Apie istorinAi??s atminties spragas, istorikA? santykius su raA?ytojais ir bandymus Pasauliui papasakoti apie LietuvAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Lietuvos istorijos ir meno sAi??veika

DATA: 2012-04

Apie istorinAi??s atminties spragas, istorikA? santykius su raA?ytojais ir bandymus Pasauliui papasakoti apie LietuvAi??

DiskusijAi?? moderavo istorikas Aurimas Ai??vedas

KnygA? mugAi??je vasario 25 d. vyko diskusija ai??zRaA?ymas ant sienos: Lietuvos istorija pasauliuiai???. Apie mokslo ir meno sAi??veikAi??, bandant prakalbinti Lietuvos istorijAi??, kalbAi??josi lietuviA? kilmAi??s amerikieA?iA? raA?ytoja RAi??ta Ai??epetys, A?vedA? kino reA?isierius ir vertAi??jas Johnas Ohmanas, poetas, eseistas, dramaturgas Sigitas Parulskis, filologas, politikas, visuomenAi??s ir valstybAi??s gyvenimo aktualijA? apA?valgininkas MeA?ys Laurinkus, istorikas, A?urnalo Naujasis A?idinys ai??i?? Aidai vyriausiasis redaktorius Nerijus Ai??epetys.

DiskusijAi?? moderavo istorikas Aurimas Ai??vedas.

Aurimas Ai??vedas: Kad A?A?iebA?iau vienAi?? kitAi?? poleminAi?? A?ieA?irbAi??, glaustai aptarsiu lietuviA? istorinAi??s atminties bruoA?us. Didysis pasakojimas apie tautos ir valstybAi??s praeitA?, dabartA?, ateities ypatumus, palikAi??s ai??zpAi??dsakusai??? mAi??sA? istorinAi??je atmintyje, bene geriausiai atsiskleidA?ia knygoje ai??zLietuvos istorijaai???,1 redaguotoje Adolfo Ai??apokos: Lietuva yra ai??zapgulta tvirtovAi??ai??? kryA?kelAi??je tarp RytA? ir VakarA?; aukA?A?iausia lietuvio vertybAi?? ai??i?? valstybingumo puoselAi??jimas ir stiprinimas; A?alies aukso amA?ius ai??i?? LDK laikai su valdovA? plejada iki Vytauto mirties; tie amA?iai, kai lietuviams nesisekAi??, ignoruojami arba uA?mirA?tami; didA?iausi tautos prieA?ai ai??i?? rusai, lenkai ir vokieA?iai. Akivaizdu, kad XXai??i??XXI a. sandAi??roje pradAi??ta ieA?koti alternatyvA? A?itam didA?iajam pasakojimui, nes Ai??apokos istorijos siAi??lomi vaizdiniai ne visada gali mums padAi??ti A?iuolaikiniame pasaulyje.

Nerijus Ai??epetys: Manau, neteisinga sakyti, esAi?? Adolfo Ai??apokos redaguota ai??zLietuvos istorijaai??? ai??i?? atgyvenAi??s reiA?kinys. Juo labiau nesiryA?A?iau teigti, kad A?i knyga daro stiprA? poveikA? A?iuolaikinei lietuviA? visuomenei. Kita vertus, istorinAi?? sAi??monAi?? yra toks fenomenas, prie kurio mokslininkams ne taip jau lengva prisiliesti. IstorinAi??s sAi??monAi??s tyrimai daA?niausiai remiasi apklausomis, per kurias A?monAi??ms duodamas, pavyzdA?iui, tam tikrA? istoriniA? asmenybiA? arba A?vykiA? sAi??raA?as ir praA?oma sudaryti jA? reitingAi?? ar pan. Neretai tik iA? tokiA? sAi??raA?A? apklausiamieji ir suA?ino, kad Lietuvos istorijoje bAi??ta ir vienokiA?, ir kitokiA? A?vykiA?, kartu bandydami atspAi??ti, ko gi iA? jA? nori tyrinAi??tojas.

Su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentais dvejus metus vykdA?iau maA?daug 1000 respondentA? kokybinAi?? apklausAi??, bandydamas nustatyti, ar apskritai galima kalbAi??ti apie kokiAi?? nors Lietuvos A?moniA? istorinAi?? sAi??monAi??. Mano abejonAi??s pasitvirtino: teigti, kad yra iA?sikristalizavAi?? skaidrAi??s ir tvirti istorijos vaizdiniai, negalima. Nepaisant to, kad Ai??apokos ai??zIstorijaai??i??ai??? 1988ai??i??1990 m. buvo masiA?kai perkamaai??i??

Aurimas Ai??vedas: SAi??jAi??dA?io laikais iA?leista A?imtas tAi??kstanA?iA? jos egzemplioriA?!

Nerijus Ai??epetys: TiraA?as A?spAi??dingas. TaA?iau ar daug A?ios knygos pirkAi??jA? atsivertAi?? jAi?? parsineA?Ai?? namo? Jei atsivertAi??, tai ar perskaitAi??? Netgi jei perskaitAi??, ar daug kAi?? suprato? O supratAi?? ar kAi?? nors A?siminAi??? Manau, A? A?iuos klausimus gautume labai nevienareikA?mius atsakymusai??i??

Aurimas Ai??vedas: TaA?iau grA?A?kime prie minAi??to tyrimo.

Nerijus Ai??epetys: Apklausoje dalyvavusiems A?monAi??ms kAi??lAi??me tik vienAi?? iA?ankstinAi?? sAi??lygAi?? ai??i?? kad jie nebAi??tA? istorikai. Klausimai buvo atviri, respondentai patys turAi??jo duoti, jA? manymu, tinkamAi?? atsakymAi??. Buvo klausiama, pavyzdA?iui, kokie Lietuvos istorijos A?vykiai laikytini svarbiausiais? Kokios asmenybAi??s priskirtinos prie herojA?, o kokios ai??i?? prie niekA?A?? Kokia istorinAi?? Lietuvos vieta yra patraukliausia, o kokia ai??i?? labiausiai atstumianti? Kas yra lietuviA? prieA?ai, o kas ai??i?? draugai?

