APIE JONO BASANAVIA?IAUS TRAKOLOGIJAi??

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Vilnius
AUTORIUS:Ai??Algirdas GrigaraviA?ius
DATA: 2014-03

Jonas BasanaviA?ius 50 darbo metA? paskyrAi?? A?rodyti lietuviA? kilimui iA? trakA? Balkanuose. Jo teorija literatAi??roje gavo trakologijos pavadinimAi??, kuri A?iame kultAi??ros istoriko Algirdo GRIGARAVIA?IAUS tekste nenagrinAi??jama, o paryA?kinami jos vertinimo po daktaro mirties 1927 metais aspektai. Gyvam esant, A?i teorija vieA?ai nekritikuota, iA?skyrus kalbininkAi?? KazimierAi?? BAi??gAi??. Po to, daugiausia tautininkA? leidiniuose, iA?keliama jos reikA?mAi?? atgimimo laikais motyvuojant tautinei veiklai inteligentijAi??.

Jonas BasanaviA?ius 50 metA? paskyrAi?? lietuviA? kilimo iA? trakA? teorijai pagrA?sti ir jAi?? didA?iai vertino, taA?iau mokslininkai A?iAi?? teorijAi?? sukritikavo, o 1937 metais prezidento sekretorius Aleksandras Merkelis konstatavo, kad ji svarbi ir A?domi tik patrioAi??tiniu atA?vilgiu1.

GabrielAi?? PetkeviA?aitAi??-BitAi?? 1909 m. rugsAi??jo 7 d. atvirlaiA?kyje Jonui BasanaviA?iui, skA?sdamasi, kad gyvenimas netausoja jA? kartos, guodAi??si viltimi, jog kitiems bus geriau, o ai??zmes, lopydami savo nervus, bent dA?iaukimAi??s, jog dirbame ateiA?iai…ai??? Po deA?imtmeA?io, 1920 m. gruodA?io 13 d. laiA?ke Matui Grigoniui, raA?ydama apie sodA?iaus jaunimAi??, turintA? daug gerA? norA?, bet drauge ir tamsybAi??s, iA?sitarAi??, kad apie daktarAi?? niekas nAi?? iA? tolo nAi??ra girdAi??jAi??s2. Taigi realybAi?? daktarui, pasilikusiam saugoti LietuviA? mokslo draugijos turtAi?? Vilniuje, uA? demarkacinAi??s linijos, nebuvo dosni. BesiformuojanA?io akademinio Lietuvos elito dauguma trakologijAi?? vertino kaip tautos patriarcho silpnybAi?? ir esant gyvam stengAi??si nekartinti vieA?a kritika jo pagrindinio gyvenimo darbo, gerbdama istorinAi??je sostinAi??je apsisprendusA? saugoti lietuvybAi?? senukAi??. Kazys Grinius yra uA?siminAi??s, kad daktaras buvo jautriA? nervA? ir ilgokai sielojosi dAi??l socialdemokrato Augustino JanulaiA?io paskvilio apie trakologijAi??. Dar gyvesnA? epizodAi?? Kazys Grinius A?siminAi?? iA? daktaro vieA?nagAi??s jo namuose MarijampolAi??je 1906-A?jA? vasarAi??:

AA? pamaA?iau labai dailA? barzdotAi??, vidutinio Ai??gio, apie 50 m. su virA?um amA?iaus vyrAi??. AtrodAi?? nuvargAi??s, lAi??tai, beveik vos kalbAi??s, lAi??tai galvojAi??s A?mogus. Tuoj buvo pradAi??jAi??s ilgAi?? pasakojimAi?? apie ai??zlevusai??? lietuviA? mitologijoje. Nuobodu buvo klausyt. Mano opozicijos nepakAi??lAi??, tuoj susiraukAi?? ir nutilo. AA? ekspromtu bandA?iau oponuoti, kad lietuviai su levais galAi??jo pasipaA?inti ne pietA? A?alyse, bet iA? Lietuvos A?ydA?, kuriA? paminklai kapinAi??se daA?nai esti liAi??tA? atvaizdais papuoA?ti. A?inoma, BasanaviA?ius su tuo nesutiko, ir aA? pats manau, kad mano argumentas buvo nelabai stiprus.3

