AnglakalbAi??s literatAi??ros (sovietinis) kanonas Lietuvoje

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Vida RepA?ienAi??
DATA: 2012-09

AnglakalbAi??s literatAi??ros (sovietinis) kanonas Lietuvoje

Vida RepA?ienAi??

Ai??iandien, skaiA?iuojant jau treA?iAi?? laisvos Lietuvos deA?imtmetA?, esame laisvi rinktis, kur ir kaip gyventi, kAi?? ir kiek pirkti, bet A?A?kart kalbAi??sime apie turimAi?? anglakalbAi??s literatAi??ros vertimA? pasiAi??lAi??. KnygynA? lentynos A?iandien pilnutAi??lAi??s visokiA? ir A?vairios kokybAi??s leidiniA?. Tik ar A?sigydami, rinkdamiesi skaityti to vertAi?? groA?inAi??s literatAi??ros kAi??rinA? (lietuviA? kalba) A?inome, kAi?? rasime po nauju virA?eliu? KokiAi?? informacijAi?? apie literatAi??ros kAi??rinio vertimAi?? atskleidA?ia vertimo A?altinio A?raA?as? TaA?iau pradAi??kime nuo pradA?iA?.

Ai??Kanonine literatAi??ra ar literatAi??ros kanonu laikoma pripaA?inta, vertinga, originali literatAi??ra, sudaranti nacionalinAi??s literatAi??ros tradicijAi??1. LiteratAi??ros kanonas visuomet buvo kritikuojamas dAi??l imties: patenkanA?iA? ir nepatenkanA?iA? kAi??riniA? bei autoriA?, o mAi??sA? laikais ai??i?? net dAi??l pastarA?jA? rasAi??s ir lyties. Ai??iaip ar taip, kanonas kaip socialinis konstruktas yra racionalus bandymas identifikuoti tai, kas svarbiausia konkreA?iai literatAi??ros kultAi??rai, o jos pobAi??dis visada yra nulemtas dominuojanA?ios visuomenAi??s grupAi??s2. PolitinAi?? galia reiA?kiasi ne tik ar ne tiek sudarant literatAi??ros kanonAi??, kuris laikui bAi??gant kinta, o jA? A?gyvendinant ar ignoruojant kitais veiksmais ai??i?? parama knygA? vertimui ir leidybai, valstybinio A?vietimo programomis. Be to, vienaip kanonas formuojamas (formuojasi) tame kraA?te, kuriame literatAi??ra atitinkama kalba kuriama. Ai?? pasaulinA? kanonAi?? ir literatAi??ros tam tikra uA?sienio kalba kanonAi?? konkreA?ioje A?alyje verstiniu pavidalu A?i literatAi??ra patenka kitaip ai??i?? kAi??riniai perimami skirtingu laiku ir nenuosekliai, tad pirmiausia pakinta originali kanono chronologinAi?? seka, antra, iA?verA?iami ne visA? autoriA? ir ne visi kAi??riniai ai??i?? tad skiriasi ir kanono apimtis.

MaA?a to, tarsi primirA?ome, kad Lietuvoje, kaip ir kitose panaA?aus likimo A?alyse, verstinAi??s uA?sienio, ypaA? VakarA? literatAi??ros sklaidAi?? stipriausiai formavo sovietAi??metis. Toliau kalbAi??sime tik apie anglakalbAi?? (britA? ir amerikieA?iA?) kanoninAi?? literatAi??rAi?? ir jos pavidalus lietuviA? kalba. Ilgiausias laikotarpis, kai Lietuvoje vyko anglakalbAi??s literatAi??ros priimtis ai??i?? sovietinis. Tad paA?velkime, koks A?ios literatAi??ros kelias A? LietuvAi?? ir kokie lietuviA?ko anglakalbAi??s literatAi??ros kanono formavimo(si) bruoA?ai, atsiradAi?? sovietmeA?iu, tebesitAi??siantys net A?iandien.

Pirmieji anglakalbAi??s
literatAi??ros vertimai

AnglakalbAi??s literatAi??ros recepcija Lietuvoje prasideda XIX a. pabaigoje: pirmasis bibliografA? uA?fiksuotas britA? literatAi??ros kAi??rinio vertimas A? lietuviA? kalbAi??Ai??ai??i?? 1880 m. periodikoje paskelbta iA?trauka iA? Williamo Shakespeareai???o Hamleto ai??i?? ai??zHamleto susikalbAi??jimas su savimiai??? (Hamleto monologas)3. Pirmas amerikieA?iA? literatAi??ros vertimas ai??i?? Marko Twaino ir Breto Harteai???o apsakymA? rinkinAi??lis, iA?leistas 1904 m. TilA?Ai??je4. AnglakalbAi??s literatAi??ros perAi??mimo pradA?ia Lietuvoje komplikuota: ankstyvieji vertimai arba labai paA?odiA?ki, arba atvirkA?A?iai ai??i?? adaptuoti Lietuvos skaitytojams: ai??z[s]utrumpinti ir perdirbti stambesnius kAi??rinius vertAi?? dar ir ta aplinkybAi??, kad didesnAi??s apimties kAi??rinius buvo sunkiau iA?leisti, o spausdinti periodikoje taip pat buvo nepatoguai???5.

Problemos, su kuriomis susidAi??rAi?? tuometiniai vertAi??jaiAi??ai??i?? nesunorminta lietuviA? kalba, vertimo pagrindA? stoka, taigi versta gana laisvai ir to neslAi??pta: ai??zlietuviA?kai sudAi??joai???, ai??zliuosas vertimasai???, ai??zlietuviA?kai papasakojoai???, ai??zlietuviA?kai scenai pritaikAi??ai???, ai??zsulietuvinoai???, ai??i?? konstatuojama publikacijose. VertAi??jai tekstus: ai??ztrumpindavo ar papildydavo, perpasakodavo, domestikuodavoai???6. IstorinAi??s aplinkybAi??s XIX a. pabaigoje ai??i?? XX a. pirmais deA?imtmeA?iais lAi??mAi??, kad nemaA?a dalis anglakalbAi??s literatAi??ros vertimA? A? lietuviA? kalbAi?? buvo publikuota iA?eivijoje (daugiausia JAV). TokiA? vertimA? funkcionavimas Lietuvoje buvo ribotas. Vis dAi??lto kanoninAi??s anglakalbAi??s literatAi??ros vertimA? Lietuvoje pamaA?u gausAi??jo: tarpukariu Kaune iA?leista po keletAi?? Georgeai???o Gordono Byrono, Charleso Dickenso, Arthuro Conano Doyleai???o, Rudyardo Kiplingo, Williamo Shakespeareai???o, Jameso Fenimoreai???o Cooperio, Jacko Londono, Marko Twaino, Uptono Sinclairo ir kt. autoriA? kAi??riniA?. Po Antrojo pasaulinio karo A?iA? leidimA? tolesnAi?? sklaida buvo nepriimtina naujajai valdA?iai; be to, dauguma prieA?kario skaitytojA? atsidAi??rAi?? Sibire ar tolimame uA?sienyje. TodAi??l ankstesniA? vertimA? perimamumas buvo apribotas, o juos pakeitAi?? naujA? sovietiniA? vertimA? banga, tad naujoji iA? kaimA? A? miestus suvaA?iavusi inteligentijos generacija, studentija jau skaitAi?? beveik iA?imtinai sovietinius leidimus.

Sovietiniai literatAi??ros leidybos filtrai

VakarA? literatAi??ra sovietA? valdA?ios laikyta svetima, todAi??l jos perAi??mimas formuotas tiesioginiais ideologiniais nurodymais: autoriA? ir kAi??riniA?, maA?a to, vertAi??jA? ir komentatoriA? atranka. Leidybos planai, bAi??simi knygA? apipavidalinimai, tekstai buvo uoliai tikrinami A?vairiA? budriojo prieA?iAi??ros aparato padaliniA? ir pavieniA? tikrintojA?, kad skaitytojA? nepasiektA? ydingi ar A?alingi kAi??riniai7. Tad kokA? anglakalbAi??s literatAi??ros kanonAi?? laikAi??meA?io sAi??lygos suformavo Lietuvoje? Pirmiausia ai??i?? kokia jo apimtis?

