Adolfas Teresius: ai??zGraA?us man tas A?ventA?jA? A?mogiA?kumas…ai???

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Liaudies skulptAi??ra
AUTORIUS:Ai??Gediminas KajAi??nas
DATA: 2013-10

Ai??ai??zMano droA?yba visA? pirma prasidAi??jo, kai A?sisAi??moninau senAi??sias meno vertybes, kai suvokiau ir pajutau jA? vertAi??, nykstanA?iAi??, naikinamAi?? tradicijAi??, kurios maA?a dalimi buvau aA? patsai???, ai??i?? pasakoja Adolfas Teresius, vienas A?ymiausiA? medA?io skulptoriA?, savo kAi??ryboje derinanA?iA? sakraliAi??jAi??, tradicinAi?? skulptAi??rAi?? bei modernius meninius sprendimus.

KryA?iai, koplytstulpiai, stogastulpiai, medA?iuose kabinamos koplytAi??lAi??s, kamerinAi??s sakraliosios bei pasaulietinAi??s skulptAi??rAi??lAi??s ai??i?? per beveik keturis deA?imtmeA?ius trunkanA?iAi?? kAi??rybinAi?? kelionAi?? A?is itin A?domus ir paprastas savo natAi??ra meistras jA? yra padarAi??s nesuskaiA?iuojamAi?? gausybAi??, puoA?ianA?iA? ne tik Lietuvos A?ventorius, sodybas, kryA?keles, parkus, KryA?iA? kalnAi??, bet ir kitus kraA?tus.

Nuo pat vaikystAi??s iA? mamos gavAi??s tvirtus tikAi??jimo pagrindus, dar jaunystAi??je pradAi??jAi??s gelbAi??ti senAi??jAi?? liaudies skulptAi??rAi??, kurios graA?i kolekcija A?iandien puoA?ia jo namus, skulptorius A.Teresius itin atsakingai A?velgia A? savo darbAi??, kurA? A?vardija kaip tarnystAi??: ai??zNegaliu padaryti tinkamo NukryA?iuotojo, neA?sigilinAi??s A? Kristaus kanA?iAi??, ar kokio A?ventojo atvaizdo, neapmAi??stAi??s jo gyvenimo. Tik iA?gyvenus tai savy galima padaryti sakralA?…ai???

Augote kaime, netoli KelmAi??s, paA?iame sovietinAi??s okupacijos A?karA?tyje ai??i?? partizaninis pasiprieA?inimas sunaikintas, o komunistinAi?? ideologija, rodos, apAi??musi visas kasdienio bei visuomeninio gyvenimo sritis. Kokia buvo JAi??sA? namA? aplinka?

VaikystAi??s namA? aplinka labai svarbi tolesniems kiekvieno A?mogaus apsisprendimams, jo gyvenimo keliui. BAi??na kuriozA? ai??i?? namuose viskas paduota, taA?iau vaikelis nesugeba nieko iA? to pasiimti, o bAi??na ai??i?? gyvenimas nepritekliuje, taA?iau tai A?mogui suteikia akstinAi?? ieA?kojimams, pastangoms kabintis A? gyvenimAi?? ir kAi??rybingAi?? poA?iAi??rA? A? pasaulA?. Gimiau 1960 metais, tad mano vaikystAi?? buvo paA?ymAi??ta breA?nevinAi??s epochos A?enklais. Pamenu, dar maA?am mama aiA?kino, kad A?iandien gyvename A?alyje be Dievo, taA?iau aA? auklAi??jamas kitaip, mAi??sA? gyvenimams Dievas yra labai svarbus. Kai reikAi??jo stoti A? spaliukus mokykloje pasakiau, kad mama neleidA?ia, A? pionierius ai??i?? suradau savo argumentA? atsisakyti, o A? komjaunuolius turbAi??t net nebAi??tA? priAi??mAi?? (juokiasi). Dabar tie dalykai skamba ir egzotiA?kai, ir graA?iai, gal net herojiA?kai, bet tuo metu, kiek pamenu, menkas malonumas kai tave nuolatos vadina davatkiuku.

Augau su dvejais metais vyresne seserimi, tad mama mus beveik kasdien suguldA?iusi A? medinA? veA?imAi??lA? veA?davosi A? KelmAi??s baA?nyA?iAi??, esanA?iAi?? uA? 5 kilometrA?. Nors ir tAi??velis be poteriA? nenueidavo gulti, taA?iau mamos A?taka buvo kur kas stipresnAi??. Jos A?eimoje buvo iA?veA?tA? A? SibirAi??, dalyvavusiA? PlechaviA?iaus armijoje, todAi??l giminAi??s suAi??jimai niekuomet neapsieidavo be dainA?, pasakojimA? apie iA?gyvenimus tremtyje bei visuomet juntamAi?? pasiprieA?inimo, nesusitaikymo dvasiAi??. Tad mano vaikystAi??s prisiminimuose BaA?nyA?ia ir rezistencija visada Ai??jo A?alia ir buvo tvirtai tarpusavyje suaugusios.

