AmA?iA? AbAi??cAi??lAi??

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: RankraA?A?iai
AUTORIUS:Ai??Antanas StaneviA?ius
DATA: 2013-12

Motina, TAi??vynAi?? ir Knyga ai??i?? A?ie A?odA?iai ArmAi??nijoje ypatingai gerbiami. Visos A?alys ir visi miestai turi bibliotekas, taA?iau tik Jerevanas turi turtingAi??jA? MatenadaranAi?? ai??i?? senA?jA? rankraA?A?iA? saugyklAi?? ir jA? mokslinio tyrimo institutAi??. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo ant kalvos pastatytas tvirtovAi?? primenantis pastatas saugo ir tyrinAi??ja armAi??nA? ir kaimyniniA? tautA? raA?to paminklus nuo V amA?iaus. Tai daugiausia EA?miadzino ir kitA? vienuolynA? bibliotekA? lobiai, rankraA?tinAi??s knygos iA? A?vairiA? pasaulio miestA?, kuriuose gyvuoja armAi??nA? diasporos. RankraA?A?iuose atsispindi visi mokslai, pradedant astronomija, baigiant medicina, visi menai, pradedant miniatiAi??romis, baigiant skulptAi??romis. Apie MatenadaranAi??, pavadintAi?? armAi??nA? raA?to kAi??rAi??jo Mesropo MaA?toco (361ai??i??440) vardu, raA?o A?urnalistas ir fotografas Antanas STANEVIA?IUS.

Jeigu jau atkeliavai A? ArmAi??nijAi??, negailAi??k ne tik kojA?, bet ir savo galvAi?? paruoA?k rimtam darbui. Daug kAi?? aplankyti prisako armAi??nai, o bAi??tinA? bAi??tiniausiai MatenadaranAi?? ai??i?? senA?jA? rankraA?A?iA? saugyklAi?? ir jos mokslinio tyrimo institutAi??. Jis vadinamas armAi??nA? raA?to kAi??rAi??jo Mesropo MaA?toco vardu. Tai IV ir V amA?iais gyvenAi??s valstieA?io sAi??nus, viena A?viesiausiA? asmenybiA? ArmAi??nijos istorijoje. ApkeliavAi??s daug A?aliA?, iA?mokAi??s visas senAi??sias ir naujAi??sias to meto kalbas, jis sukAi??rAi?? 36 raidA?iA? abAi??cAi??lAi??, kuri nepasikeitAi?? per A?eA?iolika amA?iA? iki pat A?ios dienos. Tik XII amA?iuje prisidAi??jo trys raidAi??s.

Mesropas MaA?tocas atidarAi?? pirmAi??sias armAi??nA? mokyk-las, paraA?Ai?? pirmuosius vadovAi??lius, mokslinius traktatus, eilAi??raA?A?ius. OA?akano kaime esantA? jo kapAi?? be perstojo lanko armAi??nai, keliauninkai iA? viso pasaulio. KiekvienAi?? rudenA? bAi??na visaliaudinAi?? A?ventAi??, mininti MaA?tocAi??.

PrieA?ais MatenadaranAi?? stovi didA?iulAi?? akmeninAi?? MaA?toco skulptAi??ra. Pirmiausia jo A?odA?iai ir gulAi?? A? akmenA?, ai??i?? iA?liko priraA?yti akmenys, iA?liko odos, pergamentai, popieriai, gyvena kalba ir raA?tas, nors istorija atseikAi??jo ArmAi??nijai be galo daug karA?, nelaimiA?. Per stebuklAi?? iA?liko daugiau kaip dvideA?imt penki tAi??kstanA?iai armAi??niA?kA? rankraA?A?iA?.

Ai??i saugykla pastatyta 1957 metais, taA?iau pasijunti joje kaip tAi??kstantmetAi??je A?ventovAi??je. A?inojo architektas Markas Grigorianas, kaip statyti tokA? rAi??mAi??. Ne vienam sprendimui ?takos tur?joA?takos turAi??jo istoriniai paminklai. DaugybAi?? turistA? A?ia vaikA?to tyliai kaip mauzoliejuje.

Matenadarane saugoma daugiau kaip pusAi?? visA? armAi??niA?kA? rankraA?A?iA?, pasakojanA?iA? apie seniausios kultAi??ros lopA?ius, jA? A?mones.

viagra without prescription

ai??zJei rankraA?A?iai staiga sutrikdytA? saugyklos tylAi??,ai??i?? sakAi?? armAi??nA? raA?ytojas Gevorgas Eminas,ai??i?? tai paslaptingas saugyklos sales uA?lietA? maldA? balsai, piemenA? ir artojA? dainos, liAi??dnas varpA? gausmas, iA?tremtA?jA? klyksmas, ginklA? A?vangesys, raiteliA? A?irgA? trypimas, armAi??nA? motinA? dejonAi??s ir uA?kariautojA? A?Ai??ksmai.ai???

