2011 metA? uA?sienio verstinAi?? literatAi??ra Lietuvoje

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Jurgita MikutytAi??

DATA: 2012-03

2011 metA? uA?sienio verstinAi?? literatAi??ra Lietuvoje

Jurgita MikutytAi??

Jurgita MikutytAi??:Ai??Nuo 2008 metA? iki 2010-A?jA? verstiniA? groA?iniA? knygA? Lietuvoje iA?leista apie 30 procentA? maA?iau. PastebAi??jome, kad 2011 m. iA? Lietuvos nacionalinAi??s bibliotekos gauti sAi??raA?ai dar labiau sutrumpAi??jo. Ar galime konstatuoti, kad kokybAi?? dAi??l sumaA?Ai??jusios kiekybAi??s nenukentAi??jo? KokA? A?spAi??dA? apie pastaruosius leidybinius metus susidarAi??te? Ar buvo iA? ko rinktis?

Dalia ZabielaitAi??:Ai??MetA? verstinAi??s knygos rinkimai vyksta jau treA?ius metus ir 2011-ieji metai buvo bene patys kukliausi. To tikrojo literatAi??ros meno, kuris mus domina, pernai iA?leista maA?iau nei ankstesniaisiais. Bet ir prastos literatAi??ros maA?iau. Vis dAi??lto gerA? knygA? buvo, buvo, kuo dA?iaugtis ir iA? ko rinktis.

J. M.Ai??KAi?? galite pasakyti apie knygA? geografijAi??? Ji, regis, iA?siplAi??tAi?? A? Rytus? Daug arabiA?kos, musulmoniA?kos tematikos. Gerokai daugiau vertimA? iA? lenkA? kalbos…

Jurga KatkuvienAi??:Ai??Jau ir ankstesniais metais pastebAi??jome geros lenkiA?kos literatAi??ros, galima pavydAi??ti skirtingA? kartA? lenkA? autoriA? liudijamo gero romano tradicijos. Ir smagu, kad vertAi??jai verA?ia mAi??sA? kaimynA? literatAi??rAi??.

Laimantas JonuA?ys:Ai??IA? tiesA? reikia pasidA?iaugti, kad verA?iama gera lenkA? literatAi??ra. Bet labiausiai pasigendu kiek tolimesniA? kaimynA?, nes kas A? pietus nuo Lenkijos, mes to beveik neturim, o juk yra A?domios ir vengrA?, ir kitA? A?aliA? ai??i?? vadinamosios Vidurio RytA? Europos ai??i?? literatAi??ros. Jos vertimai reti, A?ia didelAi?? spraga. Mat madinga A?iAi??rAi??ti A? Vakarus, A? didA?iAi??sias literatAi??ras. 2011 m. skandinavA? literatAi??ros gerokai maA?iau, bet anksA?iau jos beveik perteklius buvo dAi??l konjunktAi??riniA? prieA?asA?iA?, t. y. jie labai aktyviai finansuoja ir propaguoja savo literatAi??ros leidimAi??. O Vidurio RytA? Europos romanai gali bAi??ti daug A?domesni nei dar vienas anglA? autoriaus romanas, kuris ir gal neblogai, kad iA?leistas, bet nebAi??tA? nuostolio ir be jo.

D. Z.Ai??Jau kelerius metus atrinkdami vertingesnes metA? verstines knygas pastebAi??jome ir tai, kad leidyklos vis sAi??kmingiau atranda A?domius RytA? autorius ir jA? aukA?tos meninAi??s vertAi??s romanus, kuriuos skaitant atsiveria RytA? pasaulio savitumas, jo kultAi??ros, religijos ir istorijos autentika.

J. M.Ai??Kurios knygos pateko A? trumpAi??jA? sAi??raA?Ai??? Ar buvo sunku jA? iA?rinkti? Gal galima kAi?? nors pasakyti apie temA? ar problematikos tendencijas?

J. K.Ai??Man regis, A?iemet trumpasis sAi??raA?as iA?sirutuliojo labai aiA?kiai. TokiA? autoriA?, kaip Julianas Barnesas, Herta MA?ller, Winfriedas Georgas Sebaldas, kAi??riniai nekAi??lAi?? jokiA? abejoniA?. Tai, galima sakyti, klasikinAi?? A?iuolaikinAi?? to gerojo naratyvo literatAi??ra, kuri iA?siskiria dAi??l savo filosofinio pamato, egzistenciniA? dalykA?, gelmAi??s tikrAi??ja to A?odA?io prasme. 2011-A?jA? metA? knygos trumpajame sAi??raA?e lygiavertAi??s konkurentAi??s. Tai mAi??sli, todAi??l kartais apgaulingai nuobodi literatAi??ra, kuriai reikia proto pastangA?, mintijimo arba intelektualinio iA?prusimo ironijai, humorui, potekstAi??ms suprasti. Tai ne greito gyvenimo teleskopas, pateikiantis nesibaigianA?iA? nuotykiA? virtinAi?? ar dirginantis netikAi??tumA? laukianA?iAi?? vaizduotAi??.