Viagra Professional buy

Tuo metu dideliA? linksmybiA? nebuvo, dar iki mokyklos pamenu save vis A?aidA?iantA? su plastilinu. SykA? tAi??vAi?? yra gerai nupurtAi??, kai iA? elektros kiA?tuko traukAi?? mano ten prikiA?tAi?? plastilinAi??… LipdA?iau A?irgus, motociklininkus, ir visi stebAi??josi, iA? kur tokie gabumai… Nuo maA?ens man rAi??pAi??jo ir net, sakyA?iau, sekAi??si tokius rankA? darbus dirbti. IA? treA?ios ar ketvirtos klasAi??s pamenu net gAi??dingAi?? situacijAi??, kai mokytoja, paAi??musi mano siuvinA?, rodAi?? visai klasei sakydama: ai??zAi??tai kaip graA?iai berniukas sugeba apsiAi??ti…ai??? Tada buvo ir nepatogu, ir kaA?kaip keista ai??i?? juk vyras ne tokiais darbais turAi??tA? didA?iuotis. TaA?iau prieA? prigimtA? nepaA?okinAi??si (juokiasi)…

MinAi??jote, kad BaA?nyA?ios gyvenimas ir rezistencijos dvasia nuo vaikystAi??s Jums buvo tarpusavyje giliai suaugAi??.

order bupropion

BAi??damas trylikosai??i??keturiolikos buvau tarp pirmA?jA? jaunuoliA?, po ilgo laiko patarnaujanA?iA? MiA?ioms KelmAi??s baA?nyA?ioje. Eidavau ne tik A?ventadieniais, bet ir paprastomis dienomis. Su jaunimu ypaA? graA?iai ir daug dirbo iA? lagerio sugrA?A?Ai??s kunigas Albinas Budrikis, kuris mus ragino lankyti baA?nyA?iAi??, susidomAi??jusius pamokydavo vargonais pagroti. Netrukus tas gyvenimas prie baA?nyA?ios tapo dar intensyvesnis, nes A?iaulieA?io disidento MeA?islovo JureviA?iaus dAi??ka KelmAi??je prasidAi??jo Eucharistijos biA?iuliA? veikla ai??i?? buvo rengiamos rekolekcijos, susitikimai su kitA? parapijA? jaunimu, iA?vykos ir paA?intys su A?domiomis asmenybAi??mis, kunigais ir vienuolAi??mis, kurie su dA?iaugsmu ir giliu iA?manymu dalijosi savo tikAi??jimo bei gyvenimo patirtimi. M. JureviA?ius turAi??jo iA?skirtinA? pedagogo talentAi??, mokAi??jo sudominti, patraukti, uA?degti veiklai, ir visi A?ie dalykai plAi??tAi?? mAi??sA? akiratA? bei stiprino kasdienybAi??je. Tuomet net A?A?eidinAi??jimai mokykloje buvo ne tokie skausmingi, mat A?inojai, kad esi ne vienas. Gyvenimas mokykloje buvo vienoks, o uA? jos ribA? ai??i?? visai kitoks. Matyt, dAi??l namA? aplinkos, mamos gyvenimo bei tikAi??jimo pamokA?, A?domiA? susitikimA? baA?nyA?ioje bei kelioniA? tas popamokinis gyvenimas atrodAi?? daug vertingesnis. A?inoma, A?tampa kasdienybAi??je buvo juntama, nuolatos kaA?kAi?? iA? to rato suimdavo, nuteisdavo, net ir M. JureviA?iui kliuvo, taA?iau jau tuomet A?inojau, kurioje pusAi??je esu.

Pamenu ir religines eisenas iA? KelmAi??s per TytuvAi??nus A? Ai??iluvAi??. Kai saugumas, norAi??damas A?ias eisenas sustabdyti, Ai??iluvAi?? paskelbAi?? draudA?iama kiauliA? maro uA?krato teritorija, tuomet maldininkai nuo TelA?iA?, KlaipAi??dos, Ai??iauliA? rinkosi mAi??sA? namuose. Nors buvome gAi??sdinami, namus net apsupo, taA?iau jaunimas nebAi??tA? jaunimas ai??i?? kas norAi??jo, tas prasibrovAi??. Juk jaunam A?mogui draudimai, pasiprieA?inimas, adrenalinas tik dar labiau kaitina kraujAi??… Iki mokyklos baigimo mAi??sA? namuose tris kartus buvo atliekamos kratos, visos dAi??l mano sesers Reginos, kuri jau tuo metu aktyviai talkino pogrindA?io spaudai.

Negi nejautAi??te pagundos sovietinAi??je santvarkoje gyventi, kaip dera, kaip dauguma?

A?inoma, pagundA? bAi??na visuomet ir visose srityse… Berods aA?tuntoje klasAi??je gavau A?aukimAi?? A? karinA? komisariatAi??, ir tai buvo pirmasis tiesioginis susitikimas su saugumo pareigAi??nais. Jie tiesiai A?viesiai pasakAi?? ai??i?? jei bAi??si protingas, truputAi??lA? bendradarbiausi, galAi??si mokytis, kur norAi??si. O jei ne, tuomet bAi??si davatkA? pasiuntinuku, ir nieko daugiau… Dabar, praAi??jus A?itiek laiko, matyt, pasimirA?o ir ta priespauda, viskAi?? matai kaip per rAi??kelA?, ir tas skausmas aprimo… TaA?iau jaunam A?mogui tai buvo didelis spaudimas.