Ilgas ir sudAi??tingas rankraA?A?iA? kelias A? MatenadaranAi??. DidelAi?? jA? dalis buvo saugoma EA?miadzine, dalis ai??i?? kalnuose, Achpato vienuolyno viduramA?iA? bibliotekoje. Ai?? uolose iA?kaltas niA?as A?vietAi??jai stengAi??si surinkti visa, kas paraA?yta armAi??niA?kai. DarAi?? rankraA?A?iA?, saugojamA? kitose bibliotekose, kopijas. Achpato bibliotekai daug knygA? padovanojo mokslininkai, kunigaikA?A?iai ir net karaliai. Deja, turtingAi?? kolekcijAi?? nusiaubAi?? svetimA?aliai uA?puolikai. XII amA?iuje nuo seldA?iukA? dalis knygA? buvo paslAi??pta uolose, vAi??liau joms surastos dar sunkiau prieinamos slAi??ptuvAi??s. Ai??iandien tie rank-raA?A?iai ai??i?? mokslininkA? rankose.

ai??i?? Studijuojame, tiriame juos, rengiame publikacijas, vertimus, ai??i?? pasakojo instituto mokslinAi?? bendradarbAi?? Lena Chanlarian. ai??i?? RankraA?A?iai vertingi pasaulinei kultAi??rai ne vien kaip ArmAi??nijos istorijos, literatAi??ros paminklai. Daugelis jA? ai??i?? antikos autoriA? kAi??riniA? vertimai, kuriA? originalai A?uvAi??.

baclofen reviews

Fonduose ai??i?? daug rankraA?A?iA? persA?, arabA?, graikA?, gruzinA?, rusA?, lotynA?, etiopA?, hindi ir kitomis kalbomis.

30 count free cialis.

Pritemdytose salAi??se ai??i?? skirtingiausiA? temA? ir amA?iA? rank-raA?A?iai. Ai??tai dramblio kaulu A?riA?ta V amA?iaus Evangelija, A?tai didA?iausias ai??i?? 51 x 70 centimetrA? dydA?io, 28 kilogramA? svorio ai??zPamokslA? rinkinys iA? MuA?oai???, uA?baigtas 1204 metais. PerraA?inAi??tojas Vardanas Karneci trejus metus prie jo triAi??sAi??. 607-iems rinkinio pergamento lapams prireikAi?? 600 verA?eliA? odos. TragiA?ka A?io rankraA?A?io istorija. SeldA?iukai, nuA?udAi?? uA?sakovAi??, pagrobAi?? knygAi??. ArmAi??nai surinko 4 tAi??kstanA?ius monetA? ai??i?? apie 20 kilogramA? sidabro ir, vargais negalais suradAi?? rankraA?tA?, jA? iA?pirko ir sugrAi??A?ino MuA?o vienuolynui. Po septyniA? knygos slapstymo amA?iA? rankraA?tA? iA? apiplAi??A?to ir sudeginto vienuolyno iA?gelbAi??jo dvi bado iA?sekintos moterys. Jos pakaitomis tempAi?? dvipAi??dAi?? knygAi??. Netekusios jAi??gA?, perskyrAi?? rankraA?tA? A? dvi dalis, vienAi?? uA?kasAi?? Erzerumo (Erzurumo) baA?nyA?ios kieme, o kitAi?? A?stengAi?? atneA?ti iki EA?miadzino. Po kiek laiko tAi?? uA?kastAi??jAi?? dalA? surado vienas rusA? armijos karininkas. Dabar abi dalys vienoje vietoje, tik trAi??ksta septyniolikos puslapiA? ai??i?? jie, matyt, viduramA?iais pateko A? ItalijAi?? ir dabar saugomi vienoje Venecijos bibliotekoje. ArmAi??nai sako, kad A?ios knygos likimas labai panaA?us A? jA? tautos istorijAi??.

order cialis black online

Palyginkime su minAi??ta dvipAi??de knyga 19 gramA?, 3 x 4 centimetrA? dydA?io kalendoriA?…

Saugykloje guli daugiau kaip du tAi??kstanA?iai senoviA?kos armAi??nA? muzikos rankraA?A?iA?. Juose figAi??ruoja chazai ai??i?? specialAi??s A?enklai, natos, muzikos kAi??riniams uA?raA?yti. Deja, jau XVIII a. pradA?ioje buvo prarastas chazA? skaitymo raktas. Jeigu chazA? paslaptis atsiskleistA?, klausytojA? ausis pasiektA? Xai??i??XIV amA?iA? vienbalsAi??s muzikos garsai. Apie tai galvota jau prieA? A?imtAi?? metA?.

DvideA?imt metA? chazA? paslaptims paskyrAi?? didysis armAi??nA? kompozitorius Komitasas, bet jo kAi??rybAi?? nutraukAi?? 1915 metA? tragedija. Ir tik neseniai architektas Karasas Calikianas, pasitelkAi??s naujausiAi?? aparatAi??rAi?? ir atlikAi??s titaniA?kAi?? darbAi??, atgaivino suakmenAi??jusiAi?? muzikAi??. A?inoma, tai dar tik pusiaukelAi??, dar daug kAi?? reikia A?imtAi?? kartA? tikslinti…

walmart viagra prices without insurance.

