SigutAi?? StonytAi??: ai??zEsu laiminga!ai???

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Interviu
AUTORIUS: AudronAi?? A?igaitytAi??, GerAi??ta GriniAi??tAi??
DATA: 2012-10

SigutAi?? StonytAi??: ai??zEsu laiminga!ai???

AudronAi?? A?igaitytAi??, GerAi??ta GriniAi??tAi??

R. Strausso SalomAi??ja operoje ai??zSalomAi??jaai???, R.Ai??Wagnerio ElizabetAi?? ai??zTanhoizeryjeai???, Violeta G.Ai??Verdi ai??zTraviatojeai???, Tatjana P.Ai??A?aikovskio operoje ai??zEugenijus Oneginasai???, taip pat Larina ai??zOnegineai??? (reA?isierAi??s D.Ai??IbelhauptaitAi??s pastatymas) ai??i?? tai tik maA?ytAi?? dalis A?vairiaspalviA? Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistAi??s SigutAi??s StonytAi??s vaidmenA? Lietuvos ir uA?sienio teatrA? scenose. Regint ir girdint solistAi??, taip darniai gyvenanA?iAi?? su muzika, atsakingai, taA?iau su subtiliu humoru A?velgianA?iAi?? A? gyvenimo detales, norisi iA? arA?iau paA?velgti A? jos pasaulA?.

VienAi?? ramiAi?? popietAi?? nusiA?ypsojo laimAi?? prie kavos puodelio susAi??sti kartu su operos soliste Sigute Stonyte ir kompozitore Audrone A?igaityte. PaA?nekesio metu kartais ramAi??s ir rimti, kartais A?maikA?tesni SigutAi??s StonytAi??s A?odA?iai susidAi??liojo A? labai A?vairiapusiA?kos, visuomet tiesios asmenybAi??s paveikslAi??. Pokalbis pralAi??kAi?? tarsi muzikos kAi??rinys: vienu A?kvAi??pimu, taA?iau palikdamas gilA? A?spAi??dA?.

I dalis. Allegretto

AudronAi?? A?igaitytAi??: PirmAi?? kartAi?? SigutAi?? StonytAi??, tuo metu pirmakursAi??, iA?girdau dainuojanA?iAi?? Balio Dvariono ai??zA?vaigA?dutAi??ai??? NacionalinAi??s filharmonijos didA?iojoje salAi??je. To iki A?iol negaliu pamirA?ti. Kaip tuomet Dvariono ai??zA?vaigA?dutAi??ai??? atsirado JAi??sA? repertuare ir kiek jame dabar yra lietuviA?kos muzikos?

SigutAi?? StonytAi??: Pirmiausia, ai??zA?vaigA?dutAi??ai??? man asocijuojasi su BeatriA?e GrinceviA?iAi??te. Manau, jog ai??zA?vaigA?dutAi??ai??? gali dainuoti A?mogus, kuris sugeba iki tos A?vaigA?dutAi??s pakilti. Ne suA?vaigA?dAi??jimo prasme, A?inoma, bet pajausdamas tAi?? vaiskumAi??, tyrumAi??. AA? A?inojau, kad galiu dainuoti A?A? kAi??rinA?. Bet jA? man atvAi??rAi?? GrinceviA?iAi??tAi??.

LietuviA?kos muzikos mano repertuare yra gana daug. Joje galima rasti daug skaidros.

A. A?.: Jus daugiau A?sivaizduojame teatro scenoje, o kur skamba toji lietuviA?ka muzika?

S. S.: Koncertuose, festivaliuose… TytuvAi??nuose, UA?utrakyje, KelmAi??s dvare, ZapyA?kio baA?nytAi??lAi??je, KlaipAi??dos koncertA? salAi??je ir t. t. Visuomet greta didA?iA?jA? ai??i?? Mozarto, HAi??ndelio ai??i?? A? programAi?? A?pinu ir lietuviA? kompozitoriA? kAi??riniA?.

A. A?.: SigutAi?? StonytAi?? mes A?inome kaip vienAi?? didA?iausiA? muzikos stiliA? specialisA?iA?. VokiA?ka muzika atliekama vokiA?ka kultAi??ra, italA? muzika turi jai bAi??dingAi?? raiA?kAi??. O kas toji lietuviA? muzika ir ar ji turi, JAi??sA? poA?iAi??riu, savitAi?? stilistikAi???

S. S.: A?inoma, turi. AA? manau, kad svarbiausia drAi??siai tai iA?reikA?ti. Mumyse jau yra lietuviA? autoriai. Ai??tai kad ir atliekant Dvariono DaliAi??: iA?siA?ioji ai??i?? ir jau turi. A?odA?iai patys liejasi. Stilius yra viduje. Nereikia bijoti to iA?reikA?ti. Reikia iA?gyventi, tarsi bAi??tum autoriaus dalis. Lietuviui tai artima. TAi?? paA?iAi?? lietuviA? liaudies dainAi?? galima atlikti kaip nenusakomAi?? A?edevrAi??, A? jAi?? galima sudAi??ti visAi?? savo kultAi??rAi??.

GerAi??ta GriniAi??tAi??: O kaip A? lietuviA?kAi?? muzikAi?? reaguoja uA?sienio publika, ar supranta jAi???

S. S.: Taip, uA?sienieA?iai supranta lietuviA?kAi?? muzikAi?? ir jiems ji labai patinka. UA?sienio publika bisui renkasi bAi??tent lietuviA?kus kAi??rinius. Jei A?odis pasakomas formaliai, niekas nesupras, apie kAi?? dainuoji. Bet jeigu tavo akys, balsas ir mintis susilies A? visumAi??, kiekvienas supras, kAi?? nori pasakyti. Muzika yra galinga, tik jAi?? reikia pateikti stipriai, A?tikinamai, nuoA?irdA?iai, atvirai, su aistra ir temperamentu. Tuomet visi patikAi??s.

