ai??zMuzikoje ieA?kau graA?iausiA? spalvA? ir atspalviA?, o pieA?iniuose ai??i?? tobuliausiA? sAi??skambiA?ai???

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Sukaktis
AUTORIUS: Rasa AukA?tuolytAi??
DATA: 2012-10

ai??zMuzikoje ieA?kau graA?iausiA? spalvA? ir atspalviA?, o pieA?iniuose ai??i?? tobuliausiA? sAi??skambiA?ai???

Rasa AukA?tuolytAi??

Neretai girdime Lietuvos muzikus skundA?iantis tiek nepalankia bendrAi??ja muzikos kultAi??ros situacija A?alyje, tiek nelengva atlikAi??jA?, norinA?iA? gyventi savo menu, padAi??timi. Maloniai nustebino kiek kitoks smuikininkAi??s RusnAi??s MataitytAi??s poA?iAi??ris: ji, ne vienus metus praleidusi Vokietijoje ir Anglijoje, dabar dA?iaugiasi esanti Lietuvoje. TurAi??jusi galimybAi?? palyginti darbAi?? skirtingose Europos A?alyse, mano, kad muziko duona niekur nAi??ra lengva. Ai??iandien R.Ai??MataitytAi?? yra pripaA?inta smuikininkAi??, aktyvi kameriniA? ansambliA? dalyvAi??, pedagogAi??, dviejA? vaikA? (taip pat pasukusiA? muzikos keliais) mama, laisvalaikiu ai??i?? tapytoja… RugsAi??jo 7-Ai??jAi?? R.Ai??MataitytAi?? paminAi??jo graA?A? 50 metA? jubiliejA?, tad A?ia proga su smuikininke ir kalbAi??jomAi??s.

ai??i?? SulaukAi??te graA?aus jubiliejaus. Kuriuos savo gyvenimo A?vykius A?iandien laikytumAi??te svarbiausiais?

ai??i?? Pirmiausia man labai pasisekAi??, kad gimiau menininkA? ai??i?? dailininkAi??s Dalios MataitienAi??s ir muziko Povilo MataiA?io, LietuviA? folkloro teatro A?kAi??rAi??jA? ai??i?? A?eimoje. Ne tik todAi??l, kad buvau apgaubta tAi??vA? meilAi??s, bet ir dAi??l to, jog nuo pat ankstyvos vaikystAi??s mane supo menininkA? pasaulis. Augdama maA?iau savo profesijai atsidavusius tAi??vus ir tarsi savaime A?gijau tas paA?ias vertybes, susidariau aiA?kiAi?? menininko gyvenimo sampratAi??. Tiesa, menininkA? gyvenimas daA?nai tapatinamas su chaosu buityje, nuolatiniu ai??zmAi??zA? laukimuai??? bei kitomis artistinAi??mis linksmybAi??mis, taA?iau man su tuo visiA?kai neteko susidurti. O tai, kad kAi??rybinis darbas yra ne tik labai daug disciplinos reikalaujantis uA?siAi??mimas, bet ir didA?iulis dA?iaugsmas, supratau anksti.

Muziko formavimosi kelyje be galo svarbAi??s (gal net labiau, negu kitose profesijose) yra jo mokytojai. AA? turAi??jau labai gerus pedagogus: tai pirmasis mano mokytojas Tadas Ai??ernas, profesoriai Viktoras RadoviA?ius, Valerijus Klimovas ir Igoris Bezrodnas.

ai??i?? Kaip pasirinkote bAi??tent smuikininkAi??s keliAi???

