Advento-KalAi??dA? paproA?iai, dainos, giesmAi??s ir A?aidimai DzAi??kijoje

A?URNALAS: TAUTODAILAi??S METRAAi??TIS
TEMA: PaproA?iai
AUTORIUS:Ai??Rimantas Astrauskas
DATA: 2013-12

A�

Advento-KalAi??dA? A?venA?iA? laikotarpio apeiginAi?? charakteristika

Senieji kalendoriniai advento-KalAi??dA? paproA?iai, dainos, giesmAi??s ir A?aidimai iki mAi??sA? dienA? geriausiai iA?liko DzAi??kijoje. Adventas (lot. adventus ai??i?? atAi??jimas) prieA?kalAi??dinis laikotarpis, kurio metu krikA?A?ionys laukia Kristaus atAi??jimo. Advento pradA?ia pagal baA?nytinA? kalendoriA? skelbiama ketvirtAi?? sekmadienA? prieA? KalAi??das. KalAi??dos (XII. 25) bAi??na skirtingomis savaitAi??s dienomis, todAi??l paruoA?iamojo prieA?kalAi??dinio laikotarpio trukmAi?? A?vairuoja, jis vienais metais gali prasidAi??ti lapkriA?io 27 dienAi??, kitais ai??i?? gruodA?io 3 dienAi??, ar kitomis dienomis A?iame intervale. Paprastai liaudies tradicijoje advento pradA?ia bAi??davo skaiA?iuojama nuo Ai??v. Andriejaus (XI. 30) arba nustatoma pagal Sietyno stebAi??jimAi?? ir tAi??sAi??si iki KAi??A?iA? (XII. 24) bei KalAi??dA? (XII. 25), kurios maA?daug sutapo su A?iemos solsticija (XII. 22). Laikas nuo KalAi??dA? iki TrijA? KaraliA? (I.6) vadinosi tarpuA?venA?iais, tarpukalAi??dA?iu arba A?ventvakariais. Ai?? juos A?Ai??jo ir NaujA?jA? metA? (I. 1) pradA?ios A?ventAi??, kuri krikA?A?ioniA? kraA?tuose A?teisinta tik 1691 m. popieA?iaus Inocento XII bule, taA?iau Rusijoje iki pat XV a., o Anglijoje net iki 1752 m. Naujieji metai buvo A?venA?iami kovo 1 d.

Advento laikotarpis ai??i?? niAi??riausias gamtos metas, kai pasaulA? apgaubia tamsus sAi??stingio metas ai??i?? gamtoje beveik nelieka gyvybAi??s A?enklA?, vos patekAi??jusi saulAi?? netrukus ir vAi??l leidA?ias. Svarbiausi laukA? darbai pabaigti, tad A?emdirbys gali atsikvAi??pti. TaA?iau per adventAi?? nerasime didelAi??s linksmybAi??s ai??i?? tai rimties ir susikaupimo metas, kurio metu skelbiamas pasninkas, nerengiami A?okiai ir pasilinksminimai. Ilgais A?iemos vakarais A? didesnAi?? pirkiAi?? susirinkAi??s jaunimas ir senimas vakarodavo, drauge dirbdami A?vairius darbus, DzAi??kijoje dainuodamas advento dainas, A?aisdamas specialius santAi??rius A?aidimus, kuriA? baA?nyA?ia nedrausdavo. BAi??davo stebima gamta ir spAi??jamas bAi??simA? metA? oras ir derlius, merginos burdavo, iA?tekAi??s kitais metais, ar ne.

KalAi??dA? iA?vakariA? ai??i?? KAi??A?iA? diena (XII. 24), anot mitologo Norberto VAi??liaus, yra viena svarbiausiA? mAi??sA? tradiciniA? A?eimos A?venA?iA?, nors A?vente ne visuomet A?vardijama. KAi??A?iA? pavadinimas, kaip A?rodAi?? kalbininkas Kazys BAi??ga, yra pas mus atAi??jAi??s XII a. iA? slavA?, kurie savo ruoA?tu jA? perAi??mAi?? iA? senovAi??s graikA?. GraikA? kukkia reiA?kia protAi??viA? vAi??lAi??ms skirtAi?? maistAi??, kurA? sudarAi?? aguonA?, kvieA?iA?, pupA?, mieA?iA? ir A?irniA? miA?inys, pagardintas medumi. Ai??is apeiginis valgis bAi??davo valgomas visA? A?eimos nariA? KAi??A?iA? vakare, kai pasirodydavo VakarinAi?? A?vaigA?dAi??. VisA? rAi??A?iA? javA? valgoma, kad jie gerai kitais metais derAi??tA?. Ir saldA?iai, kad gyvenimas bAi??tA? saldus. SeniausiAi?? KAi??A?iA? paminAi??jimAi?? randame Volfenbiutelio postilAi??je (1573), kurioje raA?oma, kad lietuviai ai??zburia su KAi??A?iomis, su A?irniais, su kvieA?iais, medum sumaiA?ytaisai??? ir tai daro, ai??zkad apsigintA? nuo velniA? ir perkAi??noai??? (BRMAi?? II: 445). VAi??liau (1690) KAi??A?ias mini Matas Pretorijus, pastebAi??damas, kad ai??zKAi??A?iA? vakarAi?? jie visA? gyvuliA? tvartuose pabarsto A?irniA? ir kvieA?iA?, kad gerai sektA?si gyvuliaiai???. MerkinAi??s apylinkAi??se tAi??vas, paAi??mAi??s KAi??A?iA? duonos kepalAi??lA? (kalAi??daitA?) apeidavo trobAi?? tris kartus ir vis pabelsdamas A? duris. Ai?? klausimAi?? ai??zkas A?ia eina?ai??? atsakydavAi??s: ai??zDievulis su A?venta kAi??A?eleai???. Tada A?eimininkAi?? atverdavo duris ir A?leisdavo A? vidA?.

Iki KAi??A?iA? bAi??tinai reikAi??jo sumokAi??ti skolas, susitaikyti su kaimynais. Per KAi??A?ias sunkiA? darbA? nedirbdavo, moterys ruoA?davo apeiginAi??s vakarienAi??s valgius, prausdavosi, A?varindavosi. MaistAi?? nakA?iai palikdavo vAi??lAi??ms. KAi??A?iA? vakare, kaip ir per adventAi?? daug burdavo, spAi??davo orAi??, bAi??simus metus, derliA?, gyvuliA? prieaugA?, jeigu A?eimoje bAi??davo tekAi??ti ar vesti pasiruoA?usio jaunimo, ar iA?tekAi??s, ves.