KiekvienAi?? apsilankiusA?jA? Matenadarane suA?avi nuostabios rankraA?tiniA? knygA? iliustracijos. A?velgi A? XIII amA?iaus miniatiAi??rAi??, ir ai??i?? rAi??ta A?alioji ai??i?? lyg vakar daA?yta…

ai??i?? Eksponatus daA?nai keiA?iame, ai??i?? sako Lena Chanla-rian. ai??i?? SpalvA? neturi paveikti A?viesa. Chemikai, dailininkai tiria ai??i?? kokia gi ji, spalvA? ilgaamA?iA?kumo paslaptis?.. Reikia nepamirA?ti, kad visos miniatiAi??ros yra originalAi??s kAi??riniai ai??i?? dviejA? vienodA? nesurasi…

Fantastiniai ir realistiniai vaizdai, paauksuotos, pasidab-ruotos raidAi??s, neskubrios, kruopA?A?ios eilutAi??s. Tam, kuris nemoka armAi??nA? kalbos ir raA?to, jos tarsi ornamentas ai??i?? A?avAi??kis jo formomis ir margumu. TaA?iau ir armAi??nai jA? nelengvai perskaito ai??i?? A?iandieninAi?? kalba jau labai skiriasi nuo senosios.

ai??i?? Norint iA?mokyti plaukti, reikia A?mesti A? vandenA?, ai??i?? nusiA?ypso Lena.ai??i?? Mus, universiteto absolventus, iA?kart pristatAi?? prie rimto darbo, ir patys nepamatAi??me, kaip A?kandome ne tik senAi??jAi?? armAi??nA? kalbAi?? bei raA?tAi??, bet ir kitas kalbas.

Turistai ai??i?? Matenadarano lankytojai ai??i?? netrukdo mokslininkams, kuriA? A?ia apie keturias deA?imtis. (IA? viso saugykloje dirba apie 120 A?moniA?.) Atviroje skaitykloje prie rankraA?A?iA? sAi??di ir senas, ir jaunas. Gal ir nedidelAi?? nuodAi??mAi?? vienAi?? jA?, pusAi??amA?A?, uA?kalbinti ir atitraukti nuo darbo. SusipaA?inome. Ai??is vyriA?kis ai??i?? istorijos mokslA? daktaras Gevorgas Abgarianas.

PasiAi??lius nusifotografuoti, jis tarAi??:

ai??i?? Tada norAi??A?iau prie armAi??nA? Herodoto ai??i?? Movseso Chorenaci… Chorenaci ai??i?? mAi??sA? istorijos tAi??vas: jis pirmasis paraA?Ai?? ArmAi??nijos istorijAi?? nuo Adomo ir Ievos… Jo kAi??riniai ai??i??
mano mokslo objektas. Taip pat tyrinAi??ju XIV amA?iaus Tatevo universiteto rektoriaus Grigoro Tatevaci filosofinius veikalus, VII amA?iaus istoriko Sebeoso kAi??riniA? problemas.

Kuo jA? palikimas svarbus, gali pasakyti A?ios Grigoro Tatevaci citatos: ai??zMes paA?A?stame pasaulA? palaipsniui, daugiau ar maA?iau jA? suvokdami, taip pat atsiA?velgdami A? daikto keitimAi??si. MAi??sA? paA?inimas eina paskui daikto esmAi?? todAi??l, kad pirma egzistuoja daiktas, o tik paskui mAi??sA? paA?inimasai???. Arba: ai??zIA?mintimi mes prasiskverbiame A? visas pasaulio sritis, ir niekas negali pasislAi??pti nuo proto A?viesosai???. Ai??tai kokios mintys viduramA?iais…

Dvi valandos prabAi??go kaip deA?imt minuA?iA?. Buvo be galo A?domu suA?inoti ir apie armAi??nA? filosofus, taip pat astAi??roAi??nomus, kurie jau Vai??i??VII amA?iais raA?Ai?? apie A?emAi??s rutulA? ir SaulAi??s, MAi??nulio uA?temimus (Europoje uA? tai mokslininkus kaip eretikus po tAi??kstanA?io metA? degino).

Pasiklausius Chorenaci ai??zRaudosai???, Lastivertci ir Friko eiliA?, labiau suvoki Valerijaus Briusovo A?odA?ius, kad vidur-amA?iA? armAi??nA? lyrika ai??i?? viena nuostabiausiA? A?mogaus sielos pergaliA?, kokias A?ino pasaulio metraA?A?iai…

ai??zPraeitis ai??i?? ateities mokytojaai???, ai??i?? sakAi?? romAi??nai. ApsilankAi??s Matenadarane, suvoki, kokiAi?? didelAi?? reikA?mAi?? tautos istorijoje turi raA?tas. ArmAi??nijoje jam ypatinga pagarba ai??i?? ne be reikalo armAi??nA? abAi??cAi??lAi?? iA?kalta iA? aukso. Ji to nusipelnAi?? uA? ilgaamA?A? darbA?tumAi?? ai??i?? akmenyje, pergamente, popieriuje ai??i?? uA? A?naA?Ai?? A? A?monijos kultAi??rAi??.