ai??i?? Mano muzikiniai gebAi??jimai pasireiA?kAi?? anksti, todAi??l abejoniA? dAi??l to, kur mokysiuosi, tAi??vams nekilo. Nuo penkeriA? metA? mokiausi skambinti fortepijonu, taA?iau paskutiniu momentu, prieA? stojamuosius egzaminus A? M.Ai??K.Ai??A?iurlionio menA? mokyklAi??, tAi??velis nusprendAi?? leisti mokytis grieA?ti smuiku. Tiesa, turbAi??t beveik niekada muzikA? A?eimose vaikA? neklausiama, kuo jie norAi??tA? groti. Vienais atvejais tai tarsi savaime suprantama, kaip, pavyzdA?iui, nutiko Luko GeniuA?o A?eimoje. Kitais atvejais instrumentAi?? tAi??vai parenka pagal vaiko fizinius duomenis bei remdamiesi specialistA? konsultacijomis. IA? pradA?iA?, kaip ir daugelis paprastA? (ne vunderkindA?) vaikA?, didelio potraukio smuikui ir daug kantrybAi??s reikalaujanA?iam darbui nerodA?iau. Vis bandA?iau A?kalbAi??ti mamAi?? leisti mane A? dailAi??s skyriA?, nes pieA?iau su malonumu ir man neblogai sekAi??si. Mama nepasidavAi?? mano A?kalbinAi??jimams, o jos pagrindinis argumentas buvo toks: pieA?ti galAi??siu ir pradAi??jusi vAi??liau, o profesionalia smuikininke jau nebetapsiu, jei dabar mesiu muzikos mokslus. TAi?? patA? argumentAi?? kartojau ir savo vaikams, kai iA?sekdavo jA? kantrybAi?? ir meilAi?? muzikai.

LAi??A?is A?vyko penktoje klasAi??je, kai buvau atrinkta A? tuo metu vienintelA? mums, lietuviams, pasiekiamAi?? tarptautinA? J.Ai??Kociano smuikininkA? konkursAi??. RuoA?iausi taip, tarsi nuo to priklausytA? mano gyvybAi??. LaimAi??, buvau pastebAi??ta ir A?vertinta. GrA?A?au su 1 vieta bei specialiu apdovanojimu geriausiai uA?sienio smuikininkei. Tuo mokiniams konkursai ir yra naudingi ai??i?? jie priverA?ia maksimaliai mobilizuoti visas fizines ir psichines jAi??gas, o A?gyta patirtis paskui labai praverA?ia A?vairiose profesinio gyvenimo situacijose.

ai??i?? GrieA?iate ne viename kameriniame ansamblyje (ai??zKaskadA?ai??? trio, ai??zGaidosai??? ansamblyje). KAi?? Jums reiA?kia kamerinis muzikavimas?

ai??i?? GrieA?ti kamerinAi?? muzikAi?? yra didA?iulis malonumas, ypaA? kartu su puikiais muzikantais. Smuikininkas apskritai labai retai muzikuoja vienas, kadangi A?io instrumento techninAi??s galimybAi??s iA?gauti harmonijos spalvas yra gana ribotos. TodAi??l nuo pat pradA?ios smuikininkas mokosi ne tik grieA?ti savo partijAi??, bet ir klausyti.

KamerinAi?? muzika ai??i?? intymus A?vairiA? instrumentA? pokalbis, kurio paklausyti turAi??tA? ateiti tokia pati, subtiliA? iA?gyvenimA? iA?siilgusi, auditorija. Gaila, kad Lietuvoje vis dar maA?ai jaukiA?, istorijAi?? menanA?iA? saliA?, kuriose bAi??tA? geras fortepijonas (instrumentA? ypaA? trAi??ksta) ir rinktA?si kamerinAi??s muzikos tradicijas mylinti bei puoselAi??janti publika. DAi??l to dar labai daug reikia mums, muzikantams ir koncertA? organizatoriams, nuveikti.

