Apie MaironA?, kurio nAi??ra knygose

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??LiteratAi??ros klasika
AUTORIUS:Ai??Marcelijus Martinaitis
DATA: 2012-05

Apie MaironA?, kurio nAi??ra knygose

Marcelijus Martinaitis

KartAi?? vieno paA?A?stamo, vykstanA?io A? miestAi??, papraA?iau, kad turAi??damas laiko uA?bAi??gtA? A? kokA? nors knygynAi?? ir man paieA?kotA? Maironio poezijos. GrA?A?Ai??s skAi??stelAi??jo rankomis apgailestaudamas, kad nieko nerado, viskas jau iA?pirkta, mat paskelbti Maironio metai, jo kAi??ryba visiems ir visur reikalinga, tikriausiai jAi?? skaito, mokosi mintinai ir pan. Juk tie metai svarbus mAi??sA? kultAi??ros A?vykis.

Deja, jam turAi??jau pasakyti, kad aA? pajuokavau, todAi??l labai atsipraA?au. Juk poeto kAi??ryba, ypaA? poezija, jau visa iA?pirkta gana seniai ai??i?? gal prieA? 15ai??i??20 metA?, kada, atgavus NepriklausomybAi??, dar buvo leidA?iami poeto kAi??riniai. Jeigu gerai prisimenu, Maironio kAi??rybos leidyba nutrAi??ksta maA?daug 1995 metais, per atgautos NepriklausomybAi??s laikotarpA? iA?leidus tik vienAi?? kitAi?? jo kAi??rybos knygAi??. A?ia nekalbu, kiek buvo iA?leista mokyklA? bibliotekoms skirtA? ai??zMokinio skaitiniA?ai???.

Tuo tarpu per visAi?? sovietmetA? iA?leista apie trisdeA?imt A?vairaus pobAi??dA?io knygA? knygeliA?, atitinkamai parengtA?, cenzAi??ruotA?, ai??zredaguotA?ai???, ai??zidAi??jiA?kaiai??? apdorotA?, o vis dAi??lto Maironio eilAi??raA?A?iA?. TA? knygeliA?, gerokai suskaitytA?, gali ir A?iandien rasti bibliotekose ar tarp kokio nors vyresnio inteligento knygA?. Jomis naudosimAi??s ir dabar, rengdami Maironio metA? paminAi??jimus.

Taigi, skaitykit jas, lietuviai patriotai, giedokite, mokykitAi??s iA? jA? mylAi??ti LietuvAi?? tAi??vynAi??. Vienas kultAi??ros ministras sakAi??: kam leisti naujas knygas, skaitykite senas, jA? pakankamai iA?leista! Ai??tai iA? kokiA? knygA? lietuviai A?vairiom patriotinAi??m progom A?iandien priversti giedoti ir deklamuoti MaironA?!

Vienas pagyvenAi??s paA?A?stamas, paklaustas, iA? kur jis moka tiek Maironio eilAi??raA?A?iA?, juos gieda, atsakAi??: iA? galvos, t. y. iA? atminties, iA? klausos, kAi?? A?vairiom progom buvo girdAi??jAi??s nuo vaikystAi??s, pokario metais. Tik paA?iA? knygA? neturi.

Tas jo pasakymas man labai A?strigo. MaironA? dabar ne vienam tenka ai??zneA?iotis galvojeai???, nereikia skaityti iA? lentynos iA?sitraukus knygAi?? ir po to jAi?? padAi??ti atgal ir uA?mirA?ti.

A?moniA? ai??zgalvoseai??? Maironio yra daugiau negu iA?leistA? knygA? egzemplioriA?. Taigi poetas nAi??ra ai??ztiraA?inisai???, A? brangius virA?elius A?spraustas klasikas. Jis turbAi??t vienintelis, kuris daugeliui A?inomas ai??ziA? galvosai???, per daug nepasigendant net knygA?. Jo poezija nAi??ra tik ai??zknyginAi??ai???, uA?raA?yta raidAi??mis, ai??i?? ji ir ai??zA?garsintaai??? A?moniA? atmintyje.

