Apie kasdienybAi??s rutinAi??, mAi??zA? A?ventes ir kitas dienas

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: SkulptAi??ra
AUTORIUS:Ai??Skaidra TrilupaitytAi??

DATA: 2013-06

Apie kasdienybAi??s rutinAi??, mAi??zA? A?ventes ir kitas dienas

Skaidra TrilupaitytAi??

A�

Neseniai Anapilin iA?keliavAi??s skulptorius Stanislovas Kuzma (1947ai??i??2012) mums A?inomas kaip klasikas plaA?iausia A?io A?odA?io prasme. JisAi??ai??i?? harmonijos ir nuolatinio formos tobulumo ieA?kotojas, principingai savAi?? kAi??rybos stiliA? plAi??tojAi??s tradicionalistas, renesansinAi?? vidinAi??s ramybAi??s sampratAi?? iA?gryninAi??s grakA?taus figAi??ratyvo meistras. Jo A?striA?as it skalpelio pjAi??viu rAi??A?tas draperijas raudonmedA?io ar kaulo pavirA?iuje A?iandien nesunkiai atpaA?A?sta kiekvienas, nors kiek besidomintis tradicine lietuviA? skulptAi??ra. Kas be ko, tradicionalisto savybAi??s gali ir trikdytiAi??ai??i?? Kuzmos skulptAi??rA? nepaveikAi?? po nepriklausomybAi??s iA?populiarAi??jusios naujosios (t. y. ai??znetradicinAi??sai???) raiA?kos kryptys, o tai A?iuolaikinio meno pasaulyje traktuojama kaip ai??ziA?kritimas iA? A?aidimoai???. SimptomiA?ka, jog bAi??damas gyvas dailininkas surengAi?? tik vienAi?? (!) personalinAi?? parodAi??Ai??ai??i?? 1996-aisiais.

AnkstyvAi?? 2013 m. pavasarA? NacionalinAi??je dailAi??s galerijoje (NDG) atidaryta Stanislovo Kuzmos gyvenimui ir kAi??rybai skirta paroda ai??zSkulptAi??ra + 5425 dienosai???. KuratorAi?? Elona LubytAi?? sumanAi?? jAi?? pateikti kaip pasakojimAi?? apie dailininko gyvenimAi?? bei A?vairias socialines ir kAi??rybos peripetijas istoriniA? lAi??A?iA? kupiname laike. Ai??is iA?samus skulptoriaus kAi??rybos pristatymas A?vyko kuratorei bendradarbiaujant su dailininko A?eima (artimA?jA? dAi??ka iA?samiai susipaA?inta su dirbtuvAi??je saugomais darbais ir archyvais). Tokiose vienai asmenybei skirtose parodose labai svarbus tampa kontekstas ir aplinkybAi??s. Pvz., svarbu tai, jog Kuzmos kAi??ryba ai??zinstitualizuojamaai??? platesnAi??je sovietmeA?io ir nepriklausomybAi??s laikA? dailAi??s panoramoje, t. y. kad antrAi??jAi?? personalinAi?? bei pirmAi??jAi?? pomirtinAi?? parodAi?? rengia bAi??tent NDG. Laikinoji Kuzmos kAi??riniA? ekspozicija ir plati XX a. Lietuvos dailAi??s panorama architektAi??s Julijos ReklaitAi??s dAi??ka A?ia tarsi A?terptos viena A? kitAi??. TokA? A?spAi??dA? sustiprina ir IX nuolatinAi??s ekspozicijos salAi??je rekonstruota 1984 m. vykusi Stanislovo Kuzmos, Ksenijos JaroA?evaitAi??s, Petro MazAi??ro, Mindaugo Navako, Vlado UrbanaviA?iaus ir Vlado VildA?iAi??no maA?osios plastikos bei pieA?iniA? paroda.