D. Z.Ai??ReikAi??tA? paminAi??ti, kad du A?iuolaikiniai autoriai iA? trumpojo sAi??raA?o yra visiA?kai nauji, iki A?iol A? lietuviA? kalbAi?? dar neversti. Tai Anglijoje gyvenAi??s, ne taip seniai A?uvAi??s vokieA?iA? raA?ytojas W. G. Sebaldas ir lenkA? raA?ytojas PaweAi??as Huelle. O kiti keturi raA?ytojai jau buvo versti, du vardai net tie patys, kurie buvo 2010-A?jA? trumpajame sAi??raA?e ai??i?? tai Kader Abdolah ir Herta MA?ller. Vienas anglA? raA?ytojo Juliano Barneso romanas jau buvo iA?leistas anksA?iau, o rusA? raA?ytoja Liudmila Ulickaja irgi A?inoma net iA? keliA? iA?verstA? knygA?. Matome lyg ir tendencijAi??, jog linkstama leisti lietuviA? skaitytojams jau A?inomus autorius, o naujA? vardA? A?iemet A?iek tiek pasigedome.

L. J.Ai??Hertos MA?ller romanas ai??zAi??iandien bAi??A?iau geriau savAi??s nesutikusai??? visiA?kai kitoks nei pernai leistas ai??zAmo sAi??puoklAi??sai??? (iA? vokieA?iA? k. vertAi?? Antanas Gailius), bet joms abiem bAi??dinga, kad tai nepaprastai subtili raA?ytoja, kurianti poetinA? tekstAi??. MA?ller atveju siuA?etAi?? bAi??tA? sunku papasakoti. Tai knyga, kuri laikosi A?odA?io, literatAi??rinAi??s iA?monAi??s jAi??ga ji ne tiek dAi??sto kokiAi?? nors sumanytAi?? istorijAi??, kiek kuria grynai literatAi??rinA? rAi??mAi??, kurA? aplipdo pasakojimo fragmentine mozaika. A?ia skaitymo malonumas ne sekti siuA?etinAi?? istorijAi?? (o A?iA? metA? A?eA?etuke yra grynai naratyvinio, pasakojamojo stiliaus kAi??riniA?), A?ia svarbiausia, kad sakinys po sakinio kuriamas meninis literatAi??rinis tekstas. PersonaA?Ai??s iA?gyvenimai, A?spAi??dA?iai, prisiminimai yra nepaprastai perteikti lanksA?ia, iA?radinga, poetine kalba. Vaizduojami komunistinAi??s Rumunijos laikai, svarbiausias epizodas ai??i?? pagrindinAi??s veikAi??jos kelionAi?? tramvajumi A? A?prastAi?? pokalbA? su saugumo darbuotoju, kartu iA?dAi??stomos ir jos gyvenimo detalAi??s ir kitokios aplinkybAi??s.

Trumpajame sAi??raA?e turime net porAi?? knygA?, kurios nAi??ra vien groA?inAi??s. Tai lyg ir eseistika, bet kitokia nei lietuviA?ka. Tai W. G. Sebaldo ai??zIA?eiviaiai??? (iA? vokieA?iA? k. vertAi?? RAi??ta JonynaitAi??) ir Juliano Barneso ai??zFlobero papAi??gaai??? (iA? anglA? k. vertAi?? NijolAi?? Regina ChijenienAi??). Pastaroji, galima sakyti, yra duoklAi?? genialiam prancAi??zA? raA?ytojui, taA?iau tai taip toli nuo mokslinAi??s ar sausos biografinAi??s raiA?kos, kiek tik gali bAi??ti groA?inAi?? literatAi??ra. Tas dAi??stymo bAi??das panaA?us A? groA?inAi??s literatAi??ros, pasakotojas A?ia yra A?domus personaA?as. Ai??ioje knygoje paminAi??ta, kad paties Flaubertai??i??o vizija, kokia turi bAi??ti literatAi??ra, buvo sAi??kmingiau iA?reikA?ta jo laiA?kuose, o ne romanuose. Viskas taip patraukliai paraA?yta, kad nAi??ra nAi?? vienos nuobodA?ios pastraipos. Barnesas kalba apie kritikus, literatAi??rologus, nagrinAi??janA?ius ir vertinanA?ius Flaubertai??i??o kAi??rybAi??, ir vienAi?? kartAi?? nustemba, kad viena garsi Flaubertai??i??o A?inovAi?? labai prastai taria prancAi??ziA?kai. ai??zVis dAi??lto buvau nustebintas, kad profesorAi??, valganti duonAi?? iA? prancAi??zA? literatAi??ros, gali taip katastrofiA?kai nekompetentingai tarti savo knygA? herojA? ir personaA?A? (kitaip tariant, savo tikrA?jA? darbdaviA?) A?odA?ius.ai??? Tie personaA?ai pavadinami literatAi??rologAi??s darbdaviais, tokiA? A?avingA? Ai??jimA? pilna kiekvienoj pastraipoj. IA?radingai perteikta Flaubertai??i??o asmenybAi?? ir kAi??rybos ypatybAi??s.

MAi??ta MikelaitienAi??:Ai??NorAi??A?iau A?iek tiek ginA?ytis dAi??l teiginio, ar tai eseistika, ar groA?inAi?? literatAi??ra. AA? manau, kad tai tikrai groA?inAi?? literatAi??ra. Gal iA? pradA?iA? skaitydamas tuo abejoji, bet perskaitAi??s iki galo pastebi, kad pasakotojas turi savo istorijAi?? ir yra motyvuotas kaip personaA?as. Kai iA?aiA?kAi??ja jo gyvenimo detalAi??s, paaiA?kAi??ja ir motyvacija, kodAi??l jis susikoncentravAi??s A? Flaubertai??i??o kAi??rybAi?? ir bAi??tent A? vienAi?? jo kAi??rinA?, t. y. ai??zPoniAi?? Bovariai???. Pabaiga mane maloniai nustebino. LiteratAi??rinAi?? puota skaityti tAi?? knygAi??.

