Apie literatAi??rA? lyginimAi?? ir gyvybingAi??jAi?? A?uvelAi??

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS:Ai??Laura LauruA?aitAi??

DATA: 2013-08

Apie literatAi??rA? lyginimAi?? ir gyvybingAi??jAi?? A?uvelAi??

Laura LauruA?aitAi??

A�

Endre BojtA?ras (g. 1940 m.) ai??i?? vengrA? filologas, literatAi??ros istorikas, lietuviA? literatAi??ros vertAi??jas, paraA?Ai??s keliolika lingvistiniA?, literatAi??rologiniA?, politologiniA? monografijA?, paskelbAi??s A?imtus A?vairiabriauniA? straipsniA?. NusipelnAi?? ir lingvistinei, ir literatAi??rinei baltistikai: iA?leido pirmAi??jA? lietuviA? kalbos vadovAi??lA? (1985), parengAi?? studijAi?? apie Baltijos valstybiA? aneksijAi?? ai??zEuropos apiplAi??A?imasai??? (1989), sudarAi?? lietuviA?ai??i??vengrA? kalbA? A?odynAi?? (2007), vertAi?? ir populiarino lietuviA? autorius (K. DonelaitA?, S. T. KondrotAi??, K. SajAi?? ir kt.). 2011 m. apdovanotas prestiA?ine Szechenyi premija uA? literatAi??ros teorijos darbus ir baltistikos plAi??totAi?? Vengrijoje.

Pokalbis darytas BudapeA?te, 2013 m. geguA?Ai??s mAi??n.

VengrA? filologas, baltistas Endre BOJTA?RAS atsako A? Lauros LAURUAi??AITAi??S klausimus.

ai??i?? KurA? laikAi?? buvote vienintelis filologas Vengrijoje, mokantis lietuviA? kalbAi??, savotiA?kas Lietuvos ambasadorius. Kuo patraukAi?? Baltijos kraA?tai, kas paskatino mokytis tokiA? maA?A? tautA? kalbA?, kaip tapote lietuviA? literatAi??ros tyrAi??ju ir propaguotoju?

ai??i?? Pasibaigus Stepono Batoro valdymui, tuo metu uA?megzti Lietuvos ir Vengrijos ryA?iai nutrAi??ko. Kalbininkas Algirdas Sabaliauskas yra pavadinAi??s mane antruoju Steponu Batoru. Kad ir kaip nekukliai skambAi??tA?, bet jau buvau A?ymus filologas, kai tapau vertAi??ju, baltistu. Kad susidaryA?iau tikresnA? vaizdAi?? apie RytA? ir Vidurio Europos kultAi??rAi??, nutariau, kad A? komparatyvistikos studijas reikAi??tA? A?traukti baltA? literatAi??ras. Pasitaiko, kad vienintelis A?mogus iA?moksta maA?os tautos kalbAi??, norAi??damas tapti tos kultAi??ros propaguotoju, literatAi??ros vertAi??ju ir t. t. Ir tai bAi??da literatAi??rai, kuriAi?? jis iA?sirinko, nes turAi??tA? bAi??ti atvirkA?A?iai. Pirmiausia reikia turAi??ti gabumA? versti ir tik tada mokytis kalbos, o ne tam mokytis kalbos, kad bAi??tum vieninteliu vertAi??ju. Taip atsitinka tik maA?oms literatAi??roms: jeigu tik vienas A?mogus paA?A?sta tos A?alies kultAi??rAi??, literatAi??rAi??, ji ai??zbankrutuojaai???, nes nAi??ra, kas kontroliuotA? tAi?? vienintelA?. PavyzdA?iui, Vengrijoje yra trys estA? literatAi??ros specialistai ai??i?? visa A?eima, tAi??vas ir du sAi??nAi??s, ir estA? literatAi??ra ai??zbankrutavoai???, nes jie vertAi?? visus estA? poetus iA? eilAi??s, o patys kaip poetai yra diletantai. EstA? literatAi??ra penkiasdeA?imA?iai metA? Vengrijoje prarado prestiA?Ai??. AA? niekada neverA?iau eilAi??raA?A?iA?, tik dariau poetams filologinA?, paA?odinA? vertimAi??, tarkim, KristijonAi?? DonelaitA? vertAi??me kartu su tada dar negarsiu, o dabar vienu garsiausiA? vengrA? poetA? DezsAi?? Tandori. Poema ai??zMetaiai???, iA?Ai??jusi 1970-aisiais, ne tik tapo svarbia pakopa jo kAi??rybos kely, bet ir susilaukAi?? negirdAi??tos sAi??kmAi??s. Tai buvo pirmoji lietuviA? knyga, versta iA? originalo. Savo sudarytose lietuviA?, lenkA?, A?ekA? poetA? antologijose nAi?? vieno eilAi??raA?A?io neverA?iau pats, tik dariau paA?odinius vertimus. VertimA? profesionalumas labai svarbus populiarinant RytA? Europos literatAi??ras, bet tai retenybAi??. DAi??l vengrA? literatAi??ros Lietuvoje ima didelis apmaudas ai??i?? dabar apskritai nAi??ra vertAi??jA?.

ai??i?? KodAi??l labiau susidomAi??jote lietuviA?, o ne latviA? kalba ir literatAi??ra?

ai??i?? SusidomAi??jau atsitiktinai, bet, man rodos, latviai abejingesni savo kultAi??rai ir jos skleidAi??jams, nesu gavAi??s iA? jA? nei jokios oficialios paramos, nei knygA?. O lietuviai fantastiA?kai stengAi??si ai??i?? vienintelAi?? tauta, kuri anuomet taip rAi??pinosi savos literatAi??ros vertimais ir brangino kiekvienAi?? A?mogA?, kuris kAi?? nors darAi?? Lietuvos labui. KAi?? reiA?kia tautos gyvenime literatAi??ra, tai tautai stengiantis iA?likti, aA? supratau iA? Lietuvos pavyzdA?io ir uA? A?iAi?? pamokAi?? amA?inai liksiu jai dAi??kingas.