KalAi??dos (XII. 25) prosenovinAi?? A?ventAi??, A?inoma daugeliui Europos tautA?. Ai??ventAi??s pavadinimas kilo nuo lot. calendae, reiA?kusio pirmAi??jAi?? mAi??nesio dienAi??. Giminingas A?odis kalendorius kilAi??s iA? lot. calendarium , reiA?kusio skolA? knygAi??, nes paprastai iki A?ios dienos turAi??davo bAi??ti sumokAi??tos skolos. KalAi??dos buvo A?venA?iamos tris ai??i?? keturias dienas.

Svarbiausios KalAi??dA? A?ventAi??s apeigos buvo persirengAi??liA? vaikA?tynAi??s su linkAi??jimais. Simonas Daukantas mini, kad XIX a. per KalAi??das po A?emaitijos kaimus vaikA?A?iojo vadinamieji blukvelkiai ai??i?? vaikinai, kurie su dideliu triukA?mu vilkdavo blukAi?? ai??i?? kelmAi??, muA?dami tabalus ir dainuodami prosenovinAi?? dainAi??:

doxycyclin cheapest Tai tai tai,

Judink seni kaulus,

SumuA?k rankA? delnus,

Tai tai tai.

BlukAi?? vAi??liau iA?kilmingai sudegindavo, kaip sunkA? praAi??jusA? metAi??. PanaA?A? paprotA? iA?saugojo latviai. JA? KalAi??dA? vakaras net buvo vadinamas Bluko vakaru. Ai??io paproA?io pAi??dsakA? dar buvo galima A?emaitijoje ir AukA?taitijoje uA?tikti ir XX a. pradA?ioje. Motiejus ValanA?ius mini persirengAi??lius, vadinamus berneliais, kurie jo liudijimu vaikA?A?iojAi?? po sodybas, giedodami A?ventas giesmes ir linkAi??dami A?eimininkams gerA? metA? ir gero bAi??simo derliaus. Jeigu kas uA?klysdavo A? sveA?ius, A?eimininkas klausdavo ai??zKuo vardu bernelis?ai???. SveA?ias turAi??davAi??s atsakyti giedama giesme, tik tuomet bAi??davAi??s A?leidA?iamas A? vidA?.

Suvalkijoj populiarAi??s buvo persirengAi??liai ai??i?? ai??zA?yvio A?okdintojaiai???, prie kuriA? A?liejosi ir kiti personaA?ai ai??i?? ai??zmeA?kaai???, ai??zkazokaiai???, ai??zmuzikantasai???. RokiA?kio apylinkAi??se per kiemus traukdavo persirengAi??liA? ai??zA?igonA?ai??? taborai su vaikais ir gyvuliais. KlaipAi??dos kraA?te kaimui sAi??kmAi??s linkAi??davo ir uA? tai dovanA? gaudavo naktinis sargas ai??zA?episai???.

Balys BuraA?as mini, kad RytA? AukA?taitijoje pirmosios KalAi??dA? dienos rytAi?? baA?nyA?ioje bAi??davo rengiamos PiemenAi??liA? MiA?ios, per kurias vietoj vargonA? savo instrumentais grodavo piemenAi??liai, kuriems giesmelAi??mis pritardavo piemenAi??lAi??s, sAi??puojanA?ios Vaikelio lopA?elA? (BuraA?as 1993: 132).

Nuo KalAi??dA? iki TrijA? karaliA? (I. 6) tAi??sdavosi dvylikos dienA? tarpuA?venA?iA? laikas. Ai?? tarpuA?venA?iA? laikAi?? A?siterpia Naujieji metai (I.1). Jie pradAi??ti A?vAi??sti santykinai vAi??lai, todAi??l liaudies kalendoriuje neturi gausiA? apeigA?. Naujametiniai paproA?iai daA?niausia yra KalAi??dA? paproA?iA? variacijos bei naujesniA? tradicijA? adaptacijos. Per KalAi??das baigdavosi pasninkas ir prasidAi??davo mAi??sAi??dis ai??i?? laisvas nuo didesniA? darbA?, linksmybiA?, pirA?lybA? metas, kuris baigdavosi UA?gavAi??nAi??mis. VAi??liau prasidAi??davo santAi??rus gavAi??nios laikas.

ApeigA? semantikos klausimu

A?iemos solsticijos A?ventAi??s ir apeigos mena tAi??kstantmeA?iA? istorijAi??. Jos, kaip ir kiekvienas itin senas reiA?kinys yra simboliA?kos, daugiareikA?mAi??s ir apsigaubusios daugybe naujA? prasmiA? sluoksniA?. TaA?iau lietuviA? paproA?iA?, kalbos bei folkloro archajiA?kumas leidA?ia atkurti daug senA?jA? prasmiA?. Ai??iuo poA?iAi??riu itin reikA?mingi mitologA? darbai, jA? atlikti tyrimai, A?vairiA?, kartai gerokai laiko ir erdvAi??s atA?vilgiu nutolusiA? kultAi??rA? gretinimas, senA?jA? ritualA? rekonstrukcijos.

Mitologai labai A?vairiai interpretuoja advento-KalAi??dA? A?ventes, labiau pabrAi??A?dami A?vairias atskiras A?ventAi??s puses bei apeigas. Jau anksA?iau minAi??ta apie senA?jA? A?venA?iA? ir apeigA? simbolinA? turinA?, kuris iA? esmAi??s negali bAi??ti supaprastintai interpretuojamas. Ai??A? turinA? veikAi?? politiniai A?vykiai, religinAi??s reformos ir religijA? kaitos. A?inome, kad babilonieA?iai minAi??tu laiku A?ventAi?? SaulAi??s dievo Mitros gimimo A?ventAi??, kuri treA?iajame amA?iuje visuotinai paplito Romos imperijoje. Romos imperatorius Aurelijus 274 m. A?sakAi?? A?vAi??sti saulAi??grA?A?os A?ventAi??, kuri buvo sutapatinta su NaujA?jA? metA? pradA?ia. Nuo VII a. gruodA?io 25 d. visuotinai pripaA?inta Kristaus gimimo diena ir iA? esmAi??s atlieka NaujA?jA? metA? A?ventAi??s funkcijAi??.