Tyrimo rezultatai parodAi??: istorinAi?? atmintis puoselAi??ja daugiausia mitinAi??, pabrAi??A?iu ai??i?? ne ai??zA?apokinAi??ai???, bet mitinAi??, ai??i?? kunigaikA?A?iA? LietuvAi?? su Vytautu DidA?iuoju, su A?algirio mAi??A?iu ir valstybAi??s ai??znuo jAi??ros iki jAi??rosai??? vaizdiniu. Dar paminimas karalius Mindaugas, kAi??rAi??s valstybAi??. Ir viskas! Daugiau jokiA? asmenybiA? ar A?vykiA? ai??i?? visiA?ka tuA?tuma, kuri driekiasi nuo Vytauto DidA?iojo iki (politiA?kai suvokiamos) dabarties, prie kurios priA?liejami ir 50 sovietinAi??s okupacijos metA?.

Ai??iek tiek ryA?kiau apibrAi??A?iama mitinAi?? pagoniA?ka praeitis (beje, Vytautas taip pat suvokiamas ne kaip krikA?A?ioniA?kos, bet kaip pagoniA?kos Lietuvos atstovas), sovietmeA?io ai??zlopinysai??? ir dabartinAi??, didA?iAi??ja dalimi politinAi??, tikrovAi??. Kai klausiama, kuo didA?iuojasi, vertindami XX a. istorijAi??, A?monAi??s visA? pirma pamini partizanA? karAi?? ir gebAi??jimAi?? atsilaikyti Sausio 13-Ai??jAi??. O didA?iausia lietuviA? gAi??da ai??i?? 1940-A?jA? valstybingumo praradimas, nesiprieA?inimas okupacijai ir dalyvavimas A?ydA? A?udynAi??se. Tokie prasminiai akcentai rodo savivokos brandAi??, vis dAi??lto apibendrinti, kokia gi ta A?iuolaikinAi?? istorinAi?? lietuviA? sAi??monAi??, nedrA?sA?iau. Kita vertus, nenorAi??A?iau, kad diskusijos dalyviai manytA?, esAi?? itin kritiA?kai vertinu dabartinAi?? lietuviA? visuomenAi??.

Tam tikrA? proA?vaisA?iA? esama, dA?iugu, kad RAi??tos Ai??epetys romanas ai??zTarp pilkA? debesA?ai???2 yra toks populiarus ir gerai perkamas. Viliuosi, kad knygAi?? nusipirkAi?? A?monAi??s jAi?? dar ir perskaitys. Mums iA? tikrA?jA? trAi??ksta geros, kokybiA?kos literatAi??ros, kuri paliktA? pAi??dsakAi?? mAi??styme. Gal bAi??tent literatAi??ra, o ne mokslininkA? tekstai, galAi??tA? esmingiau paveikti visuomenAi??s sAi??monAi??, sustiprinti Lietuvos istorijos vaizdinius.

Aurimas Ai??vedas: Nerijaus tyrimas parodAi??, kad visuomenAi??s istorinAi?? sAi??monAi?? ai??zskylAi??taai???, panirusi A? pilkAi?? mitologinAi?? miglAi??. Sigitai, kalbAi??damas apie savo romanAi?? ai??zMurmanti sienaai???3 esate minAi??jAi??s, kad jums rAi??pi A?vykiai, reiA?kiniai, procesai, lemiantys poA?iAi??rA? A? praeitA?. Kaip paskatinti, kad tai rAi??pAi??tA? ir kitiems?

Sigitas Parulskis: IA? esmAi??s galiu tik pritarti Nerijui, kad po Vytauto epochos atsiveria tuA?tuma, o paskui staiga mus iA?tinka nepriklausomybAi??! ApmAi??styti visa tai man gal net lengviau nei istorikams, nes esu filologas. Tam tikri dalykai, iA?nyrantys iA? tuA?tumos, visA? pirma susijAi?? su lietuviA? kalba ir literatAi??ra, su konkreA?iomis asmenybAi??mis ai??i?? Martynu MaA?vydu, Kristijonu DonelaiA?iu, Antanu Baranausku. Per literatAi??rAi?? nuAi??jau iki KosciuA?kos arba 1863 m. sukilimo, taigi pasiekiau ir istorijAi??. NeA?inau, kiek mano istorinis mAi??stymas buvo sAi??moningas, taA?iau A?i patirtis leidA?ia spAi??ti, kad kalba ir literatAi??ra lietuviams tapdavo durimis A? istorijAi??, o kartais net gebAi??davo jAi?? atstoti. Ai??tai ir Justinas MarcinkeviA?ius bylojo mums apie MindaugAi??, MaA?vydAi??, StuokAi??-GuceviA?iA?.

Kas man buvo svarbu, kai raA?iau ai??zMurmanA?iAi?? sienAi??ai???? Aurimas, pradAi??damas diskusijAi??, paminAi??jo ai??zapgultos tvirtovAi??sai??? sindromAi??. Ai??mAi??sis romano, aA? daug skaiA?iau A?vairios spaudos ai??i?? pradedant VileiA?iA? leistomis Vilniaus A?iniomis, tarpukario laikraA?A?iais ir baigiant sovietmeA?io periodika. Pirmosios nepriklausomybAi??s laikais daug kalbAi??ta apie prieA?us. Kas jie tokie, nurodyta labai aiA?kiai ai??i?? rusai ir bolA?evizmas, lenkai (savaime aiA?ku, dAi??l Vilniaus), vokieA?iai (tiesa, kurA? laikAi?? jie buvo mAi??sA? draugai, bet neilgam) ir A?ydai… Taigi gyvenome ne tik iA?orinAi??s apsupties, bet ir vidinAi??s ginties sAi??lygomis. Per KnygA? mugAi??je vykusiAi?? diskusijAi?? ai??zAr baltA? laikas jau praeityje?ai??? Johnas Ohmanas uA?siminAi??, kad lietuviai turi baudA?iauninkA? mentalitetAi??ai??i??

John Ohman: KalbAi??jau apie baudA?iauninkA? ir partizanA? mentaliteto derinA?!

