Mintyse ir darbuose ai??i?? styginiA? kvartetas

A?URNALAS: MUZIKOS BARAI
TEMA: BiografinAi?? literatAi??ra
AUTORIUS: Rasa AukA?tuolytAi??
DATA: 2012-04

Mintyse ir darbuose ai??i?? styginiA? kvartetas

Petro Kuncos kAi??rybinAi??s veiklos jubiliejui

Rasa AukA?tuolytAi??

Vasario 26 d. smuikininkas, pedagogas, ilgametis Valstybinio Vilniaus kvarteto narys Petras Kunca minAi??jo septyniasdeA?imties metA? jubiliejA?. MetA? pradA?ioje net keli pokalbiai telefonu nelabai teikAi?? vilties, kad ta proga profesorius apie save papasakos A?urnalo skaitytojams. ai??zKas bAi??dinga A?mogaus gyvenimui, tegu ir lieka tam A?moguiai???, ai??i?? sakAi?? jis ir mintA? parAi??mAi?? Goetheai??i??s A?odA?iais ai??zKiekvienam ai??i?? savoai???. PetrAi??Ai??KuncAi?? A?inojau esant A?domA? paA?nekovAi?? iA? interviu su juo 2011Ai??m., kai rengiau darbAi?? tema ai??zStyginiA? kvarteto raida tarpukario Lietuvoje: ansamblio ir A?anro aspektaiai???. Man prasitarus, kad skaitytojai laukia mAi??sA? pokalbio tAi??sinio lietuviA?kojo kvarteto A?anro raidos tema, profesorius vis dAi??lto sutiko pasidalinti mintimis. Ai??A? kartAi?? labiausiai rAi??pAi??jo visuomet prasmingai susijusios ir viena kitAi?? papildanA?ios paties profesoriaus kAi??rybinio darbo kryptys ai??i?? koncertinAi??, pedagoginAi??, mokslinAi?? ir visuomeninAi?? veikla bei visAi?? A?io menininko gyvenimAi?? gaubianti didA?ioji meilAi?? ai??i?? styginiA? kvarteto menas.

Ai??

ai??zBAi??siu smuikininkas!ai???

Kaune, Senamiestyje, A?engiau savo pirmuosius nedrAi??sius pokario vaiko A?ingsnius. Kartu su tAi??vais ir septyneriais metais vyresniu broliu Romualdu iA?gyvenome dramatiA?kAi?? istorijos periodAi??. RodAi??s, niekada nesibaigsiantis nepriteklius, lydAi??jAi??s daugelA? to meto Lietuvos A?eimA?, slAi??gAi?? ir mAi??sA? tAi??vus. Ta A?tampa A?sirAi??A?Ai?? A? mano vaikystAi??. Net A?iandien, kai pasitaiko proga aplankyti mAi??sA? jaunystAi??s gyvenamAi??jAi?? vietAi??, vadinamAi?? graA?iu Vilniaus gatvAi??s vardu, prisimenu kiekvienAi?? jos grindinio akmenA?, ant kurio prie vienos ar kitos parduotuvAi??s naktimis tekdavo stovAi??ti eilAi??se laukiant ir viliantis rytAi?? nusipirkti duonos ar miltA?… Kas vakarAi?? A? RotuA?Ai??s aikA?tAi?? vedanA?ios menkai apA?viestos mAi??sA? gatvAi??s gyventojams privaloma iA?klausyti nedarni daina, lydima svetimA? kareiviA? batA? akompanimento, papildydavo tvyranA?iAi?? gyvenimo prieblandAi??.

