Apie filologo gyvenimAi??: Juozas AmbrazeviA?ius

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: ATMINTIS
AUTORIUS:Ai??Paulius SubaA?ius
DATA: 2012-08

Apie filologo gyvenimAi??: Juozas AmbrazeviA?ius

Paulius SubaA?ius

Lectio ultima, Vilniaus universitetas, 2012 m. birA?elio 19 d.

JAi??sA? Magnificencija Rektoriau, mieli kolegos MagistAi??rai ir Profesoriai, gerbiamieji SveA?iai! NorAi??A?iau Jums paskaityti paskaitAi??Ai??ai??i?? tikrAi?? akademinAi?? paskaitAi??. Ir gal net kai kurie iA? JAi??sA?, naujieji alumnai, bAi??tumAi??te linkAi?? tokios paskaitos paklausyti. TaA?iau viskas mAi??sA? sutankAi??jusio laiko amA?iuje supaprastinta ir sutrumpinta, A?teiksimos gAi??lAi??s vysta net Ai??vento Jono paskliautAi??s vAi??sumoje, todAi??l tenka redukuoti lectio ultima A? proginAi?? prakalbAi??. PrakalbAi?? apie filologo gyvenimAi??. Juk A? A?A? gyvenimAi?? A?iandien A?engiate su nauju A?kvAi??pimu, su naujomis teisAi??mis ir pareigomis. TodAi??l gal dar kartAi?? klausiate savAi??s ir kitA? ai??i?? koks yra ar bAi??na tas gyvenimas?

Kaip A? tokius klausimus atsako literatAi??ra? Ji papasakoja istorijAi?? ai??i?? sumezga A?tikinamAi?? fabulAi??, kuri atitinka aristotelinA? tikimybAi??s, galimybAi??s ar bAi??tinybAi??s principAi??. TodAi??l iA?girsite pasakojimAi?? apie konkretA? filologAi??, konkAi??retA? nugyventAi?? gyvenimAi??. Palikusio A?A? pasaulA? A?mogaus A?ingsniA? seka jau iA?tisai pavaldi tik bAi??tinybAi??s kriterijui. Tikiu, kad tai geriau nei abstraktAi??s moralai liudija, kokia gali bAi??ti literatAi??ros, tautosakos ir kalbos A?inovo profesija, apsisprendimai ir likimas. Renkuosi asmenA?, kuris man yra pavyzdys ir autoritetas, pabrAi??A?damas A?odA? renkuosi. O jAi??s patys rinkotAi??s ir dar rinksitAi??s, kuo Jums sekti.

Renkuosi A?A? filologAi?? ir todAi??l, kad baigiate magistro studijas einant 23-iesiems atkurtos NepriklausomybAi??s metams. Jei bAi??tumAi??te baigAi?? filologijAi?? A?A?engus A? 23-iuosius prieA?karinAi??s Lietuvos valstybAi??s metus, labai tikAi??tina, kad lectio ultima Jums bAi??tA? skaitAi??s kaip tik jisAi??ai??i?? tuomet kAi?? tik VisuotinAi??s literatAi??ros katedrai paskirtas vadovauti Juozas AmbrazeviA?ius. TaA?iau 1940-aisiais lectio ultima neA?vyko. Ai??vyko ultimatumas ir okupacija. Ai??iandien galime vienas kitAi?? sveikinti, kad atkurtoji Respublika jau penkiomis dienomis pergyveno andainykA?Ai??tAi??, sunaikintAi?? birA?elio 15-Ai??jAi??. Respublika, kurios jaunystAi??je telpa visas JAi??sA? jaunas gyvenimas.

