Kristina, DA?uljeta…

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: BiografinAi?? literatAi??ra
AUTORIUS: Regina TumaleviA?iAi??tAi??
DATA: 2012-04

Kristina, DA?uljeta…

Regina TumaleviA?iAi??tAi??

levothyroxine without a script.

Laikas buvo labai neramus, vyko karas. TaA?iau manAi??s neapleido gera nuotaika, kAi??riau ateities planus…

Baigusi TrakA? mokytojA? seminarijAi?? iA? AukA?tojo mokslo valdybos gavau paskyrimAi?? A? Antakalnio (miestelis prie Kauno) pradA?ios mokyklAi??, A? mokytojos-vedAi??jos pareigas. Bet iA?Ai??jo A?sakymas, kad visi abiturientai turi vykti A? darbus Vokietijoje. Visai sutrikau, neA?inojau, kAi?? daryti.

Man rAi??pAi??jo konservatorija. Padaviau praA?ymAi??, per egzaminAi?? dainavau Aleksandro KaA?anausko ai??zKur bakAi??A?Ai?? samanotaai???. PriAi??mAi?? A? dainavimo specialybAi?? pas garsiAi?? dainininkAi?? VladislavAi?? GrigaitienAi??.

viagra from usa pharmacy.

ProfesorAi?? V. GrigaitienAi?? buvo garsi operos solistAi??. IA? pradA?iA? dainavo mecosoprano repertuarAi??, vAi??liau perAi??jo prie dramatiniA? soprano vaidmenA?: Tamaros ai??zDemoneai???, Amelijos ai??zKaukiA? baliujeai???, RachilAi??s ai??zA?ydAi??jeai???, Aidos ir kt. Ji buvo viena pagrindiniA? Lietuvos operos solisA?iA?. Kai vokieA?iai uA?darAi?? visas aukA?tAi??sias mokyklas, GrigaitienAi?? su manimi dirbo privaA?iai. Bet karas sugriovAi?? viskAi??, kas buvo pradAi??ta.

***

MAi??sA? A?eima Kaune vertAi??si labai sunkiai, nes dirbo tik viena mama. Nebuvo nei kuo apsirengti, nei ko pavalgyti. Jei ne arkliena, kurios pavykdavo nusipirkti kai kuriose mAi??sinAi??se, mes, trys vaikai, nebAi??tume iA?gyvenAi??. TAi??velis, tuo metu buvAi??s kaime, retkarA?iais atsiA?sdavo miltA?. GelbAi??jo turgus, kuriame buvo galima nusipirkti gabalAi??lA? laA?iniA? ar sviesto, nes krautuvAi??se maistas bAi??davo parduodamas tik uA? korteles. TaA?iau labai dejuoti nedrA?sdavome, nes visi A?monAi??s kentAi??jo nepritekliA?.

KartAi?? A?ingsniuoju LaisvAi??s alAi??jos viduriu. Staiga prieA?ais einantis vyras iA?skeA?ia rankas ir suA?unka: ai??zKokia laimAi??, kad sutikau Jus!ai??? PaA?inau buvusA? TrakA? mokytojA? seminarijos karinio parengimo mokytojAi?? PauliA? RAi??tenA?. Pasirodo, jis dirbo Kauno didA?iojo teatro (taip tuo metu vadintas miesto teatras, nes jam priklausAi?? dramos, operos ir baleto trupAi??s) administracijoje, bet kadangi buvo A?domus ir graA?us vyras, turAi??jo graA?A? baritonAi??, jA? pakvietAi?? A? Dramos studijAi??.

Paulius papasakojo, kad dramos teatras stato vokieA?iA? kompozitoriaus E. Nicko muzikinAi?? komedijAi?? ai??zMaA?asis rAi??mA? koncertasai??? ir pagrindiniam vaidmeniui reikia bAi??tent tokios kaip aA?, kuri ne tik vaidintA?, bet ir galAi??tA? gerai dainuoti.

Nors Pauliui sakiau, kad nedrA?stu eiti A? profesionalA?jA? teatrAi?? ai??i?? juk aA? visiA?kai A?alia, nepasiruoA?usi, bet A?irdyje pasitikAi??jau savimi. Jis patarAi?? pasiruoA?ti deklamuoti eilAi??raA?tA?, kAi?? nors paskaityti ir padainuoti.

