Algimanto Kezio fotografija, arba Pokalbis su Sraigtiniais laiptais

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija Lietuvoje
AUTORIUS:Ai??DovilAi?? DaunoraviA?iAi??tAi??

DATA: 2012-12

Algimanto Kezio fotografija, arba Pokalbis su Sraigtiniais laiptais

DovilAi?? DaunoraviA?iAi??tAi??

TurbAi??t visi A?ino, kad sovietmeA?iu Lietuvoje fotografai buvo tarsi pasiskirstAi?? A? dvi grupes. Vilniuje ai??zbazavosiai??? fotografai-A?urnalistai, o Kaunas garsAi??jo savo fotografais-menininkais, nebijanA?iais eksperimentuoti ir siekianA?iais originalumo (pasak Aleksandro Macijausko, susijungus A?ioms dviems grupAi??ms / klubams ir gimAi?? Lietuvos fotografijos mokykla, tokia, kokiAi?? jAi?? A?inome A?iandien). Bet egzistavo ir treA?ioji grupAi??, kurios fotografijos Lietuvoje buvo nepageidaujamos, o jai priklausantys fotografai buvo vadinami tAi??vynAi??s iA?davikais. Taip, ta treA?ioji grupAi?? ai??i?? emigrantai. Turiu prisipaA?inti, kad A?iA?, treA?iA?jA?, aA? dar iki A?iol nepaA?A?stu ir kad apie juos A?inau tik keletAi?? faktA?. Pirmiausia, likusieji Lietuvoje palaikydavo ryA?ius su uA?sienyje gyvenanA?iais lietuviA? fotografais. JA? dAi??ka mAi??siA?kiai turAi??jo galimybAi?? gauti ir susipaA?inti su naujausiais fotoleidiniais, taip pat uA?megzti ryA?ius su A?vairiomis uA?sienio galerijomis. Na, o antra ai??i?? iA? fotografo Viliaus JasineviA?iaus suA?inojau, jog 1972 m. pirmAi?? kartAi?? Lietuvoje buvo bandyta pristatyti keturiA? emigravusiA? fotografA? ai??i?? M. Ivanausko, Algimanto Kezio, Kazio DaugAi??los ir Vytauto Vosiulio ai??i?? darbus. Buvo paruoA?tas katalogas, surinkta tarptautinAi?? A?iuri, paruoA?ti diplomai. TaA?iau suveikAi?? sovietinAi?? sistema, katalogas spaustuvAi??je buvo sustabdytas, o V. JasineviA?iui teko raA?yti pasiaiA?kinimus dAi??l to, kad nori rodyti fotografijas A?moniA?, kurie pabAi??gAi?? iA? sovietA? Lietuvos ir yra prieA?iA?ki savo politiniais A?sitikinimais.

Taigi aA? nesu susipaA?inusi su A?iA? fotografA? kAi??ryba. NeA?inau, kas inspiravo jA? idAi??jas, kuo jie sekAi??, kAi?? norAi??jo perteikti savo fotografijose. TodAi??l pradA?iai nusprendA?iau susipaA?inti su vienu iA? jA? ai??i?? Algimantu Keziu[1]. Pasinaudodama posakiu ai??zDarbai kalba patys uA? saveai???, kalbAi??siuosi ne su paA?iu autoriumi ar jA? paA?A?stanA?iaisiais, o su viena iA? jo fotografijA? ai??i?? ai??zSraigtiniai laiptaiai??? (1968 m., A?ikaga). Pokalbyje bandoma atsakyti A? penkis pagrindinius klausimus ai??i?? kas?, kur?, kada?, kaip?, kodAi??l? ai??i?? kurie paprastai pasitelkiami kritiA?kai analizuojant fotografijas. Gauti atsakymai labiau atspindi ankstyvAi??jAi??, urbanistinAi??, autoriaus fotografijAi?? ir negali bAi??ti taikomi visai jo kAi??rybai, kuriai bAi??dinga A?vairi tematika bei technika.

DovilAi??: Kas arba koks yra A. Kezio fotografijA? objektas?

Sraigtiniai laiptai: Na, tikrai ne laiptai (juokiasi), nors iA?eitA? visai A?domus laiptA? ciklas ai??i?? tiesiA?, sraigtiniA?, mediniA?, cementiniA?, senA?, naujA?… Kita vertus, laiptai, langai, stogai, turAi??klai, kolonos ir visos kitos pastatA? dalys ir yra A. Kezio fotografijA? objektas, nes iA? visA? A?itA? elementA? susideda architektAi??ra, kuri labiausiai ir domina fotografAi??. Tiksliau, miestas ir jame veikianti architektAi??ra, jos dvasia. Tos dvasios jis ieA?ko ne turinyje, o objekto formoje, apA?vietime. Taip atsiranda ir visiA?kai abstrakA?iA? darbA?, kuriA? pagrindiniu objektu tampa pati A?viesa, jos A?aismas.