Gyvenime ai??zAuA?rosai??? organizatorius patyrAi?? nusivylimA? bei kartAi??lio, bet dramatizmas paryA?kina asmenybAi??s mastAi?? ir A?dAi??tas pastangas. Kaip skausmingai BasanaviA?ius reaguodavo A? kritikAi??, matyti iA? Vilniuje raA?yto 1923 m. lapkriA?io 7 d. laiA?ko Mykolui BirA?iA?kai, kai Kazimieras BAi??ga ai??zTautoje ir A?odyjeai??? paskelbtoje recenzijoje ai??zsu purvais sumaiA?Ai??ai??? daktaro viso gyvenimo darbAi?? dAi??l lietuviA? kilimo iA? trakA? teorijos pagrindimo. SiA?sdamas ai??zLietuviA? tautosai??? treA?iosios knygos antrAi??jAi?? dalA? su slovakA? filologo Adalberto Srba iA?A?ifruotu lietuviA?ku trakiA?ko A?iedo A?raA?u, raminosi:

AA? labai dA?iaugiuosi, kad man pasisekAi?? A?ito A?raA?o kalbAi?? aikA?tAi??n iA?kelti ir tokiu bAi??du pasisekAi?? uA?dAi??ti paskutinA? vainikAi?? tai trobai, kuriAi?? tiek metA? staA?iau ties trakA? tautyste. PaA?iAi??rAi??sime, kaip dabar BAi??ga retiruos iA? savo beprasmiA? A?meiA?tA?. SilpnAi??sias mano veikalo puses aA? labai gerai paA?A?stu ir visus netvirtus [etimologinius] iA?aiA?kinimus visur klaustukais paA?enklinau, todAi??l, man ding, tik neobjektyvus recenzentas galAi??jo ties visu veikalu savo visAi?? tulA?A? iA?lieti. Tamista, susitikAi??s BAi??gAi??, tark jam mano vardu aA?iAi?? uA? taip nemandagiAi?? jojo recenzijAi??.4

Kalbininkas buvo grieA?tas mokslinAi??s tiesos A?alininkas ir vienintelis iA? esmAi??s autoritetingas trakologijos kritikas. Apie tai kategoriA?kAi?? nuomonAi?? iA?dAi??stAi?? 1922 m. sausio 30 d. laiA?ke latviA? lituanistui JA?niui EndzelAi??nui. PraneA?Ai??s, kad rengiamas specialus ai??zAi??vietimo darboai??? numeris, skirtas BasanaviA?iaus 70-meA?iui, paraA?Ai??, jog kalbininkams naudingi yra septyni daktaro sudaryti pasakA? ir du dainA? tomai, o visa ai??ztrakologijaai??? neturinti jokios mokslinAi??s vertAi??s5. NuolaidA? nedarAi?? ir jubiliejaus proga.

viagra purchase

TaA?iau pradA?ioje vienas esminis patikslinimas. Arnoldas PiroA?kinas kAi??lAi?? prielaidAi??, kad trakais daktaras susidomAi??jo dar Maskvos universitete apie 1876 metus, kai susipaA?ino su Pavelo Ai??afaAi??iko (1795ai??i??1861), JA?no KollA?ro (1793ai??i??1852) ir Jacobo Grimmo (1785ai??i??1863) tyrinAi??jimais, kurie skirtingai, taA?iau nagrinAi??jo trakA?, getA? ir gotA? santykius su slavais, germanais ir baltais6. SusidomAi??jimo ir paA?inties pradA?iAi?? reikAi??tA? nukelti A? 1873 metus, nes tuomet Istorijos-filologijos fakulteto pirmakursis lenkiA?kai sudarAi?? ai??zLietuvos istorijos A?altiniA?ai??? sAi??raA?Ai??, A?traukdamas ir visus iki to laiko iA?leistus minAi??tA? mokslininkA? darbus. O jis nemenkos apimties: apie 350 pozicijA? lenkA?, rusA?, vokieA?iA? ir kitomis kalbomis7.

