Apie baimAi?? ir drAi??sAi??

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Polemika
AUTORIUS:Ai??Romualdas Ozolas
DATA: 2013-02

Apie baimAi?? ir drAi??sAi??

Romualdas Ozolas

Asmeninio pobAi??dA?io pastabos apie ArtAi??ro SkuA?o knygAi?? ai??zPAi??stininko uA?raA?aiai???

Iki A?iol apie SAi??jAi??dA? stengiausi kalbAi??ti ir raA?yti, nesiremdamas asmenine patirtimi. TaA?iau pastaruoju metu ima rodytis tokiA? netikAi??tA? Atgimimo proceso liudijimA?, kad ir man, atrodo, teks atsisakyti olimpinAi??s dvasios. ArtAi??ro SkuA?o ai??zPAi??stininko uA?raA?aiai??? to reikalauja: neatsakydamas sutikA?iau su tuo, ko nelaikau istorine tiesa.
A. SkuA?o knygAi?? apskritai vertinu teigiamai, nes, pirma, kai kurie jos teiginiai suteikia galimybAi?? diskutuoti ir patikslinti istorijos faktus; antra, pateikia tiek A?vairiA? autoriA? liudijimA?, kad vienas faktas ai??i?? AukA?A?iausiosios Tarybos Apsaugos skyrius ai??i??Ai?? matomas kone stereometriA?kai; treA?ia, knyga raA?tu paliudija vieno paslaptingiausiA? ir iki A?iol beveik neaptarinAi??to ValstybAi??s atkAi??rimo tikrovAi??s fragmento atsiradimo ir likimo istorijAi??. Teisingai nuA?viesti A?A? mAi??sA? valstybAi??s gyvenimo reiA?kinA? be A?ios knygos istorikams bAi??tA? kur kas sunkiau.
Mano asmuo A. SkuA?o knygoje netikAi??tai yra tapAi??s savotiA?ku atramos taA?ku ir pieA?iamas santAi??riai neigiamai. Kadangi esu A?pratAi??s ir prie aistringai neigiamA? vertinimA?, A. SkuA?o kalbAi??jimo tonacijAi?? priimu kaip neiA?vengiamAi?? kiekvieno autoriaus asmeninA? santykA? su savo ai??zobjektaisai???, o kadangi nuo pat pirmo susitikimo A. SkuA?o santykis su manim, kaip su ai??zbolA?evikuai???, buvo A?temptas, bAi??tA? keista, jeigu knygoje to nesijaustA?.
TaA?iau kai kuriuos A?io konteksto teiginius bAi??tina tikslinti.
A. SkuA?as raA?o, kad po susitikimo su ai??zsveA?iu iA? Estijosai??? ai??zjaunimo tarpe kilo diskusijos, jog reikia nedelsiant kaA?kAi?? daryti. Vienas iA? mAi??sA? nuolatiniA? paA?nekovA? Romualdas Ozolas sakydavo: ai??zNe, dabar nieko negalime daryti, artAi??ja atostogA? metas, reikia laukti rudens.ai??? Kitaip tariant, jis ai??znepasiraA?Ai??ai??? dAi??l bendro reikalo, taA?iau mAi??sA? (aktyvaus jaunimo) pozicija buvo kitokia.ai???
Ai??iame trumpame tekstelyje ai??i?? viena netiesa ir dvi problemos: netiesa, kad Ozolas ai??znepasiraA?Ai??ai??? dAi??l bendro reikalo; probAi??lemos ai??i??Ai?? visuomeninio judAi??jimoAi??A?kAi??rimo laikasAi??ir ai??zjaunimoai??i??senimoai??? santykiai. Pagal A. SkuA?Ai??, ai??zsa??niaiai??? norAi??jo viskAi?? nutAi??sti ir taip ai??i?? galbAi??t ai??i?? sunaikinti ai??zperestroikosai??? teikiamas galimybes (estas, pagal autoriA?, taip ir sako: ai??zJeigu jAi??s neA?steigsite lietuviA?ko judAi??jimo dabar, mus Estijoje suA?lugdys ir nieko gero nebusai???).