Kuzmos kAi??rybinis darbas nuo A?vairiA? aplinkybiA? priklausAi?? netgi labai tiesiogiaiAi??ai??i?? sveikatos problemos vertAi?? dailininkAi?? racionaliai planuoti savAi??jA? laikAi?? ir energijAi??, todAi??l parodos iA?eities taA?ku kuratorAi?? pasirinko menininko darbo kalendorius su juose kruopA?A?iai suA?ymAi??tomis skulptAi??rai skirtomis dienomis (tokiA? 1976ai??i??2012 metais buvo 5425). Ai??ias dienas nuolat tarsi A?irdies ritmAi?? ai??zpermuA?davoai??? dienos, aukotos nelengviems reabilitacijos procesams, dienos, praleistos ligoninAi??se bei sanatorijose. Nuolatinio gydymo(si) procese uA?gimAi??s skulptoriaus ir kardiochirurgA? bendravimas, netgi giminystAi??, ilgainiui abiejA? pusiA? A?vardyta ai??zbendradarbiavimuai???, galAi??tA? tapti atskira tema. (Beje, dAi??mesA? A?mogaus kAi??nui bei technikai akcentavo ir tuo pat metu NDG apatinAi??je salAi??je veikusi medicinos tematikos darbais iA?garsAi??jusios tapytojos Marijos TeresAi??s RoA?anskaitAi??s (1933ai??i??2007) paroda ai??zRentgenogramosai??? (kuratorAi?? Laima KreivytAi??)). Kuzmos gyvenime medikai, A?inoma, buvo tapAi?? ne tiek svarbiu kAi??rybinAi??s inspiracijos A?altiniu kiek trapA?, toli graA?u ne majestotiA?kAi?? skulptoriaus kAi??nAi?? ne sykA? naujam gyvenimui prikAi??lusiais stebukladariais. Pri(si)kAi??limas reikA?davo, jog tenka vAi??l nerti A? kAi??rybinA? ir visuomeninA? gyvenimAi??, imtis uA?mojA?, kuriems reikia dideliA? fiziniA? jAi??gA?.

Ai??domiai pasirinktas ir jau minAi??tas istorinio naratyvo iA?skleidimas galerijos pastateAi??ai??i?? kelios atskiros po architektAi??rines NDG erdves bei skirtingus aukA?tus pasklidusios Kuzmos kAi??riniA? ekspozicijos. Pirmo ir antro aukA?tA? vestibiuliai panaudoti ankstyvesnAi??s kAi??rybos bei kameriniA? motyvA? apA?valgaiAi??ai??i?? mediniA? skarotA? moterA?, liaudies meno parafraziA?, vasarA?, smAi??lAi??tA? pakranA?iA?, ai??zdainuojanA?iA? arkliA?ai??? ir renesansiniA? sargybiniA?, riteriA? bei damA? serijoms. Tuo tarpu V salAi??je sukuriama dirbtuvAi??s aplinka, A?ia taip pat gilinamasi A? kAi??rybinAi??s brandos fazAi??, ambicingA? valstybiniA? uA?sakymA? A?gyvendinimo detales. Gerai visiems A?inomus kAi??rinius reprezentuojanA?iAi?? filmuotAi?? medA?iagAi??, eskizus ir modelius A?ioje salAi??je, kaip ir pirmame aukA?te, papildo archyvinAi??s fotografijos, iki A?iol niekur nerodyti pieA?iniai, paties dailininko komentarai ir svarbiausiaAi??ai??i?? centrine aA?imi tapAi?? minAi??tieji trisdeA?imt A?eA?eriA? metA? darbo kalendoriai. Vertingos ir kataloge pateiktos paties autoriaus bei kai kuriA? artimA? A?moniA? mintys, tikslingai atrinktos ir lakoniA?kai pateiktos svarbesnAi??s gyvenimo ir kAi??rybos datos.

