Apie krikA?A?ioniA?kAi?? A?emAi??lapA?, vedantA? aukA?tyn, ir reliatyvizmAi??

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Religija
AUTORIUS:Ai??Donatas Puslys

DATA: 2013-05

Apie krikA?A?ioniA?kAi?? A?emAi??lapA?, vedantA? aukA?tyn, ir reliatyvizmAi??

Donatas Puslys

ai??zGAi??rio prieA?asties jie juk nebando iA?siaiA?kinti, kodAi??l jiems rAi??pi tik blogis?ai???Ai??ai??i?? klausia Anthony Burgesso knygos ai??zPrisukamas apelsinasai??? pagrindinis veikAi??jas Aleksiukas. ai??zBlogai yra tai, kad mes neklausiame, kas yra geraiai???,Ai??ai??i?? raA?o Gilbertas Keithas Chestertonas. Keista situacija, rodos, mAi??sA? civilizacijAi?? A? priekA? vestA? ne bendri idealai, o tik nuolatinAi?? abejonAi??, siekis viskAi?? dekonstruoti ieA?kant uA? kiekvieno idealo besislepianA?io blogio kirmino. Religija blogai, nes tai tAi??ra priemonAi?? kontroliuoti neapsiA?vietusiAi?? liaudA?, tautinAi?? valstybAi?? taip pat blogai, nes visa tai yra tiesiausias kelias A? A?ovinizmAi??, maA?umA? engimAi?? ir konfliktus su kaimynais, kalbAi??ti apie dorybes blogai, nes tai prieA?tarauja individo laisvei paA?iam rinktis savo vertybes. Ai??eima vAi??lgi yra blogis, nes tai esAi?? yra patriarchalinAi?? institucija, be to, diskriminuojanti ne heteroseksualios lytinAi??s orientacijos asmenis. SAi??raA?Ai?? dar galima tAi??sti ir tAi??sti, taA?iau esminAi?? problema yra ne sudaryti visAi?? dekonstruotinA? dalykA? sAi??raA?Ai??, o aptarti pagrindinA? tokio mAi??stymo A?altinA?Ai??ai??i?? reliatyvizmo diktatAi??rAi??, kaip kad A?A? reiA?kinA? A?vardijo popieA?ius emeritas Benediktas XVI.

A?emAi??lapis, kurio atsisakome

A?velgiu A? dviejA? genialiA? dailininkA? darbusAi??ai??i?? Rembrandtai???o ai??zSAi??naus palaidAi??no sugrA?A?imAi??ai??? ir ai??zSAi??nus palaidAi??nas tavernojeai??? bei Pieterio Bruegelio ai??zPaskutinA?jA? teismAi??ai???. PradAi??kime nuo pastarojo. 1558 metais pieA?tuku ir rudu raA?alu nutapytame darbe regime JAi??zA?, dangaus didybAi??je apsuptAi?? bAi??rio A?ventA?jA? ir trimitais visus A? PaskutinA?jA? teismAi?? kvieA?ianA?iA? angelA?. A?velgiame A? iA?sipildymAi?? maldos A?odA?iA?, kad JAi??zus ateis gyvA?jA? ir mirusiA?jA? teisti ir vieA?pataus per amA?ius. VieA?patavimAi?? A?ia simbolizuoja po JAi??zaus kojA? esantis pasaulis. Kristus savo deA?ine ranka, kuriAi?? simbolizuoja kalavijas, rodo A?emyn ir pasmerkia prasikaltusiuosius pragaro kanA?ioms. Pragaro vartus, prie kuriA? pasmerktieji gabenami didA?iulAi??je valtyje, A?ia atspindi didA?iulAi?? viskAi?? ryjanti pabaisa. Tuo tarpu kairAi??s rankos trimis pirA?tais, simbolizuojanA?iais Ai??vA?.TrejybAi??, JAi??zus rodo keliAi?? aukA?tyn tiems, kurie savo gyvenimu uA?sitarnavo Dangaus palaimAi??. ai??zAteikite visi, kurie esate mano TAi??vo palaiminti, A? amA?inAi??jAi?? karalystAi??. Bet A?emyn A? amA?inAi??jAi?? ugnA? visi tie, kurie esate prakeiktiai???,Ai??ai??i?? A?tai toks uA?raA?as, tiesa, flamandA? kalba, glaustai apibendrina pagrindinAi?? kAi??rinio mintA?. Pasaulyje yra gausybAi?? keliA?, jais vaikA?A?ioja tAi??kstanA?iai A?moniA?, taA?iau galiausiai visi tie keliai sueina A? dvi magistrales, kuriA? viena veda A? iA?ganymAi??, kitaAi??ai??i?? A? prapultA?.