Man labai pasisekAi??, kad savo kelyje sutikau pianistAi?? AlbinAi?? Ai??ikA?niAi??tAi?? ir violonA?elininkAi?? EdmundAi?? KulikauskAi??. Su jais daug metA? kartu mokiausi: pirma M.Ai??K.Ai??A?iurlionio menA? mokykloje, paskui ir Maskvos konservatorijoje. Darbas su trio ai??zKaskadosai??? primena trijA? gerA? draugA? bendravimAi??. Kiekviena repeticija, kad ir kokie pavargAi?? ir iA?sekAi?? po kitA? darbA? A? jAi?? ateitume, suteikia mums atgaivAi??. Taip yra ne tik todAi??l, kad grojame nuostabiAi?? muzikAi??, bet ir dAi??l to, jog esame bendraminA?iai, panaA?iai jauA?iame muzikAi??, neturime tarpusavio bendravimo sunkumA?, dirbdami nejauA?iame A?tampos, o tik bendro muzikavimo dA?iaugsmAi??. Tai labai dideli privalumai, kuriuos, metams bAi??gant, vis geriau supranti ir A?vertini. ai??zGaidosai??? ansamblyje taip pat randu labai draugiA?kAi?? atmosferAi?? ir tikrai puikius muzikantus.

ai??i?? Kokiai muzikai tiek soliniame, tiek kameriniame repertuare teikiate pirmenybAi???

ai??i?? Man A?domi A?vairios stilistikos muzika, nors turbAi??t geriausiai jauA?iuosi atlikdama romantinAi?? ir moderniAi??jAi?? muzikAi??. A?ymioji rusA? smuiko mokykla, kuriai priklausAi?? visi mano pedagogai, daugiausia rAi??mAi??si romantinio stiliaus repertuaru, o klasicizmo bei baroko epochos kAi??rinius interpretuodavo ta paA?ia romantine maniera. Man labai A?domu klausytis autentiA?kais instrumentais atliekamos barokinAi??s muzikos ir paA?iai gilintis A? tAi?? stilistikAi??. Be to, labai pasikeitAi?? ir klasicizmo interpretavimas. Atsirado A?ymiai daugiau laisvAi??s ir gyvybAi??s atliekant A?ios epochos kAi??rinius. MaA?iausiai man paA?A?stama dA?iazo sritis, nors su didA?iausiu malonumu su ai??zKaskadA?ai??? trio grojome Chicko Corea trio mAi??sA? miniatiAi??rA? programoje. Jei tik bAi??tA? tinkama galimybAi?? ir laiko, mielai A? jAi?? dar pasigilinA?iau. Juk niekada nevAi??lu iA?mokti ko nors naujo?

Su naujAi??ja muzika mane supaA?indino tAi??velis, kuris draugavo su B.Ai??KutaviA?iumi, O.Ai??Balakausku, F.Ai??Bajoru ir vesdavosi mane, dar mokinukAi??, A? naujA? kAi??riniA? perklausas KompozitoriA? sAi??jungoje. Tada jie buvo andergraundo kompozitoriai ir sulaukdavo grieA?tA? priekaiA?tA? dAi??l idAi??jinio neprogresyvumo, nusikalstamo formalizmo ir kitokiA? ai??zgriekA?ai???. Sunku patikAi??ti, kad visa tai buvo taip neseniai! Taip aA? susidraugavau su modernia muzika ir iki A?iol su didA?iausiu malonumu gilinuosi A? naujus opusus. Kas gali bAi??ti A?domesnio, kaip eiti nepaA?A?stamu taku, ieA?koti prasmiA? gaidA? pynAi??se, A?kvAi??pti gyvybAi?? kAi?? tik gimusiems kAi??riniams. Tai labiausiai kAi??rybiA?kumAi?? skatinantis darbas, nes A?ia nAi??ra jokiA? A?tampA? ar rAi??mA?, A? kuriuos privalai A?sisprausti. Esu grieA?usi ir A?raA?iusi daug O.Ai??Balakausko, F.Ai??Bajoro, V.Ai??Barkausko, J.Ai??JuozapaiA?io, V.Ai??Bartulio, V.Ai??GermanaviA?iaus, A.Ai??Malcio, A.Ai??Ai??enderovo, J.Ai??Tamulionio, R.Ai??Ai??erkA?nytAi??s, L.Ai??NarvilaitAi??s kAi??riniA?. Artimai bendrauju su puikia anglA? kompozitore Sadie Harrison, kurios autorinA? CD A?raA?Ai??me su ai??zKaskadA?ai??? trio, Ai??v. Kristoforo orkestru ir pianistu S.Ai??OkruA?ko.