J. K.Ai??W. G. Sebaldo 1992 metais pasirodA?iusi knyga ai??zIA?eiviaiai??? atsiduria tarp groA?inAi??s literatAi??ros ir dokumentikos, tikrovAi??s ir iA?monAi??s, vaizduotAi??s ir autentiA?ko liudijimo. Intriga ta, kad neaiA?ku, ar autorius kalba apie tikrus A?mones ir remiasi tikra dokumentika (pateikiamos ne tik A?moniA? nuotraukos, bet ir tekste minimA? daiktA? nuotraukos, taip sakant, istoriniai artefaktai), ar tai iA?monAi??, nes knygoje nerasime nuotraukA? nuorodA?. Galiausiai tas tikrumo-netikrumo miraA?as pasidaro nebesvarbus apraA?ant ir apmAi??stant A?moniA?, nublokA?tA? gyventi A? svetimus kraA?tus, likimus. Tai hipnotizuojantis, labai sodrus, smulkmeniA?kas pasakojimas, kalbantis tarsi apie niekAi??, apie maA?us gyvenimo niuansus, apie ai??zneliteratAi??riniusai??? kasdienybAi??s buities apraA?ymus. Bet pagautas hipnotizuojanA?io pasakojimo pradedi jausti, kad kalbama apie kiekvienAi?? mAi??sA? (kaip tas Sebaldo chirurgas, mokytojas ar vieA?buA?io tarnautojas), kiekvienas mAi??sA? esame A?ios A?emAi??s emigrantai.

PaweAi??o Huelleai??i??s knyga ai??zMercedes-Benz. IA? laiA?kA? Hrabaluiai??? (iA? lenkA? k. vertAi?? Vytautas DekA?nys) yra nestora, o tai galima laikyti vertybe A?iuolaikinAi??je literatAi??roje, ypaA? lyginant su kitomis A?iA? metA? trumpojo ir ilgojo sAi??raA?A? knygomis (ko vertos Gao Xingjianio ai??zDvasios kalnasai???, Tahiro Shaho ai??zTAi??kstanA?io ir vienos nakties A?alyjeai??? ar Davido Lodgeai??i??o ai??zMintijimA?…ai??? apimtys). Huelleai??i??s romanas atskleidA?ia literatAi??ros klasikos vertimo A? lietuviA? kalbAi?? spragas, nes turAi??dami, jei neklystu, A?ekA? autoriaus Bohumilo Hrabalo iA?verstAi?? vienAi?? romanAi?? ir vienAi?? apsakymA? rinktinAi??, ne iki galo galime A?vertinti A?A? Hrabalo stiliumi (ir ne tik) ir jo talentui skirtAi?? lenkA? autoriaus romanAi??. Intertekstiniai romanai, koks yra ai??zMercedes-Benzai???, jA? sAi??mojis, satyra, pokA?tai, nuorodos, citatos, parodija ir panaA?iai, reikalauja plataus literatAi??ros iA?manymo. Ir A?iame Huelleai??i??s glaudA?iame, sodriame ir bereikalingo plepAi??jimo neapkrautame romane-monologe-laiA?ke susipina pas moterA? instruktorAi?? vairuoti besiAi??mokanA?io raA?ytojo ir jo pasakojamA? tAi??vA? ir seneliA? istorijA? gijos, tos sankabos su kitais tekstais suskamba labai A?spAi??dingai. Negalima nepaminAi??ti V. DekA?nio puikaus literatAi??rinio vertimo.

D. Z.Ai??Taip pat reikAi??tA? paminAi??ti vienintelA? rytietiA?kos tematikos romanAi?? iA? trumpojo sAi??raA?o. Tai A? Nyderlandus emigravusio iranieA?io Kadero Abdolah ai??zMano tAi??vo uA?raA?A? knygelAi??ai??? (iA? olandA? k. vertAi?? SaulAi?? RygertaitAi??). Prisiminkime, 2010-ais lietuviA?kai buvo iA?leisti jo ai??zMeA?etAi??s namaiai??? (iA? olandA? k. vertAi?? BirutAi?? MumAi??naitAi??), o pernai ai??i?? A?is kiek ankstyvesnis jo romanas, irgi pasakojantis apie raA?ytojo tAi??vynAi?? IranAi??. PernykA?tis turi A?domiA? autobiografiniA? motyvA?, A?iek tiek leidA?ianA?iA? paA?inti knygos autoriA?, pavyzdA?iui, atskleidA?iama, kokia buvo komunistinAi?? pogrindinAi?? veikla XX a. II pusAi??s Irane, kurioje dalyvavo ir pats autorius. Be to, naujojoje knygoje A?velgiama A? platesnAi?? viso XX a. Irano istorijAi??, pateikiama autentiA?kA? detaliA? apie Irano senAi??jAi?? kultAi??rAi??, religijAi??, A?moniA? gyvenimo bAi??dAi??, politiniA? religiniA? valdA?iA? kaitAi?? ir A?alies modernAi??jimAi??. Romanas paraA?ytas graA?ia, aiA?kia, skaidria kalba. Stebina tai, kad raA?ytojas taip meniA?kai raA?o ne savo gimtAi??ja, o iA?mokta olandA? kalba. Ai??io romano ir vertimas geras, ir kruopA?A?iai suredaguota.