Mano sesuo pasirinko vienuolAi??s keliAi??, o aA? po armijos du kartus bandA?iau stoti A? kunigA? seminarijAi??, bet nebuvau priimtas. Po pirmojo stojimo naujasis KelmAi??s klebonas man tiesiai A?viesiai pareiA?kAi??, kad saugumui negarantavo, jog bAi??siu lojalus tarybinei santvarkai. Tokie dalykai iA?muA?a iA? vAi??A?iA?… Tiesa, sukandAi??s dantis pas tAi?? patA? klebonAi?? kurA? laikAi?? dirbau zakristijono padAi??jAi??ju, kiekvienAi?? dienAi?? A?ia turAi??jau veiklos. Tik vAi??liau supratau, kad taip jis mAi??gino mane kontroliuoti… Bet kai vienAi?? kartAi?? suA?iupo uA? rankos vienam patarnautojui perduodant, berods, ai??zKatalikA? BaA?nyA?ios kronikAi??ai???, tuomet nAi?? neatsigrAi??A?Ai??s iA?bAi??gau iA? zakristijos. Kai antrAi?? sykA? vaA?iavau A? seminarijAi??, klebonas mane iA?lydAi??jo su nieko gero neA?adanA?ia A?ypsena…

Tiesa, aA? ir pats stojau, ir meldA?iau, kad manAi??s nepriimtA?, nes nebuvau tikras dAi??l savo paA?aukimo. Tvirtai A?inojau viena ai??i?? kunigas, turAi??damas didelAi?? auditorijAi??, gali daug gero padaryti savo tautai. BAi??tent taip tuomet regAi??jau kunigystAi??. Dabar suprantu, kad to kunigystei nepakanka, visA? pirma reikia tarnystAi??s A?mogaus sielai…

O kada pradAi??jote droA?inAi??ti?

AA?tuntoje klasAi??je per vienAi?? iA? kelioniA? su Eucharistijos biA?iuliais TelA?iuose susipaA?inau su A?viesaus atminimo vargonininku Alvydu Ai??eduikiu. Tai jis man padovanojo pirmuosius kaltelius ir taip pastAi??mAi??jo A? droA?ybAi?? paaiA?kinAi??s, kad labai daug galima padaryti per kultAi??rAi??, menAi??.

Vienas svarbiausiA? A?vykiA?, nulAi??musiA? mano pasirinkimAi??, A?vyko 1975 metais. Tuomet sovietA? valdA?ia treA?iAi?? kartAi?? visiA?kai sunaikino KryA?iA? kalnAi??. Pamenu, kai atvykome, kalnas dar rAi??ko, visur mAi??tAi??si sulauA?ytos kryA?iA? dalys ir nuodAi??guliai. Po paros ar dviejA? A?iaulieA?iai su M. JureviA?iumi prieA?akyje suorganizavo talkAi??, ir naktA? mes iA? nesudegusiA? kryA?iA? daliA? pastatAi??me naujus. Vieni tuo metu stovAi??jo A?valgyboje, kiti darbavosi kirviais… Sunku A?vardyti A?iAi?? patirtA?. Tai nebuvo malda ar kokia religinAi?? apeiga, labiau kultAi??rinAi?? rezistencija, stengiantis iA?saugoti tai, kas brangu, kas trukdo tarybinei santvarkai. Mane, jaunAi?? A?mogA?, labai stipriai paveikAi?? tie kryA?iA? griovimai. AA? nejauA?iau darAi??s kaA?kAi?? blogo, todAi??l A?ie brutalAi??s veiksmai man A?adino norAi?? daryti dar daugiau. A?inoma, kai kAi?? ir iA?gAi??sdindavo, A?baugindavo ai??i?? toks buvo tas laikas…

Mano droA?yba visA? pirma prasidAi??jo nuo senA?jA? meno vertybiA? A?sisAi??moninimo, jA? vertAi??s suvokimo, nykstanA?ios, naikinamos tradicijos, kurios maA?a dalimi buvau aA? pats, pajautimo. Prie to labai stipriai prisidAi??jo tAi??vas Stanislovas, su kuriuo supaA?indino A. Ai??eduikis ir pas kurA? PaberA?Ai??je nuo keturiolikos metA? nuolat lankydavausi. Jis padovanojo ir pirmuosius labai gerus kaltus, gautus per brolius kapucinus iA? Vokietijos. Beje, A?iuos A?rankius kiek persidirbAi??s ir A?iandien dar tebenaudoju.

TAi??vas Stanislovas man nurodydavo baigianA?ius nuvirsti kryA?ius ar koplytstulpius pakelAi??se. AA? nuvaA?iuodavau, iA?matuodavau, pasidarydavau ruoA?inA? ir A?vintant pakeisdavau nauju, sutvirtindavau iA?klibusiAi?? dalA?, sutvarkydavau stogelA? ar prikaldavau naujAi?? NukryA?iuotAi??jA?. Daug taip mano apvaA?iuota ir restauruota…

Gal tas nutikimas KryA?iA? kalne paauglystAi??je ir buvo JAi??sA? simbolinis A?A?ventinimas A? kryA?dirbius?

