Anoniminis protestuotojas

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: 2011 metA? Politikos apA?valga
AUTORIUS: Egidijus Vareikis
DATA: 2012-01

Anoniminis protestuotojas

Egidijus Vareikis

SavaitraA?tis Time laikomas prestiA?iniu politikos analizAi??s ir vieA?osios nuomonAi??s formavimo leidiniu. Viena jo privilegijA? ai??i?? kiekvienA? metA? pabaigoje iA?rinkti MetA? A?mogA?: asmenybAi??, kuri laikytina tA? metA? pasaulio politikos bei A?takos simboliu. PraAi??jusiais metais Time pasirinko ne kokA? nors konkretA? asmenA?, o anonimAi??, vardu Protestuotojas. Tad 2011-ieji A?eis A? istorijAi?? kaip metai, kai A?iniA? suvestinAi??se, TV komentaruose daA?niausiai mirgAi??jo A?odis ai??zprotestasai???.

Protestuota prieA? daug kAi??: tibetieA?iai vieA?ai susidegindami protestavo prieA? Kinijos valdA?ios politikAi??, rusai, nepaisydami vAi??lyvo rudens darganA?, protestavo prieA? suklastotus rinkimus, Ai??iaurAi??s Afrikos A?aliA? gyventojai protestais ir su ginklu rankose vertAi?? savo A?grisusius va(l)dovus, graikai nenorAi??jo sutikti su taupymo politika, amerikieA?iai okupavo Niujorko verslo rajonAi?? ir aplinkines gatves. Net santAi??rAi??s lietuviai protestavo, ai??i?? tiesa, ne dAi??l globaliA? dalykA? ir lietuviA?kai ramiai.

2011 metA? signalas aiA?kus ai??i?? nesutikimas su egzistuojanA?ia tvarka ir siekis keisti jAi?? ne derybA? keliu, o pasitelkiant socialinA? ar net fizinA? spaudimAi??. PrieA? du deA?imtmeA?ius A?adAi??ta, kad pasaulis bus kuriamas susitariant, nuoA?irdA?iai paisant visA? tautA? ir visuomenAi??s grupiA? interesA?. PanaA?u, kad gyventi ilgai, laimingai ir draugiA?kai nepavyko. Ar ir vAi??l pasaulA? uA?valdAi?? kaA?kokie piktavaliai, ar ir vAi??l A?mogus pasirodAi?? bejAi??gis ne tik prieA? gamtos stichijas, bet ir bandydamas suvaldyti tai, kAi?? pats sukAi??rAi?? ai??i?? civilizacijAi???

*Ai??Ai?? *Ai??Ai?? *

Bene svarbiausias klausimas, o kartu ir 2011 m. bAi??vio problema mums, vakarieA?iams, yra skolos. Argi tai ne visos mAi??sA? sukurtos pasaulio tvarkos pabaiga, ateinanti ne dAi??l karA?, epidemijA? ar marsieA?iA? antplAi??dA?io,Ai??ai??i?? o dAi??l skolA?? Lauktas, nors ir sunkiai A?tikAi??tinas dalykas A?vyko visA? pirma Amerikoje. ReitingA? agentAi??ra Standard & Poorai??i??s sumaA?ino JAV skolinimosi reitingAi?? nuo aukA?A?iausios kategorijos AAA iki viena pakopa A?emesnAi??s AA+. VAi??liau toks pat likimas iA?tiko ir kai kurias Europos SAi??jungos A?alis. NeA?inantiems, kAi?? tai reiA?kia, galima trumpai pasakyti: JungtinAi??ms Valstijoms skolinti nebAi??ra absoliuA?iai patikima. O jei jau didA?iausia pasaulio ekonomika darosi nepatikima, tai kas tada patikimas?

Kadaise baisiausiai praskolintu buvo vadinamas TreA?iasis pasaulis, A? kurA? A?iAi??rAi??jome kaip atsilikusA? ir tiesiog nemokantA? tvarkytis, derinti dideliA? norA? ir ribotA? galimybiA?. Dabar gi matome, kad nelabai kuo skiriamAi??sAi??ai??i?? kaltiname vieni kitus gobA?umu, ir tiek…

overnight vpxl.

Problema, kuriAi?? sprendA?iame, nenauja: ar grA?A?tame prie ikikrizinAi??s padAi??ties, ar kuriame kitokiAi??, naujos kartos ekonomikAi?? ir politikAi??. Visi pasakys, kad kol kas noriau grA?A?tame A? praeitA?: kas drausmingiau, kas ne taip drausmingai, nors gal bAi??tent ne taip reikAi??tA? elgtis. Renkame labiau ar nelabai mylimus politikus savo A?alyse, taA?iau mAi??sA? integruotAi??jAi?? EuropAi?? de facto vis labiau valdo kaA?kokie Vokietijos bankininkai. Taip yra todAi??l, kad patys atidavAi??me jiems A?iAi?? valdA?iAi??, sakydami, kad mus vienija jau nebe laisvAi??, tautiA?kumas ir kiti vertybiniai dalykai, o perkamAi??jAi?? galia vis dar turintys pinigai.

