AkmenA? prieglauda

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Donatas PetroA?ius

DATA: 2013-02

AkmenA? prieglauda

Donatas PetroA?ius

1

Mano draugai pas mane neretai uA?suka su akmeniu uA?antyje. O aA? nieko prieA?Ai??ai??i?? man tai visai patinka. Nors ne, gal yra ne visai taip. UA?antyje akmenA? A?iais laikais niekas nebesineA?ioja. AtneA?a akmenA? kiA?enAi??se. Arba kuprinAi??se. ReA?iauAi??ai??i?? iA?traukia iA? automobiliA? bagaA?iniA?. Ir dovanoja man A?ventai tikAi??dami, kad aA? renku akmenis. Kolekcionuoju kaip paA?to A?enklus.

O gal taip ir yra. IA? A?alies geriau matyti. Didelius renku, bet ne mieste; ir A?iaipAi??ai??i?? esu nusistatAi??s smulkiA? akmenA? nekaupti, bet jei dovanoja maA?us, vis tiek apsidA?iaugiu.

GeriausiA? draugA? dAi??ka turiu A?alsvAi?? akmenA? iA? ArmAi??nijos, laimAi?? neA?antA? akmenA? su skyle iA? kaA?kurios turkiA?kos jAi??ros, rAi??sA?iai briaunuotAi?? akmens gabalAi?? iA? AlpiA?, aibes rinktiniA? pavyzdA?iA? iA? visA? lietuviA?kA? jAi??rA?, skandinavijA?, dulkAi??tA?jA? pakeliA?, etnografiniA? uA?kaboriA? ir dar bala A?ino kur.

Kai kraustausi iA? vieno rajono A? kitAi??, prisieina persiveA?ti ir maiA?Ai?? dovanotA?jA? akmenA?. Per uA?pernykA?tes kraustynes vairuotojas ir klausia: kas tame gurgA?danA?iame maiA?e? O kAi?? jam atsakyti, jei aiA?ku, kas bAi??tent taip gurgA?daAi??ai??i?? tarsi gerai iA?laikytas stambiakristalis sniegasAi??ai??i?? kAi?? ten benuslAi??psiAi??ai??i?? A?ia tik akmenys! AaaAi??ai??i?? akmenys, korektiA?kai apsimetAi?? supratAi??sAi??ai??i?? kaip ir kodAi??l akmenys maiA?e.

Draugai man gabenti dovanA? akmenis pradAi??jo daugiau nei prieA? deA?imt metA?. IA? pradA?iA? paminAi??davo, iA? kur atbogino, bet vAi??liau nustojo aiA?kintiAi??ai??i?? dabar paprasA?iausiai paduoda santAi??riai tarstelAi??damiAi??ai??i?? A?ia tauAi??ai??i?? ir viskas, turAi??k. Kai A?itos netyA?inAi??s kolekcijos egzemplioriA? skaiA?ius perkopAi?? A?imtAi??, kilmAi??s istorijos susimaiA?Ai??. Gal tarp jA? ir yra vienas kitas kilmingas akmuo, bet dokumentA?, kad tai A?rodyA?iau, neturiu.

2

Kartais pagalvojuAi??ai??i?? gerai bAi??tA? turAi??ti Vilniuje butaforinA? darA?Ai??, A? kurA? visi, kas iA?gali, mAi??tytA? akmenis. Gal A?kristA? vienas kitas toks, kokio man reikia.

PaA?ioje dvideA?imtojo amA?iaus pabaigoje, pasiAi??mAi??s begaliniA? akademiniA? atostogA?, uA?sukau porai mAi??nesiA? namo ir, iA? neturAi??jimo ko griebtis, pradAi??jau tA?sti A? savo sodybos sklypAi?? akmenis. DaugmaA? plokA?A?ius ir kuo didesniusAi??ai??i?? va tokiA? man ir reikia, nusprendA?iau. Planavau iA?grA?sti takus per abu sodus iki BAi??glio kalno virA?Ai??nAi??s, tadaAi??ai??i?? per aplink, atgal iki trobos.

