Apie gAi??rio banalumAi?? ir blogio patrauklumAi??

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??Tomas Daugirdas
DATA: 2013-05

Apie gAi??rio banalumAi?? ir blogio patrauklumAi??

Tomas Daugirdas

GAi??ris banalus ir mums kol kas sunkiai pakeliamas. Ai??i mintis kilo pamaA?ius naujAi?? Eimunto NekroA?iaus spektaklA? Rojus, pastatytAi?? pagal Danteai???s RojA?. Nors ne teatro pastatymas, o mAi??sA? kasdienybAi?? tai liudija iA?kalbingiausiai.

Rojus yra vieta, kurioje nAi??ra blogio ir per kraA?tus liejasi gAi??ris, skleidA?iasi ramybAi??s bei dA?iaugsmo pilnatvAi??. TaA?iau A? teatrAi?? susirinkAi?? A?iAi??rovai scenoje tikisi pamatyti dramAi??, kuriAi?? sukuria A?vairiausius pavidalus ir iA?raiA?kas galintis A?gauti gAi??rio susidAi??rimas su blogiu ir A?io susidAi??rimo A?skeliamas veiksmas, A? jA? patekusiA?jA? klaidos, klystkeliai ir iA?eitys. Su gAi??riu gAi??ris susikirsti negali, jie vienas kitAi?? tik papildo. Blogio sankirta su blogiu negalAi??tA? sukurti jokio pozityvaus moralo, nuvesti bent A? minimalA? katarsA?, kurio paprastai ir tikimAi??s iA? dramA?. NekroA?iaus Rojuje niekas su niekuo nesikerta. Esama vien vienas kito glostymA?, A?okA?iojimA? iA? dA?iaugsmo, pakylAi??to gestinio komunikavimo, lakstymo ir labai daug muzikos. Tai, kas vyksta scenoje, yra visiA?ka banalybAi??.

Koks buvo spektaklio sumanymas, sunku spAi??ti, reikAi??tA? paklausti reA?isieriaus. Taip pat ar sumanymAi?? pavyko A?gyvendinti. ItalA? apA?valgininkAi?? Magda Poli recenzijoje klausAi??: ai??zKAi?? norAi??jo papasakoti NekroA?ius per tas vargu ar pribloA?kianA?ias pusantros valandos?ai??? Kad ir kaip bAi??tA?, sumanymAi?? kartoti bAi??tA? rizikinga, nes A? tokA? ai??znedraminA?ai??? teatrAi?? A?iAi??rovA? neprisikviesi. KritiA?kam A?vilgsniui jis labiau primins kuriAi?? teletabiA? serijAi?? nei teatro genijaus vertAi?? pastatymAi??. Vis dAi??lto spektaklis ir nugirstos A?iAi??rovA? reakcijos sukAi??lAi?? minA?iA? apie gAi??rio banalumAi??, kuris Lietuvoje itin sunkiai suprantamas ir priimamas. Daug artimesnis ir patrauklesnis mums yra blogio sudAi??tingumas, ir ne vien scenoje, bet ir kasdienybAi??je.

Nesunku prisiminti, kad nepriklausomybAi??s pradA?ioje, kAi?? tik iA?siritAi?? iA? sovietinio kokono ir susidAi??rAi?? su ai??zVakarA?ai??? pasauliu, pajutome, kad ten su A?monAi??mis kaA?kas ai??znegeraiai???, kad jA? gyvenimas tarsi banalus ir tuA?A?ias. Anie A?monAi??s kasdienybAi??je nekAi??lAi?? egzistenciniA? klausimA?, jie nesuprato ir posovietikAi?? kankinusiA? dilemA? niuansA?. KalbAi??jo, darAi?? banalybes, rAi??pinosi banaliomis problemomis, gyveno banaliai ir paprastai…

Po-represinis protas ir jausmai iA? karto pakuA?dAi??jo, kad tai nAi??ra ai??ztikraai???, jog uA? to slypi tam tikra klasta ar negalia. Buvo galima A?tarti, kad toks paprastas ir banalus santykis su pasauliu ai??i?? iA?moktas, tam tikros didelAi??s apgaulAi??s ar prievartos padarinys. ai??zDemaskuojantisai??? protas sakAi??, kad iA?virA?inis banalumas ir paprastumas slepia anapus pavirA?iaus esanA?ias dideles A?tampas ar didelAi?? silpnaprotystAi??, nes juk negali bAi??ti taip, kad A?monAi??s tenkintA?si tokiais paprastais ir elementariais dalykais kaip ramus bendravimas su draugais, buvimas su A?eima, paprastomis pramogomis. Dar labiau neA?tikAi??tina buvo tai, kad A?iuose dalykuose A?monAi??s rastA? laimAi??.

