Apie meilAi?? Islandijai, ai??zSielos krantusai??? ir kitus apreiA?kimus

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Ieva SteponaviA?iAi??tAi??-AleksiejAi??nienAi??
DATA: 2014-02

Argi gali lietuvis nemylAi??ti Islandijos ai??i?? maA?ytAi??s tolimos A?alies, kuri kone iA?kart po Sausio A?vykiA? pirmoji drAi??siai pripaA?ino LietuvAi?? nepriklausoma valstybe? Savo dAi??kingumAi?? esame reiA?kAi?? ne viena skambia pilietine ir kultAi??rine akcija: jau tapo tradicija birA?elio 17-Ai??jAi??, Islandijos nepriklausomybAi??s dienAi??, A?ios A?alies garbei pavadintoje gatvAi??je garsiai tarti: ai??zAA?iAi?? tau, Islandija.ai??? PilietiniA? iniciatyvA? dirbtuvAi??s ai??zBalta arbataai??? atstovo Manto Tito Urbono pastangomis A?iAi?? akcijAi?? lydi smagAi??s islandiA?kos tematikos renginiai: kultAi??riniai, politiniai, kulinariniai.

LogiA?ka bAi??tA? manyti, kad lietuviai nuoA?irdA?iai domisi A?ios A?alies istorija, kultAi??ra, ne vienas mokosi jos kalbos ar bent svajoja apie jAi?? kaip apie savo kelioniA? tikslAi??. Ar meilAi?? Islandijai yra A?is tas daugiau uA? deklaratyvA? priminimAi?? sau patiems, kad esame svarbAi??s, nusprAi??skime kiekvienas individualiai. Net jei atsakymas bAi??tA? neigiamas, gAi??dytis neverta ai??i??islandai irgi kartais pasiA?aipo iA? jiems, kaip ir daugeliui maA?A? tautA?, bAi??dingo susireikA?minimo. Baltasaro KormA?kuro komedijoje ai??z101 Reikjavikasai??? (2000) pirmas klausimas, kurA? besilinksminantys vietiniai uA?duoda pirmAi?? kartAi?? sutiktai ispanei, primena tAi??, kokA? mes daA?nai uA?duodame A? LietuvAi?? atvykusiems svetimA?aliams: ai??zJAi??s ai??i?? uA?sienietAi??? Kaip jums patinka Islandija?ai??? PanaA?ios gaidos skamba ir lietuviA? raA?iniuose konkursui ai??zParaA?yk laiA?kAi?? ai??i?? laimAi??k bilietAi?? A? ReikjavikAi??ai???: ai??zMiela Islandija, apie tave A?inau tiek, kad, manau, iA?drA?sA?iau sudalyvauti ai??zprotmAi??A?yjeai???. Jau penktos klasAi??s istorijos olimpiadoje nedvejodama raA?iau tavAi??jA? vardAi?? prie klausimo: o kas gi pirmoji iA? uA?sienio valstybiA? iA?drA?so 1991 metais pripaA?inti Lietuvos nepriklausomybAi???ai??? Arba tam paA?iam konkursui skirtame eilAi??raA?tyje: ai??zTik ragai ant A?almA? / nebekelia paniA?kos baimAi??s / nes vainikas ant jA? / iA? lietuviA?ko lauko ramuniA?.ai???1

Islandijoje niekada nebuvau, islandA? kalbAi?? suprantu tik tiek, kiek leidA?ia kitos skandinavA? kalbos mokAi??jimas. Vis dAi??lto esu arti tA?, kuriems Islandija ir tai, kas islandiA?ka, yra svarbi gyvenimo dalis. Vienas iA? tokiA? A?moniA? ai??i?? mano kolegAi?? Rasa BaranauskienAi??, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centre dAi??stanti senAi??jAi?? islandA? literatAi??rAi?? ir A?iuolaikinAi?? kalbAi??, tyrinAi??janti senovAi??s skandinavA? ir keltA? kontaktus, verA?ianti Islandijos A?vairiA? laikotarpiA? literatAi??rAi??. Profesiniai ir biA?iuliA?ki ryA?iai sieja mane ir su kitais lietuviA? mokslininkaisai??i??islandistais: Taivane gyvenanA?iu Aurelijumi VijAi??nu, tarp Vilniaus, Kauno ir Oslo migruojanA?iu kolega Ugniumi MikuA?ioniu, jA? visA? trijA? mokytoja, pirmAi??ja Skandinavistikos centro senosios islandA? literatAi??ros dAi??stytoja, daugybAi??s islandiA?kA? knygA? vertAi??ja Rasa Ruseckiene. A?inoma, arA?iausiai yra mano mama Svetlana SteponaviA?ienAi??, irgi iA?vertusi nemaA?ai islandA? literatAi??ros, tiesa, daugiausia A? gimtAi??jAi?? rusA? kalbAi??, tyrinAi??jusi HalldA?ro Laxnesso kAi??rybAi??. Kad atsidAi??rAi?? Lietuvoje, irgi, galima sakyti, lAi??mAi?? islandA? kalba ai??i?? 7-ajame praeito amA?iaus deA?imtmetyje studijuodama aspirantAi??roje (dabar doktorantAi??ra) Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) universitete lankAi?? Michailo Steblin-Kamenskio2 (1903ai??i??1981) senosios islandA? kalbos seminarAi??, kur susipaA?ino su bAi??simuoju mano tAi??A?iu.

IslandA? esu maA?iusi daug ir A?vairiA?: pirmaisiais NepriklausomybAi??s metais tAi??vA? svetainAi??je, dAi??kodami mamai uA? vaiA?ingumAi??, net giedojo Islandijos choro FA?stbrAi??Ai??ur vyrai. MenininkA? ir mokslininkA? iA? Islandijos apsilankydavo pas mus ir sovietmeA?iu, jie bAi??davo linksmi, atsipalaidavAi??, vilkAi??davo dailiais megztiniais. (Vadinamieji Lopapeysur, mezgami be jokios siAi??lAi??s, yra islandA? tautodailAi??s pasididA?iavimas. Jie ne tik puikiai saugo nuo A?varbiA? vAi??jA?, bet ir traukia akA? raA?tA?, atspalviA? turtingumu, nors mezgami iA? nedaA?ytos vilnos.) Bet atvykAi??liai mane stebino kur kas maA?iau negu keistas dAi??dAi?? giedromis kaip Vladimiro Putino akimis ai??i?? atlydAi??jAi??s sveA?ius, jis visAi?? vakarAi?? tylomis sAi??dAi??davo svetainAi??s kamputyje arba lAi??kuriuodavo uA? durA?.

Ai??Ai??iais laikais su islandais daA?nai susiduriu pagal profesijAi?? ai??i?? dAi??stant skandinavA? literatAi??rAi??, kontakto su islandA? kultAi??ra iA?vengti neA?manoma, o ir nesinori. PavyzdA?iui, neseniai Skandinavistikos centrAi?? pasiekAi?? pirmoji Lietuvoje iA?leista islandA? poezijos knyga ai??i?? JA?hanno HjA?lmarssono ai??zSielos krantaiai???. Ai??io neabejotinai vieno A?domiausiA? A?iuolaikiniA? islandA? poetA? eilAi??raA?A?ius atrinko ir iA?vertAi?? Rasa RuseckienAi??, subtiliai iliustravo dailininkAi?? A?ivilAi?? JackAi??naitAi??-Ai??antarienAi??, iA?leido Homo Liber. Tai geras pretekstas apA?velgti, kaip plaA?iai islandA? kultAi??ra gali atsiverti Lietuvoje gyvenanA?iam A?mogui. A?inoma, nepretenduoju aprAi??pti absoliuA?iai visko, be to, A?iame raA?inyje minimi A?monAi??s ir reiA?kiniai daA?nai yra susijAi??, tad jis pagal struktAi??rAi?? greiA?iau primena mozaikAi?? nei grieA?tai sustyguotAi?? mokslinA? straipsnA?.