TAi??vai atkakliai kabinosi A? gyvenimAi?? ir, praAi??jAi?? iA?bandymA? kelius, A?sidarbino pagal specialybAi?? ai??i?? Kauno muzikinio dramos teatro siuvykloje, siAi??davo drabuA?ius ir solistams, ir choristams. Man atsivAi??rAi?? galimybAi?? lankytis teatre, A?iAi??rAi??ti dramos ir operos spektaklius. Prisimenu apie Kauno teatro praeities A?lovAi?? pasakojamas legendas, kai A? namus po spektaklio neretai grA?A?davome kartu su grupe solistA? ar orkestro muzikantA?. Abu tAi??vai dA?iaugdavosi tais apsilankymais, nes ir jie galAi??jo jaustis palytAi??ti meno mAi??zA? ir, be abejo, norAi??jo tai perduoti savo vaikams.

Vis dAi??lto nepasakyA?iau, kad mano smuiko mokslA? pradA?ia A?eimoje buvo iA? anksto aptarta ir nusprAi??sta. Veikiau atvirkA?A?iai ai??i?? prislAi??gus dideliems kasdienybAi??s rAi??pesA?iams, kai mama sunkiai susirgo A?irdies liga ir jiems abiem teko iA?eiti iA? teatro (tAi??vas perAi??mAi?? visAi?? A?eimos gyvenimo naA?tAi??), viskAi?? lAi??mAi?? atsitiktinumas.

VienAi?? saulAi??tAi?? rugpjAi??A?io rytAi??, kai man atrodAi??, kad vasara niekada nesibaigs, nugirdau tAi??vA? pokalbA?: ai??zKlausyk, Broniau, poryt rugsAi??jis, Petrui laikas A? mokyklAi??. Kur leisim?ai??? Tie mamos A?odA?iai tebeskamba ausyse lyg vakar iA?tarti. NusmelkAi?? mintis, kad jau baigiasi mano puikiosios vasaros ai??i?? sudie futbolui ir kiemo draugams. Bet tAi??velio balsas mane apramino. Jis atsakAi?? mamai, kad gal reikAi??tA? manAi??s paties paklausti. A?inoma, buvo smagu, kad tAi??vai teiraujasi mano nuomonAi??s, taA?iau nieko negalAi??jau atsakyti, nes galvoje nebuvo jokiA? minA?iA? apie mokslus, visai nesinorAi??jo A? mokyklAi??. Kol klausimas kybojo ore, aA?, nerasdamas vietos, iA?Ai??jau A? balkonAi?? ir pamaA?iau mAi??sA? senAi?? paA?A?stamAi?? teatro smuikininkAi??, grA?A?tantA? A? namus po repeticijos. TAi?? kartAi?? jo elegancija ir blizgantis futliaras mane taip suA?avAi??jo, kad netikAi??tai sau paA?iam akimirksniu apsisprendA?iau. Ai??bAi??gau A? kambarA? ir, tAi??vams dar tebediskutuojant mano mokslA? tema, pasakiau: ai??zBAi??siu smuikininkas!ai???

NustebAi??s tAi??vas irgi iA?Ai??jo A? balkonAi?? lyg norAi??damas patikrinti, ar tikrai po juo praAi??jo paA?A?stamas kaimynas, bet kai mama priminAi??, kad mes seniai turim smuikAi??, tai gal Petras tegu pabando juo grieA?ti, tAi??vas kiek abejodamas pritarAi??. KitAi?? rytAi?? mama graA?iai pasipuoA?Ai??, padabino mane ir lAi??tai, kiek leido sveikata, iA?vedAi?? mane A? naujAi?? pasaulA?.

Ai??iandien jau negalAi??A?iau pasakyti, kad smuikas mano gyvenime atsirado atsitiktinai. PrabAi??gusiA? A?vykiA? dAi??lionAi?? leidA?ia teigti, kad tai greiA?iau buvo parengtas atsitiktinumas. Tik kas jA? rengAi???

