1936-A?jA? metA? DEKLARACIJA

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??KAi??stutis Skrupskelis
DATA: 2012-09

1936-A?jA? metA? DEKLARACIJA

KAi??stutis Skrupskelis

JaunA?jA? katalikA? 1936 m. politinAi?? deklaracija ir A?iandien aktuali, ai??i?? kai kuriais atA?vilgiais net aktualesnAi?? negu prieA? gerAi?? deA?imtmetA?, kai pirmAi?? kartAi?? man prireikAi?? jAi?? paliesti1. Tada teko duoti atkirtA? tik keliems su deklaracija vos pavirA?utiniA?kai susipaA?inusiems ideologiniams prieA?ininkams2, o dabar matyti A?enklA?, kad tam tikri priekaiA?tai A?sisunkia ir A? akademinA? folklorAi??.

Norim to ar nenorim, bet ne kas kitas kaip katalikai, ir bAi??tent jA? ateitininkiA?koji srovAi??, ketvirtAi?? deA?imtmetA? A? gyvenimAi?? paleido gausiausiAi?? ir pajAi??giausiAi?? kultAi??rininkA? bei visuomenininkA? bAi??rA?. Tiriant ir raA?ant prieA?kario istorijAi?? jA? apeiti negalima. TaA?iau priekaiA?tai, neva jie faA?istavAi?? (ar dar blogiau), neleidA?ia tai iA?sakantiems istorikams pastebAi??ti, kad stipriausia demokratinAi?? opozicijos jAi??ga buvo kaip tik jie, ateitininkai. Dabartinis momentas vAi??l sugrA?A?ti prie A?ios temos svarbus ir tuo, kad pradeda rodytis ir dalykiA?ki prieA?kario Lietuvos istorijos tyrinAi??jimai.

Kai kam gal pakyrAi??s tekste pasikartojanA?ios nuorodos A? tautininkus. Toks turAi??tA? atsiminti, kad Deklaracijoje buvo nusitaikyta bAi??tent A? juos. PanaA?iai reikia suprasti pastabas apie auklAi??jimAi??: Lietuvoje, kaip ir Italijoje ar Vokietijoje, arA?iausiai varA?ytasi dAi??l jaunimo auklAi??jimo.

Ai??Ai?? organiA?kosios valstybAi??s kAi??rybAi?? yra stambus nepriklausomos valstybAi??s laimAi??jimas: Rusijos imperijoje lietuviai buvo per toli nuo politiniA? centrA?, kad bAi??tA? galAi??jAi?? deramai rAi??pintis valstybAi??s pagrindais. O pasiekus nepriklausomybAi?? politinAi??s filosofijos dar reikAi??jo palaukti: kokiais 1930-aisiais tam nebAi??tA? uA?tekAi?? pajAi??gA?. Teisingai deklaracija apibAi??dinta nepasiraA?ytoje apA?valgoje A?idinyje: jAi?? ai??zreikia laikyti pirmuoju savarankiA?kesniu naujosios mAi??sA? inteligentijos kartos pasisakymuai???3.

Tai buvo jaunA? ateitininkA? A?odis, griaunantis tautininkA? propagandAi??, neva visa sveika tauta dirbanti kartu su jais, o opozicijoje ai??i?? tik saujelAi?? seimA? laikA? veteranA?, gyvenanA?iA? gerA? dienA? prisiminimais. IA? A?eA?iolikos pasiraA?iusiA?jA? beveik visi buvo reA?imo smaugiamo katalikiA?ko Teologijos-filosofijos fakulteto auklAi??tiniai, septyni ai??i?? apgynAi?? doktoratus Europos universitetuose. Lyginant su studentA? gausesniu Humanitariniu fakultetu, kontrastas akivaizdus: nors tautininkai tvirtino prieA?ingai, ne Humanitarinis, o Teologijos-filosofijos fakultetas pritraukdavo gabesniuosius ir juos geriau parengdavo4.

Ar ne kaip tik dAi??l A?io kontrasto kai kurie tautininkA? A?urnalistai suskubo uA?tikrinti, kad deklaracijoje nesama nieko nei vertinga, nei nauja? PavyzdA?iui, tautiniam jaunimui auklAi??ti skirtoji Jaunoji karta raA?o: ai??zSaujelAi??s partiniA? davatkA?, buvusiA? partiniA? vadA? vis A?sikandAi?? neA?iojasi senas paA?iAi??ras, nAi?? kiek nemokAi??dami ir nepajAi??gdami suprasti laiko dvasios, didA?iojo tautiA?ko atgimimo. [...] Kai kurie jauni veikAi??jai, aktyvus ateitininkai, net savotiA?kAi?? valstybAi??s santvarkAi?? ai??zkuriaai??? ir diskutuoja. Nors toji santvarka nAi??ra naujas dalykas. [...] KAi?? gi vyrai sumanAi?? ai??zgelbAi??tiai??? LietuvAi??, atneA?ti jai iA?ganymAi??ai???. Juos laiminantis ateitininkA? ideologas Stasys Ai??alkauskis ir senA? laikA? kirA?intojai, bAi??tent partijA? vadai. Tuo tarpu visiems sveikai galvojantiems aiA?ku, kad pilieA?iams rAi??pintis nAi??ra k(u)o: ai??zTautos Vado vedama, mAi??sA? valstybAi?? A?engia teisingu keliuai???. Deklaracija tAi??ra ai??zbandymas atgauti krikA?A?ioniA? demokratA? prarastas pozicijasai???, nes tauta pasitiki Tautos Vadu ir tautiA?kA? organizacijA? rAi??muose kAi??rybingai dirba5. Nors ir ne paniekinamu tonu, panaA?iai atsiliepAi?? ir bAi??simasis iA?eivijos liberalA? ideologas Vincas Rastenis: daugmaA? viskas randama TautininkA? sAi??jungos A?statuose, tik tiek, kad deklaracijoje tai miglota, o A?statuose ai??i?? aiA?ku. Teisingai pastebAi??jAi??s, kad deklaracijai A?gyvendinti reikAi??tA? konkreA?iA? A?statymA?, jis nusiskundA?ia, kad joje nenurodyta, kokie tie A?statymai turAi??tA? bAi??ti. Pasak Rastenio, filosofuojama ir iA?sisukinAi??jama nuo praktikos klausimA?, nes visi autoriai yra daugiau ar maA?iau filosofai: tarp jA? nAi??ra nAi?? vieno valstybAi??s teisAi??s specialisto6.

