AmA?inybAi??s A?viesa

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: ArmAi??nijos kultAi??ra
AUTORIUS:Ai??Romualdas A?Ai??sna
DATA: 2013-12

Ai??

DraugiA?ki ryA?iai nuo seno sieja LietuvAi?? ir ArmAi??nijAi??. Lietuva buvo pirmoji pasaulyje valstybAi??, 1991 metA? rugpjAi??tA? pripaA?inusi ArmAi??nijos Respublikos nepriklausomybAi??. Tiesti naujus kelius dviejA? A?aliA? ekonominiam ir kultAi??riniam bendradarbiavimui padeda ir ArmAi??nijosai??i??Lietuvos forumas, kurio steigimo deklaracijAi?? prieA? metus priAi??mAi?? A?ymiausi mAi??sA? A?alies politikos, mokslo, meno, visuomenAi??s atstovai. Vis daugiau gerA? A?enklA? A?gyvendinant abiejA? valstybiA? vyriausybiA? susitarimAi?? dAi??l bendradarbiavimo kultAi??ros srityje. ArmAi??nijos meno mylAi??tojai turAi??jo progAi?? susipaA?inti su M.K. A?iurlionio kAi??ryba Jerevane, o DailininkA? sAi??jungos parodA? salAi??je Vilniuje A?urmuliavo tapybos paroda ai??zArmAi??nijos paletAi??ai???. YpaA? graA?iA? A?spAi??dA?iA? klausytojams paliko Lietuvos sostinAi??je vieA?Ai??jAi??s armAi??niA?ko dAi??duko virtuozas kompozitorius DA?ivanas Gasparianas, surengAi??s A?spAi??dingAi?? koncertAi?? su vilniete operos dainininke Asmik Grigorian. Didelio susidomAi??jimo ai??zKultAi??ros naktiesai??? programoje Vilniaus rotuA?Ai??je susilaukAi?? ai??zChaA?aturian trioai??? iA? ArmAi??nijos koncertas. A?urnalisto Romualdo A?Ai??SNOS pasakojime ai??i?? dviejA? skirtingA?, bet draugiA?kA? kultAi??rA? bendradarbiavimo atspindA?iai,
gyvi susitikimA? ArmAi??nijoje ir Lietuvoje A?spAi??dA?iai.

AA?iAi?? tau, mano ArmAi??nija!

PravertAi?? sielai kalnai,

Tu begalybAi??s idAi??jAi??

Man iA? dangaus grAi??A?inai.

Ai??

Eduardas MieA?elaitis

Sidabrinis Ararato spindesys

Toli horizonte iA?vydome iA?kilusiAi?? snieguotAi?? aukA?to kalno virA?Ai??nAi??. Tarsi nusileidAi??s iA? dangaus mAi??lynAi??s, mums mojo, A? savo glAi??bA? kvietAi?? ArmAi??nijos tAi??vas didingasis Araratas.

AraratAi?? myli, jam lenkiasi kiekvienas armAi??nas. Tai nuo A?io kalno, kaip pasakojama legendoje, nusileido Nojus, iA?sigelbAi??jAi??s nuo pasaulinio tvano.

Araratas ai??i?? A?ventas armAi??nA? tautos kalnas, jA? meilAi??, siela ir viltis. Sidabrinis Ararato sniegynA? spindesys kiekvienam armAi??nui primena tautos didybAi??, jos kanA?ias ir viltis, spinduliuoja seniai prabAi??gusiA? metA? A?viesAi??.

Nors Araratas yra Turkijos teritorijoje, armAi??nai A?A? kalnAi?? laiko savu. Paklausk bet kurA? armAi??nAi??, nuo kur prasideda Jerevanas, ir jis nedvejodamas mostels ranka A? Ararato pusAi??: ai??zAi??tai nuo A?iaai???.

Ararato kalnas vaizduojamas ArmAi??nijos valstybAi??s herbe.

Pasirodo jis esant ypatingoms oro sAi??lygoms, kupinas paslapties ir didybAi??s. Araratas ai??i?? tai dalelAi?? to, kas visuomet susijAi?? su ArmAi??nija, su jos vieta tautos atmintyje ir istorijoje.

UA?gesusA? bazalto vulkanAi??, stAi??ksantA? ArmAi??nijos kalnyne, sudaro du kAi??giai. Vakarinis ai??i?? Didysis Araratas siekia 5165 metrus, rytinis ai??i?? MaA?asis ai??i?? 3925 metrus. A?iemAi?? vasarAi?? DidA?iojo Ararato virA?Ai??nAi?? dengia amA?inas sniegas.

Prie Ararato traukia ir palankaus oro lAi??kuriuoja alpinistA? bAi??reliai. Ai?? garsA?jA? kalnAi?? ne kartAi?? kopAi?? ir mAi??sA? A?alies atstovai.

Daugiau kaip prieA? 150 metA? Ararato virA?Ai??nAi?? pasiekAi?? A?ymus geodezininkas, Vilniaus universiteto auklAi??tinis, karinis topografas Juozapas Chodzka. Ai?? DidA?jA? AraratAi?? jis A?kopAi?? 1850 metA? rugpjAi??tA?. Nors buvo nepalankios oro sAi??lygos ai??i?? siautAi?? audros, bet per penkias dienas Chodzkai pavyko pasiekti legendinio kalno virA?Ai??nAi??. Ai??sirengAi??s sniego olAi??, Chodzka A?vykdAi?? numatytus stebAi??jimus ir matavimus.

Darydamas trianguliacinius matavimus PietA? Kaukaze, vAi??liau ArmAi??nijoje, Ai??iaurAi??s Kaukaze, Chodzka kalnuose praleido keturiolika sunkiA? metA?.

Araratas visai neblogai matomas iA? A?vairiA? A?alies vietA?. Net iA? Jerevano vieA?buA?io balkono gali dA?iaugtis jo apA?avais. Diena, kai jis pasirodo A?monAi??ms, laikoma gera, sAi??kminga diena.

Per ilgaamA?Ai?? savo istorijAi?? A?alis turAi??jo ne vienAi?? sostinAi??. Jerevanas ai??i?? jau dvyliktoji. Ai??viesiA? vilA?iA? ir meilAi??s miestas 2010-aisiais minAi??jo savo 2792 metA? sukaktA?. ArmAi??nijos sostinAi??, vyresnioji Romos sesuo, ne kartAi?? sugriauta iki pamatA?, laikoma vienu graA?iausiA? pasaulio miestA?.

ArmAi??nijos architektAi??ros mokyklai neabejotino poveikio turAi??jo Bizantijos kultAi??ra ir palyginti anksti A?alyje A?sigalAi??jusi krikA?A?ionybAi??.

IA? kokios pusAi??s gAi??rAi??tumeis Jerevano panorama ai??i?? visur iA?vysi A?vairiA? amA?iA? baA?nyA?iA? kupolus ir bokA?tus.

Dar vienas ir, ko gero, vos ne svarbiausias pastebAi??jimas ai??i?? geranoriA?kas amA?iA? tradicijA? perimamumas. Jei nutrAi??ktA? A?i gija, Jerevanas visiems laikams prarastA? tAi?? savitumAi?? ir nepaaiA?kinamAi?? A?avesA?, kurie taip jA? skiria nuo daugelio kitA? pasaulio miestA?.

Jerevano puoA?mena ai??i?? tufe ir bazalte A?amA?inti garsieji architekto Aleksandro Tamaniano ai??zautografaiai???: ArmAi??nijos vyriausybAi??s rAi??mai, Operos ir baleto teatras Respublikos aikA?tAi??je… BuvAi??s Peterburgo dailAi??s akademijos auklAi??tinis po revoliucijos Rusijoje buvo atsidAi??rAi??s Teherane, bet po ilgA? apmAi??stymA? grA?A?o A? TAi??vynAi??. Tamanianas buvo Jerevano rekonstrukcijos pirmojo generalinio plano autorius. Ai??is planas, parengtas 1924 metais, ir tapo sostinAi??s vizitine kortele.