Labai gali bAi??ti. TiesAi?? sakant, ir A?iandien labiausiai jauA?iuosi esAi??s kryA?dirbys, nors darau ir maA?Ai??jAi?? skulptAi??rAi??, ir net nebAi??tinai sakraliAi??jAi??. TaA?iau bAi??damas paauglys maA?iau A?moniA?, kurie iA? nesavanaudiA?kA? paskatA?, rizikuodami savo paA?iA?, savo A?eimos gerove, atstatydavo tuos nuverstus kryA?ius, nes tai jiems buvo sakralu… Ir mano kAi??ryba prasidAi??jo nuo noro iA?saugoti tai, kas yra naikinama bei nyksta, taip pat iA? vidinio troA?kimo padaryti graA?iau, geriau. Matyt, kAi??ryboje be to apskritai neA?manoma iA?bAi??ti.

KryA?ius statAi??me tikAi??dami, jog tai yra gera, patyliukais juos paA?ventindavome ir vylAi??mAi??s, kad taip keiA?iame pasaulA?. Juk jei kasdieniame A?mogaus kelyje kur keliA? kryA?kelAi??je tarp vieno ir kito kaimo netikAi??tai iA?dygsta kryA?ius, tam A?mogui tai bAi??davo A?enklas, kad nAi??ra taip jau ir blogai, jog komunizmas iki galo dar neA?sitvirtino Lietuvoje, kaA?kas bruzda, juda, veikia. Statydami kryA?ius, mes maA?inome baimAi??, visA? pirma kaskart patys jAi?? A?veikdami savy, o ir duodami pavyzdA? kitiems, jog tai A?manoma, kad tai verta tAi??sti.

Kokie buvo pirmieji JAi??sA? paties darbai?

SkulptAi??rAi??lAi??s, kaA?kokie A?ventieji, dievukai. Dar prieA? armijAi?? Ai??miausi droA?inAi??ti, o sukaupAi??s daugiau darbA? atiduodavau juos A. Ai??eduikiui, kuris juos perduodavo, kaip mes tuomet vadindavome, kunigAi??liui Jonui, dabartiniam vyskupui Jonui Kauneckui, veA?iodavusiam tas skulptAi??rAi??les A?monAi??ms po kaimus. Pats vyskupas man yra pasakojAi??s, kad atvaA?iuodavo pas A?mogA?, netoli kurio namA? kryA?ius stovi, uA?eidavo, pasikalbAi??davo ir padovanodavo NukryA?iuotAi??jA? ar kokiAi?? skulptAi??rAi??lAi?? A? kryA?iA? A?kelti, taip lyg iA?reikA?damas rAi??pinimAi??si tuo kryA?iumi. Bet tai, man rodos, tam A?mogui reiA?kAi?? kur kas daugiau, nei tik seno kryA?iaus nudaA?ymAi?? ar papuoA?imAi??. Toks pokalbis, susitikimas anuomet taip pat turAi??jo rezistencijos dvasios. DA?iaugiuosi, kad prisidAi??jau savo darbais…

MaA?daug 1978 metA? vasarAi?? susipaA?inau su bAi??simu NepriklausomybAi??s akto signataru Liudviku SimuA?iu, kuris po 25 metA? tremties sugrA?A?o A? LietuvAi?? ir apsigyveno A?emaiA?iA? Kalvarijoje. A?ia aA? padariau pirmuosius didelius koplytstulpius. Juos pastatAi??me PanA? kalne, netoli A?emaiA?iA? Kalvarijos, dar kelis restauravome. TaA?iau netrukus kilo toks saugumo sujudimas, kad buvau priverstas sprukti, o kai tai pasiekAi?? net KelmAi??je, savanoriA?kai pasipraA?iau priimamas A? armijAi?? (juokiasi)… O koplytstulpius PanA? kalne netrukus nuA?lavAi?? nuo A?emAi??s pavirA?iaus ir sudegino.

JAi??sA? namuose stovi skulptAi??ra, kurioje pavaizduotas A?ilabarzdis kunigas, apsivilkAi??s senoviA?ku arnotu ir laikantis iA?keltAi?? monstrancijAi??. TurbAi??t nesuklysiu sakydamas, kad tai ai??i?? tAi??vas Stanislovas. Kuo Jums brangi paA?intis su A?iuo vienuoliu?

MAi??sA? paA?intis intensyvi buvo nuo mano paauglystAi??s iki pat NepriklausomybAi??s paskelbimo. Nuolatos pas jA? PaberA?Ai??je sveA?iuodavausi ir darbuodavausi. Man jis buvo ne tik kunigas ai??i?? savo tAi??viA?ku rAi??pesA?iu paprastais A?odA?iais jis gebAi??jo perduoti labai svarbiA? dalykA?. Viena tokiA? pamokA? buvo apie uA?darbA?, kad nevalia gautus pinigus uA? A?ventAi?? daiktAi?? iA?leisti bet kaip, nes tai yra auka uA? A?ventAi?? darbAi?? ai??i?? tai sakralAi??s dalykai, ir tuo nejuokaujama. Tokiuose jo buitiniuose, elementariuose pamokymuose slypAi??jo gelmAi??.