Gimnazistui AmbrazeviA?iui buvo keturiolika, kai tapo paskelbtas Vasario 16-osios Aktas. 1922ai??i??Ai??aisiais pradAi??jAi??s filologijos studijas Kaune ai??i?? nes Vilniaus tuo laiku nebeturAi??jome ai??i?? AmbrazeviA?ius, kaip ir daugelis iA? JAi??sA?, po paskaitA? dirbo A?urnalistu, vertAi??ju, redaktoriumi, recenzentu. DienraA?tis Lietuva, A?urnalai jaunimui Pavasaris ir Ateitis, paskui rimtesnieji A?idinys, Naujoji Romuva ai??i?? tai tik labiau minAi??tini iA? keliolikos leidiniA?, kuriuose dirbo ar bendradarbiavo. Kiek vAi??liau, kai jaunieji inteligentai susitelkAi?? leisti XX amA?iA?, pasak istorikA?, moderniausiAi?? ir solidA?iausiAi?? to laiko dienraA?tA?, raA?ydamas vedamuosius, formavo leidinio veidAi??. Ai??sidAi??mAi??tinas jo slapyvardis dienraA?tyje: ServusAi??ai??i?? Tarnas.

Kitas, simbolinis motyvas, lydAi??jAi??s AmbrazeviA?iaus studijas ai??i?? iA? Vinco MykolaiA?io ir Juozo Ereto iniciatyvos radAi??sis literatA? bAi??relis, vAi??liau A?gijAi??s plaA?iau A?inomAi?? meno draugijos ai??zAi??atrijaai??? vardAi??. Podraug su minAi??tais steigAi??jais ir Stasiu Ai??alkauskiu, AmbrazeviA?ius, jau alumnas, buvo iA?rinktas ai??zAi??atrijosai??? garbAi??s nariu. Ai??gijAi??s diplomAi??, jis pakviestas dirbti A? gimnazijAi?? ir neatsisakAi?? pamokA? net tapAi??s dAi??stytoju. Mokytojaudamas iA?vyko A? BonAi??, kur studijavo pas OskarAi?? WalzelA?, tuo metu bene A?ymiausiAi?? Europoje literatAi??ros meninAi??s iA?raiA?kos tyrinAi??tojAi??. Jo stilistinAi??s analizAi??s metodAi?? kaip labiausiai sektinAi?? siAi??lAi?? Vincas Mykolaitis ir Jurgis Lebedys. Net sovietmeA?iu Poetikos ir literatAi??ros estetikos chrestomatijoje Vandai Zaborskaitei pavyko A?dAi??ti Walzelio iA?traukA?.

Su parsiveA?tu A?vieA?iu VakarA? Europos akademinAi??s minties impulsu AmbrazeviA?ius Teologijos-filosofijos fakultete pakeitAi?? MykolaitA?-PutinAi??, kai A?is dAi??l pasaulAi??A?iAi??riniA? ir numatomA? luomo permainA? perAi??jo A? HumanitarinA? fakultetAi??. LiteratAi??ros teorija, lietuviA? literatAi??ros istorija, VakarA? literatAi??ra, lietuviA? tautosaka ai??i?? tai visi pagrindiniai literatAi??riniai kursai, vienas po kito kaip MykolaiA?io A?pAi??dinystAi?? atitekAi?? trisdeA?imtmeA?iui neetatiniam lektoriui. VAi??liau Juozas Girnius iA?eivijoje, persisergAi??damas, ar yra deramai objektyvus, iA? beveik pusAi??s amA?iaus distancijos apibendrins: ai??zVisu savo darbA? plotu Brazaitis pasireiA?kAi?? kaip vienas pagrindiniA? mAi??sA? literatAi??ros mokslo pradininkA?, sakyA?iau, lygiomis su savo mokytoju V.Ai??MykolaiA?iu-Putinu. Konstatuoju tai apgalvojAi??s, nemanydamas nei perdAi??ti BrazaiA?io moksliniA? nuopelnA?, nei retoriA?kai A?okiruotiai???.

