Algimanto AleksandraviA?iaus portretas

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??ViltAi?? MigonytAi??

DATA: 2012-09

Algimanto AleksandraviA?iaus portretas

ViltAi?? MigonytAi??

Algimantui AleksandraviA?iui 2011 m. NacionalinAi?? kultAi??ros ir meno premija skirta ai??zuA? fotografinio portreto atnaujinimAi??, Lietuvos asmenybiA? galerijos sukAi??rimAi??, LDK paveldo poetiA?kus atspindA?iusai???. Su laureatu kalbasi ViltAi?? MigonytAi??.

Menininkai neretai tapatinami su didA?iausiAi?? jA? kAi??rybos dalA? uA?imanA?ia tema ar atpaA?A?stami iA? tariamai specifinio ai??zkAi??rybos potAi??pioai??? arba ai??zbraiA?oai???, smelkianA?io A?vairias fizines bei mentalines individualios raiA?kos kerteles. Nepaisant didelA? pagreitA? A?gavusios fotomenininko A. AleksandraviA?iaus kAi??rybos A?vytuoklAi??s, teminiA? rokiruoA?iA?, spalvingA?, o kartais ir netikAi??tA? fotografiniA? charakteriA? paieA?kA? bei atradimA?, portreto A?anras visgi galAi??tA? bAi??ti A?vardijamas kaip vienas svarbiausiA? raktA?, atverianA?iA? A?io menininko kAi??rybinAi??s pasAi??monAi??s klodus.

TaA?iau, prieA? iA?skleidA?iant daugeliui A?prastas fotomenininko (kAi??rybinAi??s) asmenybAi??s sAi??sajas su portretu ir rekonstruojant A?vaizdA?io status quo, norisi A?iek tiek skrupulingiau A?vilgtelAi??ti A? portretAi??, esantA? ai??zstebinA?iojojeai??? objektyvo pusAi??je, sAi??veikaujantA? su portretuojamuoju kaip veidrodis, o gal net dar glaudA?iau.

Algimantai, jAi??sA? fotografinAi?? akis aprAi??pia plaA?iausiAi?? vaizduojamA?jA? spektrAi??: nuo kalAi??jimo sienas ramstanA?iA? nusidAi??jAi??liA? iki A?ventA?jA? ir palaimintA?jA? Dievo tarnA? A?emAi??je, privilegijuotA? karaliA? ir iA?rinktA?jA? intelektualA? bei A?vaigA?dA?iA? A?viesa suA?ibusiA?jA? savo pasiekimais: sportininkA?, aktoriA?, verslininkA?… Juk tarp jA? turi bAi??ti kaA?kas bendra.

Manau, juos sieja bendras vardiklis ai??i?? visi jie yra A?monAi??s. Su savomis ligomis, netektimis, iA?davystAi??mis ir pakylAi??jimais.

A?ia norisi paminAi??ti upAi??s ir akmenAi??lio fizikinA? dAi??snA? kaip alegorijAi??: jis, A?mestas A? vandenA?, sukelia tolygiA? bangeliA? raibuliavimAi??, kuris galiausiai nurimsta. Ir visiA?kai nesvarbu, kokA? akmenA? A? vandenA? A?mestum, kaip ir kokA? A?mogA? fotografuotum, fotografo / kAi??rAi??jo bangeliA? vis tiek atsiranda, tik ar jos ai??znurimstaai???? Ar savo portretuose randate individualybAi??s atspindA?iA??

Be jokios abejonAi??s. Kiekvienas menininkas nepriklausomai nuo to, kAi?? sukurtA?, pirmiausia vaizduoja save. Ai??iuos atspindA?ius, ypaA? pasklaidAi??s atrinktus ir neatrinktus darbus, suseku praAi??jus ilgesniam laiko tarpui, kartais net deA?imA?iai metA?. A?mogA? fotografuoju valandAi??, neretai ir ilgiau, todAi??l per objektyvAi?? matau jA? lydimAi?? A?vairiausiA? kraA?tutiniA? emocijA? bei iA?raiA?kA?. TaA?iau kaA?kodAi??l intuityviai, pasAi??moningai atrenku liAi??dnA?, mAi??stanA?iA? A?moniA? portretus, nors juos maA?iau ir linksmus, kvatojanA?ius. Tiems A?monAi??ms jauA?iuosi savas ai??i?? kAi??ryboje atiduodu ir palieku dalelAi?? savAi??s, todAi??l meluoti negaliu.