Viagra Professional buy

Respublikos aikA?tAi??s ansamblA?, be VyriausybAi??s komplekso, dar sudaro ArmAi??nijos istorijos muziejus, penkiA? A?vaigA?duA?iA? vieA?butis ai??zMariott Armeniaai???, UA?sienio reikalA? ir Energetikos ministerijA? pastatas, taip pat centriniai ArmAi??nijos paA?to rAi??mai. Stiliaus vientisumas ir harmonija ypaA? pabrAi??A?ia A?iA? statiniA? monumentalumAi?? ir kruopA?A?iai iA?saugotas senosios armAi??nA? architektAi??ros tradicijas. A?ia daugybAi?? arkA?, paAi??status puoA?ia akmens raiA?iniai, vaizduojantys erelio skrydA?, liauno elnio A?uolA?, alyvA? A?akelAi??…

Ai??alia svarbiausios ArmAi??nijos aikA?tAi??s, medA?iA? pavAi??syje ai??i?? nepakartojama vandens fejerija. Pasiklausyti 2750 fontanAi??liA? A?iurlenimo, pasidA?iaugti A?viesos ir A?eA?Ai??liA? A?aismu, vandens kaskadomis kasdien kaip A? tikrAi?? A?ventAi?? A?ia susirenka tAi??kstanA?iai jerevanieA?iA? ir miesto sveA?iA?.

Dar vienas tiltelis iA? praeities A? A?iA? dienA? krantus ai??i?? garsieji Jerevano vidaus kiemai. Jau kelinta diena gAi??rimAi??s senaisiais sostinAi??s kampeliais, kreivais ir vingiuotais skersgatviais, ornamentais iA?margintais vartais, senosios architektAi??ros pavyzdA?iais. JA? ne tiek jau daug, tad neapA?iAi??rAi??ti visA? bAi??tA? lyg ir nepadoru, nes tai ypatinga akmens miesto savastis. Senieji kiemai ai??i?? ne tik nematomas amA?iA? ryA?ys, bet ir juose plevenanti iA?didaus miesto dvasia… PlokA?ti stogai, laiptA? laipteliA? raizginiai, vynuogienojuose paskendusios terasos, staleliai, suoleliai, pinti krAi??slai ai??i?? viskas taip sudAi??liota, taip susijAi??, kad jei kAi?? nors pamAi??gintume iA?mesti, dingtA? visas armAi??niA?ko kiemo ypatingumas.

ArmAi??nija (Hajastanas) ai??i?? senos, labai senos kultAi??ros A?alis, kurioje gyvena nedidelAi?? tauta, ne kartAi?? tartum pasakA? paukA?tis Feniksas pakilusi iA? pelenA? ir liepsnA?. ArmAi??nija ai??i?? tai vienas seniausiA? A?monijos civilizacijos centrA? ir pirmoji pasaulyje A?alis, kurioje krikA?A?ionybAi?? tapo valstybine religija.

Archeologiniai tyrinAi??jimai rodo, kad A?ios valstybAi??s, A?siterpusios tarp Juodosios ir Kaspijos jAi??rA?, teritorijoje aA?tuntajame tAi??kstantmetyje prieA? KristA? A?monAi??s vertAi??si A?emdirbyste. Ai??alies kalnuose ir A?ydinA?iose lygumose jau prieA? mAi??sA? erAi?? buvo aukA?tos kultAi??ros Urartu valstybAi??.

Dvylika sostiniA?

NAi?? viena pasaulio A?alis per savo istorijAi?? neturAi??jo tiek daug sostiniA?, kaip ArmAi??nija. Jerevanas ai??i?? dvyliktoji A?alies sostinAi??, vienas seniausiA? pasaulio miestA?. Ai??kurtas 782 metais pr. Kr., jis mena laikus, kai ArmAi??nija buvo didelio regiono valstybAi?? tarp Juodosios, VidurA?emio ir Kaspijos jAi??rA?. 2010 metais Jerevanas paminAi??jo miesto 2792-Ai??sias metines.

UA? penkiolikos kilometrA? nuo Jerevano ai??i?? dar viena senoji ArmAi??nijos sostinAi??. Tai EA?miadzinas ai??i?? A?A?ymusis viso pasaulio armAi??nA? religinis centras.

Kur tik paA?velgsi aplinkui ai??i?? akmuo, akmuo. Vulkaninis tufas, granitas, bazaltas… Akmenyje ai??i?? visa neaprAi??piama spalvA? gama: nuo A?alsvos iki skaisA?iai raudonos, kartais pereinanA?ios net A? juodAi??…

EA?miadzino architektAi??ra ai??i?? akmens architektAi??ra. IA? akmens armAi??nai statAi?? viskAi?? ai??i?? namus, tvirtoves, A?ventyklas. Gyvendami tarp akmens ir ant akmens, grumdamiesi su negailestingais prieA?ais, jie iA?moko taupyti ne tik vandenA?, bet ir statybinA? akmenA?. ArmAi??nA? meistrai kAi??rAi?? A?edevrus, A?avinA?ius grieA?tomis formomis, proporcijomis, racionalumu ir darna.

Didybe dvelkia ArmAi??nijos pasididA?iavimas ai??i?? pirmoji pasaulyje krikA?A?ioniA?koji katedra (303 m.), Vai??i??VII amA?iais perstatyta, o 1956 metais ir restauruota. Pasakojama, kad pirmojo armAi??nA? katoliko Ai??v. Grigorijaus Ai??vietAi??jo vizijoje bAi??simos baA?nyA?ios statybos vietAi?? nurodAi??s pats VieA?pats.

ArmAi??nA? ApaA?taliA?kosios baA?nyA?ios A?ventovAi??je ai??i?? EA?miadzino katedroje po iA?kilmingo sutikimo Jerevano oro uoste meldAi??si popieA?ius Jonas Paulius II.

Ai??ai??zAi??ventasis EA?miadzinas stovi kaip didysis simbolis ArmAi??nijos tikAi??jimo A? vienatinA? Dievo sAi??nA?, kuris atAi??jo iA? dangaus, kuris mirAi?? ir atpirko mAi??sA? nuodAi??mes ir kurio prisikAi??limas A?ymAi??jo naujojo dangaus ir naujosios A?emAi??s pradA?iAi??. Visiems armAi??nams EA?miadzinas lieka jA? tvirto tikAi??jimo A?vaizdA?iu, nepaisant kupinos kanA?iA?, pralieto kraujo praeities ir dabartiesai???, ai??i?? kalbAi??jo popieA?ius.

Visame pasaulyje garsi EA?miadzino katedra yra A?traukta A? UNESCO paveldo sAi??raA?Ai??. A?ia, senojoje A?ventovAi??je, tarsi susilieja liAi??desys ir dA?iaugsmas, gyvenimas ir amA?inybAi??, A?ia gyva didelAi?? maA?os tautos istorija ir amA?iA? toliuose paskendusi praeitis.

Senasis miestas daA?nai vadinamas armAi??niA?kuoju dvasingumo centru, antruoju Vatikanu. Su A?venta misija kasmet jA? aplanko deA?imtys tAi??kstanA?iA? visame pasaulyje gyvenanA?iA? armAi??nA?, daugybAi?? ArmAi??nijos sveA?iA?.

NeiA?dildomAi?? A?spAi??dA? palieka nuo seno A?ia A?sikAi??rusios pagrindinAi??s baA?nytinAi??s struktAi??ros ai??i?? apaA?taliniai rAi??mai, ArmAi??nA? apaA?taliA?kosios baA?nyA?ios vyriausiojo patriarcho katoliko Garegino II rezidencija, kurijos tarnyba, kunigA? seminarija, leidykla, sveA?iA? namai.

DaugybAi?? legendA? gaubia A?ilAi??jA? EA?miadzinAi??. Vienos jA? herojAi?? ai??i?? neturtinga mergaitAi??, kurios garbei senojoje sostinAi??je 618 metais iA?kilo pilko bazalto baA?nyA?ia.

