AmA?iaus dvasiAi?? paA?inau bAi??tent A?ia

A?URNALAS: METAI
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Antanas Andrijauskas

DATA: 2013-01

AmA?iaus dvasiAi?? paA?inau bAi??tent A?ia

Antanas Andrijauskas

Mstislavas DobuA?inskis ir jo A?naA?as A? Lietuvos dailAi??s raidAi??

A?ymus scenografas, grafikas, tapytojas, knygA? iliustratorius Mstislavas DobuA?inskis (1875ai??i??1957), gimAi??s tais paA?iais metais kaip ir Mikalojus Konstantinas A?iurlionis, yra dar deramai neA?vertinta viena iA?kiliausiA? XX a. pirmos pusAi??s ne tik rusA?, bet ir Lietuvos dailAi??s figAi??rA?. Ai??is garbingos Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s bajorA? giminAi??s palikuonis, kaip ir jo biA?iulis poetas Jurgis BaltruA?aitis, matomas tarp intelektualiausiA? mAi??sA? menininkA?.

Kita vertus, panaA?iai kaip Vasilijus Kandinskis ir Markas Chagallas, M. DobuA?inskis yra dailininkas, iA? Rusijos imperijos kultAi??rinAi??s erdvAi??s emigravAi??s A? Vakarus, kur gyvena iA? savo profesijos ir pelno pripaA?inimAi?? pagrindiniuose VakarA? kultAi??ros bei meno centruose. Jis save ironiA?kai vadina ai??zklajojanA?iu entuziastuai??? ir iA? tikrA?jA? rasime maA?ai XX a. pirmos pusAi??s menininkA?, kurie tiek daug keliauja po A?vairias A?alis, A?gyvendindami savo kAi??rybinius projektus. M. DobuA?inskis rengia personalines parodas, kuria dekoracijas ir kostiumus spektakliams daugiau nei dvideA?imtyje A?aliA?: Lietuvoje, Rusijoje, PrancAi??zijoje, Vokietijoje, Italijoje, A?ekoslovakijoje, Jugoslavijoje, JAV, Kanadoje, Argentinoje ir kt. Jo kAi??rybinAi??s veiklos pAi??dsakA? aptinkame ir tokiuose svarbiuose kultAi??ros centruose kaip Peterburgas, Maskva, ParyA?ius, Londonas, Briuselis, Drezdenas, Diuseldorfas, Berlynas, Roma, Milanas, Leipcigas, Miunchenas, Venecija, Niujorkas, Monrealis, Torontas ir daugelyje kitA?.

Ai??iandien jau kiek kitaip, plaA?iau, be pasenusiA? ideologiniA? stereotipA? A?velgiame A? multikultAi??rinAi?? ir polikonfesinAi?? LDK ir vAi??lesnAi?? Lietuvos kultAi??ros istorijAi??, kitaip traktuojame sAi??vokas ai??zkosmopolitizmasai???, ai??ztautinAi?? kultAi??raai???, ai??ztautinis apsisprendimasai??? ir pan. SAi??vokos, kurios tautinAi??s kultAi??ros ideologijos vieA?patavimo laikais turAi??jo negatyvA? atspalvA?, A?iandien, intensyviA? tarpkultAi??riniA? santykiA? epochoje, A?gauna naujas konotacijas. A?velgiant A?iuo aspektu, M. DobuA?inskis ir jo gausus kAi??rybinis palikimas iA?lieka atviru polemikos objektu. Kokios A?alies kultAi??rai turime priskirti dailininkAi?? ir A?vairiose meno srityse sukurtAi?? paveldAi??? Tai ne toks paprastas klausimas, kaip iA? pirmo A?vilgsnio atrodo. Jis gimAi?? Rusijoje, glaudA?iais bajorA? tradicijas puoselAi??jusios giminAi??s ryA?iais susijAi??s su savo istorine tAi??vyne Lietuva, turAi??jo Rusijos, Lietuvos, JAV pilietybAi??, mylAi??jo VilniA?, PeterburgAi??, ParyA?iA?, pastarajame mieste ir palaidotas. Galima berti gausybAi?? skirtingA? A?io dailininko gyvenimiA?kos biografijos faktA?, surasti marias citatA?, liudijimA?, kontrargumentA?, taA?iau M. DobuA?inskio priskyrimo vienai konkreA?iai kultAi??ros tradicijai klausimas lieka problemiA?kas. Jis yra beveik klasikinis vienu metu kelioms skirtingA? nacionaliniA? kultAi??rA? tradicijoms atstovaujanA?io menininko pavyzdys.

M. DobuA?inskio gyvenimo ir kAi??rybos kelias, kaip ir daugelio LDK bajorijos palikuoniA?, atAi??jusiA? A? lietuviA? kultAi??ros sAi??jAi??dA? dramatiA?kA? istoriniA? lAi??A?iA? metais, kupinas netikAi??tA? likimo vingiA? ir iA?A?Ai??kiA?. DidA?ioji Lietuvos aristokratijos ir intelektualinio elito dalis XIX ir XX a. sandAi??roje jau buvo nutautAi??jusi, polonizuota ar rusifikuota, todAi??l paskirA? Lietuvos istorijos romantizavimo paveiktA? jos atstovA? (Adomo MickeviA?iaus, Juliaus Slovackio, Juozapo Ignoto KraA?evskio) posAi??kis A? besiformuojanA?iAi?? Lietuvos tautinAi?? kultAi??rAi?? neretai buvo skausmingas, lydimas nesupratimo, A?vairiA? abejoniA?, nuoskaudA?, psichologiniA? traumA?. NorAi??A?iau priminti, kad lietuviA? tautinAi??s kultAi??ros atgimimas tuomet pirmiausia siejasi su tautiA?kai angaA?uotais negausiais lietuviA? kalbAi?? iA?saugojusiais valstieA?iA? kilmAi??s pirmosios kartos inteligentais. Jie daA?niausiai A?tariai A?velgia A? polonizuotus ir rusifikuotus aukA?tesniA? Lietuvos visuomenAi??s socialiniA? sluoksniA? atstovus.

Svarbus M. DobuA?inskio intelektualinAi??s biografijos, pasaulAi??A?iAi??riniA? nuostatA?, estetiniA? idealA? ir meninAi??s kAi??rybos ypatumA? paA?inimo A?altinis yra neA?tikAi??tinai gausi epistoliarinAi?? literatAi??ra, amA?ininkA? liudijimai, mokykliniai ir studijA? uA?raA?ai, dienoraA?A?iai, uA?raA?A? knygelAi??s su pieA?iniA? eskizais (per 160 vnt.) ir gyvenimo saulAi??lydyje uA?baigta knyga ai??zAtsiminimaiai???. VisAi?? sAi??moningAi?? gyvenimAi?? jis intensyviai susiraA?inAi??ja su tAi??vu, A?mona, artimiausiais biA?iuliais, draugais, kolegomis ir laiA?kuose dalijasi ne tik savo gyvenimo, kAi??rybos problemomis, taA?iau ir jautriausiais iA?gyvenimais. Ai??i medA?iaga, greta A?vairiose meno srityse sukurtA? darbA?, yra svarbiausias menininko intelektualinAi??s biografijos ir kAi??rybos paA?inimo A?altinis.

M. DobuA?inskio protAi??viai yra nuo XVI a. A?inomA? Lietuvos bajorA? palikuonys, nepamirA?Ai?? savo giminAi??s herbo ir lietuviA?kA? A?aknA?. ai??zMAi??sA?, DobuA?inskiA?, A?eimoje protAi??viA? kultas visuomet buvo stiprusai???1, ai??i?? teigia dailininkas autobiografinAi??je knygoje ai??zAtsiminimaiai???. DidA?iulA? poveikA? Mstislavui turi senelis Petras Aleksandras DobuA?inskis, aistringas LDK patriotas, katalikas, kurio kabinete demonstratyviai kabo Tado KosciuA?kos portretas. Dailininkas raA?o: ai??zGenealoginis mAi??sA? medis, nors ir neturtingas vaisiais, prasideda nuo pagonio, grynakraujo lietuvio JanuA?o. IA? miestieA?iA? jie karaliaus buvo A?teisinti bajorais su lenkiA?ku herbu. DobuA?inskiA? giminAi?? kildinama iA? PanevAi??A?io ir UpytAi??s valsA?iA? Vilniaus gubernijoje, kur valdAi?? dvarAi?? ai??zDobuA?iaiai???, kuris seniai perAi??jo A? kitas rankasai???2. Mstislavo tAi??vas Valerijanas DobuA?inskis, atsistatydinAi??s rusA? armijos artilerijos generolas, grA?A?ta A? LietuvAi?? ir gyvena savo name Vilniuje. Jis LietuviA? mokslo draugijos narys, taip pat vienas senovAi??s paminklA? saugojimo draugijos organizatoriA? ir vadovA?. Savo gyvenimAi?? sieja su gimtuoju kraA?tu ai??i?? Lietuvoje nusiperka sklypAi?? ir ruoA?iasi statyti naujAi?? giminAi??s namAi??.

Jo sAi??nus Mstislavas taip pat jauA?ia glaudA? ryA?A? su savo protAi??viA? A?eme, sako esAi??s Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s kultAi??ros tradicijA? tAi??sAi??jas. Jis netgi sudarAi?? detalA? savo giminAi??s genealoginA? medA?. YpatingAi?? jo meilAi?? istorinei tAi??vynei Lietuvai liudija laiA?kai ir draugai. Artimiausias biA?iulis Aleksandras Benua, A?inodamas ypatingAi?? Mstislavo prieraiA?umAi?? Lietuvai, bendraudamas ir laiA?kuose neretai jA? vadino lietuviA?ku jo giminAi??s dvaro ai??zDobuA?aai??? vardu3.

M. DobuA?inskis specialiai vyksta A? pirmAi?? istorijoje uA?fiksuotAi?? giminAi??s lizdAi?? DobuA?iuose. 1929 m. spalio 2 d. laiA?ke A?monai dailininkas vaizdingai apraA?o kelionAi??s A? savo protAi??viA? gyvenamAi??jAi?? vietAi?? A?spAi??dA?ius: ai??zTaigi, tai A?vyko, pagaliau aA? apsilankiau protAi??viA? A?emAi??je. <...> PradA?ioje MaA?ieji DobuA?iai, o vAi??liau ai??i?? Didieji. Tai dvi oazAi??s su didA?iuliais medA?iais gana lygioje vietovAi??je. Ai??vaA?iuojant pro dvaro vartus (medinAi?? tvora), matomas aukA?tas kryA?ius. PrieA?ais pastatAi?? didA?iuliai alyvA? krAi??mai. VienaaukA?A?iam namui tikriausiai apie penkiasdeA?imt metA?, jis medinis, pilku plokA?A?iu fasadu su pusiau apvaliais langais. Priekyje stiklinAi?? siena. Senojo dvaro pastato jau nebAi??ra apie pusA?imtA? metA?, jo vietoje liko tik sena liepa…ai??? UA?baigdamas laiA?kAi?? jis reziumuoja: ai??zJauA?iuosi tarsi A?vykdAi??s kaA?kokiAi?? A?ventAi?? pareigAi??…ai???4

Mstislavas gimAi?? Novgorode, kur jo tAi??vas kariA?kis atsiduria po 1863 m. sukilimo. Motina ai??i?? Novgorodo A?ventiko dukra, liberaliA? paA?iAi??rA? moteris, kuri dainuoja A?vairiuose Rusijos provincijos operos teatruose, taip pat kamerinAi??s muzikos koncertuose. TAi??vA? santykiai klostosi sudAi??tingai ir, vaikui dar nesulaukus penkeriA?, A?eima iA?yra. Nuo vaikystAi??s Mstislavas blaA?kosi tarp tAi??vo ir motinos namA?. TAi??vas ir po iA?siskyrimo iA?saugoja meilAi?? buvusiai A?monai, su ja ilgai susiraA?inAi??ja, skatina su juo gyvenusio sAi??naus bendravimAi?? su motina. BAi??tent ji sAi??nA? tvirtai susieja su muzikos pasauliu.

ai??zIA? savo motinos, ai??i?? raA?o dailininkas, ai??i?? aA? paveldAi??jau muzikalumAi??, kuris, kai man buvo treji metai, netgi stebino supanA?iuosiusai???5. Nuo vaikystAi??s kartu su tAi??vais Mstislavas A?pranta lankytis operos spektakliuose, kamerinAi??s muzikos, o vAi??liau ir instrumentinAi??s bei simfoninAi??s muzikos koncertuose. Motina savo namuose daA?nai fortepijonu skambina mAi??gstamus F. Chopino, F. Liszto, ypaA? L. van Beethoveno ir J. S. Bacho kAi??rinius. ai??zNuo pirmos kelionAi??s pas motinAi??, ai??i?? prisipaA?A?sta Mstislavas, ai??i?? ji pradAi??jo lavinti mano muzikinius gabumusai???6. IA? motinos paveldAi??tas subtilus muzikalumo jausmas padeda Mstislavui kurti operos ir baleto spektakliA? scenografijas. Jis laisvai skaito natas, mokosi groti fortepijonu ir ai??i?? sprendA?iant pagal laiA?kus ai??i?? violonA?ele.