Sigitas Parulskis: BAi??ti partizanais, be abejo, kilniau negu bAi??ti baudA?iauninkais, taA?iau ir jie priversti visAi?? laikAi?? uA?imti ginties pozicijAi??, nesvarbu, apie kuriAi?? epochAi?? kalbame ai??i?? ar apie tarpukarA? su nepriklausomybAi??s kovomis, ar apie sovietA? okupacijAi??. Antai skaiA?iau savo senelio brolio atsiminimus. Jis nebuvo intelektualas, bet raA?tingas A?mogus, paraA?Ai?? gana A?domius, dokumentiA?kai vertingus memuarus apie savo gyvenimAi??. Pasakojo ir apie tai, kad 1928 m. pradAi??jAi??s tarnauti Lietuvos kariuomenAi??je, mokAi?? jaunus vyrus paA?inti raides, paraA?yti vienAi?? kitAi?? sakinA? arba jA? perskaityti. A?mogus, bAi??damas neraA?tingas, mano galva, negali bAi??ti sAi??moningas ir neturi galimybiA? kelti savo sAi??moningumo. GalimybAi?? spausdinti knygas lietuviA? kalba atgavome tik XX a. pradA?ioje. Ilgus deA?imtmeA?ius trukAi??s draudimas smarkiai nusmukdAi?? bendrAi??jAi?? kalbos kultAi??rAi??, spaudos lygA?, tuo atA?vilgiu negalime nAi?? lygintis su kaimynais lenkais arba rusais. O kokia gi yra tauta, neturinti savo kultAi??rinio ar analitinio diskurso?

Kad ir kaip bAi??tA? skaudu, Johno A?odA?iuose nemaA?ai tiesos. Vis dAi??lto nenorAi??A?iau A? viskAi?? A?iAi??rAi??ti pernelyg pesimistiA?kai. Mes dar turime galimybiA? mokytis, nes esame smalsAi??s ir alkani.

buy antibiotics online legal.

Aurimas Ai??vedas: Johnai, jAi??sA? A?A?valga apie lietuviA? mentaliteto ypatumus, esAi?? iA?ryA?kAi??janA?ius A?velgiant iA? A?alies, A?A?iebAi?? aistringAi?? polemikAi?? vieA?ojoje erdvAi??jeai??i??

John Ohman: Klausimai, kuriuos dabar svarstome, reikalauja iA?samios analizAi??s, o diskusijA? A?anras ne visada leidA?ia tinkamai iA?gvildenti teiginius iki galo. Kai spauda cituoja A?odA?ius, paimtus iA? konteksto, jie gali nuskambAi??ti labai drastiA?kai. ReikAi??tA? A? tai atsiA?velgti. O grA?A?tant prie nagrinAi??jamo klausimo, svarbu pabrAi??A?ti, kad tautos tapatybAi?? lipdoma kiekvienAi?? dienAi??, ji nAi??ra kartAi?? ir visiems laikams duotas dalykas. Gyvendamas Lietuvoje ir keliaudamas po RytA? EuropAi?? A?sitikinau, kad A?monAi??s, iA?gyvenAi?? atgimimAi??, iki A?iol suvokia laisvAi?? labai abstrakA?iai: ai??zEsame laisvi, pasinaudodami tuo kaA?kAi?? sugalvosime ir sukursime…ai??? Deja, valstybingumo lygmeniu laisvAi??s projektas nebuvo A?vykdytas iki galo. Taip teigiu, nes esu tikras, kad valstybingumo idAi??jos sklaida, visuomenAi??s konsolidacija ir kiti dalykai yra glaudA?iai susijAi?? su tautos atmintimi. Duosiu vienAi?? pavyzdA?: Lenkija dabar ypaA? intensyviai lipdo savAi??jAi?? tapatybAi??. Tam metamos didA?iulAi??s pajAi??gos ai??i?? Istorijos institute VarA?uvoje dirba daugiau kaip tAi??kstantis istorikA?! LietuviA? istorikai, su kuriais man tenka bendrauti, patys pripaA?A?sta, kad lenkai yra geriau uA? juos A?sigilinAi?? A? tam tikrus dalykus. Jau sakiau, kad tapatybAi?? kuriama nuolatos, nes vieA?ojoje erdvAi??je poveikis istorinei atminA?iai daromas kiekvienAi?? akimirkAi??. Jeigu patys neA?sitrauksite A? A?A? procesAi??, atsiras kas nors iA? A?alies ir ims veikti uA? jus. Juo labiau kad lietuviA? patirtis yra specifinAi?? ai??i?? sovietmeA?iu A?monAi??s net A?eimos aplinkoje nedrA?sdavo kalbAi??ti apie daugelA? dalykA?, kurie irgi labai svarbAi??s nacionaliniam tapatumui. Taigi daug svarbiA? gijA? buvo sutraukyta, ne visas pavyko suraiA?ioti iki A?iol. Imkime kad ir Holokausto temAi??. Istorikai suranda vis naujA? faktA? ir apie juos kalba, taA?iau A?moniA? mentalitetas ims keistis tik tada, kai apie A?iAi?? skaudA?iAi?? patirtA? bus prabilta ne tik universiteto auditorijose, bet ir A?eimose!

ManyA?iau, pavyzdA?iA?, kaip derAi??tA? ugdyti istorinAi?? atmintA?, pateikia ne tik aktyvi kaimynA? veikla, bet ir tarpukario epocha.

Taigi, veiklos apstu ir reikia dirbti nuosekliai, nenutrAi??kstamai. Ai??iek tiek paprovokuosiu auditorijAi?? pasakydamas: jeigu lietuviai tuos darbus patys darytA? iki galo, manAi??s tarp jAi??sA? tiesiog nebAi??tA?! Na ir dar vienas dalykas ai??i?? lietuviai patys nesuvokia, kokiAi?? galingAi?? istorijAi?? jie turi. MAi??stydamas apie Lietuvos praeitA?, kai kuriA? dalykA? tiesiog neA?stengiu suvokti ai??i?? tokia ji A?domi, sudAi??tinga, turtinga!

Aurimas Ai??vedas: Pritariu Johnui, kad tapatybAi?? reikia puoselAi??ti kiekvienAi?? dienAi??. TaA?iau paprieA?tarausiu kitai jo minA?iai: tai, kad A?vedA? kino reA?isierius ir vertAi??jas prisideda prie lietuviA? tapatybAi??s kAi??rimo, anaiptol nereiA?kia, esAi?? ai??zlietuviai nesusitvarkoai???. VakarA? visuomenAi??s yra atviros kultAi??rA? A?vairovei, A?monAi??s keliauja, idAi??jos sklinda po EuropAi?? be didesniA? trukdA?iA?, todAi??l tiesiog sunku A?sivaizduoti getAi??, kuriame lietuviai, atsiribojAi?? nuo kitA? valstybAi??je gyvenanA?iA? etnokonfesiniA? grupiA?, kurtA? kaA?kokiAi?? ai??zsteriliAi??ai??? tapatybAi??.