LietuviA?ka Wikipedios versija Islandijos kultAi??rAi?? pristato keturiais pavidalais ai??i?? tai (1) roko muzika (The Sugarcubes, BjAi??rk, Sigur RA?s ir kiti), (2) bene aukA?A?iausias pasaulyje raA?tingumo lygis, meilAi?? intelektualiems uA?siAi??mimams: ai??zliteratAi??rai, menui arba A?achmatamsai???, (3) ypatingas savo A?alies nepriklausomybAi??s vertinimas ir kultAi??rinio iA?skirtinumo suvokimas ai??i?? didA?iavimasis kilme iA? vikingA? ir islandA? kalba, artima tai, kuria kalbAi??ta vikingA? laikais, (4) realiai egzistuojanti lyA?iA? lygybAi?? kaip ypatinga islandA? kultAi??ros dalis.

Ai??

Vyrai ir moterys

Ketvirtasis aspektas, nors ne visada A?traukiamas A? tradicinAi?? kultAi??ros sampratAi??, be abejonAi??s, yra svarbi islandA? gyvenimo dalis, turinti gilias A?aknis (iA? jA? sA?gA? A?inome, kokios stiprios bAi??na islandAi??s). Tai A?domi ir plati tema, kuriai vertAi??tA? skirti atskirAi?? tekstAi??. A?ia paminAi??siu tik tiek, kad Pasaulio ekonomikos forumo reitinge Islandija jau penktAi?? kartAi?? yra lyderAi?? pagal vyrA? ir moterA? lygias galimybes (Lietuvai 2013-aisiais teko 28-oji, Latvijai ai??i?? 12-oji, Estijai ai??i?? 59-oji vieta). TAi?? iliustruoja ir Lietuvai svarbus faktas: 2012 m. A? prezidentAi??s postAi?? kandidatavo ir labai arti pergalAi??s buvo AzA?ra ArnA?rsdA?ttir ai??i?? viena ryA?kiausiA? Islandijos A?urnalisA?iA?, A?viesaus atminimo profesoriaus, Lietuvos garbAi??s konsulo Islandijoje ArnA?ro Hannibalssono (1934ai??i??2012) duktAi??, JA?no Baldvino Hannibalssono, kuris mums lemtingais metais buvo Islandijos uA?sienio reikalA? ministras, dukterAi??A?ia. Vykstant rinkimA? kampanijai, ji laukAi??si treA?io vaikelio, kuris gimAi?? prieA? pat rinkimus, ir uA? jAi?? balsavo didA?ioji dalis Islandijos intelektualA?, daug kitA? A?moniA?, ypaA? jaunimo.

AtrodytA? paradoksalu, bet moterA? literatAi??ros tyrinAi??tojai pastebi, kad islandAi??s raA?ytojos (o jA? yra nemaA?ai ir puikiA?) iki A?iol nAi??ra tinkamai reprezentuojamos. KurioziA?ka, kai raA?ytojas ir publicistas Hilmaras JA?nssonas straipsnyje, aptarianA?iame islandA? literatAi??rAi??, teisinasi apie moteris autores kalbAi??jAi??s nedaug ir A?ada ai??zA?iAi?? klaidAi??ai??? iA?taisyti ai??i?? taigi gana plaA?iai apA?velgia 8 autorius vyrus, bet vos dvi pastraipas skiria visai islandA?iA? raA?ytojA? kAi??rybai3

Muzika

Wikipedia pirmiausia pamini islandA? rokAi?? (ar postrokAi??), kuris Lietuvoje yra A?inomas ir mAi??gstamas, ypaA? jaunimo. NetrAi??ksta grupAi??s Sigur RA?s gerbAi??jA?, Vilniuje yra koncertavusios grupAi??s mA?m, FM Belfast, GusGus, A?rstAi??Ai??ir, o raA?ytojas SjA?nas daug kam geriau A?inomas ne kaip romanA? ar eilAi??raA?A?iA?, o kaip tekstA? BjAi??rk dainoms autorius. Ai??iuolaikinAi?? islandA? muzikAi?? yra trumpai apA?velgAi??s Mindaugas Peleckis, kalbAi??damasis su avangardinAi??s muzikos atstovu JA?hannu JA?hannssonu.4

Islandija garsAi??ja ir klasikinAi??s muzikos kultAi??ra. Reikjavike neseniai pastatyta Harpos salAi??, pernai A?vertinta Mieso van der Rohes A?iuolaikinAi??s architektAi??ros premija, ai??i?? tai supermodernus projektas, griaunantis mitAi?? apie islandA? kultAi??rinAi?? izoliacijAi?? ir A?lovinantis menA? sintezAi??. Ai??iame menA? panteone A?alia EuterpAi??s ir KaliopAi??s mielai puotautA? architektAi??ros, dizaino, kitA? A?iuolaikiniA? menA? ir net kulinarijos mAi??zos, jei senovAi??s graikai bAi??tA? numatAi?? joms vardus. A?ia skamba A?vairiA? laikA?, kraA?tA? ir stiliA? muzika, rengiamos parodos ir konferencijos, o prabangus restoranas didA?iuojasi ai??zgeriausia prancAi??ziA?ka ir daniA?ka virtuveai???. Harpoje koncertavo ir maestro Donatas Katkus su Ai??v. Kristoforo orkestru, beje, Islandijoje lankAi??sis jau ne kartAi??, pakvietAi??s A? LietuvAi?? nemaA?ai islandA? klasikinAi??s muzikos atlikAi??jA?, pristaA?iusiA? ir islandA? kompozitoriaus JA?no Nordalio (g. 1926) kAi??rinius. Harpa yra ne tik Islandijos simfoninio orkestro, nacionalinAi??s operos, Reikjaviko bigbendo, bet ir peliuko Maximus Musikus namai. Tai knygeliA? vaikams, populiarinanA?iA? simfoninAi?? muzikAi?? ir jau iA?verstA? A? keletAi?? pasaulio kalbA? (lietuviA?kai kol kas ne), personaA?as. Jo istorijAi?? kuria pagrindinAi?? Islandijos simfoninio orkestro fleitininkAi?? HallfrAi??Ai??ur Ai??lafsdA?ttir, o iliustruoja altistas ThA?rarinnas MA?ras Baldurssonas. LiteratAi??rinA? akcentAi?? salei suteikia ir jos vadovo HalldA?ro GuAi??mundssono figAi??ra. Ai??is literatAi??ros tyrinAi??tojas ir raA?ytojas, ilgus metus vadovavAi??s MA?l og menning leidyklai, 2004 m. buvo apdovanotas Islandijos nacionaline literatAi??ros premija uA? Nobelio premijos laureato HalldA?ro Laxnesso biografinAi?? knygAi??, jau iA?verstAi?? A? danA?, A?vedA?, norvegA?, vokieA?iA? ir anglA? kalbas. Laxnessui skirtame seminare, kurA? neseniai surengAi?? Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras ir VenclovA? namai-muziejus, jis virtualiai pristatAi??, labai A?domiai komentuodamas, A?ios kontroversiA?kai vertinamos, bet neabejotinai talentingos asmenybAi??s kAi??rybAi??.

Ai??