KariA?kio tAi??vo tarnyba verA?ia nuo vaikystAi??s kartu gyvenusA? MstislavAi?? periodiA?kai keisti gyvenamAi??sias vietoves. Daug vilA?iA? su sAi??numi siejAi??s tAi??vas ypatingAi?? dAi??mesA? skyrAi?? jo humanitariniam iA?silavinimui, pats dar vaikui garsiai skaitAi?? klasikinius istorijos ir literatAi??ros tekstus, siekAi??, kad sAi??nus taptA? visapusiA?kai iA?silavinusiu ai??zeuropieA?iuai???. Ir senelio, ir tAi??vo namuose buvo turtingos bibliotekos, jA? knygos skatino vaiko domAi??jimAi??si A?vairiomis mokslinio paA?inimo sritimis. Iki vienuolikos metA? Mstislavas su tAi??vu daugiausia gyvena Peterburge, 1886 m. pradeda mokytis Peterburgo I-ojoje gimnazijoje, vAi??liau mokslus tAi??sia KiA?iniove (1887), o 1889ai??i??1895 m. lanko Vilniaus II-Ai??jAi?? vyrA? gimnazijAi??, kuriAi?? sAi??kmingai baigia.

SusidomAi??jimas daile iA?ryA?kAi??ja anksti, tAi??vas lavina A?iuos sAi??naus gabumus. ai??zPieA?ti, ai??i?? prisimena dailininkas, ai??i?? pradAi??jau tada, kai rankose pajAi??giau laikyti pieA?tukAi??, ir tai iA? dalies buvo paveldAi??jimas. DobuA?inskiA? giminAi??je daugelis domAi??josi daile: tAi??vas bloknotAi??liuose fiksavo kelioniA? A?spAi??dA?ius, ornamentais dekoravo inicialus. Kaligrafines akvareles liejo jo senelAi?? iA? motinos pusAi??s, o apie senelio sesers gebAi??jimus giminAi??je sklido legendos. Pasakojama, kad ji galAi??jusi karpyti figAi??rinius karpinius net nematydama vaizdoai???7. Kaip svarbA? gyvenimo A?vykA? dailininkas prisimena tAi??vo penkiameA?iui vaikui padovanotas akvarelines spalvas, kurios atskleidAi?? naujas dailAi??s galimybes.

TAi??vas sAi??nA? retkarA?iais vedasi A? ErmitaA?Ai??, o 1884 m. Mstislavas lanko DailAi??s skatinimo draugijos mokyklAi?? (???????i???i?? ?z?i??Ni???i??N?Ni?????i?? ??????Ni??Ni???i??????N? Ni??N??????i???i??N?Ni????), to-bulina dailAi??s A?gAi??dA?ius, taA?iau perdAi??tai akademinAi??s A?ios mokyklos pedagoginAi??s nuostatos, iA?skirtinis dAi??mesys kopijavimui vaikAi?? slegia. nuo 1887 m. jis tAi??sia pieA?imo pamokas privaA?iose N. Dmitrijevo-Orienburgskio ir L. Dmitrijevo-KaukazieA?io dailAi??s studijose, o Lietuvos sostinAi??je lanko I. Trutnevo pieA?imo kursus, kuriuose taip pat vyrauja jo nemAi??gstamas gipsiniA? figAi??rA? kopijavimas. BAi??gdamas nuo rutininAi??s dailAi??s mokyklA? aplinkos, gamtos persmelktame Vilniuje bAi??simasis dailininkas vis daugiau dAi??mesio skiria A?vairiA? jA? sudominusiA? motyvA? pieA?imui. PraleidAi??s spalvingus vaikystAi??s ir jaunystAi??s metus Vilniuje, su ypatinga meile prisimena Lietuvos sostinAi??, nuolat A? jAi?? sugrA?A?ta ir pieA?ia A?vairiausius miesto kampelius. Vilnius Mstislavui, kaip ir visai DobuA?inskiA? A?eimai, visam gyvenimui iA?lieka mielas, beveik gimtasis ir ai??zsavasai??? miestas. ai??zVilnius mAi??sA? A?eimai ir giminei buvo, ai??i?? teigia dailininkas, ai??i?? ai??zmAi??sA?ai??? miestasai???8. 1895 m. Mstislavas A?stoja ir iA?klausAi??s visAi?? kursAi?? sAi??kmingai baigia Sankt Peterburgo universiteto TeisAi??s fakultetAi??, taA?iau teisAi?? jo netraukia, kadangi vilioja dailAi??s pasaulis.

Miuncheno ir ParyA?iaus pamokos

Svarbiais Mstislavo intelektualinAi??s ir kAi??rybinAi??s biografijos A?vykiais tampa dvi kelionAi??s A? pagrindinius tuometAi??s VakarA? dailAi??s centrus: MiunchenAi?? (1899ai??i?? 1901) ir ParyA?iA? (1901). Tai ai??i?? miestai, kuriuose XIX ir XX a. sandAi??roje verda aktyvus meninis gyvenimas. IA?saugodami chronologijos rAi??mus, pirmiausia pradAi??kime nuo Bavarijos sostinAi??s Miuncheno. Jis yra pripaA?intas vokiA?ko simbolizmo, 1892 m. A?kurto Miuncheno Secesiono (MA?nchener Secession), jugendo stiliaus (Jugendstil) sklaidos centras, kuris traukia dailininkus iA? A?vairiA? kraA?tA?. Tuoj po vestuviA? su Jelizaveta DobuA?inskaja-VolkenA?tein (prieA? vedybas buvo nusistatAi?? tAi??vas, motina ir dauguma artimA?jA?) atvykAi??s A? MiunchenAi??, M. DobuA?inskis tobulinasi garsioje slovAi??no Antono AA?bAi??ai??i??s studijoje, o nuo 1900 m. pereina A? armAi??nA? kilmAi??s vengrA? dailininko Simono HollA?syai??i??io (kurA?, sprendA?iant pagal laiA?kus, jis vertino kaip dailininkAi?? ir pedagogAi??) vadovaujamAi?? studijAi??. Jose semiasi profesionalumo A?gAi??dA?iA? daug XIXai??i??XX a. sandAi??ros dailAi??s A?A?ymybiA?. Ai??ias studijas itin vertina iA?eiviai iA? Rusijos imperijos kultAi??rinAi??s erdvAi??s. Tarp A. AA?bAi??ai??i??s ir S. HollA?syai??i??io mokiniA? yra lietuvis Petras Kalpokas, rusai ai??i?? Ivanas Bilibinas, Igoris Grabaris, Aleksejus Javlenskis, Kauno gubernatoriaus sesuo Mariana Veriovkina, Vasilijus Kandinskis, Kuzma Petrovas-Vodkinas, Davydas ir Vladimiras Burliukai. TaA?iau M. DobuA?inskis, nors tuomet A?avisi simbolizmo dievaiA?iais Arnoldu BAi??cklinu ir Franzu von StA?cku, kaip liudija pasisakymai, A? dAi??stymo metodikAi?? A?iose studijose neretai A?velgia kritiA?kai. Jo prigimA?iai svetimas germaniA?kA? tautA? tapybos tradicijos grubumas, polinkis A? mistikAi??, iA?orinius efektus, dirbtinis stiliaus A?mantrumas. Imliam naujovAi??ms M. DobuA?inskiui artimesnAi?? spalvos, tiesioginio A?spAi??dA?io galiAi??, techninA? virtuoziA?kumAi??, plastiniA? dailAi??s meninAi??s iA?raiA?kos priemoniA? svarbAi?? iA?kelianti subtili prancAi??zA? dailAi??s tradicija.

GilA? rAi??A?A? Mstislavo estetiniams skoniams ir meno prioritetams palieka tAi??vo finansuota 1901 m. kelionAi?? A? ParyA?iA?, kuris apstulbina meno paminklA?, muziejA?, galerijA? gausa, daugybe praeities ir naujojo meno (Edouardai??i??o Manet, Claudeai??i??o Monet, Augusteai??i??o Renoireai??i??o, Edgaro Degas, Paulio CAi??zanneai??i??o, Vincento van Gogho) A?edevrA?. Paakintas Igorio Grabario rekomendacijA?, su impresionistA? ir postimpresionistA? originalais dailininkas turi galimybAi?? tiesiogiai susipaA?inti Paulio Durando-Ruelio galerijoje ir namuose. ai??zA?ia, ai??i?? prisimena M. DobuA?inskis, ai??i?? aA? pirmAi?? kartAi?? pajutau kaA?kokA? A?iA? A?stabiA? meistrA? jaudinanA?ios ir kupinos jausmo technikos ai??zbrangakmeniA?kumAi??ai???, o kampuoti judesiai ir netikAi??tos pozos, nepaprastai taikliai sugriebtos Degas, atrodAi?? labai reti ir susiA?avAi??jimAi?? iA?A?aukiantys ai??zatradimaiai???. Jis nuo A?iol amA?iams tapo vienu iA? mano ai??zdievA?ai???… Ir kaip man norAi??tA?si mokytis ir dirbti ParyA?iuje, alsuoti jo oru ir gyventi A?iA? groA?ybiA?, kurias aA? pirmAi?? kartAi?? paA?inau, aplinkojeai???9.

LaiA?kuose tAi??vui ir artimiesiems Mstislavas entuziastingai raA?o apie susiA?avAi??jimAi?? ParyA?iumi, jo A?urmuliu, visur regima elegancija, A?stabiais paveikslais, kurie vos ne kiekviename A?ingsnyje atsiveria prieA? akis. Ai??i kelionAi?? suteikia bAi??simam dailininkui postAi??mA? sistemingoms prancAi??zA? kalbos (kuriAi?? jis jau mokAi??jo), meno istorijos studijoms, atkreipia dAi??mesA? A? grynai techniniA? profesiniA? A?gAi??dA?iA? A?sisavinimo svarbAi??, kAi?? jis vAi??liau nuolatos pabrAi??A?davo savo pedagoginAi??je veikloje. ai??zKaip tapytojas, ai??i?? prisipaA?A?sta jis, ai??i?? aA? Miunchene pasisAi??miau labai nedaug: kaip aA? sakiau, riebi ir spalvinga tapyba, puoselAi??jama A. AA?bAi??ai??i??s, mano prigimA?iai buvo svetima, S. HollA?syai??i??io studijoje aA? regAi??jau ai??ztonA?ai??? paieA?kas, taA?iau A?iai tapybai kritikai pagrA?stai priekaiA?tavo dAi??l spalvingumo trAi??kumo ir netgi purvo. Tik kada aA? pakliuvau A? ParyA?iA? ir tiesiogiai, o ne per reprodukcijas iA?vydau impresionistA? paveikslus, man kai kas atsivAi??rAi??. Deja, turiu prisipaA?inti apgailestaudamas, kad likti ten ir rimtai pasiA?vAi??sti tapybai negalAi??jau, todAi??l toliau Ai??jau savo keliuai???10. JA? A?avintis prancAi??zA? tapytojA? iA?orinio pasaulio A?spAi??dA?iA? suvokimo gaivumas, veikiamas japonA? raiA?iniA?, ilgainiui patiria pokyA?iA?, kadangi trukdo iA?ryA?kinti individualA? santykA? su supanA?io pasaulio reiA?kiniais.

ParyA?ius tampa M. DobuA?inskiui savotiA?ka Meka, A? kuriAi??, kaip pareigingas maldininkas, kiekviena patogia proga uA?suka pasisemti A?spAi??dA?iA? ir A?kvAi??pimo turtinguose muziejuose, galerijose. Nuo 1906-A?jA? jis lankosi PrancAi??zijos sostinAi??je beveik kasmet, itin svarbios ilgesnAi??s vieA?nagAi??s, susijusios su A?vairiA? kAi??rybiniA? sumanymA? A?gyvendinimu 1914, 1926ai??i??1929, 1947ai??i??1948, 1955ai??i??1957 metais. Neatsitiktinai A?A? su daugybe A?iltA? prisiminimA? ir atradimA? meno pasaulyje susijusA? miestAi?? jis pasirenka ir savo amA?inojo poilsio vieta.

ParyA?ius yra ir artimiausiA? M. DobuA?inskio biA?iuliA? pagrindiniA? kAi??rybiniA? interesA? centras, miesto galerijose ir meno salonuose besiskleidA?iantys nauji meno procesai palieka ryA?kA? A?enklAi?? dailininkA? estetiniuose ir meniniuose prioritetuose. Dar Miunchene M. DobuA?inskis suartAi??ja su plaA?ios humanitarinAi??s erudicijos I. Grabariu, kuris A?vertina Mstislavo talento savitumAi?? ir skatina domAi??jimAi??si prancAi??zA? daile. ai??zGrabaris pradAi??jo pas mus lankytis ir susidomAi??jo mano darbais. Tikriausiai jau tuomet jis tarsi patikAi??jo manimi, ir tai man suteikAi?? sparnus. Nepastebimai, uA?uominomis jis atskleisdavo man daug naujo ir palaipsniui tapo tikruoju mano mentoriumi meno srityjeai???11. BAi??tent I. Grabaris tapo svarbia grandimi, susiejusia M. DobuA?inskA? su prancAi??ziA?kos orientacijos draugijos ai??zMeno pasaulisai??? (????Ni?? ??N???N?N?N?Ni?????i??) nariais.