PadAi??tis keitAi??si po Jono BasanaviA?iaus mirties. Juozas Tumas, nemenkas asmeninis daktaro gerbAi??jas, raA?ydamas apie LietuviA? meno kAi??rAi??jA? draugijos plastikA? sekcijos parodAi??, A?itaip A?vertino Juozo Zikaro tautos patriarcho nulipdytAi?? biustAi??, skirtAi?? pastatyti Kauno karo komendantAi??ros ai??zbulvariukeai???:

Tas BasanaviA?ius, ir nebe tas. Geriau nebematyti pasenusio ir turAi??ti prieA? akis zikarinA?, A?siA?iAi??rAi??jusA? aukA?tybAi??n, iA?troA?kusA? kaip ir seniau Lietuvai paA?angos ir nieko daugiau pasaulyje.8

Po A?eA?eriA? metA?, recenzuodamas ai??zAi??vyturioai??? bendrovAi??s ketAi??virtAi?? kartAi?? perleistas ai??zLietuviA?kas pasakas A?vairiasai??? ir ai??zIA? gyvenimo vAi??liA? bei velniA?ai???, raA?ytojas kaltino BasanaviA?iA? nekritiA?kai A?iAi??rAi??jus A? pasakas kaip istorinius A?altinius, jam rAi??pAi??jAi?? tik duomenys trakiA?kajai lietuviA? kilimo teorijai pagrA?sti. Teigiamai A?vertino ai??zIA? gyvenimo vAi??liA? bei velniA?ai???, nes medA?iaga tikslingai suskirstyta, teoriA?kai pagrA?sta, nors A?A?angoje ir nukrypsta A? savo sapnuojamAi??jAi?? senovAi??, ieA?kodamas tA? paA?iA? lietuviA?kA? pAi??dsakA?9. LietuviA? dainas kaip istorijos A?altinA? bus vertinAi??s ir Antanas Baranauskas. Kaip paA?ymi Regina MikA?ytAi?? 1883 m. kovo 14 d. laiA?ke Ambraziejui KaA?arauskui, Dunojaus, jAi??ros paminAi??jimus jose laiko ne vaizduotAi??s, o iA? tikrovAi??s kilusiu dalyku10.

Docento Juozo Tumo vestame seminare Vincas MaciAi??nas 1927 m. kovo 3 d. pristatAi?? referatAi?? ai??zD-ro BasanaviA?iaus ai???DAi??liai Daidaliaus ir jojo labirintoai??i??ai???. Ai??A? tekstAi?? laikAi?? trakologijos pagilinimu, nes nesitenkinta vien filologiniais iA?vedA?iojimais ir pasiremta tautosaka, imant anA? laikA? Dedalo mitAi?? ir ieA?kant panaA?iA? motyvA? lietuviA? folklore. Vertino kritiA?kai, bet ai??zlabirintoai??? lietuviA?kos kilmAi??s (trobesys turtams, labui apsaugoti) A?rodymus laikAi?? A?domiais. Pranas MorkAi??nas referate apie Jono BasanaviA?iaus veikalAi?? ai??zEtnologiA?kos smulkAi??menosai??? suskaiA?iavo 105 nuorodas A? autorius ir A?altinius
(1 anglA?, 6 lietuviA?, 8 rusA?, 11 lenkA?, 39 vokieA?iA?, 40 lotynA?)11. Jonas Balys 1926 m. lapkriA?io 2 d. referate ai??zBasanaviA?ius ir BAi??ga (LietuviA? kilimo teorijos)ai??? teigAi??, jog nei vienas, nei kitas galutinai lietuviA? kilmAi??s problemos neiA?sprendA?ia12.