Europos politika jau ne pirmus metus remiasi ai??zminkA?tosios galiosai??? mitu. Tai A?sitikinimas, kad visus klausimus galima sprAi??sti ai??zbe pykA?ioai??? ai??i?? pasikalbant, pajuokaujant, susitariant, panaudojant kokius nors prekybos svertus, nes juk teoriA?kai niekas nenori karo ir nesantaikos. Tad ir su diktatoriais kalbAi??sime A?velniai, su despotais prekiausime, kad tik dujA? ir kitA? A?aliavA? kaina nekenktA? vartojimui. Blogiausiai, kad diktatoriA? neverA?iame, nes jie mums reikalingi. Jei demokratinAi?? bendrija nebegali iA?gyventi be diktatoriA? ai??i?? tai rimta demokratijos liga.

Ne tik negali iA?gyventi. Nes pataikaudama A?aliavA? tiekAi??jams ir ai??zneprognozuojamiemsai??? tampa jA? bendrininke. Rusija, bAi??dama keliskart maA?esnAi?? uA? ES, jos minkA?tAi??jAi?? galiAi?? lengvai suskaldo A? minkA?tus kAi?? tik iA?siritusius viA?A?iukus. Argi liAi??dnas nutikimas su Golovatovu ai??i?? ne minkA?tosios galios negalia? Ai??A?kart pataikauti buvo paspausta nedidelAi?? Austrija, kitAi?? kartAi?? bus spustelta kuri kita ai??i?? Airija, Belgija, A?ekija… ParaA?iau tiesiog abAi??cAi??lAi??s tvarka, kad ko neA?A?eisA?iau ir nepagirA?iau. Paprasta. A?inoma, kad galima iA?siteisinti, manipuliuojant orderiA? datomis, valdininkA? kvailumu, kalbA? nemokAi??jimu ir A?mogaus teisAi??mis. Net patyA?iomis, kad kaA?kas ne iki galo aiA?ku.

Lietuva, kuri prieA? dvideA?imt metA? iA?drA?so pasakyti, kas yra GorbaA?iovas be kaukAi??s ai??i?? iA?drA?so deklaruoti tiesAi??, atneA?usiAi?? laisvAi?? vakarinei buvusios LDK daliai, ai??i?? dabar bijo kAi?? nors pasakyti dAi??l rytinAi??s. EuropietiA?kas, bet neminkA?tas sprendimas su Baltarusija jau seniai turAi??jo bAi??ti priimtas, bet jo vis nAi??ra. Jei partneris paA?eidinAi??ja taisykles, reikia keisti ne taisykles partnerio naudai, o partnerA?. Jei jis vis tiek nesilaiko taisykliA?, geriausia su juo iA? viso neA?aisti. Negalima su Baltarusija ir kariauti, ir draugauti tuo pat metu, negalima remti Beliackio ir varyti bizniukAi?? su LukaA?enka, juolab kad Beliackis su LukaA?enka kariauja tikrAi?? karAi??. Dar sunkiau iA?mokyti visus valdininkus atskirti, kur vertybAi??s, o kur bizniukas. KlaidA? neiA?vengsime. Kitais A?odA?iais tariant, reikia keisti politikAi??, nes dabartinAi??, vadinama pragmatiA?ka, iA? pradA?iA? buvo nesuprantama ir kebli, o dabar jau ir gAi??dinga. IA? Baltarusijos negavome nAi?? vieno A?tariamojo nusikaltimais Lietuvoje, o savo sAi??jungininkus pardavAi??me. Ar tai ta tikra ai??zminkA?toji galiaai????

EuropietiA?kai protestuojame prieA? Baltarusijos ambasadAi??, bet ar kAi?? nors galima pakeisti protestais? Juk daA?niausiai protestuojama visai ne prieA? tuos, kurie, gal net patys to nenorAi??dami, atvedAi?? A? krizAi??. Protestuojama prieA? esanA?ius valdA?ioje, prieA? tuos, kurie turi kaA?kAi?? sukaupAi?? ir nenori pasidalyti. Ir pasakyk, kad tAi??las graikas neteisus, sakydamas, kad visiA?kai neketina mokAi??ti savo tAi??vo skolA?, juk nepraA?Ai?? skolintis. Lietuvis taip pat lyg ir teisus sakydamas, kad dirbo savo A?aliai uA? tokiAi??, o ne maA?esnAi?? pensijAi??. Protestuotojai irgi gana gerai suvokia, kad A?iandien atimti ir pasidalyti nAi??ra bAi??das kAi?? nors realiai pagerinti, bet jei jau sistema griAi??na, tai gal laidokime jAi?? pakylAi??tai? Osama bin Ladenas sunaikintas ir jo sunaikinimu dA?iaugiasi taip pat Wall Streeto protestuotojai, nors, giliau pagalvojus, bin Ladeno A?Ai??kis buvo kovoti prieA? tAi?? sistemAi??, kurios krizAi?? aptariame.