KalbAi??damas apie savus atspindA?ius fotografijoje pamenu kadaise vykdytAi?? virtualA? (internetinA?) asmenybAi??s tyrimo projektAi?? ai??i?? A?tai prie kokiA? iA?vadA? buvo prieita pateikus A?vairiA? duomenA? apie vienAi?? A?ymiausiA? rusA? raA?ytojA? FiodorAi?? DostojevskA?: kompiuteris, absorbavAi??s ir apdorojAi??s bene visas jo knygas, su A?ia asmenybe susijusias analitines literatAi??rologA? apybraiA?as, diskusijas ir t. t. nustatAi??, jog klasikas prisidAi??jo prie savo tAi??vo mirties. Taigi net ir A?ia viskas apie A?mogA? (ir A?mogA? kaip kAi??rAi??jAi??) vertinama pagal jo darbus. A?inoma, kiekvienas juos mato ir interpretuoja savaip. Ai??vaizdis visada labai klaidingas, todAi??l kartais gali sau leisti pabAi??ti klounu, tai netransformuos tavo amplua iA? esmAi??s. Nesvarbu, kAi?? A?iame gyvenime kurtum: raA?ytum, fotografuotum… kiekvienas elementas perskrodA?ia tavo esybAi?? ir tada virsta tiesa. Na, o mano portretas tA? A?moniA? veiduose, kiek A? juos A?stengiu paA?velgti, yra branda ir liAi??desys. Tai pagrindiniai bruoA?ai.

IA? tiesA? niekada nesislapstAi??te?

Ne, aA? daA?niausiai bAi??nu atviras. KAi??rybinio kelio pradA?ioje buvo per daug pataikavimo. Labai greitai suvokiau, kad to visiA?kai nereikia. Tai netikra, vargina ir erzina. TodAi??l leidA?iu sau elgtis A?prastai. Fotografuodamas galvoju tik apie fotografijAi??.

Portreto A?anras fotografijoje (ir ne tik) yra nepaprastai intymus ir A?pareigojantis, reikalaujantis uA?megzti dvasinA? ir / arba emocinA? ryA?A? su respondentu. (Respondentas (angl. responder) ai??i?? tyrimo dalyvis / tiriamasis). Vadinasi, galime kalbAi??ti apie tam tikrAi?? specifinA? tyrimo bAi??dAi??, kuriam atlikti kaip priemonAi?? jau beveik du deA?imtmeA?ius (nuo 1997 m.) naudojate fotoaparatAi??. Ar kada susimAi??stAi??te, jog ne tik fotografuojate, bet ir tyrinAi??jate?

Ai?? A?A? klausimAi?? atsakysiu paneigdamas labai daug dalykA?. Ne itin tikiu tokiais A?monAi??mis tiek fotografais, tiek apie A?iAi?? meno sritA? raA?anA?iaisiais, kurie iA?drA?sta pareikA?ti: ai??zAA? atskleidA?iau A?mogA?ai???, arba kritikais, teigianA?iais: ai??zO, A?ia visiA?kai nepataikei.ai??? Man A?ios sAi??vokos nieko nereiA?kia. Juk, bAi??na, A?monAi??s daugiau nei penkias deA?imtis metA? pragyvena vienoje A?eimoje, draugauja ar nuolat susitinka, o vAi??liau, nepaisant brangiA? akimirkA?, pykstasi ar net skiriasi ir supranta, kad, atsivAi??rus tokiai svetimybAi??s prarajai, nAi?? velnio vienas kito nepaA?inojo. Tai bAi??dinga ir kAi??rybai, tik A?is (artumo) procesas neretai trunka kur kas trumpiau. Rodos, jauti, jog gali nufotografuoti ar apraA?yti visus A?mogaus charakterio niuansus, kiekvienAi?? blakstienos mirktelAi??jimAi??, o vis tiek ilgainiui suvoki, kad tikslaus ir objektyvaus santykio sukurti neA?manoma.