…MoterA? vienuolyne Romoje glaudAi??si jaunutAi?? armAi??nAi?? RipsimAi??, kuri dar maA?a bAi??dama pateko nelaisvAi??n. IA?vydAi??s jos portretAi??, Romos imperatorius Diokletianas susiA?avAi??jo merginos groA?iu ir A?sakAi?? ruoA?tis vestuvAi??ms. SuA?inojusi imperatoriaus valiAi??, RipsimAi?? su dviem draugAi??mis GajanAi?? ir Ai??ohakat pabAi??go iA? vienuolyno ir po ilgA? klajoniA? sugrA?A?o A? TAi??vynAi??.

cheap cialis black

EA?miadzine A?aviAi??jAi?? armAi??nAi?? iA?vydo ArmAi??nijos karalius Tiridatas III ir pasikvietAi?? A? savo rAi??mus. Bet ir A?io valdovo A?A?eidA?iAi?? meilAi?? RipsimAi?? atstAi??mAi?? ir pabAi??go iA? rAi??mA?. Supratusi, kad dAi??l tokio poelgio valdovo rAi??stybAi??s neiA?vengs, mergina susikAi??rAi?? milA?iniA?kAi?? lauA?Ai?? ir iA?didA?iai pasitiko mirtA? jo liepsnose. Pagautas A?tAi??A?io, valdovas A?sakAi?? nuA?udyti ir jos drauges.

Toje vietoje, kur A?uvo merginos, rymo iA?kilios baA?nyA?ios ai??i??
klasikinAi??s armAi??nA? architektAi??ros A?edevrai. Jos amA?iais budi armAi??nA? mergeliA? atminimui.

Svetingi A?eimininkai pakvietAi?? mus apsilankyti dvasinAi??je seminarijoje. DidelAi?? dalis besimokanA?iA?jA? A?ionai atvyksta iA? A?aliA?, kuriose nemaA?os armAi??nA? kolonijos. LankAi??mAi??s uA?siAi??mimA? salAi??se, seminaristA? miegamuosiuose, kur lova stovi prie lovos. Po pietA? vaikinai vaikA?tinAi??jo po erdvA? parkAi??, A?aidAi?? sportinius A?aidimus.

O EA?miadzino muziejuje laukAi?? netikAi??tumas. Be baA?nytinAi??s atributikos, A?ia iA?vydome unikalias krikA?A?ioniA?kos reikA?mAi??s relikvijas ai??i?? Nojaus laivo nuolauA?Ai?? ir VieA?paties erA?kAi??A?iA? vainikAi??.

Atsisveikindami su EA?miadzinu, A? gilA? A?ventovAi??s A?ulinA? A?metAi??me saujAi?? monetA?. Iki naujo susitikimo, A?ventasis mieste!

Sklypas po apsiaustu

Viename Ararato lygumos kaime mus pakvietAi?? pietA?. Ai??eimininkai padAi??jo ant stalo dideliA? ir plonA? tarytum pergamentas paplotAi??liA?, gelsvo korAi??to sAi??rio ir deginanA?iA? it ugnis pipirA?. Kiti armAi??niA?ki patiekalai ai??i?? A?aA?lykas, liulia kebabas, paukA?tiena pakvipo po gero pusvalandA?io.

Kol jie dar buvo ruoA?iami, valgAi??me, kas buvo padAi??ta. Ai??mAi??m paplotAi??lA?, vyniojom A? jA? sAi??rA?, pipiro skiautAi??, kaA?kokiAi?? mums nepaA?A?stamAi?? A?olelAi?? ir kramsnojom, vynu uA?sigerdami.

ai??i?? Ar patinka mAi??sA? duona? ai??i?? klausAi?? A?eimininkas, stumdamas arA?iau lAi??kA?tAi?? su paplotAi??liais.

Tie paplotAi??liai ir buvo armAi??niA?ka duona, lavaA?u vadinama.

Apie armAi??niA?kAi?? duonAi?? suA?inojome ir daugiau. Ji, pasirodo, yra kepama iA? kvietiniA? miltA? lietuviui neA?prastoje krosnyje. Tai maA?daug pusAi??s metro skersmens ir metro gylio, moliu iA?plAi??kta duobAi?? A?emAi??je.Toji keistoka krosnis kAi??renama vynuogynA? A?agarais arba kiziaku ai??i?? dA?iovintu, gerai iA?vAi??dintu galvijA? mAi??A?lu. Kai tondyro sienelAi??s A?kaista iki reikiamos temperatAi??ros, A?eimininkAi??s priploja prie jA? paruoA?tus paplotAi??lius. KarA?tis toks didelis, kad lavaA?as iA?kepa per keliolika sekundA?iA?.

ArmAi??nai labai vaiA?ingi. Ir visur jA? vaiA?Ai??s prasideda nuo lavaA?o. StebAi??tis tuo nereikia. PamaA?ius, kokiomis sAi??lygomis dirba ArmAi??nijos valstietis, suprasti jo didA?iulAi?? pagarbAi?? lavaA?ui nesunku.

GirdAi??jome tokA? pasakojimAi??. AtAi??jo valstietis A? savo sklypelA?, nusimetAi?? apsiaustAi??, pasispjaudAi?? delnus ai??i?? uA?simojAi??s kirs kapliu. NustebAi??s dairosi ai??i?? nebAi??r jo A?emAi??s. UA? nugaros dunkso plikas kalnas, kairAi??je ir deA?inAi??je ai??i?? akmenys. NusiminAi??s pakAi??lAi?? numestAi?? apsiaustAi??. Po juo ir buvo tas sklypelis…

Ne vien su akmenimis grAi??mAi??si ir tebesigrumia ArmAi??nijos A?emdirbiai. Senoje dainoje dainuojama: ai??zTrokA?tu, duokite vandens…ai???

ArmAi??nijoje vieA?Ai??jome vAi??lyvAi?? rudenA?. VilniA? merkAi?? A?kyrus lietus, Jerevane visu skaistumu spigino saulAi??. Nesunku A?sivaizduoti, kaip jaustis vasarAi??, kai oro temperatAi??ra pakyla iki 40 laipsniA? Celsijaus. Be vandens A?Ai??tA? vynuogAi??s, abrikosai, persikai, iA?dA?iAi??tA? obelys, kriauA?Ai??s, iA?degtA? visa, kas A?alia.

PaA?velgus A? ArmAi??nijos A?emAi??lapA?, atrodytA?, kad vandens A?ia niekad neturAi??tA? trAi??kti ai??i?? tokia daugybAi?? upiA?… BAi??da ta, kad beveik visos jos ai??i?? kalnA? upAi??s. Labai verA?lios, labai siautulingos. Virsta strimagalviais kaip kriokliai. Giliomis griovomis, tarpekliais. UA?laikyk tokA? vandenA?!

AnkstAi??liau nuo sausros kentAi??jo net pati derlingiausia Ararato lyguma. Kas gyveno arA?iau Arakso, Razdano ir kitA? A?ia lyguma tekanA?iA? upiA?, tiems buvo lengviau. Bet kitose vietovAi??se A?emAi?? skambAi??jo tartum geleA?is. Norint iA?versti joje vagAi??, tekdavo A? plAi??gAi?? kinkyti keletAi?? jauA?iA?.

Sausra nenugalAi??ta dar ir A?iandien, taA?iau negailestingi jos nagai gerokai apsilpAi??. DarbA?tAi??s ir iA?radingi armAi??nai iA?moko paimti neprieinamAi?? vandenA?. Jis nebenuteka be naudos. Ai??rengtos didA?iulAi??s saugyklos, surenkanA?ios kalnA? upiA? srautus. Veikia sudAi??tingiausios drAi??kinimo sistemos. Vanduo pakilo A? aukA?A?iausius kalnA? rajonus.

Gyvoji atmintis akmenyje

…PrieA? daugelA? metA? A?ia, ant stataus uolAi??to iA?kyA?ulio, iA?didA?iai A?velgdama A? dangaus A?ydrynAi??, rymojo neprieinama akmens tvirtovAi??. Nuo jos sienA? buvo galima aprAi??pti didA?iulAi?? teritorijAi??. Ai??imtai kovos veA?imA? stovAi??jo nuolatinAi??je parengtyje ir laukAi?? A?enklo kinkyti A?irgus.