TAi??vas Stanislovas su kiekvienu A?mogumi bendravo asmeniA?kai ir labai kryptingai. SkirtingiausiA? meno sriA?iA? A?monAi??s liudija tAi??vo Stanislovo A?takAi?? ne tik jiems kaip A?monAi??ms, bet net ir kaip menininkams. Tai neabejotinai buvo didis A?mogus, o jo darbo vaisiai gyvi ir A?iandien.

BAi??tent tAi??vas Stanislovas leido patikAi??ti, kad aA? galiu uA?siimti vien tik droA?yba ir eiti menininko keliu. Tiesa, pradA?ioje jis mane stabdydavo, bandAi?? atkalbAi??ti, sakydavo, jog uA?tenka bAi??ti geru staliumi, anot jo, labai daug darbA? yra, kuriuos kaA?kas privalo nudirbti, visi tie virstantys, pAi??vantys kryA?iai laukia gerA? rankA?…

JokiA? droA?ybos mokslA? nebaigAi??te, tad iA? ko mokAi??tAi??s?

KeletAi?? metA? teko talkinti vilnieA?iui skulptoriui Dominykui A?epui, ne tik medA? droA?iau, bet ir akmenis kalinAi??jau pas ViliA? OrvidAi?? jo tuo metu kuriamoje sodyboje. A?iAi??rAi??damas, kaip jie dirba, klausdamas ir klausydamasis, tiesiog bAi??damas A?alia mokiausi iA? jA? pavyzdA?io.

O pagrindinius mokslus iA?Ai??jau dirbdamas. KiekvienAi?? sykA? darydamas kokiAi?? A?ventojo skulptAi??rAi?? studijuoju jo vaizdavimo tradicijAi??, vartau anatomijos knygas, su pagarba ir susiA?avAi??jimu iki A?iol A?iAi??rinAi??ju senA?jA? skulptoriA? darbA? leidinius. Man visada yra A?domu padaryti kai kAi?? naujo, kitaip, tad tas nenumaldomas ieA?kojimas ir gena vis A? priekA?. O kiek per tAi?? laikAi?? klaidA? pridariau, kiek aplinkkeliA? perAi??jau, kol suvokiau elementarius staliaus pagrindus, kaip padaryti paprastai, bet gerai. Visa mano mokykla ir yra iA? A?iAi??rAi??jimo bei klydimo.

Man pasisekAi??, kad savo gyvenimo kelyje sutikdavau gerA? A?moniA?, kuriems mano tarnystAi?? darant A?iuos darbus buvo reikalinga. Ir iki A?iol dA?iaugiuosi, kai kas nors paskambina, teiraujasi, kaip geriau padaryti, nes tas dalijimasis teikia didelAi?? prasmAi??. Juolab pastebAi??jau, kad dalindamasis ir pats geriau suprantu, kaA?kas atsiveria, ko nebuvau dar perpratAi??s…

JAi??sA? darbuose akivaizdi tradicijos tAi??sa, senA?jA? meistrA? A?taka. Kuo jums vertinga A?i senoji skulptAi??ra, kryA?dirbystAi??s tradicija?

Tai taip pat iA? tAi??vo Stanislovo. Jis pats buvo neapsakomai didelis gerbAi??jas tikro, A?varaus primityvo. AA? jau per daug A?inau, o tas A?inojimas, iA?manymas trukdo primityviai raiA?kai. TAi??vo Stanislovo surinktuose senuosiuose tapybos darbuose justi tas kerintis paprastumas, kylantis iA? A?mogaus A?irdies, asmeninio meistro suvokimo ir jo patirties. Tai pati A?mogaus gelmAi?? ai??i?? neiA?mokta, neiA?skaityta iA? knygA?, o pati tikriausia. TAi??velis vis ragino mane atsigrAi??A?ti A? senAi??sias mAi??sA? skulptAi??ras, kuriA? maA?Ai?? dalA? dar galAi??jau matyti natAi??roje bei sovietmeA?iu iA?leistoje knygA? serijoje ai??zLiaudies menasai???, kurio vienas tomas kaip tik ir buvo skirtas senajai skulptAi??rai. TAi??vas Stanislovas vis klausdavo manAi??s: ai??zNu, Adai, mano brangusis, ar vartai tAi?? knygAi???ai??? ai??i?? ai??zVartau, tAi??veli, vartauai???, ai??i?? atsakydavau jam. O jis vis pabrAi??A?davo: ai??zVartyk, vartyk, ten dideli lobiai… O A?ventA?jA? gyvenimus skaitai?ai??? ai??i?? ai??zPernai skaiA?iau.ai??? ai??i?? ai??zIr vAi??l skaityk…ai??? ai??i?? ragindavo tAi??vas Stanislovas.