Rastenis tik prabAi??gomis palietAi?? valstybinio totalizmo klausimAi??, pasitenkindamas uA?tikrinimu, kad tautininkai totalizmo nesiekia. Ai??iuo atA?vilgiu A?A?valgesnis pasirodAi?? kitas bAi??simasis iA?eivijos liberalas ai??i?? Vincas Trumpa. PripaA?inAi??s, kad ai??zteorijoje, tai graA?i, nauja ir originali visuomeninAi?? ideologijaai???, jis pabrAi??A?Ai??, kad ji ai??ztolima autoritetiniams ir diktatAi??riniams reA?imamsai???. Naujosios ideologijos centre stovA?s demokratinAi??je santvarkoje gyvenantis laisvas kAi??rAi??jas7.

IroniA?ka, kad kartais dar ir dabar priekaiA?taujama, neva deklaracija esanti faA?istinis dokumentas, nors priekaiA?tautojai paprastai esti iA? A? totalizmAi?? linkusiA? tautininkA? kilAi?? iA?eivijos liberalai. TaA?iau kadangi esu A?iuo klausimu pasisakAi??s jau anksA?iau, A?ia pasitenkinsiu tik iA?ryA?kindamas kelis momentus8. DAi??l tos paA?ios prieA?asties nAi??ra reikalo iA?samiau dAi??styti ir deklaracijos turinio.

Ai??Deklaracijos filosofinius rAi??mus sudaro, kaip teisingai pastebAi??jo Trumpa, A?mogaus kaip individo skyrimas nuo A?mogaus kaip asmens ai??i?? jau vien dAi??l to negalima deklaracijai primesti faA?izmo. Individas tai daugiau ekonominis A?mogus, o asmuo ai??i?? tas pats A?mogus kaip kultAi??ros kAi??rAi??jas. Ir faA?istinis, ir komunistinis totalizmas visAi?? A?mogA? palenkia valstybei, ai??i?? A?is bruoA?as ryA?kus ir tautininkA? pedagogikoje bei kultAi??ros politikoje9. O dekAi??laracijos autoriai tik individus subordinuoja valstybei, asmenis iA?keldami virA? jos. Bet kokio totalizmo atstovui visiA?kai svetimas bAi??tA? toks teiginys: ai??zKiekvienas kAi??rybinis veiksmas kyla iA? giliausiA? asmens gelmiA? ir todAi??l yra autonomiA?kasai???. ValstybAi?? privalanti globoti ir saugoti asmenis, bet negalinti jA? valdyti.

IA?keldama laisvAi?? asmenA? kaip kultAi??ros kAi??rAi??jAi??, deklaracija protestuoja prieA? Europoje A?sigalintA? ir Lietuvos neaplenkusA? valstybinA? totalizmAi??. Ai??ita prasme deklaracija iA?reiA?kia ir Igno Skrupskelio principinAi?? orientacijAi??. Viename tekstA? apie literatAi??ros lobius deginanA?ias minias jis yra raA?Ai??s: ai??zJos jautAi??si laimAi??jusios ir triumfaliA?kai A?ygiuojanA?ios A? naujAi?? ateitA?ai???10. Cituoto deklaracijos teiginio A?viesoje A?is pasisakymas A?gauna gilesnAi?? prasmAi??: triumfuojanti minia yra asmens gelmes naikinanA?ios totalitarinAi??s valstybAi??s gaminys. Verta pastebAi??ti, kad pasaulinAi??je parodoje ParyA?iuje kaip sovietinio totalizmo iA?davAi?? jis tematAi?? vadAi?? ir beveidAi?? miniAi??11. KandesnAi?? A?iame fone atrodo ir jo frazAi?? raA?inyje apie AntanAi?? SmetonAi??: ai??zindivido laisvAi?? nebuvo jo laikoma nusikaltimu tautos vienybeiai???12.

Prie Georgo Hegelio pratAi??s filosofas raA?ytA? maA?daug taip: totalizme tik Vadas yra laisvas. Tai yra tik Vadui priklausanti kAi??rybinAi?? iniciatyva, o visi kitiAi??ai??i?? minia. VAi??l verta prisiminti, kad vado kultas ir pareiga paklustiAi??ai??i?? vieni ryA?kesniA? tautininkA? pedagogikos bruoA?A?.

Jaunieji katalikai nebuvo mAi??sA? laikA? individualistai. Mes kalbame, tarytum A?mogaus asmenybAi?? bAi??tA? gamtos dovana, kuriAi?? tereikia surasti ir iA?skleisti. O jiems asmenybAi?? buvo kAi??rinys, sunkiA? pastangA? vaisius, formuojamas ir paties A?mogaus, ir tautiniA? bei religiniA? bendruomeniA?, dirbant idealA? A?viesoje. Tai galvosena katalikiA?ka ir A?alkauskiA?ka. Tautininkai irgi pripaA?ino, kad asmenybAi??s ne dovanotos, bet iA?ugdomos. TaA?iau, vardan vieningos tautos, vienybAi?? suprasdami unitariA?kai, jie siekAi?? auklAi??ti visiems privalomos tautiA?kos ideologijos rAi??muose. O Ai??alkauskis ir jaunieji katalikai siekAi?? diferencijuotos vienybAi??s, kaip prieA?prieA?Ai?? tautininkams skelbdami vienybAi??s A?vairovAi??je idealAi??.

Deklaracijoje faA?izmo ir tautininkA? kritika nepasilieka paslAi??pta filosofinAi??se subtilybAi??se, ji reiA?kiama ir atvirai. Ai??tai pastebAi??jus, kad autoritetizmas asmeniui palieka maA?ai kAi??rybai bAi??tinos laisvAi??s, teigiama: ai??zTodAi??l ir lietuviA?kAi??jA? autoritetizmAi?? galima laikyti tik pereinamAi??ja mAi??sA? valstybAi??s gyvenimo formaai???. Deklaracijos autoriai sutinka, kad perversmas ir tautininkA? reA?imas, neA?iAi??rint trAi??kumA?, Lietuvos vystimesi atliko teigiamAi?? vaidmenA?, sutramdydami anarchijon linkusiAi?? parlamentinAi?? demokratijAi??. Bet laikydamasis toliau, autoritetizmas neA?iAi??s kraA?tui mirtA?: ai??zKiekvienas sustingimas, vistiek ar jis bAi??tA? liberalistinAi??je demokratijoje ar autoritetizme, neA?a valstybei mirtA?, nes uA?muA?a kAi??rybinAi?? tautos energijAi??ai???. TodAi??l esAi?? bAi??tina iA? autoritetizmo pereiti A? organiA?kAi??jAi?? santvarkAi??. PerAi??jimo prielaida yra A? gyvenimAi?? A?siliejanti nauja karta, nedalyvavusi kuriant nei parlamentarizmAi??, nei autoritetizmAi??.