Kai pirmAi?? kartAi?? sveA?iavausi Lietuvoje, daviau interviu televizijai. Galite A?sivaizduoti, kaip tada kalbAi??jau lietuviA?kai. Na, galbAi??t geriau negu dabar (juokiasi), nes tada aA? mokiausi, o dabar paskutinA? kartAi?? bendravau lietuviA?kai prieA? dvejus metus. KitAi?? dienAi?? po filmavimo vaA?iavau troleibusu ir uA? mane vyresnis A?mogus uA?leido man vietAi?? sakydamas ai??i?? maA?iau jus vakar per televizoriA?.

ai??i?? Daugiau nei keturiasdeA?imt metA? lyginate Vidurio ir RytA? Europos literatAi??ras. Kaip manote, ar A?manoma tiksliau apibrAi??A?ti regionAi?? ir paraA?yti jo literatAi??ros istorijAi??, jeigu kultAi??riA?kai dauguma A?aliA? priklauso Vakarams, o geopolitiA?kai ilgai priklausAi?? Rytams?

ai??i?? Geras klausimas. Galima lyginti, ir aA? visAi?? gyvenimAi?? uA?siAi??miau tokiais dalykais, pavyzdA?iui, monografijoje ai??zApA?vieta ir romantizmas Vidurio ir RytA? Europos literatAi??roseai??? pristatau net penkiolikos RytA? ir Vidurio Europos literatAi??rA?, A?skaitant ir Lietuvos, komparatyvinAi?? mokslinAi?? apA?valgAi??. Bet dabar komparatyvistikai esu labai abejingas. Skepticizmas kyla iA? to, kad neA?manoma vienAi?? kartAi?? visiems laikams apibrAi??A?ti regiono sAi??vokos. Kuo daugiau literatAi??rA? lyginame, tuo pavirA?utiniA?kesnAi?? iA?vadAi?? tegalime padaryti. Man atrodo, visA? literatAi??rA? ai??i?? net ir vieno regiono ai??i?? lyginti apskritai negalima, nes yra tik kAi??riniai. AA? skaiA?iau ne regiono literatAi??rAi?? ir net ne lietuviA? literatAi??rAi??, o kAi??rinius ai??i?? SauliA? TomAi?? KondrotAi??, TomAi?? VenclovAi?? ir t. t. Komparatyvistika turi prasmAi??, jei galiu paaiA?kinti estetinAi?? kAi??rinio vertAi??, jo groA?A?, lygindamas jA? su kitais. Reikia rasti vidurA? tarp apibendrinimA? ir konkreA?iA? detaliA?.

ai??i?? Skaitydama JAi??sA? publikacijas matau, kad jos turi tarptautinAi?? kryptA?, perA?engia nacionalinAi??s literatAi??ros ribas. Kelias literatAi??ras optimaliausia lyginti?

ai??i?? Nesvarbu kelias, svarbu kokias.

ai??i?? Jeigu kokias, tai tas, kurios yra tipologiA?kai artimesnAi??s ar labiau nutolusios?

ai??i?? Neturi reikA?mAi??s, lyginamasis tyrimas tada prasmingas, kai ir panaA?ius, ir skirtingus dalykus lyginame. Vienas be kito labai neA?domu ir netgi klaidinga.

ai??i?? Kaip A?iAi??rAi??tumAi??te A? lietuviA?, latviA? ir estA? literatAi??rA? lyginimAi??? Juk estai priklauso visai kitai kalbA? grupei ir save tapatina su skandinavais, A?valgosi A? Ai??iaurAi??. Ar panaA?i politinAi?? situacija yra pakankamas pagrindas lyginti literatAi??ras?

ai??i?? A?inoma, galima lyginti lietuviA? ir latviA? literatAi??ras, bet kas iA? to. Man rodos, taip pat sAi??kmingai galima suporuoti portugalA? ir lietuviA? literatAi??ras. EstA? ir latviA? literatAi??ros panaA?esnAi??s viena A? kitAi?? negu A? lietuviA?, nes abi tautos ir literatAi??ros priklausAi?? A?iaurAi??s vokieA?iA? kultAi??ros sferai. Vadinasi, kalbos panaA?umas nieko nelemia. KalbA? giminiA?kumo aspektas gali bAi??ti labai apgaulingas.

ai??i?? JAi??sA? nuomone, remiantis lingvistinio giminingumo principu negalima daryti iA?vadA??

can you buy generic lexapro.

ai??i?? Netgi A?alinga, nes tai klaida. Yra tokia iliuzija, kad priklausymas tai paA?iai kalbA? grupei lemia ir literatAi??rA?, ir kultAi??rA? bendrumus, bet tai netiesa. KalbA? giminiA?kumas daA?nai painiojamas su teritoriniu principu. Kas iA? to, kad priklausome bendrai finougrA? kalbA? A?eimai, estA? ir suomiA? literatAi??ros rimtA? panaA?umA? su vengrA? literatAi??ra niekada neturAi??jo.

ai??i?? Taigi daugiau pagrindo lyginti teikia istorinis ir politinis kontekstas?

ai??i?? A?inoma, panaA?i politinAi?? situacija lemia bendrumus. RytA? ir Vidurio Europos literatAi??ros nulemtos panaA?iA? istoriniA? ir socialiniA? aplinkybiA?, gyvavo jungiamos vieno politinio reA?imo, todAi??l teoriA?kai labai panaA?ios. Kai paraA?iau laiA?kAi?? Lietuvos ir Latvijos literatAi??ros ir kalbos institutA? direktoriams, praA?ydamas vadovAi??liA? ir medA?iagos kalbA? studijoms, dar tik teoriA?kai nujauA?iau, kad socialistinio bloko literatAi??ros turi bAi??ti giminingos, ir tikrai, tai pasitvirtino. Kaip chemikas Mendelejevas, kuris pagal turimAi?? informacijAi?? sugebAi??jo nuspAi??ti neA?inomus elementus, aA? spAi??jau man neA?inomos literatAi??ros savybes. Socializmo laikais situacija buvo geresnAi??, nes tada deklaruotas oficialus lozungas ai??i?? socialistiniA? A?aliA? brolybAi??. Tai, A?inoma, buvo idiotizmas, bet kalAi??jimas galAi??jo bAi??ti proga ir galimybAi?? geriau paA?inti kameros draugAi??. Tada iA?augo ir specialistA?. O dabar didA?iausia problema yra praktinAi??. AA? visAi?? gyvenimAi?? bandA?iau auginti mokinius, Vengrijoje yra mano pasekAi??jA?, kurie lygina maA?iausiai dvi RytA? ir Vidurio Europos literatAi??ras.