Palyginkime britiA?kAi?? ir amerikietiA?kAi?? anglakalbAi??s literatAi??ros kanonAi?? su lietuviA?ko iA? anglA? kalbos verstA? kAi??riniA? sAi??raA?o struktAi??ra8. LietuviA? skaitytojui siAi??lomo ai??zkanonoai??? apimtis gerokai maA?esnAi?? (iA? 142 britA? kanoniniA? autoriA? bent po nedidelA? kAi??rybos fragmentAi??, pavyzdA?iui, nors kelis eilAi??raA?A?ius, iA?verstAi?? turime 64 autoriA?, amerikieA?iA? iA? 120 ai??i?? 53 autoriA?). IA? senosios anglA? ir ankstyvosios amerikieA?iA? literatAi??ros neiA?verstas nAi?? vienas kAi??rinys. A?iAi??rAi??dami A? chronologinAi?? kanono sekAi??, iki pat XIX a. iA? britA? autoriA? bibliografijos lietuviA? kalba rasime tik po vienAi?? kitAi?? kAi??rinA?. VertimA? gausa aiA?kiau iA?siskiria vien Shakespeareai???o kAi??ryba. Nuo XIXAi??a. lietuviA?kas britA? literatAi??ros kanono sAi??raA?as autoriA? skaiA?iaus atA?vilgiu apimtimi apytikriai siekia pusAi?? to, kas funkcionuoja DidA?iojoje Britanijoje. Be to, iA? turimA? 64 britA? autoriA? didesnAi??s pusAi??s A? lietuviA? kalbAi?? iA?versta tik po keletAi?? eilAi??raA?A?iA? rinkiniuose ar 1ai??i??2 stambesnius kAi??rinius. Gausiausiai versta XIXai??i??XX a. realistA? proza (Robertas Stevensonas, Charlesas Dickensas, Arthuras Conanas Doyleai???is, Rudyardas Kiplingas), o dauguma tokiA? vertimA? atlikti sovietmeA?iu. AmerikieA?iA? kanoninAi??s literatAi??ros autoriA? kAi??rybos vertimA? taip pat iA? didesnAi??s pusAi??s turime tik po nedidelA? kAi??rybos fragmentAi??, 1ai??i??2 kAi??rinius; daugiausia vertimA? taip pat iA? XIXai??i??XXAi??a. amerikieA?iA? autoriA? kAi??rybos (Jamesas Fenimoreai???as CooAi??peris, Markas Twainas, Theodoreai???as Dreiseris, Uptonas SincAi??lairis, Jackas Londonas), kuriA? sklaida aktyviausia buvo bAi??tent sovietmeA?iu.

Taigi lietuviA?kam anglakalbAi??s literatAi??ros kanono atspindA?iui trAi??ksta daugiau nei pusAi??s kanoniniA? autoriA?. Ai??is A?spAi??dis galAi??tA? dar paaA?trAi??ti, jei atskirai apA?velgtume anglakalbAi??s poezijos, atskirai klasikinAi??s prozos ir dramos bei pramoginAi??s (arba masinAi??s) kanoninAi??s literatAi??ros perAi??mimo imtA?. AiA?kiai iA?siskirtA? pastaroji literatAi??ra, nes ji versta gausiau. TaA?iau apibendrinus, kanoniniA? autoriA? skaiA?iaus atA?vilgiu mAi??sA? kanonas A? vakarietiA?kAi?? savo originalAi?? labiausiai panaA?us XIX a. antros pusAi??s ai??i?? XXI a. pradA?ios laikotarpiu. A?inoma, turint galvoje, kad naujausiai literatAi??rai kanono sAi??voka taikytina dar atsargiau. O dAi??l to, kad lietuviA?kas klasikinAi??s anglakalbAi??s literatAi??ros veikalA? sAi??raA?as nepilnas ir fragmentiA?kas, ribojamos A?ios literatAi??ros kAi??riniA? (lietuviA? kalba) interpretavimo galimybAi??s, apsunkinami intertekstiniA? ryA?iA? tyrimai.

Vertimo A?altiniA? detektyvai

Kanono apimtis, A?inoma, savaime iA?kalbinga, taA?iau svarbAi??s ir tam tikri A?ios literatAi??ros verstiniA? leidimA? kokybAi??s bruoA?ai, iliustruojantys jA? rengimo strategijas Lietuvoje. Kalbame apie atsainA? poA?iAi??rA? A? pamatinius tekstologinius leidiniA? rengimo principus ar tiesiog jA? ignoravimAi??. Kuo tekstologiniai aspektai svarbAi??s literatAi??ros recepcijai? VisA? pirma, tekstologijos tyrimA? laukas apima bAi??tent kanonui priklausanA?ius autorius ir jA? tekstus, jA? leidimA? rengimAi??; antra, tekstologija reikA?mingai prisideda prie kanono formavimo ir keitimo. Tekstologiniai tekstA? rengimo principai svarbAi??s kanoninAi??s literatAi??ros vertimams iA? esmAi??s dAi??l to, kad neretai tokiais laikomA? kAi??riniA? publikavimo istorija yra komplikuota, dAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA? lAi??musi teksto iA?kraipymA? ir net keliA? teksto versijA? atsiradimAi?? ir pan. Ir tai bAi??dinga ne tik seniausiems kAi??riniams.

PavyzdA?iui, viename 1900 m. paraA?yto Dreiserio Sesers KerAi??s (Sister Carrie) leidime skaitome tokA? sakinA?: ai??zLet him meet with a young woman twice and upon the third meeting he would walk up and straighten her necktie for her and perhaps address her by her first nameai???9. AtsiverA?iame kitAi?? to paties kAi??rinio leidimAi?? ir matome, kad A?is sakinys yra kitoks: ai??zLet him meet with a young woman twice and he would straighten her necktie for her and perhaps address her by her first nameai???10. TreA?iAi?? A?io sakinio variantAi?? galime perskaityti lietuviA?kai: ai??zSusitikAi??s su jauna moterimi, jis iA? karto pradAi??davo meilintis, geraA?irdiA?kai ir familiariai, nevengdamas maldavimo, kuris daA?niausiai padAi??davo jam prisigerintiai???11. Pastarasis variantas atsirado 1907 m., kai autorius nutarAi?? pakeisti fragmentAi??, prasidedantA? cituotu sakiniu. (Beje, variantA? palyginimas leidA?ia pagrA?stai abejoti knygoje nurodytu lietuviA?ko vertimo A?altiniu: esAi?? naudotas 1900 m. leidimas.)

Ai??tai ir uA?bAi??game uA? akiA? teigiantiems, kad ai??zkoks gi pagaliau skirtumas, iA? vieno, ar iA? kito leidimo kAi??rinys iA?verstas?ai??? Skirtumas yra. Jei vienas kitas A?odis gal esmAi??s ir nekeiA?ia, tai ar svarbu, jei tekstas varijuoja keliasdeA?imt vietA?? O keli A?imtai vietA?? BAi??na, kad romanas ai??i?? minAi??toji Sesuo KerAi?? ai??i?? skirtingose redakcijose net baigiasi kitaip. SudAi??tingesni atvejai, kai autorius pats perredagavo kAi??rinA? ai??i?? sukeitAi?? vietomis skyrius ai??i?? ir tokA? perleido, o mes perAi??mAi??me tik vienAi??, senAi??jA? variantAi??, ir apie kito egzistavimAi?? ai??i?? nAi?? A?odA?io. NedaA?nais atvejais sovietmeA?iu rodAi??si rimtesni filologiniai lietuviA? literatAi??ros veikalA? leidimai, o A? vertimus A?iuo aspektu daA?niausiai visai nekreipta dAi??mesio.

Tad A?domus pavyzdys ai??i?? Franciso Scotto Fitzgeraldo romanas Ai??velni naktis (Tender is the Night). Anot literatAi??ros kritiko Malcolmo Cowleyai???aus, autoriaus draugo, A?io romano 1951 m. leidimo redaktoriaus, egzistuoja net trys A?io kAi??rinio versijos12, kuriA? publikuotos dvi: 1934 m. pirmasis romano leidimas, po kurio autorius, nesulaukAi??s tikAi??tos romano sAi??kmAi??s, nutarAi?? jA? taisyti. AtlikAi??s daug reikA?mingA? pakeitimA?, A?iAi?? versijAi?? rankAi??raA?tyje A?vardijo galutine. Taigi Cowleyai???us, jau po Fitzgeraldo mirties, 1951 m. A?gyvendino galutinAi?? autoriaus valiAi??. Pagal jAi?? romanas sudarytas nebe iA? trijA? daliA? be pavadinimA?, o iA? penkiA? daliA?, turinA?iA? atskirus pavadinimus, romano A?vykiai iA?dAi??styti chronologine tvarka, pataisyta raA?yba ir skyryba ir kt.13 IA? pirmo A?vilgsnio net atrodo, kad tai du visai skirtingi kAi??riniai.