Minint Jono BasanaviA?iaus mirties deA?imtmetA?, svariausiAi?? apimtimi ir mintimis specialA? numerA? iA?leido intelektualinio tautininkA? rezervo korporacijos ai??zNeo-Lithuaniaai??? A?urnalas ai??zAkademikasai???. Svarbiausias temai bAi??tA? Jono Balio tekstas. A?ia iA?vardyti pagrindiniai tautosakos skelbimo talkininkai brolis Vincas, Vilius Kalvaitis ir Motiejus SlanA?iauskas. Jono Balio nuomone, daktarui rAi??pAi??jo ne tiek pati tautosaka, o kiek ja galima paremti ai??ztrakA?-frygA?ai??? teorijAi??. IdAi??jAi?? apie trakiA?kAi?? lietuviA? tautos kilmAi?? laikAi?? tragiA?kiausiu daktaro gyvenimo bruoA?u. Pirmojoje trakologinAi??je studijAi??lAi??je ai??zA?iponas bei A?ipone auksingumas bei sidabringumas lietuviA?kun dainunai??? (1885) BasanaviA?ius poetiniuose dainA? A?vaizdA?iuose troA?ko matyti tikrAi??jA? auksAi?? ir sidabrAi??. ai??zOA?kabaliA? dainA?ai??? rinkinio A?A?angoje raA?Ai??, kad apdainuoti vario bei A?alvario tiltai ir kiti panaA?Ai??s dalykai A?rodo, jog dainos sukurtos ne Lietuvoje, nes A?ia tie metalai buvo reti ir brangAi??s. Remdamasis ai??zDunojausai??? minAi??jimu dainose, nesuprato, jog tai slavA? A?takoje susiformavAi??s bendrinis gilios upAi??s pavadinimas. DidA?iausia folkloro studija ai??zLevas lietuviA? pasakose ir dainoseai??? aptarta iA?samiau: gyvAi??no rAi??A?is pasakose esanti ai??zvisai pripuolamas dalykasai???, liAi??tas lietuviams yra ai??zegoistinis A?vAi??risai???, todAi??l lengvai keiA?iamas vilku ar meA?ka, bet svarbiausia, kad lietuviA?kas pasakas laikAi?? paveldAi??tomis, o ne pasiskolintomis ar atkeliavusiomis iA? svetur, todAi??l A? visus kruopA?A?ius jo darbus turime A?iAi??rAi??ti kaip A? savamokslio romantiko patrioto pastangas iA?kelti lietuvius, A?rodA?ius jA? garbingAi?? kilmAi??13. Atsargiau vertino archeologas Jonas Puzinas, trakologijAi?? siedamas su BasanaviA?iaus apsigyvenimu Bulgarijoje ir romantizmo A?taka, bet ai??zgalutinaiai??? nesprendAi??: dar reikiAi?? dideliA? studijA?, nes, be klaidA?, palikAi?? daug vertingos medA?iagos ir idAi??jA? (A?A?valAi??gA?)14. Kiek vAi??lesniame straipsnyje ai??zLietuviA? prosenovAi?? ir kalbaai??? BasanaviA?iA? kritikavo dAi??l nevykusiA? etimologiniA? palyginimA?, grindA?iamA? A?odA?iA? skambesio panaA?umu. Taip iA?aiA?kinAi??s 856 ai??ztinkamusai??? lietuviA? kalbai trakiA?kus A?odA?ius, 600 jA? nepagrA?stai priskiria latviams, lietuviams ir prAi??sams, taA?iau A?A?iAi??rAi??jo bAi??tinumAi?? remiantis archeologA? duomenimis revizuoti ir BAi??gos teorijAi?? apie lietuviA? kilmAi?? nuo Dniepro aukA?tupio15. Po karo reziumavo A?itaip: BasanaviA?iaus surinkta faktinAi?? istorinAi?? ir lingvistinAi?? medA?iaga pravarti ir A?iA? laikA? mokslininkams; jeigu nebAi??tA? aklai laikAi??sis tezAi??s, jog lietuviai laikytini trakA? palikuonimis, o apsiribojAi??s artimos baltA? ir trakA? kalbA? giminystAi??s tyrimu, bAi??tA? atlikAi??s gerokai vertingesnA? darbAi??16.