Skaitydamas paskaitas apie fotografijAi?? visuomet sakau, jog svarbiausia ai??i?? tiesiog gerai fotografuoti. Pasinerdami A? pirmines analizes, apleidA?iame esminA? tikslAi?? ai??i?? kAi??rybAi??. Visuomet atsiras ai??zdar vienas poA?iAi??ris A? fotografijAi??ai???, ir nuo mAi??sA? pastangA? ai??ziA?tirtiai??? tai nepriklauso. Juk jei vyksta futbolo rungtynAi??s, o sirgaliams dAi??l suprantamA? prieA?asA?iA? nepatinka prieA?ininko komandos A?aidAi??jai, tikriausiai ir jA? fotografijos, net ir ypaA? profesionaliai atliktos, bus prastai A?vertintos. Ir prieA?ingai ai??i?? jei komandos aistruoliai stende iA?vys jA? palaikomos komandos nariA? nuotraukAi?? arba motina A?iAi??rAi??s A? savo vaiko portretAi?? (kad ir koks jis bAi??tA?) ai??i?? vertinimas bus teigiamas. Tai iliustruoja, jog poA?iAi??ris A? fotografijAi?? tiesiogiai susijAi??s su asmeniniu santykiu.

TaA?iau kalbant apie pasAi??moninio ryA?io su A?mogumi kAi??rimAi?? fotografuojant galiu prisipaA?inti, jog sunkiausia portretuoti asmenis, kuriuos seniausiai paA?A?stu. Ai??is santykis neA?pareigoja ir net nenuteikia dirbti, prieA?ingai nei nepaA?A?stamA? A?moniA? fotografavimas, kuriam visada privalau pasiruoA?ti. Taip pat jau deA?imtmetA? vengiu pastatyminAi??s fotografijos, taA?iau ne dAi??l to, jog toks atlikimo bAi??das yra netikAi??s. ArtimesnA? ryA?A? su A?mogumi padeda sukurti natAi??ralesnAi?? aplinka, o nepozuojantis kAi??nas yra tikresnis. DaA?nai pirmieji kadrai, kuriuos nuspaudA?iu neva ruoA?damasis fotosesijai, tikrindamas, ar viskas tinkamai veikia, ir bAi??na atrinkti. ai??zAklasai??? fotografavimas pavyksta dAi??l keliA? prieA?asA?iA?. VisA? pirma aA? puikiai paA?A?stu savo fotoaparatAi??, jis lyg kAi??no dalis. JauA?iu, kada kadras bus ryA?kus. Sugebu tinkamai, bet neA?A?eidA?iamai ai??zapgautiai??? portretuojamAi??jA? ir pasinaudoti pirmosiomis arba paskutiniosiomis akimirkomis, kai A?mogus net neA?taria, jog yra fotografuojamas. A?inoma, taip dirbti pradAi??jau ne iA? karto, prireikAi?? gal penkeriA? metA?. Jau 2002-aisiais, kai fotografavau Rusijos A?vaigA?dynAi??, pradAi??jau apie tai mAi??styti aiA?kiau.

TaA?iau kartais A?is ai??ztriukasai??? neveiksmingas. AtkeliavAi??s A? namus seno A?mogaus, kuris manAi??s jau laukia sAi??dintis, negaliu iA?krAi??sti nieko panaA?aus. Tuomet prisimenu tai, apie kAi?? taip pat neretai uA?simenu paskaitA? metu ai??i?? fotografas, ypaA? portretistas, turi bAi??ti labai plepus (ne plepys). Esu A?gudAi??s provokuoti, atpalaiduoti ir atkreipti portretuojamojo dAi??mesA?. Svarbu suvokti, kad provokacija turi bAi??ti natAi??rali ir pagarbi bei atlikta prieA? uA?mezgant artimesnA? kontaktAi?? su portretuojamuoju.