Filmai

Scanorama tradiciA?kai parodo kelis puikiai parinktus islandA? filmus, kuriems A?iAi??rovA? netrAi??ksta (nedaug kas iA? Lietuvos kultAi??riniA? renginiA? galAi??tA? varA?ytis su A?io festivalio sAi??kme). IslandA? kinematografas aprAi??pia labai plaA?iAi?? nuotaikA? ir raiA?kos bAi??dA? skalAi?? ai??i?? nuo A?velnaus lyrizmo iki kone pornografinio arba juodojo humoro. OpAi??s socialiniai, amA?ini egzistenciniai klausimai Hafsteinno Gunnaro SigurAi??ssono filme ai??zBet kuriuo keliuai??? (2011) ir jau minAi??toje komedijoje ai??z101 Reikjavikasai??? gliaudomi, pasitelkiant groteskiA?kai keistas situacijas, bent jau taip atrodo A?velgiantiems iA? A?alies. O GrAi??muro HA?konarsono ai??zDausoseai??? (2010), FriAi??riko AzA?ro FriAi??rikssono filme ai??zMama Gogoai??? (2010) arba romanA? ekranizacijose ai??i?? ai??zVisatos angelaiai??? (1995) pagal Einaro MA?ro GuAi??mundssono romanAi??, ai??zVelniA? salaai??? (1996) pagal Einaro KA?rasono kAi??rinA? ai??i?? kasdienybAi??s vaizdams suteikiami islandA? menui bAi??dingi magiA?kojo realizmo bruoA?ai. Beje, Lietuvoje gerais islandiA?kais filmais galima uA? visai nedidelA? mokestA? legaliai mAi??gautis kasdien ai??i?? interneto svetainAi?? http://icelandiccinema.com/.

Ai??Ai??

Vaizduojamasis menas

IslandA? dailAi?? mAi??sA? A?alyje irgi reprezentuojama, nors ne taip reguliariai kaip kinas. Penkios Start Art grupAi??s menininkAi??s Vilniuje ir PanevAi??A?yje pristatAi?? parodAi?? ai??zChronotopologijaai???, supaA?indinanA?iAi?? su savita kAi??rybine filosofija, ai??zkuri nagrinAi??ja laiko, vietA? ir istorijos sAi??vokasai???.5 NetikAi??toje jungtyje su Japonijos menininkais (projektas ai??zDvi salosai???) A?iAi?? vasarAi?? M. A?ilinsko dailAi??s galerijoje Kaune buvo rodomi islandA? dailininkAi??s Mireyos Samper darbai. Islandijos dailAi??, konkreA?iai JohannesAi?? SveinssonAi?? KjarvalA? (1885ai??i??1972), JA?nAi?? GunnarAi?? A?rnasonAi?? (1931ai??i??1989), JA?nAi?? StefA?nssonAi?? (1881ai??i??1962), SvavarAi?? GuAi??nasonAi?? (1919ai??i??1988) ir kitus meistrus, KrantA? A?urnale pristatAi?? RamutAi?? RachleviA?iAi??tAi??.6 Islandija yra garsaus ekspresionisto Einaro HA?konarsono (g. 1945), siurrealisto AlfreAi??o FlA?kio Nielseno (1938ai??i??1987) tAi??vynAi??, gal kada nors galAi??sime pamatyti ir A?iA? dailininkA? paveikslus.

Tolima A?alis A?kvepia ir Lietuvos fotomenininkus: 2004 m. ai??zArkojeai??? surengta Aurelijos A?epulinskaitAi??s spalvotA? fotopeizaA?A? paroda ai??zAi??alta. KarA?ta. Islandijaai???, tais paA?iais metais Lietuvos technikos bibliotekoje savo A?vilgsnA? A? ledo ir ugnies kraA?tAi?? pristatAi?? Rasa ir KAi??stutis Baranauskai.

Ai??

Krantai

TurbAi??t kompleksiA?kiausiai IslandijAi?? apA?velgAi?? specialusis KrantA? numeris (redaktorius Helmutas Ai??abaseviA?ius), A?ia apie jAi?? raA?o lietuviA? ir islandA? mokslininkai, menininkai. Inga DarguA?ytAi?? ir EglAi?? BabilaitAi?? pasidA?iaugAi??, kad unikali A?io kraA?to gamta ir kultAi??ra suteikAi?? naujA? impulsA? kAi??rybai,7 o JAi??ratAi?? StauskaitAi?? atvirai prisipaA?ino saloje pasijutusi nejaukiai: gamta jai darAi?? negyvos A?emAi??s A?spAi??dA?, o kultAi??rinis gyvenimas pasirodAi?? provincialus. Net moterA? pavardAi??s (tiksliau tAi??vavardA?iai, nes pavardA?iA? islandai, galima sakyti, neturi8), kuriA? islandAi??s tekAi??damos nekeiA?ia ir tuo didA?iuojasi, pasak dailininkAi??s, liudija, koks gajus tAi??vo kultas.9 Apie Reikjaviko teatrAi??, kuriame spektaklius yra statAi?? Rimas Tuminas, Oskaras KorA?unovas, o Vytautas Narbutas ten dirba scenografu, raA?o aktorAi?? GuAi??rA?n A?smundsdA?ttir.10 Poetas, KA?pavoguro vieA?osios bibliotekos direktorius Hrafnas AndrAi??sas HarAi??arsonas, glaustai papasakojAi??s Islandijos muzikos istorijAi??, pristato A?iandieninAi?? A?alies muzikos kultAi??rAi??.11

Savo biA?iulA? JAi??rundurAi?? HilmarssonAi??, anksti mirusA? pasaulinio lygio mokslininkAi?? indoeuropeistAi??, ilgus laikotarpius gyvenusA? sovietA? okupuotoje Lietuvoje, A?iltai prisimena Svetlana SteponaviA?ienAi??.12 Ai?? islandA? kalbAi?? jis iA?vertAi?? Kazio Borutos ai??zBaltaragio malAi??nAi??ai???, svajojo iA?versti KristijonAi?? DonelaitA?. Buvo pirmasis Lietuvos garbAi??s konsulas Islandijoje, neabejotinai daug prisidAi??jAi??s, kad islandai pripaA?intA? mAi??sA? nepriklausomybAi??. Krantuose perspausdintas jo straipsnis apie islandA? kalbAi??, A?urnale MAi??sA? kalba paskelbtas 1975 m. Nors garsiojo lingvistinio islandA? purizmo JAi??runduras tiesiogiai nekritikavo, net iA?reiA?kAi?? susirAi??pinimAi?? dAi??l angliA?ko mAi??stymo (ne leksikos) A?takos, jis neslAi??pAi??, kad purizmas gali bAi??ti raA?ytinAi??s kalbos sustabarAi??jimo prieA?astis: ai??z ai??i??bAi??na net taip, kad nedrA?stama spausdinti veikalo, jeigu jo kalba nors A?iek tiek skiriasi nuo A?prastinAi??s raA?omosios kalbos… IA? raA?ytojA? tik patys A?ymiausi kalbos meistrai, pavyzdA?iui, Laksnesas (Laxness), Tourbergas Tourdarsonas (AzA?rbergur AzA?rAi??arson), savo kAi??ryboje sugeba iA?laikyti tAi?? raA?omAi??jAi?? kalbAi?? gyvAi??.ai???13

BAi??tent iA? JAi??runduro, fenomenalaus erudito, SteponaviA?ienAi?? suA?inojo apie tragiA?ko likimo A?ydA? kilmAi??s lietuvA? TeodorAi?? BieliackinAi??. Kai sovietai okupavo LietuvAi??, o Europoje siautAi?? Antrasis pasaulinis karas, Bieliackinas, studijavAi??s Reikjavike, ten ir pasiliko. Daug raA?Ai?? apie LietuvAi?? ir jos kultAi??rAi?? skandinavA? spaudoje, A?vairioms organizacijoms siuntAi?? protestus dAi??l Lietuvos okupacijos, tuo siutindamas prokomunistinAi?? islandA? visuomenAi??s dalA?. Nuo deportacijos A? SovietA? SAi??jungAi?? iA?gelbAi??jo BieliackinAi?? jo biA?iuliai, A?takingi raA?ytojai ai??i?? GuAi??munduras G. HagalAi??nas ir HalldA?ras Laxnessas (nors A?is tada dar laikAi??si prosovietiniA? paA?iAi??rA?). Deja, greitai, 1947-aisiais, Teodoras mirAi?? nuo dA?iovos ir atgulAi?? Reikjaviko kapinAi??se.