buy baclofen

Jono BasanaviA?iaus A?ygA? tAi??sAi?? gydytojas, numizmatas ir muziejininkas Aleksandras RaA?kus (1893ai??i??1965), 1929 metais A?ikagoje anglA? kalba iA?leidAi??s studijAi?? ai??zGudonai (gotai) lietuviA? tautos giminaiA?iai: traktatas apie gudonA? etnologijAi??, istorijAi??, gudonA? vieA?patavimAi?? Italijoje ir Spanijoje, numizmatikAi??, kalbAi??, pavardes etc.ai???. VAi??liau prisijungAi?? Vytautas Ai??irvydas (1898ai??i??1981), Juozo Otto Ai??irvydo, prisiekusio trakologijos gerbAi??jo ir populiarintojo, sAi??nus, trejus metus studijavAi??s chemijAi??, bet gyvenimAi?? susiejAi??s su Amerikos lietuviA? spauda ir veikAi??jA? biografijA? raA?ymu. 1926 m. kovo 1 d. daktaras praneA?Ai?? Juozui Ottui Ai??irvydui, kad rengia trakA? asmenvardA?iA? ir vietovardA?iA? ai??zlyginimAi??ai??? su lietuviA?kaisiais, naudojasi laikraA?A?iuose randamomis pavardAi??mis, nurodydamas jA? etimologijas. Tai jam sunku ir nuobodu, gal ir sveikata neleis baigti. GruodA?io 2 d. papraA?Ai?? leidiniA? su pavardAi??mis ir tikAi??josi, kad vardynas galutinai A?rodys trakiA?kAi?? lietuviA? kilmAi??17. Kaip pavyzdA? paminAi??sime Vytauto Ai??irvydo pateiktus 52 tikAi??rinius trakiA?kus vardus, jo nuomone, turinA?ius bendrumo su lietuviA?kaisiais18. Jau 1925 m. sausio 13 d. pradAi??jo rinkti trakiA?kus kalnA? ir upiA? pavadinimus, liepAi?? ai??i?? bulgarA? vardus ir pavardes, NaujA?jA? metA? iA?vakarAi??se ai??i?? trakiA?kus vardus iA? ai??zIliadosai???. Ai??iam darbui 1926 metais naudojosi Amerikos lietuviA? spauda, Antoni Prochaskos 1882 metais Krokuvoje paskelbtu Vytauto laikA? dokumentA? rinkiniu, iA?rinkdamas lietuviA?kus vardus, kuriuos galAi??tA? palyginti su trakiA?kaisiais ir bulgariA?kaisiais. Tai atkakliai darAi?? iki gruodA?io pabaigos19.

PastebAi??tina, kad prieA? PirmAi??jA? pasaulinA? karAi?? su lietuviA? kilimo iA? trakA? teorija ta inteligentijos dalis, kuri buvo susipaA?inusi su daktaro trakologiniais raA?tais, elgAi??si atsargiai, nenurodydama jos detaliA? ir autoriaus. ai??zViltiesai??? redakcijos narys Liudas Noreika ai??zVilniaus kalendoriuje 1912 metamsai??? pateikAi?? Lietuvos senovAi??s ai??zprieA?istoriA?kA?jA? laikA?ai??? apA?valgAi??, uA?simindamas, kad Azijoje lietuviai pirmieji atsiskyrAi?? nuo arijA? ir Europoje pasirodAi?? anksA?iau nei kitos tautos (p. 5ai??i??6).