Nevienas dar prieA? deA?imt metA? iA?vykAi??s studijuoti ar padirbAi??ti grA?A?o sakydamas, kad ten ai??znegalAi??tA? gyventiai???, nes nuo tos ramybAi??s imAi??s nervas ir norisi kAi?? nors sulauA?yti ar aprAi??kti, vadinasi, padaryti kAi?? nors ai??zblogaai???.

Ai??is nesuvokiamas gyvenimo bAi??das net bAi??davo aiA?kinamas kaip dvasiniA? vertybiA? stoka, tam tikAi??ra kvailybAi??s forma, ir kad materialinAi??s vertybAi??s aname pasaulyje iA?stAi??musios dvasines. Tad gyventojai, kAi?? tik iA?lindAi?? iA? po geleA?inAi??s uA?dangos, galAi??tA? savotiA?kai ai??zmainytisai???, imdami materialines vertybes, perduodami ai??zdvasinesai???, taip suA?adindami vakarieA?iA? dvasios gyvumAi?? ir pabudindami juos iA? neva materialistinio snaudulio.

NesusiA?nekAi??jimo tarp sAi??lygiA?kai vadinamA? ai??zrytA?ai??? ir ai??zvakarA?ai??? pagrindas yra rytieA?iA? nesupratimas, kad dvasia gali bAi??ti nekonfliktiA?ka ir tikAi??jimas, kad vidinio konflikto gylis yra tarsi dvasios sudAi??tingumo ir vertumo poA?ymis. Dvasingumo ir vidinio konfliktiA?kumo sutapatinimas yra vienas iA? sovietinAi??s schizofreniA?kos bAi??klAi??s palikimA?, kuris mumyse veikiausiai ir uA?siliks ilgiausiai. Dar ir dabar turbAi??t nevienam dalyvavusiam tarptautiniuose renginiuose ar susitikimuose su savo profesiniais kolegomis yra tekAi?? iA?gyventi, kaip sunku neformaliai bendrauti su A?monAi??mis, kurie vis dar priskirtini ai??zvakarieA?iamsai??? mAi??sA? atA?vilgiu. YpaA? tada, kai bendravimas pereina A? kasdienybAi??s temas, palieA?iant asmeninio ar socialinio gyvenimo reikalus, ir mums tenka A?veikti ai??znatAi??ralA?ai??? konfliktiA?kumAi??.

SenovAi??s graikai, vaizduodami savo bendrapilieA?iA? ar protAi??viA? susidAi??rimus su barbarais, A? pastarA?jA? veidA? ir gestA? iA?raiA?kas A?dAi??davo pyktA?, nuoA?mumAi?? ir A?tampAi??, tuo tarpu kai graikA? kariA? veido iA?raiA?kos yra visiA?kai ramios ir susikaupusios. Ai??tampa ir pyktis senajame pasaulyje, taip pat ir dabar reiA?kia jausmA? ar dvasios sumaiA?tA? ir nedarnAi??. TodAi??l tai gali bAi??ti priskirta tik barbaro, kuris nepajAi??gia kurti ir bendradarbiauti, atrasti vidinAi?? ramybAi??, o leidA?iasi A? kovAi??. SusidAi??rus su tokiu barbaru, kyla uA?davinys jA? civilizuoti, o jei tai nepavykstaAi??ai??i?? sumuA?ti mAi??A?yje.

VakarA? pasaulA? bAi??tA? klaidinga idealizuoti, jame esama daug iA?puoliA?, A?mogA?udysA?iA? ir agresijos, kaip ir visame pasaulyje. TaA?iau tai, kas suvokiama kaip ai??znormalumasai??? ten ir A?ia, labai skiriasi.