Ai??ia prasme svarbi ir paA?ios kuratorAi??s asmenybAi??, poA?iAi??ris A? skulptAi??ros istorijAi?? bei asmenis (1984 m. menininkA? A?eA?etuko parodos rekonstrukcija tokA? poA?iAi??rA? ir iliustruoja). Trumpai apibAi??dinant LubytAi??s kuratorinio darbo stiliA?, A? akis krinta ne tiek prisiriA?imas prie formalistiniA? (pvz., ai??zreikA?mingos formosai???) kriterijA? kiek dAi??mesys tarsi A?alutiniams dalykams, kokiai nors reikA?mingai detalei, kuri voliuntaristiA?kai gretinama su platesniu istoriniu pasakojimu. Esminiu A?odA?iu ar fraze iA?reiA?kiama detalAi?? gali virsti ir parodos pavadinimu. DAi??mesA? istoriniams kontekstams matAi??me ir 2012 m. pavasarA? LubytAi??s kuruotoje Elenos UrbaitytAi??s-Urbaitis (1922ai??i??2006) devyniasdeA?imtmeA?io proga NDG rengtoje parodoje ai??zPasirinkimaiai???. Pastarojoje ekspozicijoje, bendradarbiaujant su ta paA?ia architekte (Julija Reklaite), buvo rodomi skirtinguose A?emynuose bei prieA?iA?komis politinAi??mis aplinkybAi??mis besiplAi??tojAi?? kAi??rybos procesai. A?ia gretinti meno pasauliai, nulAi??mAi??, anot kuratorAi??s, skirtingus sovietijos ir JAV menininkA? pasirinkimus. Kuzmos parodoje taip pat pasirinktas keleriopas kAi??rybinAi??s veiklos iA?skaidymas A?, viena vertus, plaA?iAi??Ai??ai??i?? visuomeninAi?? ir, antra vertus, asmeninAi??Ai??ai??i?? intymiAi??jAi?? plotmes. Visa tai iA?ryA?kinti padeda Algimanto KunA?iaus ir ArAi??no BaltAi??no fotografijos bei filmuota archyvinAi?? medA?iaga, kino kronikA? dokumentika.

Kuzmos kurtas menas vieA?osiose erdvAi??se vilnieA?iams puikiai paA?A?stamas: ai??zVartA? sargybinisai???, Nacionalinio dramos teatro fasadAi?? puoA?ianA?ios ai??zTrys mAi??zosai???, Sausios 13-osios aukA? memorialas. Savo ruoA?tu Ai??iauliA? simboliu tapo ai??zAi??aulysai???. Ai??ie darbai siAi??lo diskutuoti ir apie A?vairias Lietuvos skulptAi??ros sampratas bei funkcijas. Kuzma brendo kartu su ta skulptoriA? karta, kuriai, pasak dailininko, A?odis ai??zkAi??rybaai??? atrodAi?? ai??zper daug skambi sAi??vokaai???, daug priimtinesnAi?? buvo ai??zdarbasai???. VAi??lyvuoju sovietmeA?iu kAi??rAi?? skulptoriai siekAi?? naujai permAi??styti menininko paA?aukimAi??, iA?silaisvinti nuo A?eminanA?iA? meno tarybA?, uA?sakovA? reikalavimA? ar administracinAi??s biurokratijos, nors tuo pat metu A? visas ai??ziA?orinesai??? aplinkybes jie A?iAi??rAi??jo ir kiek atsainiai, tarsi ai??ziA? virA?ausai???. 1987 m. vykusioje diskusijoje Kuzma, pavyzdA?iui, teigAi??, jog dailininko materialinis aprAi??pinimas, kAi??rybos protegavimas ar kitokio pobAi??dA?io sAi??lygos turi maA?ai kAi?? bendro su kAi??rybos laisve. ai??zVisada jausdavau gniuA?dantA? aplinkos pasiprieA?inimAi?? bet kurio kAi??rinio atsiradimui. Sunku dailininkui apsisaugoti nuo dvasinAi??s deformacijos. <...> Tas pasiprieA?inimo pojAi??tis perauga A? tam tikrAi?? sindromAi??. JA? jauA?ia ir muzikas ar kitos srities menininkas, gavAi??s uA?sakymAi??, ir net dirbdamas be uA?sakymo. Menininkas yra iA? anksto deformuotas, jeigu jis nesugeba bAi??ti laisvas. Jis iA? ankstoAi??ai??i?? vergas, nors nAi??ra ir jokio iA?orinio spaudimo.ai???[1]