Tikra tiesa, laikiausi nuomonAi??s, kad judAi??jimui steigti nepasirengta. Daug kas judAi??jo savomis nepasitenkinimo trajektorijomis, taA?iau vienijanA?ios idAi??jos nebuvo. Ne ta prasme, kAi?? turAi??tume padaryti, o ta ai??i??Ai??Ai?? kaip tai daryti. Kad revoliucija turi bAi??ti ir kad ji turi atvesti A? Lietuvos valstybAi??s atkAi??rimAi??, buvo aiA?ku visiems, ir vieni to norAi??jo, kiti ai??i??Ai?? ne, bet aiA?kesnio projekto nebAi??ta netgi vieA?ai besibAi??riuojanA?iA?jA? bendrijose (filosofA? klube, paminklosaugos ar gamtosaugos bAi??reliuose ir kitur), o Ai??jimas A? neA?iniAi?? visada kelia abejones, kuriA? nestokojo tada netgi A?iandien ai??zpaA?iais drAi??siausiaisai??? save laikantieji. KAi?? tikrai galima ir reikia padaryti esamomis aplinkybAi??mis iki to lemiamojo momento, kai reikAi??s stoti prieA? istorijAi?? ai??i?? tai sutelkti patikimA? vienminA?iA? A?moniA? bAi??rA?, kurie pasitikAi??tA? vieni kitais ir bAi??tA? patikrinti ilgametAi??s bendros veiklos. Dabar skeptikai galAi??tA? sakyti: toks reikalavimas buvo ir stojantiesiems A? kompartijAi?? ai??i??Ai?? ai??zpaA?A?stanA?iA?jA? pagal bendrAi?? darbAi??ai??? rekomendacijos; kita vertus, iA? to reikalavimo galima bAi??tA? pasityA?ioti ir A?iauriau: o kiek tA? ai??zgerai paA?A?stamA?jA?ai??? pasirodAi?? esAi?? okupacinio saugumo bendradarbiai? Deja, tai tiesa, tikra tiesa.
Sakau tai skeptikams ir kritikams. O istorijai liudiju: tokia buvo mAi??sA? realybAi??, gyvenome ne tik su, bet ir paA?iuose ano meto visuomeninio buvimo pavidaluose. Nepavyko mums surinkti tokios komandos. VisuomenAi?? telkAi??si ekspromtu ai??i?? kildama ir eidama.
A?ia aA? jauA?iu A?sakmiAi?? pareigAi?? paliudyti visiA?kai nutylimAi?? faktAi?? ai??i?? visuomenAi??s sambAi??riA? kaip veikianA?iA?jA? subjektA? faktAi??. A?inome, kad ai??zsveA?ias iA? Estijosai??? ai??i?? R. Raigas ai??i?? buvo be galo nusivylAi??s pirmuoju susitikimu su Lietuvos moksline bendruomene ir atsigavo tik jaunimo dAi??ka patekAi??s A? kitAi?? susibAi??rimAi??, po kurio apsisprAi??sta ai??zkaA?kAi?? darytiai???. BAi??riui jaunA?jA? spaudA?iant, judAi??jimas vos vos neA?sikAi??rAi?? birA?elio 2 dienAi?? diskusijos VerkiA? rAi??muose metu. Gerai, kad yra nurodomi tokiA? susibAi??rimA? pagrindiniai veikiantieji asmenys. TaA?iau aiA?kinantis personalinA? kiekvieno A?naA?Ai?? nederAi??tA? pamirA?ti, kad aktyvistai galAi??jo reikA?tis tik todAi??l, jogAi??veikAi?? susirinkimai. Net ir komisijos naujam LTSR Konstitucijos projektui parengti veiklos negalima nutylAi??ti, nes bAi??tent tos komandos atstovai birA?elio 3 d. susitiko su visuomene iA?dAi??styti savo tiesas ir tapo SAi??jAi??dA?io A?kAi??rimo susirinkimo dalyviais. PrieA? savo valiAi??!
GrA?A?kime prie A. SkuA?o teksto. R. OzoAi??las, kaip jau cituota, ai??znepasiraA?Ai??ai??? dAi??l ai??zbendAi??ro reikaloai???, taA?iau aktyvaus jaunimo pozicija ai??zbuvo kitokiaai???: ai??zBirA?elio 2 d. MokslininkA? rAi??muose Verkiuose A?vyko diskusija, kurios metu nusprendAi??me: gal reikAi??tA? kurti kaA?kAi?? panaA?aus kaip Estijoje? Jeigu apsisprendAi??me, jog reikia kurti ai??i??Ai?? kAi?? kurti? Po diskusijos supratome: dauguma pritaria, bet bijo. Gal buvo ir kitA? motyvA?.ai??? Tekstas sako, kad diskusija ai??zAr A?veiksime biurokratizmAi???ai??? buvo ai??zaktyvaus jaunimoai??? diskusija apie pertvarkos judAi??jimo A?kAi??rimAi??, o ai??zkitiai???, kaip ir iki A?iol, ai??zsutinka, bet bijoai???.