AmA?iA? amA?ius A?mogA? kamavo klausimas, kaip iA?vengti pastarojo scenarijaus ir uA?sitarnauti pirmAi??jA?. Ai??tai Evangelijoje pagal LukAi?? skaitome, kaip vienas RaA?to aiA?kintojas klausia JAi??zaus: ai??zMokytojau, kAi?? turiu daryti, kad laimAi??A?iau amA?inAi??jA? gyvenimAi???ai??? Evangelijoje pagal MorkA? panaA?A? klausimAi?? uA?duoda turtuolis: ai??zGerasis Mokytojau, kAi?? turiu daryti, kad laimAi??A?iau amA?inAi??jA? gyvenimAi???ai??? ai??zMylAi??k VieA?patA?, savo DievAi??, visa A?irdimi, visa siela, visomis jAi??gomis ir visu protu, o savo artimAi?? kaip save patA?ai???,Ai??ai??i?? RaA?to aiA?kintojui atsako JAi??zus. ai??zA?inai A?sakymus: neA?udyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinAi??k, gerbk savo tAi??vAi?? ir motinAi??ai???,Ai??ai??i?? tokA? pamokymAi?? iA? JAi??zaus lAi??pA? iA?girsta antrasis klausiantysis. PatikinAi??s, kad visu tuo nuolatos vadovaujasi savo gyvenime, jis susilaukia paraginimo eiti, parduoti visa, kAi?? turi, iA?dalyti vargA?ams ir taip krautis sau lobA? ne A?emAi??je, o danguje. Veikiausiai A?inote ir Talmude pasakojamAi?? istorijAi?? apie rabinAi?? HilelA?, pas kurA? apsilankAi??s stabmeldys paA?adAi??jo atsiversti A? judaizmAi??, jei gerbiamas rabinas sugebAi??s iA?dAi??styti visAi?? TorAi??, kol sveA?ias stovAi??s ant vienos kojos. ai??zNedaryk kaimynui to, kas nepatinka tau. Tai visa ToraAi??ai??i?? visa kita tAi??ra komentarai. Eik ir studijuok jAi??ai???,Ai??ai??i?? A?ie keli sakiniai, anot Hilelio, nusako visAi?? Toros esmAi??. IA? pirmo A?vilgsnio viskas atrodo itin paprastaAi??ai??i?? mylAi??k DievAi?? visa savo A?irdimi, vykdyk jo A?sakymus, mylAi??k savo artimAi?? ne tik A?odA?iais, bet ir darbais ir atsidursi grupAi??je tA?, kurie P. Bruegelio paveiksle vaizduojami kopiantys A? kalvAi?? Dievo karalystAi??s link.