AutoritetizmAi?? griautA? ir administracinio aparato reforma, jA? pertvarkant ne lojalumo, bet kompetencijos pagrindu. Ir SovietA? SAi??jungoje, ir Vokietijoje, ir Italijoje kadrA? politika atliko centrinA? vaidmenA?: reA?imai A?sitvirtino A?darbindami reA?imo ideologijai palankius, patikimus A?mones. PanaA?i padAi??tis buvo susiklosA?iusi ir Lietuvoje. O deklaracijoje raA?oma: administracinio aparato ai??zsudarymas turAi??tA? bAi??ti vykdomas racionalios atrankos priemonAi??mis, kuo plaA?iau vartojant konkursinius bAi??dusai???.

ValstybAi?? taip pat turAi??tA? riboti kultAi??rinAi?? autonomija ir korporatyvinAi?? santvarka. Apie pirmAi??jAi?? deklaracijoje raA?oma: ai??zNuo politiniA? kraA?to institucijA?, kuriose bAi??tA? sukoncentruoti politiniai A?alies reikalai, turAi??tA? nepriklausyti ideologiniai ir religiniai reikalaiai???. Kaip A?inia, to meto totalistiniai reA?imai savinosi ideologijos monopolA?. Lietuvoje, pasak tautininkA?, Tautos Vado neklausantys tik visuomenAi??s puvAi??siai ai??i?? pogrindA?io grybai, kaip ateitininkus kartais vadindavo tautininkA? spaudoje. O deklaracija, skelbdama kultAi??rinAi?? autonomijAi??, iA? principo atmeta faA?istinAi??s valstybAi??s centrinAi?? institucijAi??Ai??ai??i?? Tautos VadAi??. Ne jis, kaip kartais skelbta, nustatAi??s auklAi??jimo gaires, bet atitinkamos religinAi??s, idAi??jinAi??s, tautinAi??s bendruomenAi??s. KultAi??rinAi?? autonomija valstybei patiki ekonominius, vidaus tvarkos ir uA?sienio politikos klausimus, o gyvenimAi?? A?prasminanA?ias pasaulAi??A?iAi??ras palieka A?monAi??ms ir valstybAi??s nevaldomoms bendruomenAi??ms. Pranas Dielininkaitis taip apibAi??dino autonomijos pasekmes kraA?to gyvenime: ai??zDemokratinAi?? valstybAi??, susidurdama su A?vairiomis pasaulAi??A?iAi??romis ir skirtingas ideologijas iA?paA?ystanA?iomis visuomenAi??mis, joms visoms leidA?ia lygiomis teisAi??mis gyvuoti ir veikti. [...] NeturAi??dama savo ekskliusyvistinAi??s pasaulAi??A?iAi??ros, demokratinAi?? valstybAi?? sAi??A?inAi??s srityje paskelbia tolerancijAi?? ir neutralumAi??ai???13.

Kad bAi??tA? aiA?kiau, reikia pridurti, kad 1935 m. perorganizuojant tautininkA? LietuviA? mokytojA? sAi??jungAi??, buvo A?vestas ai??zskyrimo pradasai???: valstybAi??s prezidentas skiria pagrindinius sAi??jungos vadovus14. Ai??itaip nariA? skaiA?iumi gausiausia mokytojA? sAi??junga buvo atimta iA? savo nariA? ir atiduota valstybei. Tokio tipo profesines sAi??jungas deklaracija vadino ai??zpseudo-korporatizmuai???, kuris ai??zesti A?rankis vienai grupei vieA?patauti, arba priedanga pilietinAi??ms bei visuomeninAi??ms laisvAi??ms panaikintiai???. Dielininkaitis buvo smulkiai susipaA?inAi??s su mokyklA? valdymu A?vairiuose kraA?tuose, ir mokytojA? sAi??jungos reorganizavimo negalAi??jo nepastebAi??ti.

Asmens laisvAi?? nukreipiama ir prieA? kai kuriuos BaA?nyA?ios hierarchus, reikalavusius, kad visi katalikiA?kai krikA?tytieji liktA? pavaldAi??s baA?nytinei teisei. Deklaracijoje skelbiama, kad reikalinga, jog ai??zkiekvienas nuo bet kurios konfesijos atitrAi??kAi??s asmuo galAi??tA? laisvai ir savarankiA?kai rinktis naujos pasaulAi??A?iAi??ros keliAi??ai???. Skrupskelio paA?iAi??ra civilinAi??s metrikacijos klausimu yra nuosekli A?io principo pasekmAi??15.

Kai kuriA? kritikA? akyse faA?izmu atsiduoda deklaracijos siAi??loma korporatyvinAi?? santvarka. TaA?iau koncepcijos A?aknA? reikia ieA?koti ne Italijos faA?izme, o katalikiA?koje prigimtiniA? bendruomeniA? sampratoje. Kaip A?inia, jas pabrAi??A?Ai?? Leonas XIII, kurio socialinAi??s enciklikos A?kvAi??pAi?? ateitininkus. Kad omenyje turimos prigimtinAi??s bendruomenAi??s, rodo ir toks pavyzdys: ai??zKorporacijas sudarytA? laisvos, aukA?tesniA? organA? kontroliuojamos darbdaviA?, darbininkA? ir techninio personalo profesinAi??s sAi??jungosai???. Organizuotos visuomenAi??s siekAi?? ir tautininkai, taA?iau valstybinio totalizmo rAi??muose ai??i?? skautA? ir mokytojA? sAi??jungos suvalstybinimas yra ryA?kAi??s tokios politikos A?enklai. O deklaracijoje pabrAi??A?iama, kad korporatyvinAi?? sistema turi kilti iA? apaA?ios A? virA?A?: ne valstybAi?? A?mones organizuoja, bet jie patys buriasi sekdami prigimtinius kultAi??rinius, religinius, profesinius ryA?ius. Ai??ioje vietoje randama konstitucinAi?? naujovAi?? ai??i?? ai??zVyriausioji KorporacijA? Tarybaai??? ir ai??zKorporacijA? RAi??maiai???. Ai??tvirtintos atitinkamais A?statymais A?ios institucijos turAi??jo riboti valstybAi??s sferAi??.