TaA?iau mus jaudina dar vienas klausimas. Jei pasaulis yra ir postamerikietiA?kas, ir posteuropietiA?kas, tai kokia gi turi bAi??ti ta Pasaulio tvarka? Protestai arabA? pasaulyje nukreipti prieA? vietinius diktatorius, taA?iau ne uA? vakarietiA?kAi?? demokratijAi??. Protestai Vakaruose visai nebeA?inia prieA? kAi??…

Galima kritikuoti strategus, mananA?ius, kad JAV dar ilgai iA?liks supervalstybAi??, galime nesutikti su mananA?iais, kad pasaulyje dominuos BRIC A?alys (BRIC trumpinys, reiA?kiantis BrazilijAi??, RusijAi??, IndijAi?? ir Kinija), taA?iau verta pastebAi??ti, kad niekas rimtai nesvarsto galimybAi??s, kad bin Ladeno sekAi??jai gali rimtai imtis uA?valdyti pasaulA?.

A?inomas CNN apA?valgininkas Fareedas Zakaria pastebi, kad Amerika gal ir nueina nuo scenos, taA?iau neateina niekas, kas jAi?? solidA?iai pakeistA?. Kalbos apie jau jau ateisianA?iAi?? BRIC epochAi?? lieka kalbomis. Kiekviena iA? minAi??tA? keturiA? valstybiA? 2011 m. pasaulA? veikiau apvylAi?? nei pradA?iugino. Visos keturios A?alys turi rimtA? vidiniA? raidos problemA?, visos vis dar nelaikytinos geromis ir stabiliomis rinkos ekonomikos valstybAi??mis, nAi?? viena jA? neturi kokios nors aiA?kios misijos idAi??jos. BRIC A?aliA? elgsena ai??i?? veikiau vakardiena, o ne rytojus.

*Ai??Ai?? *Ai??Ai?? *

Ar reikia dAi??l krizAi??s smerkti Europos integracijAi??? Jos prieA?ininkai padA?iAi??gauja: A?tai jums Europa, A?tai jums integracija, kuri nedavAi?? nieko kito, iA?skyrus krizAi??! TokiA? yra net Lietuvoje. ReikAi??tA? iA? karto pabrAi??A?ti, kad jie visiA?kai neteisAi??s, nes jei Lietuva nebAi??tA? laiku A?stojusi A? ES, bAi??tA? tekAi?? tenkintis kur kas didesniais krizAi??s vargais, tokiais, kokius patiria Albanija, Makedonija ar Moldova. Tarpukariu Europoje visos A?alys buvo labai savarankiA?kos, suverenios ir nepriklausomos, net labai neutralios. Dauguma jA? tapo karo grobiu. Pokario integracija leido iA?likti ir suklestAi??ti. Jeigu bAi??tume euro zonoje, A?iandien gal bAi??t labiau panAi??A?Ai??tume A? skandinavais virstanA?ius estus, o ne A? kiaurakiA?enius RytA? A?aliA? gyventojus. A?ia jau tikrai nesunku A?rodyti, kad geriau krizinAi?? Europa, nei ai??zsuvereniA?ai??? valstybiA? buvusi SSRS, o gal net labai suvereni Afrika.

Tarp Europos politikA? iA? tiesA? svarstoma, ar tikrai krizAi??s prieA?astis yra pernelyg didelAi?? Europos A?aliA? vienybAi??, ar atvirkA?A?iai ai??i?? kokie nors graikai tampa skolingi ir nebesuvaldomi dAi??l integracijos trAi??kumo. O jei jau manytume, kad ne ES yra krizAi??s prieA?astis, tai kaip lengviau krizAi?? A?veikti ai??i?? grA?A?tant A? vadovAi??linA? tautiniA? valstybiA? statusAi?? su gerai saugomomis sienomis ir budAi??riomis muitinAi??mis, ar kaip tik gilinant bendradarbiavimAi?? federalizmo linkme? Esama sakanA?iA?, kad Europoje tos Europos jau per daug, esama tvirtinanA?iA?, kad per maA?ai.

Euro sunkumA? prieA?astis yra ne pats euras, o jo naudojimo taisykliA? nesilaikymas, gi taip yra todAi??l, kad A?alys narAi??s nenori bAi??ti kontroliuojamos ir savaip sukA?iauja. SukA?iavimas nesibaigs, nes A?alys iA? draugiA? ir sAi??jungininkiA? liko tik rinkos dalyvAi??mis. Nebijau pasakyti, kad sumaA?Ai??jo ar visai iA?nyko moralinAi?? atsakomybAi?? solidariai laikytis taisykliA?, tad belieka individualiai ai??zapgautiai??? kontrolAi??.

Rinkoje, ypaA? paprastoje prekyvietAi??je, galima pasukA?iauti. Kariaujant su bendru prieA?u sukA?iauti, meluoti, slAi??ptis uA? kitA? nugaros yra nuodAi??mAi?? ir gAi??da. O kadangi manome, kad gyvename taikos ir paprastos rinkos sAi??lygomis ai??i?? tai A?i nuodAi??mAi?? nesiskaito. Susipykus prekyvietAi??je galima tiesiog ai??zblogAi??jA?ai??? iA?mesti iA? turgaus, o patiems iA?siskirstyti.