Vokietijoje gyvenantis raA?ytojas ir A?urnalistas Leonas Stepanauskas, kuris taip pat domAi??josi Bieliackinu, ai??zpadrAi??sintasai??? SteponaviA?ienAi??s, Ai??mAi?? Islandijoje ir kitur Skandinavijoje sekti jo pAi??dsakais, o savo A?domius atradimus ir A?spAi??dA?ius apraA?Ai?? knygelAi??je ai??zPaviliojo Islandijaai???.14 A?ia taip pat spausdinamos iA?traukos iA? Bieliackino susiraA?inAi??jimo su Ai??vedijoje gyvenusiu A?viesuoliu Juozu Lingiu, cituojami Bielackino straipsniai ir jo versta senovinAi?? mitologinAi?? giesmAi??.

Tame KrantA? numeryje SteponaviA?ienAi?? papasakojo apie Laxnesso ir islandA?-danA?-A?ydA? kilmAi??s Ai??geai??i??s Meyerio Benedictseno (1866ai??i??1927) draugystAi??. Benedictsenas mums ypaA? svarbus: 1895 m. Kopenhagoje jis danA? kalba iA?leido knygAi?? ai??zBundanti tauta: Lietuvos kultAi??ros vaizdaiai???, kurioje apraA?Ai?? lietuviA? paproA?ius, tautosakAi??, kalbAi??, pranaA?avo, kad Lietuva iA?sivaduos iA? Rusijos imperijos. AngliA?kasis A?ios knygos vertimas diplomato Jurgio Savickio iniciatyva Kopenhagoje iA?leistas 1924 m. Vilniaus universitetas jos egzemplioriA? turAi??jo ir sovietmeA?iu, bet prieiti prie A?ios uA?daruose fonduose laikomos knygos reikAi??jo specialaus leidimo. 1997 m. Liongino PaA?Ai??sio iniciatyva ai??zBundanti tautaai??? iA?versta A? lietuviA? kalbAi??.15

Ai??

LiteratAi??ra

Islandija pasaulyje garsAi??ja kaip A?alis, kurioje santykinai daugiausia ne tik skaitanA?iA?, bet ir raA?anA?iA? A?moniA?. IslandA? meile literatAi??rai galAi??jo A?sitikinti ir lietuviA? PEN centro nariai, pernai rugsAi??jA? dalyvavAi?? 79-ajame PEN klubo kongrese, kuris vyko Reikjavike ir sutapo su tarptautiniu literatAi??ros festivaliu.

IslandA? literatAi??ros tradicija yra itin sena ai??i?? gimtAi??ja kalba jie raA?yti pradAi??jo apie 1100 metus.16Ai?? YpaA? garsios yra sA?gos ai??i?? unikalus islandA? viduramA?iA? raA?tijos A?anras, kurio neA?manoma priskirti nei iA?imtinai istorinei, nei iA?imtinai groA?inei literatAi??rai. Nors sA?gA? iA?takos slypi A?odinAi??je kAi??ryboje, jos paveiktos ir raA?ytiniA? ai??i?? istoriografiniA?, hagiografiniA? ai??i?? tradicijA?.17 Lietuviams sA?gos A?domios ir dAi??l to, kad jose minimi kurA?iai, A?ia tema nemaA?ai yra raA?Ai??s MikuA?ionis.18

Senoji skandinavA? literatAi??ra Lietuvoje seniai nAi??ra neA?inoma A?emAi??. Jau prieA? du A?imtmeA?ius Vilniaus universiteto profesorius Joachimas Lelewelis knygelAi??je Edda czyli ksiAi??ga religii dawnych Skandynawii mieszkaAi??cA?w (1807) pirmasis pasaulyje kita kalba perteikAi?? (perpasakojo) abiejA? EddA? turinA?.19 Labai ilgai tai buvo vienintelis, o ir nelabai A?inomas, kultAi??rinis lietuviA? kontaktas su senAi??ja skandinavA? literatAi??ra. MinAi??ti Bieliackino vertimai Lietuvoje taip ir nebuvo iA?spausdinti, pirmAi??ja kregA?de tapo ai??zEgilio sagaai???, viena svarbiausiA? iA? vadinamojo ai??zgiminiA? sA?gA? ai??? arba ai??zsA?gA? apie islandusai??? poA?anrio. JAi?? iA?vertAi?? SteponaviA?ienAi??, 1975 m. iA?leido Vaga, o neseniai vertimas buvo atnaujintas, papildytas vertAi??jos ir MikuA?ionio straipsniais, kita medA?iaga ir iA?leistas VU Skandinavistikos centro serijoje Scandinavistica Vilnensis.20 2001-aisiais RuseckienAi?? su MikuA?ioniu iA?leido mokomAi??jAi?? knygelAi?? apie vadinamAi??jAi?? skaldA? poezijAi??, ypaA? sudAi??tingos sAi??rangos A?odA?io menAi??.21 2002-aisiais MikuA?ionis lietuviA? skaitytojams pristatAi?? dar vienAi?? sA?gA? poA?anrA? ai??i?? ai??zKniutlingA? sagaai???22 reprezentuoja vadinamAi??sias ai??zkaraliA? sA?gasai???. Itin reprezentatyvi RuseckienAi??s sudaryta pirmoji senosios islandA? literatAi??ros tekstA? (istoriografiniA? A?altiniA?, sA?gA?, skaldA?, Eddos giesmiA? iA?traukA? ir kt.) antologija ai??zMimiro A?altinisai???. Vertimus A?ia papildo moksliniai tekstA? paaiA?kinimai, apA?velgiamos senosios skandinavA? literatAi??ros iA?takos, raida ir ypatybAi??s.23