BirA?elio 2 dienos diskusija yra ne kartAi?? apraA?yta, joje J. MinkeviA?iaus, K. AntanaviA?iaus, K. PrunskienAi??s, R. Ozolo pasakytos kalbos ne kartAi?? skelbtos. Jos nepalieka abejoniA?: tai buvo ne jaunimo diskusija kokA? judAi??jimAi?? kurti, o A?prastos tam metui reA?imo kritikA? kalbos. JudAi??jimo kAi??rimo klausimas pasigirsta tik prieA? pabaigAi??, kai atvaA?iuoja bAi??rys jaunimo, taA?iau sutarus, kad A?kAi??rimAi?? reikia atidAi??ti iki rytojaus, bAi??relis nugarma A? rAi??mA? kiemAi??, kur sutariama susirinkti pas R. OzolAi?? ir viskAi?? detaliai aptarti. Ar buvo jo gretose A. SkuA?as ai??i??Ai?? nepamenu. Eigirdas GudA?inskas liudija, kad A. SkuA?as A?ygiui A? Tauro kalnAi?? ai??zprikepAi??ai??? tik TrakA? gatvAi??j, kai visi jau buvo grA?A?Ai?? iA? VerkiA?.
A. SkuA?ui R. Ozolas vis dar ai??znepasiraA?Ai??sai???: jie eina dar kartAi?? ai??zpasitarti A?ia temaai???, jA? tikslas ai??i?? ai??zA?tikinti R. OzolAi??ai???, kuris ai??zgaliausiai nusileidA?ia ir sutinkaai???.
Taigi R. Ozolo kaipAi??bijanA?iojoAi??linija pravesta nuosekliai. Toliau knygoje jis vaizduojamas jau kaipstabdantisAi??ai??i?? barantis uA? A?inios apie SAi??jAi??dA?io A?sikAi??rimo paskelbimAi?? per ai??zAntiesai??? koncertAi?? (iA? tiesA? gi pabartas buvo uA? tai, kad iA?Ai??jo A? scenAi??, nors buvom sutarAi?? to nedaryti) ir pan.
Ar buvo A. SkuA?asAi??drAi??susAi??LTSR Konstitucijos projekto rengAi??jA? susitikime su visuomene MA DidA?iojoje salAi??je? Beje, nors ir priAi??jAi??s prie ribos, savo kalbos pabaigoje birA?elio 3 d. A. SkuA?as apie judAi??jimo A?kAi??rimAi?? taip ir neprabilo, nes uA?sikalbAi??jo apie TSKP reorganizavimAi??. Netiesa yra ir teiginys, kad R. Ozolas buvo A?tikinAi??jamas dalyvauti MA renginyje ir ai??zpaskelbti apie naujo judAi??jimo A?kAi??rimAi??ai???. Buvo sutarta, kad aA? vadovausiu renginiui, kuriame bus paskelbta apie judAi??jimo A?kAi??rimAi??. Susitarti dAi??l vadovavimo S. Lapieniui nepavyko: E. Vilkas nenorAi??jo nAi?? klausytis. Kaip uA?karda pakiA?tas naujos Konstitucijos projekto pristatymas.
Ai??ioje vietoje A?iandieniam protui bAi??tina paaiA?kinti, kAi?? tada reiA?kAi??Ai??susitarimas. Ai??iandien jis yra praradAi??s savo reikA?mAi??, prasmAi?? ir vertAi?? dAi??l nuolatinio vieA?o bet kokiA? susitarimA? lauA?ymo, pradedant rinkiminiais paA?adais, vyriausybiniais A?sipareigojimais, baigiant verslo, bendruomenAi??s ar A?eimos nariA? A?odA?iais. Okupacijoje susitarimas reiA?kAi?? pasitikAi??jimo garantijAi??. Susitarti kAi?? nors daryti ar nedaryti reiA?kAi?? tokA? A?sipareigojimAi??, kad nukrypimas nuo sutartA?jA? sAi??lygA? galAi??jo bAi??ti laikomas jei ir ne iA?davyste, tai tokiu pasitikAi??jimo praradimu, kuris A? A?moniA? tarpusavio santykius neiA?vengiamai A?neA?davo daugiau susvetimAi??jimo. Totalitarizmo sAi??lygomis pasitikAi??jimas kitu buvo vertybAi??, kuri leido rastis ne tik A?moniA? asmeniniam bendrumui, bet ir galvoti apie kokius nors bendrus darbus, ypaA? jei jie buvo susijAi?? su ribos perA?engimo planais.
