Apie dailAi??s muziejaus rinkinius ir A?iuolaikines muziejaus funkcijas

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Muziejai
AUTORIUS:Ai??Odeta A?ukauskienAi??

DATA: 2012-03

Apie dailAi??s muziejaus rinkinius ir A?iuolaikines muziejaus funkcijas

Odeta A?ukauskienAi??

Mirabile visu

A�

Pastaruoju metu, virtualizacijos technologijoms vis agresyviau skverbiantis A? A?vairias kultAi??ros sritis, taip sparA?iai pleA?iasi reginiA? industrijos laukas, taip radikaliai kinta kultAi??ros vartojimo bAi??dai, o dabarties aktualijos taip lengvai uA?goA?ia praeitA?, kad apima nerimas dAi??l prarandamA? tapatumo bruoA?A?, todAi??l savo lAi??kesA?ius vis daA?niau siejame su muziejaus institucija. Vieni deda dideles viltis A? modernizuotAi?? muziejA?, kurio misija XXI amA?iuje ai??i?? steigti kultAi??rinio dialogo erdves, kurti atvirus ir kritiA?kus vizualinius pasakojimus, aktyvinti kultAi??rinAi??s tradicijos plAi??trAi?? ir puoselAi??ti kultAi??rinA? tapatumAi??. Kiti kritikuoja muziejA? kaip autoritetingAi?? galios institucijAi??, kurios pamatai buvo nulieti dar XIX a., bet iki A?iol ji naudoja tuos paA?ius beviltiA?kai pasenusius metodus, siekdama perteikti ai??zobjektyviosai??? tikrovAi??s vaizdAi??, kad primestA?, unifikuotA? ar standartizuotA? poA?iAi??rA? A? meno kAi??rinius ir kultAi??ros procesus. Ai??iame kontekste didAi??ja muzeologijos ir A?vairiA? muziejaus diskursA? aktualumas. Neatsitiktinai 2012-ieji paskelbti muziejA? metais.

Kauno M. A?ilinsko galerijoje veikianti paroda ai??zMirabile Visu / Nuostabu matytiai??? (2011-12-15ai??i??2012-05-18), skirta Nacionalinio M. K. A?iurlionio dailAi??s muziejaus 90-meA?iui, taip pat skatina A?dAi??miau paA?velgti A? muziejA? kaip A? kultAi??rinAi?? ir socialinAi?? institucijAi??, apA?velgti muziejininkystAi??s raidAi?? ir A?io dailAi??s muziejaus kolekcijA? istorijAi??.

MuziejA? steigimas XIX a. Europoje buvo glaudA?iai susijAi??s su A?vietimo idAi??jomis, siekta tvirA?iau pagrA?sti humanitariniA? disciplinA? (istorijos, meno istorijos, archeologijos) diskursAi??, pasitelkiant kultAi??rinius simbolius, A?tvirtinti galios santykius. IA? aristokratA? aplinkos, iA? uA?darA? privaA?iA? erdviA? paimti objektai kartu su kitA? kultAi??rA? (daA?nai pagrobtais) artefaktais sudarAi?? muziejines kolekcijas, kurios buvo pasiekiamos plaA?iajai publikai ir tapo galingu reprezentavimo ir lavinimo A?rankiu. Ai??iuolaikinAi?? medijA? kultAi??ra, daranti didA?iulA? poveikA? visuomenAi??s gyvenimui, skatina visai kitaip paA?velgti ir A? sakralizuotAi?? muziejaus institucijAi??, kuri XX a. bene veiksmingiausiai skleidAi?? A?inias, ugdydama poA?iAi??rA? A? praeitA?, A? etniA?kumAi?? ir kultAi??rines vertybes.

NenuginA?ijamai svarbus muziejA?, meno galerijA? vaidmuo ir moderniA? valstybiA? raidai. XIX a. muziejus buvo laikomas prioritetine, A?takinga tautos ir valstybAi??s institucija, turinA?ia galiAi?? disciplinuoti suvokAi??jo A?vilgsnA?. TodAi??l XIX a. DidA?iojoje Britanijoje, PrancAi??zijoje, Vokietijoje ir kitose A?alyse suklestAi??jusius dailAi??s muziejus perAi??mAi?? administruoti valstybAi??. Jie atliko A?vietAi??jiA?kAi?? funkcijAi??, ekspozicijA? vaizdais bylodami apie nacionalinAi??s kultAi??ros raidAi?? ir pasiekimus, stiprino tautinAi?? savimonAi??, paklojo ai??zA?sivaizduojamosai??? nacionalinAi??s valstybAi??s pamatus.