Maironio metus pasitikome gerokai apsnAi??dAi??, tik dabar susigriebta, kad reikia ai??zkAi?? nors iA?leistiai??? su menkais pinigais, kuriA? uA?tektA? kokiam iA?laidA?iam seimAi??nui arba dar vienam ai??zvamzdA?iuiai??? Neries krantinAi??je. Juk mAi??sA? A?ymiausias klasikas turi daug laiko, palauks lietuviA?koje amA?inybAi??je!

Dar vis laukia ir kiti mAi??sA? A?ymiausi klasikai, kai kurie jau iA?pirkti sovietmeA?iu. Apskritai kartais bAi??na gAi??da uA?eiti A? knygynus, tada aiA?kiai pamatai, kAi?? mAi??sA? valstybei reiA?kia istorija, klasika, A?ymiausi praeities A?monAi??s, Maironis.

Tiek to. O juk Maironio kAi??ryba, kaip jau sakiau, A?inoma ne vien tik knyginiu, o ir gyvu pavidalu, reiA?kiasi visai kitu buvimu ai??i?? kaip kalba, giedojimas, A?moniA? subuvimas, susijAi??s su biografijomis ar tautos likimu.

TodAi??l daA?nai prisimenama ne knyga, jos virA?elis, o kur tekstai buvo iA?girsti, skaityti, kas tuo metu vyko, kas mus susieja ir su savo paA?iA? buvimo istorija. Taip poezija tampa atmintimi, biografijA? savastimi, A?gydama ne vien emocinA?, bet ir istorinA? matmenA?.

A?ia tiktA? prisiminti V. MykolaiA?io-Putino A?odA?ius: ai??zMano kartos A?monAi??ms Maironis daugiau negu poetas. Mes A?inome daug didesniA? poetA? uA? MaironA?, taA?iau Maironis mums kaA?kas daugiau negu jie.ai???

Galima tarti, kad Maironis ir kitoms kartoms, ne vien Putino, buvo ir yra daugiau negu poetas, pasakyA?iau ai??i?? daugiau negu Maironis, kuris netelpa vien A? knygas, akademinius literatAi??rinius raA?inius. Tam tikrais laikotarpiais jis tampa dabartiniu, dabarties poetu, koks neseniai buvo kylant Atgimimo bangai, o po to pasitraukia A? saugiAi?? klasikos zonAi??.

IA?kilus reikalui, poetas tarsi perkuriamas ar iA? naujo sukuriamas, jo kAi??rybai suteikiant daug naujA? reikA?miA?, kuriA? pats kAi??rAi??jas galAi??jo net nenumanyti. Juk daA?nai A?ymi kAi??rybinAi?? asmenybAi?? tarsi perkuriama pagal tam tikrus jos kodus, nebAi??tinai literatAi??rinius.

Jau dabar matyti, kiek visokiA? MaironiA? yra buvAi??, o ir dar bus, tik neA?inia ai??i?? kokiA?. Toks yra klasikA? veikimas, jie nuolat atkuriami, net ir tada, kada jA? jau nAi??ra. Ar Maironis suprastA?, kAi?? mes A?iandien apie jA? kalbam, raA?om? Ypatingais laikotarpiais jA? kAi??ryba atsiskiria nuo grynai literatAi??riniA? interpretacijA? ir ima veikti. KAi??ryba A?siterpia A? A?vairius A?vykius, gyvenimo reiA?kinius.

NepriekaiA?tauju tiems, kurie kAi??rybAi?? supranta kaip saviraiA?kAi??, asmenybinAi?? reiA?kimosi galimybAi??, sietinAi?? su aukA?tais intelektiniais A?sijautimais. Yra graA?ios poezijos ir Lietuvoje, ir pasaulyje, kuri gali A?vairiai reikA?tis turAi??dama tam tikrAi?? savos klasikos fonAi??.