GrA?A?Ai??s su A?mona iA? uA?sienio ir A?sikAi??rAi??s Peterburge, M. DobuA?inskis 1902 m. lapkritA? suartAi??ja su Aleksandru Benua, Levu Bakstu, Eugenijumi Lansere, Konstantinu Somovu, Alfredu Nuroku, Valteriu Nuveliu, taip pat Novgorode gimusiu, muzikaliu Sergejumi Diagilevu ir A?sijungia A? ai??zMeno pasaulioai??? grupuotAi??s veiklAi??, tapdamas vienu ryA?kiausiA? jos atstovA?. Ai??ios grupAi??s nariai stipriai veikia M. DobuA?inskio estetinius principus ir kAi??rybinio stiliaus tapsmAi??, kadangi, be tradicinAi??s tapybos ir grafikos, jie ypatingAi?? dAi??mesA? skyrAi?? litografijai, knyginei grafikai, scenografijai, keramikos dekoravimui, architektAi??riniam peizaA?ui. Siekdamas nusakyti ai??zMeno pasaulioai??? esmAi??, M. DobuA?inskis raA?o A?ios grupuotAi??s tyrinAi??tojui E. Klimovui: ai??zMes niekuomet nesiekAi??me apibrAi??A?ti kokiA? nors principA? ir ai??zsurasti savo vietAi?? gyvenimeai???. Viskas buvo kaA?kaip sans entendu (netikAi??ta, be iA?ankstinio pasiruoA?imo), ir kai buvo bandoma iA?ryA?kinti tai, kas sudaro ai??zMeno pasaulioai??? esmAi??, gaudavosi ai??zne taiai???12. Nuo 1903 m. kaip tapytojas dalyvauja visose ai??zMeno pasaulioai??? parodose, o kai grupAi?? A?silieja A? RusA? dailininkA? sAi??jungAi??, iki 1911 m. savo darbus eksponuoja ir A?ios organizacijos parodose.

DvasiA?kai artimiausias M. DobuA?inskiui ai??zMeno pasaulioai??? atstovas yra puikaus iA?silavinimo, ai??zneA?tikAi??tinos kultAi??rosai??? rafinuotas estetas A. Benua. ai??zMano dA?iaugsmui, ai??i?? prisimena Mstislavas, ai??i?? aA? pastebAi??jau, kad jo skoniai ir simpatijos sutampa su mano, migloti mano potraukiai A?ia kaip tik surasdavo atgarsA?, ai??i?? mano meilAi?? ai??zhofmaniA?kumuiai??? ir Dickenso jaukumui, ir Anderseno pasauliui, ir viskam juokingam, artimam kvailiojimui ir naiviam. Mes abu vienodai, aA? maA?iau, mylAi??jome savo peterburgiA?kAi?? vaikystAi?? ir ai??zmAi??sA?ai??? PeterburgAi??.ai??? PrancAi??zA? kilmAi??s A. Benua sustiprina M. DobuA?inskio orientacijAi?? A? prancAi??zA? kultAi??rAi??, sudomina A?vairiais praeities meno stiliais, japonA? raiA?iniais, muzika ir ai??zprijaukinaai??? jA? prie teatro scenografijos. Nuo 1907 m. dailininkas jau dirba A?vairiA? Peterburgo ir Maskvos teatrA? spektakliA? scenografu.

Bendravimas su ai??zMeno pasaulioai??? atstovais pleA?ia M. DobuA?inskio kultAi??rinius horizontus, atkreipia dAi??mesA? A? A?vairiA? civilizacijA?, tautA? kultAi??rinA? palikimAi??, skatina atsiribojimAi?? nuo nusistovAi??jusiA? kanonA?, spontaniA?kAi?? raiA?kAi?? A?vairiose meno srityse. Nors pradA?ioje jis daugiau kuria tapybos, grafikos darbA?, taA?iau netrukus vis aktyviau reiA?kiasi ir kaip dramos bei muzikos spektakliA? scenografas, knygA? iliustratorius. Mstislavas nuo vaikystAi??s muzikalus, visAi?? gyvenimAi?? jA? supa muzika (motina ai??i?? operos dainininkAi??, o A?mona skambino fortepijonu). PlAi??todamas panmuzikalias neoromantikA? ir simbolistA? estetikos tendencijas muzikoje, jis regi ai??znepasotinamAi?? tapybos svajAi??ai???13. Subtilus muzikalumo jausmas dailAi??je yra viena esminiA? prieA?asA?iA?, suartinusiA? M. DobuA?inskA? su M. K. A?iurlioniu. M. DobuA?inskiui tarpininkaujant M. K. A?iurlionis, 1908 m. atvykAi??s A? PeterburgAi??, susipaA?A?sta su ai??zMeno pasaulioai??? nariais, o jo darbai netrukus parodomi prestiA?inAi??se Peterburgo ir Maskvos parodose. Iki Pirmojo pasaulinio karo M. DobuA?inskis reiA?kiasi A?vairiose kAi??rybos srityse, daA?nai vyksta A? VilniA?, A? VakarA? Europos kraA?tus, o 1914-aisiais ParyA?iuje apipavidalina garsiuosius S. Diagilevo ai??zRusA? baletoai??? spektaklius.

Pirmasis pasaulinis karas, Spalio revoliucija, pilietinis karas sujaukia iA? paA?iAi??ros jau sutvarkytAi?? M. DobuA?inskio ir artimA?jA? gyvenimAi??. Kai porevoliucinAi??s Rusijos dailAi??s gyvenime aukA?A?iausius valdA?ios postus uA?Ai??mAi?? daug talentingA? avangardinAi??s pakraipos menininkA?, liberaliA? paA?iAi??rA? M. DobuA?inskis patiki naujos idealios, teisingos visuomenAi??s ir ateities meno kAi??rimo idAi??jomis. 1917 m. dailininkas tampa VyriausybinAi??s komisijos meno klausimais nariu, o nuo 1918 m. jis ai??i?? A. Ai??tiglico techninio pieA?imo mokyklos dAi??stytojas.

Prasideda sudAi??tingiausias porevoliucinis pilietinio karo ir ekonominio chaoso laikotarpis, kai svarbiausios ai??i?? elementaraus iA?gyvenimo problemos. Ai??alyje didAi??ja suirutAi??, 1918 m. prasideda dramatiA?kas ai??zkarinio komunizmoai??? tarpsnis, kai bolA?evikai suvisuomenina privatA? turtAi??, Ai??kA? mobilizuoja pilietinio karo reikmAi??ms tenkinti, A?veda visuotinio darbo prievolAi??. Pinigai netenka vertAi??s. Nors dailininkas gauna ai??zprofesoriA?kAi??ai??? maisto davinA?, taA?iau jo neuA?tenka A?eimai, siauA?ia nepriteklius, badas, epidemijos: dizenterija, cholera, dAi??mAi??toji A?iltinAi??… 1919 m. pradA?ioje M. DobuA?inskis, pasinaudodamas A?vietimo narkomo Anatolijaus LunaA?iarskio protekcija, gelbAi??ja savo tAi??vAi??, kurA? Liaudies A?vietimo skyrius deleguoja A? bolA?evikA? uA?imtAi?? VilniA? ai??zpriimti ir organizuoti miesto muziejA? ir bibliotekA? apsaugAi??ai???. TAi??vAi?? jam pavyksta iA?gelbAi??ti, taA?iau tais paA?iais metais, vos aA?tuoniolikos sulaukusi, mirA?ta duktAi?? Vera, o A?iemAi?? ai??i?? motina. Tai skausmingi sukrAi??timai, ilgam paliekantys gilA? rAi??A?A? dailininko pasaulAi??jautoje. TaA?iau M. DobuA?inskis kabinasi A? gyvenimAi??, nuo 1919 m. jis Peterburgo dailAi??s akademijos dAi??stytojas, o nuo 1922 m. ai??i?? profesorius. Dalyvauja kuriant mieste DidA?jA? operos teatrAi??, tampa jo meninAi??s dalies vedAi??ju, iA?renkamas ErmitaA?o moksliniu saugotoju, kartu su M. Chagallu Vitebske kuria DailAi??s muziejA?, PraktinA? dailAi??s institutAi?? ir tampa jo direktoriumi.

Dailininkas daug dirba teatre, apipavidalina knygas, tampa Fotografijos ir fototechnikos instituto profesoriumi. Vis aiA?kiau suvokdamas bolA?evikinio idealios visuomenAi??s projekto A?lugimAi??, jis 1921 m. savo draugui, Lietuvos Respublikos pasiuntiniui sovietinAi??je Rusijoje Jurgiui BaltruA?aiA?iui A?teikia praA?ymAi?? Lietuvos pilietybei gauti. BirA?elio 27 d. Vilniuje staiga mirA?ta tAi??vas (palaidotas RasA? kapinAi??se, DobuA?inskiA? A?eimos kriptoje). Ai?? laidotuves dailininkas nespAi??ja ai??i?? negauna leidimo. TaA?iau netrukus profesorius M. DobuA?inskis A?teikia praA?ymAi?? DailAi??s akademijos vadovybei dAi??l ai??zkomandiruotAi??s A? BerlynAi?? su tikslu susipaA?inti su VakarA? Europos meno pasiekimaisai???. gautas teigiamas atsakymas, kuriame DailAi??s akademija, kAi??rusi naujAi?? poligrafijos fakultetAi??, A?pareigoja M. DobuA?inskA? iA?siaiA?kinti galimybes A?sigyti dailAi??s reikmenA?, mokymo priemoniA?, leidiniA? ir susipaA?inti su poligrafija uA?sienyje. Taip dailininkui atsivAi??rAi?? kelias grA?A?ti A? savo istorinAi?? tAi??vynAi?? prie giminAi??s A?aknA?.

AsmenybAi?? ir supanti aplinka

M. DobuA?inskis ai??i?? plaA?ios humanitarinAi??s kultAi??ros, visapusiA?kai iA?silavinusi, subtilaus skonio asmenybAi??, kuriai bAi??dinga neoromantinAi?? pasaulAi??jauta, visuminis poA?iAi??ris A? pasaulA?, gamtAi??, uA?aA?trintas A?mogaus vientisumo su gamta suvokimas. TodAi??l nestebina nusivylimas technokratinAi??mis VakarA? kultAi??ros raidos tendencijomis, potraukis dvasingai poetikai, A?vairioms slAi??piningoms pasaulio ir A?mogaus gyvenimo pusAi??ms, senovei, istoriniams paminklams, viduramA?iA? epochos reliktams vAi??lesniuose amA?iuose. Kita vertus, jis stebAi??tinai universalus, kupinas paA?inimo alkio kAi??rAi??jas, kuris reiA?kiasi A?vairiose kAi??rybos srityse: tapytojas, grafikas, graviAi??ros meistras, scenografas, pedagogas, kuria monumentalios tapybos kAi??rinius, knygA? iliustracijas, plakatus, dekoruoja porceliano dirbinius, raA?o kritinius straipsnius, atsiminimus, dAi??sto dailAi??, skaito plaA?iajai visuomenei ir specialiai auditorijai vieA?as paskaitas.

Anot amA?ininkA?, M. DobuA?inskis ai??i?? aukA?tas, grakA?tus, pasitempAi??s, elegantiA?kai apsirengAi??s tikras aristokratas, korektiA?kai bendraujantis su A?monAi??mis, nemAi??gstantis alkoholio, savo slapA?iausiomis mintimis ir jausmais besidalijantis tik su artimaisiais. Bendraudamas su mokiniais, neslegia jA? savo autoritetu, stengiasi surasti individualA? santykA? su konkreA?iu A?mogumi. Taip jA? apibAi??dina M. K. A?iurlionis ir daugelis vAi??lesniA?, jau po nepriklausomybAi??s atgavimo iA?kilusiA? Lietuvos kultAi??ros veikAi??jA?. ai??zLabai mAi??gau MstislavAi?? DobuA?inskA?. Jis toks aristokratiA?kas, draugiA?kas. DobuA?inskis kalbAi??jo lietuviA?kai, ypaA? gerai kalbAi??jo sAi??nus ai??i?? lankAi?? lietuviA?kAi?? gimnazijAi??, vedAi?? lietuvAi??. A?mona laikAi??si iA?didA?iai, kalbAi??jo rusiA?kai, turAi??jo A?takos antram sAi??nuiai???14.