LietuviA? advento-KAi??A?iA?-KalAi??dA? paproA?iuose iA?liko archajiA?kA? bruoA?A?, kurie leidA?ia atskirus apeigA? veiksmus interpretuoti, kaip senojo indoeuropieA?iA? pasaulio sukAi??rimo mito atkartojimAi??. Mitologas N. VAi??lius mano, kad senAi??jA? indoeuropieA?iA? mitAi?? apie A?viesos Dievo pergalAi?? prieA? A?emiA?kAi??jAi?? chtoniA?kAi??jAi?? DievybAi?? simbolizuoja minAi??tas bluko vilkimas ir sudeginimas. MedA?io kelmas neabejotinai simbolina chtoniA?kAi??jA? poA?emio, tamsos ir chaoso pasaulA?, kuris beje, sunaikinamas ugnimi. TokiAi?? paA?iAi?? ritualinAi??s pliauskos arba kelmo, vadinamo bedniaku sudeginimo apeigAi?? iA?saugojo pietA? slavai. Ai??iAi?? apeigAi??, remdamasis slavA? tautA? mitologinAi??s medA?iagos tyrimu, V. Toporovas taip pat laiko svarbiausio indoeuropieA?iA? mito atA?vaitu. PanaA?ius kelmo, pliauskos, rAi??sto deginimo paproA?ius per KAi??A?ias arba KalAi??das A?ino italai, prancAi??zai, portugalai, ispanai, belgai, rumunai ir kitos tautos. Yra A?inoma, kad kosmogoninA? mitAi?? apie dangaus Dievo kovAi?? su chaosAi?? simbolizuojanA?iu poA?emio ar jAi??ros Dievu per NaujA?jA? metA? A?ventAi?? kartodavo indai, babilonieA?iai, hetitai, egiptieA?iai ir kitos VidurA?emio jAi??ros tautos.

Ai??domu sugretinti A?iandienAi?? Europoje atliekamas KAi??A?iA?-KalAi??dA? apeigas su Mircea Eliades iA?skirtais babilonieA?iA? NaujA?jA? metA? A?venA?iA? momentais. Anot M. Eliades, svarbiausi A?ios A?ventAi??s momentai buvo: ai??z1) chaosAi?? atstovaujanA?ios mitinAi??s bAi??tybAi??s ir kartu chaoso A?sigalAi??jimas, A?prastinAi??s pasaulio tvarkos suirimas, ribA? tarp A?io ir mirusiA?jA? pasaulio iA?nykimas; 2) naujo pasaulio kAi??rimas 3) A?mogaus dalyvavimas tame kAi??rime; 4) ai??zLikimo A?ventAi??ai??? ai??i?? bAi??simA?jA? metA? kAi??rimas nupasakojant kiekvieno mAi??nesio ir dienos likimAi??; 5) A?ventosios vestuvAi??s. SugretinAi??s lietuviA? KAi??A?iA?-KalAi??dA? apeigas su M. Eliades aptartais babilonieA?iA? NaujA?jA? metA? A?ventAi??s aspektais, N. VAi??lius pastebi daug stebinanA?iA? panaA?umA?: ai??zPirmAi??jA? A?ios A?ventAi??s momentAi?? galima gretinti su mAi??sA? KAi??A?iA? naktimi, kai grA?A?ta mirusieji, daA?nokai minimi, o kartais neva ir pasirodo, Velnias, GiltinAi??, gyvatAi?? ir kiti ano chtoniA?kojo pasaulio padarai, kai kalba gyvuliai, vanduo vynu pavirsta ir vyksta kiti neA?prasti dalykai. Naujo pasaulio kAi??rimo, kuris vyksta sunaikinant chaosAi?? atstovaujanA?iAi?? mitinAi?? bAi??tybAi??, ceremonialAi?? galima lyginti su blukio, Bedniako, kelmo sunaikinimo paproA?iais. Likimo spAi??jimAi?? atitinka gausAi??s KAi??A?iA? naktA? praktikuojami bAi??rimai, bAi??simo oro, derliaus spAi??jimai. Su ai??zA?ventA?jA?ai??? ir neva jas pakartojanA?iA? paprastA? vestuviA? motyvais susiA?aukia merginA? burtai ir prietarai apie vedybas, populiari vestuvinAi?? tematika advento-KalAi??dA? dainose (VAi??lius 1989: 9-10).

Senasis indoeuropieA?iA? pasaulio sukAi??rimo ritualas yra A?sivaizduojamas kaip aukojimo ritualas. Jo struktAi??rAi?? yra atkAi??rAi??s Vladimiras Toporovas. Anot jo, ritualas vykdavo taip: ai??z1) iA?eities situacija ai??i?? pasaulis virto chaosu; tikslas ai??i?? sukurti kosmosAi?? iA? sudedamA?jA? aukos daliA?, A?inant atitikimo taisykles; 2) A?ynys ties auka arti aukojimo stulpo (= medA?io) kalba tekstAi?? apie atitikimAi??; 3) toliau seka kosminAi??s mA?slAi??s apie kosmoso elementus pagal jA? atsiradimo (ir tuo paA?iu svarbumo) sekAi??, kurias A?mena kitas A?ynys (arba A?yniai); 4) kreipimasis A? pasaulio medA?, kaip A? naujai sukurto kosmoso A?vaizdA?ai???. Taigi senojo ritualo svarbiausieji elementai yra kosmoso sukAi??rimas iA? sudedamA?jA? daliA?, kosminAi??s mA?slAi??s, dialoginis atlikimo pobAi??dis, pasaulio medA?io vaizdiniai, kreipiniai. MinAi??tieji bruoA?ai ir simboliai bAi??dingi lietuviA? advento-KalAi??dA? dainoms ir A?aidimams. Beje, mitologai pripaA?A?sta, kad pasaulio modelA? apeigose ir dainose gali atitikti ne tik Pasaulio ar gyvybAi??s medis, bet ir kai kurie daiktai, pavyzdA?iui, laivas, tiltas ar gyvAi??nai, paukA?A?iai, augalai, pavyzdA?iui, elnias, arklys, antis, pupa. Tai suvokus, visai kitomis spalvomis nuA?vinta daugelio mAi??sA? kalendoriniA? dainA? iA? pavirA?iaus buitiA?kas turinys, atsiskleidA?ia nauji prasmiA? horizontai.