AgnAi?? NaruA?ytAi?? fotoalbume ai??zAlgimantas AleksandraviA?ius. Devyni aukA?taiai??? (Vilnius: NacionalinAi?? knyga, 2002) raA?Ai??: ai??zAlgimantas AleksandraviA?ius fotografuoja taip lyg siektA? iA?gauti vienintelA? kadrAi?? ai??i?? akimirksnA?, kuriame paradoksaliai tilptA? nuolat besikeiA?iantis ir A?vairialypis A?mogus. Ai??A? A?spAi??dA? jis lyg ir bando suardyti kartais gretindamas dvi ar daugiau to paties objekto nuotraukas (…) TaA?iau taip nAi??ra. Net A?alia esantys vienAi?? A?mogA? reprezentuojantys kadrai nesukuria laikinumo A?spAi??dA?io. Jie atrodo kaip dviejA? skirtingA? A?moniA? atvaizdai. Portretai tokie iA?baigti, kad neA?manoma jA? pratAi??sti ar A?sivaizduoti, koks tas A?mogus bAi??tA? kitomis aplinkybAi??mis. Ai??vaizdis prilimpa ir pakeiA?ia jo savininkAi??.ai??? Ai??iuo atveju A?viesos ir momentinAi??s iA?raiA?kos sukurtas A?vaizdis tampa tarsi labai statiA?ku bAi??viu, kuriame portretuojamasis apipinamas netikAi??tais naratyvais. Ar nebaugina A?is prasmiA? / at(iA?)skleistA? veidA? ai??znetikrumasai????

Mes vis dAi??lto kalbame apie meninAi?? fotografijAi??. Dailininkas dangA? gali nutapyti mAi??lynAi??, juodAi??, A?alsvAi??, violetinA?… Paversti jA? tokiu pasakiA?ku, kokio mAi??sA? akis gamtoje nemato. Jis gali ir autobusAi?? pavaizduoti sklandantA? ore. AA? taip pat niekada nesiekiu iA?gauti atpaA?A?stamos fotografijos, todAi??l neretai iA?girstu kaltinimus, jog vaizduoju A?mones visiA?kai nepanaA?ius A? save. TaA?iau pagal kAi?? taip vertinama? VAi??lgi susiduriame su A?vaizdA?iA? ir poA?iAi??riA? stereotipais. Jie formuojami ir kuriami kitA? A?altiniA?: televizijos, laikraA?A?iA?, radijo. Tokiu bAi??du perduodamas A?vaizdis jau nuo pat pirmos akimirkos yra netikras. AA? fotografijose nekonstruoju A?vaizdA?iA?, susitelkiu akcentuodamas fragmentus: rankas, lAi??pas… arba A?spAi??dA? A?mogaus akyse ir iA?raiA?koje.

Pamenu tokA? susidAi??rimAi?? su RiA?ardu Gaveliu, kai jA? fotografavau. AtsiA?velgdamas A? jo raA?inius, pagrindiniu akcentu pasirinkau sudauA?ytus akinius. Ai??is motyvas man pasirodAi?? labai artimas. Nors apie tai anksA?iau negalvojau, jame atsispindi ai??zsudauA?ytasai??? AleksandraviA?ius. Visi mane A?tikinAi??jo, jog garbus raA?ytojas akiniA? neuA?sidAi??s, taA?iau ilgai netrukus man pavyko jA? A?tikinti. R. Gavelio nuomonAi?? apie A?A? portretAi?? iA?girdau per televizijAi??. PapraA?ytas nuvesti A? knaipes, kuriose A?Ai??ldavo jaunystAi??je, raA?ytojas A?urnalistAi?? pakvietAi?? A? mano fotografijA? parodAi?? Vilniaus ai??zVartA?ai??? galerijoje, kurioje ir buvo eksponuojamas A?is jo didelio formato portretas. Tuomet paklaustas, ar jis sau tame portrete atpaA?A?stamas, R. Gavelis atsakAi??, jog pirma A? galvAi?? A?ovusi mintis, kai AleksandraviA?ius papraA?Ai?? uA?sidAi??ti sudauA?ytus akinius ai??i?? kad tai idiotiA?kas scenarijus, bet, pamatAi??s portretAi??, jis liko patenkintas. Vadinasi, raA?ytojas save ten atpaA?ino, nors daugeliui atrodAi?? prieA?ingai.