Garni tvirtovAi?? buvo pastatyta iA? milA?iniA?kA? bazalto luitA?. Ji ir A?ia stovAi??jusi A?gula, pasak istoriniA? A?altiniA?, buvo neAi??A?veikiamos prieA?ui. IA? trijA? pusiA? tvirtovAi?? juosAi?? kanjonas, o vienintelA? keliAi?? saugojo akmens siena su keturiolika sargybos bokA?tA?.

ArmAi??nai senovAi??je garbino SaulAi??, aukojo jai aukas, statAi?? A?ventyklas. Tad ir Garni apylinkAi??se, kur buvo valdovA? dinastijos rAi??mai, virA? nuogA? uolA? suspindo SaulAi??s A?ventovAi??. ArA?akidA? dinastijos ArmAi??nijoje A?kAi??rAi??jo valdovo Tiridato paliepimu mAi??sA? eros pradA?ios pagoniA? A?ventyklAi?? pastatAi?? garsiausi karAi?? pralaimAi??jusios Romos meistrai.

TilindA?iuodami varpeliais, pro tvirtovAi?? tingiai slinko kaitAi??ros ir ilgo kelio iA?sekinti karavanai su kiniA?ko A?ilko ir indiA?kA? audiniA? rietimais, dirbiniais iA? dramblio kaulo, rubinais ir topazais, kitokiomis RytA? brangenybAi??mis. KartkartAi??mis, keldami dulkiA? debesis, praA?uoliuodavo varovA? genami A?irgA? pulkai. Grynakraujais ristAi??nais armAi??nai garsAi??ja nuo seno.

PriAi??mus krikA?A?ionybAi??, daugelis senA?jA? A?ventoviA? ArmAi??nijoje buvo sugriautos. Garni iA?liko tik per stebuklAi??, bet per 1679 metA? A?emAi??s drebAi??jimAi?? ir ji buvo sulyginta su A?eme. Ai?? maA?us gabalAi??lius suskilo didingos kolonos, A? visas keturias puses iA?sibarstAi?? bazalte iA?kalinAi??ti ornamentai…

Prie pagoniA?kosios A?ventyklos XX amA?iaus antrojoje pusAi??je darbavosi A?ymiausi ArmAi??nijos architektai, istorikai, restauratoriai, statybininkai. NegailAi??dami jAi??gA? ir laiko, jie per kelerius metus atkAi??rAi?? A?ventovAi??. Garni vAi??l suspindo pirmykA?A?iu groA?iu.

IA?didA?iai stAi??kso vienintelis gyvas armAi??nA? paminklas Saulei. Dabarties ir ateities kartoms jis tarsi atverA?ia primirA?tus TAi??vynAi??s istorijos puslapius, primena A? praeitA? nuslinkusiA? laikA? didybAi??.

AukA?tai virA? kalnA? sklando erelis, pievose, rinkdamos nektarAi??, dAi??zgia darbA?tuolAi??s bitAi??s, kiek A?emiau, tarpeklio apaA?ioje, A?niokA?A?ia kalnA? upokA?nis Azatas. NeA?prasti vaizdai ir garsai tarsi susilieja A? visumAi??, ir atrodo, kad girdi A?odA?ius iA? amA?iA? toliA?, kad prabAi??gAi?? A?imtmeA?iai kalbasi su tavimi…

O visai netoliese, vos uA? septyniA? kilometrA? ai??i?? irgi viena A?venA?iausiA? ArmAi??nijos vietA?. Tai kalnuose pasislAi??pAi??s legendinis Gehardo vienuolynas. Nuostabus gamtos ir A?mogaus kAi??rinys stebina kiekvienAi??. Nepakartojamame ansamblyje ai??i?? trys uolA? ertmAi??se iA?kaltos baA?nyA?ios. Ne veltui ArmAi??nijos sveA?iai A?A? senovAi??s kompleksAi?? vadina stebuklu akmenyje ai??i?? toks jis netikAi??tas, stulbinantis ir kerintis.

…VirA? kalnA? palengva spieA?iasi vakaro sutemos. Blausiais atA?vaitais nuokalnAi??je paslaptingai suA?vinta reti krAi??mokA?niai. Juodomis akimis A?sisteibelija A? mus stalaktitA? urvA? raizginiais iA?varpyti kalnai. Sunkiai nusakomu grauduliu dvelkia kalnA? uolos.

UA? akmens durA? ai??i?? gaivi vAi??sa, judanA?iA? A?eA?Ai??liA? A?aismas ir A?stabi akustika. IA?tartas A?odis tarsi nematomais sparnais kyla A?ventovAi??s skliautais, uA?pildydamas kiekvienAi?? jos kampelA?.

PrieA? keturiolika amA?iA? akmenyje iA?kalta A?ventovAi?? ai??i?? pilna lankytojA?. Gieda grigaliA?kojo choralo virtuozai. DidA?iulAi?? erdvAi?? su A?spAi??dingu kupolu, kolonomis, altoriumi ai??i?? tarsi gyva.

viagra stay hard after coming.

Vienbalsis baA?nytinis giedojimas daro nepakartojamAi?? A?spAi??dA?. Puikiai suderinti balsai, tarsi persmelkdami kiekvienAi?? kAi??no lAi??stelAi??, skamba iA?kilmingai ir paslaptingai.

Gehardo vienuolynAi?? kalnA? uolose armAi??nA? meistrai pastatAi?? prieA? aA?tuonis A?imtmeA?ius. Tai padarAi?? meistras Galdzakas, kurio vardas armAi??nA? architektAi??roje uA?ima ypatingAi?? vietAi??.

Akmenyje iA?skaptuotos A?ventyklos sujungtos tarp savAi??s uolose iA?kaltais vamzdA?iais, kurie nuostabiai perduoda garsus, net A?nabA?desius.

O vienuoliA? celAi??se ai??i?? amA?ina ramybAi??. Tik A?vakAi??s liepsnelAi?? ir A?venta knyga…

Gehardo vienuolynui pasisekAi?? labiau negu kitiems seniesiems armAi??nA? kultAi??ros paminklams. Gyvenimo negandos aplenkAi?? jA?.

EA?eras padebesiuos

Yra ArmAi??nijoje nepaprasto groA?io eA?eras ai??i?? Sevanas. Jo krantai tiksliai atkartoja A?alies kontAi??rus. Tai ArmAi??nijos simbolis, A?odis, glostantis kiekvieno armAi??no A?irdA? ir sielAi??.

Apie SevanAi?? sukurta daugybAi?? eilAi??raA?A?iA? ir dainA?, tarp
jA? ai??i?? ir senAi??ja armAi??nA? kalba. Apie padebesiA? eA?erAi?? raA?Ai?? garsAi??s poetai ir filosofai, net A?ymusis senovAi??s Romos poetas HoAi??racijus…

…Aplinkui ai??i?? vAi??jA? nubuA?iuoti, saulAi??s iA?deginti pilkai rudi ir pliki kalnagAi??briai. Mes ai??i?? tarp dangaus ir A?emAi??s. Ne veltui keliAi?? A? graA?uolA? SevanAi?? ai??i?? antrAi??jA? pasaulyje savo dydA?iu kalnA? eA?erAi?? ai??i?? armAi??nai vadina laiptais A? dangA?.

LentelAi??s pakelAi??je skelbia: 1500, 1700, 1900 metrA? virA? jAi??ros lygio. Dar kelios minutAi??s, ir prieA? mAi??sA? akis atsiveria didingasis Sevanas. Neapsakomas reginys. Rodos, viso pasaulio A?ydrynAi?? panirusi eA?ero dugnan ai??i?? toks jis mAi??lynas, mAi??lynas. Skaidrios kalnA? upiA? versmAi??s, bet dar skaidresnis, dar tyresnis Sevano vandenA? kriA?tolas.