IdAi??jAi?? A?kurti dailAi??s muziejA? Lietuvoje, regis, pirmoji pradAi??jo brandinti 1907 m. Vilniuje A?kurta Lietuvos dailAi??s draugija, rengusi kasmetines dailAi??s parodas. Drauge su Lietuvos mokslo draugija ji uA?sibrAi??A?Ai?? tikslAi?? Vilniuje A?steigti Tautos namus su dailAi??s muziejumi. Pirmasis pasaulinis karas, vAi??liau Lenkijos A?siverA?imas A? VilniA? nutraukAi?? pradAi??tus darbus. Tad nuo 1920 m. dailAi??s muziejaus idAi??jAi?? puoselAi??jo Lietuvos meno kAi??rAi??jA? draugija, organizavusi meno gyvenimAi?? Kaune. Ketinta dailAi??s muziejA? romantiA?kai pavadinti TulpiA? rAi??mais, vAi??liau pakeista A? Meno rAi??mus.

PrieA? atsiveriant pirmojo Lietuvos dailAi??s muziejaus (A?iurlionio galerijos) durims, buvo nuveikta jau daug darbA?. Asmenys, 1919 m. A?sitraukAi?? A? ValstybinAi??s archeologijos komisijos veiklAi?? (Tadas Daugirdas, Eduardas Volteris, Paulius GalaunAi??, Vladimiras Dubeneckis ir kiti), surinko nemaA?ai eksponatA?. Tai buvo vienintelAi?? valstybAi??s iA?laikoma institucija, 1919ai??i??1925 m. rinkusi meno kAi??riniA? kolekcijas, be to, ji rAi??pinosi kultAi??ros paminklais ir Valstybinio muziejaus kAi??rimu.

DidA?iulAi?? paroda Mirabile Visu suteikia galimybAi?? susipaA?inti ne tik su eksponatais, saugomais muziejaus saugyklose, bet ir su iA?kalbingomis jA? A?sigijimo aplinkybAi??mis. Kas sudarAi?? senosios dailAi??s kolekcijAi?? ir kaip A?ie rinkiniai pateko A? NacionalinA? M. K. A?iurlionio dailAi??s muziejA?? Dauguma jA? perimta iA? nacionalizuotA? dvarA?, bet tai buvo jau tik likuA?iai, nes Pirmojo pasaulinio karo metais kolekcijos buvo iA?grobstytos ai??i?? kai kas pakliuvo A? perpardavinAi??tojA? rankas, kai kAi?? iA?sigabeno A? uA?sienA? iA?vykstantys didikai, o kai kas be prieA?iAi??ros sunyko. 1923ai??i??1926 m. sparA?iai vykdant A?emAi??s reformAi??, Lietuvoje buvo likviduojama dvarininkA? A?emAi??valda. Tai paskatino ilgaamA?Ai??s materialiosios ir dvasinAi??s dvarA? kultAi??ros nykimAi??. TodAi??l bandyta bent jos likuA?ius iA?saugoti muziejuose.

Kai 1923 m. dvarA? turtas buvo nacionalizuotas, nemaA?ai dvarininkA? savo kolekcijas depozito teisAi??mis padAi??jo Kauno miesto muziejuje. Bet, pavyzdA?iui, Mykolo Oginskio PlungAi??s dvaro meno turtai vAi??liau buvo nusavinti ir iA? jA? sudaryta senosios tapybos ekspozicija A?iurlionio galerijoje. PaskutinAi?? dvaro savininkAi?? kunigaikA?tienAi?? Marija SkuA?evskytAi??-OginskienAi??, 1926ai??i??1935 m. gyvendama Lenkijoje, bandAi?? susigrAi??A?inti muziejui atitekusius turtus, taA?iau atgauti jA? nepavyko. Muziejuje liko apie 310 objektA? iA? PlungAi??s dvaro meno rinkiniA?, tarp jA? ir nemaA?a XVIIIai??i??XIX a. tapybos kolekcija.