Ai??io kAi??rinio vertimui A? lietuviA? kalbAi??14 pasirinktas 1983 m. Maskvos Raduga Publishers leidykloje iA?leistas Fitzgeraldo romano tekstas. Ai??is leidimas perteikia pirmAi??jAi?? romano versijAi??, sudarytAi?? iA? trijA? daliA? be pavadinimA?, kurioje naratyvo struktAi??ra iA?dAi??styta ne chronologine A?vykiA? seka, kitaip nei antrojoje, ai??zgalutinAi??jeai???, versijoje. ProblemiA?kas A?iuo atveju ne vienos ar kitos versijos pasirinkimas vertimui, o informacijos spraga. Skaitytojui apie kitos versijos egzistavimAi?? nepateikiama jokios informacijos, juolab kad rusiA?kame leidime, pagal kurA? Ai??velni naktis iA?versta A? lietuviA? kalbAi??, yra straipsnelis rusA? kalba bAi??tent apie A?iA? skirtingA? teksto versijA? atsiradimo aplinkybes ir jA? skirtumus. Kadangi Ai??velnios nakties publikavimo istorija neatspindAi??ta lietuviA?kame leidime, studentui ar literatAi??ros kritikui cituoti lietuviA?kAi?? A?io kAi??rinio vertimAi?? reiktA? atsargiai: pavyzdA?iui, norint greta citatos originalo kalba pateikti lietuviA?kAi?? jos vertimAi??, tokio sakinio gali nepavykti rasti, jei anglA? kalba skaitoma kita teksto versija.

Ai??iandieniam skaitytojui gali pasirodyti keista, kad amerikieA?io Fitzgeraldo romanas verstas iA? rusiA?ko leidimo. Deja, sovietmeA?iu tai buvo A?prasta praktika ai??i?? A? rankas paAi??mAi?? kanoninA? anglakalbAi??s literatAi??ros kAi??rinA? lietuviA? kalba, neretu atveju prieA?lapyje rasime A?raA?Ai??, kad jis verstas iA? trijose SSRS sostinAi??je veikusiose leidyklose ai??i?? Foreign Languages Publishing House, Raduga Publishers ir Progress Publishers ai??i?? perleistA? anglakalbAi??s literatAi??ros kAi??riniA? mokomiesiems tikslams skirtA? leidimA? anglA? kalba (su A?A?angomis ir komentarais rusA? kalba); kartais nurodoma tik leidimo vieta ai??i?? ai??zMoscowai???.

A?inome, kad Vakaruose leisti autorizuoti tekstai uA? geleA?inAi??s uA?dangos buvo praktiA?kai neprieinami, todAi??l vertimams sovietmeA?iu daA?nai naudoti Maskvoje aprobuoti leidimai. TaA?iau perA?asi prielaida, kad A?ie leidimai minAi??tose leidyklose buvo rengiami ne tik dAi??l apriboto vakarietiA?kA? autorizuotA? leidimA? prieinamumo ai??i?? nesunku A?sivaizduoti, kad rengiant tokA? tekstAi?? turAi??jo bAi??ti patogu atlikti ir ideologinA? jo ai??zredagavimAi??ai???. Kaip kitaip turAi??tume suprasti, pavyzdA?iui, Williamo Makepeaceai???o Thackerayai???aus SnobA? knygos atvejA??

Pirmiausia Anglijos snobai, paraA?yti vieno iA? jA? (The Snobs of England, by one of themselves) publikuoti dalimis satyriniame A?urnale Punch ai??i?? nuo 1846 m. vasario 28 d. iki 1847 m. vasario 27 d. iA?leistos 53 dalys (skyriai). VAi??liau, 1848 m., atskiru veikalu kAi??rinys iA?leistas pakeistu pavadinimu SnobA? knyga. TaA?iau A? A?A? leidimAi?? autorius sudAi??jo ne visas A?urnale publikuotas dalis: iA?Ai??mAi?? visus skyrius (nuo 17 iki 23) apie politinius snobus, nes A?ie jam pasirodAi?? pernelyg lAi??kA?ti, A?A?eidA?iantys ir snobiA?ki15. Ai?? lietuviA? kalbAi?? 1971 m. SnobA? knyga16 iA?versta iA? 1959 m. Foreign Languages Publishing House leidykAi??loje parengto leidimo, kuriame ai??i?? kaip ir lietuviA?kame vertime ai??i?? yra visi politiniai skyreliai, kuriA? autorius, rengdamas knygos leidimAi??, atsisakAi??. A?inoma, mAi??sA? skaitytojams nebuvo lemta iA?vysti ir autoriaus sukurtA? SnobA? knygos iliustracijA?. Taip ir lieka jau beveik nuraA?yta ai??zsurevoliucintoai??? Thackerayai???aus SnobA? knyga: kol kas vienintelio lietuviA?ko leidimo vertAi??jo A?A?angoje autorius apibAi??dinamas kaip nuoA?mus Anglijos kritikas17, nors Vakaruose veikalas laikomas puikiu grakA?taus ir drAi??saus angliA?ko humoro bei saviironijos pavyzdA?iu18, be kita ko, iA?populiarinusiu ir paA?iAi?? snobo sAi??vokAi??.

Ai??i vertimA? iA? sovietiniA? A?altiniA? ai??ztradicijaai??? ir toliau A?tvirtinama naujais arba pakartotiniais leidimais ai??i?? taip sulietuvinti, pavyzdA?iui, Dickenso Pomirtiniai Pikviko klubo uA?raA?ai19, SenienA? krautuvAi??lAi??20, Oliverio Tvisto nuotykiai21, Walterio Scotto Kventinas Dervardas22, Williamo Faulknerio Absalomai! Absalomai!23 PernykA?tis Charlottes Bront?i?? DA?einAi??s Eir24 lietuviA?kas leidimas ai??i?? ketvirtasis pakartotinis iA? 1954 m. Foreign Languages Publishing House atlikto vertimo leidimas. Londono Martynas Idenas25 iA?verstas iA? 1954 m. Maskvoje leisto leidimo, nors pakartotiniame leidime vertimo A?altinis nenurodytas, o pirmajame nurodytas tik autorius, kAi??rinio pavadinimas ir jo publikavimo vieta ai??i?? ai??zMoscowai???. Arba apskritai nepasivarginta nurodyti vertimo A?altinio: pavyzdA?iui, Danielio Defoe Robinzonas Kruzas26, Thackerayai???aus TuA?tybAi??s mugAi??27, Cooperio Prerijos, Pionieriai, MedA?iotojas28.

Kartais net ai??zmAi??tomos pAi??dosai???: Fitzgeraldo Ai??velni naktis, kaip minAi??ta, 1997 m. A? lietuviA? kalbAi?? iA?versta iA? Maskvos leidimo. Pakartotiniame 2005 m. leidyklos Alma littera publikuotame leidime29 A?altinis neva pasikeitAi?? ai??i?? nurodytas Charles Scribnerai???s Sons leidyklos pavadinimas (be leidimo metA? ir vietos), bet palyginus du pirmus abiejA? leidimA? skyrius, perA?asi mintis, kad jokiA? esminiA?, iA?skyrus korektAi??rAi??, pataisymA? nebuvo atlikta. Tad nei vertimo A?altinis, nei vertimas iA? tikrA?jA? nepasikeitAi??.

IA? Maskvos leidimA? versti ir kai kurie moderniosios literatAi??ros kAi??riniai. PavyzdA?iui, 1985 m. A? lietuviA? kalbAi?? iA?verstas Jameso Joyceai???o apsakymA? rinkinys DublinieA?iai30, tas pats vertimas pakartotinai iA?leistas ir 2008Ai??m.31 Taip pat Virgianiaai???os Woolf Ponia DelovAi??j 1994Ai??m.32 versta iA? Maskvos Raduga Publishers 1984Ai??m. leidimo; tas pats vertimas pakartotinai iA?leistas 2008Ai??m.33 Kiti Woolf kAi??riniai ai??i?? Savas kambarys34, Orlandas35, FlaA?as36 ai??i?? jau versti iA? britiA?kA? leidimA?. Tad kontrastas tarp ankstesniA?, iA? sovietiniA? leidimA? atliktA? vertimA?, ir pastarA?jA? vertimA? ai??i?? ypaA? ryA?kus. O Ai?? A?vyturA? neseniai iA?leisti net du alternatyvAi??s vertimai37, taA?iau iA? kokiA? leidimA? jie atlikti ai??i?? neaiA?ku, tarsi palaikant ai??ztradicijAi??ai???, vertimo A?altiniai nenurodyti.

Pegaso pakinktai ir skirtingos kAi??rinio versijos

KnygA? leidybos praktikai, be abejo, svarbAi??s pragmatiniai aspektai arba, vaizdA?iau tariant, Pegaso pakinktai38. Papasakosime vieno kanoninei JAV literatAi??rai priskiriamo romano dviejA? skirtingA? versijA? atsiradimAi??, nulemtAi?? bAi??tent tuometiniA? publikavimo sAi??lygA?. Ai??iandieniam mAi??sA? skaitytojui Theodoreai???o Dreiserio romanas Sesuo KerAi?? (ne be pagrindo) tAi??ra sovietmeA?iu buvusi populiari, bet aktualumAi?? praradusi seniena. IA? tiesA? Sesers KerAi??s leidimA? tiraA?ai sovietmeA?iu buvo tiesiog svaiginantys: 1953Ai??m. ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla uA?dirbo gerAi?? pelnAi?? ant pigaus laikraA?tinio popieriaus ai??ziA?leisdam[a] poros A?imtA? tAi??kstanA?iA? egz. tiraA?u [...] T. Dreizerio romanAi?? Sesuo KerAi?? rusA? kalbaai???39. 1961 m. pirmojo leidimo lietuviA? kalba tiraA?as kuklesnis ai??i?? 15 000 egz., bet vis dAi??lto A?iandienos bestseleriams apie tokA? tik pasvajoti.