TaA?iau neabejotinai visi esame girdAi??jAi?? ir apie septynias mirtinas nuodAi??mes, kurios A?mogA? vilioja rinktis prieA?ingAi?? keliAi??, vedantA? praA?Ai??ties link. Godumas, puikybAi??, apsirijimas, pavydas, kerA?tas, geismas, tingumasAi??ai??i?? A?tai tA? nuodAi??miA? vardai. ai??zNes A?is mano sAi??nus buvo praA?uvAi??s ir vAi??l atsirado! Nes A?is mano sAi??nus buvo numirAi??s ir vAi??lei atgijo!ai???Ai??ai??i?? A?ioje baA?nytinAi??je giesmAi??je giedama apie Evangelijoje pagal LukAi?? apraA?ytAi?? sAi??naus palaidAi??no istorijAi??. A?velgiu A? Rembrandtai???o kAi??rinA? ai??zSAi??nus palaidAi??nas tavernojeai???. Pasakojama, kad A?iame darbe uA?fiksuotas pats dailininkas kartu su savo A?mona Saskia. Kad ir kaip ten bAi??tA?, paveiksle aiA?kiai matome mirtinA? nuodAi??miA? gundymui pasidavusA? vyriA?kA?, kuris svetingus TAi??vo namus iA?keitAi?? A? tavernos A?urmulA?, alkoholA? ir neaiA?kios reputacijos moterA? draugijAi??. Tiek giesmAi??, tiek paveikslas, remdamasis GerAi??ja Naujiena, visA? pirma byloja ne apie fizinAi??, o dvasinAi?? A?mogaus prapultA? ir mirtA?. Bylojama apie A?mogA?, kuris pasiduoda puikybei, geismui ir apsirijimui. Puikybei, nes be savAi??s, savo troA?kimA?, jam daugiau niekas neegzistuoja, geismui, nes leidA?iasi tA? aistrA? uA?valdomas ir vedamas, tampa nebe A?eimininku, o vergu, ir apsirijimui, nes piktnaudA?iauja tuo, kas turi bAi??ti vartojama saikingai.

TaA?iau jau kitame Rembrandtai???o darbe ai??zSAi??naus palaidAi??no sugrA?A?imasai??? matome tAi?? patA? lAi??bautojAi??, klAi??pantA? prie savo TAi??vo kojA?. Kontrastas akivaizdus. Pirmajame darbe regime gyvenimo malonumams atsidavusA?, savimi pasitikintA?, iA?sipusA?iusA? vyrAi??, o antruoju atveju matome A? neviltA? puolusA? visiA?kAi?? skurdA?iA?. TaA?iau tAi??vas, kurA? sAi??nus buvo apleidAi??s, kurio meilAi??s ir rAi??pesA?io buvo atsisakAi??s, savo sAi??naus neatstumia. Atgailaujantis skurdA?ius paskAi??sta gailesA?io ir meilAi??s kupiname tAi??vo glAi??byje. Atgaila ir savo nuodAi??mingumo suvokimas veda A? dvasinA? atgijimAi??, prisikAi??limAi??. ai??zVaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikAi??jo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo mirAi??s ir vAi??l atgijo, buvo A?uvAi??s ir atsirado!ai???Ai??ai??i?? taip vyresniojo sAi??naus priekaiA?tus dAi??l puotos, iA?keltos A? doros keliAi?? sugrA?A?usio jaunAi??lio sAi??naus garbei, atremia TAi??vas. Ai??ie A?odA?iai tik patvirtina JAi??zaus A?odA?ius, kad A? pasaulA? jis atAi??jo ne teisiA?jA?, o nusidAi??jAi??liA? A?aukti, t. y. atAi??jo ne pasmerkti, o iA?tiesti pagalbos rankAi??. NAi?? vienas nesame pasmerktas anksA?iau laiko. Galime atitolinti virA? mAi??sA? pakibusA? kalavijAi??, jei savAi??jA? kalavijAi?? iA?sitrauksime kovai su mirtinomis nuodAi??mAi??mis, kurios, saldA?iai viliodamas, iA? tikro verA?ia mus iA?A?vaistyti TAi??vo palikimAi??, t. y. tas dovanas, kurias esame gavAi?? iA? VieA?paties.