Tokius, kurie sveria iki A?eA?iasdeA?imt kilogramA?, galima paimti A? glAi??bA? ir parsineA?ti. Jei septyniasdeA?imt ar aA?tuoniasdeA?imtAi??ai??i?? tuomet reikia A?ridenti A? didA?jA? maiA?Ai?? ir vilkti A?emeAi??ai??i?? pavasarA? arba rudenA?, kol A?olAi?? nevegetuoja. Jei sveria centnerA? ar dar daugiauAi??ai??i?? tokiam gali tik paplekA?noti per A?onAi?? ir pasvajotiAi??ai??i?? gal kada nors, kai surinksiu talkAi??, parsiviliosiu A? savo pusAi??.

Persistengti nepatartina. Akmuo gali lengvai A?veikti net ir milA?inAi??. Mano biA?iulis ir kursiokas Gediminas yra, ko gero, labiau patyrAi??s akmenA? atrinkinAi??tojas nei aA?Ai??ai??i?? anais laikais uA?miestyje beveik vienas pats iA?grindAi?? nenusakomo dydA?io ratAi?? su susikryA?iuojanA?iais takais per vidurA?. Viskas iA? akmenA?. Po to nusipirko sodybAi?? su dar didesniais akmenimis, bet su paA?iais didA?iausiais besigalynAi??damas kuriam laikui pasitempAi?? nugarAi??.

Kilni traumaAi??ai??i?? juk ne kokA? gelA?galA? neA?Ai??, gaila, kad nuo to kilnumo nAi?? kiek ne saldA?iau.

viagra dicounted.

3

VAi??l apie anuos permainA? laikus.

Tada atrodAi??, kad nAi??ra kur skubAi??tiAi??ai??i?? akmenA? kolchozo laikais priveA?ta A? pamiA?kes ir grioviusAi??ai??i?? aibAi??s, ir A?itie iA?tekliai niekada nesibaigs. Laukdamas, kol mane mokykloje iA?tiks pagrindinis iA?silavinimas, su likimo draugais dalyvavau keliose deA?imtyse pavasariniA? talkA?: rinkome iA? pasAi??liA? akmenis bekraA?tAi??se dirvose. Pasklisdavome keliA? deA?imA?iA? metrA? rikiuote paskui traktoriaus priekabAi??, A? kuriAi?? kraudavome tuomet menkai vertinamus A?spAi??dingA? formA? ir apimA?iA? radinius.

Kas keleri metai tose paA?iose vietose A?A?alas iA?keldavo vis naujA? rieduliA?. A?emAi?? atrodAi?? tarsi gimdyvAi??, kasmet pasaulin paleidA?ianti subrandintAi?? iA? ledynA? sAi??klos uA?simezgusA? materijos ir laiko gniutulAi??. AkmenA? radimosi ir rinkimo ciklas atrodAi?? esAi??s toks pat amA?inas ir nesustabdomas kaip sezoninAi?? paukA?A?iA? migracija.

TaA?iau neskubraus akmenavimo malonumai baigAi??si, kai kalendoriai pradAi??jo skaiA?iuoti dvideA?imt pirmAi??jA? amA?iA?: geriausi akmenys dingo. Kaip treA?nAi??s po A?pokA? debesies apgulties. A?mai rieduliai tapo materialine vertybeAi??ai??i?? kaip dar neseniai varis, aliuminis ar juodasis metalA? lauA?as,Ai??ai??i?? kuriA? anais laikais taip pat mAi??tydavosi tonA? tonos aplink kiekvienas mechanines dirbtuves ar savavaliA?kus sAi??vartynus.