Dreiseris SeserA? KerAi?? raA?yti Ai??mAi??si draugo Arthuro Henryai???io paskatintas. Pasitelkdamas savo profesinius (A?urnalisto) A?gAi??dA?ius, Dreiseris siekAi?? sukurti A?taigA? tuometinA? Amerikos miesto gyvenimAi?? atspindintA? pasakojimAi??, realumo A?spAi??dA?iui sustiprinti naudojo tikrus teatAi??Ai??rA?, parduotuviA? ir kt. objektA? pavadinimus, realius vieA?A? asmenA? vardus. RaA?ydamas SeserA? KerAi?? nuolat dalimis ir vAi??liau visAi?? kAi??rinio tekstAi?? davAi?? skaityti ir taisyti A?monai bei minAi??tam draugui. Dreiserio A?mona Sara, mokytoja, taisAi?? romano raA?ybAi?? ir skyrybAi?? bei A?velnino tuometinAi??ms bAi??simoms skaitytojoms kartais galintA? pasirodyti per aA?trA?, per atvirAi?? tonAi??. Henryai???is rAi??pinosi romano stiliumi, A?vairios apimties pakeitimais tobulino bAi??simAi??jA? romanAi??. Pirmasis leidAi??jas, kuriam buvo nusiA?stas romano maA?inraA?tis, atsisakAi?? romanAi?? iA?leisti ir davAi?? aiA?kiai suprasti, kad kAi??rinio apimtis per didelAi??. Tad po to, Doubleday, Page and Company leidykla, pirmoji 1900 m. iA?leidusi SeserA? KerAi??, romano maA?inraA?tA? gavo gerokai trumpesnA?: tekstas buvo sutrumpintas apytikriai 36 000 A?odA?iA?, buvo pakeista romano pabaiga, pakito veikAi??jai, jA? mAi??stymas, filosofinAi?? romano potekstAi??, gerokai sutramdyta erotika ir intymAi??s santykiai tarp skirtingA? lyA?iA? veikAi??jA?. Tad pirmasis leidimas iA? tikrA?jA? yra gerokai nutolAi??s nuo pirminAi??s rankraA?A?io versijos40.

Tokia pesimistiA?kesnAi??, labiau moralizuojanti ir pabrAi??A?ianti veikAi??jA? tuA?tybAi??, pagrindinAi??s veikAi??jos KerAi??s lAi??kA?tumAi??, nepastovumAi?? romano teksto versija cirkuliavo kelis deA?imtmeA?ius41. 1970 m. W. W. Norton & Company kritinis leidimas pateikAi?? paplitusiAi?? teksto versijAi?? (1900 m. leidimAi??) ir buvo teigiama, kad ai??zvisi pakeitimai atlikti dAi??l to, kad romanas bAi??tA? kuo priimtinesnis vAi??lyvos Viktorijos epochos skaitytojams. Visi, net ir neautoriniai pakeitimai priskiriami autoriaus valiai ir siekiui sukurti kuo geresnA? kAi??rinA?ai???42. TaA?iau 1981 m. pasirodAi?? Pensilvanijos universiteto parengtas alternatyvus kritinis romano leidimas, atkAi??rAi??s pirminA? autoriaus romano sumanymAi??.

Kaip teigia pastarojo redaktorius Jamesas L. W. Westas III, mokslininkai iki A?iol diskutuoja, kuri teksto versija pranaA?esnAi??, taA?iau, jo manymu, tie, kurie palaiko Doubleday tekstAi??, laiko jA? istoriniu artefaktu, bendru produktu, sukurtu tuometinAi??s kultAi??ros kontekste, o tie, kurie palaiko Pensilvanijos teksto versijAi??, laiko jA? pasakojimu, pranokusiu savo laikmetA?, tad pilna kAi??rinio versija, kokiAi?? pats autorius ir norAi??jo sukurti, galAi??jo bAi??ti publikuota tik po aA?tuoniA? deA?imtmeA?iA? nuo jo paskelbimo43. Be to, panaA?iu bAi??du redaguoti ir kiti jo kAi??riniai, pavyzdA?iui, DA?enAi?? Gerhart, Genijus44.

Paplitusi versija (1900 m. leidimas) atitiko sovietinAi??s ai??zpaA?angiosai??? literatAi??ros kriterijus, tad romanas A? lietuviA? kalbAi?? iA?verstas jau 1958 m.45 Vertimo A?altinis, kaip minAi??ta, kelia abejoniA?, nes nurodyta tik ai??zNew York, 1900ai???46. Iki A?iol lietuviA?kai cirkuliuoja bAi??tent A?i romano versija, pakartotinai perleista ne tik 1973 m., bet ir 1993 m.

O ir tais atvejais, kai vertAi??jA? pasitelkti DidA?iojoje Britanijoje ar JAV iA?Ai??jAi?? leidimai, jA? pasirinkimas daro A?spAi??dA?, kad pagriebta pirma po ranka pasitaikiusi (pigiausia?) knyga. PavyzdA?iui, iA? nepatikimo angliA?ko leidimo A? lietuviA? kalbAi?? iA?verstas Jameso Joyceai???o Ulisas47. Vertimui naudota 1982 m. Penguin leidyklos knyga, Uliso leidimA? genealogijoje laikoma viena iA? neautoritetingiausiA?48. Tokio leidimo pasirinkimas vertimo A?altiniu, savo ruoA?tu, lAi??mAi??, kad verstinis tekstas nuo originalaus nutolo daugiau nei galAi??tA? dAi??l vertimo proceso. Teigiama, kad skirtinguose Uliso leidimuose esama nuo 2000 (pirmame 1922 m. leidime) iki 5000 neautoriniA? teksto variantA? (skaitymA?)49. Pastarasis skaiA?ius ai??i?? tai Hanso Walterio Gablerio vadovaujamos grupAi??s tekstologA? 1984 m. parengtame ai??zKritiniame ir sinoptiniameai??? Uliso leidime teikiama korekcijA? apimtis50. VariantA? grandinAi?? prasidAi??jo nuo pirmojo leidimo klaidA? taisymo, kuris toliau tik komplikavosi dAi??l silpstanA?ios autoriaus regos51.

Pateiksime porAi?? pavyzdA?iA?, iliustruojanA?iA? frazAi??s variantA? atsiradimo grandinAi??. Gablerio spAi??jimu, Joyceai???as rankraA?tyje taisydamas frazAi?? ai??zA lonely last candleai??? (ai??zVieniA?a paskutinAi?? A?vakAi??ai???) tiesiog norAi??jo sukeisti pirmuosius du A?odA?ius vietomis, taA?iau dAi??l neaiA?kios raA?ysenos maA?ininkas(-Ai??) perskaitAi?? ai??zlastai??? kaip ai??zlostai??? (pasiklydusi). Tad pirmajame leidime figAi??ruoja ai??zA lost lonely candleai??? (ai??zPasiklydusi vieniA?a A?vakAi??ai???), o kituose ai??i?? dar ir kitokiA? variantA?, kuriuose ai??zlast/lostai??? keiA?iama A? ai??zlongai??? (ilga). Tik Gablerio Ulysses leidime frazAi?? atitaisyta A? ai??zA last lonely candleai??? (ai??zPaskutinAi?? vieniA?a A?vakAi??ai???), tikint, kad buvo atkurta autoriaus valia52. LietuviA?kame vertime randame: ai??zIlga pasiklydusi A?vakAi?? klajoklAi??ai???53

Kitas pavyzdys ai??i?? ginA?Ai?? sukAi??lAi??s kablelis po ai??ztigerai??? A?iame sakinyje: ai??zNine tenths of them all could be caged or trained, nothing beyond the art of man barring the bees; whale with harpoon hairpin, alligator tickle the small of his back and sees the joke, chalk a circle for a rooster, tiger, my eagle eyeai???54. Pasak filologA?, kai kuriuose Uliso leidimuose po ai??ztigerai??? esantis kablelis nereikalingas, nes rankraA?tyje jo nAi??ra. Blumo apmAi??stymai apie A?mogaus ir gyvAi??nijos santykius sudAi??lioti iA? liaudies posakiA?. Paskutinysis iA? jA? reiA?kia: ai??zA?iAi??rAi??damas A? tigrAi?? jis sAi??moningai nusisuktA?ai???. TodAi??l, padAi??jus kablelA? posakio viduryje, sudarkomas ir jis, ir visas sakinys55. LietuviA?kame vertime sakinio pabaiga tokia: ai??ztigras ai??i?? mano erelio akisai???56. Bent dalies tokiA? nesusipratimA? buvo galima iA?vengti, jei vertAi??jai naudotA?si autoritetingu ir komentuotu leidimu.