IA? Kauno miesto muziejaus buvo perimti ir RadvilA? A?eimos rinkiniai, kuriuos 1921ai??i??1922 m. padovanojo Marija Magdalena ZaviA?aitAi??-RadvilienAi?? (1861ai??i??1945), ai??i?? tai kontuA?o juostos, portretai, kiti meno kAi??riniai. BirA?A? grafas Mykolas TiA?keviA?ius, nuo maA?umAi??s domAi??jAi??sis archeologija ir tapAi??s Europoje A?inomu kolekcininku, kai kAi?? iA? savo rinkinio irgi deponavo Kauno miesto muziejuje. 1931 m. Ai??vietimo ministerija nupirko A?iAi?? kolekcijos dalA? ir 1936 m. perdavAi?? Vytauto DidA?iojo kultAi??ros muziejui, iA? kurio ji pateko A? NacionalinA? dailAi??s muziejA?.

Kiti dvarA? kultAi??ros lobiai dailAi??s muziejuje atsidAi??rAi?? apie 1940 m. IA? grafienAi??s Jadvygos PotulickaitAi??s Hutten-A?apskienAi??s buvo nupirkta nemaA?ai BerA?Ai??nA? dvaro meno kAi??riniA?. SovietA? valdA?iai nacionalizavus bajorA? KomarA? kolekcijAi??, iA? RaguvAi??lAi??s dvaro A? muziejA? pateko XVIai??i??XX a. tapybos kAi??riniai, XIX a. baldai, kitos vertybAi??s. 1940 m. buvo nacionalizuotas ir TyzenhauzA?-PA?ezdzieckiA? RokiA?kio dvaro turtas. IA? pradA?iA? tapybos ir grafikos kolekcijos dalis buvo saugoma RokiA?kio kraA?totyros muziejuje, vAi??liau atveA?ta A? KaunAi??. Tai uA?sienio ir Lietuvos tapytojA? darbai, tarp jA? Simono A?echaviA?iaus religiniA? pieA?iniA? rinkinys, grafo Konstantino Tyzenhauzo pieA?iniai ir akvarelAi??s. Taikomosios dailAi??s skyriui, be kitA? rinkiniA?, priklauso ir Kauno fabrikantA? TilmansA? A?eimos turtai, iA? kuriA? dalis buvo padovanota, o kita dalis, 1941ai??i??1943 m. A?eimai repatrijavus A? VokietijAi??, nacionalizuota.

Daug pavieniA? meno kAi??riniA? 3-iajame deA?imtmetyje A? muziejA? pakliuvo asmenine iniciatyva. Vienas iA? aktyviausiA? kolekcininkA? ai??i?? bAi??simasis muziejaus direktorius Paulius GalaunAi??, kuris priklausAi?? Valstybinei archeologijos komisijai, dalyvaudavo jos ekspedicijose ir besikurianA?ios dailAi??s galerijos veikloje. 1923ai??i??1924 m. staA?uodamasis ParyA?iuje, iA?narA?Ai??s antikvariatus, A?gijo vienAi?? iA? seniausiA? muziejaus eksponatA? ai??i?? Mikalojaus FlesburgieA?io vario raiA?inA?, kuriame pavaizduotas Vilniaus vaitas Stanislovas Sabinas (1590), Vilniaus meno mokyklos profesoriaus PranciA?kaus SmugleviA?iaus pieA?inA?, keletAi?? kitA? kAi??riniA?. Kai kuriuos eksponatus jis A?gijo Kaune, pavyzdA?iui, Jono Damelio ai??zSibiro pieA?iniA?ai??? (1820ai??i??1823) ciklAi??, antikvariate atsidAi??rusA? iA? TiA?keviA?iA? dvaro Raudondvaryje kolekcijos.

Kai kuriuos senosios dailAi??s kAi??rinius dailAi??s muziejus nupirko iA? privaA?iA? asmenA?, pavyzdA?iui, Napoleono Ordos XIX a. litografijA? rinkinA? A?sigijo iA? StasAi??s JasinskaitAi??s ai??i?? Pauliaus GalaunAi??s giminaitAi??s, Jerzyai??i??o Hopperio ofortA? ciklAi?? ai??zSenasis Vilniusai??? (1927) nupirko iA? Sofijos RAi??merienAi??s 1929 m. Kai kuriuos kAi??rinius, pavyzdA?iui, A?spAi??dingAi?? XVII a. LDK neA?inomo dailininko drobAi?? ai??zMemento moriai???, surado per ekspedicijas.