Potraukis menui ai??i?? iA? A?eimos

Dabar aiA?ku, kad tAi??vai jautAi?? potraukA? menui, vertino jo reikA?mAi?? A?mogaus gyvenime, nors patys neturAi??jo galimybiA? pasirinkti meno studijA?. IA? Jurbarko kilusi mama BronAi?? PaulauskaitAi?? mokydamasi gimnazijoje A?oko baleto ratelyje, mAi??go dainuoti. Jos brolis Pranas Paulauskas sAi??kmingai studijavo tapybAi?? ir kitus dailAi??s dalykus Kauno meno mokykloje, taA?iau iA? bado susirgo dA?iova ir anksti pasitraukAi?? iA? gyvenimo. Mano brolio Romualdo pasirinkimAi?? tapti dailininku, be abejo, paskatino dAi??dAi??s pavyzdys.

TAi??vas Bronius Kunca, kilAi??s iA? KlangiA? kaimo prie Veliuonos, galAi??jo sau leisti tik kelias privaA?ias smuiko pamokas Kauno konservatorijoje, bet nusipirko vokiA?kAi?? Jacobo Steinerio smuiko su charakteringa liAi??to galva kopijAi??. Kadangi paA?ino muzikos raA?tAi??, parsisiA?sdino iA? Vokietijos natA?, metalinA? piupitrAi?? joms ir aranA?uodavo kAi??rinius veliuoniA?kiA? kapelai ai??zDzinguliukaiai???. Ai??eimos archyve iA?liko jo ranka kopijuotA? kAi??riniA? ai??i?? Roberto Schumanno ai??zSvajonAi??sai???, Oscaro FetrAi??s ai??zMarA?oai???, Georgesai??i??o Bizet operos ai??zKarmenai??? temos smuiko partijos. Pasakojo, kad jA? repertuare ypaA? populiarios buvo G.Ai??Verdi ai??zTraviatosai??? ir liaudies melodijos. Ansamblyje kartu su tAi??vu grojo Veliuonos kraA?te ir UA?nemunAi??je pagarsAi??jAi??s smuikininkas Vaitiekus GrinceviA?ius, dainininkAi??s BeatriA?Ai??s GrinceviA?iAi??tAi??s brolis, taip pat tAi??vo broliai ir draugai. KapelAi?? sudarAi?? du smuikai, klarnetas, mandolina, gitara, bAi??gnas. Ai??iuos tAi??vo gyvenimo epizodus man teko susidAi??lioti iA? atskirA? nuotrupA?, atsitiktiniA? radiniA? ir liudininkA? prisiminimA?, nes tAi??vas apie tai pasakodavo retai ir maA?ai. Man susidarAi?? A?spAi??dis, kad jam smuikas buvo ypaA? patrauklus, taA?iau galimybiA? tapti smuikininku neturAi??jo, todAi??l visas viltis sudAi??jo A? mano mokslus Kauno deA?imtmetAi??je muzikos mokykloje. Su tAi??vu kartu lankydavome gastroliuojanA?iA? smuikininkA? koncertus Kauno J.Ai??GruodA?io mokyklos salAi??je, pirkdavome tada tik kAi?? pradAi??tas gaminti ilgai grojanA?ias plokA?teles su A?ymiA? smuikininkA? A?raA?ais.

Matyt, kad A?vairiA? A?mogaus gyvenimo A?vykiA? sAi??sajas galima A?A?velgti tik po daugelio metA? ai??i?? tik tuomet supranti mokytojA? A?takAi?? profesinei brandai.

Pirmasis kvartetas

Kauno deA?imtmetAi??je muzikos mokykloje pajutau dAi??mesingA?, jautriA?, inteligentiA?kA? mokytojA? globAi??. Gyvenimo sAi??lygos pokaryje visiems buvo nepalankios, todAi??l didA?iausios vertybAi??s buvo bendravimo A?iluma, vaikams rodomas dAi??mesys. A?inoma, mAi??sA? mokykla buvo iA?skirtinAi??, girdAi??davome sakant ai??i?? ten ir vaikai, ir mokytojai kitokie. Mes didA?iavomAi??s tuo ir norAi??jome bAi??ti kitokie, geresni. DeA?imtmetAi??je muzikos mokykloje turAi??jome iA?eiti ir muzikos, ir vidurinAi??s mokyklos programas, krAi??viai buvo milA?iniA?ki, dAi??l to kai kurios disciplinos neiA?vengiamai nukentAi??davo. Prisimenu, braiA?yba buvo vienas didA?iausiA? baubA?, nes surydavo begalAi?? laiko, daA?nai nakties miego sAi??skaita.