PaminAi??ti niuansai atrodys tik smulkmenos susivokus, kad dalis populiarios, plaA?iai tebeskaitomos anglA? literatAi??ros A? lietuviA? kalbAi?? versta iA? rusA? kalbos. PakartotiniA? leidimA?, kai kuriais atvejais ai??i?? net XXIAi??a.Ai??ai??i?? sulaukAi?? taip sulietuvintas Cooperio PAi??dsekys57, Raudonasis korsaras, Bostono apsiaustis, arba Lajonelas Linkolnas58, Joelio Chandlerio Harriso DAi??dulAi??s Rimuso pasakos59, Walterio Scotto Aivenhas60. Tai tik keletas pavyzdA?iA?, kai neslapukaujama ir rusiA?kas vertimo A?altinis bent jau nurodomas. DaA?niau jis slepiamas, taA?iau verA?iant per tarpinAi?? kalbAi?? pasitaiko visokiA? ai??znuotykiA?ai???: pavyzdA?iui, veikAi??jai taria A?odA?ius, kuriA? autorius nAi??ra paraA?Ai??s, o mistiA?kas BaskerviliA? ai??zskalikasai??? virsta paprasA?iausiu ai??zA?unimiai???61… Gal panaA?iai kaip Vatsonas bAi??tA? likAi??s angliA?ku Votsonu, Harriso DAi??dulAi??s Rimuso pasakos bAi??tA? vadinamos DAi??dAi??s Rymo pasakomis (angl. tarimas: ‘Ii??Ii??kl ri:mC?s (ankl rymas), plg. rus. ?????i???i?????? ??N???N?N????? ?i??????N?N??i??), jei vertAi??jai bent akies kraA?teliu bAi??tA? regAi??jAi?? originalAi??.

IA?tuA?tinta TuA?tybAi??s mugAi??

TurbAi??t yra skaitytojA?, kuriems paA?A?stamas jausmas, kai sunkiai kyla ranka pasiimti skaityti kad ir vertingAi??, bet sovietmeA?iu iA?leistAi?? knygAi??. Vienas dalykas ai??i?? asociacijos su anuo laikmeA?iu, jos turi (gali turAi??ti) nuo tokiA? leidimA? atstumiantA? poveikA?, o kur dar A?A?anginiai, pabaigos A?odA?iai ir panaA?Ai??s teksto elementai (pastarA?jA? reikA?mAi?? teksto perskaitymui apibrAi??A?ta Gerardai???o Genetteai???o62). Toks (galimas) subjektyvus A?spAi??dis demonstruoja, kad virA?elis, A?riftas ir kitos ai??zsmulkmenosai??? turi poveikA? skaitytojui. VirA?elio, A?rifto groA?is ai??i?? A?inoma, sAi??lyginAi?? sAi??voka, skonio kategorija, taA?iau dabartiniai teksto teoretikai net ir tokius ai??ziA?oriA?kusai??? dalykus pripaA?A?sta svarbiais63. KAi?? ir kalbAi??ti apie iliustracijas, kurios ne tik puoA?ia leidinA?.

Ai??tai Thackerayai???aus TuA?tybAi??s mugAi??: romanas be herojaus iA? tikrA?jA? turi ne tik A?iAi??, bet ir dar vienAi?? paantraA?tAi??: Pen and Pencil Sketches of English Society (AnglA? visuomenAi??s eskizai plunksna ir pieA?tuku). Ai??ia paantraA?te autorius aiA?kiai nurodo ne tik A? lingvistinA? kAi??rinio sluoksnA? (plunksna), bet ir A? paties sukurtas A?io romano iliustracijas (pieA?tukas), kurios (TuA?tybAi??s mugei Thackerayai???us sukAi??rAi?? apie 200 A?vairiA? iliustracijA? ai??i?? inicialA?, vinjeA?iA? ir kitA? skirtingo dydA?io iliustracijA?) jA? ne tik dekoruoja, bet turi ir simbolinAi?? reikA?mAi??, papildo A?odinAi?? kAi??rinio plotmAi??. PavyzdA?iui, vienos iA? kAi??rinio A?odiniame lygmenyje neatsakytA? siuA?eto mA?sliA? ai??i?? ar BekAi?? romano pabaigoje nuA?udAi?? DA?ozAi?? ai??i?? teigiamAi?? atsakymAi?? sufleruoja iliustracija, kurioje BekAi??, antrAi??kart romano siuA?ete, pavaizduota kaip Klitaimnestra64.

Tekste rasime ne vienAi?? tiesioginAi?? nuorodAi?? A? kAi??rinio iliustracijas kaip A? skaitytojui pateikiamo pasakojimo elementAi??, natAi??raliai neatskiriamAi?? nuo visumos. PavyzdA?iui: ai??zIr nors virA?elyje pavaizduotas moralistas, rAi??A?iAi??s kalbAi?? publikai (tikslus jAi??sA? nuolankaus tarno atvaizdas), pareiA?kia, kad nedAi??vA?s nei mantijos, nei kaspinA?, o tik tokA? pat juokdario apsiaustAi??, kokA? vilki ir visi jo ganomiejiai???65 (ai??zAnd while the moralist who is holding forth on the cover, (an accurate portrait of your humble servant) professes to wear neither gown nor bands, but only the very same long-eared livery, in which his congregation is arrayedai???66) (A?r. 1 pav.). Arba: ai??zvisa tai bus papuoA?ta atitinkamomis dekoracijomis ir apA?viesta A?vakAi??mis iA? paties Autoriaus kiA?enAi??sai???67 (ai??zthe whole accompanied by appropriate scenery, and brilliantly illuminated with the Authorai???s own candlesai???68) ai??i?? A?aismingai uA?simenama bAi??tent apie kAi??rinio iliustracijas.

Be to, romano pasakojime skaitytojas ras ne tik ne vienAi?? pasakotojo A?odinAi?? nuorodAi?? A? save, bet ir IX skyriaus pabaigoje turAi??tA? matyti A?iAi?? pasakotojAi?? vaizduojanA?iAi?? vinjetAi?? (A?r. 2 pav.). Ai??i iliustracija supina dvi ai??i?? fikcinAi?? pasakojimo ir nefikcinAi?? autoriaus ai??i?? plotmes: juokdario rAi??bais apsirengusio ir besiA?ypsanA?iAi?? kaukAi?? nusiAi??musio pasakotojo veidas labai primena paties Thackerayai???aus veidAi??69.

Kiekvieno TuA?tybAi??s mugAi??s skyriaus pradA?iAi?? puoA?ia inicialas ai??i?? pirmoji skyriaus raidAi??, dekoruota paveikslAi??liu, kuriame pateikiama svarbiausio to skyriaus A?vykio, temos uA?uomina. XVI skyriaus inicialas H (A?r. 3 pav.)Ai??ai??i?? aiA?ki aliuzija A? pagrindinA? to skyriaus A?vykA?, kai kapitonas Rodonas Krolis ir guvernantAi?? BekAi?? pabAi??ga iA? jo tetos namA? ir slapA?ia susituokia. IV skyriaus inicialas P (A?r. 4 pav.), kuriame pavaizduota BekAi??, mAi??ginanti suA?vejoti vieniA?Ai?? stambiAi?? A?uvelAi??. Ai??ios vaizdinAi??s metaforos reikA?mAi?? vAi??liau A?iame skyriuje dar aiA?kiau nuA?vieA?iama pono Sedlio (tAi??vo ai??zA?uvelAi??sai???, kuriAi?? BekAi?? mAi??gins ai??zsuA?vejotiai???) A?odA?iais, pasakytais savo A?monai: ai??zBet A?sidAi??mAi??k mano A?odA?ius: pirmoji moteris, kuri paspAi??s jam spAi??stus, pasiA?iups jA?ai???70 (ai??zbut mark my words the first woman who fishes for him hooks himai???71). TaA?iau lietuviA?kam A?io pasakymo vertimui aiA?kiai trAi??ksta tikslumo: nemaA?ius iliustracijos, vertAi??jui A?vejyba virto medA?iokle ar brakonieriavimu (ai??zpaspAi??s jam spAi??stusai???). TAi??vo A?odA?iai galiausiai romane iA?sipildo: LXV skyriaus iniciale T (A?r. 5 pav.) BekAi?? ir DA?ozas pavaizduoti kaip vienos Shakespeareai???o istorinAi??s pjesAi??s veikAi??jai ai??i?? tuA?A?iagarbis lAi??bautojas, bAi??simojo karaliaus palydovas DA?onas Falstafas ir prostitutAi?? DolAi?? Tearsheet (tIi??Ei??E?i:t (tierA?yt), angl. ai???tearai??i?? ai??i?? plAi??A?yti, ai???sheetai??i?? ai??i?? paklodAi??)72, ai??i?? A?iame skyriuje BekAi??, tuomet jau tapusi ai??zseniausios profesijosai??? atstove, galiausiai apA?avi seniai gaudytAi?? A?uvelAi??. Taigi TuA?tybAi??s mugAi?? ai??i?? vienas iA? iliustratyviausiA? pavyzdA?iA?, kai grafinAi?? medA?iaga literatAi??ros kAi??rinyje taip pat koduojama perteikiant reikA?mes, o ne vien tik pateikiama dekoravimo tikslais73. SovietmeA?iu rengiant TuA?tybAi??s mugAi??s vertimAi?? Lietuvoje tam reikA?mAi??s neteikta, bet A?io kAi??rinio nuskurdinimas / iA?kraipymas ignoruojamas ir iki A?iol.