Advento-KalAi??dA? dainA? ir A?aidimA? tematiniai motyvai, kompozicija, priedainiai

Ai??

Advento ir KalAi??dA? dainos bei A?aidimai sudaro gausiausiAi?? iA?likusios kalendorinAi??s tautosakos dalA?. LietuviA? liaudies kalendoriniA? dainA? kataloge (LLDK), kurA? 1972 m. paskelbAi?? Vanda MiseviA?ienAi?? iA? tuo metu uA?fiksuotA? 3602 kalendoriniA? dainA? variantA?, 2139 variantus sudarAi?? advento-KalAi??dA? dainos ir A?aidimai. Jie iki mAi??sA? dienA? iA?liko DzAi??kijoje ir RytA? Lietuvoje, kur ilgiausiai iA?silaikAi?? gatviniai kaimai, kur seni ir jauni vakarodavo drauge, dirbdami A?vairius darbus. IA?liko nemaA?a A?vairiA? dainA? bei A?aidimA? tekstA?.

Pagal turinA? ir bendrAi?? charakterA? N. VAi??lius skiria dvi ryA?kias kontrastingas dainA? siuA?etines linijas ai??i?? vienoje iA?sidAi??sto ai??zmirties, senumo, laidotuviA?, chaosoai???, kitoje ai??i?? ai??znaujo formavimosi, gyvybAi??s, A?viesos, vestuviA?, pasaulio tvarkos ai??i?? kosmosoai??? poliai. Ai??ie dainA? motyvA? semantiniai poliai atitinka laikotarpio virsmo situacijAi??. Negatyvioji siuA?etinAi?? linija ai??i?? tai strielA?iukai nori nuA?auti kiA?kelA?, bebrAi??, lapelAi??, antelAi??, vanagAi??lis ai??i?? viA?telAi??, kuoselAi??, antelAi?? arba jos vaikelius, vilkas gaudo voverAi??lAi??, avinAi??lA?, oA?kelAi??s vaikelius, sakalas ai??i?? gegulAi??, jerubAi??lAi?? arba jos vaikelius. LLDK duomenimis tragiA?ki motyvai sudaro didA?iAi??jAi?? kalendoriniA? dainA? siuA?etA? dalA?. Tai nAi??ra atsitiktinumas. Labai daA?nai tokie gamtos A?akos motyvai interpretuojami, kaip A?mogaus A?akos pirA?lybA? ar vestuviA? simbolis, ypaA? kai minAi??tieji vestuviniai motyvai iA?ties retkarA?iais pasitaiko. TaA?iau mitologai yra pastebAi??jAi??, kad toks paralelizmas tinka tik atskiriems motyvams ir niekaip negali bAi??ti paaiA?kinamas vestuvine simbolika kai kalbama apie gaudomus oA?kelAi??s, jerubAi??lAi??s, kuoselAi??s vaikus, kai vAi??tra iA?lauA?ia A?virblelio lizdelA?, iA?puA?ia, nuskandina anties vaikelius. N. VAi??lius tokius siuA?etus yra A?vardijAi??s ai??zchaoso situacijaai???.

Agresijos, mirties motyvA? rasime ir daugiau. YpaA? plaA?iai paplitAi??s siuA?etas apie atjojantA? pirA?tis ai??zjuodAi?? kudlotAi??ai??? ar ai??zsenAi?? neA?enotAi??ai???, kuris A?kyriai persekioja mergelAi??, kuri jam kloja ai??zerA?kAi??A?iA? patalAi??lA?ai??? ar kurA? akmenAi??liu uA?muA?a sakalAi??lis. A?ia taip pat gali bAi??ti A?A?velgiami pagrindinio indoeuropieA?iA? mito atA?vaitai.

PateikAi??jai advento ir KalAi??dA? dainA? ryA?kiai nediferencijuoja, pagal funkcijAi?? iA?skirdami tik atskirAi?? kalAi??dotojA? dainA? grupAi??, atlikdami tas paA?ias dainas per adventAi?? ir KalAi??das iki pat TrijA? KaraliA?, galAi??tume A?ias dvi grupes skirti bAi??tent pagal minAi??tAi?? turinA?: advento dainose ir A?aidimuose vyrautA? minAi??ta negatyvi linija, o KalAi??dA? dainoms labiau bAi??dingi kosmogoniniai, simboliniai A?vaizdA?iai ir naujo kAi??rybos bruoA?ai.

Ai??iam A?venA?iA? laikotarpiui bAi??dingi fantastiA?ki, kosmologiniai motyvai apie KalAi??dA? rytAi?? praA?ydusiAi?? roA?Ai?? ar saulAi??, apie geleA?iA? ratais su A?ilkA? botagais atvaA?iuojanA?iAi?? KalAi??dinAi??, atlekiantA? devyniaragA? elniAi??, ant kurio rago ai??znauja sveklyA?iaai???, kalveliai kala arba ai??zsliesoriai liejaai???. Nepamainomas KalAi??dA? dainA? personaA?as ai??i?? ai??zelnias devyniaragisai???, anot religijA? istoriko rumunA? kilmAi??s amerikieA?iA? mokslininko M. EliadAi??s, simbolina sugrA?A?tantA? laikAi??, NaujA?jA? metA? ciklinio laiko pradA?iAi??. Ir kaip A?ia neprisiminsi, kad A?iaurAi??s kraA?tuose nuo seniausiA? laikA? elnias atneA?a ant ragA? saulAi??. A?ia sutinkame visAi?? bAi??rA? toteminiA? gyvAi??nA? ir paukA?A?iA? ai??i?? meA?kAi??, antA?, A?irgAi??, o kAi??riniuose yra iA?likAi?? A?taigos formuliA? ai??zA?elk A?elmuo po A?irgeliu, kalAi??daai???, A?Ai??ksniA?, uA?kalbAi??jimA?, linkAi??jimA? intonacijA? (jos daA?niausiai atliekamos su dainA? priedainiais). Pvz:

Ai??

KalAi??dA? rytA?

SaulAi?? praA?ydo,

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Ai??

SekminiA? rytA?

EA?eras A?alo,

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Ai??

Kas toks mandras

PaeA?eriais jojo, best coctail for viagra ciialas.

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Ai??

PaeA?eriais jojo,

LadA? kapojo,

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Ai??

LadA? kapojo,

Aketes kirto,

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Ai??

Aketes kirto,

A?irgelius girdAi??,

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Ai??