Nepaprastasis kalnA? perlas, apsuptas seniai uA?gesusiA? vulkanA?, plyti beveik dviejA? tAi??kstanA?iA? metrA? aukA?tyje. Sunku ir A?sivaizduoti, kad A?iame eA?ere ai??i?? 85 procentai visos ArmAi??nijos vandens.

Sevanas ai??i?? pats didA?iausias eA?eras Kaukazo kalnuose, iA?siliejAi??s tarp keturiA? kalnagAi??briA?. Du kyA?uliai dalija jA? A? gilesnA?, raiA?ytais krantais Ai??iaurAi??s SevanAi?? ir seklesnA?, lygiu dugnu ir krantais DidA?jA? SevanAi??. Juos jungia platus sAi??siauris. Giliausia eA?ero vieta siekia 83 metrus.

Ai?? graA?uolio Sevano glAi??bA? skuba dvideA?imt aA?tuonios upAi??s. IA?teka tik viena ai??i?? Hrazdanas, pasiimantis deA?imtadalA? eA?ero vandens.

Sevanas ai??i?? ArmAi??nijos dA?iaugsmas, meilAi?? ir… skausmas. Baltos juostos pakrantAi??s uolose A?ymi buvusA? eA?ero vandens lygA?. Metai iA? metA? sukAi??s savo vandenimis Sevano ir Hrazdano hidroelektriniA? turbinas, eA?eras pastebimai seko. Per pastaruosius penkiasdeA?imt metA? jo vandens lygis nukrito keliolika metrA?.

Atiduodamas hidroelektriniA? kaskadai labai daug vandens, didysis eA?eras pavargo, apsiblausAi??, papilkAi??jo jo krantai, apsinuogino per amA?ius vandens nugludinti akmenys. O nusekus Sevanui, pusiasaliu tapo buvusi didelAi?? Sevano sala. DaugelA? amA?iA? ji buvo tremties vieta, vienutAi??se kalAi??jo nepaklusnAi??s vienuoliai bei valdovams nepageidautini asmenys. Dabar A?ia vieniA?a tebestAi??kso buvusio vienuolyno koplyA?ia, kurioje kaA?kada nuo uA?kariautojA? slAi??pAi??si aplinkiniA? kaimA? gyventojai.

GraA?uolio kalnA? eA?ero, armAi??nA? tautos numylAi??tinio, likimu susirAi??pino specialistai, mokslo vyrai, A?viesAi??s pasaulio protai. Parengti plataus masto projektai, kaip gelbAi??ti A?A? turtAi??. Sutelktomis valstybAi??s ir visuomenAi??s pastangomis kalnuose buvo iA?kaltas 48 kilometrA? ilgio tunelis, kad juo atsrAi??tA? kalnA? upAi??s Arpos vandenys, ai??i?? taip dabar papildomi senkantys Sevano iA?tekliai.

Mokslininkai pasiAi??lAi?? ir daug kitokiA? sprendimA?, kuriuos sistemingai A?gyvendinant bAi??tA? galima pakelti nukritusA? eA?ero vandens lygA?. Eksperimentai teikia vilA?iA?. Per keletAi?? pastarA?jA? metA? legendinio eA?ero vanduo paaukA?tAi??jo dviem metrais. Mokslininkai ir ekspertai tai jau vadina tam tikru laimAi??jimu.

Operacija ai??zSevano gelbAi??jimasai??? tAi??siasi.

Ai??

Scenos legendA? keliai

…PaA?iame Jerevano centre, netoli Operos ir baleto teatro rAi??mA?, akA? veria tyvuliuojantis tvenkinys, GulbiA? eA?eru vadinamas. Jo sidabriniame veidrodyje atsispindi didingi, akiai malonios spalvos tufo statiniai, ekspresijos kupini armAi??nA? skulptoriA? darbai.

A?ia, jaukiame ArmAi??nijos sostinAi??s kampelyje, neretai galima sutikti ir vyresniajai lietuviA? kartai gerai paA?A?stamAi?? garsA?jA? armAi??nA? tenorAi?? GehamAi?? GrigorianAi??. AA?tuonerius metus jis dainavo Lietuvos operos ir baleto teatre, su operos soliste Irena MilkeviA?iAi??te buvo sukAi??rAi??s A?eimAi??, Vilniuje gimAi?? jA? dukra Asmik, taip pat pasukusi tAi??vA? keliu, dabar A?inoma operos dainininkAi??.

Gehamas Grigorianas visAi?? deA?imtmetA? gyveno PrancAi??zijoje. 1999 metais grA?A?o A? TAi??vynAi??, vadovavo Jerevano operos ir baleto teatrui.

Metus, praleistus Lietuvos sostinAi??je, operos legenda vadina paA?iais graA?iausiais savo metais, kaskart vis apsilanko joje.

O Asmik A?irdis neabejinga tAi??vo ir seneliA? A?emei, graA?ioms jos tradicijoms.

ai??i?? ArmAi??nija visuomet mano A?irdyje, tai kraA?tas, kurA? be galo myliu, ai??i?? sako operos primadona. ai??i?? Kai tik pasitaiko proga, visuomet grA?A?tu A? TAi??A?io gimtinAi?? aplankyti artimiausiA? A?moniA? ai??i?? matyt, kraujas A?aukia…

Bene pirmas Asmik atmintyje likAi??s vaizdas iA? Jerevano ai??i??
garsieji A?okantys fontanai vienoje graA?iausiA? milijoninio miesto aikA?A?iA?. Iki A?iol jie vilioja ir uA?buria garsiAi??jAi?? dainininkAi??. Kaip ir kalnai, kuriA? Lietuvoje gyvenanA?iai Asmik labai trAi??ksta.

RyA?kiausiuose operos pastatymuose Lietuvoje ir uA?sienyje nuolat dalyvaujanti garsi dainininkAi?? kada ne kada aplanko Jerevane gyvenantA? tAi??vAi??, daA?nai pasikalba su juo telefonu.

Asmik nepraleidA?ia renginiA?, susijusiA? su ArmAi??nija. Kartu su geriausiais kalnA? kraA?to klasikinAi??s muzikos atlikAi??jais ji dainavo Vilniaus kongresA? rAi??muose vykusiame koncerte armAi??nA? genocido dienai paminAi??ti. Ai??A? reikA?mingAi?? koncertAi?? pristatAi?? ArmAi??nijos ambasada Lietuvoje.

Kiek anksA?iau Lietuvos armAi??nA? sAi??jungos surengtame vakare, skirtame 1915 metA? A?udyniA? Turkijoje aukoms pagerbti, Asmik Grigorian atliko didA?iojo armAi??nA? kompozitoriaus Komitaso dainA?.

ai??i?? Mano mintys ai??i?? ir Lietuvoje, ir ArmAi??nijoje. O tokie renginiai priverA?ia trumpam sustoti, pamAi??styti, prisiminti skaudA?ius armAi??nA? tautos iA?gyvenimus, ai??i?? sakAi?? Asmik Grigorian, kurios kAi??ryba Lietuvoje A?vertinta Auksiniu scenos kryA?iumi.

PraAi??jusiAi?? vasarAi?? Vilniaus paveikslA? galerijos kieme vAi??l skambAi??jo senoji armAi??nA? muzika ir dainos. Su A?A?ymiuoju armAi??nA? dAi??duko patriarchu DA?ivanu Gasparianu koncertavusi Asmik Grigorian padainavo armAi??nA? ir lietuviA? dainA?.

Prie armAi??nA? istorijos puslapiA? teko liestis ir legendiniam lietuviA? teatro ir kino aktoriui Regimantui AdomaiA?iui. ArmAi??nA? vaidybiniame filme ai??zAnt slenksA?ioai??? (reA?isierAi?? ai??i?? Liudmila Sahakianc) jis sukAi??rAi?? tragiA?ko likimo armAi??nA? kompozitoriaus Komitaso paveikslAi??.