Ai??venA?iant 10-Ai??sias nepriklausomybAi??s metines, ai??zLietuvos aidasai??? iA?leido vienkartinA? leidinA?, kuriame iA?spausdintas B. KantvydA?io (Zigmo Kuzmickio) straipsnis ai??zDaktaro BasanaviA?iaus dvasiaai???. Autorius trakologijAi?? sulygino su XV amA?iuje paskleista lietuviA? kilimo iA? romAi??nA? versija, nuvedusia susiA?avAi??jusA? istorija romantikAi??, bet kartu ir diplomatAi?? iki MaA?osios Azijos. Tarpukaryje, mirus BasanaviA?iui, jo gimtadienis nebuvo minimas, labiau tiko simbolinAi?? netektis vasario 16-Ai??jAi??, taA?iau 1931 metais ai??zVaireai??? pasirodAi?? 80-Ai??sias metines primenantis tekstas. Jo autorius apgailestavo, jog trakologija, pasiremiant profesoriaus Kazimiero BAi??gos autoritetu, lengAi??va ranka atmetama. Suvaidinusi didelA? vaidmenA? atgimime, ji dar laukianti mokslininkA? A?odA?io20. TautinAi??s moksleivijos A?urnale ai??zJaunoji Lietuvaai??? Stepas Vykintas vertino trakologijAi?? uA? didesnio lietuviA? domAi??jimosi savo praeitimi suA?adinimAi??, lietuviA? istorijos vertAi??s ir kulto iA?kAi??limAi??, bet tai esanti tik romantiko, tAi??vynAi??s iA?siilgusio A?mogaus, patrioto teorija, o ne objektyvaus mokslininko darbo vaisius21. Psichologiniu aspektu trakologijos radimAi??si moksleiviams aiA?kino Zigmas Kuzmickis. BAi??damas Bulgarijoje daktaras pajautAi?? dar didesnAi?? meilAi?? Lietuvai, ilgAi??josi ir apie jAi?? svajojo. BulgarA? upAi??s ir pilkapiai priminAi?? savAi?? kraA?tAi??, ir bulgarA? kalboje jis rado daug panaA?umA?. AiA?kindamasis prieA?astis ir besigilindamas priAi??jo iA?vadAi??, kad A?ia gyvenAi?? lietuviA? protAi??viai trakai ir frigai, tos senos tautos pAi??dsakA? aptiko ir lietuviA? tautosakoje. Ai??itaip tapo lietuviA? romantiku, svajojanA?iu apie garbingAi?? Lietuvos praeitA? ir tokiAi?? pat ateitA?22. Kiek skirtinga nuomonAi?? pareikA?ta A[domo?] Ai??idlausko: kad trakologija buvo imponuojantis mokslo metodas, turAi??jAi??s pateisinti plaA?ius kultAi??rinius planus ir tapti sugestyvia idAi??ja. Bet ji tesanti vienas daktaro kAi??rybinio diapazono elementA?, uA?fiksuotA? literatAi??riniuose darbuose23. KairiA?jA? paA?iAi??rA? Julius BAi??tAi??nas daktarAi?? laikAi?? kabinetiniu A?mogumi, mieliau ieA?kanA?iu senovAi??s lietuviA? gyvenimo pAi??dsakA?; nors jo darbai kitA? ir suniekinti, bet iki A?iol niekas jA? rimA?iau neA?vertino: ar visas tas didelis darbas tAi??ra naivaus romantiko svaiA?iojimai, ar rimti dalykai? ai??zAuA?rosai??? kAi??rAi??jas numatAi??, kad atgimstant reikia skinti takus ir lietuviA?kajam mokslui ai??i?? lituanistikai, kur daugiausia reiA?kAi??si svetimtauA?iai24. Juliaus BAi??tAi??no pastebAi??ta, kad politinAi??s srovAi??s kaip daugelA? atgimimo veikAi??jA? bando savintis ir JonAi?? BasanaviA?iA?, tik ne su jo mintimis, o pataisytAi?? ir ai??zpareformuotAi??ai???. LaikraA?A?iA? straipsniuose daktarui paminAi??ti daA?niausiai pasikliauta gyvenimo faktA? ir nuopelnais pripaA?intA? darbA? bei A?vykiA? iA?vardijimu. TeA?inome vienAi?? publikacijAi??, kurioje apie trakologijAi?? atsiliepiama kaip apie mokslininkA? atmestas iA?vadas, jog lietuviA? protAi??viai gyvenAi?? Balkanuose ir MaA?ojoje Azijoje25 secure tabs viagra. . KrikA?A?ioniA? demokratA? ai??zXX amA?iujeai??? literatAi??rologas Juozas AmbrazeviA?ius, A?vardijAi??s BasanaviA?iA? atgimstanA?ios Lietuvos herojumi, nes vaizduotAi?? visos kartos darbus sukoncentruoja viename asmenyje, raA?Ai??, kad jis nenukrypo A? dalies auA?rininkA? kraA?tutinumus, o pralenkAi?? juos kaip inteligentas eruditas, stengdamasis moksliniais argumentais pagrA?sti tautos kilmAi??. Daktaro uA?mojis imponavo amA?ininkams, per 40 metA? rodant nepaprastAi?? kruopA?tumAi?? kaupiant medA?iagAi??. Tada jA? supo tAi??vynainiA? tikAi??jimas jo mokslingumu ir autoritetu, kurio pavyzdA?iu sekAi??. IA? tolokos perspektyvos nAi??ra svarbu, ar daktaro teorija teisinga, ai??i?? ja anuomet tikAi??ta, o tai A?adino jAi??gas, telkAi?? ir skatino pasiaukoti26.

Po Jono BasanaviA?iaus mirties jo kurtoji lietuviA? kilmAi??s iA? trakA? teorija buvo vertinama kaip mokslininkA? sukritikuota ir neaktuali tarpukario Lietuvos visuomenei. Jos reikA?mAi?? priskirta tautos atgimimo epochai.

Ai??

1 A. MERKELIS. Jonas BasanaviA?ius // MAi??sA? Vilnius. ai??i?? 1937, vasario 15, Nr. 4ai??i??5, p. 58.

2 G. PETKEVIA?AITAi??-BITAi??. RaA?tai, VI. LaiA?kai. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1968, p. 114, 295.