ai??i?? KAi?? manote apie dabartinAi?? komparatyvistikos situacijAi??, ar praAi??jus A?eA?iasdeA?imA?iai metA? nuo savo uA?uomazgA? ji kaip disciplina dar perspektyvi?

ai??i?? Komparatyvistika iA?lieka aktuali ir perspektyvi. Galima lyginti, tik negalima tikAi??tis gausiA? rezultatA?. Reikia rasti dalykA?, kuriuos verta sustatyti greta. PavyzdA?iui, ne visas literatAi??ras ir ne visAi?? regionAi??. Niekam nepasisekAi?? paraA?yti regiono literatAi??ros istorijos. Jos nebuvo ir nebus, nes tai neA?manoma. Dabar jau daug literatAi??ros istorikA? sako, kad nAi??ra netgi vienos tautinAi??s literatAi??ros, nebegalima paraA?yti net vengrA? literatAi??ros istorijos, nes nAi??ra vieningo naratyvo. PavyzdA?iui, vengrA? literatAi??ra prasidAi??jo X a. ir buvo lotynakalbAi??. Ai??is palikimas irgi priklauso vengrA? literatAi??rai, nors estetiniu poA?iAi??riu yra bevertis, tai ai??i?? kalbos paminklai, geriausiu atveju, ai??i?? vengrA? kalbos, bet ne literatAi??ros. O literatAi??rAi?? aA? suprantu kaip estetiA?kai vertingus tekstus. Kada gimAi?? vengrA? literatAi??ra? XIX a. pabaigoje. LietuviA? literatAi??ra A?iuo poA?iAi??riu prasidAi??jo nuo DonelaiA?io ai??i?? jis vienintelAi?? iA?imtis, stebuklas. AA? taip ir raA?iau, kad Donelaitis ai??i?? tai apskritai didA?iausias XVIII a. RytA? ir Vidurio Europos literatAi??rA? autorius. Vienas lenkA? literatAi??ros istorikas neseniai paskelbAi??, kad visos RytA? ir Vidurio Europos literatAi??ros yra antraeilis reiA?kinys. AA? A?inau, kad, pavyzdA?iui, XX a. treA?iojo deA?imtmeA?io vengrA? romanai ai??i?? tai geresnAi??s ar blogesnAi??s prancAi??zA? romano imitacijos. Galiu A?vaistytis tokiomis aA?triomis tezAi??mis, bet iA?imtis visada yra mano literatAi??ra. VengrA? literatAi??ra ai??i?? man, o lietuviA? ai??i?? jums, nes jos sukurtos mAi??sA? gimtAi??ja kalba. VengrA? literatAi??ros aA? negaliu vertinti tik estetiniu poA?iAi??riu, nes ji mokAi?? mane kalbAi??ti ir galvoti, todAi??l mano akyse vengrA? prozininkas yra geresnis negu Balzacas. Nors ir A?inau, kad nAi??ra geresnis, bet jei romanas paraA?ytas vengriA?kai ir apie vengrA? gyvenimAi??, aA? jA? vertinu labiau negu iA?verstAi?? prancAi??zA? romanAi??.

Bet kartais pasitaiko, kad ir RytA? Europoje gimsta toks originalus kAi??rinys kaip Jaroslavo HaA?eko ai??zAi??auniojo kareivio Ai??veiko nuotykiaiai??? arba Sauliaus Tomo Kondroto ai??zA?alA?io A?vilgsnisai???. Nedaug galAi??A?iau iA?vardyti tokiA? pirmo rango kAi??riniA?, neperimtA? iA? VakarA?. LenkA? ai??i?? BolesAi??awo Pruso ai??zFaraonasai???, A?ekA? ai??i?? Karelo A?apeko kAi??ryba. Ir dabartinAi?? vengrA? literatAi??ra labai stipri, paA?A?stama pasaulyje ai??i?? Imre KertAi??szas, PAi??teris NA?dasas, PAi??teris EsterhA?zyai??i??is A?inomi Vokietijoje, Britanijoje, JAV. Nieko nemAi??gdA?iodamas I. KertAi??szas 2002 m. gavo Nobelio premijAi??. A?ymus A?iuolaikinis vengrA? raA?ytojas PAi??teris NA?dasas irgi unikalus, autentiA?kas, todAi??l jis taip pat vertas Nobelio. Vakaruose A?ino, kad mes turim vertingA? kAi??riniA?, bet jiems tai nelabai rAi??pi. Jau ir pernai NA?dasas buvo pristatytas ir turAi??jo A?ansAi?? laimAi??ti ai??i?? kaip arkliA? lenktynAi??se Anglijoje. Esu buvAi??s su Kaziu Saja arkliA? lenktynAi??se BudapeA?te. Anais laikais daA?nai statydavau uA? arklius. Jeigu yra septyni lenktyniaujantys arkliai, galiu statyti uA? vienAi??, ir nuo to, kiek A?ansA? arklys turAi??jo, priklauso, kiek pinigA? aA? laimiu. NA?dasas pernai turAi??jo vienAi?? A?ansAi?? iA? trisdeA?imt trijA?. O kinA? raA?ytojas, kuris laimAi??jo pirmAi?? vietAi??, prieA? rezultatA? paskelbimAi?? buvo tik dvyliktas. Vadinasi, NA?dasas gana gerai pasirodAi??!

ai??i?? Ar po Berlyno sienos griuvimo situacija esmingai pasikeitAi??, ar smarkiai sumaA?Ai??jo mentaliteto skirtumai tarp vakarietiA?kA? ir rytietiA?kA? poliA??