Bet koks A?moniA? bendravimas (ne iA?imtis ir fotografinis) neabejotinai yra svarbi patirtis, taA?iau tuo pat metu ir energijos iA?krova?

Taip, iA? tiesA?. Pamenu, kai tik pradAi??jau fotografuoti A?ymius A?mones, kitAi?? dienAi?? po fotosesijos negalAi??davau iA?lipti iA? lovos. RodAi??si, jokio fizinio darbo neatlieku, tai trunka tik valandAi??, be to, portretas gali bAi??ti ir ne itin sudAi??tingas. Visgi iA?vargindavo A?tampa, psichologinis stresas. VaikystAi??je skaiA?iau, kad Johannas Wolfgangas Goethe jautAi?? labai didelAi?? aukA?A?io baimAi?? ir neA?inojo, kaip jAi?? A?veikti, todAi??l uA?lipdavo ant aukA?A?iausiA? stogA? ir vaikA?A?iodavo jA? atbrailomis, kol galiausiai baimAi?? praAi??jo. PanaA?iai elgiausi ir aA?. Stengdamasis, kad nuovargis taip greitai nepasiektA?, susiplanuodavau tris ar keturias fotosesijA? dienas be pertraukos. KAi??nas pasAi??moningai paskirstydavo energijAi?? ir tokia savijauta liovAi??si kartotis.

Kurti fotografijA? ciklAi?? Baltarusijoje sutikote su sAi??lyga, kad tai nebus portretai. Kaip teigAi??te spaudoje kAi?? tik baigAi??s fotografuoti garsiausius Ukrainos A?mones, vAi??liau norAi??jote imtis kitokio A?anro fotografijA?. Taip pradAi??jote paA?intA? su Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s istorija ir poetu Adomu MickeviA?iumi Baltarusijoje bei Lietuvoje, A?amA?inote pilis, baA?nyA?ias, piliakalnius, senuosius miestus. Ar daA?nai ai??zpavargstate nuo portretA?ai???, kitaip tariant, nuo tokio psichologinio artumo?

Ai??iuo atveju negalAi??A?iau to pavadinti nuovargiu, veikiau poreikiu A?iek tiek atsitraukti, kad esamame laike suvokA?iau, kAi?? ir kaip esu nufotografavAi??s, A?vertinA?iau, pasitikrinA?iau. Tokie atsitraukimai vyksta sAi??moningai, nes kartais save pagaunu, kad dirbu mechaniA?kai, o tai yra nuobodu.

Kita vertus, iA?vykimAi?? A? istorines vietoves lAi??mAi?? ir begalinis noras pabAi??ti didelAi??se erdvAi??se ai??i?? miestuose, dykynAi??se. Be to, ten nereikia bendrauti, todAi??l ir nekyla poreikis galvoti apie portretus. Pilys ir tvirtovAi??s neA?pareigoja fotografuoti, jos nelaukia rezultato ar nesistengia kaip moterys dirbtinai pasitempti, slAi??pti laiko A?enklA?, nepaskelbia tavAi??s persona non grata. Jei tAi??dien objektyve jA? nepamaA?iau, kaip norAi??jau, galiu grA?A?ti vAi??liau arba vaikA?A?ioti aplinkui, kiek A?irdis geidA?ia. Tai labai panaA?u A? paA?intinA? A?ygA?, taA?iau aA?, kitaip nei turistai, fotografuodamas galvoju apie A?viesAi??, kompozicijAi??, A?eA?Ai??lius ir kitA? elementA? sAi??jungAi??. Tai poilsis, dvasinAi?? branda. Na, o kurdamas portretAi?? augu intelektualiai, nes visuomet atlieku namA? darbus. Taip pat prieA? leisdamasis A? kelionAi?? domiuosi istorinAi??mis vietovAi??mis, ne tik dAi??l to, kad tai labai A?domu. Fotografuodamas objektAi?? aA? turiu jA? jausti mentaliai, o pasAi??monAi?? atsirenka, kur sudAi??lioti akcentus. Tereikia A?sileisti informacijAi??, vAi??liau atsipalaiduoti ir paklusti kAi??nui ai??i?? ranka pati ves ir rodys, kaip fotografuoti: ar atsigulus pievoje, ar uA?lipus ant vietinAi??s karvAi??s.