Kuo Girnius grindA?ia ir mes galime pagrA?sti tokA? AmbrazeviA?iaus svorA?? Jo plunksnai priklauso brandA?iausias prieA?kario LiteratAi??ros teorijos vadovAi??lis, perleistas penkis kartus. Jis inicijavo ir su Antanu VaiA?iulaiA?iu bei Jonu Griniumi paraA?Ai?? iki A?iol vargiai pralenktAi?? VisuotinAi??s literatAi??ros vadovAi??lA?, kurio A?eA?tasis leidimas pasirodAi?? 1991-aisiais. Tiesa, jis skirtas gimnazijoms, bet A?iandien Filologijos fakultete dAi??stomas VisuotinAi??s literatAi??ros kursas siauresnis, nei anuomet buvo gimnazinis. IA? keturiA? deA?imA?iA? AmbrazeviA?iaus studijiniA? straipsniA? bemaA? kiekvienas formuoja raA?ytojo, kAi??rinio ar literatAi??ros reiA?kinio vertinimo koncepcijAi??, grindA?ianA?iAi?? vAi??liau A?sitvirtinusA? kritikos poA?iAi??rA?. Dalis jA? sudAi??ti A? rinkinA? LietuviA? raA?ytojai ai??i?? pavyzdinAi?? literatAi??riniA? tyrimA? knygAi??.

1936Ai??m. iA?leistas veikalas VaiA?gantas: apmatai kAi??rybos studijai buvo iki tol Lietuvoje didA?iausios apimties ir itin novatoriA?ka monografija apie vieno raA?ytojo kAi??rybAi??. A?idinio recenzentas Ignas Skrupskelis tAi??syk apie jAi?? raA?Ai??: apeidamas raA?ytojo biografijAi?? ir iA?kart leisdamasis ai??zA? paA?ias kAi??rybos gelmesai??? AmbrazeviA?ius ai??zsavo darbAi?? pradAi??jo maA?daug ten, kur kiti literatAi??ros istorikai pozityvistai paprastai jA? baigiaai???. BirutAi?? CiplijauskaitAi?? po keturiA? deA?imtmeA?iA? Aiduose tyrimo modernumAi?? A?vertino jau iA? Amerikos akademinAi??s perspektyvos: A?ioje monografijoje AmbrazeviA?ius ai??zpasirodo pasisavinAi??s paA?ius naujausius savo laiko metodus, nuosekliai naudojantis tiksliAi?? terminologijAi??. Savo analizAi??je niekur nelieka abstrakA?iu: viskas atliekama anatomiA?ku bAi??du, remiantis tekstu. Tad jau 1936 m., atsivertAi??s skyriA? apie VaiA?ganto stiliA?, literatAi??ros studentas turAi??jo kompetentingAi?? explication de texte pavyzdA?, kokiA? ir paA?angesniuose kraA?tuose ne taip gausiai dar pasitaikydavoai???. ai??zNagrinAi??tinas pats veikalas su jo A?odinAi??mis priemonAi??misai???,Ai??ai??i?? toks buvo AmbrazeviA?iaus priesakas pradedantiems literatAi??ros studijas.

Tad apmAi??stydami vis dar diskutuojamAi?? humanitariniA? tyrimA? lAi??A?A?Ai??ai??i?? postAi??mA? nuo biografinAi??s, teminAi??s ir sociokritikos prie tekstinAi??s analizAi??s, turAi??tume atminti ir jo ryA?kiausiAi?? pradininkAi?? mAi??sA? padangAi??je. DaA?nai stojamAi??s akivaizdon atstAi??mimo reakcijos, kuriAi?? sukelia vienos kurios metodologijos ar vertybinAi??s orientacijos absoliutinimas. TodAi??l ne maA?iau svarbu, kad bAi??dingas AmbrazeviA?ius bruoA?as ai??i?? vAi??lgi pasiremsiu Girniaus teiginiais ai??i?? ai??zmetodinis pliuralizmasai???, ai??zsintetinis keliasai???. OAi??tai, jog ai??zsaugodamasis vienaA?aliA?kumo, jis nieku bAi??du nepamirA?o formos kaip estetinio kriterijausai???, leido jam ai??zlaisvu A?vilgsniu dalykiA?kai vertinti ir skirtingA? ar net visai prieA?ingA? pasaulAi??A?iAi??rA? raA?ytojusai???.