Islandai visiems germanams iA?saugojo jA? mitologijAi??, A?kvAi??pusiAi?? WagnerA?, TolkienAi?? ir… A?iuolaikiniA? kompiuteriniA? A?aidimA? kAi??rAi??jus. Dabar A?is uA?buriantis pasaulis atsiveria ir lietuviams: 2009-aisiais pasirodAi?? Aurelijaus VijAi??no iA?versta ai??zPoetinAi?? Edaai??? (ai??zEddaai??? ai??i?? pagal RuseckienAi??s transkripcijAi??) su akademiniais komentarais. Tai herojiniA? ir mitologiniA? giesmiA? rinkinys, didA?ioji jA? dalis uA?raA?yta XIII a., bet kai kurios A?aknimis siekia kur kas senesnius laikus.24 Ai??ios knygos puslapiuose pasaulio medA?iu Iugdrasiliu laipioja voverAi?? Ratatoskas, sau A? uodegAi?? kanda A?emAi?? apjuosusi gyvatAi?? Jormungandas, kAi??ju MjA?lniu milA?inams jotunams skaldo galvas asA? dievas Toras, o mergelAi?? SigrdryvAi?? iA? stebuklingo miego paA?adina narsuolis Sigurdas, nugalAi??jAi??s slibinAi?? FavnA?25 (ai??zEilAi??s apie SigrdryvAi??ai???). IA? A?ia sklinda gyvenimo iA?mintis, iki A?iol nepraradusi aktualumo: ai??zPrikalba daug tas, kurs niekad netyli, / A?odA?iA? bevieA?iA?. / Greitakalbis lieA?uvis, jei nesuturAi??si / priA?auks greit tau bAi??dAi??ai??? (ai??zAukA?tojo eilAi??sai???). SenovinAi??s giesmAi??s gali tapti raktu A? anksA?iau iA?verstas A?iuolaikinAi??s skandinavA? literatAi??ros knygas: A?vedA? raA?ytojo, Nobelio premijos laureato Torgny Lindgreno apysakAi?? ai??zMeilAi??s dievas FrAi??jusai???,26 Svavos JakobsdA?ttir romanAi?? ai??zGunlodos sagaai???27 ar JA?hanno HjA?lmarssono eilAi??raA?A?ius.

Ai??Tarp skandinavistA? sklando dA?iugAi??s gandai, kad netrukus turAi??tA? pasirodyti VijAi??no versta ai??zViolsungA? sagaai??? (skandinaviA?koji NibelungA? versija) ir ilgai laukta ai??zJaunesnioji Eddaai???, kuriAi?? verA?ia RuseckienAi??.

Moderniosios islandA? literatAi??ros vertimo A? lietuviA? kalbAi?? pradininku turbAi??t laikytinas Pranas MaA?iotas. Tiesa, tai buvo vokieA?iA? ir danA? kalba paraA?yti, iA? vokieA?iA? kalbos versti tekstai: JA?no Sveinssono (1857ai??i??1944) pasakojimai apie berniukAi?? NonA? (Nonnis ai??i?? maA?ybinis paties autoriaus vardas), kuriuose ne maA?iau svarbus personaA?as yra pati Islandija ai??i?? jos gamta ir kasdienybAi??. Pirmas iA?verstas apsakymas ai??zNonis sniegynuoseai??? buvo iA?spausdintas 1926 m. A?urnale vaikams SaulutAi??. VAi??liau MaA?iotas iA?vertAi?? dar kelis, o 1975 m. Nonio istorijos viena knyga ai??zNonisai??? buvo iA?leistos Vagos leidyklos serijoje Prano MaA?ioto knygynAi??lis.28

JA?nAi?? SveinssonAi?? islandiA?kame KrantA? numeryje pristato Hilmaras JA?nssonas kartu su sA?gomis ir, jo manymu, ryA?kiausiais islandA? autoriais: JA?nasu29 HallgrAi??mssonu (1807ai??i??1845), daniA?kai raA?iusiu Gunnaru Gunnarssonu (1889ai??i??1975), HalldA?ru Laxnessu (1902ai??i??1998), ElAi??nborg LA?rusdA?ttir (1891ai??i??1973) ir keletu kitA?.30 PanaA?u, kad iA? visA? jo straipsnyje minimA? raA?ytojA? lietuviA?kai yra prabilAi?? tik ai??zNonioai??? autorius ir Laxnessas, kuris iki A?iol yra laikomas islandA? literatAi??ros ai??zdidA?iuojuai???. Vienintelis islandas, apdovanotas Nobelio premija, A? lietuviA? buvo verA?iamas iA? rusA? kalbos, ir tai negausiai.

Laxnessas garsAi??jo nuolatiniais dvasiniais ieA?kojimais, vedusiais jA? tai prie katalikybAi??s, tai prie atvirA? simpatijA? sovietinei sistemai, bet jo kAi??ryba niekada nebuvo propagandinAi??. VAi??liau jis pripaA?ino, kad A?avAi??tis bolA?evizmu buvo klaida. LietuviA?kai iA?versti 3 raA?ytojo romanai: ai??zPasaulio A?viesaai??? (1937ai??i??1940) pasakoja apie poetAi??, kuris laikiname netobulame kAi??ne saugo amA?ino tobulo groA?io svajonAi??, ai??zIslandijos varpasai??? (1943ai??i??1946) ai??i?? apie ilgus A?imtmeA?ius slAi??gusiAi?? danA? priespaudAi??, o ai??zNepriklausomi A?monAi??sai??? (1934ai??i??1935) ai??i?? apie beribA? troA?kimAi?? bAi??ti be iA?lygA? nuo nieko nepriklausomam. Ypatinga A?io romano stiprybAi?? ai??i?? A?taigus pagrindinio veikAi??jo paveikslas. Valstietis Bjarturas panaA?us A? sagA? herojA?, apdovanotas skaldo talentu, bet jA? sunku pamilti, nes beribis jo iA?didumas praA?udo artimuosius. Tik romano pabaigoje A?vyksta lemtingas lAi??A?is ai??i?? susitaikymas su dukra, mirA?tanA?ia ant tAi??vo rankA? lyg Shakespeareai???o tragedijoje ,,Karalius Lyrasai???.

Net kelios jungtys sieja LaxnessAi?? su Lietuva. Tai paA?intis su Bieliackinu, su LietuvAi?? pamilusiu, jos kalbAi?? iA?mokusiu Benedictsenu ir su Antanu Venclova, kuris bendravo su Laxnessu tiesiogiai ir per A?io vertAi??jAi?? iA? Lietuvos, o savo islandiA?kAi?? patirtA? apraA?Ai?? knygelAi??je ai??zAi??iaurAi??s sidabrasai???.31 Ai??is dviejA? panaA?aus, bet ir skirtingo likimo raA?ytojA? (Venclova, prieA?ingai negu Laxnessas, komunistiniA? paA?iAi??rA? neiA?siA?adAi??jo, o Laxnessui kairuoliA?kumas nedavAi?? jokios asmeninAi??s naudos, greiA?iau atvirkA?A?iai) kontaktas tapo pretekstu VenclovA? namams-muziejui 2013-A?jA? gruodA? surengti renginiA? ciklAi?? ai??z(Ne)priklausomi A?monAi??sai???, kurio dalis buvo ir jau minAi??tas seminaras Skandinavistikos centre.32

Ai??iandien A? lietuviA? kalbAi?? verA?iama tai, kas Islandijoje pastaruoju metu sukurta vertingiausio: SjA?no (g. 1962), GuAi??berguro Bergssono (g. 1932), Einaro MA?ro GuAi??mundssono (g. 1954), Svavos JakobsdA?ttir (1930ai??i??2004), FrAi??Ai??os A?slaug SigurAi??ardA?ttir (1940ai??i??2010) ir kitA? autoriA? tekstai, daA?niausiai Islandijos literatAi??ros fondui BA?kmenntasjA?Ai??ur parAi??mus.33 DviejA? autoriA? ai??i?? A?iuo metu ParyA?iuje daktaro disertacijAi?? raA?anA?ios OddnA? Eir Ai??varsdA?ttir (g. 1972 ) ir ispanA? literatAi??rAi?? Grenadoje studijavusio, grupAi??je The Sugarcubes grojusio (kaip ir SjA?nas) Bragio Ai??lafssono34 (1962) tekstai pateko A? Markuso Rodunerio 2012 m. organizuoto literatAi??ros festivalio almanachAi??.35 Ai??iuolaikinAi?? islandA? literatAi??rAi?? verA?ia tie paties A?monAi??s, savo srities profesionalai: Rasa RuseckienAi??, Aurelijus VijAi??nas, Rasa BaranauskienAi??, Jurgita AbraitytAi??. Islandistai nepuola versti detektyvA? ai??i?? daug kur Europoje A?iuo metu populiariausio islandA? raA?ytojo Arnalduro IndriAi??asono kriminalinis romanas ai??zUA?nuodytas kraujasai??? iA?verstas iA? anglA? kalbos.36 Lietuvoje palankiai vertinama islandA? vaikA? literatAi??ra.37