Visos A?ios pamokos man buvo labai vertingos. Seniai supratau, kad negaliu A?ventojo skulptAi??rAi??lAi??s daryti A?iaip sau, neA?sigilinAi??s A? jo gyvenimAi??, tarnystAi??, A?ventumAi??. A?ia panaA?iai kaip reA?isieriui, kuris turi perprasti dramos veikAi??jAi??, jo charakterA?. Lygiai taip pat ir man ai??i?? negaliu padaryti tinkamo NukryA?iuotojo, neA?sigilinAi??s A? Kristaus kanA?iAi?? ar kokio A?ventojo atvaizdAi??, neapmAi??stAi??s jo gyvenimo. Tik iA?gyvenus tai savy galima padaryti sakralA?…

Ir dabar daug meistrA? daro A?ventA?jA? skulptAi??ras, dalyvauja parodose ar konkursuose. Rodos, viskas yra, bet nepatiki, kad tai A?ventojo atvaizdas. O A?tai prieA?kario meistrA? darbai ai??i?? minimalios, paprastos formos, nieko tokio A?spAi??dingo, bet ir plika akimi matyti, jog tai ai??i?? sakralus menas. KodAi??l taip mums dabar nepavyksta? Gal mes nebetikime tuo, kAi?? darome? Senasis meistras nekAi??rAi?? meno, nesiekAi?? nustebinti A?iAi??rovo, jam buvo svarbu kuo tiksliau priartAi??ti prie religinio siuA?eto ir padaryti personaA?Ai?? atpaA?A?stamAi??, kad eidamas pro A?alA? A?mogus niekieno neraginamas kepurAi?? nukeltA?. A?inoma, kiekvienas A?mogus turi ambicijA?, nemanau, kad jos buvo svetimos ir seniesiems meistrams, juk norisi padaryti graA?iau nei pas kaimynAi?? ir tai visiA?kai natAi??ralu. TaA?iau svarbiausia ai??i?? tikAi??jimas. IA? A?ia medA?io gabale ir pulsuoja ta gyvybAi??. Ai??ie meistrai ir yra didieji mano mokytojai.

Dabar yra nemaA?ai kolegA?, kurianA?iA? A?ventA?jA? skulptAi??ras. Kai kuriems iA? jA? visiA?kai tas pat, ar daryti A?ventukAi??, ar velniukAi??. Neretai paskui A?iAi??ri, ogi rAi??pintojAi??lis raganiaus veidu…

O Jums ne tas pat, kAi?? dirbti?

Kuo toliau, tuo labiau jauA?iu, kad sakralA? kAi??rinA? turiu daryti kitaip, A?ia reikia ne tik pasiruoA?imo, bet ir dvasinio nusiteikimo. Negaliu daryti bet kaip A?inodamas, jog tas darbas bus A?ventinamas. Tiesa, didelius balvonus canada pharmacy no prescription needed. , kaip vadinu pasaulietinAi??s tematikos skulptAi??rAi??, padaryti daug lengviau ir paprasA?iau, A?ia gali ir daugiau improvizuoti, ir A?aisti, ir pokA?tauti. O sakraliajai skulptAi??rai reikia ne mandrumo, bet vidinio nusiteikimo.

KodAi??l JAi??sA? A?ventieji daA?niausiai tokiais iA?tA?susiais veidais, man rodos, labiau bylojanA?iais apie kanA?iAi?? nei dA?iaugsmAi???

MAi??sA? sakralioji liaudies skulptAi??ra visa tokia. Tai juk ne vokiA?ki nykA?tukai ar italA? dabar pamAi??gtos Marijos barbiA? veidais. Gal kam nors kam nors tai ir byloja apie prisikAi??limAi??, bet man labiau kalba apie A?iuolaikines madas ir jA? diktuojamus standartus. Gal todAi??l esu pamAi??gAi??s A?ventuosius vaizduoti apkAi??nokus, ar MarijAi?? ai??i?? ne asketiA?kai sudA?iAi??vusiAi??, bet apvaliA? formA?, lyg kAi?? tik pagimdA?iusiAi??. GraA?us man tas A?ventA?jA? A?mogiA?kumas… Ir dabar pasiA?iAi??riu naujai paskelbtA? A?ventA?jA? nuotraukas ai??i?? retai kada pamatysi sudA?iAi??vusiA?, persikreipusiA?. Ne kaulai rodo A?ventumAi??. Net prieA?ingai, ta askezAi??, savAi??s kankinimas gali atskleisti neapsakomAi?? puikybAi?? ir egoizmAi??. Ai??ventasis gyvena Evangelija ai??i?? pasitenkina tuo, kAi?? gauna A?iandien, laimingas A?iuo laikinu prieglobsA?iu…

Klausiate apie vaizduojamAi?? skulptAi??rA? kanA?iAi??, o aA? galvoju, gal tai ne kanA?ia, o tiesiog rimtumas. PavyzdA?iui, mAi??sA? liaudies dainos taip pat labai rimtos, lyg raudos, lyg giesmAi??s. A?ia daugiau matyA?iau ne liAi??dnumo, bet rimtumo, gilaus susikaupimo.