Dabar aptarkime, kaip menininkai konstruoja arba griauna praeities vaizdinius. Vaidotas Daunys kadaise, 1988 m., sakAi??: ai??zTaip jau yra susiklostAi??, kad licentia poetica besivadovaujantis beletristas nuolat yra laikomas taisykliA? paA?eidAi??ju, o istorijos mokslininkas ai??i?? teisAi??tvarkos atstovu.ai???4 Poetas labai tiksliai nusakAi?? ano meto istorikA? ir menininkA? elgsenos skirtumus. Ar kas nors pasikeitAi?? per beveik ketvirtA? amA?iaus?

Sigitas Parulskis: Istorija visA? pirma yra tam tikri vaizdiniai. Imkime, kad ir Pablo Picasso ai??zGernikAi??ai??? ai??i?? manau, apie miestAi??, sugriautAi?? Ispanijos pilietinio karo metais, A?is paveikslas pasakoja geriau negu vadovAi??liai. Kurtas Vonegutas romane ai??zSkerdykla Nr. 5ai???5 nepaprastai A?taigiai parodAi??, kuo pavertAi?? DrezdenAi?? sAi??jungininkA? karinAi??s pajAi??gos. Dar vienas pavyzdys, ypaA? artimas mums, ai??i?? A?algirio mAi??A?A? A?sivaizduojame pagal Jano Matejkos paveikslAi??, nors dailininkas rAi??mAi??si ne tiek istorija, kiek mitologija.

LietuviA? menininkai irgi daro A?takAi?? tam, kaip visuomenAi?? mAi??sto apie praeitA?. Bet jeigu paA?velgtume keletAi?? deA?imtmeA?iA? atgal, tektA? konstatuoti, kad daugelis vaizdiniA? A? mAi??sA? sAi??monAi?? atkeliavo iA? sovietinio kino ir literatAi??ros. PavyzdA?iui, mano kartos supratimAi?? apie AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? lAi??mAi?? sovietmeA?io filmai ir romanai. Sugriauti A?iuos vaizdinius ir pasiAi??lyti kaA?kAi?? kita ai??i?? labai nelengvas ir ilgas procesas. Juo labiau kad nepriklausomos Lietuvos kinas negali atliepti visuomenAi??s poreikiA? ir kalbAi??ti apie istorinei atminA?iai ir tapatybei svarbius dalykus, nes sukurti istorinAi??s tematikos filmAi?? ai??i?? labai brangus malonumas, A?alies biudA?etas paprasA?iausiai nepajAi??gus pakelti tokios finansinAi??s naA?tos!

Na, o grA?A?damas prie Vaidoto Daunio A?odA?iA?, pridurA?iau, kad A? menininkus visada A?iAi??rima A?iek tiek nepatikliai, nes kuriantys A?monAi??s ne tik stato, bet ir griauna, ne tik kartoja visiems priimtinas tiesas, bet ir ima maiA?tauti prieA? nusistovAi??jusias banalybes (o juk A?statymas ir tvarka be tam tikrA? A?ablonA? yra tiesiog neA?manomi). TodAi??l nuolatinAi??, pavadinkime, ai??zA?velni kovaai???, kai istorikai stato, o menininkai griauna, yra normali bAi??sena. Ai??i situacija kiek primena PenelopAi??s istorijAi??: tai, kas numegzta per dienAi??, per naktA? iA?ardoma, taA?iau kai kas vis tiek iA?lieka. TodAi??l tokia abipusAi?? sAi??veika, manyA?iau, yra prasminga.

Nerijus Ai??epetys: BAi??tA? daug blogiau, jeigu ir vieni, ir kiti imtA?si statyti, svaidydamiesi kaltinimais, esAi?? kita pusAi?? ai??zviskAi?? griaunaai???ai??i??

TaA?iau nederAi??tA? pervertinti nei istorikA?, nei menininkA? galimybiA?. Antai mano kolegos iA? Vilniaus universiteto ir Istorijos instituto jau daug metA? naujai interpretuoja Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s istorijAi??, taA?iau ar visuomenAi?? veikia A?itos akademinio sluoksnio pastangos? Arba A?tai turime puikA? naujoviA?ko poA?iAi??rio A? XVII a. Lietuvos istorijAi?? pavyzdA? ai??i?? du romanus ai??zSilva Rerumai???.6 Kiek jie gebAi??s paveikti jau A?sitvirtinusius mAi??stymo stereotipus? Taigi, atsargiai vertinu tiek istorikA?, tiek menininkA? galimybes keisti visuomenAi??s vaizdinius. Be to, nemanau, kad praeities tyrinAi??tojai arba raA?ytojai, kalbAi??dami apie praeitA?, iA? tikrA?jA? gali kaA?kAi?? sukonstruoti arba sukurti. Istoriniai vaizdiniai klostosi patys, ir jA? klostymosi keliai ai??i?? neA?inomi.Ai?? Suprantama, kai kurie dalykai jau slypi visuomenAi??s sAi??monAi??je. Juk kiekvienas gatvAi??je uA?kalbintas A?mogus, paklaustas, kas jis esAi??s, atsakys, kad laiko save lietuviu, nors A?is lietuviA?kumas ir neturi nieko savaime istoriA?ko, nes remiasi daugybe simboliA?, kurie yra arba ai??zantgamtiniaiai??? (tokA? statusAi?? uA?sitarnavAi??s krepA?inis), arba ai??zmitiniaiai??? (tokiais simboliais gali bAi??ti bet kas Ai??ai??i?? darbA?tumas, trispalvAi??, cepelinai Ai??ai??i?? ir reikA?ti bet kAi??).

Esu tikras, kad vien kAi??rybinAi??mis pastangomis neA?manoma pakeisti situacijos, pirmiausia reikia paA?adinti visuomenAi??s sAi??monAi??, kaip tai buvo daroma XIX a. pabaigoje arba SAi??jAi??dA?io laikais.