Kuzmos kartos skulptoriai kiek kitaip nei ankstesni monumentaliojo meno atstovai traktavo materijos ir meno santykA?, neretai siekAi?? autentiA?ko prisilietimo prie ai??zneA?varausai??? amato. IA? A?ia kilo ir prieA?taravimai tarp ai??zA?vento meno paA?aukimoai??? ir kone oficialiai nuvertinto paprasto rankA? darbo. Kuzma yra sakAi??s: ai??zPats kAi??rybos vyksmas kaA?kada bAi??davo toks: lipdai tam tikrAi?? modelA?Ai??ai??i?? molinA? ai??zbalvonAi??ai???, o paskiau savo kAi??rinio tarsi iA?siA?adi, kituose gamybos procesuose leisdamas uA?sidirbti ai??zpaprastai liaudA?iaiai???. Skulptorius neturAi??jo teisAi??s pats koreguoti tolesnio vyksmo, nes, tarkim, formos karkasAi?? galAi??jo suvirinti tik 5-tos kategorijos suvirintojas (DailAi??s instituto absolvento kvalifikacija tai kategorijai netiko). A?monAi??s, kurie norAi??jo patys dalyvauti visose darbo stadijoseAi??ai??i?? lituoti, tekinti, suvirinti ir t. t., turAi??jo ai??zpramuA?tiai??? Maskvos A?statymA? ir oficialaus poA?iAi??rio sienAi??. Toks poA?iAi??ris ir apmokestinimo sistema teigAi?? besAi??lygiA?kAi?? kAi??rAi??jo, kaip vieno iA? darbo stadijA? vykdytojo, prilyginimAi?? darbininkui. Tai buvo savotiA?kas paA?eminimas. Nepasitenkinimas DailAi??s kombinato meistrais vAi??liau gimdAi?? atvirkA?A?iAi?? procesAi??. Tie dailininkai, kurie patys sugebAi??jo viskAi?? padaryti, Ai??mAi?? kelti kombinato meistrA? kvalifikacijAi?? (VildA?iAi??nas pats Ai??mAi?? virinti, KaraliusAi??ai??i?? kalti savo kAi??rinius, MazAi??rasAi??ai??i?? lieti iA? bronzos). Galima sakyti, kad, griaunant tuometines nuostatas, prasidAi??jo naujas stilius, nauja epocha lietuviA? skulptAi??roje. Atsirado gyvo kAi??rybinio proceso, kAi??rybinAi??s technologijos sAi??vokos.ai???[2]

Visa tai skatino naujAi?? profesinio solidarumo reiA?kinA?. Dar nuo A?iurlionio meno mokyklos laikA? iA?laikytas biA?iuliA?, bendramoksliA? ir savA? mylimA? mokytojA?, su kuriais bendrauta visAi?? gyvenimAi??, ratas vAi??liau, jau mokantis ir dirbant Valstybiniame dailAi??s institute, inspiravo savotiA?kAi?? nedidelAi??s lietuviA? dailininkA? bendruomenAi??s pojAi??tA?. Kaip 1994 m. teigAi?? Kuzma, prisimindamas savo 1990 m. ir 1992 m. kelioniA? A? JAV akimirkas, ai??zkai iA?vaA?iavau, <...> labai gerai pajutau tAi?? specifinA? savo A?alies kontekstAi??. ManAi??s Amerikoje vis klausdavo: ai??zKodAi??l jAi??s, kalbAi??damas apie Lietuvos skulptAi??rAi??, sakote ai??zmesai???? Ar tai reiA?kia kokiAi?? nors jAi??sA? vadovaujamAi?? organizacijAi???ai??? Mat ten visiA?kai nepriimtina taip sakyti, netgi A? parodos atidarymAi?? kitas menininkas vargu ar pas tave ateitA?. Tada aA? paaiA?kinau, kad tam tikras lietuviA? skulptoriA? bendrumas taiAi??ai??i?? archajinis (bet ne sovietinis!) pojAi??tis.ai???[3] Ai??ios mintys savaip atkartoja Vlado VildA?iAi??no viename iA? parodoje rodomA? sovietmeA?io ai??zKino kronikosai??? A?urnalA? iA?tartus A?odA?ius apie ai??zgraA?A? skulptoriA? sAi??jAi??dA?ai???, kurie buvo skirti Kuzmai ir jo kartai apibAi??dinti.