Su A?io kAi??rAi??jo varduAi?? yra susijusi visa epocha armAi??nA? muzikos istorijoje. Komitasas ai??i?? giliai tragiA?ka asmenybAi??, patyrusi 1915 metA? armAi??nA? genocido siaubAi??. Jis liko vienintelis gyvas iA? 800 Stambule tuo metu gyvenusiA? armAi??nA?Ai?? inteligentijos atstovA?. Nuo patirtA? iA?gyvenimA? susirgo sunkia psichikos liga, beveik dvideA?imt metA? praleido ParyA?iaus priemiesA?io psichiatrinAi??je ligoninAi??je.

ArmAi??nA? klasikinAi??s muzikos ir mokslinAi??s muzikos etnografijos pradininkas, EA?miadzino dvasinAi??s akademijos muzikos dAi??stytojas ir choro vadovasAi?? Komitasas nepaprastai daug nuveikAi??Ai?? rinkdamas ir tirdamas armAi??nA? liaudies muzikAi??, uA?raA?Ai?? tris tAi??kstanA?ius liaudies dainA?.

ArmAi??nijos premjeras Tigranas Sargisianas Jerevane vykusio tarptautinio monospektakliA? festivalio ai??zArmmonoai??? metu uA? nuopelnus armAi??nA? kinui A?teikAi?? Regimantui AdomaiA?iuiAi?? garbingAi?? ArmAi??nijos apdovanojimAi??.

ai??i?? Regimantas Adomaitis ArmAi??nijoje yra legenda,Ai?? ai??i?? iA?kilmingame aktoriaus pagerbimo vakare kalbAi??jo ArmAi??nijos VyriausybAi??s vadovas.

Be lietuviA?kA? akcentA? neapsiAi??jo ir kitos JerevanoAi?? festivalio dienos. Valstybiniame Akopo Paraniano muzikinAi??s komedijos teatre buvo surengta spektaklio ai??z AA? praradau balsAi??ai??? premjera. SpektaklA? pagal lietuviA? autorAi??s Liucijos ArmonaitAi??s pjesAi?? pastatAi?? jaunas armAi??nA? reA?isierius Goras Margarianas.

Ai??A? spektaklA? armAi??nA? teatralai parodAi?? tarptautiniame monospektakliA? festivalyje ai??zAtspindysai??? ir ArmAi??nA? teatro dienA? Lietuvoje metu.

AmA?inieji klajAi??nai

Skaidri ir vAi??si tyro A?altinio srovAi?? gaivina kiekvienAi??, atsidAi??rusA? prie vieno didA?iausiA? RytA? dainiA?, armAi??nA? meilAi??s lyrikos ryA?kiausiA? kAi??rAi??jA? ai??i?? Sajato Novos skulptAi??rinio paminklo. IA? metA? tolumos A? mAi??sA? dienas ji neA?a didA?iojo tautos aA?uho A?irdies skausmo ir meilAi??s posmus.

AugAi??s amatininko A?eimoje, jaunuolis mokAi??si audAi??jo amato, bet prie A?irdies jam buvo poezija ir muzika. Grodamas visais tuo metu Kaukaze paplitusiais styginiais instrumentais, Sajatas Nova ilgainiui tapo garsiausiu RytA? keliaujanA?iu dainiumi. Jis kAi??rAi?? ir dainavo dainas armAi??nA?, gruzinA?, azerbaidA?anieA?iA? ir persA? kalbomis.

Sajatas Nova pAi??sA?iomis apkeliavo UA?kaukazAi??, AbisinijAi??, PersijAi??, IndijAi??, dovanodamas A?iA? kraA?tA? A?monAi??ms skaidrias kaip kalnA? upiA? kriA?tolas meilAi??s dainas. MeilAi?? RytA? dainius laikAi?? gaivinanA?ios jAi??gos ir kAi??rybinAi??s energijos A?altiniu.

Klajodamas po Artimuosius Rytus Sajatas Nova pakliuvo A? vergovAi??, bet jA? iA?pirko gruzinA? karalaitis Iraklijus. Tada dainius tapo dvaro muziku ir poetu, bet vAi??liau dAi??l dvariA?kiA? intrigA? buvo paA?alintas iA? rAi??mA? aplinkos ir priverstas tapti vienuoliu.

Likimas buvo negailestingas poetui. Per vienAi?? nuolatiniA? persA? antpuoliA? tautos dainius A?uvo.

Bet gyvos liko jo sukurtos eilAi??s. A?inoma, toli graA?u ne visos. IA?liko 230 kAi??riniA? armAi??nA?, gruzinA? ir tiurkA? kalbomis. Jos ir A?iandien ai??i?? pasaulio kultAi??ros lobyne.

Dainiaus atminimas labai gerbiamas ArmAi??nijoje. Kompozitorius Aleksandras Harutiunianas sukAi??rAi?? operAi?? ai??zSajat Novaai???, didA?iajam tautos poetui skirta nemaA?ai poezijos ir prozos, tapybos kAi??riniA?, iA?tisA? studijA?.

Bene iA?kiliausiAi?? paminklAi?? didA?iajam armAi??nA? poetui pastatAi?? jo tautietis kino reA?isierius Sergejus ParadA?anovas, 1967ai??i??1968 metais sukAi??rAi??s nepakartojamo groA?io vaidybinA? filmAi?? ai??zGranato spalvaai??? (ai??zSajat Novaai???).

ReA?isierius nesiekAi?? filme atkurti realios poeto biografijos. Tai veikiau fantazija A?io kAi??rAi??jo gyvenimo ir jo filosofiniA? eiliA? temomis, viduramA?iA? poeto meilAi??s istorija, kurioje atsiskleidA?ia jo poA?iAi??ris A? religijAi??, valdA?iAi?? ir tautAi??. Savo herojaus likimAi?? ParadA?anovas perteikia netikAi??tais folkloro prisodrintais vaizdais.

Sovietinio kino valdininkai piestu stojo prieA? novatoriA?kAi?? filmAi??. MaA?a to, autorius buvo apkaltintas formalizmu, nesuderinamu su vadinamojo socialistinio realizmo estetika, todAi??l juosta keletAi?? metA? pragulAi??jo studijos lentynose. Tik vAi??liau aukA?tA? pareigAi??nA? nurodymu filmas buvo kupiAi??ruotas ir 1973 metais iA?leistas A? ekranus.

Ai??ai??zGranato spalvaai???, kuriame garsA?jA? dainiA? vaidina gruzinA? aktorAi?? Sofiko A?iaureli ai??i?? tai fantazija poeto gyvenimo ir filosofiniA? eiliA? temomis. VakarA? visuomenAi?? jA? sutiko labai palankiai. ItalA? kino metras Michelangelas Antonioni filmAi?? pavadino grynojo groA?io pasireiA?kimu. Pasak kinotyrininkA?, tai nuolatinio groA?io pagarbinimas, kuriame susilieja, viena kitoje iA?tirpsta skirtingA? Kaukazo A?aliA? estetika ir kultAi??ra.

Po keleriA? metA? ParadA?anovas kartu su gruzinA? aktoriumi ir reA?isieriumi Davidu AbaA?idze sukuria filmus ai??zLegenda apie Suramo tvirtovAi??ai??? (pagal MichailAi?? LermontovAi??) ir ai??zAA?ik Keribai???, kuriuose susipynusios A?vairiA? tautA? ai??i?? armAi??nA?, gruzinA?, persA?, huculA? legendos, jA? nacionalinAi??s tradicijos, aukA?tinamas grynasis groA?is. SovietA? SAi??jungoje abu filmai susilaukAi?? santAi??raus dAi??mesio, uA?tat labai palankiai buvo priimti uA?sienio A?alyse, pelnAi?? daugybAi?? garbingA? prizA? deA?imtyse tarptautiniA? kino festivaliA?, ai??i?? beje, kaip ir kAi??rybinio darbo pradA?ioje sukurtas ParadA?anovo filmas ai??zUA?mirA?tA? protAi??viA? A?eA?Ai??liaiai???, susilaukAi??s prestiA?inAi??s Britanijos Akademijos premijos. Nuo tada apie A?A? kAi??rAi??jAi?? ir imta kalbAi??ti kaip apie vienAi?? ryA?kiausiA? pasaulio poetinio filosofinio kino atstovA?.