Kad omenyje turAi??tos ne faA?istinAi??s korporacijos, prisimena ir Antanas Maceina, teigdamas, kad Pijaus XI enciklika Quadregesimo anno buvusi vienas pagrindiniA? deklaracijos idAi??jiniA? A?altiniA?. Jis taip pat liudija, kad mAi??stant apie bAi??simosios organiA?kosios valstybAi??s konstitucijAi??, buvusi prisiminta ir ai??zA?prasta J. Locke demokratijos samprata, bAi??tent: trijA? galiA? (parlamento, vyriausybAi??s, teismo) nepriklausomybAi?? viena nuo kitosai???16.

Galima tekste A?skaityti ir pastangas apraminti tautininkus, uA?tikrinti, kad nenorima jA? vienu mostu iA?mesti A? gatvAi??. Pasirodo, organiA?koji valstybAi?? kuriama ai??zlaipsniA?kos evoliucijos keliuai???, valstybei priimant A?statymus ir palaikant tas institucijas, ai??zkurios sudarytA? korporatyvinAi??s santvarkos ir kultAi??rinAi??s autonomijos pradusai???. Nuosekliai A?ia dvasia jaunieji katalikai propaguos KultAi??ros fondo steigimAi??, ai??i?? deja, ir autonomijos srityje tautininkai laikAi??si totalizmo, Lituanistikos institutAi?? pavadindami Antano Smetonos vardu.

Deklaracijoje visi kvieA?iami A?sijungti A? tolimesnes diskusijas. TaA?iau tekilo nevaisinga audra, vAi??l parodA?iusi, kad stipresnes intelektines pajAi??gas telkAi?? ateitininkai, o tautininkai nesugebAi??jo pakilti ligi jA? lygio. Savo mokiniA? ginti stojo Ai??alkauskis, skelbdamas, kad deklaracijoje atsispindinA?ios jo mintys: ai??ziki A?iolei mano kelias buvo beveik vieniA?o kelias. Dabar man pasidarAi?? drAi??siau ir dA?iaugsmingiauai???. Dienos kontekste reikA?minga, kad jis skelbAi?? autorius esant ai??zmoraliai ir intelektualiai aukA?tai kvalifikuotais intelektualaisai???, tarytum nuspAi??damas, kad tautininkai deklaracijAi?? menkins, esAi?? tai neiA?manAi??liA? vaikAi??zA? darbas. Kaip matAi??me, tokiA? atsiliepimA? buvo.

Autorius Ai??alkauskis paA?inojo gerai ai??i?? ir universitete, ir ateitininkA? veikloje. Jo atestacija reikA?minga: ai??znei vienas iA? jA? nAi??ra susikompromitavAi??s visuomeninio gyvenimo plotmAi??jeai???. Jie ai??znepartyvAi??s A?monAi??sai???, ne todAi??l, kad partijos uA?darytos, bet todAi??l, kad jiems nepartyvumas yra ai??zlaisvas apsisprendimas ir vidaus stiliusai???17. Vertinant jaunA?jA? katalikA? idAi??jas faA?izmo bei autoritetizmo kontekste arba kad ir jA? veiklAi?? 1941 m. vasarAi??, negalima pamirA?ti A?ios Ai??alkauskio atestacijos. Jo akyseAi??ai??i?? tai aukA?tos moralAi??s A?monAi??s.

Ai??Nors jaunieji ne visada tarp savAi??s sutarAi??, po deklaracijos visuomenAi?? A? juos A?iAi??rAi??jo kaip A? daugmaA? vieningAi??, savAi?? ideologijAi?? turinA?iAi?? politinAi?? jAi??gAi??. TaA?iau vis tiek verta stabtelAi??ti prie deklaracijos kilmAi??s ir autorystAi??s klausimo. Beveik tikra, kad bent A?eA?i iA? A?eA?iolikos pasiraA?iusiA?jA? ryA?kesnio vaidmens neatliko. Tai agronomas Balys Vitkus, pedagogas Ignas Malinauskas-MalAi??nas, kalbininkas Antanas Salys, geologas A?eslovas Pakuckas ir raA?ytojai Antanas VaiA?iulaitis bei Juozas GruA?as. Pastarasis prisimena, kad pasitarimuose abu raA?ytojai nebuvAi?? ai??zlaikomi labai rimtaisai???. TaA?iau GruA?o prisiminimuose aptinkame dAi??mesio vertAi?? pastabAi??, apibAi??dinant pasitarimA? dalyviA? nusiteikimAi??: ai??zMes netroA?kom valdA?ios. Mes norAi??jome demokratijAi?? kurti ant krikA?A?ioniA?kos moralAi??s pagrindA?ai???. Pasak jo, ai??zmes rAi??mAi??mis savo gyvenimu ir Masaryko iA?vadomisai???18.

A?ekoslovakijos prezidentas TomaA?as Masarykas mirAi?? 1937 m. rugsAi??jo 14 d. Lietuvoje Masarykas buvo paminAi??tas su gilia pagarba: XX amA?iuje rugsAi??jo 15 d. Juozas Brazaitis raA?Ai??: ai??zVakar pasirodAi?? Kaune vAi??liavos perriA?tos. Daugelis kaunieA?iA? greitai sumetAi??, kad mirAi?? Masarykasai???. Skubiai parengtoje apybraiA?oje Brazaitis pabrAi??A?ia, kad Masarykas vyravo A?ekoslovakijos politikoje ir kultAi??roje savo ai??zasmenybAi??s galiaai???. Taigi, laikantis deklaracijos apibrAi??A?imo, jo autoritetas buvAi??s autentiA?kas, nes jo pagrindo reikia ieA?koti ai??zantasmeninAi??je srityjeai???: ai??zA?mogus, paklusdamas kitam, nepaA?emina savAi??s tik tada, kada jis A?itame kitame jauA?ia aukA?tesnA?jA? pradAi??, dAi??l funkcijA?, kompetencijos arba asmenybAi??sai???19.