3-iajame deA?imtmetyje LietuviA? meno kAi??rAi??jA? draugija Ai??mAi?? rengti apA?valgines ir metines parodas, iA? jA? muziejus A?sigydavo to meto dailininkA? (Petro Kalpoko, Jono MackeviA?iaus, Mstislavo DobuA?inskio ir kt.) kAi??riniA?. Draugija rinko tautodailAi??, kartu su Kauno meno mokyklos mokiniais rengdama tam skirtas ekspedicijas. Toks eksponatA? rinkimo bAi??das, kaip pripaA?ino GalaunAi??,1 turAi??jo ir silpnA? pusiA?, nes tautodailAi?? kartais bAi??davo iA?plAi??A?iama iA? natAi??ralios aplinkos, taA?iau muziejui pavyko surinkti didelius liaudies meno rinkinius, kuriais rAi??pintis pavesta 1925 m. A?kurtai A?iurlionio galerijai.

Parodoje Mirabile visu eksponuojami katalogai ir nuotraukos, iA? kuriA? matyti lietuviA? liaudies meno kelioniA? po uA?sienio muziejus marA?rutai. 1925 m. Italijos mieste Moncoje, 1931 m. Skandinavijos valstybAi??se, vAi??liau PrancAi??zijoje eksponuoti bAi??dingiausi liaudies meno eksponatai suA?avAi??jo europieA?ius, susidomAi??jusius ai??zprimityviuojuai??? menu, ai??i?? juk buvo pats modernizmo A?karA?tis.

Tarpukariu Kaune vyko intensyvus meninis gyvenimas ir pradAi??ta formuoti moderniojo meno kolekcijAi?? ai??i?? A?sigyta Ars grupAi??s nariA? kAi??riniA?, A?ydA? kAi??rybai atstovauja Kauno meno mokyklos auklAi??tiniA? ZalAi??s Bekerio ir Makso Bando tapyba.

Kai kurie eksponatai muziejuje atsirado pleA?iantis kultAi??riniam bendradarbiavimui. 1936 m. po Belgijos meno parodos, surengtos Kaune, muziejaus rinkinius papildAi?? belgA? kAi??riniai. 1937 m. muziejus A?sigijo darbA? iA? Estijos, Latvijos dailAi??s parodA?. 1930 m. Kaune buvo surengta PrancAi??zA? grafikos ir knygos meno paroda, iA? jos A?sigyta kAi??riniA?, tarp kuriA? yra Paulio CAi??zanneai??i??o litografija ai??zPusryA?iai ant A?olAi??sai??? (1914) pagal to paties pavadinimo paveikslAi??. IA? 1939 m. Laikinojoje sostinAi??je surengtos PrancAi??zA? moderniosios dailAi??s parodos muziejus A?sigijo 10 kAi??riniA?, tarp jA? Henri Matisseai??i??o litografijAi?? ai??zPersAi??ai??? (1929), Pablo Picasso ofortAi?? ai??zTrys mauduolAi??sai??? (1923).

A?ydA? kilmAi??s dailininko Elo Lissitzkyai??i??o litografijAi?? ai??zSargybinisai??? (1929) muziejui 2002 m. padovanojo Vokietijos kolekcininkAi?? R. von Bergmann. Suprematizmo ir konstruktyvizmo dvasia sukurtas kAi??rinys praturtino muziejaus kolekcijAi?? kaip puikus rusA? avangardo pavyzdys.

Pokariu muziejA? rinkinius uA?plAi??do sovietinis menas. Ai??iandien ir groteskiA?kai, ir juokingai atrodo tokios 5ai??i??6-ojo deA?imtmeA?iA? rusA? ir lietuviA? dailininkA? drobAi??s kaip ai??zJ. Stalinas pas M. GorkA?ai???, ai??zPieno ferma kolAi??kyjeai???, ai??zSalomAi??ja NAi??ris pas lietuviA?ko junginio kariusai???ai??i?? Tarsi keistenybAi??s iA? A?iuolaikinAi??s kunstkameros jie byloja apie pavergtAi?? dvasiAi??, ypaA? kad yra eksponuojami greta kitA? to laikotarpio paveikslA?, kuriA? autoriams vis dAi??lto pavyko iA?vengti socialistinio realizmo panA?iA?.