M. M.Ai??Liudmila Ulickaja romane ai??zDanielis Ai??tainas, vertAi??jasai??? (iA? rusA? k. vertAi?? Donaldas Kajokas) pasakoja istorijAi?? apie A?ydAi?? jaunuolA?, per AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? patekusA?, sakytum, tarp istorijos girnA?, iA?gelbAi??tAi?? lenkiA? vienuoliA? ir atsivertusA? A? katalikybAi??. Negana to, Danielis tampa kunigu, po kurio laiko emigruoja iA? Lenkijos A? IzraelA?. Knyga, kaip ir herojaus likimas, pilna neA?tikAi??tinA? vingiA?, susipynusiA? istorijA? ir paradoksA?. PavyzdA?iui, per karAi?? Ai??tainas dirba gestapo vertAi??ju ir tuo naudodamasis iA?veda A? miA?kus kelis A?imtus geto gyventojA?, taip iA?gelbAi??ja juos nuo A?Ai??ties. VAi??liau stoja A? kunigA? seminarijAi?? kartu su Karoliu WojtyAi??a, bAi??simuoju popieA?iumi, su kuriuo likimas vAi??l jA? suveda po daugelio metA?. Izraelyje Ai??tainas sutinkamas su didA?iu nepasitikAi??jimu, kaip atsimetAi??lis nuo judaizmo, net negauna pilietybAi??s ir lieka ganyti savo aveliA?, Izraelio katalikA?, sugriuvusioje baA?nytAi??lAi??je. Knyga neiA?vengiamai provokuoja diskusijas ai??i?? ir dAi??l to, kad pagrindinAi?? siuA?etinAi?? linija yra apie atsivertAi??lA?, palieA?iamos tikAi??jimo tiesos, ir dAi??l to, kad gana laisvai traktuojami kai kurie istoriniai faktai. Nors ne tik pagrindinis herojus, bet ir daugiau personaA?A? ir situacijA? turi prototipus. Ai??domi ta dalis, kurioje veiksmas vyksta sovietiniA? laikA? Vilniuje, visuomenAi??s gyvenimo uA?ribyje atsidAi??rusioje krikA?A?ioniA? intelektualA? terpAi??je.

Jau ir tarp ekspertA? dAi??l A?ios knygos lAi??A?o ietys, kartais atrodAi??, kad skaitAi??me ne tAi?? paA?iAi?? knygAi??. Kai tiek daug kontroversiA?kA? personaA?A?, gal mums uA?kliAi??va skirtingi dalykai, ir tada skaitai suintriguotas arba prieA?ingai ai??i?? su nepasitikAi??jimu. A?odA?iu, abejingA? nebuvo. Tai talpi knyga. Net jos pavadinime uA?koduota, kad ji yra apie VertAi??jo mAi??ginimAi?? palengvinti susiprieA?inusiA? kultAi??rA? ir religijA? susikalbAi??jimAi??.

L. J.Ai??Manau, A?is romanas yra apie tai, kaip didA?iausios XX a. tragedijos A?lugdo likimus ir A?udo A?mones, ir apie tai, kaip A?mogus, per stebuklAi?? iA?Ai??jAi??s iA? to pragaro, bando toliau rasti bendrabAi??vA? labai nepalankioj skirtingA? religijA? terpAi??j. BAi??damas katalikA? bendruomenAi??je Izraelyje ir su A?ydais, ir su musulmonais, jis tarsi mAi??gina iA?versti, perteikti skirtingas pasaulAi??jautas ir pasaulAi??A?iAi??ras. Kaip ir kituose didesniuose Ulickajos romanuose, A?ia siekiama epinio masto ir reikA?mingo dramatizmo. Antra vertus, savo fragmentiA?ka forma ai??i?? laiA?kai, dienoraA?A?iai, paskaitos ai??i?? tai yra modernus romanas. Ai??spAi??dingiausi, A?inoma, karo metA? epizodai, bet vAi??liau uA?kabinama daug temA? iA? skirtingA? pasaulio vietA?, ir lieka toks liAi??dnokas vaizdas: iA? didA?iA?jA? XX amA?iaus tragedijA? maA?ai pasimokyta, kolektyvinAi?? neapykanta daug kur klesti, o pavienio A?mogaus dalia tokia kaip per amA?ius.

J. M.Ai??SudarAi??te ir ilgAi??jA? sAi??raA?Ai?? iA? knygA?, kurios nepateko A? A?eA?etukAi??, bet vis tiek vertos skaitytojA? dAi??mesio. KAi?? galAi??tumAi??te skaitytojams rekomenduoti?

D. Z.Ai??Lyginant su ankstesniais metais, A?iemet ilgasis sAi??raA?as labai jau trumpas. Mano akimis, iA? jo A?domAi??s yra vienas kitAi?? prasmingai papildantys dviejA? kinA?, iki A?iol neverstA? A? lietuviA? kalbAi??, romanai: tai A? PrancAi??zijAi?? emigravusio 2000 metA? Nobelio premijos laureato Gao Xingjiano ai??zDvasios kalnasai??? (iA? kinA? k. vertAi?? AgnAi?? BiliAi??naitAi??) ir A? JAV emigravusio Ha Jin ai??zLaukimasai??? (iA? anglA? k. vertAi?? Ona DaukA?ienAi??). Abu jie pasakoja apie nesenus kinA? komunistinAi??s kultAi??rinAi??s revoliucijos metus, gerai perteikia represyviAi?? to meto atmosferAi??, parodo, kokiais bAi??dais A?monAi??s jAi?? iA?tvAi??rAi??, pavyzdA?iui, pabAi??gdami A? provincijos kalnus kartu su ten dar gyva senAi??ja Kinija. IA? ilgojo sAi??raA?o dar bAi??tA? verta paminAi??ti A?iuolaikinA? anglA? raA?ytojAi?? DavidAi?? Lodgeai??i??Ai?? ir jo ai??zMintijimus…ai??? (vertAi?? Ina RosenaitAi??). Tai su angliA?ku humoru paraA?ytas, lengvai intelektualus romanas apie dabarties laikus ai??i?? vadinamoji akademinio gyvenimo satyra. TokiA? gerA? romanA?, pasakojanA?iA? apie dabartA?, nAi??ra daug. Atrodo, A?iuolaikinius raA?ytojus gal net labiau domina istorinAi??s atminties tema, kaip galima sprAi??sti iA? trumpojo sAi??raA?o.