ai??i?? Mano nuomone, ne. PasikeitAi?? esmingai, bet ne A?iuo poA?iAi??riu, ne mentalitetas transformavosi. VengrA? inteligentija ir prieA? sienos griuvimAi?? buvo vakarietiA?ko mentaliteto. Bet ne tiek A?domu, kas buvo kokio mentaliteto, A?domiau, kiek leido politika. Svarbesnis skirtumas tas, kad po reA?imo kaitos kultAi??ra apskritai tapo antraeilAi??, nesvarbi. Tie idiotiA?ki komunistai, socialistai galvojo, kad kultAi??ra, literatAi??ra labai svarbus dAi??muo, todAi??l raA?ytojai buvo privilegijuoti, o paskui viskas apsivertAi??, kultAi??ros situacija, mano nuomone, pablogAi??jo. Atsirado laisvAi??, bet nelabai mokame ja pasinaudoti, visi galvojam, kad gana bAi??ti prieA? kAi?? nors, bet neA?inom, kaip bAi??ti uA? kAi?? nors. MokomAi??s, bet tai labai lAi??tas ir skausmingas procesas.

AA? apskritai netikiu, kad yra toks dalykas kaip tautinis, nacionalinis mentalitetas. Manote, latviA? arba lietuviA? A?monAi??s yra skirtingi? Ne. Tai labai svarbus klausimas, vienas pagrindiniA? nacionalizmo klausimA?. O nacionalizmas yra svarbiausia viso mAi??sA? regiono liga. Bet vengrA? tauta, pavyzdA?iui, yra toks miA?inys, ai??i?? koks ten gali bAi??ti vieningas vengrA? mentalitetas? Dabar Vengrijos parlamente yra faA?istA? partija ai??i?? tai vengrA? A?monAi??s. AA? irgi vengras. Nieko bendra su jais neturiu.

ai??i?? Bet ar mentalitetas nAi??ra labiau giluminis, o politinAi??s paA?iAi??ros ai??i?? iA?orinis, pavirA?inis dalykas?

ai??i?? Gal ir buvo toks dalykas kaip mentalitetas, kai tautos gyveno labai izoliuotai. Kai lietuviai prieA? tAi??kstanA?ius metA? tAi??nojo miA?kuose, tada gal ir egzistavo vieningas lietuviA? mentalitetas, bet netgi tada, man atrodo, tokio nebuvo, o dabar jo tikrai nAi??ra.

Kaip literatAi??ros istorikas, aA? galiu iA?skirti RytA? arba CentrinAi?? EuropAi??. Dar 1983 m. Benedictas Andersonas raA?Ai?? ai??i?? tauta, nacija yra ne natAi??ralus darinys, o A?sivaizduota bendruomenAi??. Regionas irgi ai??i?? mAi??sA? vizija, A?sivaizdavimas. Jeigu A?tikinsite mane, kad yra panaA?iA? dalykA?, pavyzdA?iui, latviA? ir lietuviA? literatAi??rose, A?iuo atveju patikAi??siu jumis ai??i?? kaip jAi??sA? straipsnyje apie baltA? emigracijos literatAi??rAi??. Bet ar lenkA? emigracijos kAi??riniai esmingai skiriasi nuo lietuviA??

ai??i?? O ar nemanote, kad komparatyvistika yra vienas iA? profesiniA? provincialumo palydovA? ir kyla iA? maA?os tautos komplekso? Juk didelAi??s ir stiprios literatAi??ros tam tikru poA?iAi??riu yra ai??zsavipakankamosai???, joms nereikia lyginamosios perspektyvos.

ai??i?? Lyginamosios perspektyvos reikia ir stiprioms, didelAi??ms literatAi??roms. Dabar jau yra daug VakarA? literatAi??rA? istorijA?, kurios iA? principo yra lyginamosios. Bet ne dAi??l to yra skirtumA? tarp maA?A? ir dideliA? literatAi??rA?, o, mano nuomone, todAi??l, kad maA?osios yra jaunesnAi??s. PavyzdA?iui, XIX a. vengrA? literatAi??ros negalima lyginti su lietuviA? literatAi??ra, mAi??sA? literatAi??roje jau buvo A?anrA? sistema, o lietuviA? arba baltarusiA? literatAi??roj ai??i?? nieko. Pirmas lietuviA? romanas ai??i?? Vinco Pietario ai??zAlgimantasai??? ai??i?? kada iA?Ai??jo? Dabar jau nebeperskaitomas. Ai??veikiau iki pabaigos tik todAi??l, kad esu literatAi??rologas. DAi??l istoriniA? sAi??lygA? Lietuvoje neiA?sivystAi?? tvirta ir pastovi vertybiA? sistema, kuri tarnauja kiekvienai didA?iajai literatAi??rai kaip bazAi?? ir uA?nugaris. O Vengrijoje jau tada buvo stipriA? romanA?. Pirmas vengrA? romanas pasirodAi?? XVIII a. pabaigoje, MA?ras JA?kaiai??i??us XIX a. paraA?Ai?? A?imtAi?? romanA?. Dar geresnis pavyzdys yra lenkA? literatAi??ra, kuri jau XIX a. turAi??jo turtingAi?? kraitA?. LatviA? proza irgi buvo stipresnAi?? negu lietuviA?. Bet manau, kad vienintelis maA?osios literatAi??ros kAi??rinys, kuris A?Ai??jo A? pasaulinAi??s literatAi??ros fondAi?? ai??i?? tai J. HaA?eko ai??zAi??auniojo kareivio Ai??veiko nuotykiaiai???. Ai??edevras.