ai??i?? Esate grieA?usi ir orkestruose. Kuo Jums ypatingas toks muzikavimas?

ai??i?? Trejus metus dirbau GAi??tingeno (GAi??ttingeno) simfoninio orkestro koncertmeistere Vokietijoje. A?inoma, su maA?a dukrele ir nuolat besikeiA?ianA?iomis auklAi??mis dirbti tokA? atsakingAi?? darbAi?? buvo nelengva. IA?mokau paruoA?ti programas per labai trumpAi?? laikAi?? (kartais po 2ai??i??3 programas per savaitAi??). Su tokiu tempu anksA?iau niekada nebuvau susidAi??rusi, nes kAi??rinius konkursams ir kitiems atsakingiems pasirodymams paprastai A?lifuodavau ilgai ir kruopA?A?iai. Simfoninio orkestro repertuaro visai neiA?maniau, o juk koncertmeisteris visada turi grieA?ti labai stabiliai ir vesti visAi?? grupAi??. Galima sakyti, kad buvau A?mesta A? vandenA? ir tada iA?mokau plaukti. Atsimenu, kaip skrisdama A? naujAi??jAi?? savo darbo vietAi?? bendrakeleiviui pasiguodA?iau, kad manAi??s laukia sunkus iA?bandymas, o jis mane bandAi?? raminti juokais klausdamas: ai??zBet juk smuiku grieA?ti JAi??s mokate?ai??? Su tuo teko sutikti, taA?iau ramiau nepasidarAi??.

Darbas simfoniniame orkestre padAi??jo geriau suvokti muzikos kAi??riniA? formAi??, jA? mastelA? ir struktAi??ros daugiasluoksniA?kumAi??. Ta muzikinAi?? patirtis privertAi?? naujai paA?velgti ir A? kamerinAi??s muzikos partitAi??ras.

Kai persikAi??liau gyventi A? AnglijAi?? pas ten jau seniau dirbusA? vyrAi??, teko grieA?ti ir Londono simfoniniame orkestre. TaA?iau gana greitai supratau, kad tiek daug energijos, kiek iA? manAi??s atima kelionAi??s iA? Oksfordo A? LondonAi?? ir atgal, joks aukA?A?iausios klasAi??s orkestras ir joks puikiausias uA?darbis nekompensuos. Be to, visada labiau traukAi?? kamerinAi?? muzika ir nauji soliniai opusai, o jiems reikia turAi??ti ir laiko, ir jAi??gA?.

ai??i?? Esate Muzikos akademijos dAi??stytoja, NacionalinAi??s M.Ai??K.Ai??A?iurlionio menA? mokyklos mokytoja. Kas paskatino imtis pedagoginio darbo?

ai??i?? PedagoginA? darbAi?? pradAi??jau dirbti iA?kart po studijA? Maskvoje, paskui iA?vykau A? VokietijAi??, AnglijAi?? ir tik po 10 metA? vAi??l grA?A?au dAi??styti A? M.Ai??K.Ai??A?iurlionio menA? mokyklAi?? ir LMTA. Sukaupta patirtimi reikia dalintis su jaunimu. Visame pasaulyje labai iA?augo profesionaliA? muzikos atlikAi??jA? parengimo lygis. AtsivAi??rus geleA?inei uA?dangai, po pasaulA? pasklido rusA? atlikAi??jai ir pedagogai, o talentingo jaunimo yra visur. DA?iaugiuosi, kad galiu Lietuvos jaunimui atiduoti savo A?inias ir patirtA?.