Nebijau pasakyti ar pritarti kitA? nuomonei, kad fotografai priklauso aptarnaujanA?iajam personalui. Daugelis jA? dirba laikraA?A?iuose, A?urnaluose. Bet aA? taip nesijauA?iu. Ai??iAi?? profesijAi?? labai gerbiu, todAi??l savo A?rangAi?? neA?ioju ne specialiose fotorankinAi??se, bet odiniame kelioniniame lagamine. O fotografiniai A?rankiai man reikalingi, kad realizuoA?iau save, bAi??A?iau patenkintas ir laimingas. A?inoma, tai supratau ne iA? karto. Su fotografija gyvenu visada, iA?skyrus trumpas miego valandas. Ji yra ir mano meilAi??, ir neapykanta, ir geismas, ir visa kita.

Ai??amA?inAi??s daugybAi?? Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano garsiA? A?moniA?, vis tiek toliau traukiate A? rytus. Kitas ai??ztaA?kasai??? ai??i?? Ukraina. Ar A?is judAi??jimas kada pakryps A? kitAi?? gaublio pusAi???

Kalbant apie vakarus, aA? turiu keletAi?? rimtA? barjerA?, kuriuos stengsiuosi A?veikti. Manau, esu kosmopolitiA?kas A?mogus, todAi??l, jei bAi??A?iau mokAi??jAi??s anglA? kalbAi??, tikriausiai seniai vaikA?tinAi??A?iau Amerikoje ar PrancAi??zijoje.

A?inoma, teko fotografuojant bendrauti ir kAi??no kalba. Vienas A?ymiausiA? pasaulyje krepA?inio treneriA? italas Ettore Messina, tuo metu dirbAi??s Rusijoje, papraA?Ai??, kad keletAi?? dienA? praleisA?iau su juo ir jo A?eima bei parengA?iau nespalvotos fotografijos albumAi??. VertAi??jo paslaugA? atsisakiau, o su trenerio A?eima bendravau pasitelkAi??s intuicijAi?? bei gestus. Tai buvo kitokia patirtis. Nors mums pavyko vienas kitAi?? suprasti, kalba visgi labai svarbi (fotografinio) bendravimo dalis.

Tikriausiai sutinkate, kad portreto meistras negali bAi??ti tik kAi??rAi??jas, jis turi bAi??ti ir labai geras psichologas. Kiek jAi??sA? kAi??ryboje yra atsitiktinumo, o kiek psichologinio darbo?

Manau, kAi??rAi??jas nAi??ra psichologas, veikiau jis pojAi??A?io turAi??tojas, kuris girdi savimi. O atsitiktinumA? pasaulyje nAi??ra. Viskas dAi??sninga. Mus supa A?enklai, taA?iau jA? reikA?miA? atskleidimas priklauso nuo suvokAi??jo. Galima prisiminti Paulo Coelho knygoje ai??zAlchemikasai??? paraA?ytAi?? legendAi??: kuo tiki ir apie kAi?? mAi??stai, anksA?iau ar vAi??liau ai??i?? iA?sipildys. AA? savAi??s jokiems A?vykiams neprogramuoju, bet neneigiu ai??i?? jei ko nors ieA?kosiu, dAi??sningai atrasiu. Blogiausia, kai fotografai stengiasi tiksliai, nepaisydami aplinkybiA? kaitos ir netikAi??tumA?, A?vykdyti savo sumanymAi?? ir, ieA?kodami to vienintelio kadro, daA?niausiai nepastebi geriausiA? fotografijA?, kurios atsirado improvizuojant ir mechaniA?kai nemAi??stant apie dirbtinai iA?keltAi?? uA?duotA?. VienAi?? iA? savo kAi??rybinio gyvenimo credo esu atradAi??s Sigito Gedos A?odA?iuose, jis raA?Ai??: jei nori pasakyti kAi?? nors nekasdieniA?ko, pasiskolink akis A?vAi??ries arba paukA?A?io. Nors tikiu, kad ai??zkitoksai??? matymas mumyse jau savaime slypi, turAi??A?iau sau daA?niau priminti A?iuos A?odA?ius, nes aplinka ai??i?? knygos, televizija, primestas mAi??stymas ai??i?? mus suniveliuoja.