DidA?iosios literatAi??ros savipakankamos galbAi??t dAi??l to, kad turi tAi??kstanA?io metA? tradicijAi??, o mes ai??i?? A?imto, na, dviejA? A?imtA?. Kaip rumunA? kilmAi??s prancAi??zA? raA?ytojas E. Cioranas raA?Ai?? ai??i?? subrendusios yra tos literatAi??ros, kurios iA?tobulino prozAi??. PavyzdA?iui, baltarusiA? literatAi??ra iki A?iol neturi pasaulinio lygio prozos, tik poezijAi??. Jos yra visada ir visur, Afrikos gentys irgi turi poezijos, bet tai ne moderni literatAi??ra. Poezija ai??i?? prioritetinis A?anras RytA? ir Vidurio Europos regione, nes poezijai nereikia tiek laiko ir erdvAi??s. Gerus eilAi??raA?A?ius raA?yti nesudAi??tinga, ir jAi??s galAi??tumAi??t, ir aA? galAi??A?iau, jeigu labai pasistengA?iau. Poezijos uA?davinys yra kurti kalbAi?? tautai. Mes, paprasti A?monAi??s, kalbame mAi??sA? poetA? kalba.

Kur stipri tradicija, literatAi??ros savipakankamos, o kur ne ai??i?? tAi?? tradicijAi?? reikia ai??zatimtiai??? iA? kitA? tautA?. Tai nAi??ra geras dalykas.

ai??i?? Mane domina ai??zdidA?iA?jA?ai??? ir ai??zmaA?A?jA?ai??? literatAi??rA? santykio problematika. Kuo didA?iosios literatAi??ros yra labiau privilegijuotos?

ai??i?? Tai ne literatAi??ros, ne mokslo ir net ne kultAi??ros problema, o kiekybAi??s klausimas. Kalbos poA?iAi??riu yra maA?os tautos ir didelAi??s tautos. AnglA? kalba kalbanA?iA? A?moniA? pasaulyje yra penki A?imtai milijonA?, o gal ir daugiau, ir yra deA?imt milijonA? vengrA?. IA? deA?imt milijonA? vengrA? angliA?kai iA?moksta, sakykim, apie tAi??kstantA? vengrA?, kurie gali ir nori versti literatAi??rAi??. Tarp angliA?kai mokanA?iA? A?moniA? atsiras vienas, kuris taps vengrA? literatAi??ros vertAi??ju. Galima kalbAi??ti apie kultAi??rAi??, apie skirtumus tarp kultAi??rA?, bet tai ne tiek svarbu. Svarbesnis yra A?itas paprastas faktas. PavyzdA?iui, lietuviA? literatAi??ra vengrA? kalba iki manAi??s neegzistavo. BAi??ti vieninteliu kitos kultAi??ros A?eimininku, aiA?ku, garbingas, bet kartu ir sunkus paA?aukimas. IA? dalies dAi??l to paskubom paraA?iau lietuviA? kalbos vadovAi??lA?, tikAi??damasis prisivilioti kolegA?, su kuriais galAi??A?iau pasidalyti naA?tAi??. Nuo to laiko lietuviA?kai Vengrijoje iA?moko apie dvideA?imt A?moniA?. Tarp jA? atsitiktinai buvo trys, kurie sugebAi??jo gerai versti. Tarp lietuviA? pastaruoju metu nebuvo nAi?? vieno, kuris iA?moktA? vengrA? kalbAi??, todAi??l vengrA? literatAi??ros tAi??stinumas Lietuvoje neegzistuoja, nors tai ir labai stipri literatAi??ra. Jeigu kalbame apie vengrA? vietAi?? pasaulio literatAi??ros fonde, visada kalbame apie estetines vertybes ir kokybAi??. Bet viskAi?? lemia faktas, kiek yra vertAi??jA?, visA? pirma apie tai reikAi??tA? kalbAi??ti ir A?itoje teritorijoje imtis veiksmA?. Ir tik paskui kalbAi??ti apie estetikAi??, apie literatAi??ros vertybes ir pan. Mano nuomone, tai svarbiausias skirtumas tarp maA?A?jA? ir didA?iA?jA? literatAi??rA?.

ai??i?? Esate daugelio RytA? ir Vidurio Europos kalbA? mokovas ir literatAi??rA? vertAi??jas, vertAi??te ir lietuviA? autoriA?, darAi??te paA?odinius vertimus kitiems vertAi??jams. Ar JAi??sA? domAi??jimasis vertimais buvo susijAi??s su moksliniu darbu?

ai??i?? VertAi??jui svarbiausia labai gerai mokAi??ti gimtAi??jAi?? kalbAi??. AA? galAi??A?iau iA? bet kurios kalbos versti, jeigu turAi??A?iau A?odynAi??. Kai dar buvau gimnazistu, A? mane kreipAi??si vengrA? televizija, nes turAi??jo trumpAi?? reportaA?Ai?? iA? Makedonijos. Niekada gyvenime iki tol nebuvau matAi??s makedonA? teksto, bet A?iek tiek mokAi??jau bulgariA?kai, turAi??jau makedonA?ai??i??vokieA?iA? A?odynAi??, ir to uA?teko.

DAi??l ryA?io su moksliniu darbu ai??i?? ir taip, ir ne, nes vertimai buvo susijAi?? ir su lietuviA? kalba, ir su kitomis literatAi??romis. Ai??miausi A?io papildomo darbo, kad A?eima galAi??tA? iA?gyventi. JaunystAi??je verA?iau kalnus, nes buvo pelninga finansiA?kai. Institute gaudavau labai maA?Ai?? algAi??, teko prisidurti vertimais. Kas savaitAi?? raA?ydavau nuomones apie knygas leidykloms, radijui, televizijai. Tai buvo labai naudinga kalbinei praktikai, nes skaiA?iau daugybAi?? lietuviA?, latviA?, rusA?, ukrainieA?iA? knygA?. Kita vertus, Ai??miausi ir tokiA? vertimA?, kurie priklausAi?? elito literatAi??rai. Buvau labai, labai darbA?tus. PrivalAi??jau bAi??ti. Mano A?mona Ana, vertAi??ja ir leidyklos redaktorAi??, uA?Ai??mAi?? ir A?eimos kapitonAi??s pareigas, neA?inau, kaip ji viskAi?? suspAi??jo. AA? tada nemokAi??jau raA?yti maA?inAi??le. ViskAi??, kAi?? paraA?ydavau, Ana perspausdindavo, neretai aA? jai diktuodavau, o mAi??sA? sAi??nus sAi??dAi??davo jai ant keliA?.