Lietuvoje sureikA?minamas ir ypaA? vertinamas darbas. Veikiausiai tai vyksta ne tiek dAi??l ypatingo darbA?tumo, kiek ieA?kant naujA? iA?A?Ai??kiA? ir A?tampA?, kurios atitiktA? tam tikrAi?? A?tampos ir asmeniA?kai ai??zreikalingosai??? prieA?prieA?os lygA?. Ai??tampa tarsi savaime laikoma ai??znormaliaai???, o jos nepajAi??gAi?? atrasti ir susikurti imasi smurto prieA? aplinkinius ar save. Agresija nebAi??tinai yra atvira ir fizinAi??. Veikiausiai kiekvienas A?inome, kokiais subtiliais ir tarsi ai??znematomaisai??? bAi??dais gali reikA?tis agresija aplinkai, neabejotinai kartkartAi??mis tai ir praktikuojame. UA?delsiame laiku atsakyti kolegai, kuriam atsakymas gyvybiA?kai svarbus; padarome darbAi?? ai??zlaikuai???, taA?iau tik jo pusAi?? ar iA? dalies ir taip priverA?iame uA? visAi?? projektAi?? atsakingus kolegas vienus paA?ius suktis kaip voveres. Ne vienas turbAi??t esame patyrAi??, kai, turAi??dami maA?ai laiko, uA?sukAi?? A? kokiAi?? ai??zprabangiAi??ai??? kavinAi?? pavakarieniauti, perspAi??jame padavAi??jAi??, kad ai??zskubameai???, taA?iau tai jokiu bAi??du nekeiA?ia padAi??ties, ir ai??zgeroji A?iniaai??? apie maistAi?? ateina tada, kai jau reikia iA?eiti. Juo A?stabiau, kai tai nutinka kavinAi??je beveik nesant kitA? A?moniA?.

PanaA?iA? apraiA?kA? apstu ir politiniame gyvenime. Antai vienas ar kitas politikas vis uA?simano ai??zuA?draustiai??? tai, kas visiems ar didA?iajai daliai A?moniA? yra priimtina ar gera, o kiti iniciatyvas palaiko. Vilniaus meras ArtAi??ras Zuokas inicijavo sprendimAi?? uA?drausti ai??zmikriukusai???, kuriA? buvimas visiems buvo priimtinas ir vertinamas kaip labai patogi alternatyva ai??zvaldiA?kamai??? transportui. Toks sprendimas yra akivaizdA?iausias blogis miestui ir miestieA?iams, net jei jis buvo paskatintas konkreA?iA? politikA? smulkios naudos siekio, antai iA? to laimAi??s firmos, iA? kuriA? bus perkami autobusai ar kurios tvarkys vadinamAi??sias ai??zgreitAi??siasai??? linijas, tapAi??s marA?rutA? monopolistu autobusA? parkas galbAi??t pagerins savo situacijAi??. Vienintelis sprendimo motyvo paaiA?kinimas ai??i?? iki tol buvo pernelyg gerai. Galima vien spAi??lioti, kas bus toliau. Visai (ne)bloga mintis bAi??tA? imti nemaA?Ai?? mokestA? uA? lankymAi??si SereikiA?kiA? parke, kai jis bus baigtas tvarkyti, ar apskritai jA? uA?daryti miestieA?iams ir A?leisti vien ypatingomis progomis…

Paprasti ir graA?Ai??s dalykai labai daA?nai iA?A?aukia fizinAi?? agresijAi??. Galima prisiminti atvejus iA? policijos praneA?imA? apie kiek iA?gAi??rusius jaunuolius, kurie eidami gatve vakare nesugalvoja nieko geriau kaip iA?rauti kAi?? tik pasodintas gAi??les ar primuA?ti nepaA?A?stamAi??, gal kiek gynybiA?kai atrodantA? sutiktAi??jA?. Alkoholis A?ia taip pat nAi??ra pagrindinis kaltininkas. Pernai jaunuoliai nusiaubAi?? Ignalinos LaisvAi??s aikA?tAi??: ai??ziA?vartAi?? ir A? fontanAi?? primAi??tAi?? vazonA?, sunaikino gAi??liA? kompozicijas, o prie Paplavinio eA?ero iA?rovAi?? ir sunaikino gAi??lesai???. Policija pabrAi??A?Ai??, kad jaunuoliai buvAi?? visai blaivAi??s. Nesena istorija apie buA?ido A?empionAi??, profesionaliai spyrusiam pro A?alA? Ai??jusiai merginai A? galvAi??, rodo, kad blogis prasiverA?ia spontaniA?kai, o jo socialinAi??s ir asmeninAi??s uA?tvaros yra labai netvirtos. Tokie poelgiai stebina tuo, kad jiems nereikia jokiA? dideliA? paskatA?, uA?tenka labai menko dalyko: pamatytos graA?ios gatvAi??s, ramaus vakaro ar geranoriA?ko sutiktojo. RamybAi??, groA?is ir gerumas blogiui ir jo neA?iotojams yra nepakeliamas dalykas.