UA?mojus ai??zsutelevizintiai??? arba ai??zA?filmintiai??? istorijAi?? vertinu labai skeptiA?kai, nes A?ie veiksmai visuomenAi??s dAi??mesA? nukreipia A? paA?alius ar uA?kaborius. TokiAi?? meA?kos paslaugAi?? sovietmeA?iu padarAi?? filmai, A? mAi??sA? istorinAi?? atmintA? A?skiepijAi??, kaip jau minAi??jo Sigitas Parulskis, daugybAi?? abejotinA? istorijos vaizdiniA?. Imkime kad ir TadAi?? BlindAi??, kuris visuotinai priskiriamas prie herojA?. Jis bAi??tA? geras istorinis personaA?as, jeigu atsidurtA? istoriA?kai pagrA?stame kontekste. Kai A?ito nAi??ra, Blinda uA?ima centrinAi?? istorinAi??s atminties vietAi??, kurios tikrai nenusipelno (mano minAi??to tyrimo herojA? sAi??raA?e jis nusileidA?ia tik Vytautui ir Mindaugui). Deja, neturime aiA?kiai iA?sikristalizavusio vaizdinio, kas mAi??sA? istorijoje buvo niekA?ai, o kas ai??i?? herojai. Kai tyrinAi??tojai paklausia tokiA? dalykA?, A?monAi??s sutrinkaai??i??

Aurimas Ai??vedas: Nerijus pasielgAi?? kaip tikras kAi??rAi??jas ai??i?? iA? pradA?iA? pastatAi?? tam tikrAi?? struktAi??rAi??, o vAi??liau jAi?? sugriovAi?? abejodamas, ar istorikai ir menininkai apskritai gali kaip nors esmingiau paveikti istorinAi?? visuomenAi??s atmintA?. TaA?iau tikriausiai ne visi mAi??sA? diskusijos dalyviai nusiteikAi?? taip, sakyA?iau, atsargiai ar skeptiA?kai. Ai??tai MeA?ys Laurinkus Ai??mAi??si literatAi??ros ir prabilo apie Lietuvos pokarA?. Kas jus paskatino A?engti A?A? A?ingsnA??

MeA?ys Laurinkus: Niekada neketinau imtis kAi??rybos. Tam paskatino patirtis, A?gyta, kai dirbau Ispanijoje. Mane tiesiog apstulbino ispanA? dAi??mesys savo istorijai. Tiesa, A?ios A?alies menininkA? pastangos tikrai labiau pastebimos negu istorikA?, nors A?ie irgi yra nemaA?ai nuveikAi??. Kaip mAi??gsta juokauti patys ispanai, net smulkiausia Madrido KaraliA?kA?jA? rAi??mA? interjero detalAi?? yra A?vertinta ir preciziA?kai apraA?yta kokA? A?imtAi?? kartA?, jau nekalbant apie politinA? elitAi??, karaliA? dinastijas.

Ispanai nesutelkia dAi??mesio iA?skirtinai A? senAi??jAi?? arba ai??zegzotiA?kAi??jAi??ai??? savo istorijAi??. XX a. jiems taip pat labai aktualus. Pakaks paminAi??ti pilietinA? karAi??, kuris palietAi?? kiekvienAi?? ispanA? A?eimAi?? ir pareikalavo iA? visA? labai aiA?kaus vertybinio apsisprendimo. Galvodamas apie santykA? su istorija, palengva priAi??jau prie iA?vados: ispanA? istorinei atminA?iai itin svarbus pilietinis karas, o mums ai??i?? pokaris. Beje, manau, kad menininkai gali A?ia A?A?velgti daugiau negu istorikai.

Aurimas Ai??vedas: KAi?? turite omenyje?

MeA?ys Laurinkus: Menininkams lengviau kalbAi??ti apie A?mogaus, atsidAi??rusio ribinAi??je situacijoje, apsisprendimo motyvus. Pasikliaudami vaizduote, jie gali atviriau svarstyti apie konkretaus asmens likimo kreives, kurios per labai trumpAi?? laikAi?? radikaliai pasisukdavo ne vienAi?? ir ne du kartus! Suvokdamas tai, ryA?ausi paA?velgti A? nesenAi?? mAi??sA? istorijos tarpsnA? su daugybe dar neuA?gijusiA? A?aizdA?…

Tiesa, imtis raA?ymo mane paskatino ir dar viena aplinkybAi?? ai??i?? tai stereotipai apie netolimAi?? praeitA? ir jA? daromas poveikis. SAi??jAi??dA?io laikais pasipylAi?? literatAi??ros apie sovietinAi?? okupacijAi??, trAi??mimus ir pokarA? srautas, daugiausia atsiminimai. BAi??damas susijAi??s su kurianA?iais A?monAi??mis, pajutau, kad A?i tendencija nuteikAi?? juos skeptiA?kai, privertAi?? nutolti nuo apmAi??stymA?, kokia tikroji nesenos praeities patirtis. IA? memuarinAi??s literatAi??ros gausos atsiradAi?? vaizdiniai virto stereotipais, kurie sparA?iai plito ir tam tikrAi?? mAi??stanA?iAi?? visuomenAi??s dalA? vertAi?? jaustis nejaukiai. Vieni nusiA?alino nuo A?iA? temA? svarstymo, kiti Ai??mAi?? oponuoti tiems vaizdiniams. PrieA?prieA?os keliu nuAi??jusiA? raA?ytojA? kai kurie romanai sukAi??lAi?? skandalAi??. TaA?iau aA? tuos kAi??rAi??jus supratau ir buvau jA? pusAi??je ai??i?? lauA?yti stereotipus yra labai sunku, nes A?A? veiksmAi?? pirmiausia reikia atlikti savo galvoje.

Aurimas Ai??vedas: JAi??sA? romanas ai??zElektraai???, atvirai prisipaA?insiu, mane nustebino ai??i?? tikAi??jausi visai kitokiA? prasminiA? ir emociniA? akcentA?! KAi?? turiu omenyje? ai??zTarp gAi??rio ir blogio teka ugnies upAi??. GAi??ris ir blogis kyla ne iA? gamtos, todAi??l nAi??ra pereinamA?jA? spalvA?ai???,7 ai??i?? sako Elektros tAi??vas. Toks poA?iAi??ris artimas kai kuriA? istorikA?, tyrinAi??janA?iA? pokarA?, grieA?tam vertybiniam apsisprendimui ai??i?? jie mato tik baltAi?? ir juodAi?? spalvas, atsisako kalbAi??ti apie ai??zpusiau gerAi?? A?mogA?ai??? arba ai??zA?iek tiek niekA?Ai??ai???. JAi??sA? romanas tarytum paneigia cituotAi?? programinAi?? mintA? ir A?veda ai??zpilkAi??jAi?? zonAi??ai??? ai??i?? A?ia galima rasti ir netikA?Ai?? partizanAi??, ir ne vien blogiui tarnaujantA? stribAi??. Ar teisingai supratau romano ai??zlygtA?ai????