A?irgelius girdAi??,

Mergelas virkdAi??,

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Ai??

AtbAi??go alnis

Devyniaragis,

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Ai??

DeA?imtam ragi

Nauja sveklyA?ia,

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Ai??

cialis commercial black couple

Tojoj seklyA?ioj,

Tojoj naujojoj,

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Ai??

Muzika graina,

Jaunimas A?oka,

Vai lAi??liu lAi??liu kalAi??da.

Agota A?erniauskienAi??, 41 m., A?iA?iAi??nA? k., ValkininkA? vlsA?., Vrn. UA?r.: mel. J. Jurga, t. J. Aidulis, 1936. LTA 1031(240). Publikuota A?LLM Nr 307.

Pvz:

Oi, atvaA?iuoja leliu kalAi??da,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

Ai??

Auksiniais ratais, dirA?A? botagais,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

Ai??

- IA?eik, tAi??vuli, an didA?io dvaro,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

Ai??

Atkelk, tAi??vuli, vario vartelius,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

Ai??

Inleisk, tAi??vuli, an didA?io dvaro,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

Vai ir atveA?a mergom prausyklA?,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

Ai??

Kai nusiprausiu, tai balta bAi??siu,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

Ai??

Kai pasrAi??dysiu, tai graA?i bAi??siu,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

Ai??

Tai iA?eisiu in jaunimAi??lA?,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

Ai??

Tai pasdabosi mane, berneli,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

Ai??

Ir atvaA?iuosi su A?aliu vyneliu,

Leliu kalAi??da, kalAi??da. buy prednisone

Ai??

Inpils tAi??vulis tau A? stiklelA?,

Leliu kalAi??da, kalAi??da.

AnelAi?? BurbienAi??, 35 m., GudA?iA? k., DaugA? vlsA?., Al. UA?r. t. Z. Slavinskas, 1938. LTA p. 944(8), t. 1579(1015). Publikuota A?LLM Nr 313.

Ypatinga pasaulio sukAi??rimo, jo tapsmo akimirka uA?fiksuota kalAi??dinAi??s dainos apie viduryje lauko auganA?iAi?? stebuklingAi?? grAi??A?elAi??, siuA?ete. Pvz:

Vidurin laukA? grAi??A?elAi?? stovAi??jo, kalAi??da.

Toj grAi??A?elAi??j A?vakelAi??s A?ibAi??jo, kalAi??da.

Ir nukrito kibirkA?tAi??lAi??, kalAi??da.

Ir pasidarAi?? dzideli, dzyvai, kalAi??da.

Dzidzi dzyvai, mAi??lynos marios, kalAi??da.

Ant mariA? laivelis plAi??koj, kalAi??da.

Tami laivelin bernelis sAi??dAi??j, kalAi??da.

StrAi??lalas droA?ia, kilpelas lanko, kalAi??da.

Antelas A?audo, A?uvelas gaudo, kalAi??da.

Pad. P. BarysienAi??, g. apie 1890 m., gyv. BuciniA?kAi??s k., NoragAi??liA? apyl., LazdijA? r. T. uA?r. A. Mikelionis 1938 m., ml. A?fr. B. UginA?ius. T. LTR 1460(59), ml. 2839(5), pl. 1213(4). Publikuota ai??zAtvaA?iuoja KalAi??dosai???: Advento-KalAi??dA? paproA?iai ir tautosaka. ParengAi?? SkirmantAi?? ValiulytAi??, NijolAi?? MarcinkeviA?ienAi??, Eugenija VenskauskaitAi??. Vilnius: Lietuvos liaudies kultAi??ros centras, 2000. Nr. 38.

Pabandykime labiau A?sigilinti, apmAi??styti kiekvienAi?? A?io siuA?eto atributAi??, personaA?Ai??, veiksmAi??. Kiek jame reikA?mingA? kosmologiniA? detaliA?! Daina atliekama per KalAi??das, vadinas ji A?ymi ypatingAi?? laikAi??, grAi??A?elAi?? auga ypatingoje erdvAi??je ai??i?? viduryje laukA?. Tai derlingas vaismedis, vadinas jo paminAi??jimas gali bAi??ti siejamas su vaisingumu ir tampa vaisingumo linkAi??jimu. TaA?iau tai ne paprastas, o ypatingas Pasaulio bei gyvybAi??s medis, kuriame ai??zA?vakelAi??s A?ibAi??joai??? ai??i?? ugnies stichija, SaulAi??s simbolis, o iA? nukritusios kibirkA?tAi??lAi??s prieA?ingame poliuje pasidaro ai??zdzideli dzyvaiai??? ai??i?? mAi??lynos marios ai??i?? vandens stichija, poA?emio pasaulis. Kosmologinio Pasaulio, gyvybAi??s medA?io simboliA?, stichijA? paminAi??jimas suteikia dainos pasakojimui ir tolesniam pieA?iamam vaizdui ypatingAi?? reikA?mingumAi?? ai??i?? regime unikalA? pasaulio tapsmo momentAi??. Tolesnis pasakojimas ai??zAnt mariA? laivelis plAi??koj, tami laivelin bernelis sAi??dAi??jai??? ai??i?? svarbiausiAi?? vyksmas iA? kosminiA? erdviA? perkelia A? A?mogaus pasaulA?, A? A?moniA? santykiA? plotmAi??. Bernelis nedykinAi??ja, ai??zstrAi??lalas droA?ia, anteles A?audo, A?uvelas gaudoai???. Beje, antelAi?? yra mitologinis paukA?tis ai??i?? tarpininkas tarp poA?emio, A?emAi??s ir dangaus sferA?. Atskiruose variantuose ai??i?? bernelis siunA?ia mergelei dovanAi??liA? arba mergelAi?? sAi??di krAi??slely, raA?o tAi??veliams gromatAi??lAi??, kad ai??zatvaA?iuos in jus dyvni sveteliai ai??i?? Ponas Dievulis su aniolAi??liais, Pana Ai??venA?iausia su apaA?talAi??liaisai??? (A?LLM 305). Tai retas, taA?iau reikA?mingas ir suaktualintas siuA?eto vingis.

Dauguma advento-KalAi??dA? dainA? bei A?aidimA? turi paralelinAi?? kompozicijos struktAi??rAi??: daina tarsi sudaryta iA? dviejA? A?akA?, kur pirmojoje paprastai plAi??tojami gamtos motyvai, o antrojoje ai??i?? A?moniA? santykiai, daA?niausiai pirA?lybA?, vedybA? turinys. Tai nieko nuostabaus: po advento prasidAi??s mAi??sAi??dis ai??i?? pirA?lybA? ir vestuviA? metas.