Vietos, vAi??liau ir tarptautiniai simpoziumai, valstybiniai, o po nepriklausomybAi??s atgavimoAi??ai??i?? ir privatAi??s uA?sakymai, dalyvavimas reprezentaciniA? vieA?A?jA? erdviA? kAi??rimo konkursuose, komercinio ar labiau parodinio formato veikla taip pat A?enklina A?vairias lietuviA? skulptAi??ros kryptis ir frakcijas. PirmA?jA? nepriklausomybAi??s metA? situacija, atsivAi??rusios naujos A?iuolaikinio meno galimybAi??s kvietAi?? iA? naujo permAi??styti visuomeninAi?? monumentalistikos reikA?mAi??. O poreikis vieA?osiose erdvAi??se kurti bei A?tvirtinti naujus valstybinius simbolius provokavo nevienaprasmes mintis apie menininko santykA? su nauju valstybiniu uA?sakovu. Jau vAi??lyvuoju sovietmeA?iu vykAi??s iA?silaisvinimas iA? ai??zcentroai??? gniauA?tA? reiA?kAi?? ir naujo pobAi??dA?io grupines iniciatyvas (iA? dalies A?iA? iniciatyvA? pradA?iAi?? matome A?eA?etuko parodoje), taip pat naujas socialines bei profesines A?tampas. Neretoje diskusijoje ore pakibdavo ir principinis figAi??rinAi??s skulptAi??ros ar juolab ai??zplaA?iam A?iAi??rovA? ratuiai??? suvokiamo meno prasmAi??s klausimas.

Taigi nedidelei nacionalinei bendruomenei atstovavusA? visuomeniA?kAi?? dailininkAi?? A?iandien tenka vertinti ir kaip (po)sovietinio lAi??A?io epochos kAi??rAi??jAi??, patyrusA? skirtingA? santvarkA? teikiamas galimybes (taip pat ir spaudimAi??), aktyviai veikusA? ne vien ai??zidealiojeai??? kAi??rybos erdvAi??je, bet ir politinAi??je realybAi??je, kurioje netrAi??ko konfliktA?. Su daugiapakopiais kAi??rybos ir gamybos procesais besigalynAi??janA?ius skulptorius, A?gyvendinanA?ius stambius uA?sakymus, lydAi??jo tiek techninio pobAi??dA?io problemos, tiek moralinAi??s dilemos. Apie tai, jog monumentalistai turi nugalAi??ti toli graA?u ne vien granito ar kokios kitos nepaslankios materijos pasiprieA?inimAi??, viename iA? parodoje rodomA? ai??zKino kronikosai??? A?urnalA? kalba ir pats Kuzma. DokumentinAi?? kino medA?iaga A?ia puikiai iliustruoja A?tampAi?? tarp noro kuo aktyviau dalyvauti visuomenAi??s gyvenime ir poreikio paprasA?iausiai ai??znetrukdomam kurti tai, kas prasmingaai???; viename parodos ekrane buvo demonstruojamos ai??zpasitraukimoai??? A? JuknaiA?ius akimirkos, kitameAi??ai??i?? gerokai vAi??lesni Vilniaus Arkikatedros skulptAi??rA? atkAi??rimo procesai ir iA?kilmingas skulptAi??rA? A?ventinimas AngelA? sargA? (Policijos) dienos metu. Pirmu atveju pristatomas kai kuriA? sovietmeA?io provincijos gyvenvieA?iA? vadovA? entuziastingas siekis modernizuotis, formuluojami kultAi??rinio gyvenimo decentralizacijos uA?daviniai. Antru atveju reprezentuojami atgimusios valstybAi??s ir jos religinio meno A?enklai bei nauji centralizacijos uA?mojai. Kuzma, lAi??A?io laiku tapAi??s itin reikA?minga menine figAi??ra, netrukus gavo uA?duotA? sukurti ir bene svarbiausiAi?? naujos valstybAi??s tragedijAi??, bet kartu ir jos simbolinA? prisikAi??limAi?? liudijantA? memorialAi?? Sausios 13-osios aukoms atminti.