Apie ribos perA?engimo metodAi??, kuris tapo svarbiausiu SAi??jAi??dA?io veikimo metodu, kalbAi??ta ne kartAi?? (vadinamoji ai??zA?ingsnis po A?ingsnioai??? taktika), taA?iau apieAi??ribAi??, kuriAi?? reikAi??jo ryA?tis perA?engti, nesu aptikAi??s kokio nors rimtesnio kalbAi??jimo. AA? riba laikauAi??vieA?osios erdvAi??s oficialA?jA? leistinumAi??, kurA? paA?eidus A?sijungdavo represiniai jAi??gos mechanizmai, pradedant ai??zdarbo kolektyveai??? vykdomais prasiA?engAi??liA? auklAi??jimais, baigiant ai??zpokalbiaisai??? okupaciniame saugume arba ai??i?? galA? gale ai??i?? teismo procesais ir neiA?vengiama tremtim ar A?kalinimu; liberalinAi??s demokratijos sAi??lygomis oficialiojo leistinumo riba taip pat egzistuoja, ir jos paA?eidimas baudA?iamas nuo asmens tremties A? tylos zonAi?? (ai??ztavAi??s A?ia nAi??ra ai??i?? tavAi??s iA?vis nAi??raai???) iki kokiA? nors netikAi??tA? ir sunkiai paaiA?kinamA? karjeros posAi??kiA? ir net keistA? mirA?iA? vieA?buA?iuose ar automobiliA? katastrofose. Ir tada, ir dabar oficialusis leistinumas buvo ir yra rimtas klausimas kiekvienam vieA?umon iA?einanA?iajam.
1988 metais jau buvau sukaupAi??s rimtAi?? ai??zribos perA?engimoai??? patirtA?. 1965 metais iA?leidAi?? pirmAi?? ai??zKultAi??ros barA?ai??? numerA? buvom sutriuA?kinti ai??zTiesojeai???, o po antro redakcija iA?formuota. 1974 metais, kai pernelyg A?sijautAi??m A? ai??zburA?uazinAi??s filosofijosai??? tekstus, ai??zreorganizavoai??? filosofA? A?urnalo ai??zProblemosai??? redakcijAi??. ai??zFilosofijos istorijos chrestomatijosai??? leidybAi?? ai??zMintyjeai??? organizavome jau sukAi??rAi?? tam tikrAi?? ai??zribA? perA?engimoai??? gynybos sistemAi??. Apie pastarosios A?domius, kartais net kurioziA?kus atvejus daug yra raA?Ai??s prof. B. Genzelis.
1988 metA? birA?elA? ai??zperestroikaai??? buvo, anot V. PetkeviA?iaus, uA?strigusi kaA?kur prie AA?menos, o Lietuvos KP CK vieA?patavo Nikolajus Mitkinas, pAi??sdamas A? vienAi?? dAi??dAi?? su Ringaudu Songaila, kuris buvo A?sitikinAi??s, jog Lietuvoj yra ideali tvarka ir nieko nereikia pertvarkyti. Tokioje atmosferoje kAi?? tik susikAi??rusiAi?? opozicinAi?? struktAi??rAi?? iA?vesti A? vieA?Ai??jAi?? erdvAi?? buvo rimta uA?duotis.
Kokie bandymai prasimuA?ti A? vieA?umAi?? buvo padaryti, galima pasiskaityti mano knygoje ai??zA?vaigA?dAi??s blAi??sta auA?tantai??? (2007). Neigiamas SAi??jAi??dA?io vertinimas ai??zKomjaunimo tiesojeai??? iA?provokavo ai??zSAi??jAi??dA?io A?iniA?ai??? pasirodymAi??. Iki birA?elio 13 d. susitikimo su visuomene buvo parengta veiklos programa, kuri akivaizdA?iai parodAi?? SAi??jAi??dA?io netapatumAi?? oficialiajai krypA?iai. N. Mitkinas praneA?Ai?? Maskvai, kad A?sikAi??rAi?? ekstremistinAi?? organizacija. CK ideologai Ai??mAi?? ieA?koti kontaktA? su grupAi??s nariais. Susitikimas RaA?ytojA? sAi??jungoj A?vyko birA?elio 17 d., ir tai buvo SAi??jAi??dA?io kaip fakto pripaA?inimas iA? valdA?ios pusAi??s. Neoficialus, A?valgomasis, nes, nors ir filmuotas Kino kronikos, jis niekur nebuvo pavieA?intas, ir SAi??jAi??dA?iui dar ilgai teko dirbti, nuolat pleA?iant savo veiklos erdvAi??, kol buvo leista rengti SteigiamAi??jA? suvaA?iavimAi?? bei registruotis kaip organizacijai. A?inoma, A?iandien gali atrodyti kurioziA?ka, kad