Pasak BrazaiA?io, nuo Masaryko ai??zatA?okoai??? faA?izmas, nacionalsocializmas, diktatAi??ra, nes demokratinAi??je ai??zsantvarkoje Masarykas matAi?? daugiausia garantijA? humaniA?kumuiai???. Svarbus ir kitas momentas. Kad ir bAi??damas filosofas, Masarykas nebuvo ai??zkabinetinisai???. Jis neuA?sidarAi?? abstrakcijose, bet filosofiniA? idAi??jA? A?viesoje siekAi?? suprasti ir A?vertinti konkreA?iAi?? dabartA?. MaA?a to, jis buvo ai??zkovosai??? A?mogus, stengAi??sis savo idealus A?gyvendinti per realiAi?? politikAi??. SakyA?iau, kad filosofinis dAi??mesys Lietuvos visuomenAi??s dabarA?iai yra pagrindis deklaracijos bruoA?as. Kaip matAi??me, Rastenis autoriams primetAi?? filosofavimAi??. Tame yra tiesos. TaA?iau jie nebuvo kabinetiniai filosofai.

Toliau svarstant autorystAi??s klausimAi??, reikia atkreipti dAi??mesA? A? KeliuoA?io atsiminimus. Pasak jo, jis pats parengAi??s ai??zjaunA?jA? katalikA?ai??? politinAi??s platformos ai??zeskizAi??ai???Ai??ai??i?? ai??zvengdamas partiniA? konkreA?iA? teiginiA?ai??? ai??i?? ir sudarAi??s saraA?Ai?? galinA?iA?jA? tokiai platformai uA?siangaA?uoti. BAi??rys kelis mAi??nesius ai??zintensyviai posAi??dA?iavoai???, paA?iam KeliuoA?iui dAi??l uA?imtumo retai dalyvaujant. PirmAi?? kartAi?? perskaitAi??s tokA? KeliuoA?io pasisakymAi??, jA? A?vertinau skeptiA?kai, kaip pastangAi?? susireikA?minti, bet susipaA?inAi??s su Trumpos analize nuomonAi?? pakeiA?iau: keliais atvejais Trumpa parodo deklaracijos ir KeliuoA?io minA?iA? jungtis. Centre ai??i?? laisvas kultAi??rAi?? kuriantis asmuo. Keliuotis save laikAi?? autoritetA? nepripaA?A?stanA?iu individualistu, prisimindamas ai??zAi??atrijAi??ai??? jis aiA?kino, kad vieni ai??i?? PaukA?telis, GruA?as, Grinius, Brazaitis ai??i?? klausAi?? Ai??alkauskio bei Ereto, o pats Keliuotis leidAi??sis naujA? keliA? ieA?koti ir nenorAi??jAi??s priklausyti jokiai grupei20. AtsiA?velgiant A? jo savivokAi?? tikAi??tina, kad laisvo kAi??rAi??jo akcentas deklaracijoje yra jo.

Dokumento paskelbimo aplinkybes jis prisimena su nuoskauda. A?idinyje paskelbti atsisakyta esAi?? baiminantis valdA?ios represijA?. Kad pavojun statoma Naujoji romuva, jis tuo metu nesupratAi??s, o kitiems leidinio likimas nerAi??pAi??jAi??s. Nutarta paskelbti kaip vedamAi??jA? ir nepasiraA?ytAi??, ai??zkad visa atsakomybAi?? uA? jAi?? kristA? man ir mano A?urnaluiai???. Bet sprendimAi?? galima paaiA?kinti ir kitaip, jeigu teisinga, kaip jis tvirtina, kad cenzAi??rai leidinio tikrinti neduodavAi??s. (PrieA? platinant reikAi??davo pristatyti du egzempliorius.) O deklaracijai pasirodA?ius, ai??zvaldA?iai tai buvo tokia netikAi??ta, apstulbinanti staigmena, kad ji negalAi??jo tuojau susivokti, kaip A? jAi?? reaguotiai???. Tik vAi??liau, kai jis kaip vedamAi??jA? publikavAi??s Kazio PakA?to straipsnA?, atvirai kritikuojantA? tautininkA? politikAi??, numeris buvo konfiskuotas ir sudegintas21. Keliuotis taip pat tvirtina, kad kilus audrai kiti laikAi??si pasyviai, jA? vienAi?? palikdami ai??zkovoje su tautininkA? valdA?ia ir jA? spaudaai???. Buvo ne visai taip. Viena vertus, jis perdeda savo opozicines nuotaikas: Naujoji romuva laikAi??si arA?iau tautininkA? negu A?idinys ai??i?? pirmame numeryje (1931 m. sausio 1 d.) paskelbti Smetonos linkAi??jimai. Kita vertus, Maceina ir Dielininkaitis stojo A? kovAi??, toje paA?ioje Naujojoje romuvoje. O paskelbdamas minAi??tAi?? nepasiraA?ytAi?? apA?valgAi??, A?idinys atvirai iA?reiA?kAi?? pritarimAi??.

Maceinos tekstas ai??zIndividas-asmuo ir valstybAi??ai??? plAi??toja deklaracijos filosofinius rAi??mus ai??i?? jA? turAi??tA? perskaityti visi, norintieji jauniesiems primesti faA?izmAi??. Pasirodo, deklaracijoje siekiama derinti liberalistinA? individualizmAi?? su autoritetizmu. Kitame raA?inyje Maceina pristato korporatyvinAi?? santvarkAi?? istorijos filosofijos rAi??muose: idAi??ja aktuali, nes pati istorija nuo individualizmo pasuko ai??zorganiA?kos sintezAi??sai??? kryptimi. Tiesiogiai totalizmo klausimo jis nelieA?ia, tik paA?ias korporacijas apibAi??dina kaip tarp atskiro A?mogaus ir valstybAi??s tarpininkaujanA?ias struktAi??ras, ir tuo valstybAi?? atpalaiduojanA?ias nuo ai??znereikalingA? rAi??pesA?iA?ai???. Vienu atveju A?vardijama ir Lietuva: ten, kur valstybAi?? per daug kiA?asi A? korporacijA? reikalus, auga nariA? nesAi??A?iningumas22.