Pirmuose dviejuose A?io romano vertimo A? lietuviA? kalbAi?? leidimuose (195274 ir 1957 m.75) vertimo A?altinis visai nenurodytas (nurodytas tik autorius ir kAi??rinio pavadinimas anglA? kalba), o 1990 m. leidime (PasaulinAi??s bibAi??liotekos serija76) prie autoriaus ir kAi??rinio pavadinimo originalo kalba pridAi??ta ai??z1933, New York-Londonai???, nors tai iki galo vertimo A?altinio neatskleidA?ia ai??i?? vargu ar jis pasikeitAi??. 1957 m. leidimas iliustruotas (dailininkas Davidas Dubinskis, kaip, beje, ir rusiA?ko 1961 m. leidimo77), taA?iau ne autorinAi??mis iliustracijomis. Tad lietuviA?kas TuA?tybAi??s mugAi??s vertimas, jA? neturAi??damas, prarado visAi?? teksto sluoksnA?. Tekste nuorodos A? iliustracijas skaitytojui gali pasirodyti miglotos, tarsi nereikalingos detalAi??s, apsunkinanA?ios teksto perskaitymAi??. TokA? A?A? romanAi?? skaitome ir iki A?iol ai??i?? paskutinA? kartAi?? pakartotinai jis iA?leistas 2011 m.78

Taigi koks tipiA?kas anglakalbAi??s literatAi??ros kanonui priklausanA?io kAi??rinio kelias iki Lietuvos skaitytojA?? KAi??rinys x, praAi??jAi??s leidybinAi??s atrankos filtrAi?? ir verstas iA? neautoritetingo y A?altinio, nutolusio nuo originalo z variantA? (ankstesniuose leidimuose dar A?suptas A? sovietmeA?io skaitytojams skirtAi?? A?A?anginA? ar baigiamAi??jA? A?odA?, kuriame tendencingai pristatomas autorius ir jo kAi??ryba). MAi??sA? namA?, mokyklA?, universitetA? ir vieA?A?jA? bibliotekA? lentynose ai??i?? daugybAi?? tokiA? knygA?. Kai kurios iA? jA? perleidA?iamos aprengtos pagal A?iuolaikinAi?? madAi??. Tai iliustruoja postkolonijinAi??s kritikos teiginius79, kad ai??ziA?sivadavusiosai??? A?alys daA?nai paA?ios kultAi??riA?kai rekolonizuojasi kartodamos kolonizatoriA? primestas kultAi??rines struktAi??ras, A?iuo atveju, sovietiA?kai reorganizuotAi?? kanonAi?? ir toli graA?u ne geriausiA? vertimo A?altiniA? pasirinkimAi??.

Ai??

1 Plg. David Macey, Dictionary of Critical Theory, London: Penguin Books, 2001, p. 56.

2 Plg. Mario J. Vald??s, ai??zRethinking the History of Literary Historyai???, in: Linda Hutcheon, Mario J. Vald??s, (eds.), Rethinking Literary History: A Dialogue on Theory, New York: Oxford University Press, 2002, p. 93.

3 VertAi?? G. J. J. Sauerweinas, publikuota: Lietuviszka Ceitunga, 1880-02-24, Nr. 8, p. 3, (A?r. Lietuvos bibliografija. Serija C: LietuviA?kA? perioAi??diniA? leidiniA? publikacijos 1832ai??i??1890, Vilnius: Lietuvos NacionalinAi?? Martyno MaA?vydo biblioteka, 2004).

4 VertAi?? P. VileiA?is, TilA?Ai??, 1904 m., (A?r. Lietuvos bibliografija. Serija C: LietuviA?kA? periodiniA? leidiniA? publikacijos 1832ai??i??1890).

5 Elena KuosaitAi??, ai??zUA?sienio raA?ytojA? prozos kAi??riniA? vertimai A? lietuviA? kalbAi??ai???, in: LiteratAi??ra, 1958, t. XXIV (1), p. 117.

6 Daiva LitvinskaitAi??, ai??zUptono Sinclairio romanas The Jungle (1906) lietuviA?kai: Vinco DaukA?io vertimas Raistas (1908)ai???, in: Archivum Lithuanicum, 2006, t. 8, p. 244.

7 PlaA?iau A?r. Jonas A?ekys, ai??zLeidykla ideologizuotos visuomenAi??s sistemojeai???, in: RaA?ytojas ir cenzAi??ra: StraipsniA? ir dokumentA? rinkinys, sudarAi?? Arvydas Sabonis, Stasys Sabonis, Vilnius: Vaga, 1992, p. 221ai??i??224.

8 Palyginimas atliktas mano magistro darbe AnglakalbAi??s literatAi??ros recepcija Lietuvoje: tekstologinis ir bibliografinis aspektai (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas, 2009). BritA? kanoniniA? autoriA? sAi??raA?as sudarytas pagal: The Norton Anthology of English Literature (8th edition, general editor Stephen Greenblatt, 2006), The Longman Anthology of British Literature (Third edition, general editor David Damrosch, 2006) ir dvi internetines literatAi??ros chronologijas (http://www.lang.nagoya-u.ac.jp/~matsuoka/EngLit.html; http://classiclit.about.com/library/bl-century/bl-booklist.html, (2009-01-18)). AmerikieA?iA? pagal: The Norton Anthology of American Literature (7 edition, general editor Nina Baym, 2007), The Heath Anthology of American Literature (Third edition, general editor Paul Lauter, 1998) ir internetinAi?? Sam Houston State University (JAV) sudarytAi?? amerikieA?iA? literatAi??ros chronologijAi?? (http://www.shsu.edu/~eng_wpf/amlitchron_index.html, (2009-02-15)). LietuviA?kas sAi??raA?as surinktas iA? Lietuvos nacionalinAi??s Martyno MaA?vydo bibliotekos suvestinio katalogo ir VU bibliotekos el. katalogo, po to tekstai perA?iAi??rAi??ti bibliotekose (vertimo A?altinis, kalbos A?raA?ai ir kt.).

9 Theodore Dreiser, Sister Carrie, Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1981, p. 6: ai??zSusitikAi??s su jauna moterimi porAi?? kartA?, treA?iAi??kart priAi??jAi??s pataisys jai kaklajuostAi?? ir gal net ims vadinti jAi?? varduai??? (vertimas mano, ai??i?? V. R.).

10 Theodore Dreiser, Sister Carrie, New York, London: W. W. Norton & Company, 1991, p. 3: ai??zSusitikAi??s su jauna moterimi porAi?? kartA?, priAi??jAi??s pataisys jai kaklajuostAi?? ir gal net ims vadinti jAi?? varduai??? (vertimas mano, ai??i?? V. R.).

11 Teodoras Dreizeris, Sesuo KerAi??, iA? anglA? kalbos vertAi?? Silvija LomsargytAi??-PukienAi?? ir Juozas AviA?onis, Vilnius: Vaga, 1973, p. 8.

12 Malcolm Cowley, ai??zAppendix: The Manuscripts of Tenderai???, in: Tender is the Night by F. Scott Fitzgerald, London: Penguin Books, 1963, p. 336.

13 Malcolm Cowley, ai??zIntroductionai???, in: Tender is the Night by F. Scott Fitzgerald, London: Penguin Books, 1956, p. xii.

14 F. Scott Fitzgerald, Ai??velni naktis, iA? anglA? kalbos vertAi?? Kristina MiliAi??nienAi??, (ser. PasaulinAi??s literatAi??ros biblioteka), Vilnius: Vaga, 1997, 277 p., egz. skaiA?ius nenurodytas.

15 Gordon N. Ray, ai??zThackerayai???s ai??zBook of Snobsai???, in: Nineteenth-Century Fiction, 1955, t. 10, Nr. 1, p. 22.

16 Viljamas TekerAi??jus, SnobA? knyga, iA? anglA? kalbos vertAi?? Juozas ButAi??nas, Vilnius: Vaga, 1971, 283 p., 15 000 egz.