Nuo pat muziejaus A?sikAi??rimo susiklostAi?? tradicija dovanoti jam kAi??rinius. Antanas A?muidzinaviA?ius muziejui atidavAi?? apie treA?dalA? savo paveikslA?, Liudas Truikys testamentu paliko scenovaizdA?iA? ir kostiumA? eskizus, AdelAi?? ir Paulius GalaunAi??s perdavAi?? savo kAi??rybinA? palikimAi??, MarcAi??s KatiliAi??tAi??s sesuo padovanojo jos grafikos kAi??riniA?.

Muziejus muziejuje yra kolekcininko ir meno mecenato Mykolo A?ilinsko meno rinkinys, iA? Berlyno A? LietuvAi?? keliavAi??s beveik 30 metA? ai??i?? nuo 1967 iki 1995 m. Jo dovanotai 1683 kAi??riniA? kolekcijai eksponuoti buvo specialiai pastatyta meno galerija. Nors netruko iA?aiA?kAi??ti, kad A?edevrais ir garsiomis pavardAi??mis gundA?iusi kolekcija yra gerokai kuklesnAi?? negu tikAi??tasi, ji vis tiek suteikia Lietuvoje retAi?? galimybAi?? susipaA?inti su XVIIai??i??XX a. VakarA? Europos tapyba.

Per pastaruosius deA?imtmeA?ius muziejus A?sigijo nemaA?ai XX a. pabaigos meno kAi??riniA?, 2002 m. A? muziejA? iA? A?ikagos atgabenta iA?eivijos dailininkA? kolekcija (400 kAi??riniA?).

Parodoje chronologiA?kai pristatomi muziejaus eksponatai, priklausAi?? ikimuziejinAi??ms grafA? ir kitA? didikA? kolekcijoms. Nors viskas gerai dokumentuota ir iA?samiai apraA?yta, taA?iau bendras vaizdas primena romane ai??zParuzijaai??? (kuriame esama aliuzijA? A? Kauno dailAi??s muziejA?) Gintaro BeresneviA?iaus pavartotAi?? muziejaus kaip istorijos kapinyno metaforAi?? ai??i?? surinkti kAi??riniai, tapAi?? eksponatais ai??zprivalAi??davo mirtiai???, nes jie yra ai??zdaiktai, niekada nebeturAi??siantys A?eimininkA?, rAi??pintojAi??liai, niekada nerymosiantys virA? laukA?, A?ventieji, niekada negrA?A?iantys A? baA?nyA?iasai???.2 Ai??A? A?spAi??dA? kaip tik ir sustiprina pabrAi??A?iama chronologinAi?? ekspozicijos aA?is, kai vienoje salAi??je susiduria tiek daug skirtingA? istoriniA? kontekstA?, meniniA? arba tik istoriniA? vertybiA?. IA? dalies toks pojAi??tis yra neiA?vengiamas, nes visos kultAi??rinAi??s vertybAi??s muziejuje paverA?iamos artefaktais. Kita vertus, tai rodo ekspografijos stokAi??, kai menkai paisoma eksponatA? dramaturgijos, kuri kaip tik ir padAi??tA? ai??zatvertiai??? praeitA?, pripaA?A?stant, kad menas yra muziejaus ai??zpagamintaai??? ir nuolat kintanti metakalba.

Parodos Mirabile visu atskirAi?? leitmotyvAi?? sudaro fotorinkiniai. Ai??sivieA?patavusi fotografija gerokai pakeitAi?? santykA? su tikrove, atvAi??rAi?? naujas vizualinAi??s patirties galimybes, iA?vadavusi vaizdAi?? iA? formalios estetikos gniauA?tA? ir leidusi jam smelktis A? A?vairius tikrovAi??s lygmenis. Ji paskatino, kad ir dailAi?? uA?megztA? naujAi?? dialogAi?? su tikrove. Parodoje eksponuojamos ne meninAi??mis, o dokumentinAi??mis, mAi??gAi??jiA?komis ar eksperimentinAi??mis laikytos nuotraukos rodo, koks didelis buvo fotografijos vaidmuo.