DovilAi??: O ar kalbant apie A. Kezio darbus galima iA?skirti, nagrinAi??ti objekto aplinkAi??, fotografijos ai??zfonAi??ai??? (kur?), traktuoti jA? kaip nuorodAi?? A? socialinA? ir ideologinA? konkretaus vaizdo kontekstAi???

Sraigtiniai laiptai: NeA?inome, ar A. Kezio fotografijose apskritai egzistuoja fonas. Nes pats miestas daA?niausiai yra ir erdvAi??, kurioje kaA?kas vyksta, ir kartu pagrindinis fotografijos objektas. Jei fotografuojamas A?mogus, tai architektAi??ra vis tiek netampa tik fonu ar nuoroda A? konkretA? laikmetA?. Savo darbuose A. Kezys tyrinAi??ja architektAi??ros ir A?mogaus santykA? taip atskleisdamas savo poA?iAi??rA? A? jA? supanA?iAi?? aplinkAi??. Jam bAi??dingas kasdieniA? dalykA? poetizavimas. Ai??tai kad ir mes. PaprasA?iausi laiptai, kuriuos per dienAi?? mina milijonai kojA?. Ir jau niekas nebesigroA?i nei mAi??sA? turAi??klA? ornamentais, nei formos tikslumu. O A. Kezys atrado mus iA? naujo. Tad turbAi??t galima sakyti, kad jis yra kasdienAi??s aplinkos poetizavimo meistras. Jis pastebi netikAi??tus rakursus, detales, formas ir jas parodo ai??znaujoje A?viesojeai???.

DovilAi??: O kaip Kezys kuria tuos poetinius aplinkos vaizdus?

Sraigtiniai laiptai: A. Kezio fotografijoms bAi??dingos lakoniA?kos, minimalistinAi??s, geometriA?kai struktAi??riA?kos, itin raiA?kiA? formA? kompozicijos, harmonija, estetiA?kumas, A?viesos ir A?eA?Ai??liA? A?aismas, netikAi??ti rakursai, transformacijos, kurios kuriamos realybAi??s fragmentus perkonstruojant ir vAi??l sumontuojant A? naujas struktAi??ras, iA?naudojant montaA?o, dvigubos ekspozicijos technikas[2]. Tokiu bAi??du preciziA?kam dokumentiA?kumui menininkas suteikia subjektyvumo, netikAi??tumo. Taigi A. Keziui bAi??dinga akcentuoti formas, faktAi??ras, deformuoti vaizdAi??, A?aisti su A?viesa, kuri bAi??na ir minkA?ta, ir kontrastinga, jos bAi??na ir daug, ir maA?ai, ji iA?ryA?kina siluetus ir faktAi??ras arba, atvirkA?A?iai, viskAi?? paslepia. Jo fotografijoms taip pat bAi??dingas ritmas ir pasikartojimai.

DovilAi??: O ar analizuojant A. Kezio fotografijas verta ieA?koti laiko nuorodA?, aiA?kintis, kada uA?fiksuotas konkretus kadras? Juk egzistuoja ne tik bendrosios fotografijos ir dailAi??s tendencijos, konkretaus autoriaus kAi??rybos etapai, bet ir tam tikras laikmetis (politinis, socialinis, kultAi??rinis), autoriA? konkurencija ar biA?iulystAi??, prieA?inimasis praeiA?iai ar tradicijA? tAi??sa.

Sraigtiniai laiptai: Na, taip. BAi??tA? A?domu palyginti A. Kezio kAi??rybAi?? tiek su to meto VakarA?, tiek Lietuvos fotografijos tendencijomis. Lietuvoje tuo metu buvo aktualios ai??zlemiamo momentoai??? paieA?kos, o A. Kezio fotografija apgalvota, racionaliai apskaiA?iuota, jeigu taip galima sakyti (A?ypsosi). Bet visgi mums, laiptams, visai nesvarbu, kodAi??l, kada ir kieno kojos mus mina. Jausmas juk tas pats. Manome, kad taip yra ir su A. Kezio kAi??ryba. Nesvarbu, kokiame kontekste ji atsirado ir kokiA? intencijA? buvo ar nebuvo, ji vis tiek skatina tokius paA?ius A?iAi??rovo iA?gyvenimus. A. Kezys ai??i?? miesto antropologas. Jis tyrinAi??ja jo vystymAi??si, augimAi?? ar nykimAi??, jo charakterA? ir sAi??veikAi?? su A?mogumi. Tik, skirtingai nei mokslininkai, jis nesiekia atskleisti faktA?, o parodyti, kaip jis miestAi?? mato ir suvokia.