MeA?ys Laurinkus: Mano romano herojai norAi??tA?, kad pasaulis bAi??tA? toks, kokA? mato Elektros tAi??vas. TeoriA?kai yra palyginti lengva nuA?ymAi??ti, kur driekiasi gAi??rio, o kur blogio krantas. TaA?iau gyvenimo upAi??je tiek daug slenksA?iA?, o jos tAi??kmAi?? tokia audringa, kad ne visada galima aiA?kiai nustatyti gAi??rio ir blogio ribas. Konkretus A?mogus, patekAi??s A? iA?bandymA? sAi??kurA?, daA?nai net pats negali paaiA?kinti, kodAi??l pasielgAi?? vienaip ar kitaip. Kita vertus, negalima visko subanalinti sakant, kad A?monAi??s elgiasi nesusimAi??stydami apie savo veiksmA? prieA?astis ir pasekmes. Pokario istorija iA? kiekvieno nuolat reikalavo vertybiniA? apsisprendimA?. Nemanau, kad pokariu lietuviai turAi??jo baudA?iauninkA? mentalitetAi??. PrieA?ingai ai??i?? jie turAi??jo savo paA?iAi??ras, vertybes ir siekAi?? visa tai apginti! TodAi??l tie apsisprendimai, kuriuos daryti A?monAi??s buvo priversti, yra laikytini ne aklA? ir nesuvokianA?iA? kas dedasi, bet pakankamai intelektualiA? asmenA?, aiA?kiai susivokianA?iA? pasaulyje, dilemomis. Tam tikri dalykai A?moniA? sAi??monAi??je iA?liko gyvi iki pat SAi??jAi??dA?io ir atsiskleidAi?? su nauja jAi??ga. TaA?iau tai jau kita tema, kuriAi?? dar turAi??s plAi??toti tiek istorikai, tiek menininkai.

Aurimas Ai??vedas: Sigitai, skaitydamas jAi??sA? romanAi?? ai??zMurmanti sienaai??? pagalvojau, kad Lietuvos XX a. istorijos sintezAi??s neA?manoma paraA?yti be (auto)ironiA?ko A?vilgsnio, antraip tapsime siuA?etA? apie nuolatines kovas su prieA?ais ir didvyriA?kAi?? kentAi??jimAi?? A?kaitais. Ai??iuo atA?vilgiu jAi??s nelauktai atAi??jote istorikams A? pagalbAi??. Ar ironiA?kAi?? santykA? su praeitimi sAi??moningai pasirinkote, o gal toks galvojimo bAi??das yra tiesiog jAi??sA? savastis?

Sigitas Parulskis: Problema, susijusi su ironija ar autoironija, iA? tikrA?jA? egzistuoja. flagyl otc. PavyzdA?iui, kai Marius IvaA?keviA?ius paraA?Ai?? romanAi?? ai??zA?aliai???,8 man jis pasirodAi?? perdAi??tai ironiA?kas. Juk tada mes dar neturAi??jome klasikinio romano apie pokarA?. TiesAi?? sakant, iki A?iol neturime. O tas istorijos tarpsnis tikrai nusipelno ne vien ironijos ir sarkazmo. TodAi??l aA? nenorAi??jau persistengti ironizuodamas, lauA?ydamas A?vairias kliA?es. Juo labiau nesiekiau suniekinti tam tikrA? visuomenAi??s atmintyje A?sitvirtinusiA? vaizdiniA? ar uA?gauti A?moniA?, kuriems teko bristi per kraujo upAi??. Nesiekiau atrodyti labai kietas (anglai sakytA? cool) ar pakilAi??s virA? skaudA?ios ir sunkios patirties. Kita vertus, nuolatinis kalbAi??jimas apie save kaip apie aukAi?? iA? tikrA?jA? ai??zuA?knisaai???ai??i?? Svarstyti, kiek mano ironija ir autoironija romane ai??zMurmanti sienaai??? buvo sAi??moninga arba nesAi??moninga, ganAi??tinai keblu. Galiu labai aiA?kiai pasakyti, kas man nepasisekAi?? ai??i?? neA?stengiau atskleisti Holokausto temos, prie kurios grA?A?ti paskatino vienas pokalbis Austrijoje: manAi??s nuolat klausinAi??jo, kodAi??l nekalbame ir neraA?ome apie A?A? savo istorijos epizodAi??. IA?girdAi??s tokius klausimus, aA?, kaip tikras lietuvis, labai supykau. Juk dauguma lietuviA? visada supyksta, pokalbiui pakrypus A?ia linkmeai??i?? Taigi dabar apie tai raA?au ir galiu prisipaA?inti, kad man tikrai sunkiai sekasi. O kiek ten bus ironijos arba autoironijos, apskritai sunku pasakyti. TaA?iau viena aiA?ku: ironija arba autoironija yra daugiau stilistinis elementas, nors kartais ji atlieka ir ai??zantibiotikoai??? vaidmenA? ai??i?? padeda apmalA?inti atviro nervo keliamAi?? skausmAi??.

MeA?ys Laurinkus: Kai ironizuojame arba mAi??giname lauA?yti stereotipus, reikia jausti saikAi??. DaA?niausiai pojAi??tis, kur derAi??tA? sustoti, kyla iA? vidaus. PrieA? mAi??sA? diskusijAi?? beveik visAi?? naktA? skaiA?iau RAi??tos Ai??epetys knygAi?? ai??zTarp pilkA? debesA?ai???. Manau, joje yra pasiektas optimalus variantas tarp to, kAi?? norima pasakyti, ir to, kaip A?anras leidA?ia tAi?? padaryti, tarp iA?monAi??s ir tikrA? faktA?.

Aurimas Ai??vedas: Sutinku, kad kalbant apie istorinei atminA?iai svarbius dalykus reikia intuityviai jausti tam tikras ribas, kuriA? nedera perA?engti. Jeigu jA? nebus paisoma, ironija taps liepsnosvaidA?iu, atsidAi??rusiu rankose A?mogaus, kuris neiA?mano, kaip su A?iuo ginklu elgtis. Tam tikros temos yra pernelyg sudAi??tingos ir skaudA?ios, kad tiek istorikai, tiek menininkai galAi??tA? A?velgti A? jas lengvabAi??diA?kai, pavirA?utiniA?kai. MeA?ys Ai??mAi??si raA?yti apie pokarA?, nes tai sudaro ir asmeninAi??s jo istorijos dalA?. O kas paskatino jus, Sigitai?