TaA?iau norint iA?likti tikrais solidariais ir tvirtais europieA?iais, veikiau reikia solidarizuotis, kad krizAi?? pasibaigtA?. Rinkos santykiai kelia nepasitikAi??jimAi?? tarp pilieA?iA? ir valdA?iA?, tarp paskirA? valstybiA?. BAi??tent politikos pakeitimas rinka ir yra didA?ioji mAi??sA? nelaimiA? prieA?astis, o juk reikia pajutimo, kad esame europieA?iai labiau nei prekeiviai. Tai viena vertybiA?, kurios nAi??ra atskirai prancAi??ziA?kos ar italiA?kos, jos europietiA?kos, taigi ai??i?? federacinAi??s.

Ai??iandien sakome, kad kalti graikai, airiai ar buvAi??s italA? premjeras. Jei jie kalti, tai tikrai pripaA?inkime, kad turAi??jome per maA?ai federalizmo dvasios, leidome kai kam bAi??ti nedrausmingiems ar tiesiog lengvabAi??dA?iais. Beje, ar ne A?ito nori daA?nas lietuvis, kaltindamas savAi?? A?alA?, kuriai trAi??ksta to ir ano… Juk trAi??kumas daA?niausia yra ne todAi??l, kad esame per daug integravAi??si, o kad tos integracijos nepakanka.

EuropieA?iai kariavo ilgai ir kariauti pradAi??davo, kai liguistai suprastas identitetas virA?ydavo protingai suvoktAi?? kolektyvinA? saugumAi??. Juk bAi??tent integracija, t.Ai??y. federalizmas, o ne individuali konkurencija padAi??jo iA?vengti karo ir sukurti tai, kuo A?iandien didA?iuodamiesi gAi??rimAi??s.

Ar yra planA? apskritai keisti Europos architektAi??rAi??? A?inoma, kad yra. Kai kas dar nepamirA?ta buvusiA? neva gerA? Hanzos laikA?, kai kas svajoja apie naujAi?? skandinaviA?kAi?? Kalmaro unijAi??, A? kuriAi?? galima priimti vokieA?ius ir BeneliuksAi??. ItalA? Ai??iaurAi??s Lyga svajoja veikiau apie flirtAi?? su Ai??veicarija, nei apie pavaldumAi?? Romai, kuri pati nepamirA?ta, kad valdAi?? teritorijAi?? aplink VidurA?emio jAi??rAi??. O galiausiai kodAi??l gi ne LDK? Jei ten iA? tikrA?jA? visiems buvo taip gerai, kaip mAi??sA? romantiA?kA? istorikA? pasakojimuose, ai??i?? atgal A? LietuvAi??.

Tik ar istorijAi?? galima pakartoti?

Ai??alis, kuri A?ino ko nori ir entuziastingai kuria geopolitinius projektus ai??i?? Rusija. Jai reikia, kad silpnAi??tA? Amerika, kad Europa ir toliau liktA? lengvai minkoma minkA?tAi??ja galia, o mAi??sA? valstybingumo jai nereikia. Rusija neslepia savo ambicijA?, nors galimybAi??s daA?niausiai joms neprilygsta.

PraAi??jusiais metais rusai pateikAi?? dar vienAi?? jei ne viso pasaulio, tai bent regiono pertvarkymo planAi??. Jis vadinasi EurazinAi?? bendrija. Dar vienas ir tikrai ne pirmas posovietinis bandymas. Pirmasis buvo planas SSRS pakeisti NepriklausomA? valstybiA? sandrauga. Ambicingas, taA?iau pernelyg nuo tikrovAi??s nutolAi??s projektas, seniai nuraA?ytas, nors formaliai ir nenumarintas. Kukliau atrodAi?? posovietiniA? respublikA? kolektyvinio saugumo kAi??rimo bandymai, Rusijosai??i??Baltarusijos sAi??junginAi?? valstybAi??, eurazinAi??mis vadintos ekonominio bendradarbiavimo ir muitA? sAi??jungos. Galima pridurti prieA? kelis metus A?ybtelAi??jusiAi?? viltA? sukurti funkcionaliAi?? vadinamA?jA? Ai??anchajaus A?aliA? grupAi??.

Nesunku pastebAi??ti, kad visi A?ie planai turi bendrA? bruoA?A?. VisA? pirma, taip bandoma stiprinti Rusijos kaip valstybAi??s galias ir atkurti didA?iosios valstybAi??s statusAi??. Antra, kuriama alternatyva kad ir senstanA?iai, taA?iau funkcionaliai ir patraukliai euroatlantinei integracijai. TreA?ia, inicijuojama naujoji Pasaulio tvarka, kurioje dominuotA? ne demokratija, rinkos ekonomika ir A?mogaus teisAi??s, o tvirta ranka, policinAi?? tvarka ir valdA?ios poreikiams pajungta visuomenAi??s sAi??monAi??. Taigi A?sakymas vietoj A?statymo, ai??zdisciplinaai??? vietoj pasirinkimo, teisAi?? gaminti vietoj galimybAi??s vartoti. Gerai tai ar blogai ai??i?? pasirinkimo reikalas.