G. G.: JAi??s sakote, kad muzika yra universali kalba?

S. S.: Jei atlikAi??jas pats supranta, apie kAi?? dainuoja, tada supranta ir publika. Mokydamiesi studentai visuomet supranta tekstAi??, kad ir kokia kalba dainuotA?. Sunkiau, jeigu jie neturi uA?tektinai techniniA? priemoniA?, vokaliniA? galimybiA?, kad galAi??tA? iA?reikA?ti ir perteikti mintA?.

A. A?.: Lyginant su pasauliniA? atlikAi??jA? A?raA?ais, daA?nam mAi??sA? atlikAi??jui pakilti ai??zvirA?ai??? natA? yra nemenka problema. Kaipgi pasiekti, kad interpretacijoje kuo maA?iau liktA? ai??zgrynojoai??? teksto, ar turite interpretacijos paslapA?iA??

S. S.: Ai??tai, pavyzdA?iui, yra A?odis ai??zmirtisai???. JA? galima iA?tarti labai A?viesiai arba labai niAi??riai. Viskas priklauso nuo to, kaip pavyksta valdyti vokalinA? aparatAi??.

A. A?.: Bet juk pakilimas ai??zvirA?ai??? natA? yra ne vien dainininkA? problema. SieA?iau tai su interpretacija plaA?iAi??ja prasme. Kiek atlikAi??jo visapusiA?kumas ir mAi??stymas turi A?takos?

S. S.: Viskas susideda: mAi??stymas, vaizduotAi??, filosofiniai dalykai, A?inios. KamerinAi?? muzika yra tikrai sunki. JAi?? atliekant, A?moguje susilieja viskas, kas tik gali susilieti muzikoje.

A. A?..: Kiek reikia atiduoti savAi??s mokiniams, kad jie suprastA? tai, kAi?? JAi??s A?inote ir patiriate, tai, kas Jumyse yra?

S. S.: Darbas labai A?domus, taA?iau kartu jis kenkia balsui. Savo balsu stengiuosi mokiniams nerodyti to, apie kAi?? kalbu, skatinu juos visuomet bAi??ti supratingus, ir tada, kai dirigentas ar koncertmeisteris iA?sakys pastabas ir negalAi??s visko iliustruoti balsu. Visur reikalinga A?taiga. TaA?iau man svarbiausia, kad jie A?inotA?, kas jie yra: koks jA? balsas, kokia jA? perspektyva. GalbAi??t kartais yra skaudu, taA?iau kai kurie jau mokydamiesi pirmame ar antrame kurse suvokia, jog niekada nebus stiprAi??s, labai ryA?kAi??s, kad jA? konkurentai bus stipresni. TaA?iau tada A?vyksta stebuklas: A?inodami tai, jie stengiasi kuo daugiau iA? savAi??s iA?traukti. Kartais kolegos pataria: ai??zTik nesakyk jam ar jai nieko, tegu galvoja, kad viskas yra gerai.ai??? TaA?iau aA? negaliu apgaudinAi??ti. Tik A?inodamas, kas yra, studentas ima stengtis, A?deda daugiau jAi??gA? ir niekada nenusivilia, atvirkA?A?iai: patirtis, kai jaunas A?mogus, paA?inAi??s save ir savo galimybes, stengiasi ir siekia, yra didA?iausia mano pergalAi??. DaA?nai toks A?mogus pateikia siurprizAi??: regis, toks silpnas balsiukas, taA?iau kaip A?domu klausyti.

A. A?.: Yra intriguojantis Marios Callas personaA?as pjesAi??je ai??zMeistriA?kumo pamokaai???. Dramaturgas pajuto pedagoginio darbo specifikAi??, iA?raiA?kingai parodAi??, kad bAi??tina siekti absoliutaus persikAi??nijimo, personaA?o A?taigos. Kiek savAi??s tenka atsisakyti dAi??l personaA?o psichologijos, situacijos?

S. S.: Ai??iAi?? pjesAi?? A?iAi??rAi??jau porAi?? kartA?. Kiek man teko skaityti apie MariAi?? Callas, tai buvo labai subtili, aukA?tos kultAi??ros, A?velni moteris. TaA?iau pjesAi??je ji parodyta taip, kad bAi??tA? A?domi publikai. O jaunam A?mogui sudAi??tinga nupasakoti tiksliai, kas ir kaip turAi??tA? bAi??ti. DAi??stant galima ai??zuA?mesti A?trichusai??? jA? ateiA?iai. Kai kurie studentai, kurie vAi??liau iA?vyksta A? ItalijAi?? ar VokietijAi??, paskambinAi?? sako: ai??zTik dabar iA? tiesA? suprantu, kAi?? JAi??s tada sakAi??teai???. Sakyti reikia, bet norAi??ti, kad iA?kart bus taip, kaip pasakai, nereikAi??tA?. Manau, bAi??tina pasAi??ti sAi??klAi??, mokinys turi tai turAi??ti. O jau vAi??liau, po kiek laiko, tai gali iA?augti A? kaA?kAi?? daugiau. Lietuvoje vieA?Ai??jAi??s nuostabus italA? dirigentas Daniele Rustioni yra pasakAi??s, kad A?mogus, kuris tA? sAi??klA? negavo pradA?ioje iA? savo vokalo pedagogA?, visAi?? gyvenimAi?? ieA?kos papildomA? dAi??stytojA?, mokAi??s pinigus ir niekada niekas neiA?dygs. TaA?iau pasodinus tAi?? tikrAi??jA? grAi??delA?, A?mogus vystysis, mokysis, ir tas grAi??delis sudygs. Manau, svarbiausia yra konkretAi??s dalykai. A?mogus viskAi?? turi pasiekti per realius dalykus. Svarbu iA?dAi??styti esmAi?? apie kvAi??pavimAi??, gerklAi??, iA?aiA?kinti, koks yra kAi??rinys, apie kAi?? jis, sudAi??lioti konkreA?ius taA?kus. Tuomet visa kita pamaA?u ateis, A?mogus ras savo keliAi??, dainuos.