IA? karto noriu pasakyti, kad A?iandien reiA?kiu padAi??kAi?? ir klaupiuosi prieA? kiekvienAi?? mane mokiusA? pedagogAi??, nes iA? laiko ir nueito kelio nuotolio galiu A?vertinti jA? pasiaukojamu darbu suteiktas A?inias. Mano grojimo styginiame kvartete samprata buvo formuojama bAi??tent Kauno deA?imtmetAi??je muzikos mokykloje. Smuiko mokytojas Vladas VarA?ikas individualiose pamokose man nuolat kalbAi??davo apie kvarteto kaip keturiA? skirtingA? A?moniA? bendravimo bAi??do groA?A?. Smagu tai prisiminti ir todAi??l, kad kvarteto disciplinos iA? viso nebuvo programoje, taA?iau ir kiti mokytojai ai??i?? Antanas Rauchas, Eduardas SatkeviA?ius, KAi??stutis IvaA?keviA?ius ir Domas Svirskis apie jAi?? aiA?kindavo pamokose, o vieA?uose koncertuose grodami to A?anro kAi??rinius A?kvAi??pAi?? ir mus. Tai ne vienam mokiniui A?diegAi?? mintA?, kad tikrasis menas prasideda kaA?kur aukA?A?iau, uA? privalomos programos ribA?. Taip ir mes, keturi mokiniai ai??i?? Gediminas Ai??imulynas, aA?, Donatas Katkus ir Arvydas GriA?keviA?ius ai??i?? buvome suburti A? pirmAi??jA? mAi??sA? gyvenime kvartetAi??. Prisimenu ir pirmAi?? lietuviA?kAi?? mAi??sA? repertuaro kAi??rinA? ai??i?? vyresnAi??s klasAi??s mokinAi??s, bAi??simosios kompozitorAi??s Konstancijos BrundzaitAi??s PjesAi?? styginiA? kvartetui.

Ai??

Vienas kvartetas, antras…

Mokyklos kvartetAi?? ir A?iandien miela prisiminti susitikus jo narius. Juoba kad su vienu iA? jA?, dabartiniu profesoriumi D.Ai??Katkumi, A?stojAi?? A? konservatorijAi??, karA?tai Ai??mAi??mAi??s styginiA? kvarteto studijA? pas A?io A?anro autoritetus prof. JurgA? FledA?inskAi?? ir prof. EugenijA? PaulauskAi??, o dar vAi??liau kartu grieA?Ai??me Valstybiniame Vilniaus kvartete. Pamenu, kartAi?? imdamas auditorijos, kurioje repetuodavo mAi??sA? studentiA?kas kvartetas, raktAi??, budAi??tojo knygoje uA?raA?iau spontaniA?kai kilusA? pavadinimAi?? ai??zKuBaKaKaai???, sudarytAi?? iA? mAi??sA? pavardA?iA? Kunca, BauA?inskaitAi??, Katkus ir KaplAi??nas pirmA?jA? raidA?iA?. Kolegos suprato humorAi?? ir pavadinimas prilipo. Ai??iais laikais tokie paA?maikA?tavimai pavadinimuose jau tapo A?prasti, tik kartais prasilenkia su geru skoniu.