KitAi?? dienAi?? drebanA?iomis kojomis nuAi??jau A? teatrAi??. P.Ai??RAi??tenis mane nuvedAi?? ten, kur jau laukAi?? susirinkusi komisija ai??i?? J.Ai??MonkeviA?ius, P.Ai??KubertaviA?ius, S.Ai??Pilka, V.Ai??Dineika ir kitos to meto Lietuvos teatro A?vaigA?dAi??s. Teatro rAi??mai baugino savo didybe, nes tik per radijAi?? iA? jA? girdAi??davau dainuojantA? KiprAi?? PetrauskAi?? ir kitus solistus. Pati iki tol tik vienAi?? kartAi?? buvau buvusi operoje, maA?iau A?aikovskio ai??zPikA? damAi??ai???. Viskas atrodAi?? labai paslaptinga ir neA?tikAi??tina. NeA?inau kodAi??l, bet pasitikAi??jau savimi. Maniau, kad padeklamuoti galiu ir ne taip gerai, bet padainuosiu puikiai.

NorAi??jau deklamuoti SalomAi??jos NAi??ries ai??zGyvenimo giesmAi??ai???, bet pabAi??gau, kad prasiverA? patosas. Pasirinkau Maironio ai??zTrakA? pilA?ai???, perskaiA?iau, rodos, gana santAi??riai.

ReA?isierius Viktoras Dineika kelis kartus paklausAi??, ar aA? tikrai sugebu dainuoti. GaidA? neturAi??jau, bet nutariau italiA?kai padainuoti ai??zO sole mioai???. Puikus koncertmeisteris E. GaileviA?ius iA? karto parinko man patogiAi?? tonacijAi?? ir aA? gana aukA?tai uA?plAi??A?iau. Su tokiu koncertmeisteriu dar nebuvau dainavusi, todAi??l ir A?kvAi??pimas atsirado… Rodos, padainavau neprastai, visai nesivarA?ydama. Balsas skambAi??jo gerai, jauA?iau nepaprastAi?? lengvumAi??. Jau ne kartAi?? buvo tekAi?? dainuoti vieA?ai ai??i?? gimnazijoje, mokytojA? seminarijoje, be to, jau buvau pradAi??jusi mokytis konservatorijoje.

MaA?iau, kad komisijos nariams mano dainavimas patiko. Jie visi puolAi?? prie manAi??s, Ai??mAi?? siAi??lyti pagrindinA? vaidmenA? muzikiniame spektaklyje. ReikAi??siAi?? ne tik dainuoti, bet ir vaidinti, todAi??l privalAi??siu lankyti Dramos studijAi??. ViskAi?? iA?klausiau ir pradAi??jau dAi??styti (stebiuosi, kokia tada buvau drAi??si): esu paskirta mokytojauti, iA? to tikiuosi pragyventi, todAi??l lankyti Dramos studijos negaliu. Priimti A? trupAi?? manAi??s kol kas negalAi??jo ai??i?? nebuvo etatA?, bet teatro meno vadovas ir vyriausiasis reA?isierius Juozas MonkeviA?ius, pasitarAi??s su direkcija, paA?adAi??jo man skirti stipendijAi??, ir visai nemaA?Ai??. AA? sutikau.

Eidama per scenAi?? stebAi??jausi ai??i?? kokia ji didelAi??! JauA?iausi lyg sapne. Juk einu per tAi?? paA?iAi?? scenAi??, kurioje dainuoja Kipras Petrauskas, Antanina DambrauskaitAi?? ir kiti mano mAi??gstami dainininkai. AA?, galima sakyti, vaikas, man dar tik 20 metA?. Nors gimiau Kaune, bet augau ir mokiausi provincijoje, buvau susikausA?iusi, daug kur nepasitikAi??jau savimi. Bet tik ne dainuodama!

Ai??vykus tokiam lemtingam gyvenimo posAi??kiui, nerAi??pAi??jo, kas uA?Ai??mAi?? man skirtAi?? mokytojos vietAi??, ir reicho darbai manAi??s tiek nebejaudino, nes vyliausi, kad teatras nuo visko iA?gelbAi??jo. A?inoma, suderinti mokslus Dramos studijoje ir konservatorijoje buvo nelengva.

Tuo metu teatras lAi??A?davo nuo vokieA?iA? kariA?. Man viskas buvo nauja ir labai A?domu. Beveik kas vakarAi?? A?iAi??rAi??davau operAi??, baletAi?? ar dramos spektaklA?. Tada nevaA?inAi??jo jokie autobusai, reikAi??davo naktA? pareiti namo. O atstumas didelis ai??i?? gyvenau ZanavykA? gatvAi??je. Kol grA?A?davau, bAi??davo jau vidurnaktis.