A. A?.: Be kokiA? mokiniA? nenorAi??tumAi??te savo biografijos?

S. S.: Kiekvienas iA?sineA?a dalA? tavAi??s. Tam, kuris galbAi??t maA?iau apdovanotas, skiri begales laiko, kad jis galAi??tA? gyventi toliau, A?inotA? tiesAi??. Yra tokiA?, taA?iau aA? negaliu nAi?? vieno iA?skirti. Yra A?moniA?, kurie artimesni tavo esybei, kurie iA?kart supranta, kiti uA?daresni, labiau kompleksuoti, kai kurias savybes atsineA?Ai?? iA? A?eimos.

A. A?.: O kas Jus formavo? KlaipAi??dieA?iai jauA?ia A?iokA? tokA? atotrAi??kA? nuo visos Lietuvos…

S. S.: Visos vertybAi??s formavosi A?eimoje: iA?tikimybAi??, meilAi??, pasiaukojimas, A?velnumas… Mano tAi??veliai buvo paprasti A?monAi??s, dirbo prie jAi??ros, su technika susijusA? darbAi??, o su muzika neturAi??jo jokiA? sAi??sajA?. Bet suvokiu, kokie tai buvo turtingi A?monAi??s. MeilAi??, polinkis A? gilumAi??, pokalbiai su mama, nesumeluota, tikroji meilAi??, tAi??A?io A?emaitiA?kas uA?sispyrimas, taA?iau kartu ir vidinAi?? A?vara ai??i?? visa tai iA? A?eimos. Kai pirmAi??syk iA?girstu studentus, iA?kart pastebiu, kAi?? jie atsineA?a iA? A?eimos. Visa dvasia yra A?eimoje.

G. G.: Jei pastebite, kad studentui nesiseka, ar mAi??ginate jA? kaip nors motyvuoti?

S. S.: Mano klasAi??je nebAi??na buitiniA? diskusijA?. A?mogus atAi??jo ir A?ino, kad dabar dainuosime MozartAi??. Jei balsas nelabai skambus, jei, pavyzdA?iui, studentas atAi??jo iA? A?okio pamokos, vadinasi ai??i?? tAi??dien dirbsime daugiau. Studentai A?ino, jog pamoka nAi??ra prieglobstis. Suprantama, kartais matau, kad jaunuolis yra prislAi??gtas, nelabai gerai jauA?iasi, taA?iau po pamokos jis iA?eina pakylAi??tas. Mano pamokoje nAi??ra specialios motyvacijos. Net vidutiniA?kA? galimybiA? A?mogus gali daug pasiekti darbu. Tokie atlikAi??jai yra laimingi, jie jauA?iasi einantys savo keliu. Blogiau, kai studentui yra sakoma, koks jis puikus atlikAi??jas, o po keleto perklausA? jis niekur nepatenka, nusivilia. Taip nutinka, kai jis neA?ino apie save tiesos.

A. A?.: JAi??s savo praktika tai A?rodAi??te. Nuo vaikystAi??s mAi??gstu operAi?? ai??zEugenijus Oneginasai???, ir taip genialiai padainuoti LarinAi?? retai kam pavyksta! Larina ir AuklAi?? anksA?iau bAi??davo iA? esmAi??s nepastebimos. O A?tai Dalios IbelhauptaitAi??s reA?isuotame spektaklyje pamatAi??me, jog maA?A? vaidmenA? iA?ties nAi??ra…

G. G.: Teko girdAi??ti, kad Jums A?domAi??s maA?i, epizodiniai vaidmenys… O kiek jA? turAi??jote?

S. S.: Ne tiek daug, taA?iau man A?domu atlikti komiA?kus, charakterinius vaidmenis, kuriuose daugiau spalvA?. A?inoma, viskas yra A?domu, visko gavau. Buvau ir Cerlina, ir Larina iA? draugystAi??s ir meilAi??s bohemieA?iams. A?inojau, jog tame kolektyve yra kAi??rybinAi?? laisvAi??. Visi dA?iaugiasi vienas kitu ir tuo, kAi?? daro. Ai??tai visAi?? gyvenimAi?? svajojau scenoje rAi??kyti ai??i?? ir reA?isierAi?? labai noriai priAi??mAi?? mano idAi??jAi?? (juokiasi).

A. A?.: O kokie dar reA?isieriai leidA?ia tiek improvizacijos?

S. S.: Vis dAi??lto nuostabiausias reA?isierius yra Eimuntas NekroA?ius. Su juo teko dirbti tik ai??zOteleai???, taA?iau jis vainikavo mano supratimAi??, kaip harmonijoje ir tikslume atrasti improvizacijAi??. Kaip apibAi??dinant Mozarto muzikAi??: juokas pro aA?aras. Toks yra Eimuntas NekroA?ius. Jo genialumas slypi ten, kur tikslume improvizuojama. Tik dirbdama su juo tAi?? patyriau. Tai labai subtilAi??s, nepaprasti, A?amaniA?ki dalykai. Tai ai??i?? daugiau nei reA?isAi??ra.