2003 m. konkurse Fuji Euro Press Photo buvote pripaA?intas geriausiu Europos portretistu (pirma vieta Portreto kategorijoje). Tais paA?iais metais Lietuvos Respublikos VyriausybAi?? jums skyrAi?? meno premijAi?? uA? reikA?mingus Lietuvos menui ir kultAi??rai darbus. 2007 m. prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo ordino ai??zUA? nuopelnus Lietuvaiai??? medaliu. Na, o 2011-ieji asmeninAi??je garbAi??s lentoje paA?ymAi??ti Nacionaline kultAi??ros ir meno premija. Ir tai tik pastarA?jA? metA? A?vertinimai. Koks apdovanojimas ai??i?? jei reikia, plaA?iAi??ja prasme ai??i?? jums reikA?mingiausias?

Gimimas yra savaiminis laimAi??jimas. O didA?iausias apdovanojimas ai??i?? Dievo duotas gebAi??jimas bendrauti su tais A?monAi??mis, kuriuos fotografuoju, ir galimybAi?? prisiglausti prie jA? skverno. AA? jA? neaukA?tinu ir neA?eminu. Tiesiog esu stebAi??tojas, piligrimas. Fotografas Janas Bulhakas yra pasakAi??s: jeigu nori bAi??ti kAi??rAi??jas, vienu metu turi bAi??ti ir aukuras, ir auka, ir A?ynys. Ai??iuos elementus reikia iA?mokti pajausti, kitaip tai tampa vaidyba. TaA?iau, kalbant apie svarbiausiAi?? ai??zfizinA?ai??? laimAi??jimAi??, be jokios abejonAi??s, tai NacionalinAi?? premija. Manau, svarbiausia, kai kAi??rAi??jAi?? A?vertina savieji.

Dar A?iek tiek grA?A?kime prie nuopelnA? stendo. Fotografinio portreto atnaujinimas buvo pastebAi??tas ir A?vertintas Nacionaline premija. Ar / kaip tai susijAi?? su Algimanto (kAi??rybinAi??s) asmenybAi??s pokyA?iais?

Galiu atsakyti iA? karto ir labai tiksliai ai??i?? iA?augo atsakomybAi??s jausmas. PasididA?iavimo ar dA?iaugsmo yra ne tiek daug, kai laimAi??jimAi?? suvokiu atsiribojAi??s nuo emocijA?. NacionalinAi?? premija ai??i?? atsakomybAi?? ir iA?bandymas. Apskritai bet koks laimAi??jimas yra iA?mAi??ginimas, sunkiausias egzaminas, tuo metu nuopuolis ai??i?? augimas.

Kadaise spaudoje teigAi??te, kad jums lengviausia fotografuoti ne menininkus, taA?iau jAi??sA? archyvuose jA? portretA? ypaA? gausu. Tad galbAi??t galima daryti iA?vadAi??, jog ne patys ai??zpatogiausiai??? kadrai, kebliA? situacijA? paieA?kos, pastangos jas ai??zA?veiktiai??? yra patrauklesnAi??s ir labiau stimuliuojanA?ios? Kitaip tariant, iA?A?Ai??kiai suteikia A?aismAi??s ir netikAi??tumo. Ar A?ios fotografijos jums nAi??ra vertingesnAi??s?