Maironis iA?laisvino kAi??rybAi?? visiems kitiems, su juo ir po jo pratrAi??ko lietuviA? poezija, pasipylAi?? A?vairiausi bandymai, stiliai, epigonai. Su juo lietuviA? literatAi??ra pasijuto saugi, saugAi??s net ir tie, kurie neigAi?? MaironA?, atmesdami jo retorikAi??, deklamacines figAi??ras. Tai patyrAi?? poetas dar gyvas bAi??damas.

Galima sakyti, kad Maironis A? lietuviA? kultAi??rAi??, poezijAi?? A?vedAi?? linijinio, iA? praeities A? ateitA? tekanA?io istorinio laiko sampratAi??, su istorija susijAi?? vaizdiniai, asmenybAi??s pirmAi?? kartAi?? pasirodAi?? jo eiliuotoje kAi??ryboje. Taip atsirado laikA? jungtis, nes laikas tradicinAi??je lietuviA? kultAi??roje tarsi stovAi??davo vietoje (tautosaka), K. DonelaiA?io ai??zMetuoseai??? paklusdavo kalendoriniA? ciklA? ritmui arba nutrAi??kdavo, nudA?iAi??davo kaip A. Baranausko ai??zAnykA?A?iA? A?ilelyjeai???.

Maironio poezijoje laikas jauA?iamas ne kaip intriguojanA?iA? A?vykiA? sAi??raA?as, o kaip savAi??s A?sivaizdavimo bAi??das istorijoje, kultAi??ros vidinAi?? sAi??riA?a, iA? kartos A? kartAi?? perduodama sugestija. A?mogus, veikiamas jo poezijos, Ai??mAi?? jaustis teisAi??tas istorijoje, kurioje jam priklausAi?? ir priklauso ne paskutinAi?? vieta ir niekas neturi galios jo iA? ten iA?varyti, pavergti jo praeitA?.

Ne be Maironio A?taigos pastaraisiais deA?imtmeA?iais mAi??sA? A?monAi??s, jausdamiesi esAi?? teisAi??ti istorijoje, drAi??siai stojo prieA? okupacinA? reA?imAi??. Poezija tampa ne tik poezija, bet ir visuotinu sutarimu, sutartimi anksA?iau, negu tai A?teisinama visokiais A?statymais.

Gal per daug nenukrypsiu nuo tiesos, sakydamas, kad Maironis savo poezija yra mAi??sA? A?vesdintojas A? naujAi??jAi?? pasaulio istorijAi??, eschatologinAi?? laiko sampratAi?? ai??i?? svarbiausiAi?? krikA?A?ionybAi??s ir VakarA? kultAi??ros veikmAi??s laikAi??, kitaip sakant, jo kAi??ryboje pasirodAi?? A?mogus, atsakingas uA? praeitA?, dabartA? ir ateitA?.

Su Maironio poezija dar negausioje to meto literatAi??roje A?vyko dar vienas svarbus lAi??A?is. A?odis, kuris atrodAi?? tinkAi??s vien etnografiniams vaizdeliams, kaimo A?moniA? buiA?iai ir charakteriams apraA?yti, bene pirmAi?? kartAi?? Ai??mAi?? tikti sudAi??tingoms vidinAi??ms refleksijoms reikA?ti. Jis buvo iA?vestas A? naujas vartojimo lankas iA? etninAi??s aplinkos, dainuotinAi??s ir sakytinAi??s kalbos, kur jo reikA?mes saugojo bendruomeninAi??s tradicijos, apeigos ir paproA?iai, o ne knyga, raA?tas, kultAi??ros institucijos, mokykla, universitetA? katedros.