ai??i?? Papasakokite apie savo, kaip idAi??jA? generuotojo, knygA? serijA? sumanytojo veiklAi??.

ai??i?? Sugalvojau ir inicijavau tris knygA? serijas. VisA? pirma, XX a. RytA? ir Vidurio Europos prozos serijAi?? ai??zAuksinAi?? RytA? ir Vidurio Europaai???, kurioje iA?leista penkiolika tomA? (W. G. Sebaldas, dukart CzesAi??awas MiAi??oszas, rusA? postmodernistiniA? apsakymA? rinktinAi?? ai??i?? Jevgenijus Popovas, Dmitrijus Prigovas, Venediktas Jerofejevas ir t. t.). Labai gera serija, deja, nustota leisti, nes nepirko. Ai??prasta istorija A?iandien.

ai??i?? O ar iA? lietuviA? kas nors pateko A? A?iAi?? serijAi???

ai??i?? SerijAi?? pradAi??jo S. T. Kondroto ai??zA?alA?io A?vilgsnisai???, taip pat publikuotas Icchoko Mero romanas ai??zSaraai???. Ar A?inote S. T. Kondroto romano vengriA?kAi??jAi?? istorijAi??? Originalas Lietuvoje pasirodAi?? 1981-aisiais, o aA? jA? iA?verA?iau 1986 m. Kaip tik tais metais S. T. Kondrotas emigravo, todAi??l buvo iA?imtas iA? bibliotekA? ir uA?draustas, o pas mus knyga tik tada pasirodAi?? ir suksesAi?? turAi??jo fantastiA?kAi??. NeA?inomas lietuviA? autorius, pirmas romanas, vengriA?kai iA?leistas aA?tuoniA? tAi??kstanA?iA? egzemplioriA? tiraA?u, per dvi savaites iA?nyko iA? knygynA?. Tada paraA?iau recenzijAi??1, kad Lietuvoj irgi A?inotA?, koks raA?ytojas yra S. T. Kondrotas. Vengrijoje, be manAi??s, vienas didelis poetas paraA?Ai?? straipsnA? apie romanAi??, kuriame lygina jA? su gnostikA? filosofija. Mano biA?iulis slovAi??nas, kuris studijavo Vengrijoje vengrA? filologijAi??, stebuklingai mokAi??jo vengriA?kai ir turAi??jo privaA?iAi?? leidyklAi?? SlovAi??nijoj, teiravosi manAi??s, kAi?? vertAi??tA? iA?leisti iA? RytA? ir Vidurio Europos literatAi??rA?. Papasakojau jam, kad kaip tik planuoju naujAi?? groA?inAi??s literatAi??ros serijAi??, kuriAi?? pradAi??siu S. T. Kondroto romanu. Ai??itoje serijoje tai buvo jau antras romano leidimas. Daviau jam romanAi?? vengriA?kai, jis perskaitAi??, A?simylAi??jo iA? pirmo A?vilgsnio ir iA?vertAi?? A? slovAi??nA? kalbAi??. Taip S. T. Kondrotas laimAi??jo net slovAi??nA? literatAi??ros premijAi??. Paskui knygAi?? perskaitAi?? ir prancAi??zai, nes ParyA?iuj gyvenanti lietuvAi?? UgnAi?? Karvelis iA?vertAi?? romanAi?? A? prancAi??zA? kalbAi??. Iki A?iol, man atrodo, RytA? Europos literatAi??rose yra tik du universalios vertAi??s kAi??riniai ai??i?? ai??zAi??veikasai??? ir ai??zA?alA?io A?vilgsnisai???. Nors emigravAi??s S. T. Kondrotas nieko neberaA?Ai??, aA? su juo palaikau ryA?A?. Jis gyvena Los AndA?ele ir uA?siima juvelyriniA? kolekcijA? fotografavimu, iA? to gyvena. BandA?iau A?tikinti, kad reikAi??tA? kurti, o jis atsakAi??, kad raA?yti galAi??jo SovietA? SAi??jungoj, nes tada raA?ytojas turAi??jo laisvAi?? raA?yti. Dabar Amerikoj kapitalizmo sAi??lygomis jis turi iA?gyventi.

ai??i?? Dar grA?A?kime prie JAi??sA? mokslo darbA? ir kitA? dviejA? knygA? serijA?. Koks jA? pobAi??dis?

ai??i?? Antroji serija ai??i?? monografijos apie RytA? ir Vidurio Europos istorijAi??, A?vairiA? A?aliA? ir regionA?, pavyzdA?iui, BalkanA?. Ten yra ir Austrijos istorija, kuriAi?? pats verA?iau. A?odA?iu, aA? buvau stropus praeito amA?iaus pabaigoje, o paskui dar stropesnis tapau (juokiasi). LietuviA?ai??i??vengrA? kalbA? A?odynAi?? rengiau septynerius metus nuo 2000 m. Be to, tada dar dirbau Vengrijos mokslA? akademijos VengrA? literatAi??ros institute, kur nuo 1964 iki 1986 m. buvau LiteratAi??ros teorijos skyriaus bendradarbiu, o 1986 m. A?kAi??riau RytA? ir Vidurio Europos literatAi??rA? skyriA?, kuriam vadovavau. AA? daugiau raA?iau ne apie baltA? literatAi??ras, o apie baltA? istorijAi??, archeologijAi??, mitologijAi??. A?odynAi?? rengti literatAi??ros institute irgi buvo neA?manoma. Mano autoritetas ir statusas tada jau leido daryti kAi?? norAi??jau, bet oficialiai tai nefigAi??ravo instituto planuose, niekur ir niekada. Mano oficialus darbas niekada nebuvo baltistika. Visa baltistinAi?? veikla iA?liko kaip privatus interesas ir uA?siAi??mimas. Tiesa, mano darbas susilaukAi?? A?vertinimo. Be to, galAi??jau daryti kAi?? noriu, bAi??ti laisvas, o tai man visada svarbiausia.