A. A?.: A?inant, kiek visko esate dainavusi, kirba klausimas: ar svajonAi??se nAi??ra Izoldos?

S. S.: IzoldAi?? dainuoA?iau su dA?iaugsmu. GalbAi??t naujausiame mAi??sA? teatro pastatyme ai??i?? balete pagal R.Ai??Wagnerio ai??zTristanAi?? ir IzoldAi??ai??? teks dainuoti Wagnerio dainas (Mathildos Wesendonk A?odA?iai). Wagnerio muzika raA?yta nei sopranui, nei mecosopranui, dAi??l to tai labai A?domi medA?iaga. Izolda ai??i?? iA? tiesA? mano svajonAi??…

A. A?.: Visos kitos Wagnerio sukurtos moterys ai??zauginoai??? bAi??tent A?iAi?? moterA?.

G. G.: O ar yra vaidmenA?, kuriA? atsisakote?

S. S.: Labai daug esu atsisakiusi. Kai atAi??jau A? teatrAi??, man buvo paskirta Madam Baterflai, bet jos atsisakiau. Maestro Aleksai sakiau, kad man dar nAi??ra nAi?? trisdeA?imties, tad kaip galiu dainuoti tokA? personaA?Ai??? A?inoma, didA?iulAi?? paskata iA? karto gauti tokA? didelA? vaidmenA?. Kai dalyvavau perklausoje, dainavau paskutinAi?? Baterflai arijAi?? ai??i?? dramatiA?kAi?? atsisveikinimAi?? su vaikuA?iu. Tuomet dirigentas ai??zuA?sikabinoai??? ir paskyrAi?? man visAi?? partijAi??, o aA? pabAi??gau nuo jos.

Buvo ir Elvyra ai??zDon A?uaneai??? ai??i?? jos taip pat atsisakiau. UA?simaniau Cerlinos, nors A?inojau, kad Elvyra kaip tik mano balsui. TaA?iau kodAi??l gi aA? turAi??A?iau dainuoti ElvyrAi??? Man A?domesnAi?? buvo Cerlina. Dar buvo ai??zFidelioai??? Leonora ir daug kitA?. Negriebiau visko, kAi?? siAi??lydavo ai??i?? ir nesigailiu. Ir dabar ne viskAi?? imu.

Ai??tai neseniai atsisakiau Rozalindos ai??zAi??ikA?nosparnyjeai???. Ji buvo paskirta ir anksA?iau, taA?iau jos atsisakiau ir tada, ir dabar. Manau, kad tas partijas turi atlikti jauni A?monAi??s. Jau Cerlina buvo mano kaprizas, bet dabar kaprizus tramdau.

A. A?.: O kiek savAi??s tenka atsisakyti, kuriant vaidmenA?? Kiek tame vaidmenyje turi bAi??ti natAi??raliA? iA?gyvenimA?? Kiek reikia bAi??ti patyrusiai analogiA?kA? situacijA?, kad jas pavyktA? perteikti scenoje? Ar atvirkA?A?iai ai??i?? gyvenimas ir emocijos scenoje visai nesusijAi?? dalykai?

S. S.: Manau, kad moteriai atlikAi??jai gyvenimo patirtis visada labai svarbi. Ir meilAi??, ir vaiko gimimas, ir artimA?jA? mirtys ai??i?? viskas susideda. Kita vertus, gyvenime galima to nepatirti. Jei turi gerAi?? meninAi?? intuicijAi??, nebAi??tina viskAi?? iA?kentAi??ti ir iA?neA?ioti savyje. Tai vertinu atsargiai. A?inoma, jei gyvenimas davAi?? patirties, tuomet tai savaime gerai, bet jei tos gyvenimo mokyklos nebuvo daug, o A?mogus meniA?kas, intuityvus, tuomet visa kita gali bAi??ti nereikA?minga. Pagaliau energetika ir istorija yra kiekvieno kompozitoriaus natose. Jei viskAi?? perskaitai, supranti, tuomet gali perteikti tuos iA?gyvenimus, nebAi??tina paA?iam bAi??ti plakamam tragedijA?.

A. A?.: Kiek JAi??sA? pedagoginiam darbui A?takos turAi??jo JAi??sA? paA?ios mokytojai?

S. S.: Savo darbo su studentais stiliA? sukAi??riau pati. Manau, jog iA? savo pedagogA? neperAi??miau specifinio darbo stiliaus.

A. A?.: O protestas prieA? buvusA? darbAi??? Juk didA?iausi atradimai gimsta neigiant kAi?? nors, kas nepatiko. Mano pedagoginAi?? metodika grindA?iama tuo, kas man nepatiko, todAi??l stengiuosi viskAi?? daryti taip, kaip norAi??A?iau, kad bAi??tA?.

S. S.: Studentas ateina su savo problemomis. Juk aA? dirbu jam, dAi??l jo, o ne dAi??l to, kad man kaA?kas nepatinka ar noriu, kad bAi??tA? taip ir ne kitaip. Kiekvienas studentas man yra atskiras. Su kiekvienu turi dirbti skirtingai. GalbAi??t vienam reikia pasakyti grieA?tai, jis tokiu bAi??du ai??zsusikratoai???, o su kitu reikia kalbAi??ti labai subtiliai, tada jis atsiskleidA?ia.

IA? mano pedagogA? Zenonas Paulauskas labai subtiliai reaguodavo A? kiekvienAi?? atlikAi??jAi??. Jei jo paklausdavo: ai??zO kodAi??l ji taip kvAi??puoja?ai???, dAi??stytojas atsakydavo: ai??zPalikite ramybAi??je, jai taip reikiaai???. Jis juto prigimtA? ir jos nedraskAi??. Nemanau, kad sekiau jo pAi??domis, taA?iau mAi??stau taip, kaip jis.

A. A?.: Tarp JAi??sA? mokiniA? yra unikalus sopraninas ai??i?? Viktoras Gerasimovas, taip pat klaipAi??dietis. Manau, jog klaipAi??dieA?iai yra patys balsingiausi A?monAi??s. TaA?iau kalbant apie fiziologijAi??, kas yra sopraninas?