Paslapties kupini advento – KalAi??dA? dainA? bei A?aidimA? priedainiai. JA? A?iandienAi?? nesuvokiama prasmAi??, taA?iau pasikartojantys garsaA?odA?iai (kalAi??da, leliumai, lilimo, lAi??liu kalAi??da, aladum ladum, aleliuma loda, aleliuma rAi??tele, ciuciai liAi??liai, vai lelijAi??le ir kiti), kartais uA?imantys atskirAi?? teksto eilutAi??, kartais ai??i?? tik jo dalA? ai??i?? suteikia dainoms ypatingAi?? ir meniA?kAi?? skambesA?. Priegiesmio ir prasminio teksto dariniai advento-KalAi??dA? dainose yra stabilAi??s, todAi??l jie reikA?mingi dainA? tipologijai.

Priedainiai advento-KalAi??dA? dainose atlieka ne tik raiA?kA?jA? meninA? bet ir ypatingAi?? prasminA?-semantinA? vaidmenA?. Per juos iA?ryA?kAi??ja dainA? bei A?aidimA? apeiginAi?? paskirtis, jA? komunikacinAi??s funkcijos. DaA?niausiai priedainiA? padalose poetiniai garsaA?odA?iai jungiasi su A?Ai??ksnio pobAi??dA?io melodijA? intonacijomis

DaA?niausiai pasitaikantys tokie dariniai, kai priedainiu uA?sibaigia kiekviena teksto ir melodijos eilutAi??:

Oi tu kuosele, leliumai,

Oi tu juodoji, leliumai

KTR 32(40)

Priedainis su refrenu gali uA?imti visAi?? antrAi??jAi?? eilutAi??:

SakalAi??li sierasai,

A?alia rAi??ta, kalAi??da

LTU 71

TrijA? eiluA?iA? posme priedainis iA?sidAi??sto III-ioje eilutAi??je:

LAi??kAi?? trys bitukAi??s,

BelAi??kdamos suskalbAi??jo,

purple pharmacy mexico price list.

KalAi??da, kalAi??dzie.

LT-I 219

Dvieiliuose posmuose pasitaiko, kad priedainis prisijungia arba prie pakartotos pirmosios eilutAi??s dalies (puseilio) arba prie antrosios eilutAi??s:

a) VerubAi?? A?ilu lAi??kAi??,

VerubAi??, kalAi??da.

A?LLM 310

b) GrA?skime mergos jievaro ciltA?,

Aleliumai rAi??tela, jievaro ciltA?

KTR 49(33)

Ypatinga priedainio jungtis su prasminiu tekstu pasireiA?kia tuo atveju, kai priedainiu daina prasideda:

Leliumai, oi kas vaikA?A?iojo, leliumai,

Ir takelius mynAi??, leliumai?

A?LLM 293

A?ia priedainio reikA?mAi?? labiau akcentuojama. PrisiminAi?? jo apeiginAi?? prasmAi??, matome, kad ji dainose struktAi??riA?kai visokeriopai pabrAi??A?ta. MinAi??ta forma su pradA?ios A?Ai??ksnio priedainiu matyt buvus senesnAi??, nes tokiA? melodijA? yra iA?likAi?? nedaug, o tos kurios iA?silaikAi??, pasiA?ymi archaiA?kais bruoA?ais (tokiA? melodijA? daugiausia rasta DieveniA?kAi??se). Yra uA?raA?yta daug to paties tipo dainA? be pradA?ios priedainio. Tai leidA?ia A?io priedainio nelaikyti iA?skirtiniu bruoA?u ir visus minAi??tus to paties tipo pavyzdA?ius su pradA?ios priedainiu ir be jo apjungti A? vienAi?? grupAi??.

Advento-KalAi??dA? A?aidimA? choreografijos bruoA?ai

Advento-KalAi??dA? A?aidimai struktAi??riA?kai niekuo nesiskiria nuo dainA?, iA?skyrus tuo, kad iA?saugojo choreografijAi??. PateikAi??jai dar prisiminAi??, kad kai kurias advento-KalAi??dA? dainas, pvz., ai??zTu A?virbleli lAi??ktasaiai???, ai??zTai genelio genumaiai???, ai??zAn ulyA?iA?, an plaA?iA?jA?ai??? ir kt. jie anksA?iau A?aisdavo, taA?iau kaip, nebegalAi??jo atsiminti.

Nors pateikAi??jai pastaruoju metu neskiria daugumos A?aidimA? ir dainA? A? advento, KAi??A?iA?, KalAi??dA? laikotarpius, taA?iau tam tikros iA?likusiA? poetiniA? motyvA?, choreografijos ar muzikos ypatybAi??s leidA?ia manyti, kad anksA?iau skirtumas buvAi??s ryA?kesnis. PaproA?iA? kalendoriuje matome aiA?kiAi?? takoskyrAi?? per KAi??A?ias, kada A?aidimai nutildavo ir likdavo tik apeiginiai veiksmai, pavyzdA?iui Ai??jimas tris kartus apie trobAi??. KalAi??dA? pirmAi??jAi?? dienAi?? daugiausia giedodavo A?ventas giesmes ir kaip nurodo RytA? Lietuvos pateikAi??jai ai??zPonelA? varinAi??davoai???. Nuo antrosios KalAi??dA? dienos vAi??l bAi??davo A?aidA?iami A?aidimai ir prie jA? dar prisidAi??davo ir A?okiai.

Nors daugiausia advento-KalAi??dA? A?aidimA? iA?liko DzAi??kijoje, nors A?ia jie neatskiriami nuo dainavimo, panaA?ios choreografijos A?aidimai A?inomi kur kas plaA?iau, kai kurie jA?, pavyzdA?iui, ai??zVilkas ir avysai??? paplitAi?? visoje Lietuvoje. NemaA?a pradA?ioje buvusiA? dainuojamA? A?aidimA? rasime vaikA? sportiniA? A?aidimA? tarpe, kiti, uA?simirA?us choreografijai, kaip jau minAi??ta, virto dainomis.