Sergejus ParadA?anovas buvo sudAi??tinga, itin nerami, skandalingo bAi??do asmenybAi??. Ai??A?ymusis reA?isierius ne kartAi?? trauktas baudA?iamojon atsakomybAi??n, ne kartAi?? jis sAi??dAi??jo sovietA? kalAi??jimuose. IA? kalAi??jimo kameros gelbAi??ti ParadA?anovAi?? neA?prastu bAi??du teko ir A?inomai rusA? literatei, garsaus poeto Vladimiro Majakovskio mAi??zai Liliai Brik.

Jaunesnioji Lilios sesuo raA?ytoja Elza Triolet nuo 1919 metA? gyveno ParyA?iuje ir buvo iA?tekAi??jusi uA? garsaus prancAi??zA? raA?ytojo Louis Aragono. A?monos sesers A?kalbAi??tas, Aragonas atskrido A? MaskvAi?? ir A?ia susitiko su SovietA? SAi??jungos vadovu Leonidu BreA?nevu. Kaip nustebo gensekas, kai sveA?ias papraA?Ai?? jA? uA?tarti tuo metu kalintA? ParadA?anovAi??. BreA?nevas, pasirodo, tokios pavardAi??s net nebuvo girdAi??jAi??s…

TeisybAi??s dAi??lei reikia pripaA?inti, kad sovietinis vadovas savo paA?adAi?? iA?siaiA?kinti padAi??tA? iA?tesAi??jo. Genseko nurodymu ParadA?anovas tuoj pat buvo paleistas iA? A?kalinimo vietos.

generic estrace

Nors ir bAi??damas tikras armAi??nas, ParadA?anovas ArmAi??nijoje gyveno gana trumpai. Likimas jA? vis blaA?kAi?? tai po Gruzijos, tai po Rusijos, tai po Ukrainos studijas. ReA?isierius svajojo sukurti filmAi?? pagal garsA?jA? armAi??nA? epAi?? ai??zDavidas Sasunietisai???, bet nesusilaukAi?? pritarimo iA? to meto sovietinAi??s kinematografijos virA?Ai??niA?.

Tiesa, filmuodamas ai??zGranato spalvAi??ai???, reA?isierius kurA? laikAi?? buvo apsistojAi??s Jerevane, miestas jam labai patiko. TodAi??l, artinantis senatvei, ParadA?anovas Jerevane ruoA?Ai??si A?sikurti, tuo labiau, kad ArmAi??nijos vyriausybAi?? garbingam tautieA?iui buvo padovanojusi namAi??. Deja, atA?vAi??sti A?kurtuviA? tAi??vynAi??je ParadA?anovas nebespAi??jo. Mirtinai serganA?io menininko dienos jau buvo suskaiA?iuotos. SugrA?A?Ai??s iA? ParyA?iaus klinikos, iA?kilusis kAi??rAi??jas po keliA? dienA? mirAi??. Liko nebaigtas paskutinis jo filmas ai??zIA?paA?intisai???.

ParadA?anovas palaidotas ArmAi??nijos garsenybiA? panteone Jerevane. O dovanotame name apsigyveno reA?isieriaus sukurtA? filmA? herojai ai??i?? lAi??lAi??s, koliaA?ai, paveikslai, asmeniniai daiktai. DidA?iulAi??je ekspozicijoje ai??i?? ir neribotas ParadA?anovo fantazijA? pasaulis, ir jo neA?gyvendintos idAi??jos, ir visa nepakartojama RytA? spalvA? A?vairovAi?? su fantastiA?kA? vaizdA? mozaika, kuriAi?? didA?iojo menininko talentas padarAi?? prieinamAi?? milijonams visame pasaulyje.

prescription sildenafil.

Pagarbos A?enklai

TruputA? daugiau kaip prieA? metus Jerevane vyko nemaA?ai renginiA? ArmAi??nijos valstybinio ChaA?aturo Aboviano pedagoginio universiteto 90-meA?iui paminAi??ti. Tarp gausiA? A?ios garbingos mokymo ir mokslo A?staigos sveA?iA? buvo daug A?A?ymiA? ArmAi??nijos ir kitA? A?aliA? kultAi??ros, mokslo, A?vietimo atstovA?. GraA?iame jA? bAi??relyje galAi??jai sutikti ir A? iA?kilmingAi??jAi?? A?ventAi?? atvykusA? Lietuvos edukologijos universiteto rektoriA?, akademikAi?? AlgirdAi?? GaiA?utA?. Jam teko dviguba misija: ne tik pasveikinti kolegas su garbinga universiteto sukaktimi, bet ir priimti A?ios ArmAi??nijos aukA?tosios mokyklos garbAi??s daktaro ai??i??
doctor honoris cause ai??i?? regalijas.

Jubiliejaus proga veikAi?? universiteto keliAi?? A?yminti paroda, kurioje daug vietos uA?Ai??mAi?? garsiojo armAi??nA? raA?ytojo, EA?miadzino teologijos akademijos auklAi??tinio ChaA?aturo Aboviano knygos.

Abovianas buvo kilAi??s iA? kilmingos, gerai A?inomos A?eimos, todAi??l pagal tradicijAi?? mokAi??si vienuolynuose, Teologijos akademijoje EA?miadzine. Studijavo kalbas (iA?moko rusA? ir penkias RytA? kalbas), literatAi??rAi??, gamtos ir istorijos mokslus, buvo EA?miadzino katoliko bei sinodo sekretorius.

1829 metais ChaA?aturas Abovianas dalyvavo Dorpato (Tartu) universiteto profesoriaus Fredericko von Parroto surengtoje ekspedicijoje A? Ararato kalno virA?Ai??nAi??. BAi??simasis raA?ytojas buvo tarp pirmA?jA? asmenA?, iA?drA?susiA? paA?velgti A? pasaulA? nuo biblinio kalno virA?Ai??nAi??s. Giliai A? A?irdA? jaunuoliui A?strigo profesoriaus A?odA?iai, kuriuos jis pasakAi?? ant garsiojo kalno: ai??zJei A?mogus A? A?emAi?? iA? tiesA? pirmAi??kart nuA?engAi?? kaip tik iA? A?ia, A?spAi??dingesnio visatos centro ir A?sivaizduoti negalimaai???.

Padedant profesoriui, Abovianas gavo Dorpato universiteto personalinAi?? stipendijAi?? ir 1830ai??i??1836 metais tAi??sAi?? studijas. Studijuodamas Dorpate, dar iA?moko lotynA?, vokieA?iA?, prancAi??zA? ir estA? kalbas, taigi jau mokAi??jo vienuolika kalbA?. Abovianui buvo siAi??loma pasilikti universitete ir dAi??styti RytA? kalbas, bet jis grA?A?o A? tAi??vynAi??.

Nuo 1837 metA? ai??i?? vAi??l darbas UA?kaukazAi??je, Tbilisyje ir Jerevane. ChaA?aturas Abovianas buvo mokyklA? inspektorius ir nepaprastai daug nuveikAi?? savo tautos labui. Jo pastangomis Jerevane buvo atidaryta pirmoji ArmAi??nijoje Europos pedagogikos principais pagrA?sta pasaulietinio pobAi??dA?io mokykla, parengti armAi??nA? kalbos vadovAi??liai.

NeA?kainojami Aboviano nuopelnai nacionalinei literatAi??rai. Romantizmo pradininkas armAi??nA? literatAi??roje, jis kAi??rAi?? romanus, apsakymus, apybraiA?as, pasakAi??A?ias, buvo ir pirmasis armAi??nA? vaikA? raA?ytojas.

Akademikas Algirdas GaiA?utis pasakojo, kad labai apsidA?iaugAi?? tarp daugybAi??s ChaA?aturo Aboviano knygA? jo kAi??rybos parodoje Jerevane iA?vydAi??s ir istorinio romano ai??zArmAi??nijos A?aizdosai??? lietuviA?kAi?? egzenplioriA?. Ai??A?, bene svarbiausiAi?? raA?ytojo kAi??rinA?, kuriame vaizduojama armAi??nA? nacionalinAi?? iA?sivaduojamoji kova prieA? persus, iA? armAi??nA? kalbos iA?vertAi?? RytAi?? JanauskaitAi??.