L. J.Ai??Mano nuomone, 2011 m. iA?Ai??jo nemaA?ai gerA? knygA?. Jei pridAi??sime klasikAi??, tai rasA?iau apie 20 knygA?, kurias verta perskaityti. IA? ilgojo sAi??raA?o rekomenduoA?iau net ne vienAi??: ir Johno Banvilleai??i??o ai??zBegalybesai??? (iA? anglA? k. vertAi?? IndrAi?? A?akeviA?ienAi??), ir Gao Xingjiano, Nobelio premijos laureato, ai??zDvasios kalnAi??ai???, kuriam nedaug trAi??ko, kad bAi??tA? patekAi??s A? trumpAi??jA?. Jis savotiA?kas, gana iA?plerAi??s, nesuverA?tas, kiek nesuvaldytas, bet A?domu skaityti. Ai??domAi??s rusA? autoriA? kAi??riniai ai??i?? Michailo Ai??iA?kino ai??zLaiA?kA? knygaai??? (vertAi?? Sigitas Parulskis) ir Vladimiro Sorokino romanas ai??zTrisdeA?imtoji Marinos meilAi??ai??? (vertAi?? Irena PotaA?enko). Timo Parkso romanAi?? ai??zEuropaai??? (iA? anglA? k. vertAi?? Gediminas Sadauskas) bAi??A?iau siAi??lAi??s A? trumpAi??jA? sAi??raA?Ai?? ai??i?? mane patraukAi?? jo pasakojimo aistra. Kalbama tokio labai netobulo pasakotojo, gana ydingo personaA?o (o tai A?iuolaikinAi??je literatAi??roje daA?noka) vardu, bet jis kupinas ir apmaudo, ir aistros, literatAi??rinAi?? kalbos iA?raiA?ka yra A?aisminga, A?aiA?aruojanti, kartu juntama autoriaus distancija. Kai kur tai kaip sAi??monAi??s srautas. Ai??iek tiek primena Davido Lodgeai??i??o ai??zMintijimus…ai???, nes ten irgi vaizduojamas vyras, linkAi??s A? meilAi??s nuotykius. Ir A?ioj knygoj, ir kitur Davidas Lodgeai??i??as yra kalbAi??jAi??s, kad mokslui tAi?? A?mogaus sAi??monAi??s vidA? sunku iA?tirti, o groA?inAi?? literatAi??ra ai??i?? viena iA? priemoniA?, kuri galbAi??t per autoriaus talentAi??, sugebAi??jimAi?? A?sijausti prasiskverbia A? tai, kas vyksta A?mogaus viduje, kaip jis mAi??sto, kaip motyvuoja poelgius, kaip per subjektyviAi?? prizmAi?? suvokia, kas vyksta aplinkui. Manau, kad A?ie romanai tAi?? A?iek tiek skirtingai iA?reiA?kia. A?inoma, tos teksto aistros Lodgeai??i??o romane nAi??ra, tai santAi??resnis pasakojimo bAi??das.

J. K.Ai??Sutinku su Dalia dAi??l kinA? autoriA?. Man Ha Jino ai??zLaukimasai??? buvo A?domus, nes privertAi?? prisiminti mAi??sA? paA?iA? netolimAi?? praeitA?, savo vaikystAi??. Nepaisant sentimentalokos meilAi??s istorijos, meilAi??s trikampio, sukreA?ia gyvai vaizduojamas komunistinio reA?imo mechanizmas, kaip ideologinAi?? maA?ina griauna ai??i?? net ne griauna, bet neleidA?ia kurti, tiesiog reguliuoja A?moniA? gyvenimusai???. Skaitydama prisiminiau savo mokyklos tvarkAi??, pionieriA? rikiuotes, vyresniA?jA? pasakojimus, kaip negalAi??davo A?enytis, nes tais metais jiems nebAi??davo paskiriamas butas, o vAi??liau ai??i??Ai?? kaip A?enydavosi tam, kad gautA? butus, ir Kinijoje panaA?iai: negali mylAi??ti negavAi??s dvideA?imt ketvirto karinio laipsnio iA? dvideA?imt septyniA?.

PaminAi??A?iau ir Roberto BolaAi??o romanAi?? ai??zTolima A?vaigA?dAi??ai??? (iA? ispanA? k. vertAi?? Zigmantas Ardickas). Tai antras jo romanas lietuviA?kai. A?ilAi??s raA?ytojas BolaAi??o yra svarbi LotynA? Amerikos literatAi??ros figAi??ra, formavAi??s ir jos literatAi??rinA? procesAi??. BolaAi??o kAi??rybos ypatybAi?? ai??i?? apmAi??styti paA?iAi?? literatAi??rAi?? kaip labai destruktyviAi?? ir kaip neigiamAi?? galiAi?? turintA? fenomenAi??. Romanui ai??zTolima A?vaigA?dAi??ai??? galima prikiA?ti pasakojimo trAi??kumA?, bet tema A?domi ir neapeinama literatAi??ros istorijoje. Leidykla ai??zKitos knygosai??? paA?adAi??jo iA?leisti visAi?? A?io autoriaus kAi??rybAi??. Tie, kurie domisi LotynA? Amerikos literatAi??ra, A?A? autoriA? bAi??tinai turAi??tA? perskaityti.