PasirodA?ius monografijai apie VaiA?gantAi??, fakulteto taryba paragino jAi?? ginti kaip daktaro disertacijAi??. DrA?stu nekorektiA?kai spAi??ti ai??i?? A?iandienAi?? mAi??sA? dAi??stytojA? bendAi??ruomenAi?? jautriai reaguotA? A? AmbrazeviA?iaus tAi??syk pademonstruotAi?? akademinAi??s etikos supratimAi?? ir paA?iam sau nusistatytus moksliA?kumo kriterijus. ai??zTaip aukA?tai iA?kelta kartelAi?? kitus stato A? nepatogiAi?? padAi??tA?ai???,Ai??ai??i?? kuA?dAi??tA?si A?en ir ten. Mat AmbrazeviA?ius atsisakAi?? pasiAi??lymo nurodydamas, kad dviejA? A?imtA? puslapiA? veikalas tAi??ra tik A?vadas, apmatai. Kaip disertacijAi?? jis buvo uA?simojAi??s paraA?yti iA?samA? Maironio kAi??rybos tyrimAi??, kurA? rengAi?? iA?tisAi?? deA?imtmetA? ir kurio teA?inome kelias A?urnaluose skelbtas atkarpas. Apimlus rankraA?tis praA?uvo nuo raA?omojo stalo, kai Gestapo persekiojamas AmbrazeviA?ius, pakeitAi??s pavardAi?? A? BrazaitA?, pasitraukAi?? iA? Lietuvos.

Jei knygos VaiA?gantas paminAi??jimas kartAi?? kitAi?? prasprAi??do sovietmeA?io literatA? darbuose, tai straipsniA? apie MaironA? autorius liko visiA?ku tabu. Net perestrojkos metais pasirodA?iusiame antrajame monografijos Maironis leidime ZaborskaitAi?? parafrazavo jo mintis iA? Varpo almanacho be pavardAi??s nuorodos. Ai??i prievartinAi?? skriauda jos paA?ios atitaisyta naujausioje LietuviA? literatAi??ros istorijoje. Lygiai uA?drausta buvo minAi??ti, kad iA?tisos kartos Metus ir Pavasario balsus iki pat aA?tunto deA?imtmeA?io skaitAi?? iA? esmAi??s tokius, kokius 1939ai??i??1940Ai??m. buvo parengAi??s AmbrazeviA?ius. Jis vyko A? KaraliauA?iaus archyvAi?? ir naudojosi DonelaiA?io autografais bei ai??i?? paskutinis iA? tyrAi??jA? ai??i?? karo metu dingusiais Hohlfeldto nuoraA?ais. Jau iA?eivijoje spaudai parengAi?? veikalus, kurie tomis sAi??lygomis buvo svarbiausi ai??i?? Juozo LukA?os-Daumanto Partizanus ir pirmAi??jA? AmerikAi?? mikrofilmais pasiekusios pogrindinAi??s LietuviA? KatalikA? BaA?nyA?ios kronikos tomAi??.

RAi??pestis rimtais filologiniais tekstA? leidimais, kuriA? ir dabar negausu, ai??i?? tai plataus humanitarinio AmbrazeviA?iaus akiraA?io liudijimas. PridAi??jus porAi?? novatoriA?kA? straipsniA? apie pasakas, su studentais rengtAi?? JuA?kos dainyno katalogAi?? bei patarliA? antologijAi?? ir pabrAi??A?us visokeriopAi?? dAi??mesA? stilistikai, jo asmenyje regime universalA? filologAi??. Jis neprieA?ino, kaip vis madingiau, literatAi??ros, folkloristikos ir kalbotyros, bet vaisingai siejo A?ias sritis A? vientisAi?? filologinio smalsulio ir iA?manymo laukAi??. O Amerikoje paraA?Ai??s dokumentinAi?? rezistencijos istorijAi?? VienA? vieni, papildAi?? A?A? laukAi?? socialinAi??s istorijos segmentu. Gal ne atsitiktinumas, kad su jo triAi??su, to neA?inodami, bene visi A?ia esantieji susidAi??rAi?? dar ketveriA? ar penkeriA?, kai iA? vinilinAi??s plokA?telAi??s, kasetAi??s ar tiesiog knygos klausAi??si Vinco Pietario LapAi??s gyvenimo ir mirties pasakA?… kurias suredagavo AmbrazeviA?ius.