Advento-KalAi??dA? A?aidimA? choreografijos tyrinAi??tojai ai??i?? Kazys PoA?kaitis, Elena MorkAi??nienAi??, Eugenija VenskauskaitAi??, Dalia UrbanaviA?ienAi?? yra aptarAi?? daugelA? A?iA? A?aidimA? bruoA?A?. IA?likAi?? A?aidimA? apraA?ai rodo, kad dauguma minAi??to laikotarpio A?aidimA? yra perAi??jimo, atrankos, iA?bandymo arba gaudomieji. JA? choreografija daA?niausia labai paprasta, neretai apsiribojanti vienu simbolinAi?? prasmAi?? turinA?iu veiksmo motyvu, skirtingA? veikAi??jA? grupiA? prieA?stata, kuri pasireiA?kia ilgais A?odiniais dialogais ir paprastais judesiais, daA?niausiai lAi??tu vaikA?A?iojimu eilAi??mis, palaipsniui pasikeiA?iant vietomis ar pereinant iA? vienos pusAi??s A? kitAi??, lindimu vorele pro ai??zvartusai??? ir pasiliekant paskutinA? (ai??zGrA?skime, mergos jievaro tiltAi??ai???, ai??zLaba diena, jaunos panelAi??sai???, ai??zVerubAi??ai???, ai??zAntelAi??ai???, ai??zSesulAi??sai???, ai??zOi tu bitaiteai???, ) ir pan.

Gaudomieji A?aidimai (ai??zVoverAi??lAi??ai???, ai??zLaputAi??ai??? (ai??zAA? skrisiu per jAi??sA? pirkiAi??ai???), ai??zSnaudalAi??ai???, ai??zKiA?kelisai???, ai??zKotAi??risai??? ir kiti) yra judresni. A?aidAi??jai stovi ratu, o gaunantysis ir gaudomasis A?aidAi??jai ai??i?? iA?orinAi??je rato pusAi??je. Gaudantysis ne tik gaudo, bet taip pat gali muA?ti A?iuA?iu. TodAi??l gaudomasis personaA?as stengiasi pakliAi??ti A? rato vidurA?, kuriame jis tampa saugus, o A?aidAi??jai jo neA?leidA?ia. A?aidimuose pasitaikantys aktyvaus veiksmo (pvz., gaudymo) epizodai yra daugiausiai A?aidybinio pobAi??dA?io, be muzikos.

Taip pat bAi??davo gaudoma tarp eiliA? (ai??zPonelAi??ai???, ai??zGegutAi??ai???), gyvatAi??lAi??s forma ai??i?? kai virtinAi??s galAi?? gaudo priekyje esantis A?aidAi??jas (ai??zJerubAi??, ai??zVilkas ir avysai???, ai??zLapAi?? ir A?Ai??sysai???).

Kartais gaudymas A?aidimuose A?domiai derinamas su spAi??jimu. Vincas KrAi??vAi??-MickeviA?ius apraA?o MerkinAi??s apylinkAi??se A?aistAi?? A?aidimAi?? ai??zGaudAi?? sakalAi??lis gegulAi??, kalAi??daai???: iA? pradA?iA? vaikinas turAi??davo atspAi??ti, kuri mergina slepia A?iedAi??, tada mergina bAi??gdavo slAi??ptis uA? jAi?? ginanA?iA? draugiA?, o vaikinas gaudydavo (UrbanaviA?ienAi?? 2000: 257).

SavitAi?? grupAi?? sudaro iA?bandymo A?aidimai. JA? tarpe ypaA? A?domus ir mitiA?kai reikA?mingas A?aidimas ai??zJaA?A?erasai???, kuris, pateikAi??jo Juozo Averkos iA? MarcinkoniA? teigimu, anksA?iau buvo vadinamas ai??zA?alA?iuai???. A?aidimo turinys paprastas ai??i?? veikAi??jas JaA?A?eras sAi??di ant krAi??slelio merginA? rato viduryje ir surenka iA? jA? fantus, kuriuos jos vAi??liau turi iA?sipirkti atlikdamos A?vairias iA?bandymo uA?duotis. Viena sunkiausiA? uA?duoA?iA? ai??i?? paraudoti ir nesusijuokti kai JaA?A?eras jAi?? juokina. Mitologai A?io personaA?o A?vaizdA? sieja su anapusiniu pasauliu, protAi??viais, o iA?bandymo semantikAi?? ai??i?? su aukojimu. Ai??io A?aidimo kompozicija susideda iA? keliA? skirtingA? motyvA? ir intonacijA?. RyA?kiu kontrastu pirmajai melodijai seka raudojimo intonacija pagrA?sta melodija.

PanaA?us A?aidimas minAi??tu laikotarpiu ir pavasario pradA?ioje buvo A?aidA?iamas Baltarusijoje. AukA?taitijoje, Suvalkijoje yra iA?likAi??s panaA?ios dvejopos struktAi??ros A?aidimas ai??zSnaudalAi??ai???, kuriame randame raudos intonacijAi??.

DidelAi?? advento A?aidimA? dalis yra vestuvinAi??s tematikos. Viena A?aidAi??jA? grupAi?? vadinama sveA?iais arba pirA?liais, ieA?kanA?iais merginos, deranA?iais jos suolAi?? ar stalAi??. Tokie motyvai ryA?kAi??s A?aidimuose ai??zAtvaA?iuoja KalAi??dosai???, ai??zLaba diena, jaunos panelAi??sai???, ai??zIA? kur, iA? kur sveA?iai atvaA?iavoai???, ai??zVai aA? josiu in tA? poniA?ai???. Ai??tai kaip Alytaus apylinkAi??se buvo A?aidA?iamas A?aidimas ai??zAtvaA?iuoja KalAi??dosai???: Merginos susAi??da ratu ir dainuoja. Ateina du vyrai ir klausia, ar nematAi?? pulko mergeliA?, o merginoms pareikalavus uA? jA? suolAi?? trijA? A?imteliA?, vyrai griebia kuriAi?? nors ir iA?tempia iA? rato.