Teko susitaikyti su faktu: kolchozo laikA? moksleiviA? ir lauko darbininkA? sukrauti akmeniniai kurganai ir piramidAi??sAi??ai??i?? iA?plAi??A?ti, vertingiausi rieduliai iA?grobstyti, nusavintiAi??ai??i?? palikti arba tokie, kuriA? be krano nepakelsi, arba menkaverA?iaiAi??ai??i?? kumA?A?io didumo ir maA?esni. Tiesa, uA?siliko kelios sunkiai prieinamos ir neprivaA?iuojamos akmenvietAi??s giliausioseAi??ai??i?? tuos paA?ius, juos A?ia atgabenusius ledynus menanA?ioseAi??ai??i?? daubose, tankiausiuose krAi??mynuose po samanomis, upeliA? dugnuose arba tyliai tebetA?santys pavieniai akmenkAi??niai sklypA? ribose. TinkamA? sau rasti kaskart sudAi??tingiau, uA?tat atradimo dA?iaugsmas radusAi??ai??i?? lyg ir didesnis.

Kai pradAi??jau rinkti akmenis, konkurentA? nesutikdavau. Mada puoA?ti sodybas akmenimis nebuvo iA?plitusi iki epidemijos mastA?. Dabar kasmet keliA? kilometrA? spinduliu A?moniA? sodybose iA?dygsta po vienAi?? kitAi?? naujAi?? graA?iA? akmenA? sodAi??Ai??ai??i?? kur jie visaip surikiuoti, sukomponuoti su pirktiniais aksesuarais, suskaldyti ir sumAi??ryti A? tvoras ar kitus smulkiosios architektAi??ros objektusAi??ai??i?? nes akmens viduriai blizga graA?iau nei A?ievAi??. Kai kurie ant idealiai nuskustA? vejA? pAi??pso padaA?yti, kvepia saldA?iais saldainiais.

Galvodamas, kAi?? toliau daryti, keiA?iantis padAi??A?iai, supratau, kad neturiu potraukio steigti muziejA?, traukos centrAi?? A?monAi??ms. NusprendA?iau, kad ir vingiuotA? akmeniniA? takA? nebereikia. Nieko nenoriu daryti tyA?iaAi??ai??i?? dAi??l graA?umoAi??ai??i?? A?forminsiu savo veiklAi?? kaip akmenA? prieglaudos kAi??rimAi??.

Dabar maniA?kiai bet kaip iA?sibarstAi?? aplink trobAi?? priA?iAi??ri mamos gAi??les, kitiAi??ai??i?? krAi??voje guli prie kaA?tono. Kai susikaups tiek, kiek reikia, iA?dAi??liosiu juos A?kalnAi??je atsitiktine tvarka. Kad atrodytA?, jog A?monAi??s A?ia niekuo dAi??ti. Kad bAi??tA? harmoninga ir viskas savo vietoseAi??ai??i?? kaip A?vaigA?dynai naktA?.

Patiko man ir OrvidA? sodyba, ir Into akmenA? muziejus MosAi??dyje, bet nekiltA? ranka jais sekti. Ten per daug justi A?mogaus rankos. O ir A?iaipAi??ai??i?? man akmenA? reikia kaip augintiniA?, o ne kaip baigtiniA? dydA?iA? ir tAi??riA? erdvAi??ms dekoruoti.

PaprasA?iausia bAi??tA? pasikviesti dzenbudistAi?? iA? JaponijosAi??ai??i?? padarytA? tokiAi?? akmenA? tvarkAi??, kokios man ir reikia. Tvarka, kurioje nebAi??tA? tvarkos uA?uominA?. Kiek sudAi??tingiau bAi??tA? paA?iam mAi??ginti perprasti dzen netvarkingAi?? tvarkAi??, nesistemiA?kAi?? sistemAi??. Ar pakaktA? deA?imt metA?, jei mesA?iau visa kita? Ne.

Bet jei kada nors pavyktA? su akmenimis, tada pagaliau iA?mokA?iau raA?yti taip A?variai, kad nebereikAi??tA? nieko aiA?kinti ir teisintis.

4

estradiol depot 10mg jenapharm.