Su poezija ir per poezijAi?? vyko savitas kalbos supasaulietinimas, jAi?? A?raA?ant A? bendrus europinAi??s kultAi??ros kontekstus, iA? ten perimant naujus raiA?kos bAi??dus, temas, vaizdinius. Buvo perA?engtos tradicinAi??s vaizduotAi??s ribos, A?A?engiant poezijai A? platesnes kultAi??ros ir istorijos erdves. Tai savotiA?kas lietuviA?kos poezijos praplatAi??jimas, iA?siplAi??timas A?vairiomis kryptimis.

Mums reikia suvokti, kaip to meto eiliuoti Maironio tekstai tiek savo intonacijomis, A?vaizdA?iais, vaizdiniais, sAi??vokomis skyrAi??si nuo tuometAi??s poezijos, dar neatsiskyrusios nuo dainuotiniA?, folkloriniA? intonacijA?. Taigi Maironio poezija jauA?iama kaip ypatingas gimtosios kalbos pavartojimas lietuviA? kultAi??roje ir literatAi??roje.

Su jo kAi??ryba iA?kilo vadinamasis aukA?tasis iA?raiA?kos stilius, naujo pobAi??dA?io A?odynas, be kurio kaA?in ar bAi??tA? atsiradAi??s, sakysime, lietuviA?kasis simbolizmas, kuriam tokiu bAi??du buvo paruoA?tos kalbinAi??s bei stilistinAi??s galimybAi??s, praAi??jusio amA?iaus modernizmas su A?vairiomis prieA?prieA?omis, sugestijomis, nuosmukiais ir pakilimais, Ai??mAi?? veikti savotiA?ka kAi??rybinAi??s raidos intriga, staigus stiliA?, krypA?iA?, asmenybiA? iA?kilimas, ko iki Maironio dar beveik nebuvo.

Taigi poetas uA?Ai??mAi?? didelius lietuviA?kos A?emAi??s, kalbos ir istorijos plotus, kuriuose vAi??liau A?ia atAi??jusiems, rodos, lieka tik tvarkymo, apkarpymo, vaisinimo, A?teisinimo, apmatavimo, dirvos kultAi??rinimo darbai, tenka nuolat valyti upes, rinkti terA?alus, perkAi??linAi??ti savo oA?ius iA? juodai nugrauA?tA? ganyklA?. Maironis dar galAi??jo rinktis graA?iausias neuA?terA?tas upes, kalnus, girias, o mums lieka tupinAi??ti prie maA?A? neiA?vaizdA?iA? gAi??lyA?iA?, apraA?inAi??ti visokius savo dvasinius nikius, siekiant kaip nors pralenkti ar prilygti pirmajam lietuviA? lyrikos klasikui.

NeA?inau, kAi?? daugiau galiu apie MaironA? pasakyti A?iandien. YpaA? kai vis labiau tolstama nuo jo, nuo savo A?alies istoriniA? ir patriotiniA? sugestijA?, manant, kad mums to daugiau nereikia ir nereikAi??s, kad mums uA?teks to, kAi?? nusiA?iAi??rime Europoje.

Nesakau, kad MaironA? reikia kasdien skaityti kaip A?ventAi?? raA?tAi??. JA? reikia matyti ne vien ant 20 litA? banknoto, bet ir knygose, knygynuose, bibliotekose, kaip matome Gedimino pilA? su trispalve. NebAi??game tuoj kopti A? kalnAi??, o tai darome, kai kas nors mums nutinka, imame giedoti ar skaityti MaironA?, kuriame sutelkta tautos atmintis.

MaironA? A?iandien sunku pamatyti, uA?goA?tAi?? visokiA? miglA?, juo labiau kad ir mAi??sA? humanitarinAi?? kultAi??ra yra nustumta A? valstybAi??s paA?alius, A?sigalAi??jus vadinamajam politiniam ir verslo elitui, apie kurA? kadaise taip rAi??sA?iai raA?Ai?? Maironis. O dar A?A?Ai??lesnis tas ai??zelitasai??? sugrA?A?o daugiau nei po pusAi??s A?imto metA?.