Be abejo, pagrindinis korporatyvizmo teoretikas tarp jaunA?jA? katalikA? buvo Dielininkaitis, tai temai Naujojoje romuvoje paskyrAi??s keturiA? daliA? raA?inA?. Jis iA?sklaido bet kokias faA?izmo uA?uominas: tikras korporatyvizmas randamas Ai??veicarijoje, Liuksemburge, Amerikoje, bet Italijoje, nes tai faA?istinAi??-totalistinAi?? valstybAi??, jo nAi??ra. FaA?istinAi??je Italijoje vadinamosios korporacijos tAi??ra valstybinAi??s administracijos organai23.

Lieka septyni vardai: Juozas Brazaitis, Jonas Grinius, Zenonas Ivinskis, Pranas Matvydas, Kazys PakA?tas, Jonas Pankauskas, Ignas Skrupskelis. Tikriausiai jie visi buvo aktyvAi??s dalyviai, bet neradau pagrindo nAi?? vienam priskirti konkreA?ios teksto dalies. Tikriausiai dalyvavo ir Stasys BaA?kis, bet jis, kaip uA?sienio ministerijos tarnautojas, negalAi??jo pasiraA?yti. GalAi??jo prisidAi??ti ir kunigas StasysAi??Yla.

Pasak PakA?to, grupAi?? susirinkdavusi sekmadieniais 10 val., po miA?iA? Ai??gulos baA?nyA?ioje, daA?niausiai pas jA? patA?, kartais pas SkrupskelA?. Ivinskis teigia, kad galutinAi?? redakcija buvusi priimta Maceinos bute, kada susiginA?yta dAi??l asmens ir individo sAi??vokA? aptarimo: Maceina ai??zpatiekAi?? aiA?kias aptartisai???. Kaip prisimena Ivinskis, savo rankas stipriai pridAi??jAi?? Brazaitis, Dielininkaitis, Keliuotis, Skrupskelis. ArAi??nas Streikus cituoja sandarbininko ai??zJuodaitisai??? praneA?imAi?? (1936-02-21), kad 1936 m. deklaracijos darbo grupAi?? sudarAi?? Juozas Urmanas, Dielininkaitis, ir BaA?kis, o vAi??liau prie jA? prisijungAi?? Skrupskelis ir Juozas Leimonas24.

Jau raA?iau, kad deklaracijoje atsispindi Skrupskelio vertybAi??s, o ne A?odA?iai. Tatjana MaceinienAi??, remdamasi Maceinos liudijimu, prieina prie kitos iA?vados. Pasak Maceinos, Skrupskelis jam atneA?Ai??s savo paties deklaracijos projektAi??, kurA? rengdamas pasinaudojAi??s KeliuoA?io mintimis. Taigi MaceinienAi?? SkrupskelA? laiko pagrindiniu deklaracijos autoriumi25. Bet man jos teiginys kelia abejoniA?: deklaracijoje nerandu nieko, kAi?? Skrupskelis bAi??tu paskelbAi??s savo vardu. Laisvo kAi??rAi??jo motyvas skamba keliuotiA?kai, korporacijos priklauso DielininkaiA?iui, filosofinAi??s subtilybAi??s skiriant individAi?? nuo asmens ai??i?? Maceinai. KultAi??rinAi?? autonomija ir Lietuvos politinio vystymosi samprata veikiau yra bendras turtas. Gal Skrupskelio vaidmuo iA? tiesA? buvo svarus, bet labiau kaip redaktoriaus, dailintojo, nes nerandu minA?iA?, kurios natAi??raliai siejasi su jo vieno galvosena.

JaunA?jA? bAi??rys nebuvo pastovus: vieni priartAi??davo, kiti nutoldavo. TodAi??l tikAi??tina, kad rengiant deklaracijAi?? bus prisidAi??jAi?? daugiau nei A?eA?iolika pasiraA?iusiA?jA?. Pasak PakA?to, bAi??rys kartais buvo vadinamas ai??zkultAi??rininkaisai???, kartais ai??z16-kos daktarA? klubuai???. SkrupskelA? jis vadina grupAi??s seniAi??nu. PakA?tas prisimena, kad diskusijose vyravo kultAi??ros klausimai. TaA?iau ai??zbuvo jA? tarpe ir politikoje gerai nusimananA?iA?, ypaA? Dielininkaitis, Urmanas; ogi Skrupskelis atrodAi?? gerai sukirptas dipAi??lomatasai???.

Ai??KAi??stutis Skrupskelis (g. 1938) ai??i?? filosofijos tyrinAi??tojas, istorikas, dAi??stAi?? PietA? Karolinos universitete, VDU, A?iuo metu profesorius emeritas, nuolatinis NA?-A bendradarbis. Paskutiniu metu tyrinAi??ja ir raA?o knygas apie prieA?kario LietuvAi??: VaikA? A?aidimas: ai??zDvideA?imto amA?iausai??? karikatAi??ros (2008), Ateities draugai: AteiAi??tininkA? istorija (iki 1940 m.) (2010). A?ia skelbiamas straipsnis yra skyrelis iA? A?iuo metu raA?omos autoriaus tAi??vo ai??i?? A?urnalisto ir visuomenininko, 1934ai??i??1940 m. A?idinio redaktoriaus Igno Skrupskelio biografijos.

Ai??1 A?r. KAi??stutis Skrupskelis, ai??zTariamasis jaunA?jA? katalikA? kartosAi??faA?izmasai???, in: NA?-A, 1999, Nr. 4, p. 212ai??i??227.

2 TAi??kart akstinu prabilti tapo Leonido Donskio ir LiAi??to MockAi??no knygos.

3 ai??zAi?? organiA?kosios valstybAi??s kAi??rybAi??ai???, in: Naujoji romuva, 1936-02-23, Nr. 8, p. 169ai??i??175; A?idinys, 1936, t. 23, Nr. 3, p. 349ai??i??351.

4 Bent privaA?iai ir tautininkai kartais pripaA?indavo katalikA? pranaA?umAi??. PavyzdA?iui, sovietA? nuA?udyto tautininkA? A?urnalisto Antano ValiukAi??no (1913ai??i??1946) biografijoje randama mintis, kad tautininkA? intelektinAi??s pajAi??gos brendo lAi??A?iau negu ateitininkA? (MeA?islovas Treinys, GyvenimasAi??ai??i?? meteoro skrydis: A?urnalisto ir rezistento Antano ValiukAi??no, jo kartos ir idAi??jA? likimo apybraiA?a, Kaunas: Neolitas, 2003, p. 110).