Studijavome rimtai, dairydamiesi A? autoritetAi?? ai??i?? Lietuvos kvartetAi??. Po paA?inties su A?ekA? Smetanos kvartetu (koncertavo konservatorijos salAi??je) nutarAi??me sekti jA? pavyzdA?iu ir L.Ai??van Beethoveno kvartetAi?? Nr. 11 f-moll koncertuose grieA?davome atmintinai. Tai buvo rizikingas, bet labai padedantis susikoncentruoti kAi??rybinis metodas, kuris skatino profesinA? ansamblio augimAi??.

BaigAi??s konservatorijAi?? buvau paskirtas A? ValstybinAi??s filharmonijos simfoninA? orkestrAi?? ir… pajutau nepaprastAi?? kvarteto ilgesA?, tad ilgai nelaukAi??s su studijA? kolegomis V.Ai??KaplAi??nu, Edita Vasiliauskaite ir Grigorijumi LivA?icu subAi??riau ValstybinAi??s filharmonijos simfoninio orkestro styginiA? kvartetAi??. MAi??sA? egzistavimui pritarAi?? Filharmonijos meno vadovas kompozitorius Rimvydas A?igaitis, rAi??mAi?? ir naujasis Filharmonijos orkestro vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas. Per gana trumpAi?? laikAi?? pavyko iA?studijuoti pirmAi??jAi?? kvarteto programAi??, taA?iau pasirengimas koncertuoti uA?Ai??mAi?? daugiau laiko. Tai buvo D.Ai??Ai??ostakoviA?iaus kvartetas Nr.Ai??7, W.Ai??A.Ai??Mozarto Kvintetas A-dur, K581, kurio repeticijos ir koncertai su tuomet jaunu klarnetininku Algirdu Budriu atmintyje liko lyg koks lakmuso popierAi??lis, pagal kurA? matuojama visA? kitA? interpretacijA? kokybAi??.

Ai??mAi??me dairytis naujA? lietuviA?kA? kAi??riniA?, ir kompozitorius Feliksas Bajoras mAi??sA? praA?ymu sukAi??rAi?? ai??zKeturis eskizus styginiA? kvartetuiai???. R.Ai??A?igaitis netikAi??tai pasiAi??lAi?? dalyvauti kompozitoriaus Jono NabaA?o 60-meA?io jubiliejiniuose renginiuose ai??i?? atlikti jo StyginiA? kvartetAi??. Ai??is sodrus, ryA?kaus lietuviA?ko kolorito kAi??rinys mane tebeA?avi ir A?iandien, esu A?sitikinAi??s, kad jis vAi??l atsiras koncertinAi??se kvartetA? programose.

J. NabaA?o kvartetAi?? po keleriA? metA? A?raA?Ai??mAi?? radijo fondams Vilniuje ir Maskvoje kartu su savo naujaisiais Vilniaus kvarteto kolegomis Audrone VainiAi??naite, Donatu Katkumi ir Augustinu Vasiliausku. Kompozitorius sutiko su mano parengta ir kartu su kolegomis realizuota nauja atlikimo redakcija, A?raA?e ji ir skamba. J.Ai??NabaA?o kAi??rinio pirmasis atlikAi??jas buvo Lietuvos kvartetas, parengAi??s ir savo redakcijAi??, ir jos garso A?raA?Ai??.

1968 m., kai pradAi??jau grieA?ti A?iame kvartete, mano gyvenimas daug kuo pasikeitAi??. PedagoginAi?? veiklAi?? pradAi??jAi??s 1964 m. B.Ai??Dvariono mokykloje, tapau Vilniaus M.Ai??K.Ai??A?iurlionio meno mokyklos smuiko mokytoju. Bet svarbiausia, atsivAi??rAi?? platesnAi??s galimybAi??s profesiniam tobulAi??jimui.