Po kultAi??ringo ir santAi??raus aristokrato iA?ore slypAi??jo jautri ir paA?eidA?iama asmenybAi??, nepajAi??gianti apsiginti nuo grubumo ir agresijos. Jam bAi??dingos subjektyvios emocionalios reakcijos A? kultAi??ros, meno, kasdienio gyvenimo ir kitas jaudinanA?ias problemas. vyresnysis dailininko sAi??nus Rostislavas DobuA?inskis raA?o: ai??zPirmiausia jis buvo iki giliausios savo esybAi??s menininkas. Ai?? viskAi?? A?velgAi?? menininko akimis, viskAi?? vertino kaip menininkas, ir visa, kAi?? darAi??, kalbAi??jo, raA?Ai??, nulAi??mAi?? jo vidinio meninio gyvenimo sklaida. Ir visuomeniniame gyvenime reiA?kAi??si ir veikAi?? (daA?nai ir daug) tik kaip menininkas, beje, ir visa visuomeninAi?? veikla apsiribojo tik meno sritimiai???15. TodAi??l dailininkui bAi??dingos daA?nai perdAi??tos emocionalios reakcijos, neretai kraA?tutiniai pabrAi??A?tinai subjektyvAi??s jA? varginanA?iA? problemA? vertinimai. LaiA?kuose nuoA?irdi meilAi?? savo istorinei tAi??vynei, tokios frazAi??s, kaip ai??zmano Lietuvaai???, ai??zmAi??sA? miela Lietuvaai??? ir pan., po nepagrA?stA? prieA?iA?kai nusiteikusiA? lietuviA? kolegA? iA?puoliA? susipina su skausmingais iA?gyvenimais ir abejonAi??mis, ar jis teisingai pasielgAi?? gyvenimui pasirinkdamas varganAi?? LietuvAi??, o ne VakarA? Europos kultAi??ros centrus, kuriuose galAi??jo rasti kitas galimybes talento sklaidai ir pripaA?inimui.

IA? tikrA?jA? M. DobuA?inskis ne tik ryA?ki, jautriai reaguojanti A? aplinkAi?? individualybAi??, bet ir originalus, savito elegantiA?ko stiliaus dailAi??je kAi??rAi??jas, kurio darbuose atsispindi A?ie asmenybAi??s bruoA?ai ir groA?io jausmo subtilumas. Ai??vairiose meno srityse sukurti darbai iA?siskiria skirtinga atlikimo maniera, artistiA?kumu ir muzikalumu. ai??zLe style cai??i??est lai??i??homme (stilius ai??i?? tai A?mogus); ir DobuA?inskio stilius ryA?kiausias to patvirtinimas, ai??i?? raA?Ai?? N. Evreinovas. ai??i?? Savo kAi??riniuose jis pateikia pirmiausia save, savo santykA? su objektu, savo dAi??mesA?, paniekAi??, ignoravimAi?? arba meilAi?? jam, savo nuotaikAi??, savo poA?iAi??rA?, savo dvasiAi??, persmelktAi?? asmeniA?kumu, savo dvasinA? veidAi??ai???16.

GlaustAi?? savo tAi??vo charakteristikAi?? pateikia ir sAi??nus Vsevolodas DobuA?inskis. ai??zJis buvo tvarkingas, taA?iau be jokio pedantizmo A?eA?Ai??lio, ir tvarka buvo ypatinga, labai jauki… Knygas mAi??go aplenkti kokiu nors iA?margintu popieriumi, taA?iau neryA?kiu, todAi??l A?ios iA?kart A?gaudavo kaA?kAi?? asmeniA?ka. <...> ai??zTvarka ant stalo, ai??i?? juokaudavo tAi??vas, ai??i?? iA? esmAi??s priklauso nuo to, kaip iA?dAi??styti visi ant jo esantys daiktai ai??i?? kampu ar lygiagreA?iai vienas kitamai???17.

PraAi??jusio sunkiAi?? iA?gyvenimo mokyklAi?? suiruA?iA? nuniokotoje sovietinAi??je Rusijoje dailininko poreikiai iki gyvenimo pabaigos iA?lieka kuklAi??s, jis vengia antraeiliA?, nebAi??tinA? dalykA?. ai??zRinkdamasis menines medA?iagas, ai??i?? pasakoja sAi??nus, ai??i?? jis buvo kuklus, neleisdavo sau (o kartais paprasA?iausiai negalAi??jo sau leisti) pirkti geriausiA?, prabangiausiA? ai??i?? dAi??l to galima tik apgailestauti. Kadangi kai kurie, ypaA? teatrui skirti, darbai atlikti ant antrarAi??A?io popieriaus, tai praslinkus laikui A?itai matomaai???18.

Ai??gimtas A?avesys, elegancija, erudicija, sugebAi??jimas bendrauti su A?vairiA? kAi??rybiniA? interesA? A?monAi??mis traukia prie M. DobuA?inskio kitus menininkus. Dailininkas visur turi draugA?; A?eimos salono ir rengiamA? vakaroniA? sAi??kmei padeda A?monos vaiA?ingumas ir tai, kad ji, be prancAi??zA?, puikiai mokAi??jo anglA? ir vokieA?iA? kalbas. Artimiausi M. DobuA?inskio biA?iuliai: Aleksandras Benua, Borisas Kustodijevas, A. Remizovas, iA? Lietuvos bajorA? giminAi??s kilAi??s G. Narbutas, Lietuvoje ai??i?? Vladimiras Dubeneckis, Stasys UA?inskas. SkirtingA? sriA?iA? kAi??rAi??jA?, su kuriais bendrauja ar susiraA?inAi??ja dailininkas, ratas platus, daug A?A?ymybiA? ai??i?? Lietuvos ir uA?sienio menininkA?.

Nuolatos paskendAi??s A?vairiuose kAi??rybiniuose sumanymuose M. DobuA?inskis gyvena atitrAi??kAi??s nuo rutininAi??s tikrovAi??s; jis nepraktiA?kas, menkai rAi??pinasi materialiniais klausimais, kuriA? sprendimAi?? palieka A?monai. Ji tvarko visus finansinius A?eimos reikalus, organizuoja parodas, rengia ir pasiraA?inAi??ja su A?vairiomis galerijomis ir teatrais sutartis.

Santykiai su A?vairiomis meno tradicijomis

Dailininkas imlus subtilioms nestandartinAi??ms groA?io apraiA?koms, bet gerbia ir A?vairiA? tautA? bei kraA?tA? meno tradicijas. Jis daug keliauja, A?dAi??miai garsiausiuose uA?sienio muziejuose studijuoja didA?iA?jA? praeities meistrA? kAi??rinius. YpaA? A?avisi Piero della Francesca, Leonardo da Vinciai??i??u, Albrechtu DA?reriu, Sandro Boticelliai??i??u, Gustavu DorAi??, impresionistais (ypaA? Edgaru Degas), postimpresionistais (ypaA? Vincentu van Goghu), simbolistais (Arnoldu BAi??cklinu, Maxu Klingeriu, Franzu von StA?cku), modern stiliaus ir A?vairiA? klasikinio modernizmo krypA?iA? ai??i?? kubizmo, futurizmo, abstrakcionizmo, konstruktyvizmo ai??i?? meistrA? kAi??riniais. Daugelis A?iA? A?takA? jo kAi??rybai buvo laikinos. TaA?iau kalbant apie akivaizdA? ir iA?kart A? akis krintantA? M. DobuA?inskio tapybos, grafikos ir scenografijos savitumAi??, iA?nyra stiprus ir ilgalaikis japonA? klasikiniA? raiA?iniA? poveikis.

DomAi??jimosi moderniomis VakarA? meno kryptimis pradA?ia yra studijos A. AA?bAi??ai??i??s mokykloje ir kelionAi??s A? ParyA?iA? ir kitus VakarA? meno centrus, kuriuose dailininkas daug dAi??mesio skiria muziejA? ir naujAi?? menAi?? demonstruojanA?iA? galerijA? lankymui. PradA?ioje jA? A?avi klasikinAi??, vAi??liau ai??i?? simbolizmo, impresionizmo, postimpresionizmo, jugendo stiliaus dailAi??, japonA? klasikinAi?? graviAi??ra.

Dailininko kAi??rybos iA?takose slypi neoromantiniA? Arthuro Schopenhauerio ir Friedricho Nietzscheai??i??s idAi??jA? A?takos A?enklinta, muzikalumAi?? aukA?tinanti estetika. TodAi??l ankstyvojoje kAi??ryboje regima prancAi??ziA?ko impresionizmo ir vokiA?ko mistinio simbolizmo tendencijA? kova ir susiliejimas. Visur A? pirmAi?? planAi?? iA?plaukia pabrAi??A?tinai intuityvus lyrinis, o kartais ir mistinis giliausios pasaulio esmAi??s, slypinA?ios po iA?orinAi??s regimybAi??s sluoksniu, paA?inimas. LaiA?ke pirmosios jam skirtos monografijos autoriui S. Makovskiui dailininkas raA?Ai??: ai??zJauA?iu paslapties pasaulyje ir gyvenime buvimAi??, todAi??l traukia mistikaai???19.

KAi??rybos universalumas ir savitumas

Nors M. DobuA?inskis labiausiai Lietuvos visuomenei A?inomas kaip scenografas ir daugybAi??s tapybos bei grafikos darbA? autorius, taA?iau toks poA?iAi??ris A? jo kAi??rybinAi?? raiA?kAi?? neatitinka tikrovAi??s, nes jis yra stebAi??tinai universalus kAi??rAi??jas, besireiA?kiantis daugybAi??je skirtingA? sriA?iA?. Jo kAi??rybos skalAi?? nuolatos pleA?iasi ir sudAi??tingAi??ja, dailininkas ieA?ko naujA? kAi??rybinAi??s saviraiA?kos formA?, drAi??siai lauA?o tradiciniA? meno rAi??A?iA? ribas, kuria A?vairiomis miA?riomis technikomis. Ai??spAi??dA?iai, patirti lankantis A?vairiuose kraA?tuose, muziejuose, parodA? salAi??se, nusAi??da jo pasAi??monAi??je ir ilgainiui skatina eksperimentuoti, skverbtis A? naujas meno paA?inimo sritis. Jis reiA?kiasi A?vairiose kultAi??ros, socialinio gyvenimo, meno srityse, taA?iau, kalbant konkreA?iai apie menAi??, skirtingais tarpsniais vyrauja dAi??mesys tapybai, grafikai, knyginei grafikai, scenografijai, monumentaliajai dailei, pieA?iniui ir kitoms vaizduojamosios ir taikomosios dailAi??s formoms. Kartais tai tiesiogiai siejasi su gaunamais uA?sakymais ir iA?gyvenimo poreikiais.

1923 m. M. DobuA?inskis atvyksta A? Lietuvos laikinAi??jAi?? sostinAi?? KaunAi?? (kuriame pirmAi?? kartAi?? lankosi dar vaikystAi??je, pakeliui A? BirA?tono gydyklas) dalyvauti LietuviA? meno kAi??rAi??jA? draugijos Plastikos sekcijos surengtoje parodoje. Tuomet jA? iA?kilmingai pasitiko Peterburgo laikA? biA?iuliai Petras RimA?a, Kipras Petrauskas ir kiti. Parodoje, kurios atidaryme dalyvauja beveik visi vyriausybAi??s nariai, pirmAi?? kartAi?? Lietuvoje plaA?iai eksponuojami dailininko pieA?iniai, akvarelAi??s, litografijos, portretai, knygA? iliustracijos. Jo darbai sudaro svariausiAi?? A?ios parodos dalA?, susilaukia lankytojA? bei kultAi??rinAi??s bendruomenAi??s susidomAi??jimo.

1925 m. ValstybAi??s teatro kvietimu M. DobuA?inskis atvyko kurti dekoracijA?Ai?? Piotro A?aikovskio operai ai??zPikA? damaai???. Darbas pareikalavo daug energijos, organizaciniA? ir medA?iagos rinkimo sugebAi??jimA?. Ai??ios operos premjera ai??i?? neeilinis Kauno kultAi??rinio gyvenimo A?vykis, atneA?Ai??s didA?iulA? pasisekimAi??. 1925 m. geguA?Ai??s 17 d. laiA?ke A?monai jis glaustai konstatuoja: ai??zTaigi, buvo triumfas. Man sakAi??, kad pirmAi?? kartAi?? A?ia teatro dailininko darbas susilaukAi?? aplodismentA?ai???20. Po kiek laiko M. DobuA?inskiui suteikta Lietuvos pilietybAi??. Tarp pirmosios kelionAi??s A? KaunAi?? ir galutinio apsisprendimo A?sikurti Lietuvoje jis, prieA? iA?vykdamas A? VakarA? EuropAi??, apsilankAi?? su parodomis Rygoje ir dailininkAi?? suA?avAi??jusiame savo senamiesA?io architektAi??ra ir A?monAi??mis Taline. VAi??liau jis dirbo A?vairiuose VakarA? Europos kultAi??ros centruose, kur kAi??rAi?? dekoracijas, rengAi?? savo kAi??riniA? parodas.