Taigi krikA?A?ionybAi?? suteikia mums iA?samA? A?emAi??lapA?, kuriame pavaizduoti ne tik A? tikslAi?? vedantys keliai, bet aiA?kiai parodyti ir minA? laukai, kuriuose tyko mirtini pavojai, bei klystkeliai, paklaidinantys mus kelyje A? galinAi?? stotelAi??. Ai??A? A?emAi??lapA? lengva skaityti, taA?iau toli graA?u nAi??ra lengva juo vadovautis. Bylojama, kad, norint A?A? keliAi?? A?veikti, gali tekti pralA?sti net ir pro adatos skylutAi??. Tad daA?nai esame gundomi pagrindinA? keliAi?? iA?keisti A? maA?iau pastangA? reikalaujanA?ius klystkelius, kurie yra pristatomi kaip lygiavertAi??s alternatyvos. Kartais mus bando A?tikinti, kad, girdi, tas A?emAi??lapis jau senokai yra atgyvenAi??s ir nebAi??ra tinkamas A?iems laikams. Dar kiti ima postringauti apie tai, kad A?emAi??lapyje pavaizduotas galutinis kelionAi??s taA?kas tAi??ra iliuzija ar piktavaliA?, norinA?iA? mus apgauti, pramanas. TodAi??l esAi?? neverta vargti, nes galA? gale visos pastangos vis viena bus bevertAi??s.

Religija kaip pasaka arba kaip politinis A?rankis

A?ymioji Friedricho Nietszcheai???s tezAi?? skelbia, kad Dievas mirAi??. Patikslinant A?iAi?? frazAi??, derAi??tA? sakyti, jog mirAi?? ne pats Dievas, taA?iau mirAi?? mAi??sA? tikAi??jimas, mAi??sA? A?irdyse nebeliko vietos Dievui. VakarA? pasaulis A?iandien renkasi tAi?? keliAi??, kurA? puikiai iliustruoja sAi??naus palaidAi??no istorija. TaA?iau vien konstatuoti tai, kas ir taip akivaizdu, nepakanka, bAi??tina aptarti ir A?io pasirinkimo prieA?astis. IA? pradA?iA? A?sigilinkime A? puikA? dviejA? veikAi??jA?Ai??ai??i?? Bento Spinozos ir jo biA?iulio FrankoAi??ai??i?? dialogAi??, pateikiamAi?? Irvino D. Yalomo knygoje ai??zSpinozos problemaai???. Taip, minAi??tasis dialogas yra iA?galvotas paties autoriaus, taA?iau, kurdamas A?A? pokalbA?, jis rAi??mAi??si XVII amA?iuje gyvenusio filosofo darbais.

ai??zSuaugusiesiems nereikia to, ko reikia vaikams. A?monAi??ms prieA? du tAi??kstanA?ius metA? reikAi??jo to, ko nebereikia A?iandieniam A?mogui. Manau, visA? A?iA? kultAi??riniA? prietarA? prieA?astis yra ta, kad senovAi??s A?mogA? baugino paslaptingas bAi??ties uA?gaidumas. Jam stigo A?iniA?, galinA?iA? suteikti tai, ko labiausiai reikAi??joAi??ai??i?? paaiA?kinimA?. Tais senais laikais jis griebAi??si vienintelio galimo paaiA?kinimoAi??ai??i?? antgamtinioAi??ai??i?? kartu su maldomis, aukomis, koA?eriniu maistu irai??i??ai???Ai??ai??i?? teigia B. Spinoza. Ai??iuo konkreA?iu atveju jis kalba apie judaizmAi??, taA?iau kritikos taikinys yra religija kaip tokia. Pasak A?io veikAi??jo, A?mogui A?inojimo reikia dAi??l saugumo, nes neA?inia yra bauginama. NeA?inodamas jautiesi bejAi??gis, negalA?s kontroliuoti net savo paties likimo. Savo ruoA?tu A?inojimas suteikia bent ribotAi?? kontrolAi??, ateities numatymo galimybiA?. TaA?iau, anot B. Spinozos, senovAi??je A?monAi??ms tikrasis A?inojimas, kuris reiA?kia ne kAi?? kita, o gamtos dAi??sniA? perpratimAi??, dar buvo nepasiekiamas. BAi??tent todAi??l dAi??l saugumo buvo sukurta religija, kuri teikAi?? tam metui priimtinA? paaiA?kinimA?. TaA?iau A?iandien, kai turime empirinA? mokslAi??, religijos esAi?? nebereikia, jAi??, kaip klaidingA?, taA?iau kaA?kada ramybAi?? teikusiA? A?sitikinimA? rinkinA?, galima padAi??ti A? muziejA?. B. Spinoza biA?iuliui Frankui reiA?kia viltA?, jog A?mogaus siekis paA?inti gamtAi??, kuri jam yra tapati Dievui, taps virA?esnAi?? uA? visus kitus saitus: religinius, kultAi??rinius ar nacionalinius. B. Spinoza tikAi??jo, kad A?inojimas padAi??s sujungti A?mones. Ai??iam filosofui viskas yra imanentiA?ka, ir nieko nAi??ra transcendentiA?ko. A?mogus nubloA?kiamas ir uA?skliaudA?iamas gamtoje, taA?iau tikimasi, kad gamtos paA?inimas jA? iA?laisvins. B. Spinoza atmeta religijAi?? ir uA? tai susilaukia cheremoAi??ai??i?? atskyrimo nuo A?ydA? bendruomenAi??s. Akivaizdu, kad B. Spinoza A?vystelAi??jo saujAi?? sAi??klA? po kurio laiko suveA?Ai??sianA?iam ateizmo derliui iA?auginti.