17 Ibid., p. 3.

18 Plg. Gordon N. Ray, op. cit., p. 27.

19 A?arlzas Dikensas, Pomirtiniai Pikviko klubo uA?raA?ai, iA? anglA? kalbos vertAi?? Juozas BAi??tAi??nas, Vilnius: Vaga, 1968, 808 p., 15 000 egz., (versta iA?: ForeignAi?? Languages Publishing House, Moscow, 1949); pakartotinis leidimas: VilAi??nius: Tyto alba, 2007, 838 p., 3000 egz.

20 Charles Dickens, SenienA? krautuvAi??lAi??, iA? anglA? kalbos vertAi?? Julija LapienytAi??, Vilnius: Alma littera, 1996, 605 p., 3000 egz., (versta iA?: Foreign Languages Publishing House, Moscow, 1952).

21 A?arlzas Dikensas, Oliverio Tvisto nuotykiai, iA? anglA? kalbos vertAi?? Jonas A?akeviA?ius, Vilnius: Vaga, 1975, 402 p., 25 000 egz., (versta iA?: Moscow, 1955); pakartotiniai leidimai: Vilnius: Rosma, 1996, 416 p., 4000 egz.; Vilnius: Alma littera, 2005, 582 p., 3000 egz.; Vilnius: Alma littera, 2011, 582 p., 1500 egz.

22 Valteris Skotas, Kventinas Dervardas, iA? anglA? kalbos vertAi?? Juozas SubataviA?ius, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1963, 511 p., 15 000 egz., (versta iA?: Foreign Languages Publishing House, Moscow, 1962); pakartotiniai leidimai: Vilnius: Vaga, 1987, 431 p., 90 000 egz.; Vilnius: A?altvykslAi??, 2007, 495 p., 1000 egz.

23 Viljamas Folkneris, Absalomai! Absalomai! iA? anglA? kalbos vertAi?? Lilija VanagienAi??, (ser. PasaulinAi??s literatAi??ros biblioteka), Vilnius: Vaga, 1989, 300 p., 90 000 egz., (versta iA?: Moscow: Progress Publishers, 1982).

24 Charlotte Bront?i??, DA?einAi?? Eir, iA? anglA? kalbos vertAi?? Marija KazlauskaitAi?? ir Juozas SubataviA?ius, 4-asis leidimas, Vilnius: Alma littera, 2011, 526 p., 2500 egz., (versta iA?: Moscow: Foreign Languages Publishing House, 1954).

25 DA?ekas Londonas, Martinas Idenas, iA? anglA? kalbos vertAi?? Silvija LomsargytAi??, Vilnius: Vaga, 1964, 381 p., 25 000 egz., (versta iA?: Moscow, 1954); pakartotinis leidimas: Kaunas: Jotema, 2004, 384 p., 2000Ai??egz.

26 Danielis Defo, Robinzonas Kruzas, iA? anglA? kalbos vertAi?? Stasys Tomonis, iliustravo A?anas Granvilis, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1949, 268 p., 15 000 egz.; pakartotiniai leidimai: Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1956, 265 p., 25 000 egz.; Vilnius: Okto-Piligrimas, 1991, 206 p., 50 000 egz.; Vilnius: Alma littera, 2010, 301 p., 1500 egz. (A?ia neapA?velgiami kitA? adaptuotA? versijA? vertimai.)

27 Viljamas Meikpisas TekerAi??jus, TuA?tybAi??s mugAi??: romanas be herojaus, 2 t., iA? anglA? kalbos vertAi?? JonAi?? ir Stasys Tomoniai, pratarmAi?? Valentinos IvaA?evos, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1952, 563 p.; 536 p., 3000 egz.

28 Fenimoras Kuperis, Prerijos, iA? anglA? kalbos vertAi?? Lilija VanagienAi??, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1961, 384 p., 25 000 egz.; pakartotinis leidimas: Vilnius: MAi??sA? knyga, 1994, 360 p., 5000 egz.; Pionieriai, iA? anglA? kalbos vertAi?? Jurgis A?ebanauskas, Eduardas PundzeviA?ius, Vilnius: Vaga, 1966, 451 p., 25 000 egz.; MedA?iotojas, iA? anglA? kalbos vertAi?? Tamara KrompolcienAi??, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1957, 580 p., 30 000 egz.

29 F. Scott Fitzgerald, Ai??velni naktis, iA? anglA? kalbos vertAi?? Kristina MiliAi??nienAi??, Vilnius: Alma littera, 2005, 391 p., 3000 egz.

30 DA?eimsas DA?oisas, DublinieA?iai, iA? anglA? kalbos vertAi?? Povilas Gasiulis, Vilnius:Ai??Vaga,Ai??1985, 261 p., 10 000 egz., (versta iA?: Moscow: Progress Publishers, 1982); knygoje taip pat: Jekaterina Genijeva, ai??zPabaigos A?odisai???, p. 245ai??i??260, (iA?: ??????N?Ni??Ni???i???????i??N? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni???i??, 1982, Nr. nenurodytas).

31 DA?eimsas DA?oisas, DublinieA?iai, iA? anglA? kalbos vertAi?? Povilas Gasiulis, 2 pakeista laida, Vilnius:Ai??Vaga, 2008, 228 p., 1550 egz.

32 Virginia Woolf, Ponia DelovAi??j, iA? anglA? kalbos vertAi?? Violeta TauragienAi??, Vilnius:Ai??A?altvykslAi??,Ai??1994, 237 p., 10 000 egz.

33 Virginia Woolf, Ponia DelovAi??j, iA? anglA? kalbos vertAi?? Violeta TauragienAi??, 2-asis pataisytas leidimas, Vilnius:Ai??Alma Littera, 2008, 214 p., 1500 egz.

34 Virginia Woolf, Savas kambarys, iA? anglA? kalbos vertAi?? Lina BAi??gienAi??, Vilnius: CharibdAi??, 1998, 141 p., 2000 egz.; pakartotinis leidimas: 2008, 111 p., 1000 egz.

35 Virginia Woolf, Orlandas, iA? anglA? kalbos vertAi?? Irena Marija BalA?iAi??nienAi??, Vilnius:Ai??Alma littera,Ai??2005, 222 p., 1500 egz. Reikia paminAi??ti, kad lietuviA?kas vertimas neturi paantraA?tAi??s A Biography, Orlando Index ir 314 paaiA?kinamA?jA? pastabA? ai??i?? struktAi??riniA? veikalo elementA?, autorAi??s naudojamA? siekiant sudaryti A?spAi??dA?, kad tai neva tikra biografija, o ne fikcinis romanas.

36 Virginia Woolf, FlaA?as, iA? anglA? kalbos vertAi?? Irena JomantienAi??, Vilnius:Ai??Vaga,Ai??1998, 159 p., egz. skaiA?ius nenurodytas.

37 Virginia Woolf, Ai?? A?vyturA?, iA? anglA? kalbos vertAi?? Laimantas JonuA?ys, Vilnius: Vaga, 2011, 205 p., 2000 egz.; Virginia Woolf, Ai?? A?vyturA?, iA? angAi??lA? kalbos vertAi?? Milda KerA?ienAi??-Dyke, Vilnius: Versus aureus, 2012, 221 p., 1500 egz.

38 PlaA?iau A?r. Peter L. Shillingsburg, ai??zEpigraph to Pegasus in Harnessai???, in: Pegasus in Harness: Victorian Publishing and W. M. Thackeray, in: http://www.victorianweb.org/authors/wmt/pegasus/aquot.html, (2012-01-09).

39 Jonas A?ekys, op. cit., p. 221.

40 Plg. James L. W. West III (et al.), ai??zSister Carrie: Manuscript to Printai???, in: Theodore Dreiser, Sister Carrie, Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1981, p. 503ai??i??535.

41 Plg. James L. W. West III (et al.), ai??zHistorical Commentaryai???, in: Theodore Dreiser, op. cit., p. 533.

42 Plg. ai??zA Note on the Textai???, in: Theodore Dreiser, Sister Carrie, New York: W. W. Norton & Company, 1991, p. x.

43 James L. W. West III, ai??zThe Composition and publication of Sister Carrieai???, in: http://www.library.upenn.edu/collections/rbm/dreiser/scpubhist.html, (2009-03-09).

44 Louis J. Oldani, ai??zDreiserai???s Genius in the Making: Composition and Revisionai???, in: Studies in Bibliography, 1994, t. 47, p. 232.

45 Teodoras Dreizeris, Sesuo Keri, iA? anglA? kalbos vertAi?? Juozas AviA?onis ir Silvija LamsargytAi??-PetkeviA?ienAi??, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1958, 544 p., 30 000 egz.

46 VAi??lesniuose pakartotiniuose leidimuose prie A?altinio priraA?yti leidimo metai (1900): Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1961, 452 p., 25 000 egz.; Vilnius: Vaga, 1973, 463 p., 40 000 egz.; Vilnius: ONE, 1993, 464 p., 10 000 egz.