MuzikinAi??s komedijos ai??zMaA?asis rAi??mA? koncertasai??? repeticijos prasidAi??davo 10 val. ReA?isierius Dineika su manimi dirbo individualiai. AA? skaitydavau savo vaidmens tekstAi??, stengdavausi teisingai tarti, kirA?iuoti, Ai??A?A?velgti potekstes. Darbas buvo labai sunkus, reikalavo daug prakaito, o kur dar dainavimo repeticijos. Dirbdavau ir viena namuose, nors juose bAi??davau tik anksti rytAi?? ir vAi??lai vakare arba naktA?. Dar reikAi??davo atlikti ir Dramos studijos uA?duotis.

Repeticijos prie stalo tAi??sAi??si apie mAi??nesA?, kol iA?mokau tekstAi??. StebAi??jausi reA?isieriaus Dineikos kantrybe, iA? jo gavau neA?kainojamA? pamokA?. Kristinos Holm vaidmuo buvo pagrindinis ir gana sunkus. Man, Ai??galbAi??t ir kitiems, iA? pradA?iA? atrodAi??, kad viskas bus labai paprasta ir greitai padaroma. O pasirodAi?? kur kas sunkiau.

Ai?? A?A? vaidmenA? A?dAi??jau daug pastangA?. AA? juk buvau gerai iA?auklAi??ta, pamaldi, ne akiplAi??A?a, nors temperamentAi?? valdA?iau sunkiai. A?inoma, su viskuo susidorojau. Gera, aiA?ki kalba, kaip ir dainavimas, priklauso nuo tinkamo kvAi??pavimo, taip pat labai svarbu kAi??no valdymas ir judesiA? rafinuotumas, kitaip ai??i?? palaida bala, saviveikla. ViskAi??, padedama puikaus reA?isierius V.Ai??Dineikos, A?veikiau, bet ne sykA? teko ir aA?arAi??lAi?? nubraukti. O dar kokia konkurencija! Ai??iam vaidmeniui buvo paskirta E. A?alinkeviA?aitAi??-PetrauskienAi?? ai??i?? puiki aktorAi??, be to, Kipro Petrausko A?mona, taigi jos kaprizai buvo svarbiausi. MezgAi??si ir intrigAi??liA?, girdAi??davau, kad esu atAi??jusi iA? gatvAi??s… Tokios kalbos, A?inoma, skaudindavo, bet aA? A? intrigas nesiveldavau ir dirbau savo darbAi??.

Pagaliau pradAi??jome repetuoti scenoje. ReikAi??jo nugalAi??ti visus buitinius A?proA?ius ir A?gyti vaidmeniui reikalingo rafinuotumo. Ne taip stoviu, ne taip kreipiuosi… Repetuojant man daug pagelbAi??jo partneris Rostislavas Andrejevas. Be to, jis patarAi?? privaA?iai mokytis dainavimo pas NinAi?? KarnaviA?ienAi??, kuri vAi??liau man tapo kelrode A?vaigA?de.

ArtAi??jo premjeros laikas, o aA? dar nebuvau iki galo pasirengusi. Premjeroje Kristinos Holm vaidmenA? vis dAi??lto atliko PetronAi??lAi?? ZaniauskaitAi??, operos solistAi??. A?alinkeviA?aitAi??s Dineika kaA?kodAi??l taip pat neiA?leido. Mano manymu, pastaroji ne itin tiko A?iam vaidmeniui, nes nelabai susitvarkAi?? su balsu, buvo maA?o Ai??gio, stambi ir jau nebejauna. O tam vaidmeniui reikAi??jo jaunystAi??s.

1943 m. kovo mAi??nesA? naciai uA?darAi?? Vilniaus ir Kauno universitetus, Kauno konservatorijAi??. Man liko tik Dramos studija ir spektaklio repeticijos, bet darbo vis tiek buvo labai daug. Nors rengiau pagrindinA? vaidmenA?, taA?iau kaip studijos mokinAi?? privalAi??jau dalyvauti masinAi??se dramos spektakliA? scenose, man iA?imA?iA? niekas nedarAi??. Po keliA? mAi??nesiA? tapau etatine Kauno dramos teatro aktore. Nors ir stipendija nebuvo maA?a, bet tada pasijutau esanti visavertAi?? artistAi??.

Rengdamasi debiutui ai??zMaA?ajame rAi??mA? koncerteai??? (dirigentas S.Ai??GrauA?inis, reA?isierius V.Ai??Dineika, dailininkas M.Ai??Labuckas) jauA?iau didelAi?? atsakomybAi??, bet pasitikAi??jau savimi. Viskas gerai klostAi??si, nepakenkAi?? jokios intrigos.