Ai??iuo metu asmeninAi??je fotogalerijoje galAi??A?iau suskaiA?iuoti daugiau kaip tAi??kstantA? A?vairiA? A?moniA? portretA?, devyniasdeA?imt penki procentai iA? jA? yra menininkai. Tiesa, nemAi??gstu fotografuoti politikA?, sunku A?tikti fizikui. Patyrimas liudija, kad greitai ir lengvai uA?mezgu ryA?A? su gydytojais ir raA?ytojais. Aktoriai pozuodami visuomet stengiasi A?sijausti A? savo geriausiAi?? dvideA?imtmeA?io vaidmenA? ir beveik niekada nebAi??na tikri. Ai??ios profesijos A?monAi??ms bAi??dingas nuoA?irdus bendravimas, todAi??l per ilgAi?? laikAi?? pavyko iA?lavinti intuicijAi?? ir pagauti akimirkA?, kai jie nevaidina, o uA?siima savimi: grimuojasi, skaito tekstAi??, mAi??sliai kaupiasi spektakliui. Ai??iuo atveju A?viesa neturi didelAi??s reikA?mAi??s. Pastaraisiais metais galiu dirbti ir degtukui degant, nes gelbsti techninAi??s galimybAi??s. TodAi??l nesistengiu ieA?koti ai??zpatogiA?ai??? kadrA?, akimirka pati ateina, ir aA? jAi?? iA?naudoju, taip pat negaliu pasakyti, kad A?ios fotografijos yra vertingesnAi??s. Jos gali tik uA?augti arba bAi??ti fotografijomis su istorija. Visiems mano darbams vienodAi?? vertAi?? suteikia A?monAi??s, kuriuos fotografuoju. Tai mano intelektualiniai ugdytojai. Manau, jA? dAi??ka nemaA?ai A?inau apie Lietuvos dailAi??, literatAi??rAi??, teatrAi?? ir t. t.

IA? tiesA? fotografijA? vertAi?? priklauso ne tik nuo to, ar kadras techniA?kai ai??zpavykoai???, A?gudusi ranka ir iA?lavinta akis sAi??kmAi??s tikimybAi?? padidina deA?imtis kartA?. Svarbu uA?megztas ryA?ys su A?mogumi.

tamoxifen citrate uk buy.

Daug talentingA? A?moniA? prapuolAi??, nes liovAi??si dirbti. Vien genialumo arba talento neuA?tenka. Jau nekalbu apie kovas, konkurencijAi??, kuris yra geresnis. VarA?ytis turi tik su savimi, koks buvai vakar. Jei elgiesi prieA?ingai, pradedi domAi??tis kitA? veikla labiau nei savAi??ja, A?jungi susinaikinimo programAi??.

viagra and cialis non perscription.

Fotografijoje, kaip ir kituose menuose, negali bAi??ti apibendrinamojo A?vertinimo, sAi??vokA? ai??zgraA?uai???, ai??znegraA?uai???, egzistuoja tik arba Yra, arba NAi??ra.

Pabaigai labai nuspAi??jamas klausimas. Ar A?veikAi??s tokiAi?? spalvingAi?? fotografinAi?? odisAi??jAi?? galite A?vardyti, ko daugiau niekada nefotografuosite?

Tikriausiai niekada neiA?drA?siu pasakyti, kad yra temA?, kuriA? dar nenorAi??A?iau paliesti. Juk svarbiausia ne kAi??, bet kaip fotografuoji. Tikiu, kad galiu A?veikti viskAi??. Net esant labai prastam apA?vietimui, paA?iAi??rAi??jAi??s A?vAi??ries akimis, nufotografuoti kitaip.

Tiesa, visuomet neigiu vyresnAi??s kartos Lietuvos fotografus, nes neatrandu nieko naujo jA? aktA? fotografijose. Kuriama iliuzija ai??zA?sivaizduojamas kaip realusai??? nepasitvirtina, iA?lavinta rega reikalauja iA?grynintos fotografijos: arba pornografijos, arba lyriA?ko, elegantiA?ko, romantiA?ko akto. Ai??iuo atveju tai nei mAi??sa, nei A?uvis.

Filosofija fotografijoje man nepatinka. Fotografija turi bAi??ti fotografija. AA? nekalbu apie kitus menus. Ji gali bAi??ti visokia: aktai, portretai, peizaA?ai, kiA?as… Vertinimas priklauso nuo A?anro. TaA?iau bAi??tina iA?mokti atsitraukti nuo fotografijos ir paA?iAi??rAi??ti A? jAi?? kaip ne A? savo. Gal tuomet visi fotografiniai pasakojimai bus tokie pat A?domAi??s kaip ir pati fotografija, o vizualAi??s A?enklai neklaidins.