3 K. GRINIUS. Atsiminimai ir mintys, t. II. ai??i?? Chicago: K. Griniaus komitetas, 1962, p. 219, 221ai??i??222.

4 delivery cialis black LLTI BR, F2-1800, l. 1.

5 K. BA?GA. Rinktiniai raA?tai, III t. ai??i?? Vilnius: ValstybinAi?? mokslinAi??s ir politinAi??s literatAi??ros leidykla, 1961, p. 870.

6 A. PIROA?KINAS. BasanaviA?iaus teorija ai??i?? didelAi??s problemos nuojauAi??-
ta // Mokslas ir gyvenimas. ai??i?? 2002, Nr. 2, p. 5ai??i??6.

7 LLTI BR, F2-625, lapai nenumeruoti.

8 VAIA?GANTAS. LietuviA? meno kAi??rAi??jA? draugijos plastikos sekcijos meno paroda // KraA?to balsas. ai??i?? 1923, vasario 18, Nr. 39, p. 3.

9 J. TUMAS. LietuviA?kos pasakos A?vairios / Surinko dr. J. BasanaviA?ius. Ketvirta laida. IA? A. OlA?evskio elektrotipA? atspausdinta 1000 egz. ai??zAi??vyturioai??? b-vAi??s ir M. Jolkos spaustuvAi??se Kaune 1928 m. // A?idinys. ai??i??
1929, Nr. 1, p. 100ai??i??101.

10 R. MIKAi??YTAi??. Antanas Baranauskas. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1993, p. 158ai??i??159.

11 VUBRS, F1-F320, l. 57, 61, 264-265.

12 LNMBRS, F168-5, l. 37.

13 J. BALYS. BasanaviA?iaus tautosakos darbai // Akademikas. ai??i?? 1937, Nr. 3, p. 59ai??i??61.

14 J. PUZINAS. BasanaviA?ius lietuviA? prosenovAi??s tyrinAi??tojas // Ten pat, p. 64ai??i??65.

15 J. PUZINAS. LietuviA? prosenovAi?? ir kalba // Ten pat, 1937, Nr. 8,
p. 185ai??i??187.

16 J. PUZINAS. Rinktiniai raA?tai, II t. KultAi??ros ir politikos istorija. ai??i?? Chicago: Lituanistikos institutas, 1982, p. 336.

17 LMABRS, F240-21, l. 81, 83ai??i??84.

18 V. Ai??IRVYDAS. MAi??sA? pavardAi??s ir senovAi??s trakai // Lietuva (Niujorkas). ai??i?? 1940, Nr. 6, p. 24ai??i??25; Kaip mAi??sA? pavardAi??s pateko A? GraikijAi?? // Ten pat, Nr. 8, p. 17ai??i??18.

19 LLTI BR, F2-49, lapai nenumeruoti.

20 A. MIKAITIS. Dr. Jonas BasanaviA?ius // Vairas. ai??i?? 1931, Nr. 11, p. 370.

21 S. VYKINTAS. BasanaviA?ius ai??i?? aktingasis mAi??sA? tautos darbininkas // Jaunoji Lietuva. ai??i?? 1937, Nr. 2, p. 70.

22 Z. KUZMICKIS. Tautos patriarchas Dr. J. BasanaviA?ius // Mokslo dienos. ai??i?? 1937, Nr. 2, p. 67.

23 A. Ai??IDLAUSKAS. PrieA? 15 metA? Vilniuje mirAi?? Dr. Jonas Basanavi-A?ius // Naujoji Lietuva. ai??i?? 1942, vasario 16,Ai?? Nr. 39, p. 3.

24 J. BA?TAi??NAS. Dr. BasanaviA?iA? beminint // KultAi??ra. ai??i?? 1937, Nr. 2,
p. 138ai??i??139.

super avana. 25 A. S. A. Dr. J. BasanaviA?ius ai??i?? laisvAi??s kovotojas // Darbas. ai??i?? 1939, va-sario 19, Nr. 8, p. 6.

26 J. AMBRAZEVIA?IUS. Lietuvos legenda ir jos herojus // XX amA?ius. ai??i?? 1937, vasario 15, Nr. 37, p. 3.