Ai??iandien daA?nai nusiskundA?iame darbA? ir pareigA? gausa ai??i?? tai jaunos valstybAi??s ir persitvarkanA?ios akademijos A?ymAi??. Vis dAi??lto retas galAi??tA? A?iuo poA?iAi??riu lygiuotis A? A?mogA?, kurio gyvenimAi?? pasakoju. Komisijos valstybAi??s premijai, ValstybAi??s teatro repertuaro komisijos, A?vairiA? literatAi??ros konkursA? komisijA?, LiteratAi??ros fondo valdybos, Tautosakos archyvo tarybos narys, Sakalo leidyklos ir Lituanistikos instituto literatAi??ros patarAi??jas, ateitininkA? sendraugiA? vadovas, LietuviA? katalikA? mokslo akademijos akademikas… IA?eivijoje AmbrazeviA?iaus A?naA?as buvo ypaA? reikA?mingas VLIKui, LietuviA? fronto biA?iuliams. A?ia toli graA?u ne visa jam tekusi visuomeninAi?? naA?ta.

Ir toli graA?u ne visa AmbrazeviA?iaus prisiimta visuomeninAi?? atsakomybAi?? buvo tokia neutrali ir nepavojinga, kaip lituanistikos darbuotAi??. Jis buvo bendraautorius dviejA? originaliA? XXAi??a. lietuviA? visuomeninAi??s politinAi??s minties dokumentA?, kuriais ai??i?? A?velgiant A? ateitA? ai??i?? A?vardytos sisteminAi??s valstybAi??s bei tautos problemos ir formuluota ilgalaikAi?? modernizacijos strategija. Turiu galvoje 1936-A?jA? deklaracijAi?? Ai?? organiA?kosios valstybAi??s kAi??rybAi?? ir 1958 m. paskelbtAi?? sisteminAi?? laisvos Lietuvos vizijAi?? Ai?? pilnutinAi?? demokratijAi??. Ai??iuos dokumentus rengAi?? ne partiniai veikAi??jai ar vieA?A?jA? ryA?iA? specialistai. Tai idealistiA?kai susirAi??pinusiA? dAi??l valstybAi??s raidos ir visuomenAi??s darnos, akademinAi??s ir kultAi??rinAi??s bendruomenAi??s nariA? kolektyvinio mAi??stymo vaisius. Tarp pasiraA?iusiA?jA? ai??i?? Zenonas Ivinskis, Antanas Maceina, Juozas Keliuotis, Antanas VaiA?iulaitis, Juozas GruA?as, Antanas Salys. Tai A?viesiausiA? nepriklauAi??somos valstybAi??s ugdytiniA? sAi??raA?as. Ir ryA?kus filologA? vyravimas jame. Gal todAi??l abu dokumentaiAi??ai??i?? ne kokia nors socioekvilibristika, o kiekvienam raA?tingam pilieA?iui paskaitomos vientisos paA?angos gairAi??s. Jos siAi??lo, kaip orientuojantis A? A?mogaus kAi??rybiA?kumAi?? ir kultAi??rAi??, ieA?kant sutarimo tarp politiniA? oponentA?, vienijantis dAi??l tikslo, o ne pagal ideologijAi??, pozityviai vertinant Lietuvos galimybes pertvarkyti vieA?Ai??jA? gyvenimAi??. Tai vizija, kurios ir A?iandien tebesiekiame, nors niekada nestigo jos triuA?kintojA?. TaA?iau vargiai kas paneigs, jog tai buvo nuosaikia kritika ir pasitikAi??jimu A?moniA? gera valia grindA?iama evoliuciA?kos kaitos programa. Tuo tarpu kita aktyvioji visuomenAi?? murdAi??si partinAi??se rietenose arba siekAi?? griaunamA?jA? revoliuciniA? permainA?, kurios, primestos iA? A?alies, netruko ateiti.