S. S.: Taip, jie tikrai turi kaA?kAi?? balsuose. GalbAi??t minAi??tas atitrAi??kimas, buvimas toliau tai duoda.

Sopraninas dainuoja falcetu. Viktoras Gerasimovas dainavo diskantu ai??zGintarAi??lioai??? chore, pasAi??monAi??je tai uA?sifiksavo, tad jau subrendAi??s, po mutacijos, jis nenorAi??jo prarasti to skambAi??jimo. Tai vienas tA? subtiliA?jA? dalykA?. IA? pradA?iA? jo balsas buvo labai trapus, tik vAi??liau tapo tvirtas. O tuo trapiuoju laikotarpiu, jei bAi??tA? dirbAi??s su dAi??stytoju, kuris nebAi??tA? leidAi??s dainuoti falcetu, jis bAi??tA? tapAi??s lyriniu baritonu, kuriam veikiausiai nelabai sektA?si, nes jo pasAi??monAi??je diskanto balsas buvo svarbesnis. Dabar jis baigAi?? studijas, ir jei KlaipAi??doje bus statoma kokia barokinAi?? opera, tuomet puiku. Viktoras buvo iA?vykAi??s A? AnglijAi??, metus ten mokAi??si, taA?iau grA?A?o A? LietuvAi??, nori dainuoti A?ia, kur labiau rAi??pinamasi jaunu A?mogumi. Anglijoje buvo vertinami kiti dalykai.

A. A?.: Jei tai pasAi??monAi??s dalykai, tai kodAi??l anksA?iau vyrai bAi??davo kastruojami siekiant iA?gauti reikiamAi?? balso tembrAi???

S. S.: Tai susijAi?? ir su hormonais. Visi mes turime daugiau vyriA?kA? arba moteriA?kA? hormonA?. Yra vyrA?, turinA?iA? daugiau moteriA?kA? hormonA?, tai veikia balsAi??. BAi??na moterA?, dainuojanA?iA? labai A?emu balsu, kontraltu. Tokios moterys turi daugiau vyriA?kA? hormonA?, kaip, pavyzdA?iui, Merilyn Horne. Tai ai??i?? fiziologija.

G. G.: GrA?A?iu prie iA?vykimo A? uA?sienA?. Ar skatinate savo studentus vykti pasisemti A?iniA? svetur?
S. S.: Dabar yra labai daug galimybiA?, atviros durys iA?vaA?iuoti. UA?sienio kalba, bendravimas, matymas, kas vyksta aplink ai??i?? puiki patirtis. Visada skatinu.

G. G.: O kalbant apie A?vairius projektus, konkreA?iai ai??i?? televizijA? projektus, ar manote, jog toks projektas kaip ai??zTriumfo arkaai??? yra geras kelias jaunam A?mogui save pristatyti?

S. S.: Kiekvienas eina savo keliu. O kalbant konkreA?iai apie ai??zTriumfo arkosai??? projektAi??, tai manau, kad jis nuostabus. Pirmoji ai??zTriumfo arkaai??? buvo kaip sukrAi??timas, sprogimas ir jauniems atlikAi??jams, ir A?iAi??rovams. Net ir dabar, praAi??jus daug laiko, sulaukiu skambuA?iA? su praA?ymais paklausyti kieno nors dukrAi??, kuri nori studijuoti dainavimAi??. Primenu, jog puikiA? profesoriA? turime visAi?? akademijAi??, taA?iau tuomet man atsako: ai??zNe, mes norime pas jus, norime iA?girsti teisybAi??ai???. Tai yra didA?iulis komplimentas, dA?iaugiuosi. Nemanau, kad projekte dalyvavAi?? kiti profesoriai melavo, taA?iau mano pasisakymai galbAi??t buvo taikliausi. Projektas atvAi??rAi?? galimybAi?? pastebAi??ti operos solistus. PavardAi??s paA?A?stamos, arijos jau A?inomos, A?monAi??s jA? nori klausyti gyvai.

A. A?.: Ar negaila, kad JAi??sA? jaunystAi??je tokiA? projektA? nebuvo?

S. S.: Negaila. Tada buvo kitA? dalykA?. JaunystAi??je neteko dalyvauti tokiame projekte, taA?iau dabar vis tiek patekau (A?ypsosi). Viskam savas laikas.

G. G.: O kAi?? JAi??s manote apie komerciniA? televizijA? projektus, apie solistus, kurie eina A? tokius projektus A?okti?

S. S.: AA? A? tai A?iAi??riu labai teigiamai. KAi??nui fizinis krAi??vis yra reikalingas. Juk jie A?gyja kAi??no laisvAi??s, o ir eisena tampa kitokia. Jei tik jauni A?monAi??s sugeba suderinti darbus su tokiais projektais ai??i?? labai gerai. Patirtis ir nauda profesijai.

Ai??

II dalis. Menuetas

A. A?.: Esate treA?ioji KarnaviA?iA? dinastijos moteris dainininkAi?? A?alia vyro pianisto. Ar tai pragmatiA?kumas, siekiant nenutraukti dinastijos, ar atsitiktinumas ir spontaniA?kumas?

S. S.: Be abejonAi??s, atsitiktinumas. Juk aA? neanalizavau KarnaviA?iA? giminAi??s istorijos ir negalvojau, kad A?tai dabar man reikAi??tA? pasistengti. Visada buvau atviras ir naivus A?mogus. Ir dabar tokia esu. AA? patyriau tikrAi?? meilAi??. Tai ai??i?? neiA?pasakytai sunki liga… Ir tada apie jokius suplanavimus neA?manoma galvoti.

A. A?.: Gal prisiminkite savo vaikystAi??. Kaip pradAi??jote dainuoti, ar buvo kokiA? A?simintinA? A?vykiA?, nutikimA??

S. S.: TurAi??jome namuose senAi?? didelA? radijAi??, kurA? A?sijungusi klausydavau Georgo Otso dainA?, jas vAi??liau atmintinai dainuodavau kaip lopA?ines savo maA?esniajam broliukui. Man buvo ketveri metai, o jam ai??i?? dveji. Supdavau jo lovytAi?? ir dainuodavau visAi?? Otso repertuarAi??…

A. A?.: O ar buvote padauA?a? Ar esate prikrAi??tusi eibiA??

S. S.: Kaip A?ia pasakius (juokiasi). A?emaitijos kaime visko prikrAi??sdavome, bet senelis mane labai mylAi??jo, viskAi?? atleisdavo dar pridurdamas: ai??zAA? toks pats buvauai???. BAi??davau mAi??sA? vaikiA?kA? renginiA? iniciatorAi??, brolis palaikydavo man kompanijAi??. Brolis nesusiejo savo gyvenimo su menais, nors visada svajojo bAi??ti aktorius. TaA?iau A?eimoje uA?tenka vieno neapibrAi??A?tos specialybAi??s ai??i?? dainavimo ai??i?? atstovo. Brolis turi aktoriniA? gabumA?, jo suvaidintos komiA?kos scenos mane nepaprastai prajuokina.
G. G.: Ar operos solistai kaip nors ypatingai saugo balsAi??? Ar drAi??siai valgote ledus?