Sigitas Parulskis: Lietuvoje tikriausiai nerasime nAi?? vienos A?eimos, kuri vienaip ar kitaip nebAi??tA? paliesta tA? dar visai nesenA? A?vykiA?. Mano A?eima irgi ne iA?imtis. Tad asmeninAi?? paskatAi?? turiu ir aA?. Egzistencialistai tam tikras situacijas vadina ribinAi??mis. Gal nuskambAi??s ciniA?kai, taA?iau karas ir pokaris menininkui yra nors A?iurpiA?, bet labai A?domiA? istorijA? lobynas. TreA?ias argumentas ai??i?? tai noras perA?engti slenksA?ius. AA? pats dar visai neseniai, vos iA?girsdavau sakant, kad lietuviai dalyvavo A?ydA? A?udynAi??se, uA?imdavau gynybinAi?? neigimo pozicijAi?? ir imdavau aiA?kinti, kad tai jie sutiko rusA? tankus su gAi??lAi??mis, tai jie mus trAi??mAi?? ir kalino, tai jieai??i?? Be to, juos A?audAi??me ne mes, o vokieA?iai, todAi??l mano sAi??A?inAi?? A?vari, atsikabinkite! Witoldas Gombrowiczius yra taikliai pasakAi??s, kad sAi??A?inAi?? ai??i?? kultAi??ros produktas, todAi??l, jei norime suprasti, kokia yra pavienio individo sAi??A?inAi??, turime paA?velgti A? visuomenAi??s sAi??A?inAi??. ManyA?iau, reikAi??tA? pradAi??ti analizuoti kolektyvinAi?? lietuviA? sAi??A?inAi?? A?vairiais XX a. tarpsniais, tada daugelis dalykA? mums atsiskleis jau ne iA? gynybinAi??s ar kokios kitos A?prastinAi??s perspektyvos. TaA?iau vien istorikA? ar menininkA? pastangA? A?ia vargu ar pakaks ai??i?? pati visuomenAi?? privalo bAi??ti suinteresuota sAi??monAi??jimu arba bent jau palaikyti pastangas tA?, kurie skatina A?A? procesAi??. TodAi??l, uA?uot vykus A? IzraelA? ir ten dauA?ius kakta RaudA? sienAi??, svarbiau yra atvirai kalbAi??tis tarpusavyje, kad ir kokia skaudi bAi??tA? praeities tiesa. Be sAi??A?iningo dialogo apie jAi?? neverta laukti jokiA? tautos mentaliteto pokyA?iA?.

Aurimas Ai??vedas: O dabar pasvarstykime, kiek mes su savAi??ja patirtimi ir pasakojimais apie jAi?? galime bAi??ti A?domAi??s ir aktualAi??s Ai??iaurAi??s, Vidurio ar VakarA? Europai. Kreipiuosi A? JohnAi?? OhmanAi??, kuris probAi??gA?mais jau uA?siminAi?? apie taiai??i??

John Ohman: Priminsiu posakA?: ai??zVienas lauke ne karys.ai??? TodAi??l ypaA? pasigendu glaudesnio menininkA? ir mokslininkA? bendradarbiavimo. Jis vis dar labai fragmentiA?kas ir stichiA?kas! Manau, iA? dalies tAi?? lemia ir keistokas lietuviA? mAi??stymo ypatumas: ai??zEsu arba ponas, arba niekas…ai??? Jei norime pasakyti pasauliui kaA?kAi?? svarbaus apie save ir bAi??ti iA?girsti, neuA?tenka bAi??ti ai??zponuai??? (arba genijumi) ai??i?? reikia mokAi??ti dirbti su kitais, siekiant bendro rezultatoai??i?? Pateiksiu vienAi?? pavyzdA?, susijusA? su lietuviA?ku kinu ir rodantA?, kad nenorima dirbti kartu, ai??i?? lietuviams visiA?kai nerAi??pi geras scenarijus, nors pasauliniam kinematografui jis yra iA?skirtinai svarbus. Bet tam, kad bAi??tA? sukurtas geras scenarijus, reikia kolektyviniA? pastangA? ir daugybAi??s juodraA?A?iA? (anglA? kalba tai vadinama draft). Yra ir ai??zA?eA?Ai??linAi??ai??? problema ai??i?? tai vadinamoji otkatA? kultAi??ra. Manau, visi suprantate, kAi?? turiu omenyje.

Na, o kalbant apie lietuviA? literatAi??ros pristatymAi?? pasauliui, galiu konstatuoti: yra institucijos, kurios tuo rAi??pinasi, dirba kvalifikuoti vertAi??jai, vertimams ir leidybai skiria lAi??A?A? tiek valstybAi??, tiek kitos institucijos, daA?nai atstovaujanA?ios uA?sienio A?alims (pavyzdA?iui, Ai??vedA? institutas). TaA?iau reikia didesnAi??s jA? koordinacijos ir integracijos, o tai jau valstybinio lygmens uA?davinys.

Aurimas Ai??vedas: Tarp mAi??sA? yra A?mogus, kuris dirba globalinei knygA? rinkai pagal tas Vakaruose nusistovAi??jusias taisykles, apie kurias kalba Johnas Ohmanas. Taigi, klausimas RAi??tai Ai??epetys: romane ai??zTarp pilkA? debesA?ai??? nuolat nuskamba imperatyvas ai??i?? bAi??tina iA?likti, iA?saugoti savo tiesAi?? ir papasakoti apie tai pasauliui. Ar postmoderniam XXI amA?iaus A?mogui, A?pratusiam saugiai gyventi malonumA? apsuptyje, vis dar yra svarbi tiesa apie kaA?kieno kito kanA?ias?

RAi??ta Ai??epetys: Nesu istorikAi??, nepriklausau akademiniam sluoksniui, todAi??l A? viskAi?? A?iAi??riu tarsi iA? A?alies. Mano knyga skirta paaugliams, leidykla, su kuria dirbu, sAi??kmingai leidA?ia knygas A?iai amA?iaus grupei. O ar apskritai prasminga kalbAi??ti apie tiesAi??… Lietuviai man atrodo tiesos saugotojai. Tautos savimonei ji labai svarbi. Kai prasidAi??jo okupacija, viskas apsivertAi?? aukA?tyn kojom ai??i?? istorija, tautiniai simboliai, valstybAi??s A?enklai, net A?prastinis gyvenimas buvo uA?draustas, teko saugoti tiesAi??, perduodant jAi?? iA? lAi??pA? A? lAi??pas.