L. J.Ai??Taip, ai??zLaukimasai??? A?domus, ypaA? paA?intine prasme, bet romano pagrindAi?? vis dAi??lto sudaro meilAi??s istorija, tiksliau ai??i?? jos negalimumas, ir tA? abiejA? personaA?A? padAi??tis tokia apgailAi??tinai graudi ir tokia nesikeiA?ianti beveik visAi?? jA? gyvenimAi??, kad, rodos, visa tai bAi??tA? galAi??jAi?? sutilpti A? apysakAi??, gerokai trumpesnA? kAi??rinA?.

M. M.Ai??Verta dAi??mesio korAi??jieA?iA? autoriaus Kim Young-Ha apsakymA? knyga ai??zKas gi nutiko lifte A?strigusiam vyriA?kiuiai??? (iA? korAi??jieA?iA? k. vertAi?? Seo Jinseok). Tikriausiai daug kam iA? mAi??sA? korAi??jieA?iA? literatAi??ra ir kultAi??ra beveik visai neA?inoma. Ko gero, tai pirmas A?iuolaikinAi??s korAi??jieA?iA? literatAi??ros vertimas A? lietuviA? kalbAi??. Be to, sveikintina, kad vAi??l ryA?tamasi leisti apsakymus. Vienu metu leidyklos visai nebeleido verstinAi??s A?io A?anro literatAi??ros, o 2011 m. iA?Ai??jo bent kelios apsakymA? knygos, pavyzdA?iui, FranAi??oise Sagan ai??zAi??ilkinAi??s akysai??? (iA? prancAi??zA? k. vertAi?? JonAi?? RamunytAi??).

J. K.Ai??PradA?ioje minAi??jau lenkA? literatAi??rAi??, A? ilgAi??jA? sAi??raA?Ai?? A?traukAi??me jauno lenkA? raA?ytojo Ignacy Karpowicziaus ai??zGestusai??? (iA? lenkA? k. vertAi?? Kazys Uscila). Galima romanui prikiA?ti iA?tAi??stumAi??, bet keturiasdeA?imtmeA?io teatro reA?isieriaus grA?A?imas A? gimtuosius namus, pas serganA?iAi?? motinAi??, tampa A?tikinamu sugrA?A?imu A? savo praeitA?, pavykusius ir nepavykusius pasirinkimus, A? neiA?pildytas svajones, ir, visai netikAi??tai, A? savo mirtA?.

Greta atsidAi??rAi?? ir lenkA? literatAi??ros kritiko, leidyklos vyriausiojo redaktoriaus Jerzy Illgo prisiminimA? knyga ai??zGraA?Ai??s laikai: CzesAi??awas MiAi??oszas ir WisAi??awa Szymborskaai??? (iA? lenkA? k. vertAi?? BirutAi?? JonuA?kaitAi??).

D. Z.Ai??DAi??mesio verta ir A?iuolaikinio afganA? kilmAi??s raA?ytojo Tahiro Shaho knyga ai??zTAi??kstanA?io ir vienos nakties A?alyjeai??? (iA? anglA? k. vertAi?? Rasa DrazdauskienAi??). Teigiamai vertinA?iau tai, kad leidyklos nuosekliai leidA?ia knygA? tAi??sinius ar serijas. Ai??tai prieA? porAi?? metA? pasirodAi?? A?io raA?ytojo pirmoji knyga lietuviA?kai ai??zKalifo rAi??maiai??? (vertAi?? R. DrazdauskienAi??), pasakojanti apie jo A?eimos persikraustymAi?? gyventi iA? Anglijos A? MarokAi??. Apie netikAi??tas A?sikAi??rimo toje A?alyje patirtis toliau pasakoja 2011 metais lietuviA?kai iA?leista antroji jo knyga. Ji tokio pat A?domaus A?anro ai??i?? kartu ir kelioniA? literatAi??ra, ir kultAi??ros studija apie A?iuolaikinA? MarokAi??. Ir, kitaip nei pirmoji, dar ir apie senAi??jAi?? arabiA?kAi?? A?odinAi?? pasakA? sekimo tradicijAi??. Gal tai nAi??ra labai aukA?to lygio meninAi?? literatAi??ra, veikiau balansuoja tarp populiariosios ir rimtosios literatAi??rA?, bet tai graA?iai tikroviA?ka, A?viesi, naujoviA?ko A?anro knyga, mokanti atvirumo kitoniA?kumui, pagarbos kitai kultAi??rai ir tradicijoms.

J. M.Ai??Leidyklos nepabijojo leisti ir klasikos. Kokios spragos uA?pildytos?

J. K.Ai??Be abejo, Julio CortA?zaro apsakymA? rinkinys ai??zA?aidimas baigtasai??? (iA? ispanA? k. vertAi?? Valdas V. Petrauskas). Jo gerbAi??jai, iA?girdAi?? apie A?iAi?? knygAi??, jau puolAi?? A? knygynus.