Giliausiose savo sielos kertelAi??se A?is senAi??ja Lietuvos istorija besidomintis kAi??rAi??jas buvo kultAi??riA?kai angaA?uotas inteligentas, tikintis pasaulio pertvarkos idAi??ja pasitelkus menAi??. RegAi??damas realiAi?? kultAi??ros padAi??tA? atgimusioje Lietuvos valstybAi??je, pasiryA?o paskirti tolesnA? gyvenimAi?? savo istorinAi??s tAi??vynAi??s kultAi??ros ir meno plAi??trai. TaA?iau jo iA?aukA?tinti romantiA?ki idealistiniai siekiai netrukus susiduria su nebrandA?ios Kauno miesA?ioniA?kos inteligentijos interesais ir rAi??sA?ios kasdienybAi??s realijomis. Tuomet, kai dailininkas atvyko A? laikinAi??jAi?? Lietuvos sostinAi??, joje labai trAi??ko butA? su patogumais. TodAi??l M. DobuA?inskis gyveno Liudo ir Bronislavos GirA? A?eimoje. Buto A?eimininkAi?? teigAi??, kad atvykAi??s A? KaunAi?? dailininkas jautAi?? uA?slAi??ptAi?? savo kolegA? nenuoA?irdumAi??, geranoriA?kumo trAi??kumAi??, pavydAi?? ir skausmingai tai iA?gyveno. Daugelis abejojo jo nuoA?irdA?iais norais skatinti lietuviA?kos dailAi??s suklestAi??jimAi??. Toks netikAi??jimas A?eidAi??… Kai kurie kolegos lietuviA? dailininkai A?A?velgAi?? pavojA? ir iA?A?Ai??kA? savo uA?imamoms pozicijoms Lietuvos kultAi??roje. Dailininko atstAi??mimo ir izoliacijos nuostatas stiprino ir tai, kad jis nemokAi??jo lietuviA? kalbos21.

Neatsitiktinai 1925 m. pabaigoje M. DobuA?inskis raA?o skulptoriui Petrui RimA?ai: ai??zAA? negaliu ramiai dirbti Kaune, kur dauguma A? mane A?velgia kaip A? nepraA?ytAi?? sveA?iAi??. per daug naiviai tikAi??jau, kad atvaA?iavAi??s galiu dalytis savo A?iniomis ir kiek leidA?ia jAi??gos dirbti draugiA?kai, ir niekad nepretendavau A? kokA? nors vadovaujamAi?? vaidmenA? ai??i?? A?ito negaliu pakAi??sti!ai???22 TriukA?mingas ai??zPikA? damosai??? pasisekimas ir ypaA? po dailininko iA?vykimo atsiradAi??s vakuumas daugeliui Lietuvos kultAi??ros veikAi??jA? padAi??jo suvokti tokio lygio asmenybAi??s buvimo Lietuvoje svarbAi??. TodAi??l A?vairiuose Europos kultAi??ros centruose dirbantA? dailininkAi?? vis daA?niau pasiekia lietuviA? menininkA? raginimai visiems laikams A?sikurti savo istorinAi??je tAi??vynAi??je.

1929 m., apsisprendAi??s A?sikurti Lietuvoje, M. DobuA?inskis grA?A?o A? KaunAi??, kur pradAi??jo savo A?vairiapusAi?? kultAi??rinAi?? ir meninAi?? veiklAi??. Dabar tarsi atrodAi??, kad poA?iAi??ris A? dailininkAi?? keiA?iasi. Jis buvo europinio lygio A?A?ymybAi??, greitai pasireiA?kAi?? A?vairiose laikinosios sostinAi??s kultAi??rinio ir dailAi??s gyvenimo srityse. IA? Kauno M. DobuA?inskis raA?o: ai??zAi??is kraA?tas, reikia pasakyti, kaA?koks Europos stebuklas <...>. Gyvename arti gamtos ai??i?? pro langAi?? gAi??riuosi nuostabiais saulAi??lydA?iais, aplinkinAi??mis kalvomis ir Nemunu, nes mAi??sA? horizonto neuA?goA?ia kaminai, dangoraiA?iai, ir mes regim, kaip miA?kai <...> pavasarA? pradeda A?aliuoti, kaip ant kalvA? tirpsta sniegas ir t. t. [A?ia] aA? reikalingas ir nesu, kaip ParyA?iuje, menininkas qualitAi?? nAi??gligeable [neA?ymus, nepastebimas ai??i?? A. A.] ai??i?? tai moralinis atpildas…ai???23

Gyvendamas Kaune, M. DobuA?inskis yra aktyvus visuomeninio ir kultAi??rinio gyvenimo veikAi??jas. Jis tampa vienu iA? dailininkA? grupAi??s ai??zArsai??? steigAi??jA? ir nariA?, dirba 1930 m. Lietuvos ministrA? kabineto sudarytoje Heraldikos komisijoje valstybAi??s A?enklui nustatyti. Taip pat dalyvauja daugelio kitA? komisijA? senovAi??s paminklA? apsaugos bei jA? restauravimo klausimais darbe. Jis paraA?o studijas ai??zApie Vytauto A?enklAi??ai??? (1932), ai??zVytis: Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s herbo istoriniA? variantA? bruoA?aiai??? (1933). Paskelbia straipsniA? apie Lietuvos valstybinAi?? vAi??liavAi?? (1938) ir ai??zVilniaus senovAi??. Gedimino kalnasai??? (1939). Pastarajame apraA?o Gedimino bokA?to istorijAi??, aptaria aukA?tutinAi??s pilies rekonstrukcijos problemas. Dailininkas rengia interjerus prezidento rAi??muose, Vytauto DidA?iojo gimnazijoje KlaipAi??doje, Karo muziejuje. Kaip ir anksA?iau, kai gyveno Rusijoje, daug dAi??mesio skiria knygA? apipavidalinimui ir iliustracijoms (ai??zGiesmAi?? apie GediminAi??ai???, 1938), nutapo Vytauto DidA?iojo portretAi??, kuria ekslibrius, plakatus, paA?to A?enklus.

Dailininkas itin atsakingai A?velgia A? pasirinktAi?? profesijAi??, nuo to neatsiejami darbingumas ir reiklus savikritiA?kas poA?iAi??ris A? save. ai??zMane visuomet stebino jo nepaprastas darbingumas ir atkaklumas darbe, ai??i?? raA?o sAi??nus V. DobuA?inskis. ai??i?? Savo darbAi?? jis iA?dAi??stydavo per visAi?? dienAi??; darbas su teatro eskizais, pieA?iniai iA? natAi??ros, memuarA? raA?ymas, skaitymas, darbas su medA?iaga ir pan. dirbo greitai ir todAi??l buvo labai produktyvus. niekuomet tuA?A?iai neleido laiko ir po ilgos darbo dienos daA?nai sAi??sdavo raA?yti laiA?kA? ai??i?? darydavo tai lengvaiai???24.

ai??zTobulumo siekimasai??? yra vienas ryA?kiausiA? M. DobuA?inskio asmenybAi??s bruoA?A?, siejantis dailininkAi?? su garsiausiu Lietuvoje jo mokiniu Liudu Truikiu ir M. K. A?iurlioniu. Siekiant apibAi??dinti psichologizuoto ir poetiA?ko M. DobuA?inskio meninio stiliaus savitumAi??, tikriausiai reikia kalbAi??ti apie jA? sAi??lygojusius veiksnius, kurie ne visuomet vienodai veikia skirtingas dailininko meninAi??s saviraiA?kos sritis: scenografijAi??, tapybAi??, grafikAi??, knyginAi?? ir A?urnalinAi?? grafikAi??, taikomAi??jAi?? dailAi??. Pirmiausia jo kAi??rybos savitumAi?? apsprendA?ia labai asmeninis santykis su supanA?iu gamtos pasauliu, sugebAi??jimas iA? jo ai??ziA?plAi??A?tiai??? charakteringiausius bruoA?us. Kitas svarbus veiksnys ai??i?? A?sijautimas A? kAi??rybos objektAi?? ir savitas jo interpretavimas, pasitelkiant subtilaus muzikalumo, lanksA?ios emocionalios linijos, grafizmo, A?tricho teikiamas meninAi??s iA?raiA?kos galimybes. A?ia ir atsiskleidA?ia unikalus M. DobuA?inskio sugebAi??jimas pasirinkti kitiems nebAi??dingus, persmelktus paslaptingos paprastumo poetikos, netgi meninAi??s ai??zanalizAi??sai??? objektus, daA?nai nepastebimus ar visiA?kai ignoruojamus kitA? menininkA?. JA? neretai sudomina pabrAi??A?tinai kasdieniA?ki kraA?tovaizdA?io ar architektAi??rinAi??s fizionomikos objektai, kuriuose dailininkas A?A?velgia ypatingAi?? estetinAi?? vertAi?? ir poetikAi??.

M. DobuA?inskio meninAi??s kAi??rybos procesas taipogi savitas. Jis ilgai brandina ir neA?ioja savyje meninius sumanymus, taA?iau per kAi??rybos aktAi?? viskas liejasi spontaniA?kai. Anot V. MilaA?evskio, dailininkas ai??zpriklauso tiems menininkams, kurie nevargsta kurdami eskizus… Vaizdiniai gimsta iA?kart smegenyse, plyksteli kaip elektros lemputAi??, tereikia pasukti jungiklA?. M. DobuA?inskis ai??zuA?sidegaai???, ranka griebiasi plunksnos, plunksna linksta link popieriaus, ai??zminutAi?? ai??i?? ir eilAi??s lengvai tekaai???. Eskizas uA?metamas iA?kart. Dailininkas neabejoja. Darbo reikia tik tiek, kad grafiA?kas vaizdinys A?gautA? iA?baigtumAi??, nepriekaiA?tingAi?? formos grakA?tumAi??ai???25.

UA?slAi??pta miesto architektAi??ros landA?afto poetika

M. DobuA?inskis iA?garsAi??jo kaip subtilus urbanistinio peizaA?o dainius, kuris pirmiausia susitelkia ne A? iA?orinius konkreA?iA? miestA? bruoA?us, o A? jA? vidinAi??s dvasios, savitai interpretuojamA? panoramA?, gatviA?, namA?, kiemA? specifinAi??s fizionomikos perteikimAi??. Miesto tema dailininkAi?? sudomino lankantis VakarA? Europos kultAi??ros centruose, intensyviau miesto motyvus jis pieA?ia po kelioniA? A? MiunchenAi??, VenecijAi??, ParyA?iA?. Miuncheno periode aptinkame paslaptingus ir mA?slingus simbolistinAi??s estetikos paveiktus miesto vaizdinius. Charakteringas to meto urbanistinio peizaA?o pavyzdys yra ai??zGatvAi?? Miuncheneai??? (1901). NaudojamA? iA?raiA?kos priemoniA? visuma A?is darbas artimiausias simbolizmo korifAi??jA? F. von StA?cko, M. Klingerio, A. BAi??cklino ir Odilono Redono paveikslams.

VAi??liau, suformavAi??s savo estetikos, artimos modern stiliui, principus, dailininkas sukuria daug Lietuvos, Rusijos, VakarA? Europos miestA? poetiA?kA? urbanistiniA? peizaA?A?. Jie iA?siskiria kompozicija, paslaptingumu, originaliu psichologizuotu vaizduojamA? objektA? traktavimu, specifine linijos bei ritmo poetika ir kitomis formaliomis plastinAi??mis savybAi??mis. Dailininko poA?iAi??ris A? miestAi?? glaudA?iai siejasi su konkreA?iame gyvenimo tarpsnyje vyraujanA?iomis pasaulAi??A?iAi??rinAi??mis nuostatomis ir tuo metu jA? veikusiais estetiniais idealais. ai??zDobuA?inskA?, ai??i?? taikliai A?vardija S. UA?inskas, ai??i?? jaudino ne urbanistika, o vidinis miesto gyvenimas, kurA? jis regAi??jo paA?iuose paprasA?iausiuose daiktuose ai??i?? sienoje, stoge ar lange, turinA?iuose, jo A?odA?iais tariant, savo praeitA?, savo ai??ziA?gyvenimusai???26. DaugumAi?? A?iA? architektAi??riniA? peizaA?A? tik su tam tikromis iA?lygomis galime vadinti tapyba, kadangi jie daA?niausiai sukurti miA?riomis temperos, akvarelAi??s, tuA?o, spalvoto pieA?tuko ir kitomis technikomis ant kartono ar popieriaus.

Ankstyvajame kAi??rybinAi??s evoliucijos etape architektAi??riniuose peizaA?uose vyrauja neoromantinAi??s ir simbolistinAi??s nuostatos, vAi??liau jas keiA?ia susiA?avAi??jimas impresionistA?, postimpresionistA? tapyba, japonA? raiA?iniais. TaA?iau savito brandaus M. DobuA?inskio architektAi??rinio peizaA?o stiliaus tapsmui greta japonA? raiA?iniA? stipriausiAi?? poveikA? turi modern, jugendo stiliaus, Art nouveau estetika ir meninAi??s iA?raiA?kos principai, kuriuos nuo antrojo deA?imtmeA?io papildo A?vairiA? modernizmo krypA?iA? skelbiamos idAi??jos bei meninAi??s iA?raiA?kos priemonAi??s. PrasidAi??jus Rusijos Spalio revoliucijai, liberaliA? paA?iAi??rA? dailininko architektAi??riniuose peizaA?uose stiprAi??ja avangardinAi??s, futuristinAi??s ir konstruktyvistinAi??s estetikos poveikis.