Skaldyti akmenys graA?iau, bet negaliu A? juos A?iAi??rAi??ti. Estetika nAi??ra virA?esnAi?? uA? etikAi??. Kas kad A?Ai??ri, mirguliuoja kaip jAi??rinAi?? akmenija, aplieta vandeniu. Su kuo palyginusAi??ai??i?? gyvas medis visada graA?esnis uA? bet kuriAi?? malkA? instaliacijAi??, uA? baldus, parketAi?? ir kitus darinius. Taip ir akmenysAi??ai??i?? sveiki graA?esni uA? skeltus. O ir A?iaipAi??ai??i?? kAi?? mes A?inome, kas jA? A?ievAi??se per tAi??kstanA?ius metA? uA?raA?yta, kokia gyvybAi??s forma spieA?iasi viduj? SudauA?ysiAi??ai??i?? ir prarasta visiems laikams.

Jei kam ir sekasi kaA?kiek iA? akmenA? padermAi??s A?iais laikaisAi??ai??i?? nebent stabakAi??liams. Tie, kurie iA?gyveno negandA? amA?ius, dabar saugomi. Dionizo PoA?kos surinktus iA? BarzdA?iA? apylinkiA? akmeninius senuosius dievuliukusAi??ai??i?? ar akmenA? bobasAi??ai??i?? atsimenu juos iA? tA? laikA?, kai mano Ai??gis buvo apie A?imtAi?? centimetrA?Ai??ai??i?? tiek pat, kiek ir tiems stabakAi??liams. IA?gyveno jie sAi??kmingai visas BaubliA? apA?varinimo operacijas. Dabar jei ir juos vogtA?Ai??ai??i?? jau nebe kaip statybines medA?iagas, o garbingaiAi??ai??i?? kaip dideles vertybes.

Ne maA?iau uA? tuos kulto akmenis A?domus jA? pavadinimasAi??ai??i?? ai??zstabakAi??lisai???. Kas yra ai??zkAi??lisai???Ai??ai??i?? lyg ir aiA?kuAi??ai??i?? A?emaitiA?kas akmens vardas. ai??zStabasai???Ai??ai??i?? dar aiA?kesnis A?odis. Bet po to, kai atradau, kad ai??zstabisai??? yra irgi akmens vardasAi??ai??i?? tik prAi??siA?kas ir jotvingiA?kas, visokiA? sutapimA? Ai??mAi?? rodytis.

DaA?niausiai liaudiA?ka etimologija bAi??na pro A?alA?, taA?iau kaA?kaip labai graA?iai sukimba A? vientisAi?? stabakAi??lA? A?emaiA?iai, prAi??sai gal net ir jotvingiai. Ir nebAi??tinai dvasiA?kaiAi??ai??i?? visai gali bAi??ti, kad senovAi??je kryA?mindavo akmenis kaip galvijus. Kiek turAi??jo bAi??ti klegesio (o gal iA?gAi??sA?io) aptikus, kad kergiasi akmeninAi??s kaimyniniA? genA?iA? lytys.

PrieA? kelerius metus vaA?iavau su draugais skaityti A? lietuviA?kas ar jotvingiA?kas A?emes Lenkijos teritorijoje. Punsko poetas Sigitas Birgelis aprodAi?? daug akmenA? ir kitA? A?A?ymybiA?, bet tas ypatingasis riedulysAi??ai??i?? pusAi?? amA?iaus iA?gulAi??jAi??s neA?inioje draudA?iamoje pasienio zonojeAi??ai??i?? su aiA?kiais bet neperskaitomais A?enklais A?sirAi??A?Ai?? man su visam.

A?iAi??rAi??jom ilgokai A? tuos paslaptingus A?enklus ar raA?tus, palikom, kaip radom. Vis dAi??lto A?domAi??s A?monAi??s gyveno prieA? A?imtAi?? metA?Ai??ai??i?? ne taip paprasta A?sivaizduotiAi??ai??i?? kai gimtAi??jA? kraA?tAi?? okupuoja svetimi, atsiranda kas velka slapta naktimis keistAi??jA? akmenA? su neperskaitomais A?enklais A? neokupuotAi??jAi?? tAi??vynAi??s pusAi??. Nenuvilko. Matyt, taip lemtaAi??ai??i?? nugulAi?? ramiausioje vietoje, kur dar kiti, vAi??lesni, okupantai sustabdAi?? laikAi?? tame ruoA?e pusei amA?iaus.