Sakoma, kad lietuviai nelinkAi?? labai girtis savo pasiekimais ir sAi??kme ar net paA?A?stamA? rate sakyti, kad ai??zgyvena puikiaiai???. Veikiausiai A?ia veikia savisaugos instinktas, nuo tokiA? pareiA?kimA? stabdo patirtis, kad gAi??ris, pasirodantis vieA?umoje, provokuoja blogA?, kuris netruks pasireikA?ti.

Apie agresyviAi?? elgsenAi?? paprastai kalbama kaip apie ai??zatsakomybAi??sai??? ar ai??zjautrumoai??? trAi??kumAi??, gal net ai??zpavydAi??ai???, kad iA? to sekAi??s ai??zpasitikAi??jimoai??? visuomenAi??je nebuvimas ir kitos ydos: darbo ir valdymo neefektyvumas, negebAi??jimas susitarti ir racionaliai elgtis. TaA?iau iA? tiesA? to pagrindas yra blogis, A?sikAi??rAi??s mumyse ir pasireiA?kiantis paA?iose netikAi??A?iausiose situacijose, spontaniA?kai ir gal net mums patiems netikAi??tai. Tai blogis, kuriam suvaldyti reikia A? tai nukreiptA? asmeniniA? pastangA?, specialaus auklAi??jimo ar psichologA? pagalbos.

Neapykanta ir prieA?prieA?os yra tapAi?? kasdienybe. NekenA?iame politikA?, net neA?sivaizduojame, kad galAi??tume gyventi be A?tampos tarp mAi??sA? ir tA?, kuriuos iA?rinkome, jais tarsi ai??zpasitikAi??damiai???. RinkimA? metu politikai gauna ne pasitikAi??jimo balsAi??, o jie pasirenkami, kad bAi??tA? A? kAi?? nukreipti pyktA?. Komentatoriai internete taip pat ne savo mintimis dalijasi, o iA?sako savo giliausiAi?? vidujybAi??, pyktA? ir neapykantAi??. SocialinAi??je ar vieA?ojoje sferoje nemaA?ai veiksmA?, kurie A?vardijami kaip ai??zpilietiA?kumasai??? ar ai??zpilietinAi??s visuomenAi??sai??? aktyvumas, yra ne kas kita kaip blogio padiktuota agresija. Gyvename blogyje patys to nesuvokdami, net jo sukeltas A?tampas vertiname kaip pozityviAi?? nuostatAi??, gyvenimo aktyvumAi??, ai??zteisiA? gynimAi??ai??? ir neapkiautimAi??.

NepriklausomybAi??s pradA?ioje galAi??jome tikAi??tis, kad savo dvasines negalias iA?gydysime jas suvokdami ir A?vertindami protu, bendraudami su vakarieA?iais ar auklAi??damiesi. TaA?iau iA? tiesA? blogis prisitaikAi??, tapo subtilesnis, barbarybAi?? prisidengAi?? kokybiA?kesniais rAi??bais ir geresnAi??mis manieromis, o A?tampos ir polinkis destrukcijai niekur nedingo. Blogio barbarybAi?? net atrodo esanti patraukli ir naudinga, nes tarsi padeda tvirtai A?siremti A? A?emAi?? kojomis ir jausti savo pranaA?umAi??, pasiekti didesnAi?? sAi??kmAi?? nei kitas, versle ar kitose veikAi??lose, A?gyvendinti progresuojanA?ios ir ai??zdrAi??siosai??? Lietuvos projektAi??.

Esame taip toli paA?engAi??, kad iA?mokta civilizacija kaA?in ar mus iA?gelbAi??s. BlogA? gali padAi??ti A?veikti malda ir malonAi??, kad nueitume poeto apraA?ytu keliu, kuriuo jis veda per savo veikalAi??: ai??zJeigu mes paA?velgsime A? jo turinA?, jo pradA?ia bus baisi ir smirdanti, nes tai Pragaras; o pabaiga ai??i?? laiminga, geistina ir maloninga, nes tai Rojusai???.