JaunystAi??je M. DobuA?inskio, kaip ir daugelio XX a. pradA?ios dailininkA?, pasaulAi??jautai bAi??dingas tragizmas, aA?trus disharmonijos ir VakarA? kultAi??ros krizAi??s jausmas, nusivylimas sparA?iai besiverA?ianA?ios A? A?vairias gyvenimo sritis siauros technokratinAi??s kultAi??ros apraiA?komis. Ai??ios nuostatos atsispindi erdvAi?? uA?gniauA?ianA?ius galingus kranus, tiltus ir kitokias technines konstrukcijas vaizduojanA?iuose grafikos darbuose ai??zLondonas. Ant tiltoai??? (1906), ai??zLondonas. Tiltasai??? (1908), ai??zMiesto sapnai. Darbasai??? (1908), ai??zMiesto sapnai. Urvaiai??? (1918) ar visAi?? paveikslo erdvAi?? apvaldanA?iuose susigrAi??dusiA? masyviA? namA? siluetuose, tarp kuriA? nei A?mogui, nei gamtai jau nebelieka erdvAi??s ai??i?? ai??zMiesto sapnai. Tylumaai??? (1918), ai??zMiesto sapnai. Chaosasai??? (1921). Dailininkas ilgisi A?mogA? priglaudA?ianA?ios natAi??ralios gamtinAi??s erdvAi??s, aukA?tA? dvasios polAi??kiA?, tikro profesionalumo, kuris, jo poA?iAi??riu, vartotojiA?koje visuomenAi??je negailestingai iA?stumiamas A? kultAi??rinio ir meninio gyvenimo paribius.

SparA?iai XX a. pradA?ioje augantys didieji VakarA? miestai, jA? industrinAi??s dalys, M. DobuA?inskio akimis, yra naujos agresyvios technokratinAi??s pasaulAi??jautos A?sigalAi??jimo simboliai, kurie liudija apie humanistinAi??s kultAi??ros pagrindA? griovimAi??. Paskaitoje ai??zMenas ir mechaninAi?? kultAi??raai???, skaitytoje 1925 m. Rygoje ir 1926 m. Berlyne, dailininkas teigia: ai??zMAi??sA? laikui bAi??dingi nepaprasti pasiekimai industrinAi??s technikos srityje ir stulbinanti mechaniA?kumo paA?anga su tuo iA?skirtiniu vaidmeniu, kuris apskritai tenka maA?inai. Tai iA? tikrA?jA? pirmAi?? kartAi?? A?monijos istorijoje mechaniA?kumAi??, utilitarumAi??, konstruktyvumAi?? paverA?ia vienu svarbiausiu visos mAi??sA? akyse besiskleidA?ianA?ios kultAi??ros pagrindu, kultAi??ros, kurios charakteringas bruoA?as ai??i?? dinamikaai???27.

TaA?iau dailininkAi?? labiausiai domina ne industriniai miesto motyvai ar reprezentaciniai daA?niausiai kitA? dailininkA? darbuose vaizduojami architektAi??ros ansambliai, o tai, kas iA?saugoja humanistinAi??s kultAi??ros istorijos, konkreA?iA? tautA? praeities, jA? dvasios pAi??dsakus, nukrypsta nuo tradiciniA? urbanistinAi??s ir landA?aftinAi??s tapybos bei grafikos kanonA?. V. MilaA?evskis prisimena dailininko A?odA?ius: ai??zTik vienatvAi?? pasivaikA?A?iojimo metu atveria jums ir dvasiAi??, ir akis. Jus galite sustoti, paA?velgti A? kokA? nors uA?kampA?, ai??zuA?uvartA?ai??? ir niekam nereikia dAi??l to atsiskaityti, niekieno atsipraA?inAi??ti. A?ia viskAi?? ir iA?vysi!ai??? <...> Jis buvo meistras pastebAi??ti kokA? nors namelA?, praeities liekanAi??, iA?kart uA?griebdamas A?vilgsniu originaliausiAi?? ir neA?prastAi??. Jo meilAi?? vienatvei buvo suprantama ai??i?? tik vienatvAi??je galima surasti save patA?, iA?traukti iA? savo slapA?iausiA? gelmiA? tai, kas bAi??dinga jam vienam, DobuA?inskiuiai???28.

O A?vairius uA?kampius, jA? paslaptingAi?? poetikAi??, neA?prastus architektAi??rinius namA? elementus, netikAi??tus vaizdavimo rakursus dailininkas labai vertina. Jis darbuose iA?ryA?kina konkretaus miesto uA?slAi??ptos, taA?iau autentiA?kos dvasios, fizionomikos tikrAi??jAi?? prigimtA?, ne tAi?? paradinAi?? miesto pusAi??, kuri daA?niausiai demonstruojama ai??zvisaAi??dA?iamsai??? turistams atvirutAi??se. M. DobuA?inskis manAi??, kad niekas taip tiksliai neperteikia konkretaus miesto dvasios, kaip uA?kaboriA?, paslaptingA? kiemA?, gatveliA? raizginiai. TodAi??l jais uA?pildyti dailininko daA?niausiai A?vairiomis miA?riomis technikomis sukurti Lietuvos, Rusijos, Europos ir Amerikos miestA? vaizdiniai. Daugelyje M. DobuA?inskio laiA?kA? ir knygoje ai??zAtsiminimaiai??? aptinkame fragmentus, kurie liudija apie ypatingAi?? emocinA? dailininko santykA? su konkreA?iu miestu. 1914 m. birA?elio 23 d. laiA?ke A. Benua jis prisipaA?A?sta: ai??zMane Londonas veikia visiA?kai savitai. ParyA?ius iA?A?aukia A?vairialypA? dA?iaugsmAi??. Londonas gi daA?nai baugina, kaip Peterburgas, ir tai juk taip pat neblogi pojAi??A?iaiai???29.

Gyvendamas Lietuvoje dailininkas A?amA?ino daugybAi?? A?alies provincijos miesteliA? ir architektAi??ros ansambliA? vaizdiniA?. YpaA? vaisingos buvo jo paA?intinAi??s 1933ai??i??1934 m. kelionAi??s po A?vairius A?emaitijos miestelius. DAi??mesio susilaukAi?? ir AukA?taitija bei DzAi??kija.

Intymi Vilniaus senamiesA?io poetika

M. DobuA?inskio kuriamas siaurA? kreivA? Vilniaus gatveliA?, A?vairiA? stiliA? baA?nyA?iA? bokA?tA? siluetA? ir ankA?tA? kiemA? pasaulis yra prisodrintas giliA? A?iltA? spalvA?, pabrAi??A?ianA?iA? emocinio kAi??rAi??jo santykio su A?iuo miestu autentiA?kumAi??. Vilniaus architektAi??riniai peizaA?ai kupini jaukumo, A?stabios poetikos, harmonijos, trapumo ir pabrAi??A?tino mieste vyravusiA? architektAi??ros stiliA?, kreivA? senamiesA?io gatveliA?, arkA? estetizavimo.

M. DobuA?inskis, atvykAi??s pavieA?Ai??ti pas savo dAi??dAi?? 1884 m. pavasarA? prieA? velykines A?ventes, Vilniuje pirmAi?? kartAi?? paA?ino visAi?? A?ia besiskleidA?ianA?io pavasario A?avesA?. Ai??i kelionAi?? paliko jam didA?iulA? A?spAi??dA?. ai??zVilniuje jau buvo pavasaris su A?velniu A?ydru dangumi, ir po geometriA?ko ir grieA?to Peterburgo aA? netikAi??tai iA?vydau siauras kreivas gatveles su spalvotais namais, aukA?tus raudonus A?erpiA? stogus, virA? kuriA? iA?kyla aukA?ti bokA?tai ir baA?nyA?iA? bokA?teliai. Viskas buvo A?ventiA?ka po linksmai A?ildanA?ia saule ir oras buvo prisodrintas A?stabaus dA?iaugsmingo velykinio skambesioai???30.

VAi??liau dailininkas nuolat lankydavosi Vilniuje pas artimus giminaiA?ius, o 1889ai??i??1895 m. jau gyveno Lietuvos sostinAi??je, mokAi??si II-ojoje gimnazijoje. Vilnius jam tapo materialiu istorinAi??s tAi??vynAi??s A?vykiA? A?sikAi??nijimu. 1903 m. vasarAi??, vaA?iuodamas su A?eima aplankyti Alytuje tarnavusio tAi??vo, dailininkas uA?suko ir A? VilniA?, kur, jau remdamasis savo nauja, vakarietiA?ka studijA? ir muziejine patirtimi, kryptingai pasirinkdamas A?domius motyvus, regAi??jimo kampAi??, grieA?A?iau komponuodamas kAi??rAi?? akvareles ir grafinius kAi??rinius. ai??zBAi??damas Vilniuje, aA? pirmAi?? kartAi??, jei atsiribosime nuo dviejA? trijA? pieA?iniA?, sukurtA? studentavimo laikais, pradAi??jau pieA?ti ir pakampes ai??i?? kiemAi??, uA?verstAi?? dAi??A?Ai??mis, su virA? jA? kylanA?ia barokinAi??s varpinAi??s virA?Ai??ne, ilgAi?? tuA?A?iAi?? Petro ir Povilo baA?nyA?ios sienAi?? su medeliu prieA?akyje ir A?vairius smulkius architektAi??rinius motyvus…ai???31

IA?siskyrimas su Vilniumi ir grA?A?imas A? jo senamiesA?io gatveliA? raizginius po ilgesnio laiko dailininkui, jau regAi??jusiam daugelA? VakarA? Europos miestA?, tarsi naujai atvAi??rAi?? akis A? savitAi?? Vilniaus groA?A?. SubrendAi??s menininkas jau kitaip A?velgAi?? A? A?iame mieste jA? apglAi??busiAi?? senovAi??. ai??zIA? pat pradA?iA? ir per visus gyvenimo A?iame mieste metus jis buvo man mielas ir tarytum gimtas bei ai??zsavasai???; net ir gimnazija, kurios nemAi??gau, A?iam jausmui netrukdAi?? ai??i?? jis iA?liko visAi?? gyvenimAi??. Siurbdamas A? save visus skirtingus senovAi??s A?spAi??dA?ius ir ja A?avAi??damasis, aA? pats to nepastebAi??damas studijavau architektAi??rAi?? ir stilius. Dauguma gracingA? ir dailiA? vilnietiA?kA? baA?nyA?iA? buvo pastatyta XVIII a., ir to amA?iaus dvasiAi?? aA? pirmAi?? kartAi?? paA?inau bAi??tent A?iaai???, ai??i?? teigAi?? dailininkas ai??zAtsiminimuoseai???32.

IA?vykAi??s iA? Lietuvos ir po studijA? universitete jis vis sugrA?A?ta A? VilniA?, kuriame ilgiau vieA?i 1906ai??i??1907, 1912, 1914ai??i??1915 metais ir pieA?ia jo gatveliA?, kiemA?, arkA? poetikAi?? perteikianA?ius vaizdinius, istorinius paminklus, baA?nyA?ias, peizaA?us. ai??zDaugiausia pieA?iau Vilniuje, nuolat uA?vaA?iuodamas iA? Peterburgo. AA? jau nesivarA?iau pieA?imo gatvAi??se. PieA?ti buvo jauku, niekas netrukdAi??, tik kartais sklido nemalonAi??s kvapai spalvingiausiame vilnietiA?kame ai??zgeteai???, kurA? labiausiai pamilau, ai??i?? su jo siauromis ir kreivomis gatvelAi??mis, perkirstomis arkA?, ir skirtingA? spalvA? namaisai???33.

Skirtingai nuo kitA? Rusijos imperijos miestA?, Vilnius M. DobuA?inskiui atrodo dvasiA?kai artimas paslaptingos rimties ir tyrumo miestas. IlgalaikA? dvasinA? ryA?A? sutvirtino A?eimoje gyvavusios pagarbos protAi??viA? A?emei tradicijos: ai??zMano dvasiniai ryA?iai su Vilniumi, ai??i?? prisipaA?A?sta jis, ai??i?? nenutrAi??ko iki 1915 metA?, o bendravimas su jo senove ir Lietuvos gamta man, dailininkui, visada turAi??jo didA?iulAi??s reikA?mAi??sai???34.