VerA?iama ne tik proza. Valstybiniame jaunimo teatre 2000 m. per Ai??iaurAi??s A?aliA? pjesiA? skaitymus, buvo pristatytas spektaklio pagal KristAi??nos Ai??marsdA?ttir pjesAi?? ai??zPasakyk man viskAi??ai??? eskizas (reA?isierAi?? A?sdAi??s AzA?rhallsdA?ttir, vertAi?? AbraitytAi??). Veltos ir Vytauto AnuA?iA? su KlaipAi??dos universiteto teatru ai??zDramos klasAi??ai??? pastatyta pjesAi?? ai??zIr Bjork, A?inomaai???, versta iA? anglA? kalbos, buvo A?vertinta skeptiA?kai.38 Be didelio entuziazmo sutikta GyA?io Padegimo reA?isuota SigurAi??uro PA?lssono pjesAi?? ai??zNuoA?alyai??? (vertAi?? BaranauskienAi??).

IA? islandA? kalbos iA?versta nemaA?ai eilAi??raA?A?iA?, moderniAi??jAi?? poezijAi?? pirmiausia (ir labai sAi??kmingai) Ai??mAi?? versti AbraitytAi??. Dauguma jos vertimA? iA?spausdinta Poezijos pavasario ir DruskininkA? rudens almanachuose, Ai??iaurAi??s AtAi??nuose, islandiA?kajame KrantA? numeryje.

Sielos krantai

Ai??

JA?hannas HjA?lmarssonas ai??i?? itin produktyvus kAi??rAi??jas, iA?leidAi??s 18 poezijos knygA?, vertAi??s A? islandA? kalbAi?? GarcAi??a LorcAi??, NerudAi??, BretonAi??, daug kitA? ispaniA?kai ir prancAi??ziA?kai raA?iusiA? poetA?. Ir SigitAi?? GedAi??, padedamas Rasos RuseckienAi??s.39

Jis priskiriamas vadinamiesiems ai??zatominiams poetamsai???. Ai??is terminas atsirado, pasirodA?ius Laxnesso romanui ai??zAtominAi?? bazAi??ai??? (1948). IA? pradA?iA? taip buvo paA?iepiamai vadinami pirmieji Islandijos poetai modernistai, vAi??liau ai??zatominiaisai??? tapo visi poetai, metantys iA?A?Ai??kA? tradicijai ir ieA?kantys naujA? eiliavimo formA?.40 JA?hannas HjA?lmarssonas studijavo romanA? kalbas Barselonoje, anksti Ai??mAi?? versti siurrealistinAi?? prancAi??zA? ir LotynA? Amerikos poezijAi??, formavusiAi?? ir jo paties stiliA?. Jis iA? esmAi??s atnaujino islandA? poezijAi??, tradicinAi??ms jos temoms suteikAi??s visiA?kai naujAi?? raiA?kAi??. SkirtingA? pradA? dermAi?? galima pajusti paties pirmojo rinktinAi??s ai??zSielos krantaiai??? eilAi??raA?A?io ai??zAtAi??jimasai??? (1956) gamtos vaizdinijoje ai??i?? iA? kito pasaulio kraA?to parskridAi?? paukA?A?iai sugrAi??A?ina poetui norAi?? gyventi ir atveria A?alia trykA?tanA?ius tyrus A?altinius. Pacituosiu visAi?? eilAi??raA?tA?, kad skaitytojas galAi??tA? A?sitikinti, kaip pagaviai skamba jo vertimas:

Ai??

IA?vydau atskrendant

paukA?A?ius

tAi?? akimirkAi??

kai ruoA?iausi iA?nykti

Jie atlAi??kAi?? iA? pietA?

A? A?iaurAi??

ledynA? gimtinAi??n

Audra juos atginAi??

visAi?? A?A? ilgAi?? keliAi??

jie neliovAi?? A?iulbAi??jAi??

tAi??pAi?? ant plikA? medA?iA?

ir A?ie taip nustebo

jog iA?sprogino pumpurus

ir aA?

ketinAi??s bAi??gti iA? A?io pasaulio

iA?vydau, kad jau liepa

ir jaunos merginos raudonom lAi??pom

besijuokdamos lenkias prie rasotA? mAi??lynA? A?altiniA?

ir geria tyrAi?? it sidabras vandenA?.

Ai??

Ai?? knygelAi?? sudAi??ti eilAi??raA?A?iai iA? A?vairiA? kAi??rybos periodA? atskleidA?ia, koks platus autoriaus temA? ir poetinAi??s kalbos laukas. Pasak vertAi??jos, asmeniA?kai paA?A?stanA?ios poetAi??, A?ios knygos ai??zpagrindinAi?? mintis buvo atspindAi??ti jo gyvenimo ir kAi??rybos keliAi??. Rinkausi graA?iausius, giliausius eilAi??raA?A?ius, prisodrintus egzistencinio turinio. [...] Man patinka nedaugiaA?odis, nepuoA?nus ir nedirbtinis JA?hanno stilius, iki pat paskutiniojo rinkinio jis iA?liko iA?tikimas ai??zatvirosiosai??? poezijos principams. Gailiuosi, kad negalAi??jau A?traukti eilAi??raA?A?iA? islandA? sagA? siuA?etais, pabijojau, kad jie bus svetimi lietuviA? skaitytojui, be to, ribojo ir knygos apimtis. Vienintelis iA? A?ios grupAi??s ai??i?? ai??zHindarfjalio kalneai???. Taigi, sykiu rinkausi bendresnio, universalesnio turinio eilAi??raA?A?ius, kurie imponuotA? A?vairiA? tautA? skaitytojams.ai???41

Ai??alia siurrealistiniA? eiliA?, pavyzdA?iui, skirtA? prancAi??zA? dailininkui siurrealistui Yvesai??i??ui Tanguy, yra ir konfesionaliosios ai??i?? Sylvios Plath, Roberto Lowello inspiruotos ai??i?? poezijos pavyzdA?iA? (ai??zPalyginimaiai???, ai??zSielaai???), ir vAi??lyvojo laikotarpio tekstA?, filosofiA?kai apmAi??stanA?iA? bAi??tA? ir menAi?? (ai??zBangaai???, ai??zA?odA?iaiai???).

Skaitant vertAi??jos minAi??tAi?? ai??zHindarfjalio kalneai???, verta susirasti ,,PoetinAi?? EdAi??ai???, o joje ai??i?? ,,Eiles apie SigrdryvAi??ai???, nors A?A? eilAi??raA?tA? suprasti galima ir be jA?, nes jis byloja universalia ai??i?? meilAi??s ir ilgesio ai??i?? kalba:

Ai??

Miegojau dAi??l tavAi??s.

Ilgai miegojau.

Tu atAi??jai,

kurio, manau, aA? laukiu.

Ai??