1943 metA? geguA?Ai??s 8-oji. Esu aprengta puikaus dailininko Labucko sukurtais prabangiais drabuA?iais: platus krinolinas, plaA?iabrylAi?? skrybAi??lAi??. SAi??dA?iu karietoje ir laukiu frazAi??s, po kurios turAi??siu suA?ukti: ai??zGarbAi??s sargyba!ai??? Pro nedidelA? langelA? pamatau A?moniA? galvas. Apima kaA?koks keistas jausmas, rodos, apalpsiu. Persigandusi nebegirdA?iu, kas darosi scenoje, bijodama pavAi??luoti iA?kiA?u galvAi?? ir suA?unku savo frazAi??. PaA?A?stami orkestrantai vAi??liau papasakojo, kad tuo metu loA?Ai??je prie scenos sAi??dAi??jAi??s reA?isierius kaA?kAi?? sumurmAi??jo ir galvotrAi??kA?iais iA?lAi??kAi??. AA? susitvardau ir pagaliau suvokiu padAi??ties rimtumAi??. SuA?ukusi porAi?? nereikalingA? ai??zGarbAi??s sargyba!ai???, treA?iAi?? kartAi?? pataikau. Prie mano karietos prieina bAi??rys kariA? ir mes pradedame dialogAi??. AA? turiu iA?lipti iA? karietos ir prisistatyti jiems. VAi??l bAi??da. Nors jau buvau surepetavusi tAi?? vietAi??, bet iA?lipti nesiseka. Krinolinas platus, durelAi??s siauros, skrybAi??lAi?? kliAi??va, bet pagaliau A?iaip taip iA?siropA?A?iu. Ir staiga pajuntu tokiAi?? palaimAi??, didybAi?? ir iA?kilmingumAi??, kad sunku apsakyti. Taip gera scenos realybAi??je! Man pagarbAi?? reiA?kiantys kariai vaidina, bet man tai atrodo taip tikra…

Toliau viskas klostAi??si sAi??kmingai, balsAi?? valdA?iau lengvai. JauA?iau didelA? pasitenkinimAi??, nes iA? A?iAi??roviA? salAi??s sklido didA?iulAi?? A?iluma, kartu vaidino geras biA?iulis Paulius RAi??tenis, geriausi aktoriai ai??i?? Juozas Laucius, Jurgis Petrauskas, Antanas MackeviA?ius, Stasys Pilka, Aleksandras Kupstas ir kiti.

Po A?io spektaklio pasijutau tikra aktore. Kurso draugai mane neA?te nuneA?Ai?? A? grimo kambarA? antrame aukA?te. Nepuotavom, nes tada gyvenom labai vargingai. AA?, kaip visada, per daug nesidA?iaugiau, svarsA?iau, ar ko nepadariau ne taip. Spaudoje pasirodAi?? A?inutAi?? ai??zRegina TumaleviA?iAi??tAi?? ai??i?? tai teatro atradimasai???. IA?sikirpau tAi?? laikraA?A?io skiautelAi??, bet koks tai buvo laikraA?tis ir kas raA?Ai??, neA?sidAi??mAi??jau.

***

1945 m. Kipro Petrausko pastangomis buvau priimta A? operAi??. Laikas bAi??go sparA?iais A?ingsniais. DaugybAi?? spektakliA?, koncertA? kariniuose daliniuose, ligoninAi??se ir kitur. Darbas operoje sunkiai derAi??jo su mokslu konservatorijoje, bet palaikoma savo mokytojos Ninos KarnaviA?ienAi??s stengiausi, dirbau.

KartAi?? sutikau vyriausiAi??jA? reA?isieriA? JuozAi?? GrybauskAi??. Jis sustabdAi?? mane ir paklausAi??, kAi?? aA? mananti apie DA?uljetos vaidmenA? Gounod operoje ai??zRomeo ir DA?uljetaai???. AA? suA?ukau: ai??zO, maestro, tai man turAi??tA? labai tikti!ai??? Juk Shakespeareai??i??o ai??zRomeo ir DA?uljetAi??ai??? buvau skaiA?iusi dar gimnazijoje ir A?avAi??jausi tokia didA?iule meile. MAi??sA? pokalbis buvo trumpas, ir, maniau, nereikA?mingas. VAi??liau teko iA?girsti (neprisimenu iA? ko), kad aA? labai jau pasitikinti savimi. Tiesa, tada aA? iA? tiesA? pasitikAi??davau savimi, buvau optimistAi??, visos kliAi??tys atrodAi?? lengvai A?veikiamos.