*Ai??Ai?? *Ai??Ai?? *

Esama mAi??gstanA?iA? sakyti, kad istorija kartojasi kartais kaip tragedija, kartais kaip komedija, o gal net ir farsas. GrA?A?kime prie protestuotojA?. Dabartiniai A?vykiai Ai??iaurAi??s Afrikoje ir islamo pasaulyje gana tikslai atkartoja A?vykius, iA?garsinusius EuropAi??… 1848 m. per vadinamAi??jA? TautA? pavasarA?. Jo metu per Europos imperijas nusirito spontaniA?ka protestA? prieA? tironijAi?? ir laisvAi??s troA?kimA? banga.

1848 m. pavasarA? ParyA?iA? apAi??mAi?? protestai, kuriuos valdA?ia iA? pradA?iA? bandAi?? brutaliai slopinti, bet tik A?pylAi?? A?ibalo A? ugnA?. Galiausiai karalius Liudvikas Pilypas pasitraukAi?? A? DidA?iAi??jAi?? BritanijAi??, PrancAi??zijoje buvo paskelbta (Antroji) respublika, numatyti rinkimai. Tunise A?iuo kartu iA? pradA?iA? taip pat bandyta neramumus malA?inti jAi??ga, taA?iau po keliA? savaiA?iA? prezidentas Ben Ali ai??zneA?Ai?? muilAi??ai???. Jau pasitraukAi??, A?inia, ir egiptietis, A?uvo Muammaras, neaiA?ki Jemeno ir Sirijos diktatoriA? ateitis.

1848 m., praAi??jus vos savaitei po A?vykiA? ParyA?iuje, protestuotojai nuvertAi?? Bavarijos karaliA?, po to atAi??jo eilAi?? PrAi??sijos sostinei Berlynui. A?ia monarchija irgi pradAi??jo nuo jAi??gos demonstravimo, taA?iau vAi??liau karalius atitraukAi?? karius, panaikino cenzAi??rAi??, sutiko surengti rinkimus ir dingo iA? miesto. ai??zVirusasai??? persimetAi?? A? VienAi??, priversdamas atsistatydinti faktinA? Austrijos vadovAi?? kunigaikA?tA? KlemensAi?? von MetternichAi??. VAi??liau sekAi?? BudapeA?tas, Milanas ir Venecija, sujudAi??jo Danija, Ai??veicarija, Belgija, Portugalija, grupAi?? nedideliA? vokieA?iA? valstybiA?. (Deja, Rusijos aneksuota Lietuva tuo kartu buvo per silpna.) Kas vyksta A?iuo metu ai??i?? A?inome. Anuomet chaosas Europoje sukAi??lAi?? naujAi?? emigracijos A? JAV bangAi??, dabar pabAi??gAi??liai plAi??sta A? EuropAi??.

Tai dar ne viskas. XIX a. viduryje EuropAi?? smaugAi?? menki derliai, augo maisto kainos, plito nedarbas, gilAi??jo skurdas. Komunistai suskato raA?yti manifestus ir rengtis savajai ai??zlaimAi??s valandaiai???. Europa Ai??mAi?? aiA?kiai atsilikti nuo DidA?iosios Britanijos ir JAV. 2010 m. Ai??mAi?? sparA?iau augti maisto kainos, aptariamame regione didAi??ja skurdas, akivaizdus atsilikimas nuo Europos ar JAV, bet pralaimima konkurencija Azijai, o valdA?iai ruoA?iasi islamo radikalai. PrieA? 163 metus Europoje vyravo ai??ztvirtos rankosai??? politika, kuriAi?? gynAi?? brutali policija, A?statymus ai??zA?tampavoai??? silpni parlamentai, galimybAi??s kAi?? nors pakeisti rinkimA? keliu buvo menkos. Beveik tas pats vaizdas iki 2010 m. pabaigos buvo bAi??dingas ir didelei daliai islamo pasaulio. ParalelAi??mis galima laikyti ir tai, kad 1848 m. TautA? pavasariui padAi??jo tuometinAi??s technikos naujovAi??s ai??i?? A?iniA? perdavimas telegrafu ir masinis laikraA?A?iA? spausdinimas, palengvAi??jAi??s keliavimas geleA?inkeliais. DabartiniA? revoliucijA? varikliais tampa internetas, mobilieji telefonai ir palydovinAi?? televizija.

Esti, deja, ir ne tokiA? simpatiA?kA? sutapimA?. Pasaulio galingieji revoliucijA? iA?vakarAi??se buvo linkAi?? ne grieA?tai smerkti antidemokratines jAi??gas, o veikiau su jomis rasti taikA? sambAi??vA? ir net savitai palaikyti reA?imus dAi??l stabilumo. Anuomet JungtinAi??s Valstijos kAi??rAi?? PrAi??sijos laivynAi??, dabar gi ai??i?? iA?laikAi?? Egipto karinAi?? maA?inAi??. Ir anuomet, ir dabar netrAi??ko baimAi??s, kad revoliucijos gali atvesti A? valdA?iAi?? kairuolius, radikalus, administravimo neiA?mananA?ius populistus, kurie, kad ir mylintys laisvAi??, bus dar didesnAi?? problema nei tvirtos rankos tipo reA?imai.