TautieA?iai nuoA?irdA?iai gerbia raA?ytojo, pedagogo, kalbininko, etnografo atminimAi??. Jo vardu pavadintas ir netoli sostinAi??s esantis miestas.

Beje, ta proga norAi??tume priminti, kad pirmoji armAi??nA? raA?ytojA? publikacija lietuviA?kai paskelbta dar 1897 metais. Tai buvo Rafaelio Patakiano eilAi??raA?tis ai??zArakso sAi??nusai???, kurA? iA?vertAi?? Marcelinas Ai??ikA?nys-Ai??iaulAi??niA?kis.

Labai populiarus ArmAi??nijoje buvo poetas Justinas MarcinkeviA?ius ai??i?? jo pjeses statAi?? Jerevano teatrai. UA? dramos poeAi??mos ai??zMindaugasai??? vertimAi?? armAi??nA? poetas Davidas Hovanesas yra pelnAi??s savo A?alies premijAi??.

AmA?inoji kAi??rybos A?viesa

Lietuvos nacionalinAi??s Martyno MaA?vydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas iki A?iol kupinas A?spAi??dA?iA?, kuriuos patyrAi?? dalyvaudamas Jerevano ai??i?? 2012 metA? Pasaulio knygA? sostinAi??s ir pirmosios armAi??nA? knygos 500-A?jA? metiniA? ai??i?? renginiuose.

ai??i?? TokiA? graA?iA? pagarbos knygai tradicijA?, kokios puoselAi??jamos ArmAi??nijoje, vargu ar kur nors kitur dar surastume. KnygAi?? nuo seno A?ia brangino ir saugojo kiekviena A?eima, tikAi??dama, kad manuskriptai namA? A?idiniui A?ada laimAi??, ai??i?? kalbAi??jo jis.

Pasak profesoriaus, labai A?spAi??dinga yra daugiau kaip A?eA?iolika amA?iA? ArmAi??nijoje gyvuojanti VertAi??jA? A?ventAi??. Kartu su armAi??niA?kosios abAi??cAi??lAi??s kAi??rAi??ju Mesropu MaA?tocu joje pagerbiamas ir armAi??nA? tautos A?ventasis vienuolis Grigoras Narekaci (Narekietis), daugiau kaip prieA? tAi??kstantA? metA? sukAi??rAi??s nemirtingAi??jAi?? poemAi?? ai??z SielvartingA? giedojimA? knygosai???.

Ai??is didelAi??s apimties kAi??rinys, A?vedAi??s A? armAi??nA? poezijAi?? pasaulietinius motyvus, iA?verstas A? daugelA? pasaulio kalbA?. Galime pasidA?iaugti, kad iA?kilieji posmai skamba ir lietuviA?kai. UA? tai turime bAi??ti dAi??kingi poetui Sigitui Gedai, kuris keliolika metA? vis ai??zkalbAi??josi su amA?iaisai??? ir eilutAi?? po eilutAi??s vertAi?? nemirtingus armAi??nA? poeto Narekaci posmus. KAi??rinio tAi??kstantmeA?io proga garsiAi??jAi?? poemAi?? iA?leido ai??zVagosai??? leidykla.

UA? didelA? darbAi?? verA?iant A?A? kAi??rinA? ArmAi??nijos raA?ytojA? sAi??junga su ArmAi??nA? apaA?taliA?kosios baA?nyA?ios parama ir palaiminimu poetAi?? SigitAi?? GedAi?? apdovanojo ai??zA?ibintoai??? premija.

Beje, tokios pat garbingos premijos laureate tapo poetAi??, A?urnalistAi?? ir vertAi??ja iA? armAi??nA? kalbos MarytAi?? KontrimaitAi??. Studijavusi armAi??nA? kalbAi?? ir literatAi??rAi?? Jerevano universitete, lietuviA? skaitytojui ji yra pateikusi nemaA?a armAi??nA? autoriA? kAi??riniA?, tarp jA? ai??i?? ir armAi??nA? XX amA?iaus poezijos rinktinAi??, Gevorgo Emino ai??zSeptynias giesmes apie ArmAi??nijAi??ai???, Kareno Simoniano, Vaheai??i??s Pohosiano ir kitA? armAi??nA? autoriA? apysakA?. Ir A?iandien poetAi?? kada ne kada vis pradA?iugina skaitytojus, pateikdama jiems po pluoA?tAi?? geriausiA? armAi??nA? autoriA? kAi??riniA?.

Beje, praAi??jusiA? metA? pabaigoje ArmAi??nijos Respublikos nepaprastasis ir A?galiotasis ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas iA?kilmingame vakare TautiniA? bendrijA? namuose MarytAi?? KontrimaitAi?? pasveikino dar viena garbinga proga Ai??Ai??ai??i?? ArmAi??nijos MokslA? akademija suteikAi?? jai garbAi??s daktarAi??s vardAi??.

ai??i?? ArmAi??nija niekuomet neuA?mirA?ta A?moniA?, mylinA?iA? knygAi??, A?viesos ir kultAi??ros versmAi??, ai??i?? A?teikdamas apdovanojimo dokumentus, kalbAi??jo ambasadorius.

Traukia kaip Motina

AikA?te atA?lubA?ioja nebejaunas A?mogus. AtsisAi??da, kaip ir mes, ant suolelio po pageltusiu platanu.

ai??i?? Ar graA?ios mAi??sA? merginos? ai??i?? klausia, suA?inojAi??s, kad mes iA? Lietuvos.

ai??i?? GraA?ios, labai graA?ios, ai??i?? nuoA?irdA?iai atsakome.

O mAi??sA? akyse vis dar stovi grakA?ti juodaplaukAi?? kaitriA? akiA? mokytoja, kuriAi?? sutikome A?aliajame Ai??irako slAi??nyje. Pritariant akordeonui, Seda dainavo melodingas rytietiA?kas dainas. Nesuprantamuose jos dainA? A?odA?iuose mes jutome armAi??niA?kA? jausmA? tyrumAi?? ir nuoA?irdumAi??.

PaA?nekovui, matyt, buvo malonus mAi??sA? atsakymas, ir jis iA?sitraukAi?? pypkAi??. A?odis po A?odA?io iA?sikalbAi??jome.

ai??i?? Kur tik nemAi??tAi?? manAi??s likimas… PusAi?? pasaulio iA?maiA?iau. Ir graA?uoliA? daug maA?iau. O vedA?iau armAi??nAi??. ArmAi??nAi??s ai??i?? dailiausios ir geriausios moterys pasaulyje. Motinos mAi??sA? vaikams bAi??tinai turi bAi??ti armAi??nAi??s, kitaip jie neiA?augs savo tAi??vynAi??s patriotais, ai??i?? traukdamas dAi??mAi??, savo iA?mintA? dAi??stAi?? suoliuko kaimynas.

TAi??vynAi??s trauka ArmAi??nijoje jauA?iama kaip niekur kitur. NemaA?ai likimo smAi??giA? po pasaulA? iA?blaA?kytA? armAi??nA? yra grA?A?Ai?? tAi??vynAi??n.

Dabar ArmAi??nijoje gyvena apie 3 mln. 800 tAi??kst. gyventojA?. Bet dar gausios armAi??nA? kolonijos yra JungtinAi??se Valstijose, Irane, Libane, Turkijoje, PrancAi??zijoje, Sirijoje, Argentinoje, ArabA? valstybAi??se, Bulgarijoje, Irake, Brazilijoje, Australijoje… Visas A?alis ir iA?vardyti sunku.

ai??i?? Ateis laikas ai??i?? visi sugrA?A?, ai??i?? A?sitikinAi??s mAi??sA? paA?neko-vas. ai??i?? ArmAi??nas negali uA?mirA?ti tAi??vynAi??s, Ararato, mAi??lynojo Sevano, tAi??vA? kapA?. Motina ArmAi??nija traukia kaip motina.