opozicinis visuomeninis judAi??jimas puola A?rodinAi??ti esAi??s savas reA?imui, neinAi??s nei prieA? valdA?iAi??, nei pieA? santvarkAi??, esAi??s tik uA? pataisas ir pertvarkymus. Tai teikAi?? nemaA?a galimybiA? spekuliacijoms apie SAi??jAi??dA?io kolaborantiA?kumAi??, susitaikAi??liA?kumAi??, bailumAi?? ir net iA?davikiA?kumAi??. TaA?iau tie, kurie linkAi?? pripaA?inti, kad kitoks elgesys SAi??jAi??dA?iui bAi??tA? uA?kirtAi??s keliAi?? reikA?tis vieA?ai ir tokiu bAi??du keisti esamAi?? politinAi?? konjunktAi??rAi??, tie, man rodos, sutiks, kad gudravimas ai??zpertvarkaai??? uA?truko ne per ilgai, o bandymas neieA?koti kontaktA? su valdA?ia bAi??tA? buvAi??s tiesiog nesuprantamas tam metui elgesys. Kad valdA?ia gali nepaisyti antitarybinio ai??zuA?ribioai???, gerai suprato ir A. SkuA?as. Kaip A?iandien atsimenu A?spAi??dA? man padariusA? jo pasakymAi??, kad IniciatyvinAi??je grupAi??je neturi bAi??ti tokiA?, prie kuriA? valdA?ia galAi??tA? kaip nors prikibti. Visiems yra A?inoma ir nekelia nuostabos mAi??sA? orientacija A? A?ymius to meto kultAi??ros veikAi??jus: valdA?ia negali muA?ti ai??zsavA?ai???, jie pridengsiAi?? ir mus.
Dabar daug kas begalAi?? mAi??sA? gyvenimo neA?varumA? ir bAi??dA? sieja su kompromisine SAi??jAi??dA?io ai??zA?ingsnis po A?ingsnioai??? filosofija. PradA?ioje buvAi??s dideliu tokiA? aiA?kintojA? oponentu, dabar pastebiu ir savo polinkA? A? tokiAi?? pozicijAi??: A?sitvirtinAi??s SAi??jAi??dis turAi??jo bAi??ti grieA?tesnis. Sakau: reikAi??jo ryA?tingiau atsiriboti nuo okupaciniA? struktAi??rA?; reikAi??jo bet kokiomis aplinkybAi??mis A?vykdyti liustracijAi??; reikAi??jo ir t. t. Kadangi atsimenu, kaip viskas vyko, o ryA?kiausiai ai??i??Ai?? tAi?? psichinA? substratAi??, kuris gaubAi?? A?iuos darbus ir jA? kompleksus, turiu pripaA?inti, kad visA? pasiryA?imA? neA?vykdAi??m dAi??l visiA?kai konkreA?iA? aplinkybiA?, kurios kAi??rAi??si iA? ant mAi??sA?, SAi??jAi??dA?io A?moniA?, griuvusio iA?orAi??s slAi??gio ir mAi??sA? sugebAi??jimo A? jA? reaguoti, uA?simezgusio dar tada, kai mes apsisprendAi??me vardan veikimo galimybAi??s taikstytis su neveikliA?jA? (= valdA?ios) kontrole. Ji buvo neabsoliuti, mes pamaA?u A?gijom savarankiA?kumAi??, taA?iau ai??i?? A?iAi??rint iA? atstumo ai??i??Ai?? jau Ai??jom su leidusiA?jA? mums veikti okupaciniA? struktAi??rA? bendradarbiA? uodegomis.
Ar nebuvo galima numatyti, bent jau nujausti, kad ai??zA?ingsnis po A?ingsnioai??? nAi??ra universalus revoliucijai prilygstanA?io ai??zperAi??sitvarkymoai??? metodas? Atsimenu gana ryA?kiai, kad mano pirmoji didA?iulAi?? nuostaba dAi??l IniciatyvinAi??s grupAi??s bendros veikimo krypties susijusi bAi??tent su sprendimu palydAi??ti A? okupavusios A?alies okupacinAi??s partijos konferencijAi?? savuosius komunistus! Juk mes ai??i?? Kiti! Mes ai??i?? ne jie! Mums reikia rasti kitokiAi?? iA?Ai??jimo A? masinA? mitingAi?? progAi??! O V. Landsbergis esamAi?? situacijAi?? A?vertino toliaregiA?kai ir ilgalaikiA?kai: tie delegatai, kurie balsuos uA? Lietuvai palankius sprendimus, bus mAi??sA? delegatai, kurie prieA? ai??i?? ne mAi??sA?. Kas apie tai sprAi??s? Kurie turAi??s sprendimo galiAi??! ai??i?? kas gi A?ia neaiA?kaus?! Ar numatAi??m pasekmes? NeA?inau, nesam A?nekAi??jAi??.