5 J. Audra (slapyvardis), ai??zPastabosai???, in: Jaunoji karta, 1936-03-22, Nr. 12, p. 245ai??i??246.

6 Vincas Rastenis, ai??zPastabos apie valstybiA? santvarkasai???, in: MAi??sA? kraA?tas, 1936-03-06, Nr. 9, p. 8; 04-10, Nr. 14, p. 8; 04-17, Nr. 15, p. 6; 05-01, Nr. 17, p. 6.

7 Vincas Trumpa, ai??zai???Naujosios Romuvosai??? ideologijos visuomeniniai pagrindaiai???, in: Vairas, 1936, Nr. 12, p. 439ai??i??444.

8 IA?n. Nr. 1 minAi??tas straipsnis perspausdintas ir: Lietuvos A?ydA? A?udyniA? byla = The case of the massacre of the Lithuanian Jews: DokumentA? ir straipsniA? rinkinys, sudarAi?? Alfonsas Eidintas, Vilnius: Vaga, Vilniaus universitetas, TarptautiniA? santykiA? ir politikos mokslA? institutas, 2001; ai??zOrganiA?kumas, katalikA? akcija ir liberalioji srovAi??ai???, in: KultAi??ros barai, 2004, Nr. 1, p. 73ai??i??81; Nr. 2, p. 70ai??i??76.

9 Geras pavyzdys ai??i?? dar vienas iA?eivijoje liberalu tapAi??s (kalbamu metuAi??ai??i?? tautininkas) Bronys Raila, kuris, apgailestaudamas, kad dar neturime kultAi??ros politikos, aiA?kino: ai??ztodAi??l visame mAi??sA? kultAi??riniame gyvenime klesti antitautinAi??s, internacionalinAi??s, ai??zneutraliosai???, abejingos, nihilistinAi??s, ai??zestetinAi??sai???, asocialios, o daA?nai savanaudiA?kos, egoistinAi??s ir mAi??sA? valstybAi??s bei tautos pasirinktajai kelio linkmei, jos tautinei ideologijai, kultAi??rinAi??ms nuotaikoms ir politiniam mintijimui aiA?kiai prieA?ingos, destruktyvinAi??s tendencijosai??? ([Bronys Raila], Antanas ValkiniA?kis, ai??zKultAi??rinAi??s akcijos politikaai???, in: Vairas, 1936, Nr. 11, p. 246ai??i??256.) Jo receptasAi??ai??i?? pasimokyti iA? Vokietijos ir SovietA? SAi??jungos.

10 Ignas Skrupskelis, ai??zLiteratAi??ra politiniA? idAi??jA? tarnybojeai???, in: A?idinys, 1936, t. 24, Nr. 10, p. 303ai??i??314. AtkreipAi??s dAi??mesA? A? naciA? deginamAi?? literatAi??rAi??, jis pastebi: ai??zA?ia A?inoma vAi??l atsiduriama A? totalistinAi?? nacionalsocializmo pasaulAi??A?iAi??rAi??, kuri ketina perauklAi??ti patA? A?mogA?, suformuoti tokias asmenybes, kokias uA?brAi??A?ia jos nuostataiai???.

11 Ignas Skrupskelis, ai??zEifelio bokA?to A?eA?Ai??liaiai???, in: XX amA?ius, 1937-07-08. SovietA? paviljone, kuris labiausiai patraukAi?? jo dAi??mesA?, dominavo milA?iniA?ka Stalino statula.

12 Ignas Skrupskelis, ai??zTautos vienybAi?? ai??i?? A. Smetonos publicistikos vedamoji mintisai???, in: A?idinys, 1934, t. 20, Nr. 8ai??i??9, p. 114ai??i??120. Pastebimas kontrastas tarp jaunojo Smetonos, siekusio skirtingA? sroviA? bendradarbiavimo, ir tautininkA? linijos, kad visi turintys A?silieti A? vienAi?? tautiA?kAi?? srovAi??.

13 Pranas Dielininkaitis, ai??zValstybAi??, auklAi??jimas ir mokyklinAi?? laisvAi??ai???, in: Lietuvos mokykla, 1937, Nr. 5, p. 325ai??i??333.

14 Tautos mokykla, 1935-02-15, Nr. 4, p. 73.

15 Ignas Skrupskelis, ai??zMetrikacijos klausimasai???, in: A?idinys, 1937, t.Ai??25, Nr. 4, p. 498ai??i??499.

16 Tatjana MaceinienAi??, TikAi??jimas ir ateitis: Ignas Skrupskelis ir Pranas Dielininkaitis, Vilnius: Aidai, 2006, p. 128. ParlamentinAi??se sistemose vyriausybAi?? formuoja parlamentas, prezidentinAi??se ai??i?? pilieA?iA? renkamas prezidentas.

17 Stasys Ai??alkauskis, ai??zRomuvieA?iA? deklaracijaai???, in: Naujoji romuva, 1936-03-15, Nr. 11, p. 241ai??i??246. Ai??alkauskis daug dAi??mesio skiria organiA?kumo sAi??vokai, nurodydamas jos katalikiA?kAi?? kilmAi??. IA?eitA?, kad ja norAi??ta atmesti kontraktines valstybiA? kilmAi??s teorijas. Ai??alkauskis A?ia A?sivAi??lAi?? A? polemikAi?? su tautininkA? ideologu Izidoriumi TamoA?aiA?iu (Naujoji romuva, Nr. 21, 25, 31, 42), bet tai buvo tik bergA?dA?ias gnaibymasis. Maceina tvirtina, kad dAi??l deklaracijos pasisakyti Ai??alkauskA? ragino Skrupskelis ir Juozas Keliuotis (Tatjana MaceinienAi??, op. cit., p. 37).

18 A?r. Petras Palilionis, SvajojAi??s grAi??A?A? gyvenimAi??: Apmatai Juozo GruA?o portretui, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2001, p. 102ai??i??103.