Istorijos daA?niausiai mokomasi tam, kad nebAi??tA? kartojamos klaidos. Su dideliu liAi??desiu tenka prisiminti, kad 1848 m. prancAi??zA? revoliucionieriai, regis, tikAi??josi per daug, naujos jakobinA? diktatAi??ros gi A?monAi??ms nereikAi??jo. Monarchija grA?A?o, atsigavo ir HabsburgA? valstybAi??, kurios elitas labai mikliai sukirA?ino imperijos tautasAi??ai??i?? vengrus pjovAi?? jA? neva engiami slovakai, nusisuko A?ekai, paskendAi?? panslavizme ir Ai??mAi?? save vadinti austAi??roslavais. Rusijos caras pasiuntAi?? apie 300 000 kareiviA? A? VengAi??rijAi?? garantuoti stabilumAi?? ir pagelbAi??ti kolegoms monarchams. Vengrija skendo kraujyje, revoliucijos pralaimAi??jo ir, regis, pasaulyje nedaug kas pasikeitAi??. Stabilumas nugalAi??jo laisvAi??s idAi??jas ir kitas politines naujienas, kurioms teko laukti dar pusA?imtA? metA?.

masszone laboratories.

Kas gi dabar ai??i?? stabilumas, pasiryA?imas veikiau padAi??ti reA?imams nei juos versti? O kaip su tuo diktatAi??roms palankiu A?iandienAi??s Europos pragmatizmu? Ar jis, siunA?iantis ne pagalbos, o nesikiA?imo signalus, apsaugos mus nuo karo, ar tik atneA? gAi??dAi??, po kurios, kaip taikliai pastebAi??jo Winstonas Churchillis, neiA?vengsime ir karo? Toks tad tas XXI amA?ius, turAi??jAi??s bAi??ti ramus, pragmatiA?kas ir politiA?kai patogus.

Beje, etninis veiksnys ir vAi??l ne paskutinAi??je vietoje. 2011 m. protestuotojams nesunkiai A?brukama diskusija apie tai, kas kAi?? skriaudA?ia ir ai??zapvalgoai??? etninAi??je srityje. Vieni noriai A?sijungia A? tokias neva apklausA? intrigas, klausianA?ias kAi?? renkiesi ai??i?? laisvAi?? ar gerovAi??, kiti vis nenurimsta klausinAi??dami, kas gi tu ai??i?? lietuvis ar europietis? Visa tai gal iA? pirmo A?vilgsnio ir nepavojingos strAi??lAi??s Europos civilizacijos griovimo link, bet vis dAi??lto ai??i?? strAi??lAi??s.

TeisAi??s tie politikai ir mokslininkai, kurie sako, kad tautiniA? problemA? iA? principo negalima iA?sprAi??sti tol, kol egzistuoja tautos; jas galima tik reguliuoti, o paA?ios problemos atsiranda daA?niausiai neprognozuojamai ir nelogiA?kai.

LietuviA? ir Lietuvos pilieA?iA?, save laikanA?iA? lenkais, problema tampa jau ne vidaus, o tarptautine, dar didesniA? bAi??dA? kyla Europoje su etniniais vengrais, rusais, serbais, albanais… Dar prieA? kelerius metus atrodAi??, kad lietuviA? ir lenkA? draugystAi?? amA?ina, kaip geriausiais A?algirio laikA? metais, o vadinamosios lenkA? tautinAi??s maA?umos padAi??tis ai??i?? tiesiog pavyzdys visai likusiai Europai. Ai??iandien, uA?uot rAi??mAi?? vieni kitus, norime bAi??tinai nugalAi??ti, parodyti kitiems, kur jA? vieta. Mes bAi??tinai norime parodyti, kad lenkai nori mus vAi??l pavergti, o lenkai nori parodyti, kad lietuviai nesilaiko duoto A?odA?io ir yra iA?davikai. Net suprasdami, kad tai blogai abiems, nenusileidA?iame, kariaujame dAi??l raidA?iA?, lenteliA?, praeities iA?davysA?iA?, nesusipratimA? ir okupacijA?.

DraugystAi?? ar nedraugystAi?? yra ne popieriuje, ne formaliose sutartyse, o A?irdyje. Ne sutarties vykdymas, o abipusis pasitikAi??jimas svarbiausia. MeilAi?? sutartimis negrindA?iama, net vedybinAi??mis. Taip ir mAi??sA? tarpvalstybiniuose reikaluose ir etniniA? grupiA? bendroje bAi??tyje. Kad ir kiek tobulintume sutartis, be meilAi??s jos kels veikiau nepasitikAi??jimAi?? nei draugystAi??. Suprantame, kad elgiamAi??s visai paikai, taA?iau nesustojame. Jei savAi??s nevaldome, tai, matyt, sergame. Jei sergame, reikAi??tA? gydytis, nes susidraugauti reikia. Kitaip pralaimAi??simeAi??abu.