Pirmiausia minAi??tinos grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837ai??i??1905) nuotraukos iA? VaitkuA?kio dvaro gyvenimo XIXai??i??XX a. Grafas, 1890ai??i??1894 m. A?kAi??rAi??s fotolaboratorijAi??, A?amA?ino savo A?eimos kasdienybAi??, dvaro buitA?, apylinkiA? ir kelioniA? vaizdus. Ai??eimos nariams persikAi??lus A? VarA?uvAi??, 65 jo fotografijA? albumai 1927 m. buvo atgabenti A? muziejA?. Su A?vairiapuse Kosakovskio asmenybe ir jo aistra fotografuoti plaA?iau supaA?indino 2004 m. muziejaus iA?leistas ai??zGrafA? KosakovskiA? albumasai???. Pasak jo sudarytojos EglAi??s LukoA?eviA?iAi??tAi??s, fotografas dalyvaudavo ir vietinAi??se, ir tarptautinAi??se parodose, buvo subtilus peizaA?o meistras, o buities fotovaizdams netrAi??ksta reA?isAi??rinAi??s intrigos. Nors domAi??josi fotografija pirmiausia kaip priemone atspindAi??ti tikrovAi??, dokumentiniams fotovaizdams Kosakovskis suteikAi?? meninAi??s reprezentacijos galiAi??.

Mikalojaus Konstantino A?iurlionio fotografijA? ciklAi?? iA? albumAi??lio ai??zAnapa, 1905ai??? galima pavadinti paroda parodoje. Ai??is nuotraukA? ir eskizA? albumAi??lis ai??i?? naujausias muziejaus M. K. A?iurlionio skyriA? pasiekAi??s eksponatas, didelio atgarsio sulaukAi??s 2000 m., kai buvo surengta paroda ai??zVis dar nepaA?intas A?iurlionisai???.

Skirmantas Valiulis ir Stanislovas A?virgA?das, aptarAi?? A?iurlionio nuotraukas su kelioniA? po KrymAi?? ir KaukazAi?? vaizdais, pabrAi??A?Ai??, kad ir jos, panaA?iai kaip pastelAi??s, uA?buria iA?gryninta forma: ai??zDailininkAi?? domina vaizdo dinamika: ramybAi?? ir vAi??jas, tyla ir audra, A?vairAi??s A?iAi??ros taA?kai, perspektyva, A?viesos ir A?eA?Ai??liA? A?aismas, beribiai, tarsi iA? aukA?tybiA? matomi toliai.ai???3 Gali bAi??ti, kad kai kurios nuotraukos tapo paveikslA? eskizais, taA?iau pirmiausia jos, man regis, atspindi XX a. pradA?ios situacijAi??, kai dailininkai susidomAi??jo fotografija kaip kitokios (techninAi??s) prigimties sritimi, atverianA?ia naujas galimybes stebAi??ti ir tyrinAi??ti tikrovAi??. UA?simezgAi?? dailAi??s ir fotografijos dialogas, nejuA?ia keitAi??s ir meninAi??s kAi??rybos pobAi??dA?.

TodAi??l A?iandien ypaA? A?domu paA?velgti A? dailininkA? nuotraukas, bandant suvokti jA? menAi?? fotografijos raidos perspektyvoje, nes XX a. susikirtAi?? dailAi??s ir fotografijos keliai lemtingai paveikAi?? jas abi. Beje, kyla ir klausimas, kodAi??l dailininkai labiau domAi??josi ne ai??zmenineai???, o paprasta fotografija, suteikianA?ia galimybAi?? reprodukuoti tikrovAi???

A?iurlionio nuotraukos rodo, kad jau paA?ioje XX a. pradA?ioje fotografija jam tapo simboliniu tapybos posluoksniu. Jos atverta tikrovAi??s fiksavimo galimybAi?? tikriausiai skatino dar intensyviau ieA?koti naujos meninAi??s iA?raiA?kos, tolstanA?ios nuo realybAi??s. Retrospektyviai A?velgiant, matyti, kad fotografijos iA?tobulintas tikrovAi??s reprodukavimas kreipAi?? dailAi?? abstrakcijos linkme, vertAi?? ieA?koti sudAi??tingesnAi??s laiko ir erdvAi??s struktAi??ros, keisti tradicinAi?? kAi??rybos sampratAi??.