A?ia bAi??tina pasakyti apie dar vienAi?? anuometinAi??s tikrovAi??s reiA?kinA?: daugelis A?moniA? gyveno ir dirbo bAi??dami netgi labai aukA?ti sistemos valdantieji, o jausdamiesi esAi?? ne tie, netapatAi??s sistemai. Kas dabar nustatys, kiek giliai kas buvo A?klimpAi??s A? konjunktAi??rAi?? ai??i?? tiek tie, kurie pasibaigus ginkluotam pasiprieA?inimui kolaboruoti Ai??jo sAi??moningai, tikAi??damiesi kokiu nors bAi??du prieA?intis pavergimui, tiek jaunesniA? kartA? sistemos bendradarbiai, jau apdoroti marksistinio materializmo A?vietyklose, kuriems spAi??jAi??s apmusyti okupacinis reA?imas rodAi??si visai priimtina asmeninAi??s gerovAi??s kAi??rimo baze! Ai??iaip ar taip, net ir tarp tA? A?moniA? buvo tokiA?, kurie laikAi?? saveAi??ne taisAi??ai??i?? ne okupantA? pusberniais. Dalis jA? nerasdavo vietos sistemoje pakankamai kategoriA?kai ir tapdavo nepritapAi??liais ir net atvirais prieA?prieA?omis.
Iki trisdeA?imt ketvirtA?jA? savo gyvenimo metA? atlaikAi??s daugkartinius raginimus komjauniman ir kompartijon, bet pagaliau, kaip sakiau tada, nusimovAi??s baltas pirA?tines ir atsisakAi??s akademinAi??s karjeros, Ai??miausi visuomenAi??s A?vieA?iamojo darbo, dar ryA?tingiau sau pasakAi??s ir nuolat bandydamas sakyti, kad esuAi??ne tas,esuAi??kitas. Tai ne kartAi?? buvo A?vairiais bAi??dais pripaA?inta ir anuometinio vieA?ojo gyvenimoAi??vertintojA?. Nebandau tuo puikuotis ai??i??Ai?? didA?iuotis nAi??ra ko, sutikimas ai??znusimauti pirA?tinesai??? buvo vis dAi??lto didelis moralinis smAi??gis sau paA?iam ir artimiausiai aplinkai: atviras nekolaboravimas baigAi??si, prasidAi??jo susidvejinimas (stojimAi?? komunistA? partijon laikau juridiniu kolaboravimo paliudijimu, kriterijum, kurio laikAi??si to meto A?monAi??s ai??i??Ai??Ai??partinisAi??buvo nesavas, nors galAi??jo bAi??ti ir labai geras A?mogus). To reiA?kinio fenomenologija ai??i??Ai?? ne A?io teksto reikalas. Bendruosius bruoA?us nusakau tik dAi??l to, kad bAi??tA? suprantama, kAi?? noriu pasakyti toliau.
BirA?elio treA?iAi??jAi?? nekalbAi??jau. GrA?A?Ai??s iA? susitikimo Lentvaryje su Knygos biA?iuliA? draugijos auditorija suA?inojau, kad apie jokA? mano vedamAi?? susirinkimAi?? negali bAi??ti nAi?? kalbos, susirinkimas bus skirtas LTSR Konstitucijos projekto rengAi??jA? susitikimui su visuomene ir atsakymams A? jAi?? dominanA?ius klausimus.
NeA?inau, kas iA? sausakimA?os salAi??s galAi??jo tikAi??tis, kad prezidiume sAi??dintys akademikai A?kurs opozicinA? visuomeninA? judAi??jimAi??. AA? prezidiumAi?? laikiau valdA?ios A?galiotiniais, kuriems patikAi??ta sukliudyti bet kokA? visuomenAi??s vienijimAi??si. Man jie buvo ne savi, nors ten sAi??dAi??jo ir gerai paA?A?stami profesoriai ai??i??Ai?? B. Kuzmickas, A. BuraA?as, J. Bulavas. Jie ir gal dar R. Rajeckas suprato savo nepavydAi??tinAi?? padAi??tA?, uA?tat E. Vilkas vadA?ias buvo paAi??mAi??s tvirtai. Po gero pusvalandA?io tapo aiA?ku, kad nieko gero A?ia nebus, ir kai eilinA? kartAi?? Eduardas Vilkas pareiA?kAi??, kad A?ia bus kalbama tik apie Konstitucijos projektAi??, man pasirodAi??, kad laikas pakilti ir pasakyti salei, kad mes turim daug erdviA?, kur galim kalbAi??tis apie tai, kas mums iA? tiesA? rAi??pi. PavyzdA?iui, KalnA? parke. Kai mudu su A. JuozaiA?iu pasikAi??lAi??m, salAi?? siAi??btelAi??jo, nusodino mus ir liko kalbAi??ti apie viskAi??, kas kam rAi??pAi??jo.