Esu ne kartAi?? sakAi??s, kad politikoje labai matyti dA?entelmeniA?ki ir prasA?iokiA?ki sprendimai.

DA?entelmenas A?ino savo teises (ir jam reikia jas suteikti), taA?iau niekados jomis nepiktnaudA?iauja, ypaA? matydamas, kad tai gali A?eisti aplinkinius ar sukelti problemA?. Vienas dA?entelmenas pripaA?A?sta, kad w raidAi?? savaime nAi??ra nusikaltimas ir gali bAi??ti vartojama, jei jau taip labai beprotiA?kai reikia. Kitas dA?entelmenas, A?inodamas, kad w raidAi?? pirmAi??jA? gAi??sdina kaip velniAi?? kryA?ius, pasistengia tos w nekaiA?ioti kiekviename A?ingsnyje. Kai susitinka du dA?entelmenai, tai sutaria: juk dA?entelmeno garbAi??s A?odis ir draugystAi?? svarbiau. DA?entelmenas iA?moks negimtAi??jAi?? kalbAi??, kuri kraA?te laikoma oficialia, kitas dA?entelmenas nesityA?ios iA? pirmojo kalbos klaidA? ir nelaikys to iA?silavinimo trAi??kumu.

PrasA?iokas bet kokia kaina stengiasi iA?lupti, kas jam ai??zpriklausoai???, nepaisydamas nAi?? ilgalaikiA? pasekmiA?. Kai susitinka du prasA?iokai, vienas vaidina, kad mokykloje jo nemokAi?? w raidAi??s, vadinasi, jis turi teisAi?? nemokAi??ti skaityti nevietinio raA?to, kitas pagal savojo kaimo tradicijas keikiasi pirmajam prasA?iokui kuo labiau neA?inomais A?odA?iais, o ai??zwelnioai??? raidAi??mis iA?paiA?o visasAi??tworas.Ai??

DA?entelmenas neteplioja kelio A?enklA? ir neplAi??A?o lenteliA? nuo namA?. PrasA?iokas daro prieA?ingai. Pasaulis, A?iaip ar taip, savo ateitA? linkAi??s patikAi??ti dA?entelmenams, nes jie galiausiai dA?entelmeniA?kai nekalba apie tai, kas buvo kaltas ir kaltesnis prieA? kelis A?imtus metA?. MAi??sA? visA? interesas palinkAi??ti santAi??raus sutaikanA?io dA?entelmeniA?kumo, o ne bravAi??riA?ko prasA?iokiA?kumo, ne ai??zA?kaltiai??? tvarkAi??, o sutarti dAi??l tvarkos ir laikytis garbAi??s A?odA?io. Viskas suderinama, nes nesame pirmieji ir paskutiniai pasaulyje.

* Ai??Ai??*Ai??Ai?? *

Nors, kaip visi sako, karA? nenorime, jie vis dAi??lto kyla. Taip buvo per visAi?? A?monijos istorijAi??. JA? iA? principo nebus tada, kai pasikeis A?mogaus prigimtis. Ar ji pasikeitAi??? Teoretikai sako, kad karai kyla daA?niausiai dAi??l nepasitenkinimo pasaulio ar regionine tvarka, dAi??l noro tAi?? tvarkAi?? pakeisti…

Karas ai??i?? protesto forma. Karams neuA?kerta kelio nei dA?entelmeniA?ka pagarba taikai, nei stipri ir pavyzdingai tvarkoma ekonomika, nei patogi geografija. Prisimename, kad stiprios Beneliukso ar Danijos ekonomikos buvo bejAi??gAi??s prieA? VokietijAi??, o ekonomiA?kai stipri A?ekija agresoriA? viliojo labiau nei agrarinAi?? Slovakija. AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? didele dalimi laimAi??jo ekonomiA?kai silpniausia iA? visA? laimAi??tojA? ai??i?? SovietA? SAi??junga. RomAi??nai tikAi??josi, kad barbarai mAi??stys logiA?kai ir Romos negriaus, kai galima su ja prekiauti. Venecijos RespubAi??likos pirkliai manAi??si nupirksiAi?? bet kokA? galimAi?? agresoriA?. PanaA?iai svarsto ir dabartiniai europieA?iai. Jei jA? svajonAi?? iA?sipildys, tai bus pirmas kartas istorijoje, kai agresorius pasigailAi??s turtingos, bet aptingusios aukos.

FizinAi?? jAi??ga ai??i?? taip pat ne lemiamas faktorius. Niekas neabejoja, kad Rusija buvo stipresnAi?? uA? Baltijos A?alis ir Vidurio EuropAi??, kai iA?vedAi?? iA? jA? savo kariaunAi??, t. y. formaliai pralaimAi??jo. Niekas neabejoja, kad SSRS ir JAV buvo ir yra A?ymiai stipresnAi??s uA? AfganistanAi??, bet nugalAi??tojas kare nebuvo ir nAi??ra labai aiA?kus.