19 Autoriai A?sivAi??lAi?? A? tankA? brAi??zgynAi??. Bijodami liberalistinio individualizmo, jie gynAi?? autoritetAi??. TaA?iau kaip atskirti tikrAi?? nuo netikro? PavyzdA?iui, galima argumentuoti, kad Hitleris atitiko visus tris kriterijus: funkcinA? ai??i?? jis kancleris, kompetencijos ai??i?? jis sAi??kmingas politikas, asmenybAi??s ai??i?? jis daug kAi?? paveikAi?? savo asmenybAi??s stiprumu. Taip pat, daugelio supratimu, Hitlerio lAi??pomis kalbAi??jo aukA?tesnysis pradas, tauta, iA? tiesA? ai??i?? pati istorija. Bet reikia atsiminti, kad deklaracijAi?? raA?Ai?? katalikai. Kitaip nei mAi??sA? laikais, jie tikAi??jo, kad pasaulAi??A?iAi??ros srityje esama objektyviA? tiesA?: Hitleris ne tikras autoritetas, nes per jA? plinta klaidinga pasaulAi??A?iAi??ra. O A?tai Masarykas ai??i?? tikras autoritetas, nes nors ir nutolo nuo BaA?nyA?ios, jo idealas buvo ai??zasmenybAi??, jos taurumas, humaniA?kumas, moraliA?kas augimasai???. Turime maA?daug tokA? kriterijA?: netikras autoritetas yra antihumaniA?kas, nes kitus paverA?ia beveide, rAi??kianA?ia minia, o tikras ai??i?? humaniA?kas, nes gerbia kito laisvAi??, kitame pripaA?indamas savitAi?? iniciatyvos centrAi??.

20 Juozas Keliuotis, in: LNB, f. 1, b. 46.

21 Juozas Keliuotis, Mano autobiografija: Atsiminimai, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2003, p. 254ai??i??255. 1936 m. turinyje tokio PakA?to straipsnio nAi??ra. Neatrodo, kad iA?likusiuose konplektuose trAi??ktA? numerio. Ar tikAi??tina, kad vienu metu jis iA?vengAi?? cenzAi??ros? Manau, kad taip. Jis turAi??jo paA?inA?iA? vyriausybAi??s sluoksniuose, savo ruoA?tu vyriausybAi?? galAi??jo tikAi??tis, kad Naujoji romuva ateitininkus suskaldys. Faktas, kad Naujosios romuvos klubai uA? ateitininkus sendraugius buvo stipresni, nors klubuose daugiausia veikAi?? ateitininkA? augintiniai. Juozas Eretas (Stasys Ai??alkauskis: 1886ai??i??1941, Brooklyn: AteitininkA? federacija, 1960, p. 183) patvirtina, kad NaujAi??jAi?? romuvAi?? pasirinkta vengiant cenzAi??ros, nes buvo ai??zdaugiau pagrindo tikAi??tiai???, kad cenzAi??ra A?idinA? tikrins atidA?iau. Maceina prisimena, kad Keliuotis ne vien sutiko, bet ir norAi??jo, kad deklaracija pasirodytA? Naujojoje romuvoje. Tai tikAi??tina, kad kaip idAi??jA? generatorius jis galAi??jo trokA?ti savo leidinA? iA?ryA?kinanA?ios ideologijos. Juo labiau kad A?idinys buvo ateitininkA? leidinys ir jam nelabai tiko vienos ateitininkA? grupAi??s opozicinAi??s dvasios persunkta deklaracija. Maceina taip pat prisimena, kad jo bute deklaracijAi?? pasiraA?ant, Keliuotis tai padaryti atsisakAi??, teisindamasis, kad pasiraA?ysiAi??s vAi??liau. Gal lemiamu momentu jis sumanAi?? vyriausybAi??s sluoksniuose pasitikrinti? Maceinos prisiminimus perteikia MaceinienAi?? (op. cit., p. 36). Savo disertacijoje (JaunA?jA? katalikA? sAi??judA?io genezAi??, ideologiniai principai ir jA? realizavimo praktika (1919ai??i??1940), Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2011, p. 64ai??i??65) RamAi??nas Labanauskas A?tikinamai argumentuoja, kad NaujAi??jAi?? romuvAi?? finansiA?kai rAi??mAi?? su tautininkais bendrai dirbantys katalikai. Bet tada gilesnAi?? mA?slAi??: kodAi??l Keliuotis prisiimAi?? globoti prieA? reA?imAi?? nukreiptAi?? deklaracijAi??? Gal ir Keliuotis, ir reA?imas iA? pradA?iA? nesuprato, kuo visa tai gali baigtis?

22 Antanas Maceina, ai??zIndividas-asmuo ir valstybAi??ai???, in: Naujoji romuva, 1936-03-22, Nr. 12, p. 265ai??i??270; ai??zKorporacinAi??s idAi??jos aktualumasai???, in: Naujoji romuva, 1936-03-27, Nr. 13, p. 289ai??i??294.

23 Pranas Dielininkaitis, ai??zKorporatyvinAi?? santvarka organiA?koje valstybAi??jeai???, in: Naujoji romuva, 1936-04-05, Nr. 14, p. 318ai??i??319; 04-12, Nr. 15ai??i??16, p. 344ai??i??347; 04-26, Nr. 17, p. 372ai??i??375; 05-03, Nr. 18, p. 397ai??i??399. VerA?iant A? mAi??sA? laikA? kalbAi??, korporatyvizmu siekta kurti tai, kAi?? dabar vadiname pilietinAi?? visuomenAi??, bAi??tent nuo valstybAi??s nepriklausomus, organizuotus iniciatyvos centrus. Maceina sekAi?? to meto antropologijAi??. Jo samprotavimai apie prigimtinA? A?moniA? bendruomeniA?kumAi?? giminingi mAi??sA? laikA? argumentacijai, kad evoliucijos eigoje A?moniA? prigimtyje iA?sivystAi?? altruistinis polinkis.

24 Juozas Eretas, Kazys PakA?tas: Tautinio A?auklio odisAi??ja (1893ai??i??1960), Roma: LietuviA? katalikA? mokslo akademija, 1970, p. 93; Juozas Eretas, Stasys Ai??alkauskis, p. 183; ArAi??nas Streikus, Diplomatas Stasys Antanas BaA?kis, Vilnius: Lietuvos gyventojA? genocido ir rezistencijos tyrimA? centras, 2007, p. 28.

25 Tatjana MaceinienAi??, op. cit., p. 34ai??i??35.