S. S.: Lietuvos dainininkai gyvena kiek kitaip, nei uA?sienio solistai. Mes galime langus iA?siA?veisti, su mokiniais dirbti, pietus pagaminti, o kitAi?? dienAi?? dainuoti sunkiausiAi?? spektaklA?. DAi??l to esame uA?sigrAi??dinAi?? ir tuos ledus galime valgyti. A?inoma, prieA? pat spektaklA? nerizikuoA?iau. TaA?iau A?iaip, jeigu nAi??ra didelio temperatAi??rA? skirtumo, jei nAi??ra labai karA?ta, mielai valgau ledus. Jei bAi??tume Vakaruose ir reikAi??tA? iA?laikyti savo gerAi?? vardAi??, kur kiekvienas dainavimas gali bAi??ti paskutinis, tai gal kitaip A? save A?iAi??rAi??tume. Ten solistas yra visai kitoje dimensijoje nei pas mus. AA? labai dA?iaugiuosi, kad esu bAi??tent A?ia, kad nelikau uA?sienyje, nors turAi??jau galimybiA? dirbti Amerikoje, Vokietijoje. Bet gal bAi??tent dAi??l to, kad nebAi??A?iau galAi??jusi atsieti savAi??s nuo savo gyvenimo ritmo, nelikau ten.

G. G.: O ar einate A? scenAi??, kai blogai jauA?iatAi??s, kai sergate?

S. S.: Visaip bAi??na. NebAi??na taip, kad sirgdama jausA?iausi idealiai, taA?iau tAi?? iA?A?Ai??kA? reikia priimti. Yra A?moniA?, kurie suserga stipriu bronchitu, taA?iau yra A?valdAi?? vokalinAi?? technikAi??, A?i jiems padeda. Kai aA? dainavau SalomAi??jAi??, Lietuvoje neturAi??jau dublerAi??s, o tuo metu kaip tik uA?klupo Ai??mus tracheitas, ryte bandau prasidainuoti ai??i?? jokio garso. Ramiai, po truputA? Ai??miau dainuoti, ai??zsusiradauai??? balsAi?? ir vakare atidainavau visAi?? spektaklA?.

A. A?.: Vadinasi, vokalistai ne A?iaip sako: ai??zEinu balso paieA?kotiai??? ?

S. S.: IA? tikrA?jA?, kai balso visiA?kai nAi??ra, vien psichologiA?kai tai labai sunku ai??i?? juk vakare laukia spektaklis, o garsas neatsiranda. Bet aA? A?inau, kad negaliu sau to leisti.

A. A?.: Jei galima uA?kimus rasti balsAi??, tai gal kiekvienas A?mogus gali dainuoti? Tai yra ai??i?? ai??zsurastiai??? balsAi???

S. S.: Fiziologija, stygos, gomurys ir panaA?Ai??s dalykai yra viena, bet kaip tai paklus centrinei nervA? sistemai, ar pavyks sukontempliuoti technikAi?? ai??i?? kitas dalykas. Jei puikiai veikia visa centrinAi?? nervA? sistema, tuomet ai??i?? taip.

A. A?.: Ar yra kita tokia specialybAi??, kurioje visAi?? organizmAi?? reikia taip sutelkti vienam tikslui?

S. S.: Manau, dainavimas tikrai ne vienintelAi?? specialybAi??, verA?ianti absoliuA?iai mobilizuotis. Juk jei chirurgas nustato vienAi?? diagnozAi??, o prapjovAi??s A?mogA? mato visai kitkAi??, jis nepuola A? panikAi??. Ramiai A?iAi??ri, kAi?? turi, ir sprendA?ia, kAi?? daryti.

A. A?.: Na, bet chirurgas turi instrumentus, o A?ia instrumentAi?? reikia surasti savyje, sukaupiant visAi?? dvasinAi?? energijAi??. Tai ne fortepijonas: kur jis stovi ai??i?? ten galima groti. Pati primityviausia specialybAi?? ai??i?? pianistas (juokiasi). Provokuoju, A?inoma.

S. S.: Labai sunki specialybAi??. Manau, kad fortepijonas yra vyriA?ka specialybAi??. Kai moteris kovoja su tuo A?vAi??rimi, instrumentas ne taip skamba. Tik Martha Argerich, Mitsuko Uchida, dar MAi??za RubackytAi?? tai sugeba, jos yra perA?engusios tAi?? moters galimybiA? ribAi??. JA? aA? klausausi. O A?iaip ai??i?? nesuvyriA?kAi??kime, tegul moterys dainuoja.

A. A?.: Jei mes ateitume pas SigutAi?? StonytAi??, kAi?? ji mums pagamintA?? Turite firminA? patiekalAi???
S. S.: Jei reikAi??tA?, ai??zsureguliuoA?iauai??? pudingAi?? varA?kAi??s pagrindu.

A. A?.: AutomobilA? vairuojate?

S. S.: Ne, tegul vairuoja vyrai. Brolis mane iA?mokAi?? puikiai vairuoti, bet aA? nenoriu vaA?iuoti. AA? mAi??gstu vairuoti, tai malonumas, bet bAi??A?iau per daug azartiA?ka vairuotoja, todAi??l tegul tai daro vyras.
G. G.: Gal automobilyje klausotAi??s muzikos?