Beje, esu padarAi??s ai??zTurgausai??? ciklAi??, kuriame visi personaA?ai juokiasi, krykA?tauja. Man tai nesvetima, net smagu paieA?koti, iA?bandyti, bet tai ne sakralioji skulptAi??ra. Nedera man A?ventiesiems A?ypsena. Juk uA? A?ventojo slypi AmA?inybAi?? ai??i?? turi numirti, kad taptum A?ventuoju. Gal todAi??l jiems labiau ir tinka rimtumas.

Kaip Jums tradicija dera su modernumu, A?iuolaikiniu mAi??stymu? TurbAi??t joks senasis meistras nebAi??tA? sau leidAi??s A?v. Petro nimbAi?? padaryti iA? raktA?, kaip kad vienoje kompozicijoje padarAi??te JAi??s.

Daug kur esu keliavAi??s, lankiausi A?ymiausiuose muziejuose, bet tokio sprendimo nesu matAi??s. Vieniems tai kelia A?ypsenAi??, kitiems ai??i?? atrodo labai simbolinis sumanymas. Beje, galiu iA?duoti paslaptA? ai??i?? nimbAi?? puoA?ia ne mano iA?droA?ti raktai (juokiasi). Jie tikri, kadaise atrakinAi?? daug durA?, o dabar tapAi?? nereikalingi. Tad man tereikAi??jo juos graA?iai sudAi??lioti virA? A?v. Petro galvos. Patinka man tokie netikAi??ti sprendimai ir atradimai. Kai kam tai atrodo labai modernu. Bet palaukite, iki modernizmo man dar labai toli. Va, kai iA?droA?iu A?v. PetrAi??, laikantA? distancinA? pultelA? ar kurA? A?ventAi??jA? su mobiliaku uA? dirA?o, tuomet jau bAi??siu modernus. Tad man dar yra kur eiti…

Tradicija man yra labai svarbi, ir tai neabejotinai yra mano kAi??rybos pagrindas. TaA?iau aA? modernus A?mogus, gyvenu A?iuolaikiniame pasaulyje, todAi??l taip pat turiu kai kAi?? nuo savAi??s pasakyti. Juk labai greitai nueisiu A? istorijAi??, o kas tada? Jei droA?A?iau tik kopijuodamas senuosius meistrus, tuos ai??i?? iA? sovietiniA? albumA?, tik kartoA?iau tai, kas jau buvo, tuomet nieko nuo savAi??s nepalikA?iau… Tradicija ai??i?? vertybAi??, bet galvoti vis tiek savo galva tenka…

cialis black reviews

PrieA? keletAi?? metA? buvau apsisprendAi??s nebekurti daugiau jokiA? rAi??pintojAi??liA? ir A?ventA?jA?, maniau, gana. O paskui pagalvojau ai??i?? kas gi aA? be jA?? Juk tai jie ir yra pagrindinAi?? mano kAi??rybos dalis, mano vertybAi??, nes aA?, jei ir bAi??siu per savo amA?elA? kaA?kAi?? padarAi??s, tai tik tiek, kad pratAi??siu tAi?? kelis A?imtmeA?ius besitAi??sianA?iAi?? sakralios skulptAi??ros bei kryA?dirbystAi??s tradicijAi??. Ir savo A?vilgsniu A? jAi?? paA?iAi??rAi??jAi??s.

O kaip tuomet su menininko ambicijomis? Juk norint sekti tradicija reikia atsisakyti savo ego.

Viskas gan paprasta ai??i?? ambicijos man padeda kuriant pasaulietinAi??, ne sakraliAi??jAi??, ne tradicinAi?? skulptAi??rAi??. Senieji liaudies meistrai nekAi??rAi?? keliA? metrA? balvonA?, kuriose vaizduojami senovAi??s A?monAi??s ar menami pagoniA?ki dievukai. Tai yra naujadaras. AnksA?iau A?monAi??s daA?niausiai namuose kabindavosi kryA?iA?, paveikslAi??, A?ventAi?? allopurinol without prescription. abrozdAi??lA?, A?emaitijoje ai??i?? raiA?inA?, o skulptAi??rAi??lAi??mis daA?niausiai puoA?davo koplyA?ias. Dabar ai??i?? laikai kiti, mados naujos. Bet A?ia aA? galiu dA?iazuoti pjAi??klu kaip tinkamas, visiA?ka vaizduotAi??s laisvAi??… Neseniai turAi??jau uA?sakymAi?? ai??i?? Kauno rajone, A?alia mokyklos, graA?ioje kryA?kelAi??je, pastatyti skulptAi??rAi??. Sugalvojau temAi?? ai??i?? ai??zMetraA?tininkasai???, o A?ia ai??i?? daryk, kAi?? nori. Formos ieA?kant yra daug dA?iaugsmo, ir man tai ai??i?? kAi??rybinAi?? atgaiva po tradicinAi??s skulptAi??ros.

KAi??rybingesni menininkai A?alia skulptAi??ros uA?siima ir tapyba, keramika ar kalvyste ai??i?? tai savotiA?kas pabAi??gimas nuo vienos raiA?kos, galimybAi?? pailsAi??ti dirbant su kita medA?iaga. Tai labai svarbu, nes sunku nuolatos iA?laikyti kAi??rybos dA?iaugsmAi?? ai??i?? taip galima greitai ir uA?gesti. O aA? neturiu kur pabAi??gti, nebent A? pasaulietinAi?? tematikAi??.