Pirmasis Vilniaus miesto motyvus vaizduojantis mums A?inomas darbas yra 1902 m. nulieta akvarelAi?? ai??zKiemelis Vilniujeai???. TaA?iau pagrindinius Vilniaus miesto groA?A? aukA?tinanA?io ciklo darbus jis sukAi??rAi?? 1906ai??i??1907 m., kai lankAi??si Vilniuje pas tAi??vAi??, ir 1914 m., kai mAi??gino pratAi??sti anksA?iau pradAi??to sumanymo A?gyvendinimAi??. DailininkAi?? labiausiai domino originalAi??s kituose miestuose neregAi??ti Vilniaus fizionomikos elementai, kasdienio miestieA?iA? gyvenimo vaizdai. M. DobuA?inskA? visiA?kai pagrA?stai galima pavadinti vienu didA?iA?jA? Vilniaus senamiesA?io groA?A? A?lovinanA?iA? dainiA?. Jo daugiausia akvarele sukurtuose darbuose vyrauja siauros ir kreivos Vilniaus gatvelAi??s, arkos, ankA?ti kiemeliai, konkuruojanti baA?nyA?iA? bokA?tA? sAi??A?auka (ai??zTilto gatvAi?? senajame Vilniujeai??? (1906), ai??zStikliA? gatvAi?? Vilniujeai??? (1906), ai??zMAi??siniA? gatvAi??ai??? (1906ai??i??1907), ai??zOmnibusas Vilniujeai??? (1906ai??i??1907), ai??zKotrynos baA?nyA?iaai??? (1907), ai??zSena sienaai??? (1907), ai??zTurgavietAi?? prie sienosai??? (1907), ai??zPetro ir Povilo baA?nyA?iaai??? (1907), ai??zGatvelAi??ai??? (1907), ai??zAuA?ros vartaiai??? (1914), ai??zPilies skersgatvisai??? (1906ai??i??1919) ir kiti). Savo paveiksluose dailininkas uA?fiksavo nemaA?ai iki mAi??sA? dienA? jau neiA?likusiA? Vilniaus pastatA?. Dalis A?iA? darbA? 1907 m. buvo eksponuoti parodoje Vilniuje. 1907 m. rugsAi??jo 2 d. laiA?ke vilnieA?iui dailininkui Levui Antokolskiui, rengusiam kolektyvinAi?? parodAi?? Vilniuje, jis raA?o: ai??zParodAi?? man norAi??tA?si apriboti tik vilniA?kAi??mis akvarelAi??mis, kad, esant galimybei, jei tokia bus, surengA?iau dar vienAi?? savo parodAi??. Grafikos darbus atsiA?siu taip pat. Vien akvareliA? su vilniA?kiais motyvais bus, kaip JAi??s pamatysite iA? sAi??raA?o, apie 20, jei ne visas 20 ai??i?? solidus skaiA?iusai???35.

Meniniu ir istorinAi??s atminties poA?iAi??riu, bene A?domiausi A?io tarpsnio vilnietiA?ko ciklo darbai yra ai??zStikliA? gatvAi?? Vilniujeai???, ai??zTilto gatvAi?? senajame Vilniujeai??? ir ai??zOmnibusas Vilniujeai???. NeA?prasto dailininkui beveik kvadratinio formato akvarelAi??je ai??zStikliA? gatvAi?? Vilniujeai??? itin jautriai perteikiama to meto miesto gyvenimo atmosfera, negrA?A?tamai iA?nykAi??s vienas charakteringiausiA? senamiesA?io bruoA?A? ai??i?? puikiai deranA?ios architektAi??riniame kraA?tovaizdyje arkos. AkA? traukia santAi??rus paveikslo koloritas, meistriA?kai nupieA?ta lanksA?ios gatvAi??s perspektyva, kuriAi?? iA?ryA?kina jautrus grafiA?kas pieA?inys.

Visai kitaip Vilniaus miesto poetika atsiskleidA?ia sodresniA? spalvA? akvarelAi??je ai??zTilto gatvAi?? senajame Vilniujeai???, kurios pirmame plane taipogi regime jau iA?nykusio Vilniaus architektAi??rinius elementus. Ai?? akis krinta ne tik A?iltas koloritas, bet ir peizaA?o tapybai bAi??dingas kompozicinis sprendimas, kai pagrindiniai architektAi??riniai objektai nuo emociniu poveikiu neutralios prieA?akinAi??s paveikslo dalies atitraukiami A? antrAi?? eilAi??. O priekinAi??je menkai uA?pildytoje kAi??rinio dalyje iA?ryA?kinami akmeninio gatvAi??s audinio raizginiai. Paveiksle taikliai atskleidA?iamas Vilniaus architektAi??rai A?prastas kreivA? gatviA? susipynimas, virA? kurio iA?kyla miestui bAi??dingi raudonA? A?erpiA? stogai, kuriuos vainikuoja baltos Ai??v. Jurgio baA?nyA?ios siluetas.

TreA?ias darbas, primenantis iA?nykusios miesto praeities pAi??dsakus, yra ai??zOmnibusas Vilniujeai???. Tai labai A?domaus kompozicinio sprendimo A?iltA? tonA? kAi??rinys, kurio pirmame plane vaizduojama arkliais traukiama transporto priemonAi??. DidA?iAi??jAi?? paveikslo erdvAi??s dalA? uA?ima neryA?kiomis gelsvomis spalvomis nutapyta namo siena ir tvora, taA?iau emociniu poveikiu svarbiausia apatinAi?? dalis, kurioje greta dviejA? moterA? figAi??rA? vyrauja A?aismingA? formA? omnibuso siluetas. Ai??is vertikalus A?iltA? spalvA? darbas A?domus architektAi??riniA? pastato detaliA? iA?dAi??stymu, kuris sustiprina vientisumo A?spAi??dA?.

Vilniaus miesto motyvai iA?nyra ir M. DobuA?inskio sukurtoje Jurgio KarnaviA?iaus istorinio siuA?eto operos ai??zRadvila PerkAi??nasai??? scenografijoje, kuriAi?? rengdamas dailininkas specialiai keliauja A? VilniA? susipaA?inti su muziejuose ir archyvuose saugoma istorine medA?iaga. Operos scenovaizdA?iuose pavaizdavo charakteringus Vilniaus architektAi??ros akcentus ai??i?? RotuA?Ai??s aikA?tAi??, AuA?ros vartus, A?emutinAi??s pilies rAi??mus.

Kauno architektAi??rinio peizaA?o intymumas ir ryA?ys su gamta

Ai?? VilniA? M. DobuA?inskis A?velgia kaip A? gerai paA?A?stamus savo namus, kuriuose praleido svarbius gyvenimo metus, o santykis su laikinAi??ja Lietuvos sostine Kaunu yra sudAi??tingesnis. Jis ruoA?iasi A?A? miestAi?? paversti savo namais, taA?iau tenka pripaA?inti, kad dAi??l daugybAi??s dailininko iA?vykA? ir dAi??l tragiA?kai Lietuvai susiklosA?iusiA? aplinkybiA? A?is siekis liko neA?gyvendintas. PirmAi?? kartAi?? jis A?ia lankosi dar vaikystAi??je, pakeliui A? BirA?tono gydyklas. 1923 m., kaip minAi??jau, jau antrAi?? kartAi?? apsilanko Kaune, dabar jau nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikinojoje sostinAi??je, ir sulaukia susidomAi??jimo savo kAi??ryba, tad pakeliui A? VakarA? Europos miestus, kuriuose rengAi?? savo darbA? parodas, laiA?ke biA?iuliui G. Vereiskiui, susiA?avAi??jAi??s Kaunu, raA?o: ai??zIki Berlyno aA? dar neatvaA?iavau todAi??l, kad Kaune labai miela ir jauku… AA? kiek nustebintas, kad vietiniai dailininkai taip menkai pieA?ia KaunAi??, labai puikA? miestelA?ai???36. JA? A?avi A?is dviejA? didA?iA?jA? Lietuvos upiA? santakoje iA?kilAi??s miestas, apsuptas A?alumos ir A?ydinA?iA? sodA?, su ryA?kiais senamiesA?io architektAi??ros akcentais, kuriame peizaA?inAi?? architektAi??ra itin glaudA?iai sAi??veikauja su gamta.

1923 m. geguA?Ai??s 20 d. laiA?ke R. ir V. DobuA?inskiams raA?o: ai??zAplink sodai ir kalnai uA?nugaryje, visi sodai A?ydi, ir A?ydi obelys bei vyA?nios. Nueisi pas poniAi?? A?iurlionienAi?? ai??i?? ten visur sodas ir suokia lakA?tingalos. A?ia mieste yra A?stabiA? kampeliA?, aA? padariau 10 pieA?iniA?, visiA?kai iA?baigtA?. Yra viena vieta prie Neries A?ioA?iA?, kur ji A?teka A? NemunAi?? ir baigiasi miestas, ten nuostabAi??s juodi mediniai nameliai, visai A?augAi?? A? A?emAi??, o prieA?ais juos gilus griovys, tiksliau slAi??nis, visas A?ydinA?iose obelyse, o uA? jA? milA?iniA?ka gotikinAi?? baA?nyA?ia su A?erpiA? stogu, o uA? jos A?velgia kitos varpinAi??s. Tai taip graA?u! Tarsi Italija! A?ydA? kvartaluose ai??i?? nuostabAi??s namai su iA? virA?aus uA?mautais stogais, o priemiestis visas iA? A?ydrA?, A?aliA?, rusvA?, rudA? ir violetiniA? nameliA? ai??i?? apsivalgymasai???37.

Tikriausiai A?spAi??dA?iai, po ilgo laiko patirti grA?A?us A? savo istorinAi?? tAi??vynAi??, paveikAi?? jo apsisprendimAi?? apsigyventi Kaune. Laikinojoje sostinAi??je sukurti architektAi??riniai peizaA?ai, lyginant su vilniA?kiais, yra asketiA?kesni, juose blAi??sta spalvos, A?sivyrauja monochrominiai darbai. Dailininkas sukuria savitus A?io miesto groA?A? perteikianA?ius paveikslus ai??zKaunas. Ai??ariA?iA? baA?nyA?iaai??? (1930), ai??zArbatinAi??ai??? (1930), ai??zNamai Daukanto gatvAi??je Kauneai??? (1931), ai??zKaunas. Seni namaiai??? (1931), ai??zKatedraai??? (1931), ai??zKaunas, ValstybAi??s teatrasai??? (1931), ai??zKaunas, seni namaiai??? (1932), ai??zKaunas, A?aliakalnis A?iemAi??ai??? (1939) ir kitus. MinAi??ti darbai vaizduoja A?vairius motyvus, skirtingos ir jA? meninAi??s iA?raiA?kos priemonAi??s. Dailininkas, tarsi sAi??moningai nustumdamas A? antrAi?? eilAi?? spalvinAi??s iA?raiA?kos galimybes, kaip ir japonA? meistrai, dAi??mesA? sutelkia A? kompozicinA? paveikslo vientisumAi?? ir nuotaikos perteikimAi??. PavyzdA?iui, ai??zKaunas. Ai??ariA?iA? baA?nyA?iaai??? derina klasikinAi??s VakarA? dailAi??s ir japonA? raiA?iniA? elementus, kurie akivaizdAi??s paveikslo kompozicijoje ir japonA? peizaA?inei tapybai bAi??dingame pirmame plane asketiA?ko gumbuoto medA?io kamieno vaizdavime. KAi??rinyje vyrauja tiesiog idealiai A?komponuotas ir tiksliai su pagrindinAi??mis architektAi??ros detalAi??mis pavaizduotas vertikalus baA?nyA?ios ansamblis. Itin matomas pabrAi??A?tinas grafiA?kumas ir linijinio pieA?inio preciziA?kumas.

Visai kitoks savo kompoziciniu, koloritiniu sprendimu yra vienas geriausiA? M. DobuA?inskio kaunietiA?ko ciklo paveikslA? ai??zNamai Daukanto gatvAi??je Kauneai???. Vaizdas, kaip ir RytA? Azijos meistrA? kAi??riniuose, pateikiamas iA? virA?aus, iA? vadinamojo ai??zpaukA?A?io skrydA?ioai???. A?ia vyrauja labai tikslus kompozicinAi??s erdvAi??s organizavimas, erdvAi??s, kurioje didA?iuliai dekoratyvAi??s namA? stogA? plotai susipina su grafiniais meistriA?kai perteiktais elementais, iA? kuriA? iA?siskiria spontaniA?kas linijinis medA?io vaizdinys.

ai??zVis dAi??lto, ai??i?? raA?o Augustinas Savickas, ai??i?? reikia pripaA?inti, kad, palyginAi?? DobuA?inskio peizaA?us, sukurtus Vilniuje 1906ai??i??1907 metais, su tapytais Kaune po keliA? deA?imtmeA?iA?, nematome beveik jokio skirtumo: dailininkas kartojasi, nebeieA?ko naujA? iA?raiA?kos bAi??dA?. MaA?ai kuo skiriasi ir jo darbai, sukurti Kaune A?vairiu laikuai???38. Toks subtilaus tapytojo ir menotyrininko A. Savicko vertinimas nAi??ra visiA?kai teisingas, kadangi mAi??sA? aptartuose kAi??riniuose akivaizdus dailininko profesinis augimas kompozicijos srityje. Daugelis Kaune sukurtA? paveikslA? iA?siskiria intymumu, jautriu poA?iAi??riu A? miestAi?? ir jA? supantA? kasdienio groA?io ir ypatingos poetikos kupinAi?? gamtos pasaulA?.

Ai??naA?as A? scenografijAi??