S. S.: Tyla ai??i?? geriausia byla. Retai klausausi muzikos. Jei klausausi, tai Wagnerio uvertiAi??rA?, Mozarto lAi??tA?jA? fortepijoniniA? koncertA? daliA?. Daugiau ai??i?? fortepijoninAi??s muzikos.

G. G.: Ar netraukia dA?iazas?

S. S.: DA?iazo nesuprantu, tad negaliu pasakyti, jog mAi??gstu. Ten ai??i?? kitas pasaulis. Man artimesnis rokas. YpaA? sunkusis rokas. ai??zAerosmithai???, ai??zQueenai???, Oz, kAi?? veiktume? Kokia diena tai bAi??tA??

S. S.: IA? ryto bAi??tinai padainuoju. Kaimynai nieko negirdi, mat mAi??sA? namo sienos labai storos. TaA?iau kai nedainuoju ar bAi??nu iA?vykusi ilgesniam laikui, jie vis dAi??lto paklausia, kodAi??l manAi??s nesigirdi. Vadinasi, kaimynai nori klausytis. Jei matau, kad neuA?klups lietus, labai mAi??gstu sAi??sti ant dviraA?io… MAi??gstu aktyvA? laisvalaikA?, jei tik jo bAi??na. TaA?iau turiu nemaA?ai A?sipareigojimA?.

G. G.: KokiAi?? literatAi??rAi?? skaitote lietingAi?? dienAi??? Ar turite mAi??gstamiausiAi?? raA?ytojAi???

S. S.: Oscaras WildeE?as ai??i?? mano mAi??gstamiausias.

A. A?.: Jei yra tokia SalomAi??ja, kokiAi?? jAi?? kuria SigutAi?? StonytAi??, tikrai nustebA?iau, jei mAi??gstamiausias nebAi??tA? Oscaras WildeE?as…

S. S.: Estetika, groA?io supratimas Oscaro WildeE?o literatAi??roje unikalus. Kaip jis apraA?Ai?? SalomAi??jos iA?vaizdAi??! Tai nepaprasta… GalbAi??t pati WildeE?o asmenybAi?? man imponuoja: nesuprastas, daug iA?kentAi??jAi??s, blaA?komas likimo.

Ai??

III dalis. Adagio cantabile

A. A?.: Ar teko kada sutikti scenos partnerA?, kurio gailAi??tumAi??tAi??s nesutikusi?

S. S.: Ypatingas buvo Johannesas von Duisburgas ai??zSkrajojanA?iame olandeai???. Taip pat labai geras ryA?ys su Vaidu VyA?niausku ai??zOteleai???. Jis traktuoja savAi??jA? OtelAi?? labai ekspresyviai, bet personaA?o pojAi??tis yra teisingas ir tikras. Ir mane Vaidas traktuoja ne tiesmukai… Nuostabus partneris. Jis nuolat mokosi iA? tA? A?moniA?, kuriais pasitiki.

Apskritai, svarbiausia yra bendravimas su A?monAi??mis. VisAi?? gyvenimAi?? turAi??jau laimAi?? bendrauti su neeilinAi??mis asmenybAi??mis: Gintaras Varnas su puikia ai??zPikA? damaai???, Juozas StatkeviA?ius su savo groA?io, estetikos pajautimu, noru padAi??ti artistui, Eimuntas NekroA?ius, jaunasis Daniele Rustioni, Jonas Aleksa, pasAi??jAi??s tuos grAi??dus manyje, apie kuriuos kalbAi??jau anksA?iau, Oscaras WildeE?as, Galina DauguvietytAi??, mano tAi??veliai. Tai asmenybAi??s, su kuriomis gyveni. Tai svarbiausia. VAi??liau jau tavo reikalas, kaip savyje ugdysi pilnavertA? A?mogA?, A?mogA? su charakteriu. Manau, jog moteris turi bAi??ti A?domi, stipri, A?arminga, A?tikinanti. Jei dar ir A?iandien gaunu pasiAi??lymA? vaidinti, o vaidmenA? dar kartais ir atsisakau, vadinasi, gyvenu teisingai.

A. A?.: Kone visos JAi??sA? paminAi??tos asmenybAi??s gana nelengvo bAi??do, arba tiesiog ai??i?? sunkiai sugyvenamos…

S. S.: Na, kAi?? reiA?kia sugyventi. Visi tie A?monAi??s, kuriuos iA?vardinau, yra pakylAi??ti virA? buities, todAi??l pavykdavo rasti bendrAi?? kalbAi??, bendrAi?? poA?iAi??rA?, poA?iAi??rA? A? kAi??rybAi??. Reikia stengtis suprasti, reikalauti daugiau iA? savAi??s. Visi A?monAi??s turi savo nuomonAi??, visi diskutuoja, viskas A?vyksta ai??i?? viskas pasiekiama ai??i?? kAi??rybiniuose konfliktuose. AA? juos matau kaip labai dvasingus A?mones.

A. A?.: Ateinantys metai, 2013-ieji, yra Verdi ir Wagnerio metai. Kas A?iedu titanai Jums? PrieA?ai ar draugai, kolegos kAi??ryboje?

S. S.: Jie labai skirtingi. Kaip juos galima lyginti? Mes, atlikAi??jai, esame tik maA?as sraigtelis, galime pasistengti analizuoti jA? kAi??rybAi??. Wagnerio kosmosas ir stiprios Verdi moterys ai??i?? genialu. Jei ai??zNabukeai??? AbigailAi?? gali bAi??ti klastinga, negailestinga, o prieA? mirtA? gali sudainuoti atgailos arijAi?? ai??i?? tai labai stipru… Verdi moteris tokia iA?aukA?tinta.