Kartais sugalvoji A?domiAi?? temAi??, gerAi?? kompozicijAi??, turi puikiAi?? medA?iagAi??, bet niekas nepavyksta, o kartais ai??i?? kokA? maA?moA?A? padarai, bet jauti, kad tai A?vyko… NeA?inau, kaip tai nutinka. Neseniai per radijAi?? girdAi??jau psichiatro Aleksandro AlekseiA?iko mintA?: ai??zVieni psichiatrai yra nuo Dievo, kiti ai??i?? padAi??k Dieve, o treti ai??i?? neduok Dieve.ai??? Tas pat tinka ir menininkams… Yra tokiA?, kurie niekur A? vieA?umAi?? nelenda, sAi??di ramiai ir kuria, bet pamatAi??s jA? darbus meldi, kad tik daugiau darytA?. O kitas ai??i?? ir verA?iasi, ir daug padaro, bet… NeA?inau, prie kuriA? turAi??A?iau save priskirti… BAi??na, gaunu uA?sakymAi??, padarau darbAi??, pastatau ai??i?? ir nesu dAi??l jo tikras. Galvoju, gal geriau bAi??tA? ten tuA?A?ia vieta likusi. Juk dabar kelis deA?imtmeA?ius tas darbas stovAi??s, A?monAi??s A? jA? A?iAi??rAi??s, kaA?kAi?? galvos… O prastas menas ir veikia prastai. TodAi??l nuolatos esu priverstas atlikti kAi??rybinAi?? sAi??A?inAi??s sAi??skaitAi??…

Kaip manote, ar statyti kryA?ius, koplytstulpius, A?ventA?jA? skulptAi??ras A?iandien ai??i?? ar tai sakralumo ilgesys, tradicijos tAi??sa, o gal tiesiog mada?

Man tai iki A?iol yra paslaptis. BAi??na, atvaA?iuoja A?mogus, akivaizdA?iai matyti, kad finansiA?kai jis tvirtai ant kojA? stovi ir praA?o A?ventojo skulptAi??ros. TurAi??jau iA? storo Ai??A?uolo keliA? metrA? ai??zPirtininkAi??ai??? iA?droA?Ai??s ai??i?? nuogAi?? vyriokAi?? kubile su vanta nugarAi?? sau perintA?. StovAi??jo toks kieme, prie namo. SykA? atvaA?iavusiam verslininkui ir pasiAi??liau jA?, sakau, restorane pasistatysi, graA?u bus. O jis man atsakAi??: ai??zTai, kAi?? man siAi??lai, kasdien natAi??roje matau, o man tavo rAi??pintojAi??lio reikia…ai??? Ir likau iA?siA?iojAi??s… Gal tik iA? tAi??kstanA?io vienam to prireikia, bet jei prireikia, tai ne dAi??l A?ypsenA?, mados, net ne dAi??l tradicijos, o sakralumo, uA?koduotA? A?iuose A?ventuosiuose.

Man rodos, susidomAi??jimas tradicine skulptAi??ra, koplytstulpiais dabar yra padidAi??jAi??s. Neretai tenka A?alia namA?, ant senoliA? A?emAi??s statyti koplytAi??les, A? kurias sudedu tA? namA? ar giminAi??s AmA?inybAi??n iA?keliavusiA? A?moniA? A?ventA?jA? globAi??jA? skulptAi??rAi??les. DaA?niausiai A?eimininkai sveA?iams sodybAi?? pradeda rodyti bAi??tent nuo A?ios koplytAi??lAi??s, nes tai jA? istorijos dalis ir A?monAi??s ima tai branginti bei vertinti.

Sutinku, kad laikas dabar kitas, kitaip ir A?monAi??s A?iAi??ri, bet jei meno kAi??rAi??jai patys rimtai ir atsakingai A?velgs A? savo darbAi??, jie padarys gerA? darbA?, kurie turAi??s iA?liekamAi??jAi?? vertAi?? ir kalbAi??s A?iuolaikiniam A?mogui bei ateities kartoms.

Apie savo droA?ybAi?? kalbate kaip apie tarnystAi??. KodAi??l?

AA? gyvenu iA? droA?ybos, A? kuriAi??, rodos, taip nuosekliai nuo pat jaunystAi??s buvau vedamas visA? pirma per mamos tikAi??jimAi??, pasiA?ventusiA? A?moniA? pamokas baA?nyA?ioje, paA?intA? su Eucharistijos biA?iuliais, A. Ai??eduikio, tAi??vo Stanislovo pavyzdA?ius, tuos ankstyvuosius kryA?iA?, koplytAi??liA? remontavimus, atstatymus… Taip visAi?? gyvenimAi?? buvau kreipiamas. TodAi??l aA? nedroA?iu dievukA?, kuriems reikia nusilenkti ar jiems melstis. Tik labai norAi??A?iau, kad A?iAi??rAi??damas A? mano darbus A?mogus bent A?iek tiek priartAi??tA? prie kitos egzistencijos, kad per tuos A?ventuosius jam atsivertA? kita perspektyva. Ai??tai tokia ta mano tarnystAi??…