Gal kas randasi mano akiA? dugne po A?sispoksojimo, gal esti tinklainAi??je A?ifravimo tinklelis, per kurA? susidAi??lioja, atsiveria, kas amA?iams buvo supainiota.

5

Geriausios mintys ateina po laiko: baigiant mokslus derAi??jo raA?yti diplominA? ne apie nuolatos besimainanA?ius A?monesAi??ai??i?? kAi?? apie juos tikra bepasakysi?Ai??ai??i?? o rinktis temAi?? ai??zAkmenys lietuviA? poezijojeai???. O gal jau yra kas mAi??ginAi?? galynAi??tis?

Dar neseniai atrodAi??, kad akmenA? lietuviA? poezijoje niekas nAi??ra bandAi?? nei sisteminti, nei judinti, nei matuotiAi??ai??i?? kokia literatAi??rinio lauko dalis yra akmenuota. Pernai, A?imtA?jA? Albino A?ukauskoAi??ai??i?? nuo BubeliA?, prie to paties PunskoAi??ai??i?? gimimo metiniA? proga, jubiliejiA?kai skaitydamas poeto raA?tus atradau poemAi?? ai??zAkmenA? poringAi??sai???. Viskas viename: uA?plAi??do ir atradimo dA?iaugsmas, o kartuAi??ai??i?? ir rankos nusviroAi??ai??i?? turbAi??t viskas apie akmenis A. A?ukausko pasakyta, po daugybAi??s metA? tyrimA?, stebAi??jimA?:

ai??zTolydA?io aplankau tarp VievioAi??ai??i?? DaugA? kalvynAi??ly susirangiusiAi??

A?iemiA? augintiniA?, keleiviA? akmenA? stovyklAi??Ai??ai??i??

UA?plAi??dusiA? nuplAi??dusiA? ledynmeA?iA? A?spaustas pAi??das.

Jau perAi??miau jA? tarmAi??, sampratas, nelengvAi?? akmeninA? bAi??dAi??,

Su jais pasitariu ir aptariu, klausausi nuoA?irdA?iA? nurodymA?,

PaaiA?kinimA?, nuomoniA?, pasiAi??lymA?, neigimA?.

Man sunkiapAi??dA?iai akmenys daA?nai artimesni

Nei lengvapAi??dA?iai A?monAi??s (ai??i??)ai???

Ai??tai tokiu savo santykio ir padAi??ties nusakymu pradeda lyrinis herojus, o toliau poemAi?? tAi??sia akmenA? ir dvikojo augalo dialogas. Akmenys dAi??sto:

ai??zMes esame tykieji A?emAi??s augalai rupia kaip tavo A?irdimi,

Mes esame suakmenAi??jAi?? prieA?vikingiA? nerimo, aistrA?, plAi??A?rumo lustai,

Mes esame suslAi??gAi?? A?alto A?iaurAi??s prakaito, vargA? ir skausmo grumulai,

Mes esame rambioji A?emAi??s viduriA? dvasia (ai??i??)ai???

Ir taip trys deA?imtys puslapiA? esmAi??s apie akmenA? kilmAi??, bAi??dAi??, dauginimAi??si, vegetacijAi??, santykius su pasauliu ir A?moniA? paderme.

KAi?? po to veikti kitiems poetams, kurie iki tol raA?ydavo tik apie akmenisAi??ai??i?? akmenAi??jimAi??Ai??ai??i?? akmengalvystAi???

Laukti naujo ledynmeA?io, kuris atslinks ir iA? naujo apvaisins A?emAi??, kad toji gimdytA? kitaminA?ius, kitakalbius riedulius?

Bet jei akmenys bus nauji, greiA?iausiai tada ir A?monAi??s mainysis. Parodyk savo akmenisAi??ai??i?? tuos, kurie senbuviai, tavo neatmenami kaimynai,Ai??ai??i?? ir aA? pasakysiu, kas tu esi.

A?ia nAi??ra jokiA? burtA?, jokio gudravimoAi??ai??i?? tik pirmykA?tAi?? meilAi?? tiems, kurie mus ridena A?ios A?emAi??s pavirA?iumi. ai???