Ai??iandien visiA?kai aiA?kiai matau, kad tai buvo vienas iA? lemiamA?jA? momentA?: pakilAi?? ir iA?eidami bAi??tume pademonstravAi?? valiAi?? savo netapatumui pareikA?ti labai aiA?kia forma ai??i?? atsiribodami nuo nesavA?. SantykiA? su valdA?ia nustatymas po viso to bAi??tA? buvAi??s sunkesnis, kur kas labiau A?temptas, bet tikrai aiA?kesnis ir perspektyvesnis visuomeninio diferencijavimosi bei dvasinio atsinaujinimo prasme. Likdami salAi??je parodAi??me, kad mes tik ieA?kom vietos sistemos tvarkoje ir, nors ir prieA?taraudami, paisysime jA? valios. Revoliucija uA?geso neA?sidegusi. Toliau vyko perversmas.
A?inoma, galima buvo papraA?yti, kad pasitrauktA? prezidiumas. IA? dalies taip buvo ir padaryta: susirinkiman pavAi??lavAi??s ir konteksto neA?inojAi??s Z. VaiA?vila A?siropA?tAi?? scenon, papraA?Ai??, kad prezidiume esantieji palauktA?, o salAi?? siAi??lytA? kandidatus IniciatyvinAi??n grupAi??n. E. Vilkas replikavo: ai??zVis dAi??lto pasiekAi??tai???. Taip, grupAi?? buvo A?kurta, bet viskas ir toliau klampojo per dviprasmybes ir atsitiktinumus.
KodAi??l salAi?? nepanoro pakilti ir savo laisvAi?? pademonstruoti iA?eidama ir uA?imdama kitAi?? erdvAi??? TodAi??l, kad buvo nusiteikusi pasiprieA?inimo grupAi?? A?kurtiAi??A?ia ir dabar? Ko gero ai??i?? taip. Nes iA?einant grAi??sAi?? iA?sivaikA?A?iojimas? Ir tai galAi??jo bAi??ti tiesa (tai rodo ir A?iandieninisAi??iA?sivaikA?A?iojimas). TaA?iau neatmestina ir tai, kad dar stipriau veikAi??Ai??prezidiumo faktorius:Ai??jis buvo A?ios erdvAi??s vieA?asis autoritetas, jis turAi??jo sankcionuoti tai, kas A?ia vyksta, aprobuodamas virsmAi?? netgi prieA? savo valiAi??.Ai??Esama gyvenimo tvarka susirinkusiesiems buvo duotybAi??, kuri turAi??jo bAi??ti pataisyta, bet ne atmesta.
Tai ne spekuliatyvinAi?? subjektyvi iA?vada ai??i?? tai tik stenograma liudijama steigiamojo susirinkimo nuostata: visi kalbAi??tojai, netgi A?iaurokai keiksnodami esamAi?? tvarkAi??, nekvestionuoja jos kaip tikrovAi??s. BirA?elio 2 dienos kalbos savo turiniu kur kas radikalesnAi??s. Labai abejoju, ar manoji VerkiA? rAi??mA? kalba bAi??tA? buvusi priimtina MokslA? akademijos salei, nekalbant apie susirinkusiuosius Gedimino aikA?tAi??je. O aA? ir A?iandien neatsisakau minties, kad visi okupacinio totalitarizmo mokyklAi?? iA?Ai??jusieji vidujai yra maA?i diktatoriai ai??i?? asmeninAi??s laisvAi??s be ribA? teigAi??jai ai??i?? atvirkA?tinAi?? nelaisvAi??s projekcija.