Jau dabar matyti, kad Maironio metai nebus iA?skirtinis A?vykis Lietuvoje, neturAi??s iA?liekamosios vertAi??s, A?enklA?, kurie taptA? prisiminimu ateities kartoms. Kartais atrodo, kad mes neturime garbingA? istoriniA? datA?, net, sakysime, A?algirio mAi??A?io paminAi??jimas Lietuvoje praAi??jo beveik nepastebAi??tas. Kartais net baisu pagalvoti: dar kartAi?? istorijoje mes prarandame savo istorinAi?? savigarbAi??, pasinAi??rAi?? A? visokias intrigas.

Tuo tarpu Maironis yra ne vien tik literatAi??ros, bet jau ir valstybAi??s politikos reiA?kinys, reprezentuojantis valstybingumAi??, tokia pat reikA?minga figAi??ra kaip ir Jonas BasanaviA?ius, Vincas Kudirka. Komercializuotoje visuomenAi??je vis labiau nyksta supratimas, kaip ir iA? ko kuriama valstybAi??. Juk ne vien statant stiklinius dangoraiA?ius, tiesiant kelius. Mes vis dar esame todAi??l, kad kuriame, kalbame savo kalba.

RudenA?, minint Maironio metus, bus pasakyta daug graA?iA? kalbA?, nes tai sutaps su Seimo rinkimais. Ai??iuo vardu bus patogu pridengti savo iA?blAi??susA? patriotizmAi?? ir, nepaisant to, patriotizmo mokyti visus kitus.

Ai??iaip ar taip, Maironio metai atidengia A?sigalAi??jusA? abejingumAi??, diletantizmAi??, uA?marA?umAi??, retoriniA? figAi??rA? tuA?tybAi??, neA?galumAi?? bAi??ti savo kraA?to, valstybAi??s, tautos A?mogumi. Juk labai lengva deklaruoti savo patriotizmAi?? nieko nepadarius ir net neketinant daryti.

Reikia manyti, kad mAi??sA? A?monAi??ms po visA? iA?kilmiA? vAi??l liks tik 20 litA? banknotai su Maironio atvaizdu. Tie nuA?iupinAi??ti banknotai eis per rankas, bus prekiaujama, duodami kyA?iai, o banditai juos atiminAi??dami uA?muA?inAi??s senukus ir senutes paskutiniuose Lietuvos vienkiemiuose.

Jau beveik A?pusAi??jus Maironio metams, vis galvojama, kaip kAi?? greitai ir pigiai padaryti, kad visi vAi??l kaip nors susiburtA? A? didA?iulA? chorAi?? ir pagiedojAi?? iA?siskirstytA? kas sau, ir netrukdytA? toliau be jokios istorinAi??s atsakomybAi??s tvarkyti valdA?ios, pinigA?, verslo dalykA?.

Juokais esu pasiAi??lAi??s labai nebrangA? bAi??dAi??, kaip vAi??l visus bent trumpam sutelkti, kad vAi??l imtA? giedoti poetAi??. ReikAi??tA? A? MaskvAi?? paraA?yti Putinui ir uA?sipraA?yti, kad leistA? pasamdyti rusA? kareiviA? pulkAi?? ar didesnA? dalinA? kokiai savaitei, kad jie Vilniaus, o paskui Kauno ir kitA? miestA? gatvAi??mis vaA?inAi??tA? su savo ai??zbAi??tAi??eraisai???. Ai??tai tada neraginti visi uA?giedotA? gatvAi??se, aikA?tAi??se. Juk ta kariuomenAi?? ne taip seniai iA? Lietuvos buvo varoma ne ginklais, bet ir Maironio A?odA?iais.

Tik vienas pavojingas dalykas. Tos A?alies kariuomenAi??, vienAi?? kartAi?? atAi??jusi, neA?ino, kada iA?eiti.