Aurimas Ai??vedas: Pasakojote, esAi?? vienos leidyklos atstovas, perA?velgAi??s rankraA?tA?, pasakAi??: ai??zRAi??ta, tavo istorija niekas nepatikAi??s!ai??? VisuomenAi??s reakcija paneigAi?? iA?ankstinAi?? nuomonAi??. Kas patraukAi?? skaitytojA? dAi??mesA? ir privertAi?? patikAi??ti tuo, apie kAi?? raA?ote?

RAi??ta Ai??epetys: Manau, visA? pirma patraukAi?? dvasios stiprybAi??, kurios tie A?monAi??s nepristigo net tada, kai iA? jA? buvo atimta viskas, net teisAi?? gyventi, puoselAi??jant savo tiesAi??. Romanas ai??zTarp pilkA? debesA?ai??? nAi??ra mano sugalvota istorija, tai ai??i?? lietuviA? tautos gyvenimo dalis. JAi??s A?ia diskutavote, kokie istorijos epizodai galAi??tA? bAi??ti A?domAi??s vakarieA?iams. Esu A?sitikinusi, kad pasakoti apie LietuvAi?? ir jos A?mones galima pabrAi??A?iant jA? didvyriA?kumAi??. Dvasios stiprybAi?? A?iuolaikiniams A?monAi??ms irgi reikalinga, nes A?kvepia laikytis savo tiesos dabartyje.

Aurimas Ai??vedas: Tarp Apple programos iTunes platinamA? knygA? RAi??tos romanas yra paskelbtas geriausiu leidiniu paaugliams. Tai nudA?iugino ir nustebino ai??i?? juk daA?nai sakoma, esAi?? jauni A?monAi??s nesidomi praeitimiai??i??

RAi??ta Ai??epetys: Rimti akademiniai tekstai daA?nai sukelia A?iokA? tokA? nuobodulA?, o istorijos knygose pateikiami skaiA?iai ir faktai atrodo pernelyg sterilAi??s, ai??zplokA?tiai???. Knygos arba filmai sugeba parodyti, kad A?monAi??s, paversti beveidA?iais ir bevardA?iais statistiniais vienetais, yra gyvi ir unikalAi??s. TodAi??l jaudinamAi??s dAi??l jA? likimo, tapatinamAi??s su jais, tokiais panaA?iais A? musai??i?? Kai skaitome istorijos knygas, emocinis santykis neatsiranda, kitaip sakant, A? jas neinvestuojame savo jausmA?. Romanas suteikia tokiAi?? galimybAi?? ai??i?? skaitydami jA? jaudinamAi??s, dA?iaugiamAi??s, kartais net verkiame, nes tie herojai, jA? likimai tampa mums svarbAi??s. Ir tas A?sijautimas gali padaryti A?enklA? ilgalaikA? emocinA? poveikA?.

Diskusijos pradA?ioje kalbAi??jote apie tapatumAi??. Jums gal pasirodys keista, bet JAV daug kas mane laiko lietuve vien dAi??l pavardAi??s. Nors gimiau JAV, be to, nekalbu lietuviA?kai, vis dAi??lto tam tikru atA?vilgiu ir aA? pati jauA?iuosi lietuvAi??.

MeA?ys Laurinkus: Man atrodo, RAi??tos romano sAi??kmAi?? didele dalimi lAi??mAi?? tai, kad ji sugebAi??jo iA?vengti perdAi??to sentimentalumo. Skaitydamas knygAi?? pajutau, kad ji iA?laiko A?iokA? tokA? atstumAi??, kuris yra ir racionalus, ir emocionalus.

RAi??ta Ai??epetys: Distancija su tais A?vykiais, apie kuriuos pasakoju romane, atsirado, nusprendus ne man, o leidAi??jui. Penguin books redaktorius iA?metAi?? didA?iAi??jAi?? dalA? ypaA? sentimentaliA? vietA? ir baisiA? scenA?.

Aurimas Ai??vedas: RAi??ta, ar turite kAi??rybiniA? planA? toliau dirbti su Lietuvos istorijos siuA?etais?

RAi??ta Ai??epetys: Taip, turiu tokiA? planA?. Mano knyga jau iA?leista 28 A?alyse, o skaitytojai raA?o man elektroninius laiA?kus, ragindami tAi??sti istorijAi??, kuriAi?? pradAi??jau pasakoti romane ai??zTarp pilkA? debesA?ai???. TodAi??l sakau: taip, esu pasirengusi tAi??sti darbAi?? ir kalbAi??ti apie LietuvAi??, jos A?mones ir jA? likimus. NorAi??A?iau A? bAi??simAi?? knygAi?? A?traukti istorijas iA? Lietuvoje iA?leistA? atsiminimA? apie tremtA?. Nors remiuosi vaizduote, taA?iau siekiu, kad pasakojimas bAi??tA? paremtas tikrais faktais. Beje, manau, kad Vakaruose tai labai pravers istorijos mokytojams ir istorikams.

Aurimas Ai??vedas: Nekantriai lauksime kitos jAi??sA? knygos! Kad istorija taptA? sava, suasmeninta arba kad A?iAi?? suasmenintAi?? istorijos versijAi?? norAi??tA? iA?girsti kiti, reikia nuolatos jAi?? apmAi??styti. AA?iAi?? diskusijos dalyviams, prisidAi??jusiems prie A?ito veiksmo!

1 Adolfas Ai??apoka (red.), Lietuvos istorija, Kaunas: Ai??vietimo ministerijos KnygA? Leidimo Komisija, 1936.

2 Ruta Sepetys, Tarp pilkA? debesA?, Vilnius: Alma littera, 2011.

3 Sigitas Parulskis, Murmanti siena, Vilnius: Baltos lankos, 2008.

4 IstorinAi??s prozos byla, Liudvikas Gadeikis (sud.),Vilnius: Vaga, 1988, p. 13ai??i??14.

5 Kurtas Vonegutas, Skerdykla Nr. 5, arba VaikA? kryA?iaus A?ygis: privalomasis A?okis su mirtimi, Kaunas: Kitos knygos, 2006.

6 Kristina SabaliauskaitAi??, Silva rerum, Vilnius: Baltos lankos, 2008; Silva rerum II, Vilnius: Baltos lankos, 2011.

7 MeA?ys Laurinkus, Elektra, Vilnius: Baltos lankos, 2012, p. 44.

8 Marius IvaA?keviA?ius, A?ali, Vilnius: Tyto alba, 2002.