Ai?? rinktinAi?? A?traukta ir lyrinAi??s prozos fragmentA?: ai??zLe Spleen de Reykjavikai??? ai??i?? pagarbos A?enklas Baudelaireai??i??ui, gimtajam miestui ir mirusiam biA?iuliui dailininkui AlfreAi??ui FlA?kiui, nenuoramai eksperimentatoriui, kaip ir poetas. Skaitant knygAi??, norAi??tA?si A?inoti, kada kuris eilAi??raA?tis sukurtas, kokioje rinktinAi??je jis pasirodAi?? ai??i?? tai turbAi??t vienintelis priekaiA?tas A?ios visais atA?vilgiais puikios knygos leidAi??jams.

Post scriptum

Kai raA?iau A?A? straipsnA?, kirbAi??jo mintis: maA?os tautos kultAi??rai, ypaA? literatAi??rai, A?iuolaikiniame pasaulyje pavojinga uA?sisklAi??sti savo paA?ios lokalume, pasiduoti pergiuntiA?kai-troliA?kai ideologijai ai??zbAi??k sau viskuoai???. Kadaise padovanojusi pasauliui unikaliAi?? (bet universalios reikA?mAi??s) senAi??jAi?? literatAi??rAi??, Islandija po to labai ilgai nebuvo matoma jo literatAi??ros A?emAi??lapyje. VAi??l iA?ryA?kAi??jo tik su Laxnessu, kuris, bAi??damas giliai A?aknimis A?augAi??s A? gimtinAi??s gamtAi??, kalbAi??, senAi??jAi?? kultAi??rAi??, puikiai paA?ino kitas A?alis, jA? menAi??. Tad ir A? savAi??jA? paveldAi?? galAi??jo paA?velgti su ironija (nors ir su meile), subversyviai jA? perraA?inAi??ti, pasiA?aipyti iA? savo A?alies provincialumo ai??i?? tik tada, kai yra A?vardytas, jis gali bAi??ti A?veiktas. Jaunosios kartos autorius SAi??lvis BjAi??rnas SigurAi??ssonas sako: Laxnessas ir jam skirta Nobelio premija suteikAi?? islandams pasitikAi??jimo savimi, sustiprino ai??zjausmAi??, kad galime raA?ytiai???.42 Kone visi po to kAi??rAi?? A?domiausi islandA? raA?ytojai (LotynA? Amerikos magiA?kojo realizmo autorius vertAi??s ir jA? dvasiAi?? savaip perAi??mAi??s GuAi??berguras Bergssonas, JAV studijavusi, A? senovAi??s mitologijAi?? A?iuolaikinAi??s moters akimis paA?velgusi Svava JakobsdA?ttir, JungtinAi??je KaralystAi??je gyvenAi??s ir dirbAi??s SjA?nas, kAi?? tik aptartas JA?hannas HjA?lmarssonas) buvo ir yra atviri kitoms kultAi??roms, kAi??rybiA?kai derindami jas su turtinga istorine ir kultAi??rine Islandijos patirtimi, jos kraA?tovaizdA?iu. DAi??l to jie nesiliovAi?? buvAi?? islandais, atvirkA?A?iai ai??i?? tai suteikAi?? islandA? kultAi??rai universalumo, padarAi?? jAi?? A?domesnAi??, kartu suprantamesnAi?? pasauliui.

Jei Islandijoje nebAi??tA? buvAi?? A?moniA?, kuriems rAi??pAi??jo, regis, tokia tolima ir svetima A?alis kaip Lietuva, vargu, ar taip greitai Islandija bAi??tA? pripaA?inusi mAi??sA? nepriklausomybAi??. Islandija labai prisidAi??jo prie to, kad A?iandien mes irgi turime galimybAi?? laisvai keliauti po pasaulA?, paA?inti jo A?vairovAi?? ir atsinaujinti, neslegiami jokiA? cenzAi??rA? ar nurodymA? ai??ziA? virA?ausai???. Ai??i laisvAi?? judAi??ti ai??i?? A?monAi??ms, idAi??joms, paveikslams ir knygoms ai??i?? yra didelAi?? vertybAi??, net jei skaudi jos kaina yra masiA?kai ai??ziA?migruojantysai??? lietuviA?ki kaimai. Ai??is straipsnis ai??i?? kuklus pagarbos A?enklas ne tik valstybei, kuri pirmoji pripaA?ino LietuvAi??, bet ir jame minAi??tiems A?monAi??ms, kuriems A?i laisvAi?? leido tapti kitos kultAi??ros apaA?talais, o pasaulyje – savosios ambasadoriais. Nors kai kurie iA? jA? LietuvAi?? yra palikAi?? ilgam, jie, kaip tie JA?hanno HjA?lmarssono paukA?A?iai, grA?A?ta kaskart, kai tik mus pasiekia gaivi jA? sielos krantus skalaujanti banga.

1Ai??Ai??Ai?? http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/skaitytoju-padekos-islandijai-ne-tik-laiskais-bet-ir-eilerasciais.d?id=61633419

2Ai??Ai??Ai?? Michailas Steblin-Kamenskis buvo pasaulinio lygio mokslininkas, jo knygos ai??zMitasai??? (????Ni??, 1976), ai??zSagos pasaulisai??? (????Ni?? N??i??????, 1971) yra iA?verstos A? A?vairias pasaulio kalbas. Ai??io ypatingos inteligencijos A?mogaus A?aknys siekia LietuvAi??, Steblin-Kamenskiai buvo sena rusA? aristokratA? giminAi??.

3Ai??Ai??Ai?? Hilmar JA?nsson. IslandA? literatAi??ra. Eskizai, Krantai, 2009 (1), p. 33.

4Ai??Ai??Ai?? Mindaugas Peleckis. IslandA? muzikos fenomenas: kai A?viesa tampa garsu, LiteratAi??ra ir menas, 2009-06-26, nr. 324.

5Ai??Ai??Ai?? http://www.arkagalerija.lt/chronotopologija.html

6Ai??Ai??Ai?? RamutAi?? RachleviA?iAi??tAi??. Taikliai, laiku ir vietoje. IslandiA?kasis dailAi??s matmuo, Krantai, 2009 (1), p. 55ai??i??63.

7Ai??Ai??Ai?? Inga DarguA?ytAi??. Islandijos dienoraA?A?iai. Ten pat, p. 21ai??i??27; EglAi?? BabilaitAi??, EglAi?? LikaitAi??. KarA?toji Islandija. Ten pat, p 51ai??i??54.

8Ai??Ai??Ai?? Islandijos telefonA? knygose abonentai suraA?yti abAi??cAi??lAi??s tvarka pagal vardus, moksliniuose straipsniuose islandA? autorius A? literatAi??ros sAi??raA?Ai?? korektiA?ka A?raA?yti pagal vardAi??, o ne pavardAi?? (tAi??vavardA?).

9Ai??Ai??Ai?? JAi??ratAi?? StauskaitAi??. A?emAi?? be A?emAi??s. Krantai, 2009 (1), p. 20.

10Ai?? GuAi??rA?n A?smundsdA?ttir. Daug metA? nuo to laiko… Reikjaviko teatras. 1897ai??i??2008. Ten pat, p. 46ai??i??49.

11Ai?? Hrafn AndrAi??s HarAi??arson. Muzika Islandijoje. Ten pat, p. 42ai??i??45.

12Ai?? Svetlana SteponaviA?ienAi??. JAi??runduro dvideA?imt lietuviA?kA? gyvenimo metA?… JAi??rundar saga Hilmarssonar Lithaugalandsfara. Ten pat, p. 66ai??i??89.