Tuo tarpu jo biA?iulis Frankas, nors ir pritaria pagrindinAi??ms Bento idAi??joms bei abejonAi??ms, nusprendA?ia tapti rabinu. Vis dAi??lto, kaip netrukus paaiA?kAi??ja, to prieA?astis yra ne tikAi??jimas, o bendruomenAi??. ai??zVadovaudamas maldoms, aA? susilieju su praeitimi, su tAi??vu ir seneliu. Taip, Bentai, drA?siu pripaA?inti, kad galvoju apie protAi??vius, kurie du tAi??kstanA?ius metA? tarAi?? tuos paA?ius A?odA?ius, kalbAi??jo tas paA?ias maldas, giedojo tas paA?ias giesmes. Tokiomis akimirkomis uA?mirA?tu savo svarbAi??, atskirumAi?? ir tampu nuolat tekanA?ios bendruomenAi??s upAi??s dalimi, maA?yte srovele. Ta mintis man duoda kai kAi?? neA?kainojamaAi??ai??i?? kaip tai apibAi??dinti?Ai??ai??i?? nepaprastai paguodA?iamAi?? ryA?A?, vienybAi?? su kitais. Man to reikia. Manau, reikia visiemsai???,Ai??ai??i?? teigia Frankas. ReligijAi?? jis traktuoja grynai instrumentiA?kai, jam tai yra bAi??das burti ir palaikyti bendruomenAi??, uA?tikrinti gyvAi?? jos ryA?A? su praeitimi. TaiAi??ai??i?? A?emiA?kiesiems reikalams ir uA?daviniams tarnaujanti religija, kurioje Dievas nebevaidina jokio ryA?kesnio vaidmens. PopieA?ius PranciA?kus tokiAi?? bendruomenAi?? yra veikiau linkAi??s vadinti nevyriausybine organizacija, o ne BaA?nyA?ia.