Vienas demokratijos judesys ar dvelksmas birA?elio treA?iAi??jAi?? buvo: tai asmenA? A? GrupAi?? siAi??lymas. A. SkuA?as sako, kad jie buvo susiAi??lytiAi??pagal numatytAi?? sAi??raA?Ai??. SiAi??lytinus kai kuriuos asmenis ant Tauro kalno buvom numatAi??, taip. Bet tai buvo ne tiekAi??sAi??raA?as, kiek siekiamybAi??, kad tie asmenys patektA? GrupAi??n. Beje, tuo metu visiA?kai be susitarimo su Taurakalnio bAi??reliu apie priimtinus asmenis G. Songaila su grupe tarAi??si B. Genzelio bute. Neteko nustatyti, jog kaA?i kas buvo atsakingas uA? tai, kad visi numatytieji patektA? GrupAi??n. UA?tat kai kas ir nepateko (pavyzdA?iui, Saulius Lapienis, tas pats Eigirdas GudA?inskas), o kai kas buvo pasiAi??lytas, nors ir nebuvo pageidautinas. SusiAi??lytas visas prezidiumas, tik E. Vilkas, kaip akivaizdA?iai nepritariantis viskam, kas vyksta, labai aiA?kiai tos naA?tos atsisakAi??.
Demokratijos tendencija pastebima ir kalbAi??tojA? kaitos bei kalbA? turinio poA?iAi??riu: kalbAi??ti galAi??jo kas nori ir kAi?? nori. Kai kurie buvo A?iek tiek pasiruoA?Ai??, bet dauguma improvizavo. TaA?iau visi kalbAi??jo ne apie reikalAi??, dAi??l kurio susirinko, o kas tik A?ovAi?? galvon. Pernelyg aiA?kiai stalinizmo ir komunizmo nusikalstamumAi?? konstatavusi kalbAi??toja, nors ir buvo pasiAi??lyta, salei balsuojant buvo atmesta.
Kalbant apskritai ai??i?? IniciatyvinAi??s grupAi??s A?kAi??rimas, teisingiau ai??i?? A?sikAi??rimas ai??i?? buvo stichinis, taA?iau neiA?vengiamas kaip pAi??linio trAi??kimas. Tai, ko gero, pats tiksliausias apibAi??dinimas: pati didA?iausia bjaurastis buvo paA?alinta, taA?iau kAi??nas liko senas, ir mes visi likome jo, kad ir sveikstanA?io, dalis.
Sako: revoliucijos nieko neiA?sprendA?ia.
Netiesa: revoliucijos sunaikina dalA? senosios tikrovAi??s. NebAi??tinai kruvinai. Bet bAi??tinai nustatydamos seno ir naujo ribAi??. MAi??sA? revoliucija tos ribos nenubrAi??A?Ai??: A? naujAi?? Lietuvos istorijos tarpsnA? iA?Ai??jome taip ir nepasakAi??, kas mAi??sA? gyvenime sena ir kas nauja, kas priimtina, o kas nepriimtina iA? principo ir konkreA?iai.
Svarbiausias nutylAi??jimas ai??i?? kad oficialiai kolaboravAi?? turi tam tikram laikui pasitraukti iA? vieA?osios erdvAi??s. Kriterijus buvo aiA?kus ai??i?? narystAi?? KomunistA? partijoje ir tarnyba okupacinAi??s valdA?ios tarnybose, taip pat ai??i?? okupacinio saugumo bendradarbiai.
Antras svarbiausias nutylAi??jimas ai??i?? kad nepriklausomybAi?? yra atsakomybAi?? tautos sukurtai valstybei, o ta tauta yra lietuviA? tauta. To nepasakius aiA?kiai, nepriklausomybAi?? sutapatinus su laisve, tauta netapo politine tauta, pamaA?u virto individualizmo suskaldyta visuomene, kuri dabar baigia iA?sivaikA?A?ioti, lietuviA? gyventAi?? plotAi?? palikdama tuA?A?iAi?? kaA?kam, kas ateis ir panorAi??s A?ia gyventi. TokiA? netruks, nes Lietuvos A?emAi?? graA?i ir gera, ne tokioj jau beviltiA?kai blogoje A?emAi??s vietoje.
SAi??jAi??din kilom emociA?kai, veikti jame turAi??jom protiA?kai. Emocijos nuslAi??go, proto pasirodAi?? esant tikrai maA?iau nei gudrumo. GudravimAi??, o gal ir sAi??A?inAi??s stokAi??, rodo ir bandymai apie anuos laikus kalbAi??ti be konteksto. A?inoma, taip lengviau paroAi??dyti savo anuometinAi?? asmeninAi?? drAi??sAi??. Mano A?sitikinimu, tikroji drAi??sa ir tada, ir dabar yra kalbAi??ti ir veikti ne uA? laisvAi??, o uA? nepriklausomybAi??. Laisvas gali bAi??ti ir tironijoj, nepriklausomas ai??i?? ne.