Manau (gal ir klystu), kad pasaulA? vis tik administruodavo daugiausiai geros valios A?monAi??s su gerais ketinimais, o istorija A?tai kokia skaudi. Europa, kurioje, regis, buvo daugiausia protingA?jA?, kur gimAi?? humanizmo, vAi??liau laisvAi??s, lygybAi??s, brolybAi??s idAi??jos, vien praAi??jusiame A?imtmetyje tapo didA?iausiA? istorijoje skerdyniA? lauku. Niekas neabejoja, kad didA?iausi jA? kaltininkaiAi??ai??i?? Stalinas ir Hitleris ai??i?? turAi??jo pastebimA? psichikos sutrikimA?, taA?iau protingieji jiems leido ir jA? klausAi??. Buvo pragmatiA?ki.

Iki A?iol viskas baigdavosi tuo, kad ai??zemocingiejiai??? vertybiniai stereotipai leido mums A?sitvirtinti Vakaruose, o ai??zpragmatiA?kiai??? santykiai su Rytais ir likusiu pasauliu teneA?Ai?? tik naujas negandas. DabartinAi?? uA?sienio politika iA?ties nelengva, nes baigAi??si romantiA?kasis kilnaus tikslo laikotarpis ir prasideda kAi??rimas to, ko niekados nebuvo.

DraugA? klausimas daA?nai nuraA?omas kaip sentimentali emocija. Noras bAi??ti pragmatiA?kam kyla iA? klaidingos nuostatos, kad politikoje nAi??ra draugA?, o tik interesai. Su dideliu dA?iaugsmu cituojamas Churchillis, bet pamirA?tama, kad jo intereso supratimas buvo kur kas platesnis nei sAi??kmingas nedidelis bizniukas, kaip tai bandoma A?teigti sau A?iandien. Suvokiant politikos interesus A?erA?iliA?kai, tampa aiA?ku, kad pagrindinis Lietuvos interesas yra turAi??ti tikrA? draugA? ir sAi??jungininkA?, kuriA? rate neliktume savo moralinAi??s atsakomybAi??s klausimA? sprAi??sti ai??zvienui vieniai???. Ne taip svarbu, kas bus mAi??sA? prieA?as, bet pasiprieA?inti bus mAi??sA? pareiga. Pareiga juo skaudesnAi??, juo labiau manysime, kad A?iandien nereikia investuoti A? gynybAi??, diplomatijAi?? ir lietuviA?kas politikos iniciatyvas. Ai??ioje vietoje reikia pasakyti, kad ateitis priklauso nuo sprendimA? ne tik valdA?ioje, bet ir mAi??sA? A?irdyse. Nekariausime tik tada, kai mums nebebus gAi??da dAi??l savo A?alies bejAi??giA?kumo ir demoralizacijos.

TiesAi?? sakant, kokia gi mes A?alis? SakyA?iau, visai normali, pasaulio kontekste ai??i?? aukA?tai iA?sivysA?iusi, suvienytoje Europoje ai??i?? vidutiniokiA?ka, pagal daugelA? rodikliA? atitinkanti regiono lygA?, pagal ne vienAi?? jA? ir lenkianti kaimynus. Dirbdamas daug metA? Europos Taryboje pajutau, kad esama dideliA? A?aliA?, A?takingA? A?aliA?, esama ir problemiA?kA? valstybiA?. NAi?? vienai A?iA? kategorijA? mAi??sA? nepriskiria. Esame grupAi??je ai??zir kitos valstybAi??sai???, tokios niekuo ypatingu neiA?siskirianA?ios, A?iaip sau A?inomos-neA?inomos. O buvo laikai, kai buvome ypatingi ai??i?? mus gyrAi?? ir mumis didA?iavosi. Ausiai, pripratusiai prie liaupsiA?, sunku priprasti, kai nepagiria, tiesiog praeina pro A?alA?, painioja su latviais ar pavadina buvusia SSRS. Tik tiek Europai tos Lietuvos…

Ne vienas klausia, o kaip nesuklysti, renkantis sAi??jungininkus ir politines kryptis? Atsakymas lengvas, nors ir nelengvai A?vykdomas ai??i?? reikia klausyti sAi??A?inAi??s. Taip taip, tos istorinAi??s, politinAi??s ir tautinAi??s sAi??A?inAi??s, o ne trumpalaikAi??s interesA? naudos ar A?sitikinimo, kad galima kAi?? nors apmulkinti rinkoje ar sugraudinti netikrom aA?arom. Tautos, gyvenanA?ios sAi??A?iningai, arba laimi, arba A?ino, kad nukentAi??jo ne dAi??l savo kaltAi??s, tad istorines skriaudas vienaip ar kitaip atitaisys. TiesAi?? sakant, o ko daugiau betrAi??ksta iki pilnos laimAi??s tarp Europos, Azijos ir likusio pasaulio?

*Ai??Ai?? *Ai??Ai?? *

Ai??Protestuoti, beje, irgi nepragmatiA?ka…