IA?drA?sAi??s oponuoti Smetonos valdymui, AmbrazeviA?ius ai??znestovAi??jo po medA?iuai??? ir 1941-A?jA? vasarAi??, kai atsirado ai??i?? tuo metu taip atrodAi?? ai??i?? bent menkutAi?? galimybAi?? atkurti Lietuvos nepriklausomybAi??. PartijA? vadai, valdA?ios senbuviai, aukA?tieji karininkai pabAi??go ar buvo sovietA? sunaikinti, tAi??nojo pasislAi??pAi?? ar jau buvo spAi??jAi?? pasiA?ymAi??ti Stalino saulAi??s sutiktuvAi??se. AtsakomybAi?? uA? didA?iai trapA? valstybingumAi?? prisiAi??mAi?? ta pati vadinamoji 1936-A?jA? deklaracijos karta. Pasakoju filologo gyvenimo istorijAi??, tad paliksiu nuoA?alyje Laikinosios vyriausybAi??s vadovo pareigas ir tarstelAi??siu tik apie AmbrazeviA?iA? ai??i?? A?vietimo ministrAi??. Kai 2009 m. 22 Lietuvos ir iA?eivijos veikAi??jai, tarp jA? Jo Magnificencija dabartinis rektorius, buvAi??s rektorius Jonas Kubilius ir dar keli mAi??sA? universiteto profesoriai kreipAi??si A? prezidentAi?? ValdAi?? AdamkA? siAi??lydami AmbrazeviA?iui-BrazaiA?iui po mirties suteikti aukA?A?iausiAi?? Lietuvos valstybAi??s apdovanojimAi??, teikimo raA?te jie citavo Vaclovo BirA?iA?kos liudijimAi??. Pacituosiu jA? ir aA?: Juozas AmbrazeviA?ius ai??i?? A?mogus ai??zkokio A?iais laikais labiausiai ir reikia: kultAi??ringas politikas ir nepakeiA?iamas valstybininkas. VaA?inAi??damas tik dviraA?iu, eidamas A?vietimo ministro pareigas, per penkias savaites padarAi?? daugiau, nei kitas per penkerius metus, vaA?inAi??damas limuzinu. Jis per tAi?? laikAi?? spAi??jo atstatyti bolA?evikA? sujauktAi?? A?vietimo darbAi??ai???. Beje, ir 1990-aisiais Lietuva pratAi??sAi?? jaunA? A?vietimo ministrA?Ai??ai??i?? literatAi??ros dAi??stytojA? ai??i?? tradicijAi??.

Daug karA?iA? A?odA?iA? nuo 1941ai??i??A?jA? ir ypaA? per kelias pastarAi??sias savaites vieA?ai pasakyta apie LaikinAi??jAi?? vyriausybAi?? ir AmbrazeviA?iA?. Kiekvienam jA? pagerbusiam gresia intelektinis linA?as. Visai greta stAi??kso vieno didA?iausiA? visA? laikA? nusikaltimA?, absoliutaus blogio ai??i?? Holokausto ai??i?? A?eA?Ai??lis. Tik kodAi??l aA? turiu netikAi??ti JAV kongreso Imigracijos, pilietybAi??s ir tarptautinAi??s teisAi??s pakomiteA?io pirmininko, iA? konservatyviai tradicijai priklausiusios Pensilvanijos A?ydA? A?eimos kilusio Joshua Eilbergo inicijuoto iA?samaus tyrimo oficialia iA?vada, jog nerasta jokiA? antisemitinAi??s ar pronacistinAi??s Juozo BrazaiA?io veiklos A?rodymA?? PlaA?iai A?inoma, kad katalikA? bendruomenAi??je nuolat randasi tikinA?iA?jA?, kurie dedasi A?ventesniais uA? popieA?iA?. Tad nenuostabu, kad tenka susidurti su tokiais bendrapilieA?iais, kurie yra labiau A?ydai, principingesni naciA? ir antisemitA? medA?iotojai nei Pensilvanijos A?ydai, VaA?ingtono pareigAi??nai bei Izraelio atstovai, liudijAi?? ir apsisprendAi?? AmbrazeviA?iaus naudai minAi??tame tyrime.

