Taip ir turAi??jo gimti mintis apie PustelnikAi??.

Ar galAi??jo Konstantinas viso to nematyti, nesuprasti? Suprato viskAi??. Ir, matyt, pateisino, kad ji jo atA?vilgiu elgiasi teisingai. Ko norAi??t? Tad liko tik stoiA?kai laukti. Pustelnike. Nesikviesti jos iki pagimdys. NeraA?yti laiA?kA?. A?inoma, ir nemelsti laiA?kA?.

Bet kai pirmasis tylos laikotarpis baigAi??si ir Sofija pagimdAi?? ai??i?? kas tada? DanutAi?? gimAi?? geguA?Ai??s pabaigoje, Minsko gubernijos dvare. Jo niekas nesiruoA?Ai?? paleisti, iA?raA?yti iA? gydyklos. Jis iA?gyveno vasaros atgaivAi?? ir po jos ai??i?? apatijAi??. RudenA? Sofija persikAi??lAi?? gyventi A? KaunAi??.

Buvo vienas nedrAi??sus kvietimas. 1910 metA? lapkriA?io 5 dienAi?? Konstantinas paraA?Ai?? kelias eilutes, kurias tyrinAi??tojai, matyt, ir A?iandien laiko paskutiniuoju M. K. A?iurlionio sAi??monAi??s blykstelAi??jimu: ai??zSveikinu Tave, Zose. Kastukas. GalbAi??t, netrukus pasimatysime. BuA?iuoju DanutAi??.ai??? PrieraA?as po Kastukas padarytas brolio Stasio ranka. Ar tai galima vadinti laiA?ku? AtvirlaiA?kiu? GreiA?iau A?auksmu: Atvyk, atsiliepk pagaliau!

IA? Kauno geleA?inkeliu iki VarA?uvos ai??i?? rankAi?? iA?tiesti, nAi??ra nei sienA?, nei muitiniA?. TaA?iau Sofija neatvaA?iavo.

A?inoma, ir po lapkriA?io M. K. A?iurlionio sAi??monAi?? neaptemo. Ai??viesos spindulA? liudija savo prisiminimuose Jadvyga A?iurlionytAi??: ai??zIr A?tai pavasariop /1911 m./ atAi??jo Stasio laiA?kas, kuris mus sukrAi??tAi??: ai??zKastukas pasveiko!ai??? A?inia nuA?vito artAi??jant A?v. Velykoms.

TaA?iau buvo ir kita, dar didesnAi?? A?inia ai??i?? prieA? pat A?v. KalAi??das. Tada iA? Pustelniko A? Druskininkus buvo paraA?ytas ilgas mAi??sA? kultAi??ros kolei kas ignoruotas laiA?kas, apie kurA? iki pastarA?jA? metA? nekalbAi??ta, tarsi neA?inota apie jo egzistavimAi??. LaiA?ko savo prisiminimuose nemini nei broliai, nei seserys. O jo reikA?mAi?? milA?iniA?ka, kone iA? esmAi??s keiA?ianti visAi?? M. K. A?iurlionio sAi??monAi??s ligos istorijAi??. Ai??iuo metu dokumentas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraA?A?iA? skyriuje (VUB RS F153ai??i??1628).

ai??zAi??ventAi??ms neatvaA?iuosime, bet dAi??l to nebijokit, nes atvaA?iuosim truputAi??lA? vAi??liau, o vis tiek pasimatysime ir bus visur garsiau ir vis garsiau, ir net labai garsu. O vAi??liau tai jau visai kas kita, pasipasakosim A?vairiA? dalykA? ir dA?iaugsimAi??s, ir juoksimAi??sai???, ai??i?? raA?o M. K. A?iurlionis A? namus per 1910 metA? A?v. KalAi??das. Ai??A? laiA?kAi?? galAi??jome pamatyti Liudvikos PociAi??nienAi??s dokumentinio serialo ai??zA?iurlionio kodasai??? devintoje serijoje (2008). Filmo kAi??rAi??ja, spAi??liodama, kodAi??l jis nebuvo vieA?inamas sovietmeA?iu, padarAi?? prielaidAi??, kad laiA?kas pradedamas JAi??zaus Kristaus pagarbinimu, o to ateistinAi?? sistema negalAi??jo leisti. Vargu. Nes tiek tuomet, tiek dabar ne vienas ir ne du M. K. A?iurlionio laiA?kai skelbiami kupiAi??ruoti. Pagaliau ir kAi?? tik pateikta citata ai??i?? ji paimta iA? V. Landsbergio 2011 metais naujai iA?leistos ai??zLaiA?kA? Sofijaiai??? knygos. A?ia laiA?ko iA?trauka pateikiama be JAi??zaus Kristaus vardo.