Kauno meno mokyklos auklAi??tinAi??s DomicelAi??s TarabildienAi??s fotografijA? rinkinys (nuotraukA? reprodukcijas 2003 m. padovanojo dailininkAi??s sAi??nus) taip pat atveria tam tikrAi?? dvilypumAi??. Tarabildienei, sukAi??rusiai apie 1000 nuotraukA?, fotografija buvo saviraiA?kos bAi??das ai??i?? per objektyvAi?? stebAi??dama tikrovAi??, dailininkAi?? tiek jai, tiek savo gyvenimui suteikAi?? meninAi??s kAi??rybos formAi??. PortretinAi??s, autoportretinAi??s ir Kauno meno mokyklos gyvenimAi?? atspindinA?ios nuotraukos, pirmAi?? kartAi?? eksponuotos parodoje ai??zNematyta ir nepaA?A?stama DomicelAi?? TarabildienAi??: fotografijos ir fotografikaai??? (2002), skatina naujai paA?velgti A? tarpukario meno ir kultAi??ros kaitAi?? fotoatvaizdA? A?sitvirtinimo laikais.

ApA?velgus kai kuriuos parodos ai??zMirabile visu / Nuostabu matytiai??? aspektus, derAi??tA? vAi??l grA?A?ti prie muziejinAi??s dramaturgijos, nes bAi??tent jos trAi??kumas sukelia jausmAi??, kurA? puikiai nusakAi?? Virginijus KinA?inaitis: ai??zKiekvienos muziejinAi??s kolekcijos akivaizdoje jauA?iamAi??s truputA? apvilti. Tarytum viskas gerai. KAi??riniai eksponuojami chronologine ar tematine tvarka. TikslAi??s eksponatA? apraA?ymai turAi??tA? iA?sklaidyti lankytojo abejones dAi??l istorinio ekspozicijos autentiA?kumo. TaA?iau kaA?ko trAi??ksta. Tiesiog trAi??ksta praeities. Ji pasiklysta tarp suskaidytA? muziejaus erdviA?, tarp savo kontekstualiAi?? aurAi?? praradusiA? vieniA?A? eksponatA? pauziA?.ai???4

Tas kaA?kas, ko taip trAi??ksta, A?iuolaikinei muziejaus ekspozicijai neleidA?ia konkuruoti su kitomis meno rAi??A?imis: teatro spektakliu, kino filmu arba gera knyga. Jei ekspozicija nepateikiama kaip iA?raiA?kinga vizualinAi?? medija, kurioje tekstas bAi??tA? integrali pasakojimo vaizdais dalis, muziejus tampa tiesiog kultAi??ros archyvu.

Vizualiniai eksponatai, nors ir su palydimaisiais istoriniais komentarais, nuteikia A?iAi??rovus elgtis pasyviai, nes nesiAi??lo naujo poA?iAi??rio, pateikiamoji informacija nedaro emocinio poveikio. Tokia muziejaus, kaip visuomenAi??s A?vietimo A?staigos, samprata veda atgal A? XIX a. TaA?iau apima abejonAi??, ar praeityje uA?strigAi??s muziejus netaps tik tos praeities saugykla, ne daug kAi?? sakanA?ia dabarA?iai? Pasak muzeologA?, A?iuolaikinis muziejus turi nuolatos ieA?koti naujA? vizualinio pasakojimo formA?, kurios padAi??tA? uA?megzti dialogAi?? su A?iAi??rovais, plAi??stA? diskusijA? erdves, nebijotA? istorinius dokumentus atiduoti vaizduotAi??s ai??zteismuiai???. DidA?iausias iA?A?Ai??kis, mAi??sA? laikais metamas A?iuolaikiniam muziejui, yra permAi??styti savo santykA? su A?iAi??rovais ir drAi??siai pasinerti A? vizualinAi?? dramaturgijAi??, kuri padAi??tA? aktualizuoti istorinAi?? praeitA? ir kultAi??rinAi?? patirtA?.

Ai??1 Paulius GalaunAi??, Muziejininko novelAi??s, Vilnius: Vaga, 1967, p. 149.

2 Gintaras BeresneviA?ius, Paruzija, Vilnius: Tyto alba, 2005, p. 57.

3 Skirmantas Valiulis ir Stanislovas A?virgA?das, Mikalojus Konstantinas A?iurlionis ai??i?? fotografas, Bernardinai.lt, 2011-01-24.

4 Virginijus KinA?inaitis, Muziejinio laiko dramaturgija ir lankytojo nerimas, DailAi?? 2010/2, p. 8.