Baigdamas noriu trumpai atsakyti A? du gal kam iA?kylanA?ius klausimus. Pirmasis ai??i?? kodAi??l kalbAi??jau apie laikinosios sostinAi??s universiteto filologA? bendruomenAi??je subrendusA? A?mogA?? Viena, VDU apgailAi??tinu sprendimu uA?drausti mokslinAi?? konferencijAi?? apie AmbrazeviA?iA? iA?siA?adAi??jo ne tik jo, bet ir pamatiniA? akademinAi??s laisvAi??s, atvirumo diskusijai bei nuomoniA? A?vairovAi??s principA?, kuriuos, tikiu, tebepuoselAi??ja mAi??sA? universitetas. MaA?a to, AmbrazeviA?ius buvo Lietuvos, o ne Kauno ar gimtA?jA? TrakiA?kiA? A?mogus ir vienas mAi??sA? humanitarinAi??s minties tAi??vA?. Tad gal negudru tokius A?mones dalytis po atskiras parapijas. Jo gyvenimas ai??i?? paradigminis nekonformistinAi??s dvasios ir racionalaus idealizmo atvejis.

Antrasis klausimas ai??i?? kodAi??l leistis A? gyvenimAi??, kuris laikomas prieA?taringu, gal nelaimingu, nesAi??kmingu, istorijos sulauA?ytu? A?ia vAi??l mesiu A?vilgsnA? A? literatAi??rAi??. Ar jAi??s A?inote patraukliA? pasakojimA? apie taikA?, nuosaikA? gyvenimAi??? Vargu, nes tokios fabulos neA?tikimos ir nuobodA?ios. TiesAi?? pasakius, baisiai nuobodAi??s ir tokie gyvenimai, nes ramiai stovint po medA?iu jie praeina nepastebimai ir be atminties, kuriAi?? A?elektrina tik nuolatinis bAi??gsmas trankantis A?aibams. Visada teisingai, apdairiai, nuosaikiai, kitaip sakant, steriliai besielgiantis A?mogus netaps geros knygos, gero filmo, gero spektaklio herojumi. MaA?a to, jis ir savo gyvenimAi?? praA?iopsos it uA?migAi??s pritemdytos A?iAi??rovA? salAi??s paskutinAi??je eilAi??je.

PrieA?taravimai, kontroversijos? Filologams pravartu kuo daA?niau atsiminti, koks prieA?taringas yra kad ir Servanteso romanas ai??i?? ironizuojantis riterystAi??s kultAi??rAi??, taA?iau drauge sukAi??rAi??s A?simintinesnA? riterA? net nei garsieji rolandai ir artAi??rai. Ar nAi??ra taip, kad susirAi??mimas su malAi??nais yra labiausiai A?inomas visA? laikA? mAi??A?is? Ir kodAi??l gi kas kartAi??, kai A? bendrAi?? paA?A?stamAi?? numojame ranka ai??i?? ai??zai, tas donkichotasai???, ai??i?? intonacija perteikia ne vien atlaidA?iAi?? paA?aipAi??, ne vien protingAi?? apgailestavimAi??, bet ir… kruopelytAi?? pavydo.

Tai koks tas filologo gyvenimas? SakyA?iau, tai paA?aukimas nesigAi??sA?ioti prieA?taravimA?, nesigAi??sA?ioti savo A?alies bei kitA? kraA?tA? ir daugybAi??s tikrA? bei fikciniA? herojA? praeities, nesigAi??sA?ioti A?moniA?, kurie iA?drA?so mesti pirA?tinAi?? A?monijos drungnumui ir todAi??l net po deA?imtmeA?iA? kelia aistras, verA?ia galvoti ir sprAi??sti apie tiesAi?? ir prasmAi??, kuriAi?? nuolat uA?klausia literatAi??ra ir kiekvienu A?odA?iu A?bAi??tina kalba. Kupino aistringos neramybAi??s filologinio gyvenimo Jums. AA?iAi??.