Pedagoginis darbas reikalauja labai daug kantrybAi??s ir lankstumo. Jaunas A?mogus yra dar labai trapi bAi??tybAi??, todAi??l neatsargus A?odis arba neteisingas veiksmas gali sumenkinti jo pasitikAi??jimAi?? savimi ir sutrukdyti visapusiA?kai atsiskleisti. Pedagogui reikia ne tik nurodyti klaidas bei jA? paA?alinimo bAi??dus, bet ir A?skiepyti meilAi??, atsidavimAi?? pasirinktai profesijai. Taigi reikia ne tik profesiniA? A?iniA?, bet ir psichologijos iA?manymo. VisiA?kai sutinku su Roko Zubovo iA?sakyta mintimi, kad geriau iA?ugdyti vienu laureatu maA?iau, negu nors vienu asmeniu padidinti muzikos nemylinA?iA?jA? skaiA?iA?.

ai??i?? Savo malonumui uA?siimate tapyba. Kaip Jums skleidA?iasi A?iA? dviejA? menA? ai??i?? muzikos ir dailAi??s ai??i?? sAi??veika?

ai??i?? DailAi?? ir teatras mane lydAi??jo nuo pat ankstyvos vaikystAi??s, nes mano mama ai??i?? teatro dailininkAi??. PieA?dama visada jauA?iausi labiau atsipalaidavusi, negu grieA?dama smuiku. GalbAi??t todAi??l, kad niekada to nesimokiau ir nebuvau barama dAi??l tikrA? ar menamA? klaidA?. Mamos dirbtuvAi??je su nuostabiu vaizdu A? Ai??v. Kazimiero baA?nyA?ios bokA?tAi?? ir senamiesA?io stogus pieA?davau per kiekvienas mokiniA? vasaros atostogas. Taip pat ir vAi??liau, kai tik turAi??davau galimybAi??, grA?A?davau prie A?ios veiklos. Daugiausia laiko tam pomAi??giui galAi??jau skirti Anglijoje, augindama ten gimusA? sAi??nA?. Tada surengiau ne vienAi?? parodAi??, daugiausia Vokietijoje, o vienoje iA? jA? pusAi?? mano darbA? buvo parduota. Niekam nerAi??pAi??jo, kad nesu baigusi dailAi??s akademijos, o parodA? atidarymo metu pati ir koncertavau.

Paskui paaugAi?? vaikai pradAi??jo eiti profesionaliA? muzikA? keliu (dukra AustAi??ja ai??i?? smuikininkAi??, A?iuo metu studijuoja Kopenhagos muzikos akademijoje, sAi??nus ai??i?? pianistas, A?stojo mokytis A? H.Ai??Purcello muzikos mokyklAi?? Londone) ir laiko hobiui nebeliko. Tikiuosi, kad vaikams tapus savarankiA?kiems, aA? ir vAi??l grA?A?iu prie A?io A?irdA?iai mielo uA?siAi??mimo.

Man muzika ir dailAi?? yra labai arti viena kitos. Muzikoje aA? ieA?kau graA?iausiA? tembriniA? spalvA? ir atspalviA?, o pieA?iniuose ai??i?? tobuliausiA? sAi??skambiA?, kuriuos sudaro spalvA? deriniai ir linijA? ritmai. Ir vienoje, ir kitoje srityje pasiduodu intuicijai ir emocijai, kurios daA?niausiai diktuoja teisingAi?? pasirinkimAi??. Joks kompiuteris niekada nepakeis gyvo A?mogaus atliekamos muzikos A?taigos, nes jis negali sukurti emocijos. TodAi??l esu A?sitikinusi, kad ir paA?iAi?? sudAi??tingiausiAi??, intelektualiausiAi??, konstruktyviausiAi?? muzikAi?? reikia atlikti tuo paA?iu senoviniu romantiniu bAi??du ai??i?? reikia jAi?? pajausti A?irdimi ir grieA?ti taip, tarsi nieko nuostabesnio niekada nebAi??tum grieA?Ai??s. Tada ji atgyja ir tampa pasiekiama klausytojui.

ai??i?? AA?iAi?? uA? pokalbA?.