Bet svarbiausia, kad naujausias ai??zLaiA?kA? Sofijaiai??? leidimas iA?Ai??jo su 1910 metA? kalAi??dinio laiA?ko dalimi (vis dar neskelbiant viso dokumento!), kad ir labai nedidele (tarsi, po A?imtmeA?io atradus laiA?kAi??, turima reikalo ne su atradimu, o su seniai apyvartoje esanA?iu tekstu). Bet vis dAi??lto svarbiausia, kad pagaliau jis yra ai??i?? A?stabusis laiA?kas. Jo tonas, jo stilistika ai??i?? kaA?kas neA?prasto. Egzistencijos giesmAi??.

M. K. A?iurlionis jau paA?ioje laiA?ko pradA?ioje imasi fejeriA?ko, karnavalinio tono: ai??zTebAi??nie pagarbintas JAi??zus Kristus.ai??? Garbinti JA? kvieA?iama visa A?iurlioniA? A?eimyna: ai??zSenas jaunas didelis maA?as liesas trumpas grubus senas stiprus ligotas neA?galintis kurA?ias aklas nebylys kvailys iA?mintingas gudrus durnius maA?akalbis ir… padorus ir smirdintis nuskurdAi??lis…ai??? IeA?kant neadekvatumo tikrovei A?enklA?, tokA? pasaA?Ai?? galima pavadinti ir liguistos fantazijos vaisiumi. TaA?iau! Tarytum A?mogus, visus metus nebendravAi??s su pasauliu, su savo brangiausiais A?monAi??mis, turAi??tA? prabilti kaip sausas racionalistas ar buhalteris. Be to, ar Konstantinas negalAi??jo numanyti, kad laiA?kas sukels namiA?kiA? tarpe A?okAi??? TodAi??l juokiasi ir net A?aiposi, o juokas ai??i?? tai tikriausias sveikatos poA?ymis.

Tiesa, raA?o jis ir apie labai praktiA?kus dalykus: apie tai, kad tAi??vui siunA?ia pinigA? stogui, kad rAi??pi jam galimi brolio Petro mokslai Petrapilio konservatorijoje, o svarbiausia ai??i?? visos A?eimos sveikata ir mamos dantys, kuriuos bemat reikia taisyti pas GimbutaitAi??, Vilniuje. Jis tarsi A?aukte A?aukia: AA? gyvas ir sveikas, nAi?? nemanykite kitaip! O kad atrodytA? dar sveikesnis, prabyla apie karvAi??, kuri labai svarbi Ai??kiui ir reikalinga A?mogui, nes pats Nietzsche taip sakAi??s; A?inoma, naudingas gyvulys brangus, jo kaina svyruojanti nuo 80 iki 150 rubliA?, taA?iau… TaA?iau reikia!

A?odA?iu, laiA?kas alsuoja dA?iaugsmu ir aistra gyventi. GalbAi??t paskutine Konstantino aistra.

Visa, kas svarbiausia gyvenime, nustatoma gyvybAi??s dAi??sniA?. DevyniA? mAi??nesiA? ciklas, bAi??tinas A?mogui uA?simegzti ir gimti, yra pamatinis laiko vienetas. M. K. A?iurlionis kelis kartus patyrAi?? devyniA? mAi??nesiA? diktatAi??. PirmAi?? kartAi?? tai nutiko Leipcige, kur jis per devynis mAi??nesius iA?skleidAi?? antrAi?? savos kAi??rybos sparnAi?? ai??i?? bAi??damas kompozitorius, tapo ir dailininku. KitAi?? kartAi??, kai iA?gyveno meilAi?? Sofijai: atidA?iai paskaiA?iavAi?? dienas, kurias juodu praleido kartu, visai A?manoma, kad suskaiA?iuotume devynis mAi??nesius. Ir pagaliau devyni mAi??nesiai, skirti dukrai Danutei ateiti A? pasaulA?. Skirti paskutiniam jo kAi??no stebuklui, kurio jis nebepamatAi??.

MeilAi?? paskutinei savo mAi??zai buvo jam tikrA? tikriausias likimo iA?A?Ai??kis. MeilAi?? privertAi?? jA? paA?velgti A? prarajAi??. TaA?iau kai labai atidA?iai A?siA?iAi??ri A? prarajAi??, A?i paA?velgia A? tave. Taip pasakAi?? mAi??gstamas jo filosofas.

Mikalojus Konstantinas A?iurlionis iA?Ai??jo suA?alti nuaidAi??jus VerbA? sekmadienio varpams, prasidAi??jus DidA?iajai savaitei.

IA?Ai??jo supratAi??s, kad iA?gAi??rAi?? visAi?? jam skirtAi?? kartybiA? taurAi?? ir nebeliko nAi?? laA?o.

2012 m. rugsAi??jis