Apibendrinant A?A? dialogAi??, galima konstatuoti, kad religijai, anot paA?nekovA?, tA? dviejA? ateitin A?velgianA?iA? protA?, arba verta visiA?kai iA?nykti, arba tapti tiesiog simuliakru. TaA?iau tokia religija jau nebeteikia absoliuA?iA? moraliniA? imperatyvA?, ji puikiai gali veikti A?iuolaikiniame reliatyvistiniame pasaulyje. Ji yra praradusi ryA?A? su anapusybe ir gali lengvai prisitaikyti prie laiko reikalavimA?, jei tik tai palaiko bendruomenAi??, kuriai turi tarnauti. GrA?A?tant prie ankstesnAi??s metaforos apie A?emAi??lapA?, tai A?iandien mes daA?nai svarstome tik dvi galimas iA?eitisAi??ai??i?? arba iA? viso atsisakyti A?emAi??lapio, kurA? ilgAi?? laikAi?? teikAi?? krikA?A?ionybAi??, arba pripaA?inti, kad A?is A?emAi??lapis yra tik riboto naudojimo ir gali bAi??ti lengvai modifikuojamas. Matome krikA?A?ionybAi?? tik kaip pasakas, kurias reikia palikti vaikams, arba kaip politinA? A?rankA?. Vis dAi??lto treA?io kelio jai nAi??ra paliekamaAi??ai??i?? teiginiai, kad krikA?A?ionybAi?? A?iandien gali teikti absoliuA?iAi?? moralinAi?? tiesAi??, yra atmetami kaip pavojingi. KodAi??l taip yra, leis suvokti gilesnis A?vilgsnis A? tai, kAi?? popieA?ius emeritas Benediktas XVI A?vardijo kaip reliatyvizmo diktatAi??rAi??.

Reliatyvizmo kultas

Kad ir kaip paradoksaliai skambAi??tA?, reliatyvistai iA?paA?A?sta vienAi?? didelAi?? tiesAi??, jog tiesos nAi??ra. A?ikagos universiteto profesorius Allanas Bloomas raA?o, kad aukA?tosios mokyklos dAi??stytojas praktiA?kai gali bAi??ti garantuotas tik dAi??l vieno dalyko, jog didA?ioji dalis studentA? yra A?ventai A?sitikinAi??, kad tiesa yra reliatyvi. Ai??itas teiginys jiems yra akivaizdus kaip kad akivaizdu yra tai, jog du plius du yra lygu keturiems. Tiesos reliatyvumas jiems yra bAi??tina laisvos visuomenAi??s sAi??lyga. IstorijAi?? reliatyvistai traktuoja itin primityviai. Anot jA?, anksA?iau A?monAi??s klaidingai tikAi??jo tokiu dalyku kaip absoliuti tiesa, o iA? to kilo ir karai, ir persekiojimai, ir vergija, rasizmas, ksenofobija ar A?ovinizmas. Moralinis absoliutizmas jiems yra pavojingas ne dAi??l klaidos galimybAi??s, o dAi??l to, kad reiA?kia netolerancijAi??.

Savo ruoA?tu profesorius ir dabartinAi??s kadencijos Europos Parlamento narys Ryszardas Legutko kritikuoja primityvius liberalus, kurie, gindami pliuralizmAi??, stoja A? kovAi?? su tuo, kAi?? A?vardija kaip monistines pasaulAi??A?iAi??ras. Trumpai tariant, tai yra tokios pasaulAi??A?iAi??ros, kurios iki A?iol laikosi nuostatos, kad tiesa yra ne reliatyvi, o absoliuti. Ai?? monistA? gretas patenka ne tik BaA?nyA?ios tAi??vai ir kiti didieji krikA?A?ioniA? mAi??stytojai, taA?iau ir tokie filosofai kaip Sokratas ar Platonas, Aristotelis, Hegelis. Liberalai, anot R. Legutko, nesvarsto, ar konkreti teorija yra teisinga, ar klaidinga, ar tam tikra moralinAi?? pozicija yra gera ar bloga. Jiems rAi??pi vienintelis klausimas, ar A?ios pozicijos yra politiA?kai saugios, ar ne. Ai??iuo atveju liberalai yra panaA?Ai??s A? marksistus. Pastarieji gynAi?? vadinamAi??jA? materializmAi?? ir prieA?inosi idealizmui kaip nukrypimui, tuo tarpu liberalai, gindami pliuralizmAi??, stoja A? kovAi?? su monizmu. Kaip ir anksA?iau aptarti A. Bloomo studentai, taip ir A?ie pavirA?utiniA?ki liberalai yra A?sitikinAi??, kad didA?iAi??jAi?? dalA? negandA? pasaulyje sukelia tikAi??jimas absoliuA?ia tiesa. Tokie A?monAi??s vis daA?niau A?vardijami kaip fanatikai, tolerancijos prieA?ininkai. Tik tolerancijos sAi??voka tokiu atveju jau reiA?kia ne pakantAi?? kito nuomonei net ir tokiu atveju, jei ji yra klaidinga, taA?iau A?sitikinimAi??, kad visos nuomonAi??s yra vienodai teisingos. Kaip teigAi?? Slavojus A?iA?ekas, kiekviena ai??zvertikalausai??? antagonizmo, kertanA?io socialinA? kAi??nAi??, samprata yra grieA?tai cenzAi??ruojama. Jo nuomone, ai??zvertikalusai??? antagonizmas iA?verA?iamas A? ai??zhorizontaliusai??? skirtumus, su kuriais privalu sugyventi.