TobulAi??jimo keliu

Mus visus bendram darbui telkAi?? nuolatinAi?? prof. J.Ai??FledA?insko parama. Jo ir tuometinio aukA?tojo ir specialiojo mokslo ministro Henriko Zabulio rAi??pesA?iu galAi??jome iA?vykti A? aspirantAi??rAi?? Maskvos P.Ai??A?aikovskio konservatorijos kvarteto klasAi??je. Tuo metu ansamblyje grieA?Ai?? AudronAi?? VainiAi??naitAi?? (I smuikas), Petras Kunca (II smuikas), Donatas Katkus (altas) ir Iminas KuA?inskas (violonA?elAi??). Prisimenu stojamA?jA? egzaminA? programAi??: L. van Beethoveno Kvartetas Nr. 3 G-dur, op. 18, Vytauto BaceviA?iaus Kvartetas Nr. 3, op. 48. Kamerinio ansamblio katedros profesAi??ros nuomonAi?? buvo palanki ir mus priAi??mAi?? trejA? metA? studijoms. PrasidAi??jo naujas, audringas ir pakilus, ansamblio kAi??rybinAi??s veiklos etapas. Kad pasiektume aukA?A?iausiAi?? skambesio kokybAi??, privalAi??jome iA?mokti naujai mAi??styti. Kiekvienas ansamblio narys turAi??jo galimybAi?? ne tik studijuoti naujas partitAi??ras, bet ir tobulAi??ti kaip asmenybAi??. Kvarteto A?anras tapo svarbiausiu atskaitos taA?ku kiekvieno mAi??sA? gyvenime.

Sunkumai prasidAi??jo tada, kai reikAi??jo pradAi??ti mokytis paA?inti save ansamblyje, ieA?koti tarpusavio supratimo. TodAi??l po studijA? Maskvoje A? TarptautinA? kvartetA? konkursAi?? LjeA?e (Belgija) vykome jau su kitu violonA?elininku ai??i?? I.Ai??KuA?inskAi?? pakeitAi?? A.Ai??Vasiliauskas. Tolesnis mAi??sA? kelias klostAi??si sAi??kmingai ai??i?? I premija LjeA?o konkurse, pirmieji labai sAi??kmingi kvarteto koncertai ir pripaA?inimas Austrijoje.1973 m. ansambliui oficialiai suteiktas Vilniaus kvarteto pavadinimas.

BAi??tina papasakoti apie pagrindinius mAi??sA? aspirantAi??ros studijA? profesorius ai??i?? smuikininkus A.Ai??GrigorianAi?? ir V.Ai??GvozdeckA?. Dar mokydamasis Kaune buvau gerai susipaA?inAi??s A. Grigoriano ai??zSmuiko grojimo mokyklaai??? ir ypaA? ai??zGamomis ir arpedA?ioai???. Mielas ir gerbiamas konservatorijos smuiko profesorius Viktoras RadoviA?ius, kurio klasAi??je susiformavo mano profesionalAi??s grojimo A?gAi??dA?iai, skatino domAi??tis visomis smuiko literatAi??ros naujovAi??mis, greta kitA? darbA? aukA?tai vertino prof. A.Ai??Grigoriano metodikAi??, nurodydavo, kurie jo sukurti pratimai tinka man. Tad Maskvoje susitikAi?? su A.Ai??Grigorianu ne kartAi?? aptardavome jo metodikos naujoves. Man tai labai padAi??jo geriau suvokti ir individualA?, ir ansamblinA? muzikavimAi??.

Prof. V. Gvozdeckio reikA?mAi?? Vilniaus kvarteto biografijoje iA?skirtinAi??, jis daA?nai pats atvykdavo A? VilniA? mums dAi??styti. Jo santykA? su styginiA? kvarteto muzika galima vadinti garbinimu iki aA?arA?. Kito panaA?aus pedagogo iki A?iol nesu sutikAi??s. Profesorius ypaA? gerai iA?manAi?? klasikinAi?? Vienos muzikAi??, jo parengta J. Haydno kvarteto Nr. 1 C-dur, op. 54, interpretacija padAi??jo mums nugalAi??ti LjeA?e. Po konkurso padarytas A?io J.Ai??Haydno kvarteto A?raA?as ai??zMelodijosai??? firmoje buvo pripaA?intas geriausiu metA? klasikinAi??s muzikos A?raA?u tuometinAi??je SovietA? SAi??jungoje. NetikAi??ta V.Ai??Gvozdeckio mirtis buvo skaudi netektis Vilniaus kvartetui.