DovilAi??: Apibendrinant, kaip manote, kodAi??l A. Kezio fotografijos yra bAi??tent tokios? Kokios buvo fotografo intencijos jas darant?

Sraigtiniai laiptai: TurbAi??t A? A?A? klausimAi?? geriausiai atsakytA? viena A. Kezio frazAi??: ai??zMano kelias ai??i?? tai lyg kokio keliauninko, kurA? A?avi saulAi??lydA?iai, A?eA?Ai??liai, atspindA?iai, kartais ir veidai. Savo nuotraukose nieko nebandau A?rodinAi??ti, nieko nereklamuoju, tik dalijuosi dA?iaugsmu, kad atradau groA?io spindulA? kurioje nors A?emAi??s kertAi??jeai???[3]. Taigi, kaip jau sakAi??me, A. Keziui svarbu ne dokumentuoti, o perteikti savo asmeninius potyrius, iA?gyvenimus, nuotaikas, sukurti savo realybAi??, atskleisti pastato ar A?mogaus charakterA?, A?siklausyti A? detalAi??, fragmentAi??, rasti netikAi??tas jungtis ar paraleles. Manome, kad jo darbus galima vadinti intelektualaus, bet kartu ir emocionalaus A?vilgsnio rezultatu. TodAi??l juose ir susilydo netikAi??tumo momentas, aA?trus pastabumas, skaidrus, gerumu spindintis A?vilgsnis.

KalbAi??josi DovilAi?? DaunoraviA?iAi??tAi??.


[1] Algimantas Kezys ai??i?? menotyrininkas, raA?ytojas, teologas, filosofas, fotografas, JAV lietuviA? kultAi??ros veikAi??jas, gyvenantis A?ikagoje. JAV apsigyveno 1950 m. 1959 m. baigAi?? filosofijos studijas Lojolos universitete A?ikagoje, o 1961 m. buvo A?A?ventintas A? kunigus (tiesa, devintojo deA?imtmeA?io pabaigoje kunigystAi??s atsisakAi??). Visuomet pasiA?ymAi??jo aktyvia visuomenine veikla ai??i?? dirbo jaunimo organizacijose, 1966 m. jo iniciatyva A?ikagoje A?steigtas LietuviA? fotoarchyvas (dabar Stasio Budrio archyvas), 1980 m. A?kurta ai??zLietuviA? meno galerijaai???, nuo 1977 m. yra vienas iA? Amerikos lietuviA? bibliotekos steigAi??jA? ir vadovA?. Fotografija susidomAi??jo dar studijA? laikais. Yra iA?leidAi??s apie 40 meno albumA?, knygA?, sukAi??rAi?? dokumentiniA? filmA? apie A?ymius lietuviA? iA?eivijos asmenis bei kultAi??ros A?vykius. Fotografo talentas buvo pripaA?intas 1965 m., surengus pirmAi??jAi?? savo parodAi??. Nuo tada jis eksponuoja savo kAi??rinius daugelyje Ai??iaurAi??s ir PietA? Amerikos bei Europos muziejA?, jo darbai pasirodo A?urnaluose ir knygose abipus Atlanto. Ai??iuo metu A. Kezys valdo maA?Ai?? galerijAi?? Stickney miestelyje, Ilinojaus valstijoje, kur pristato A?vairius Lietuvos menininkus. Taip pat leidA?ia A?urnalus, katalogus, meno, fotografijos knygas. (Informacija gauta lankantis A. Kezio parodoje Ai??iauliuose, P. ViA?inskio bibliotekoje; paroda veikAi?? nuo liepos mAi??n. 4 d. iki rugpjAi??A?io mAi??n.)

[2] ai??zFormos ir A?viesos estetasai???, parodos anotacija. [Prieiga internete:] http://www.ldm.lt/RRM/Kezi_paroda.htm.

[3] ai??zFormos ir A?viesos estetasai???, parodos anotacija. [Prieiga internete:] http://www.ldm.lt/RRM/Kezi_paroda.htm.