D. Z.Ai??UA?pildyta ir dar viena didA?iulAi?? spraga ai??i?? pagaliau lietuviA?kai turime Virginijos Woolf ai??zAi?? A?vyturA?ai??? (iA? anglA? k. vertAi?? Laimantas JonuA?ys). Ai??is romanas yra ypaA? reikA?minga modernizmo klasika. Pati raA?ytoja jA? laikAi?? vienu iA? geriausiu savo kAi??riniA?. 1927 metais pasirodAi??s, jis iA?garsAi??jo kaip novatoriA?kas raA?ytojos bandymas savita literatAi??rine kalba perteikti A?mogaus sAi??monAi??je vykstanA?ius procesus. Dabar tai jau chrestomatinis kAi??rinys, aptariamas literatAi??ros istorijos ir kritikos veikaluose. Krinta A? akis ir tai, kad 2011 m. iA? leidA?iamos klasikos daugiausia dominavo garsieji vardai, kurie kalba patys uA? save. PavyzdA?iui, kas mAi??gsta Jane Austin, apsidA?iaugs jos romanu ai??zAi??tikinAi??jimasai??? (iA? anglA? k. vertAi?? Daiva DaugirdienAi??). Bet buvo atrasta ir pora naujA? A?domiA? vardA?: XX a. pradA?ios prancAi??zA? klasikas Octave Mirbeau ir jo socialinis psichologinis romanas ai??zKambarinAi??s dienoraA?tisai??? (iA? prancAi??zA? k. vertAi?? Vilma LinauskienAi??). Taip pat garsaus nyderlandA? raA?ytojo Ceeso Nooteboomo ai??zRitualaiai??? (iA? nyderlandA? k. vertAi?? Antanas Gailius).

J. M.Ai??LiteratAi??ros gerbAi??jai jau tikriausiai pastebAi??jo ir Ovidijaus ai??zHerojA? laiA?kusai??? (vertAi?? Eugenija UlA?inaitAi??), W. Shakespeareai??i??o ai??zUA?sispyrAi??lAi??s sutramdymAi??ai??? (vertAi?? Tautvyda MarcinkeviA?iAi??tAi??), F. Kafkos 1910ai??i??1923 m. dienoraA?A?ius (vertAi?? Teodoras A?etrauskas), Maxo Frischo ai??zMontaukAi??ai??? (vertAi?? Regina IvanauskienAi??), A. Camus pjesAi?? ai??zTeisiejiai??? (vertAi?? GenovaitAi?? DruA?kutAi??) ir kitus.

L. J.Ai??Bet leidAi??jams iA? klasikos kAi??riniA? dar tikrai yra kAi?? leisti, ne viskas iA?versta. PavyzdA?iui, D. Lodgeai??i??as savo romane cituoja iA?kilA? Henryai??i??o Jameso romanAi?? ai??zBalandAi??s sparnaiai???, kurio lietuviA?kai neturime.

J. K.Ai??2011 m. sulaukAi??me ir verstinAi??s poezijos: iA?leistas Nikolajaus Gumiliovo ai??zPaklydAi??s tramvajusai??? (vertAi?? Gintaras Patackas) ir nedaug kam A?inomas Eugene Guillevic ai??zEuklidijosai??? (vertAi?? Eduardas Klimenka). Nors abu vertimai diskutuotini, dvikalbiai leidimai leidA?ia skaitytojams patiems A?vertinti ne tik siAi??lomAi?? vertimo interpretacijAi??, bet ir patA? originalAi??.

J. M.Ai??Kurios knygos sukAi??lAi?? daugiausia diskusijA?? Mat vienos knygos vienbalsiai atsidAi??rAi?? viename ar kitame sAi??raA?e, o dAi??l kitA? nuomonAi??s iA?siskyrAi??.

J. K.Ai??Kasmet bAi??davo tokiA? knygA?, dAi??l kuriA? pavykdavo pasiekti konsensusAi?? tik demokratiA?kai balsuojant. Ir gerai, kad tokiA? knygA? atsiranda, tai geras literatAi??ros bruoA?as ai??i?? kelti diskusijas. Ai??iemet susikauta dAi??l L. Ulickajos romano ai??zDanielis Ai??tainas, vertAi??jasai???, ir tik kolegA? balsA? dauguma nulAi??mAi?? jam vietAi?? trumpajame sAi??raA?e.

J. M.Ai??Venedikto Jerofejevo ai??zMaskva ai??i??Ai?? PetuA?kaiai??? (vertAi?? Dalia SaukaitytAi??) klasikos sAi??raA?e atsidAi??rAi??, regis, entuziastingai advokataujant vien tik Laimantui JonuA?iui, kolegAi??s A?iAi??rAi??jo skeptiA?kiau…

L. J.Ai??NorAi??A?iau pabrAi??A?ti savo nuomonAi??, kad tai jokiu bAi??du nAi??ra A?prasta knyga apie girtuoklA? ar alkoholA?: tai fantasmagorinAi?? vaizduotAi??, kuri neturi lygiA?, tad romanas jau nebe realistinis, o iA?plaukiantis A? ypatingos raA?ytojo fantazijos erdves. Tai turi iA?liekamAi??jAi?? vertAi??.

J. M.Ai??Ar buvo uA?sienyje labai populiariA? autoriA?, kurie mums nepadarAi?? A?spAi??dA?io? Kai kurie lietuviA? leidAi??jA? vertinimai ir pasirinkimai visiA?kai neatitiko mAi??sA? vertinimo, stebAi??tina, kad jie leidA?ia daug knygA?, kurios nAi??ra komercinAi??s, bet neturi ir didelAi??s meninAi??s vertAi??s.