A. A?.: O ar nebaisu scenoje mirti?

S. S.: Tai ai??i?? labai A?domu. Rimanto Sipario ai??zFaustoai??? pastatyme yra scena, kai po viso spektaklio aA? jau mirA?tu, guliu, o man gieda angelA? choras ai??i?? nuostabus jausmas… PavyzdA?iui, kodAi??l mirA?ta Ledi Makbet, kodAi??l mirA?ta ElizabetAi?? iA? ai??zTanhoizerioai???? Kai A?mogus pasako sau ai??ziA?eisiuai???, jis iA?eina, mirA?ta. Genialios mirtys. Pamenu vokieA?iA? statytAi?? ai??zTanhoizerA?ai??? (apie 1989 metus): kai ElizabetAi?? mirA?ta, vyrai iA?neA?a jAi?? (t. y. mane) ant katafalko. Esu tarsi iA? tiesA? mirusi ai??i?? skamba giesmAi??, o mano kAi??nas pasidaro toks lengvas… Nuostabi mirtis, visuomet pakylAi??ta. GalbAi??t dAi??l to, kad buvo daug dirbta (scenoje, viso spektaklio metu ai??i?? nelengva partija), vargta. Ai??tai ai??zLikimo galiojeai???, kai buvome trise scenoje ai??i?? Vladimiras Prudnikovas, aA? ir Badri MaisuradzAi??, krentu ir tarsi per miglAi?? matau, kaip verkia manAi??s Badri…

A. A?.: O ar scenoje sunku pravirkti?

S. S.: Kartais savaime pravirksti, taA?iau valia nugali, susiimi, nuryji aA?aras ir dainuoji.
DidelAi?? laimAi??, kai aplink yra ypatingi A?monAi??s.
A. A?.: Ar galima sakyti, jog SigutAi?? StonytAi?? A?iandien laiminga?
S. S.: Taip (A?ypsosi).

DOSJAi??

SigutAi?? StonytAi?? gimAi?? ir vaikystAi?? praleido KlaipAi??doje. VAi??liau studijavo Lietuvos valstybinAi??je konservatorijoje (dabar ai??i?? Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Z.Ai??Paulausko dainavimo klasAi??je. Studijas baigAi?? 1982 m. 1985-aisiais debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, jo solistAi?? yra ir A?iandien. Nuo 1993 m. dAi??sto solinA? dainavimAi?? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

1991 m. dainininkAi?? pelnAi?? II premijAi?? (I premija nepaskirta) Tarptautiniame Marian Anderson vokalistA? konkurse Merilende (JAV). 1996 m. apdovanota Lietuvos teatro sAi??jungos ai??zKristoforoai??? prizu uA? Ledi Makbet vaidmenA? G.Ai??Verdi operoje ai??zMakbetasai???, 1999 m. pelnAi?? Lietuvos operos biA?iuliA? A?steigtAi?? ai??zKiproai??? prizAi??. 2000 m. Sigutei Stonytei A?teiktas DidA?iojo Lietuvos kunigaikA?A?io Gedimino V laipsnio ordinas, o 2004 m. ai??i?? NacionalinAi?? kultAi??ros ir meno premija. 2005 m. solistAi?? pripaA?inta MetA? operos soliste (ai??zOperos A?vyturiA?ai??? nominacijos).

1992 m. SigutAi?? StonytAi?? dalyvavo Verdianaeumo festivalyje RonkolAi??je (Italija), 1993 ai??i?? Savonlinos operos festivalyje Suomijoje (su Lietuvos operos trupe). 2008 m. Tel Avivo operos teatre S.Ai??StonytAi?? dainavo pagrindinAi?? SalomAi??jos partijAi?? R.Ai??Strausso operoje ai??zSalomAi??jaai???.

DainininkAi?? koncertavo daugelyje Europos A?aliA?, Taivane, JAV, Japonijoje, Izraelyje. Dainavo su J.Ai??F.Ai??Kennedy centro nacionaliniu simfoniniu orkestru (JAV), su Maskvos filharmonijos, OdensAi??s (Danija), Lietuvos nacionaliniu bei valstybiniu, Estijos ir Latvijos simfoniniais orkestrais, su S.Ai??Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru. Dainavo diriguojant Leo KrAi??meriui, Justusui Frantzui (Vokietija), su bosu Simonu Estesu (JAV). DainininkAi?? sukAi??rAi?? pagrindinius vaidmenis R.Ai??Strausso ai??zSalomAi??jojeai???, R.Ai??Wagnerio ai??zTanhoizeryjeai??? (ElizabetAi??) ir ai??zSkrajojanA?iame olandeai??? (Senta), G.Ai??Verdi ai??zTraviatojeai??? (Violeta), ai??zNabukeai??? (AbigailAi??), ai??zMakbeteai??? (Ledi Makbet), ai??zLikimo galiojeai??? (Leonora), ai??zAidojeai??? (Aida), ai??zKaukiA? baliujeai??? (Amelija), G.Ai??Puccini ai??zToskojeai??? (Toska), ai??zTurandotai??? (Liu), C.Ai??M.Ai??von Weberio ai??zStebuklingajame A?aulyjeai??? (Agata), Ch.Ai??Gounod ai??zFausteai??? (Margarita), P.Ai??A?aikovskio ai??zEugenijuje Onegineai??? (Tatjana) ir ai??zPikA? damojeai??? (Liza). SolistAi?? taip pat atlieka solo partijas oratorijose ir kantatose, tarp jA? J. S.Ai??Bacho ai??zPasijoje pagal MatAi??ai???, G.Ai??Verdi ai??zRequiemai???, A.Ai??Brucknerio ai??zRequiemai??? ir ai??zTe Deumai???, A.Ai??Schoenbergo ai??zGurre-Liederai???, F.Ai??Poulenco ai??zStabat Materai???, A.Ai??Honeggerio ai??zA?ana dai??i??Ark ant lauA?oai???, BAi??.Britteno ai??zKaro requiemai??? ir kt.