KitAi?? atskirAi?? grupAi?? sudaro suporavimo A?aidimai (ai??zSvotaiai???, ai??zUoA?velAi??ai???, ai??zAtvaA?iuoja A?olynaiai???, ai??zSnaudalAi??ai??? ir kt.). Po KalAi??dA? bAi??davo A?aidA?iami A?ie vestuvinAi??s tematikos suporavimo A?aidimai ai??zai???GegutAi??ai???, ai??zGeneliA? kepimasai???, ai??zGervAi??s kepimasai???, ai??zLinko palinko mergeliA? suolasai???, ai??zIA?vedAi?? mane A?eA?urAi??lis tanciunai???, ai??zVaikA?A?iojo povaai???, A?emaitijoje bAi??davo A?aidA?iamas A?aidimas ai??zVaA?iavimas A? KaraliauA?iA?ai???. Visi jie pasiA?ymi iA?vystytais vaidybinio imitacinio pobAi??dA?io veiksmais. Vaidybiniai elementai bAi??dingi daugeliui A?aidimA?, taA?iau keletas jA? apskritai pagrA?sti jais. Tokie yra ai??zAtvaA?iuoja A?olynaiai???, ai??zApynysai???, ai??zO jau mano mielasai???. Ai??tai A?aidime ai??zO jau mano mielasai??? A?aidAi??jas imituoja visus apdainuojamus veiksmus ai??i?? ai??zanksti rytAi?? kelias, burnelAi?? prausias, A?ebatAi??lius aunas, in mergelAi?? jojaai??? ir pan.

Advento kalendoriniuose A?aidimuose greta labai paprastos, taA?iau simbolinAi?? reikA?mAi?? turinA?ios choreografijos, daug veiksmo ir iA?monAi??s. GalbAi??t dAi??l to jie taip mAi??giami maA?A?jA?.

Advento ir KalAi??dA? laikotarpio tradicinAi??s religinAi??s giesmAi??s

AtskirAi?? religinio folkloro kAi??riniA? grupAi?? sudaro religinAi??s kalendoriniA? apeigA? bei A?venA?iA? giesmAi??s, kurios papildo senAi??jAi?? liaudiA?kAi??jAi?? kalendoriniA? A?venA?iA? bei apeigA? tradicijAi??, kartais neatskiriamai suaugdamos su pastarAi??ja. Vis tik tradicinAi??s kalendorinAi??s A?ventAi??s ir folkloras daugiausia iA?saugojo senAi??jAi?? ikikrikA?A?ioniA?kAi??jAi?? tradicijAi??.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Nuo seniausiA? laikA? Lietuvoje advento sekmadieniais, dar prieA? auA?rAi??, laikomos ankstyvosios miA?ios, kurios prasideda A?odA?iais ai??zRorate coeliai???, dAi??l to ir vadinamos Rarotomis. Alfonsas Motuzas yra iA?tyrAi??s, kad 1501 m. Lietuvos didysis kunigaikA?tis ir Lenkijos karalius Aleksandras gavo iA? popieA?iaus Aleksandro VI privilegijAi??, kuria leista Vilniaus katedroje per AdventAi?? laikyti vienerias miA?ias dar prieA? auA?rAi??. 1928 m. Petrikavo sinodas nutarAi??, o popieA?ius Urbonas VIII patvirtino, kad visose Lietuvos ir Lenkijos baA?nyA?iose advento sekmadieniais prieA? auA?rAi?? turi bAi??ti giedamos A?moniA? pamAi??gtos Rarotos. (Motuzas 1999: 44).

RarotA? pagrindAi?? sudarAi?? Ai??v. M. Marijos valandos, giedamos visose baA?nyA?iose A?ventadieniais. Be giesmiA? skambAi??jo ir instrumentinAi?? (skambalA?, mediniA? kerdA?iaus trimitA?, piemenA? instrumentA?) muzika. Ai??v. M. Marijos valandos nuo XVII a. advento metu giedamos visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose ai??i?? tiek baA?nyA?iose, tiek namA? aplinkoje.

Populiarios advento religinAi??s giesmAi??s ai??i?? ai??zRasokit dangAi??sai???, ai??zAtskamba balsas iA? aukA?taiai??? (abiejA? muz. J. Naujalio), KalAi??dA? giesmAi??s ai??i?? ai??zTyliAi??jAi?? naktA?ai??? (eilAi??s A. JakA?to, muz. J. Naujalio), ai??zSveikas JAi??zau gimusisai??? (muz. J. Naujalio), ai??zGul A?iandienAi??ai??? (XVII a. lenkA? giesmAi??, vertAi?? A. JakA?tas, melodijAi?? harm. J. Naujalis), ai??zPiemenAi??liamsai??? (harm. J. Naujalis, eilAi??s A.Baranausko), ai??zDidis dA?iaugsmas patekAi??jo (eilAi??s J. KrAi??minio, muz. J. Naujalio), ai??zAi??iandien Betliejujai??? (tradicinis tekstas ir melodija), ai??zTyli naktisai??? (muz. F. Grubelio), ai??zAteikite, A?monAi??sai??? (eilAi??s iA? Liturginio maldyno, muz. J. Reading) ir kitos.

LiteratAi??ra

Balys J. LietuviA? kalendorinAi??s A?ventAi??s. TautosakinAi?? medA?iaga ir aiA?kinimai. 2 papild. leid. Ats. red. V.A?iubrinskas.V.: Mintis, 1993.

BuraA?as B. Lietuvos kaimo paproA?iai. V.:Mintis, 1993

A?iurlionis M. K. Apie muzikAi?? ir dailAi??. LaiA?kai, uA?raA?ai ir straipsniai. ParuoA?Ai?? V.A?iurlionytAi??-KaruA?ienAi??. V.: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1960..

A?iurlionytAi?? J. LietuviA? liaudies dainA? melodikos bruoA?ai. V.: Vaga, 1969

Gutautas S. LietuviA? liaudies kalendorius. V.: Vyturys, 1991.

LaurinkienAi?? N. Mito atspindA?iai lietuviA? kalendorinAi??se dainose. V.:Vaga, 1990.

MiseviA?ienAi?? V. LietuviA? liaudies dainA? katalogas. Darbo dainos. KalendoriniA? apeigA? dainos. V., 1972.

Motuzas A. KatalikiA?kos pridedamosios pamaldos Lietuvoje. Adventas, GavAi??nia. Liaudies kultAi??ra 1999 Nr 6. P. 44-47.

UrbanaviA?ienAi?? D. LietuviA? apeiginAi?? etnochoreografija. V.: Lietuvos muzikos akademija, 2000.

VAi??lius N. MitologinAi?? A?venA?iA? semantika Krantai, 1989 Nr.2. P. 10-14.

VyA?niauskaitAi?? A. MAi??sA? metai ir A?ventAi??s. K.: Ai??viesa, 1993.