Vis dAi??lto pagrindinis M. DobuA?inskio kAi??rybinAi??s veiklos baras Lietuvoje ai??i?? darbas Kauno valstybAi??s teatre, kuriame jis buvo pirmas aukA?A?iausio tarptautinio lygio scenografijos profesionalas, L. Truikio A?odA?iais tariant, ai??zdideliA? vandenA? laivasai??? (1914ai??i??1918 m. legendinAi??s S. Diagilevo trupAi??s ai??zRusA? baletasai??? ParyA?iuje scenografas, apipavidalinAi??s daugybAi?? garsiA? teatrA? spektakliA?). Gyvenant Lietuvoje scenografija ai??i?? svarbiausia dailininko veiklos sritis, o tapyba, grafika, knygA? iliustravimas tarsi pasitraukAi?? A? antrAi?? eilAi??. Nuo 1931 m. M. DobuA?inskis dirba ValstybAi??s teatro vyr. dailininku-scenografu, sukuria net trisdeA?imt aA?tuoniA? spektakliA? scenografijas ir kostiumus. Tai ai??i?? dekoracijos ne tik klasikiniA? operA? ir baletA? spektakliams, bet ir lietuviA? autoriA? operoms bei dramoms. Ai??is ai??zMeno pasaulioai??? estetinius principus plAi??tojAi??s scenografas tampa viena ryA?kiausiA? Lietuvos teatro figAi??rA?, kurios skelbiami estetiniai principai, A?kAi??nyti konkreA?iu meniniu pavidalu, iA? esmAi??s keiA?ia A?alies teatralA? poA?iAi??rA? A? scenografijAi??, jos problemas ir tikslus. M. DobuA?inskio asmenybAi??s, jo aukA?tA? estetiniA? kriterijA? poveikA? jauA?ia visi kolegos ir pirmiausia reA?isieriai, kurie A?dAi??miai iA?klauso subtiliai iA?sakomas pastabas. Savo darbuose dailininkas atsiriboja nuo lAi??kA?to natAi??ralizmo, liaudiA?kumo imitacijA? ir paverA?ia spektakliA? dekoracijas, kostiumus organiA?ka teatrinio vyksmo dalimi, sukuria savitAi?? dekoratyvesnAi?? scenovaizdA?io koncepcijAi??, kurioje svarbus organiA?kas muzikalus A?vairiA? teatrinio meno komponentA? funkcionavimas. LaiA?kuose savo artimiesiems jis konstatuoja, kad Kaune yra labai geras ValstybAi??s teatras ai??i?? opera ir drama, taA?iau baleto ai??i?? tik uA?uomazgos. PrisipaA?A?sta, kad A?ia dirba tiesiog su pasigAi??rAi??jimu ir savo kAi??rybiniame darbe yra visiA?kas A?eimininkas, nes ai??i?? niekas niekada niekur netrukdo.

Tokio tarptautinio lygio profesionalo atAi??jimas A? Kauno valstybAi??s teatrAi?? stipriai paveikia ne tik jo ai??zveidAi??ai???, bet pirmiausia meninA? kolektyvo lygA?, kadangi A? spektaklA? ir visus jo sudAi??tinius komponentus M. DobuA?inskis A?velgia kaip A? visumAi?? ir yra reiklus savo kolegoms ir bendraautoriams. Ai??A? mAi??sA? scenografijos patriarcho reiklumAi?? ir tobulumo siekimAi?? perAi??mAi?? ir jo talentingiausias mokinys L. Truikys. Vis dAi??lto tenka pripaA?inti, kad minAi??tas reiklumas, nors dailininkas pasiA?ymi ypatingu sugebAi??jimu neA?A?eisti kolegA?, neretai iA?A?aukia negatyviAi?? reakcijAi?? ir maA?iau talentingA? pavyduoliA? intrigas. TaA?iau M. DobuA?inskis A?ias nuoskaudas uA?gniauA?ia savyje ir daA?niausiai nesiskundA?ia net artimiausiems A?monAi??ms. ai??zTanhoizerioai??? premjeros dienAi?? laiA?ke A?monai raA?o: ai??zAA? labai patenkintas siuvAi??jais, kostiumerAi??s pas mane atbAi??ga bardamosios po 10 [kartA?] kasdien dAi??l kiekvienos smulkmenos ai??i?? tai mane labai jaudina. Turiu pasakyti, kad niekur, net chud[oA?estvennom] teatre, kAi?? jau kalbAi??ti apie DrezdenAi?? ir netgi DiuseldorfAi??, aA? nebuvau tokiu tikru dailininku ai??i?? spektaklio diktatoriumi. <...> JokiA? stabdA?iA?, jokio skubumo, viskas daroma taip noriai ir, svarbiausia, su tokia meile! AA? iA? tikrA?jA? jauA?iau pasitenkinimAi?? savo darbu A?ias tris savaites, ir A?tai dabar pabaiga, ir, kaip visuomet, man liAi??dnaai???39. M. DobuA?inskio A?naA?as A? Lietuvos scenografijos istorijAi?? yra toks svarus ir daugialypis, kad reikAi??tA? specialaus iA?samaus tyrinAi??jimo.

1939 m. M. DobuA?inskis iA?vyko A? LondonAi?? rengti savo darbA? parodos. TaA?iau prasideda Antrasis pasaulinis karas, sujaukAi??s visus menininko planus. KurA? laikAi?? dailininkas gyveno jam artimame ParyA?iuje, taA?iau, gavAi??s biA?iulio Michailo A?echovo kvietimAi??, iA?vyksta A? JAV, kur jauA?iasi saugesnis. 1940 m. Niujorke ir kituose JAV miestuose surengtose savo kAi??riniA? parodose dailininkas eksponuoja Lietuvos peizaA?us, o vAi??liau Niujorko, Monrealio ir Toronto teatruose kuria scenografijas, raA?o atsiminimus. Dailininko palikimas milA?iniA?kas, jis apipavidalino, sukAi??rAi?? scenografijas, kostiumus daugiau nei A?imtui spektakliA? beveik A?eA?iasdeA?imtyje pasaulio teatrA?, iliustravo per penkiasdeA?imt knygA?, sukAi??rAi?? virA?elius ar vinjetes daugiau nei dviem A?imtams leidiniA?, tAi??kstanA?ius tapybos, grafikos kAi??riniA? ir pieA?iniA?. M. DobuA?inskio darbai saugomi pusA?imtyje muziejA? VakarA? Europoje ir JAV, daugybAi??je privaA?iA? kolekcijA?. atvykusA? gyventi A? JAV jA? itin stebino, kad A?ia, skirtingai nei Europoje, menkai vertinamas iA?silavinimo universalumas, o prioritetas teikiamas siauro profilio specialistams. JAV ir Kanadoje jis kAi??rAi?? dekoracijas ir kostiumus operos, baleto ir dramos spektakliams, dalyvavo kuriant kino filmus. TaA?iau dailininkas nemAi??gsta perdAi??tai ai??zsuprekintosai??? JAV kultAi??ros, sunkiai prisitaiko prie aplinkos ir vis svajoja grA?A?ti A? dvasiA?kai artimesnAi?? EuropAi??. TodAi??l po M. DobuA?inskio mirties Niujorke 1957 m. lapkriA?io 20 d., vykdydamas tAi??vo valiAi??, jo palaikus sAi??nus palaidojo ParyA?iaus kapinAi??se.

Glaustai aptarAi?? A?vairius Mstislavo DobuA?inskio sAi??sajA? su Lietuva ir kAi??rybinAi??s veiklos aspektus, galime konstatuoti, kad jis yra iA?skirtinAi??s svarbos ne tik rusA?, bet ir XX a. pirmos pusAi??s Lietuvos dailAi??s figAi??ra. Dailininkas gyveno laikotarpiu, kai radikalAi??s poslinkiai ai??zdrebinoai??? kultAi??rAi??, socialinA? gyvenimAi??, menAi??. Jo kAi??ryba sugeria ir savitai transformuoja daugelA? to meto meno bruoA?A?, ji iA?skirtinAi?? potraukiu paslaptingai, mistinei, uA?slAi??ptai reiA?kiniA? esmei, tikAi??jimu, kad menu galima harmonizuoti ir pertvarkyti technokratiniA? tendencijA? nuA?mogintAi??, A?mogui prieA?iA?kAi?? pasaulA?.

1 ?i?????i??N??i??????N??????? ??. ?i????N????????????i??????N? / ???i?????i???????i?? ??????????Ni?????????i?? ?i??. ?i??N???N???????. ai??i?? ??oc?????i??: ???i??N????i??, 1987. ai??i?? P. 208.

2 ?i????N????????????i??????N? ?? ?i?????i??N??i??????N??????? / ????N?Ni??., ??Ni???i??????N??i??., ??Ni???????i??Ni??. ?i??. ?i??N???N????????i??. ai??i?? ???i??????Ni?? ?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????: Ai???????i?????i??????Ni???i??N??????? ??Ni?????i????Ni??, 1997. ai??i?? P. 244ai??i??245.

3 A?r.: ???i??Ni?????i???? ?i??N??????i???i???? ?? Ni??N?N?N??????i?? ??N???N?N?N?Ni??????. ai??i?? ??. 2. ai??i?? ????N??????i??: ???i?????i??Ni???i???i????Ni???i???i??N??????i?? ??N???N?N?N?Ni??????, 1982. ai??i?? P. 177.

4 ?i?????i??N??i??????N??????? ??. ?Y??N?N????i?? / ???i?????i???????i?? ??????????Ni?????????i?? ?i??. ?i??N???N???????. ai??i?? ???i??????Ni?? ?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????: ???i????-???? ?i??????Ni??Ni?????? ?i??N??i???i????????, 2001. ai??i?? P. 229ai??i??230.

5 ?i?????i??N??i??????N??????? ??. ?i????N????????????i??????N?. ai??i?? P. 26.

6 Ten pat. ai??i?? P. 116.

7 Ten pat. ai??i?? P. 26.

8 Ten pat. ai??i?? P. 83.

9 Ten pat. ai??i?? P. 169.

10 Ten pat.

11 Ten pat. ai??i?? P. 164.

12 DobuA?inskis M. LaiA?kas E. Klimovui 1955 03 15 // LaiA?kai draugams. ai??i?? LNB RKRS. ai??i?? F. 151ai??i??4.

13 DobuA?inskis M. Paskaitos ai??zMenas ir mechaninAi?? kultAi??raai???, skaitytos 1925 m. Rygoje ir 1926 m. Berlyne, juodraA?tis. ai??i?? LNB RKRS. ai??i?? F. 30ai??i??51.

14 A?ukas V. Margi gyvenimo puslapiai. SalomAi??ja ir Jonas Aleksos. ai??i?? Vilnius: Ogamas, 2003. ai??i?? P. 89.

15 ?i?????i??N??i??????N??????? ??. ?Y??N?N????i??. ai??i?? P. 395.

16 ?i????N????????????i??????N? ?? ?i?????i??N??i??????N???????. ai??i?? P. 33ai??i??34.

17 Ten pat. ai??i?? P. 226.

18 Ten pat. ai??i?? P. 227.

19 DobuA?inskis M. LaiA?kas S. Makovskiui 1927 09 15 // LaiA?kai draugams. ai??i?? LNB RKRS. ai??i?? F. 30ai??i??1ai??i??2868ai??i??7.

20 ?i?????i??N??i??????N??????? ??. ?Y??N?N????i??. ai??i?? P. 184.

21 A?r.: ?i????N????????????i??????N? ?? ?i?????i??N??i??????N???????. ai??i?? P. 113ai??i??114.

22 ?i?????i??N??i??????N??????? ??. ?Y??N?N????i??. ai??i?? P. 190.

23 DobuA?inskis M. LaiA?kai draugams. ai??i?? LNB RKRS. ai??i?? F. 30ai??i??1.

24 ?i????N????????????i??????N? ?? ?i?????i??N??i??????N???????. ai??i?? P. 231.

25 Ten pat. ai??i?? P. 58.

26 Ten pat. ai??i?? P. 119.

27 DobuA?inskis M. Paskaitos ai??zMenas ir mechaninAi?? kultAi??raai???, skaitytos 1925 m. Rygoje ir 1926 m. Berlyne, juodraA?tis.

28 ?i????N????????????i??????N? ?? ?i?????i??N??i??????N???????. ai??i?? P. 65ai??i?? 66.

29 ?i?????i??N??i??????N??????? ??. ?Y??N?N????i??. ai??i?? P. 131.

30 ?i?????i??N??i??????N??????? ??. ?i????N????????????i??????N?. ai??i?? P. 50.

31 Ten pat. ai??i?? P. 192.

32 Ten pat. ai??i?? P. 93ai??i??94.

33 Ten pat. ai??i?? P. 195.

34 DobuA?inskis M. RaA?tas Lietuvos Respublikos A?galiotam diplomatiniam atstovui RTFSR, 1921. ai??i?? LNB RKRS. ai??i?? F. 30. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 41. ai??i?? L. 1.

35 ?i?????i??N??i??????N??????? ??. ?Y??N?N????i??. ai??i?? P. 85.

36 DobuA?inskis M. LaiA?kas G. Vereiskiui 1923 11 15 // LaiA?kai draugams. ai??i?? LNB RKRS. ai??i?? F. 144ai??i??159ai??i??2.

37 ?i?????i??N??i??????N??????? ??. ?Y??N?N????i??. ai??i?? P. 163.

38 Savickas A. A?alia tyla. Memuarai. ai??i?? Vilnius: Tyto alba, 2002. ai??i?? P. 29.

39 1939 m. spalio 26 d. laiA?kas E. DobuA?inskienei // ?i??N???N??????? ?i??. ??N?Ni????N??i???i???? ?i?????i??N??i??????N??????? 1875ai??i??1957. ai??i?? ?i???i??????????Ni???i????: ??N??????i???????? ?i?????i?????i??, 1988. ai??i?? P. 74.