Ir A?tai skelbimA? lentoje matau skelbimAi??:Ai?? Ch. Gounod opera ai??zRomeo ir DA?uljetaai???, DA?uljeta Kapuleti ai??i?? Regina TumaleviA?iAi??tAi?? ir Justina JasaitytAi??, Romeo ai??i?? Kipras Petrauskas ir Juozas Indra. Labai apsidA?iaugiau. Pagalvojau: taip ir turi bAi??ti. Apie sunkumus net nesusimAi??sA?iau, o juk tai neeilinAi??, ir vokaliniu, ir vaidybiniu poA?iAi??riu labai sudAi??tinga ir atsakinga partija. IA? tiesA? dar nebuvau subrendusi operos menui, buvo likAi?? metai iki konservatorijos baigimo.

IA? bibliotekos skubiai gavau klavyrAi??, A?siraA?iau A?odA?ius ir puoliau mokytis. A?inojau, kad turiu konkurentAi?? JustinAi?? JasaitytAi??, kuri jau buvo A?gudusi dainininkAi??, turAi??jo labai A?velnA? ir graA?A? balsAi??. AA? visada ja A?avAi??jausi.

PadAi??ti pasisiAi??lAi?? mano draugas Juozas Indra. Jis puikiai skambino fortepijonu, todAi??l kartu repetavome DA?uljetos ir Romeo duetus. Kasdien dirbdavome nuo 10 val. ryto iki pietA? ir dar Ai??apie tris valandas po pietA?. Po savaitAi??s aA? jau atmintinai mokAi??jau ne tik savo, bet ir Romeo partijAi??. Daugiau nesu maA?iusi tokio darbui atsidavusio A?mogaus, koks buvo Juozas Indra.

DaA?nai eidavau pas savo mokytojAi?? NinAi?? KarnaviA?ienAi?? A? namus privaA?iai mokytis dainavimo technikos, tad po truputA? viskas gerAi??jo. DA?uljetos vaidmeniu gyvenau ir dienAi?? ir naktA?…

PrasidAi??jo repeticijos. Nors operAi?? reA?isavo J.Ai??Grybauskas, bet scenas su DA?uljeta Kipras Petrauskas norAi??jo repetuoti pats. Jis rodAi?? norimas mizanscenas, o aA? vykdA?iau visus jo reikalavimus. Dirigentas Mykolas BukA?a patenkintas A?ypsojosi pro Ai??sus. DAi??l aktoriniA? dalykA? nesijaudinau, nes jau buvau baigusi Dramos studijAi?? ir nemaA?ai vaidinusi dramos spektakliuose. KartAi??, kai prasidAi??jo repeticijos su orkestru, pasitelkiau savo sceninAi?? patirtA? ai??i?? su visais koloratAi??riniais ai??ziA?raitymaisai??? dainuodama DA?uljetos valsAi?? pamAi??ginau A?okti. Pabaigoje aukA?tAi??jA? do iA?laikiau tiek, kiek pageidavo dirigentas. Staiga reA?isierius Grybauskas sustabdAi?? orkestrAi?? ir scenoje esanA?ius atlikAi??jus. AA? net krAi??ptelAi??jau, nes buvau labai A?sijautusi. ai??zEsu priverstas pareikA?ti visam kolektyvui, kad visi privalote taip repetuoti, kaip A?A? kartAi?? dirbo DA?uljeta. Atkreipkite dAi??mesA?!ai??? AA?, A?inoma, pasijutau devintame danguje, bet pastangA? dar reikAi??jo labai daug.

Kipras Petrauskas man rodAi?? begalinAi?? A?ilumAi??, labai stengAi??si padAi??ti. NuoA?irdA?iai gludinome kiekvienAi?? detalAi??. Kai nebAi??davo Kipro, repetuodavau su Juozu Indra.

ArtAi??jo premjeros laikas. IA? visos repeticijA? eigos ir Kipro elgesio supratau, kad premjerAi?? su juo dainuosiu aA?. Taip ir A?vyko.

Kipras-Romeo man buvo toks nuoA?irdus, karA?tas, aistringas, kad geresnio partnerio negalAi??jau A?sivaizduoti. Pasibaigus premjeriniam spektakliui ir aidint gausiems aplodismentams, Petrauskas parodAi?? A? mane ir pabuA?iavo man abi rankas. Supratau, kad aA? jam turiu bAi??ti A?imtus kartA? dAi??kingesnAi??, nes Kipras buvo tas A?mogus, kuris mokAi?? mane scenos meno, atvAi??rAi?? daug jo paslapA?iA?.

A