47 James Joyce, Ulisas, iA? anglA? kalbos vertAi?? Jeronimas Brazaitis, vertimo bendraautoris Saulius RepeA?ka, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2003, 1 kn., 415 p.; 2005, 2 kn., 430 p., 2000 egz.

48 A?r. ai??zUlysses Publishing History Stemmaai???, in: Appendix B: Ulysses: Serialization and Editions, Oxford: Oxford University Press, 1998, p. 744.

49 ai??zComposition and Publication Historyai???, in: James Joyce, Ulysses, Oxford: Oxford University Press, 1998, p. lvi.

50 George Micajah Phillips, ai??zThe Protean Text of Ulysses and why all Editions are Equally Definitiveai???, in: http://www.geocities.com/hypermedia_joyce/phillips.html, (2006-02-22).

51 PlaA?iau A?r. Daniel Klyn, ai??zHaveth Versions Everywhere or Here comes Everybodyai???s Edition(s) of Ulyssesai???, in: http://danklyn.com/joyce/haveth.php, (2012-04-29).

52 Peter L. Shillingsburg, Scholarly Editing in the Computer Age: Theory and Practice, 3rd edition, Ann Arbor: The University of Michigan Press, 1999, p. 111.

53 James Joyce, Ulisas, p. 39; kn. 2, 13 epizodas.

54 Plg. George Micajah Phillips, op. cit. ai??zDevynias deA?imtAi??sias iA? jA? buvo galima laikyti narvuose ar iA?dresuoti, nAi?? vienas, iA?skyrus bites, negalAi??jo sumanumu prilygti A?mogui; banginA? ai??i?? su harpAi??no smaigaliu, aligatoriui pakutenti sprandAi??, ir A?is supras pokA?tAi??, nubrAi??A?ti kreida ratAi?? aplink gaidA?, tigras ai??i?? mano erelio akisai???, ai??i?? James Joyce, Ulisas, p. 264ai??i??265, kn. 2, 16 epizodas.

55 John Oai???Hanlan, ai??zThe Continuing Scandal of ai???Ulyssesai???: An Exchangeai???; cit. iA?: George Micajah Phillips, op. cit.

56 James Joyce, Ulisas, p. 265, kn. 2, 16 epizodas.

57 Fenimoras Kuperis, PAi??dsekys, iA? anglA? kalbos vertAi?? Karolis Vairas-RaA?kauskas, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1954, 464 p., 30 000 egz., (versta iA?: [leidimo vieta nenurodyta]: ?i???i??Ni???????i??, 1952, 462 p., 30 000 egz.); pakartotinis leidimas: Kaunas: Ai??viesa, 1985, 269 p., 80 000 egz.

58 DA?eimsas Fenimoras KAi??peris, Bostono apsiaustis, arba Lajonelas Linkolnas, iA? rusA? kalbos vertAi?? Albinas Degutis, Kaunas: Tyrai, 1996, 381 p., 4500 egz., (baigiamasis A?odis, Jurijus Kovaliovas, p. 375ai??i??382); Fenimoras Kuperis, Raudonasis korsaras, iA? anglA? kalbos vertAi?? Tamara BraA?ienAi?? ir Valentina ChurginaitAi??, (ser. DrAi??siA?jA? keliai), Vilnius: Vaga, 1965, 423 p., 30 000 egz.; pakartotinis leidimas: 2-asis fotografuotinis leidimas, Vilnius: Vaizdas, 1991, 422 p., 45 000 egz.

59 DA?oelis A?endleris Harisas, DAi??dulAi??s Rimuso pasakos, iA? rusA? kalbos vertAi?? Diana BartkutAi??, Vilnius: Vyturys, 1987, 125 p., 30 000 egz.; pakartotinis leidimas: Vilnius: Alma littera, 2007, 127 p., 3000 egz.

60 Valteris Skotas, Aivenhas, iA? rusA? kalbos vertAi?? Barbora MejerytAi??, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1954, 582 p., 15 000 egz.; pakartotiniai leidimai: Vilnius: Vaga, 1979, 405 p., 45 000 egz.; Vilnius: Alma littera, 2005, 445 p., 2500 egz.

61 PlaA?iau A?r. Rasa DrazdauskienAi??, ai??zKoks burA?ujus, toks ir menasai???, in: KnygA? aidai, 2006, Nr. 4, p. 2ai??i??8.

62 G??rard Genette, Paratexts: Thresholds of interpretation, CambridAi??ge: CUP, 1997, p. 2ai??i??5.

63 Plg. Jerome J. McGann, The Textual Condition, Princeton, New Jersey: Princeton University Press, 1991, p. 77.

64 Plg. Gordon N. Ray, The Illustrator and the Book in England from 1790 to 1914, New York and Oxford: The Pierpont Morgan Library and Oxford University Press, 1976, p. 75; cit. iA?: Jerome J. McGann, op. cit., p. 80.

65 Viljamas Meikpisas TekerAi??jus, TuA?tybAi??s mugAi??: romanas be herojaus, t. 1, iA? anglA? kalbos vertAi?? Stasys Tomonis, Vilnius: Vaga, 1990, p. 83.

66 William Makepeace Thackeray, Vanity Fair, edited by Peter L.Ai??Shillingsburg, New York, London: W. W. Norton & Company, 1994, p.Ai??83.

67 Viljamas Meikpisas TekerAi??jus, op. cit., p. 8.

68 William Makepeace Thackeray, op. cit., p. xv, iA?n. Nr. 1.

69 PlaA?iau A?r. Matt Macguire, ai??zThe Retreated Narrator: Thackerayai???s Showman in Vanity Fairai???, in: http://www.victorianweb.org/authors/wmt/macguire1.html, (2012-01-27).

70 Viljamas Meikpisas TekerAi??jus, op. cit., p. 36.

71 William Makepeace Thackeray, op. cit., p. 28.

72 Plg. John W. Draper, ai??zSir John Falstaffai???, in: The Review of English Studies, 1932, t. 8, Nr. 32, p. 414.

73 Plg. Jerome J. McGann, op. cit., p. 80.

74 Viljamas Meikpisas TekerAi??jus, TuA?tybAi??s mugAi??: romanas be herojaus, 2 t., iA? anglA? kalbos vertAi?? JonAi?? ir Stasys Tomoniai, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1952, 563 p., 3000 egz., (pratarmAi?? Valentinos IvaA?evos, p. 3ai??i??10).

75 Viljamas Meikpisas TekerAi??jus, TuA?tybAi??s mugAi??: romanas be herojaus, 2 t., 2-asis leidimas, iA? anglA? kalbos vertAi?? JonAi?? ir Stasys Tomoniai, pieA?iniai Davido Dubinskio, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1957, 558 p., 529 p., 15 000 egz.

76 Viljamas Meikpisas TekerAi??jus, TuA?tybAi??s mugAi??: romanas be herojaus, 2 t., 3-iasis leidimas, iA? anglA? kalbos vertAi?? Stasys Tomonis, Vilnius: Vaga, 1990, 382 p., 366 p., 90 000 egz., (kn. taip pat: Irena VarnaitAi??, ai??zSnobizmo ir gyvenimo tuA?tybAi??s kritikaai???, p. 348ai??i??357).

77 ?i?????i??N?N??? ???i??????????N? ???i???????i??Ni???i????, ??Ni?????i??Ni?????i?? ??Ni???i??N??i???i??????N?:Ai??Ni???????i???? ?i???i???i?? ???i??Ni????N?, 2 Ni??., ???i??Ni???i???????? N? ?i???????i??????N????????? ????Ni???i?????i???i?? ?i??N?N????????????i??, [??N?Ni??N?????Ni???i???i??N????i??N? N?Ni???i??Ni??N?N? ?????????? ?i???i????N?Ni??Ni???i??Ni??????????, ?????????i????Ni???i??Ni?????? ???i??Ni?????i???? ?i???i??Ni?????i??????Ni??, ???i???i??NZN?Ni??Ni???i??Ni?????? ?i???i??Ai?????????i?? ?i??N??i??????N?????????], ????N??????i??: ?i????N?N????i??Ni??N?Ni?????i?????????i?? ???i?????i??Ni???i???i??N?N?Ni?????? Ni??N?????Ai???i???i??N?Ni??Ai?????i?????????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni??, 1961, 463 p., 439 p., 100 000 egz.

78 Viljamas Meikpisas TekerAi??jus, TuA?tybAi??s mugAi??: romanas be herojaus, 2 t., 4-asis leidimas, iA? anglA? kalbos vertAi?? Stasys Tomonis, Kaunas: Obuolys, 2011, 574 p., 525 p., 2000 egz.

79 PlaA?iau A?r. Paulius SubaA?ius, ai??zPostkolonijinAi?? kritikaai???, in: XX amA?iaus literatAi??ros teorijos, sudarytoja AuA?ra JurgutienAi??, Vilnius: VPU leidykla, 2006, p. 299ai??i??300.