13 JAi??rundur Hilmarsson. Ai??is tas apie islandA? kalbAi??. Ten pat, p. 65.

14 Leonas Stepanauskas. Paviliojo Islandija. Teodoro Bieliackino pAi??dsakais, Versus aureus, 2010.

15Ai?? Ai??ge Meyer Benedictsen. Lietuva. Bundanti tauta, IA? anglA? kalbos vertAi?? SkirmantAi?? RamanauskaitAi??, su daniA?ku originalu palygino Daiva NovikaitAi??, Tyto alba, 1997.

16Ai??Ai?? Rasa RuseckienAi??. Apie senAi??jAi?? islandA? literatAi??rAi??, Mimiro A?altinis: senA?jA? islandA? antologija, Sudarytoja Rasa RuseckienAi??, IA? senosios islandA? kalbos vertAi?? Rasa BaranauskienAi??, Rasa RuseckienAi??, Aurelijus VijAi??nas, Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 14.

17Ai?? Ugnius MikuA?ionis. KAi?? sagos pasakoja apie kurA?ius, Krantai, 2009 (1), p. 8ai??i??17.

18Ai?? Ten pat; taip pat KurA?iA? ir skandinavA? santykiai sagA? literatAi??roje, Liaudies kultAi??ra, 2003, Nr. 2 (89), p. 61ai??i??70 ir kitur.

19Ai?? Vyresnioji Edda (kitur: Eda) ai??i?? mitologiniA? ir herojiniA? giesmiA? rinkinys, Jaunesnioji Edda ai??i?? poeto ir istoriko Snorrio Sturlusono apie 1222ai??i??1225 paraA?ytas poezijos vadovAi??lis ir atpasakotA? skandinavA? mitA? antologija. Apie Lelewelio knygAi?? plaA?iau paskaityti galima E. Grigonio ir E. SausverdAi??s straipsnyje anglA? kalba: Joachim Lelewel, Edda, and Lithuania, Approaching the Viking Age, ser. Scandinavistica Vilnensis 2, 2009, Vilniaus universiteto leidykla, p. 9ai??i??13.

20Ai?? Egilio saga. IA? senovAi??s islandA? kalbos vertAi?? S. SteponaviA?ienAi??, ser. Scandinavistica Vilnensis 2, Aidai, 2012.

21Ai?? Ugnius MikuA?ionis, Rasa RuseckienAi??. SkaldA? poezija. Kaunas: Naujasis lankas, 2001.

22Ai?? KniutlingA? saga. IA? senosios islandA? kalbos vertAi?? U. MikuA?ionis, Vaga, 2002.

23Ai?? Mimiro A?altinis: senA?jA? islandA? antologija, op. cit.

24Ai?? PoetinAi?? Eda. IA? senosios islandA? kalbos vertAi?? Aurelijus VijAi??nas, ser. Scandinavistica Vilnensis 1, Aidai, 2009.

25Ai?? Pagal Rasos RuseckienAi??s transkripcijAi?? ai??zMimiro A?altinyjeai??? Ygdrasilis, Ratatoska, Mjolniras, Fafniras.

26Ai?? Knygoje ai??zGyvatAi??s pAi??dsakas ant uolos: NovelAi??s; Legendosai??? MeilAi??s dievas FrAi??jus. VertAi?? Z. MaA?eikaitAi??, Vaga, 1994.

27Ai??Ai?? Svava JakobsdA?ttir, Gunlodos saga. VertAi?? Rasa RuseckienAi??, Tyto alba, 1998.

28Ai?? Ai??ioje knygoje autorius vadinamas ai??zSvensonuai??? ai??i?? pagal vokiA?kAi?? ai??zkorekcijAi??ai??? . VokieA?iA? kalboje forma ai??zSveinssonai??? kAi??lAi?? nepageidautinA? fonetiniA? asociacijA?.

29Ai?? JA?nasas lietuviA? ausiai skamba galbAi??t keistai, bet tai, matyt, vienintelis bAi??das diferencijuoti du islandiA?kus vardus: JA?n ir JA?nas.

30Ai?? Hilmar JA?nsson, op. cit.

31Ai?? Antanas Venclova. Ai??iaurAi??s sidabras. ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1966.

32Ai?? Ai??io tarptautinio projekto vadovAi?? ai??i?? Justina JuozAi??naitAi??, renginiuose dalyvavo Laxnesso muziejaus direktorAi?? GuAi??nA? DA?ra GestsdA?ttir, Tomas Venclova. PlaA?iau apie projektAi?? ai??i?? muziejaus tinklalapyje http://www.vilniausmuziejai.lt/venclova/%28Ne%29priklausomi_zmones/index.htm.

33Ai?? Vertimai, kurie pasirodAi?? iki 2009 metA?, yra sistemiA?kai apA?velgti ir pristatyti R. BaranauskienAi??s straipsnyje GroA?inAi??s islandA? literatAi??ros vertimai A? lietuviA? kalbAi??, Krantai, 2009 (1), p. 34ai??i??38.

34Ai??Ai?? Jo eilAi??raA?A?iA? (vertAi?? J. AbraitytAi??) iA?spausdinta Poetinio DruskininkA? rudens almanache, Vaga, 2005, o romano ai??zAmbasadoriusai??? (2006) iA?traukAi??, kurios veiksmas vyksta Lietuvoje (vertAi?? J. AbraitytAi??) iA?spausdino LiteratAi??ra ir menas, 2011-10-14, nr. 3349.

35Ai?? OddnA? Eir Ai??varsdA?ttir ai??zTas lopinAi??lis A?emAi??ai??? (iA?trauka iA? romano, vertAi?? J. AbraitytAi??); Bragi Ai??lafsson ai??zKamerinAi?? muzikaai??? (novelAi??, vertAi?? R. BaranauskienAi??), Po A?iaurAi??s dangum VIII. Europos literatAi??ros dienA? 2012 almanachas. SudarAi?? Markus Roduner, SaulAi??s delta, 2012.

36Ai?? Arnaldur IndriAi??ason, UA?nuodytas kraujas, IA? anglA? kalbos vertAi?? G. GruA?auskaitAi??, Obuolys, 2012.

37Ai?? GintarAi?? AdomaitytAi??, Kas ten gelmAi??se? Nejaugi audros (pristatomos KristAi??n SteinsdA?ttir, RagnheiAi??ur GestsdA?ttir, FriAi??riko Erlingssono knygos vaikams), Krantai, 2009 (1), p. 39ai??i??41.

38Ai?? Jurgita PetronytAi??. Ne Bjork, tik antausis, VakarA? ekspresas, 2006-04-04.

39Ai?? ai??zSielos krantA?ai??? anotacijoje raA?oma, kad poetas yra paskelbAi??s straipsniA? apie LietuvAi?? ir lietuviA? poezijAi??, prie to, be abejonAi??s, yra prisidAi??jusi RuseckienAi??. LietuviA?kos kultAi??ros sklaida Islandijoje (ir visoje Skandinavijoje) neA?sivaizduojama ir be buvusios kultAi??ros ataA?Ai?? Lianos RuokytAi??s.

40Ai?? A History of Icelandic Literature, ed. Daisy L. Neijmann, University of Nebraska Press, 2007. p. 474.

41Ai?? IA? asmeninio laiA?ko A?io straipsnio autorei.

42Ai?? Islandijos fenomenas: A?alis, kurioje deA?imtadalis A?moniA? paraA?o po knygAi??, 15min.lt, http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/islandijos-fenomenas-salis-kurioje-desimtadalis-zmoniu-paraso-po-knyga-286-376848#ixzz2pKWlU3Q9.