KlasikinAi?? ir krikA?A?ioniA?koji filosofija kalbAi??jo apie dorybes, o A?iandieniai A?monAi??s jau kalba tik apie vertybes. A?ia verta aptarti kelis pamatinius mAi??stymo dorybAi??mis ir mAi??stymo vertybAi??mis skirtumus. VisA? pirmaAi??ai??i?? dorybiA? skaiA?ius yra ribotas. Yra keturios kardinalios dorybAi??sAi??ai??i?? protingumas, teisingumas, tvirtumas ir susivaldymasAi??ai??i?? bei trys dieviA?kosios dorybAi??sAi??ai??i?? tikAi??jimas, viltis ir meilAi??. Tuo tarpu vertybiA? skaiA?ius yra begalinis. IA? esmAi??s vertybAi?? yra tuA?A?ias indas, A? kurA? gali bAi??ti supiltas visoks turinys. Taigi galima kalbAi??ti apie tam tikrAi?? vertybiA? infliacijAi??. VertybAi??s iA?trina aiA?kiAi?? skirtA? tarp dorybiA? ir mirtinA? nuodAi??miA?, pastarosios, tarkime, egoizmas, tinginystAi??, apsirijimas, taip pat gali bAi??ti A?vardijamos kaip vertybAi??s, jei tik individas taip nusprendA?ia. AiA?ku, visa tai tiesiog bAi??tA? graA?iau A?pakuota, tarkime, kaip savirealizacija, noras A?gyvendinti savo troA?kimus ar pan. Be to, mAi??stymas per dorybiA? prizmAi?? ragina individAi?? stiebtis dangaus link, nuolat tobulAi??ti, siekti saviugdos. Tuo tarpu mAi??stymas vertybAi??mis siekia tAi?? dangA? nuleisti ant A?emAi??s. VertybAi??s yra nuo kiekvieno individo vertinimo, taip pat ir nuo uA?gaidA?, emocijA? priklausantis dalykas. Stiebtis niekur A?ia jau neprivalu, savo vertybinA? rinkinA? gali susidAi??lioti laisva nuoA?iAi??ra, panaA?iai kaip prekiA? krepA?elA? supermarkete. Egalitarinis mAi??stymas, teigiantis, kad kiekvienas gali gyventi remdamasis savo A?emAi??lapiu, yra nebepajAi??gus atsakyti A? klausimAi??, kurios vertybAi??s yra svarbiausios, kuriA? vertybiA? ugdymui turAi??tA? bAi??ti skiriamas didA?iausias dAi??mesys. Net ir tolerancija A?ia tampa paprasA?iausiu abejingumu greta esanA?iajam. Taip pamaA?u iA?plaunamas visuomenAi?? jungiantis dorinis pamatas.