Niekas negali atstoti kvarteto…

Kadaise SkirmanteiAi??Valiulytei (interviu ai??z7 meno dienoseai???) pasakiau, kad kvarteto niekas negali atstoti. Kvarteto menas, kaip ir kiekvienas rimtas dalykas, savo didybe, prasmingumu, A?taigumu persmelkia visAi?? A?mogaus esybAi?? ir tampa jo savastimi. Jau po keleriA? metA?, kai nebegrojau Vilniaus kvartete, supratau, kaip pasiilgau buvimo kvartete. Nei koncertA? klausymas, nei kvarteto pedagogika to neatstos. Tad pasitariau su savo kolege ir buvusia mano kamerinio ansamblio klasAi??s studente smuikininke DaliaAi??Ai??eA?elgiene, paA?nekinom mano kvarteto ir kamerinio ansamblio klasiA? studentAi?? altininkAi?? MantAi??Ai??MakrickAi??, violonA?elininkAi?? RamutAi??Ai??KalnAi??naitAi?? ir 2006 metA? rudenA? A?kAi??rAi??me naujAi?? ansamblA?. Ai??vairiomis progomis kvartete yra grojAi?? smuikininkAi?? R.Ai??Ai??vAi??gA?daitAi??, violonA?elininkAi?? G.Ai??MenkeviA?iAi??tAi??, altininkas G.Ai??BratAi??nas ir kt. Pastaruosius kelerius metus jau turime pavadinimAi?? ai??zAkademijaai??? ir nuolatinA? altininkAi?? doc. dr. R.Ai??VitkauskAi??, su kuriuo parengAi??me pagrindinA? savo repertuarAi?? ai??i?? J.Ai??Haydno, A.Ai??DvoAi??A?ko, B.Ai??KutaviA?iaus, V.Ai??BaceviA?iaus, C.Ai??M. von Weberio, W.Ai??A.Ai??Mozarto, F.Ai??Bajoro, A.Ai??KubiliAi??no, G.Ai??KupreviA?iaus ir kt. kAi??rinius.

Ai??ia proga noriu dar kartAi?? prisiminti Lietuvos muzikA? sAi??jungos prezidentAi?? kompozitoriA? R.Ai??A?igaitA?, kuris rAi??mAi?? kvarteto ai??zAkademijaai??? veiklAi??, kvietAi?? jA? dalyvauti LMS renginiuose ir projektuose. Dabar dAi??koju jo gerA?jA? darbA? tAi??sAi??jai, A?prasmintojai ir dabartinei LMS prezidentei kompozitorei A. A?igaitytei-NekroA?ienei.

Pamaniau, kaip puiku, kad yra tiek daug jaunesniA? ir mano amA?iaus kolegA?, su kuriais turAi??jau ir tebeturiu laimAi??s groti kvarteto ir kitokiA? ansambliA? partitAi??ras. Juk kvartetas ir ansambliai ai??i?? tai jAi??ga! Noriu jiems visiems padAi??koti uA? suteiktus dA?iaugsmingus, kartais ir liAi??dnus, bet pamokanA?ius kAi??rybinius impulsus.

Taip pat uA? dalyvavimAi?? jubiliejiniuose koncertuose dAi??koju Kauno styginiA? kvartetui ir jo primarijai, savo buvusiai studentei Karolinai Beinarytei, mano kamerinio ansamblio klasAi??je studijavusiam klarnetininkui dr. Mariui Deksniui. AA?iAi?? visiems!