Skirtingai nei daugelio kolegA? atveju, Kuzmos kAi??ryba ryA?kiausiai skleidAi??si reprezentacinAi??se vieA?osiose erdvAi??se; itin daug laiko jis dirbo ir privatiems uA?sakovams, taigi jam neteko derintis prie parodA? ritmo ar A?prastA? meno rinkos grandA?iA?Ai??ai??i?? galerijA? veiklos. Su A?vairiais paA?nekovais nuolat diskutuota apie dinamiA?kus kAi??rAi??jo santykius su uA?sakovais. Ai??iuos santykius skulptorius daA?niausiai traktavo kaip ne visada sklandA? menininko ir pasaulio galingA?jA? dialogAi??; galvodamas apie kAi??rAi??jo atsakomybAi??s klausimus, jis nuolat svarstAi?? ir apie uA?sakovo A?takos arba kiA?imosi A? kAi??rybos procesAi?? ribas. Tiesa, visais laikais menininkA? kAi??rybAi?? lydAi??jo arba ai??ztrintisai??? su politinAi??s galios atstovais (ko verti vien dailAi??s istorijoje minimi klasikiniA? mecenatA?, pvz., XIV a. Medici giminAi??s A?noriai!), arba konfrontavimas su biurokratija. Kuzma A?iAi?? situacijAi?? apmAi??sto gana universaliai. Ne sykA? vienais ar kitais A?odA?iais jis yra vieA?ai prisipaA?inAi??s, jog ai??zgyvenimo aplinkybiA? pasiprieA?inimas yra daug didesnis neguAi??marmuro pasiprieA?inimasai???[4].

Nepaisydamas A?tampos, kasdieniame gyvenime konfrontuoti su valdA?ia skulptorius nebuvo linkAi??sAi??ai??i?? ai??zklasikinAi?? trintA?ai??? tam tikra prasme suA?velnindavo minAi??tosios tradicionalisto savybAi??s, darbas vienumoje. Dienas, skirtas marmuro, medA?io ar bronzos A?lifavimui, keisdavo dienos, praleistos ligoninAi??je, proziA?kAi?? kasdienybAi??s rutinAi?? A?vairindavo iA?kilmingi skulptAi??rA? pristatymai ar derybos su naujais uA?sakovais dAi??l tolesniA? uA?sakymA?. Skulptoriaus itin tausotos visos kAi??rybai skirtos minutAi??s.

Kaip rodo A?vairiais metais pasakytos menininko mintys, jA? jaudino toli graA?u ne iracionalus suvarA?ymams nepaklAi??stanA?io genijaus A?kvAi??pimas. RAi??pAi??jo gyvenimo aiA?kumas: ai??zAtrodAi??, visas laikas mano, bet suvaldyti jo negalAi??jau. Pasidariau metA? kalendoriA?, tarsi visA? metA? iA?klotinAi??. Visame metA? plote susiA?enklinau man svarbias datas, o kiekvienAi?? kAi??rybinAi?? dienAi?? vakarop paA?ymAi??davau kryA?iuku. PaA?enklindavau pirmAi?? naujo darbo dienAi??, paskui tAi?? dienAi??, kai jA? uA?baigdavau. PradAi??jo aiA?kAi??ti, kiek darbingA? dienA? bAi??na per mAi??nesA?. Laiko pojAi??tis labai pasikeitAi??, atsivAi??rAi?? didA?iuliai laiko rezervai.ai???[5] Ai??iuos rezervus menininkas iA?naudojo su kaupu, nugyvenAi??s A?domA? bei prasmingAi?? gyvenimAi??, o, surengus parodAi??, kiekvienam A?iAi??rovui pasiAi??lAi??s slapA?ia pajusti klasikinAi??s harmonijos ilgesio akimirkas.


[1]Ai??Ai??Ai?? ai??zDailAi?? dabartinAi??je lietuviA? kultAi??rojeai??? (pokalbis-forumas), KultAi??ros barai, 1987, Nr.11, p. 7.

[2]Ai??Ai??Ai?? ai??zDailAi??s gyvenimas Vilniuje: trys poA?iAi??riaiai??? (S. TrilupaitytAi??s pokalbiai), 7 meno dienos, 1994-12-23.

Ai??[3]Ai??Ai??Ai?? Ten pat.

Ai?? original viagra in india. [4]Ai??Ai??Ai?? S.Kuzma: ai??zGyvenu kaip prieA? 100 metA?.ai??? In: http://stonejam.lt/s-kuzma-gyvenu-kaip-pries-100-metu/

Ai??[5] fluoxetine 20 mg no prescription. Ai??Ai??Ai?? SkulptAi??ra + 5425 dienos. Parodos katalogas, p. 52.