Pats metas grA?A?ti prie A?emAi??lapiA?. KrikA?A?ioniA?kasis dorybiA? A?emAi??lapis A?ia patiria puolimAi?? iA? karto dviem frontais. Viena vertus, teigiama, kad A?is A?emAi??lapis yra atgyvena, nebetinka A?iems laikams. EsAi?? jis nuo mAi??sA? nuslepia daug A?domiA? keliA?, o kai kuriuos neteisingai vaizduoja kaip pavojingus. Esame raginami iA?sivaduoti, atmerkti akis, duoti laisvAi?? savo valiai ir troA?kimams ir viskAi?? iA?bandyti. EsAi?? kam aukoti A?io pasaulio malonumus vardan anapusybAi??s, kuri tAi??ra iliuzija. Teigiama, kad A?mogus neturi jokios prigimties, A?mogus yra valia, kuri geba pati save apsibrAi??A?ti. ai??zJei A?mogus iA? esmAi??s yra valia, jei A?mogaus prigimtis yra bAi??ti valia, tada visa, kas jis buvo lig A?iol, visa, kas jis yra A?iandien, visa, kas jis bus rytoj, yra jo valios padarinys arba rezultatasai???,Ai??ai??i?? raA?o P. Manent. Visa tai galime A?vardyti kaip gundymAi?? puikybe.

Kita vertus, katalikai daA?nai vaizduojami kaip fanatikai, laisvAi??s ir tolerancijos prieA?ininkai. Tai antrasis puolimo frontas. Taip, tarp tikinA?iA?jA? tikrai pasitaiko ir fanatikA?, tikrai pasitaiko tA?, kuriems artimo meilAi?? yra svetimas dalykas, kurie mieliau ieA?ko krislo brolio akyje nei pastebi rAi??stAi?? savojoje, taA?iau A?ia taikoma giliauAi??ai??i?? bandoma parodyti, jog laisvei prieA?iA?kas ir fanatizmAi?? skatinantis yra pats krikA?A?ioniA?kasis mokymas su savo pretenzija A? absoliuA?iAi?? tiesAi??. EsAi?? fanatikai nAi??ra nuokrypis, o tendencija. Pasaulis, kuriame vieA?patauja reliatyvizmo diktatAi??ra, yra alergiA?kas tiesai. Tokiame pasaulyje vietos yra nebent tokiam tikAi??jimui, kokA? apibAi??dino Frankas,Ai??ai??i?? uA?sidariusiam, besirAi??pinanA?iam tik bendruomene ir pamirA?usiam anapusybAi?? bei tiesAi??. TaA?iau popieA?ius PranciA?kus teigia, kad tokios BaA?nyA?ios A?iandien tikrai neuA?tenka. ai??zTurime iA?vengti BaA?nyA?ios dvasinio susirgimo, kai ji uA?sisklendA?ia savo paA?ios pasaulyje. Kai BaA?nyA?ia tampa tokia, ji suserga. Tiesa, kad A?engimas A? gatvAi?? reiA?kia incidentA? rizikAi??. Taip gali nutikti kiekvienam vyrui ar moteriai. TaA?iau jei BaA?nyA?ia liks uA?sisklendusi savyje, tai ji pasens. Ir, jei man reikAi??tA? rinktis tarp suA?eistos BaA?nyA?ios, kuri A?engia A? gatves, ir serganA?ios bei savyje uA?sidariusios BaA?nyA?ios, aA? nedvejodamas pasirinkA?iau pirmAi??jAi??ai???,Ai??ai??i?? tuomet dar kardinolo J. M. Bergoglio A?odA?ius cituoja ai??zLa Stampaai???. Tai iA?A?Ai??kis kiekvienam iA? mAi??sA?Ai??ai??i?? bAi??ti atviros, artimo meilAi?? praktikuojanA?ios, eiti A? gatves nebijanA?ios ir galutinio tiksloAi??ai??i?? Dievo karalystAi??s, o ne gerovAi??s A?ioje A?emAi??jeAi??ai??i?? nepamirA?usios BaA?nyA?ios nariais. Jei tikime, kad Dievas per savo SAi??nA? mums A?teikAi?? tikrAi?? ir teisingAi?? A?emAi??lapA?, negalime laikyti jo tik sau, turime, nebijodami galimA? susidAi??rimA?, eiti A? gatves ir dalintis juo su visais. ai???