D. Z.Ai??Kaip panaA?A? atvejA?, ko gero, bAi??tA? galima paminAi??ti alA?yrieA?io raA?ytojo karininko, dabar gyvenanA?io PrancAi??zijoje ir pasiraA?anA?io Yasminaai??i??os Khadraai??i??os vardu, A? lietuviA? kalbAi?? iA?verstAi?? trilogijAi?? apie karA?tuosius ArtimA?jA? RytA? geopolitinius taA?kus. 2010 metais buvo iA?verstas jo romanas ai??zKabulo kregA?dAi??sai??? (iA? prancAi??zA? k. vertAi?? StasAi?? BanionytAi??), o 2011-ais ai??zKerA?tasai??? ir ai??zBagdado sirenosai??? (abi vertAi?? Asta UosytAi??). Ai??iA? politiniA? romanA? kompozicijai, turiniui ir kalbai kai ko pritrAi??ko, kad bAi??tA? A?traukti bent A? ilgAi??jA? sAi??raA?Ai??. Nors A?iemet ginA?ijomAi??s dAi??l ai??zBagdado sirenA?ai???, o pernai ai??i?? dAi??l ai??zKabulo kregA?dA?iA?ai???.

J. M.Ai??Leidyklos ai??zMintisai??? serijoje ai??zAi??iuolaikinis Europos romanasai??? pernai leistos knygos nepateisino lAi??kesA?iA?…

J. K.Ai??Reikia manyti, kad jeigu leidyklos leidA?ia tas knygas, tai jos randa skaitytojAi??.

J. M.Ai??Kai kurias knygas teko atmesti dAi??l prasto vertimo ar redagavimo…

D. Z. 6 day prednisone pack instructions pharmacy the best nitroglycerin. . Ai??Taip, tokiA? knygA? buvo. Ir ne viena. Tik dAi??l prasto vertimo A? klasikos sAi??raA?Ai?? negalAi??jome A?traukti Oscaro Wildeai??i??o ai??zKetinimA?ai??? (leidykla ai??zMetodikaai???), Jeano Paulio Sartreai??i??o ai??zBrandos amA?iausai??? (ai??zVagaai???).

J. M.Ai??Jau ir recenzijose spaudoje iA?samiai aptartos visiA?kai sugadintos knygos: Varlamo Ai??alamovo ai??zKolymos pasakojimaiai??? (leidykla ai??zA?araai???) ir Jameso Meeko ai??zIr A?tai mes leidA?iamAi??sai??? (ai??zGimtasis A?odisai???). Buvo ir daugiau knygA?, kur A?is bei tas uA?kliuvo…

J. K.Ai??Reikia pradAi??ti garsiai kalbAi??ti ne tiek apie prastus vertimus, kiek apie akis badanA?ias redagavimo ir korektAi??ros problemas. Jau tampa norma skaityti knygAi?? su daugybe redagavimo ir korektAi??ros klaidA?, o ne dviem ar trim, kuriA? galAi??tum nepamatyti. Tai leidyklA? neatliktas darbas, kurA? pats atlieki skaitydamas knygAi?? su pieA?tuku. Net trumpajame sAi??raA?e atsidAi??rAi?? knygA?, prieA? kuriA? nesutvarkytus tekstus uA?merkAi??me akis.

J. M.Ai??KAi?? galima pasakyti apie leidyklas, kurios iA? jA? parodAi?? gerAi?? skonA??

L. J.Ai??Pirmiausia turime pabrAi??A?ti, kad skaitydami knygas visai nekreipiame dAi??mesio, kuri leidykla jas iA?leido, bet 2011 m. viena leidykla Ai??mAi?? aiA?kiai dominuoti. Visiems, kas domisi verstine literatAi??ra, tapo akivaizdu, kad ai??zBaltos lankosai??? pirmauja geros literatAi??ros vertimais.

J. M.Ai??GerA? knygA? nepasibaidAi?? ir ai??zVagaai???, kuriAi?? norisi pagirti ir dAi??l iniciatyvos knygos virA?elyje A?raA?yti vertAi??jo pavardAi??. RaA?ytojA? sAi??jungos leidykla tradiciA?kai iA?leido klasikos. Keletas kitA? leidyklA? pasiA?ymAi??jo tik viena kita gera knyga, o didA?ioji dauguma meniA?kai vertingA? knygA? sAi??kmingai iA?vengAi??.

J. K.Ai??ai??zKitos knygosai???, kaip A?inome, palaiko alternatyvios kultAi??ros pozicijAi??, jie gana intensyviai, atkakliai ir nuosekliai leidA?ia kitokias knygas, ir man patinka A?ios leidyklos uA?sispyrimas.

J. M.Ai??Kurios knygos yra JAi??sA? asmeninAi??s favoritAi??s, kAi?? rekomenduotumAi??te skaitytojams?

J. K.Ai??Man ai??i?? PaweAi??o Huelleai??i??s ai??zMercedes-Benz. IA? laiA?kA? Hrabaluiai???, kuri suteikAi?? tikrAi?? skaitymo svaigulA?.

D. Z.Ai??Juliano Barneso ai??zFlobero papAi??gaai??? ai??i?? angliA?kojo postmodernizmo perliukas. Dar ir W. G. Sebaldas, Herta MA?ller ir PaweAi??as Huelle.

M. M.Ai??O aA? neturiu aiA?kios favoritAi??s, visos trumpojo sAi??raA?o knygos paliko gana stiprA? A?spAi??dA?.

L. J.Ai??Sunku iA?skirti, bet vis dAi??lto J. BarAi??neso ai??zFlobero papAi??gaai??? ir H. MA?ller ai??zAi??iandien bAi??A?iau geriau savAi??s nesutikusai???.