TreA?ia knygA? serija buvo literatAi??rologinAi??s studijos apie Vidurio ir RytA? Europos literatAi??ras. Tai maA?os monografijos A?vairiomis temomis, labai populiarios ir perkamos, visi tomai. Ai??itos trys serijos labai svarbios, nes ne tik akademinAi?? publika daugiau suA?inojo apie regionAi??.

ai??i?? Dabar JAi??sA? darbus RytA? ir Vidurio Europos literatAi??rA? skyriuje tAi??sia trys instituto darbuotojai, tiriantys daugiausia slavA? literatAi??ras. O ar baltistikos studijos Vengrijoje turi A?pAi??dinystAi??, tAi??stinumAi??, ar esate savotiA?kas ai??zpaskutinis mohikanasai????

ai??i?? Kadangi baltistika, kaip minAi??jau, mano neoficialus darbas, institute ir negali bAi??ti tAi??stinumo. Bet uA? instituto ribA? yra mano, galima sakyti, asmeniniA? mokiniA?, kurie darbus gali plAi??toti, tik tarp jA? kol kas neatsirado literatAi??rologo. Bet, tikAi??kimAi??s, bus. Nesu paskutinis mohikanas, nes yra Aranka LaczhA?zi, Beatrix TAi??lgyesi, Monika BaA?r, kuri dabar dirba universitete Olandijoje. ai??zOxford University Pressai??? iA?leido jos knygAi?? apie XIX a. vengru, lenkA?, A?ekA? ir lietuviA? istoriografijAi?? (iA? lietuviA? A?eina Simonas Daukantas). Ji moka lietuviA?kai, latviA?kai, rumuniA?kai, lenkiA?kai. Labai miela mergaitAi??, deja, ji iA?nyko iA? mAi??sA? horizonto ir jau penkiolika metA? gyvena Vakaruose ai??i?? Anglijoje, Ai??kotijoje, Vokietijoje, dabar ai??i?? Olandijoje.

ai??i?? Fundamentalus JAi??sA? darbas buvo jau minAi??tas lietuviA?ai??i??vengrA? A?odynas, iA?leistas 2007 m. O kokA? savo mokslinA? tyrimAi?? pats labiausiai vertinate?

ai??i?? Geras klausimas, nes aA? jau seniai norAi??jau ai??zdidintisai???, dabar turiu progAi?? ( testosterone test. juokiasi).

ai??i?? Turite galvoje ai??zgirtisai????

ai??i?? Taip, girtis. Nereikia to priimti rimtai. A?odynas visada naudingas dalykas, dabar jau toks egzistuoja, bet stulbinamas faktas, kad tiekai A?moniA? to A?odyno prireikAi??. Beveik stebuklas. Jo nAi??ra Vengrijos knygynuose, nes iA?leistas Vilniuje, LietuviA? kalbos institute, o aA? gavau penkiasdeA?imt egzemplioriA? kaip honorarAi??. A?mogus, kuris nori A?odynAi?? A?sigyti, ateina pas mane ir aA? duodu, veltui, A?inoma. DidesnAi??s bibliotekos pirko iA? Vilniaus, o aA? jau trisdeA?imt A?eA?is egzempliorius iA?dalijau. Tie A?monAi??s, kurie gavo, tikAi??tina, ir panaudojo tAi?? A?odynAi??.

IA? savo baltistiniA? moksliniA? tyrimA? iA?skirA?iau iA?samA? baltistikos A?vadAi??2. Toks A?vadas ai??i?? kaip kapinAi??s, nes tai A?inynas, parankinAi?? knyga. Ten sukaupti visi faktai, bet skaityti iA? eilAi??s neA?manoma. TokiAi?? knygAi?? turi turAi??ti visos bibliotekos. Vienuolika metA? raA?iau A?iAi?? knygAi??. Joje esama A?domiA? dalykA?, kuriuos aA? vienintelis atradau. BaltA? proistorAi??je, apie VIai??i??VII a., buvo leiA?iai, bendra lietuviA? ir latviA? gentis. Latviai iA?Ai??jo A? A?iaurAi??, o lietuviai liko tose paA?iose teritorijose. TodAi??l latviai lietuvius vadina ai??zleiA?iai???. PirmAi?? kartAi?? pateikiau denacionalizuotAi?? baltA? mitologijos koncepcijAi??, nes, mano nuomone, mitologija, apskritai baltA? proistorAi??, labai nacionalizuota. Teko sukritikuoti baltA? mitologus ir tokius didelius rusA? autoritetus kaip Vladimiras Toporovas ir ViaA?eslavas Ivanovas. Tai genialAi??s A?monAi??s, bet vis tiek, mano nuomone, apie baltA? mitologijAi?? jie raA?o taip pat iA? nacionalistinAi??s perspektyvos, kaip ir patys lietuviai arba latviai mitologai baltistai. KeturiasdeA?imties puslapiA? mitologijos skyriA? dabar bandysiu iA?leisti angliA?kai atskira elektronine knyga.

ai??i?? Su kokiais interesais susijAi?? artimiausi moksliniai planai? Kiek A?inau, A?iuo metu tyrinAi??jate A?ydA? tautybAi??s raA?ytojA? kAi??rybAi?? nacionalinAi??mis kalbomis.

ai??i?? Taip, tiesa, bet tik keturiA? literatAi??rA? ai??i?? lietuviA? A?ydA?, vengrA? A?ydA?, lenkA? A?ydA? ir A?ekA? A?ydA?, nes jas geriausiai paA?A?stu. LietuviA?kai raA?anA?iA? A?ydA? literatAi??ra pati negausiausia iA? A?iA? keturiA?, o kitam eilAi??s gale atsiduria labai gausi vengriA?kai raA?iusiA? A?ydA? kAi??ryba. Kas antras vengrA? raA?ytojas yra A?ydas (juokiasi) ai??i?? A?ita tema mums labai aktuali.

ai??i?? Kaip JAi??s apibAi??dintumAi??te kultAi??rinAi??, mokslinAi?? aplinkAi?? A?iuolaikiniame BudapeA?te? Lietuvoje daug kalbama apie humanitaro padAi??ties nureikA?minimAi??, apie nuoA?alAi??je atsidAi??rusius ai??znerentabiliusai??? literatAi??ros mokslus ir mokslininkus. Ar Vengrijoje irgi panaA?i situacija?

ai??i?? VisiA?kai panaA?i visame regione. VengrA? galbAi??t dar prastesnAi?? situacija, nes turime tokA? ministrAi?? pirmininkAi??, kad blogesnio negalima A?sivaizduoti. Visi tie nauji ponai kenkia tautai, esu tuo A?sitikinAi??s, nes kuo A?mogus gabesnis, tuo geriau gali daryti bloga. Viktoras OrbA?nas yra gabus A?mogus, turi autoritetAi??, charizmAi??, todAi??l gavo du treA?dalius Parlamente. Tai diktatorius, vienintelis A?mogus, kuris partijoje daro kAi?? nori, o nori, kad visa Vengrija taptA? viena partija. KultAi??ra jA? maA?iausiai domina. Berniukas iA? provincijos.

ai??i?? Ar literatas, kaip ta A?uvelAi?? iA? JAi??sA? aA?tuntojo deA?imtmeA?io esAi?? ai??zRytA? europieA?io savitumasai???, vAi??l negrA?A?ta A? tAi?? paA?iAi?? surAi??dijusiAi?? voniAi?? (kuri man pasirodAi?? kaip nelaisvAi??s metafora), tik jau dAi??l kitA? prieA?asA?iA??

ai??i?? Ne, dabar jau kita situacija. Istorija nesikartoja, bet susijusi su tuo, kad mes nebuvome pasirengAi?? laisvei ai??i?? nemokAi??jome gyventi ai??zuA? kaA?kAi??ai???, o tik ai??zprieA? kaA?kAi??ai???, apie tai jau kalbAi??jom. Esame savo paA?iA? A?pAi??diniai. Dabar aA? perraA?yA?iau A?itos esAi?? pabaigAi??. Vieninteliu pavyzdA?iu, kaip iA?gyventi, mums buvo ir liko Ai??veikas. O vienintelis mAi??sA? tikslas anuomet toks ir buvo ai??i?? kaip iA?gyventi. Bet to per maA?a. TodAi??l mes ir uA?strigom. Neseniai paraA?iau straipsnA? apie ai??zAi??veikAi??ai???, kur teigiu, kad pats J. HaA?eko romanas yra tragiA?kas veikalas, bet to iki A?iol niekas neakcentavo.

Vengrijoje frazAi?? ai??zA?uvys surAi??dijusioj voniojai??? jau tapo bendriniu posakiu. P. EsterhA?zyai??i??io, vieno geriausiA? autoriA?, esAi?? rinkinys vadinasi ai??zStebuklingas A?uvies mokslasai???, bet A?iandien tai jau menkas mokslas.

ai??i?? Kokie kriterijai apskritai lemia literatAi??ros kokybAi???

ai??i?? Reikia turAi??ti literatAi??rinA? skonA?. O kaip lavinti skonA? ai??i?? daug skaityti. AA? skaitau nuo A?eA?eriA? metA? ir todAi??l turiu labai gerAi?? skonA? (juokiasi).

ai??i?? A?inau, kad visAi?? gyvenimAi?? palaikote ryA?ius su lietuviais, JAi??sA? svetingame bAi??ste BudapeA?to senamiestyje nekart kalbAi??ta lietuviA?kai, lankAi??si nemaA?ai A?inomA? lietuviA? kultAi??ros asmenybiA?, raA?ytojA?. Prisiminkite A?iuos vizitus.

ai??i?? Tikrai daug lietuviA? paA?A?stu, mAi??sA? namuose lankAi??si patys A?vairiausi. Man jie visi lietuviai ai??i?? ir nors yra skirtingA? paA?iAi??rA? bei talento, sveA?iuodamiesi buvo vieningi. Ne tik bendraudami su manim, bet ir tarpusavyje. Ne kartAi?? vieA?Ai??jo vienas geresniA? draugA? Tomas Venclova. Jis A?inojo, kad A?ia prieA? savaitAi?? lankAi??si Mykolas KarA?iauskas, irgi vienas mano geresniA? draugA?, bet tai netrikdAi?? harmonijos. Visi jie man vienodai mieli. Du kartus sveA?iavosi Vytautas Kubilius, labai geras A?mogus. Donatos MitaitAi??s sudarytoje knygoje apie V. KubiliA? yra ir mano atsiminimai. AtvykAi?? raA?ytojai ne po miestAi?? vaikA?A?iodavo, o sAi??dAi??davo ir skaitydavo ai??zAkiraA?iusai???, kitAi?? draudA?iamAi?? literatAi??rAi??.

ai??i?? Apibendrindami mAi??sA? pokalbA?, turbAi??t galAi??tume teigti, kad lituanistinAi?? ai??znelaisvAi??ai??? Jums buvo produktyvi?

ai??i?? Yra senas vengriA?kas posakis, iA?likAi??s iA? tA? laikA?, kai VengrijAi?? valdAi?? turkai: ai??zPaAi??miau A? nelaisvAi?? turkAi??, bet jis manAi??s nepaleidA?ia.ai??? O aA? galiu taip pasakyti: ai??zIA?mokau lietuviA?kai, ir A?i kalba nenori manAi??s paleisti.ai???

1 BevezetAi??s a baltisztikA?ba. ai??i?? Budapest: Osiris, 1997. ai??i?? P. 316; Foreward to the Past: A Cultural History of the Baltic People. ai??i?? Budapest: CEU Press, 1999. ai??i?? P. 419.

2 ?i??????Ni???i??Ni?? ?i??. ?i?????i????N?????N??????? Ni???????i???? // ?i????Ni?????i?? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni?????i??N?. ai??i?? 1986. ai??i?? Nr. 3. ai??i?? P. 113ai??i??119.