Apie Nidos meno kolonijAi?? ir santykiA? estetikAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??KAi??stutis Ai??apoka

DATA: 2012-10

Apie Nidos meno kolonijAi?? ir santykiA? estetikAi??

KAi??stutis Ai??apoka

Nidos meno kolonija oficialiai atvAi??rAi?? duris 2011 m. pavasarA? ir per maA?daug pusantrA? metA? tapo aktyvia A?iuolaikinio meno scenos dalyve. DaugelA? meninink(i)A? daA?niau galima iA?vysti kokios nors parodos atidaryme ar seminare Nidoje negu solidA?iA? A?iuolaikinio meno institucijA? projektuose didA?iuosiuose Lietuvos miestuose. Kita vertus, jau dabar pasigirsta balsA?, kad Kolonija, nepaisant jos atvirumo, tampa elitizuota erdve, besiorientuojanA?ia A? sostinAi??s kontekstAi?? ir garsias pavardes. Apie Kolonijos strategijAi??, veiklAi?? ir iA?A?Ai??kius, su kuriais susiduriama, kalbAi??jomAi??s su Nidos meno kolonijos meno direktoriumi Vytautu MichelkeviA?iumi.

KAi??stutis Ai??apoka: Kolonijos idAi??ja buvo puoselAi??jama beveik du deA?imtmeA?ius. Kai daugiau nei prieA? deA?imtmetA?, dar bAi??dami studentai, atvykome atlikti praktikos, A?ia stAi??ksojo niAi??rAi??s sovietiniai plytiniai angarai ai??i?? Nidos ai??zpramoninioai??? priemiesA?io reliktai. Dabar kolonija iA? esmAi??s pasikeitusi, tiesa, vienas angaras dar likAi??s ir dabar naudojamas rengti parodomsai??i?? Ai??domu bAi??tA? suA?inoti Nidos meno kolonijos prieA?istorAi?? ai??i?? kada ir kokiomis aplinkybAi??mis Vilniaus dailAi??s akademija gavo tuos pastatus, kaip atsirado dabartinAi?? Nidos meno kolonijos ir rezidencijA? programa?

Vytautas MichelkeviA?ius: VDA Nidos meno kolonijos krikA?tatAi??viu galima laikyti ArvydAi?? Ai??altenA?, iA?puoselAi??jusA? A?iAi?? idAi??jAi??. Jo pastangomis Vilniaus dailAi??s akademijai pavyko buvusius sandAi??lius (produktA? ai??zbazAi??ai???) A?sigyti 1999 m. O nuo 2000 m., truputA? paremontavus sandAi??lius ir administracines patalpas, pradAi??jo veikti studentA? kAi??rybinAi??s dirbtuvAi??s. AiA?ku, tik vasarAi??, nes sAi??lygos buvo atA?iaurios, patalpos A?altos ir drAi??gnos. Bet vis tiek A?ia jau spAi??jo per praktikas padirbAi??ti ne vienas tAi??kstantis studentA?.

Rekonstruoti sandAi??lius pasitaikAi?? galimybAi??, pasitelkus Europos ekonominAi??s erdvAi??s ir Norvegijos finansus. Projekto pradA?ia ai??i?? 2009 m., Nidos meno kolonija atidaryta 2011 m. pavasarA?. Rekonstrukcijos projektAi?? pavyko realizuoti sutelktomis VDA darbuotojA? pastangomis ir pritraukus resursA? iA? skirtingA? A?altiniA?.

Ar skelbtas tarptautinis konkursas? O gal prioritetas buvo teikiamas Lietuvos architektams?

Konkurse dalyvavo aA?tuonios Lietuvos architektA? studijos. Pasirinktas Algimanto KanA?o studijos projektas, kuris, beje, buvo pripaA?intas geriausiu 2011 m. vieA?osios paskirties pastatu Lietuvoje. UA?duotis nebuvo iA? lengvA?jA?, nes projektas turAi??jo atitikti daug architektAi??riniA? estetiniA? ir kitokiA? reikalavimA?, keliamA? pastatams, statomiems KurA?iA? nerijos nacionaliniame parke. Manau, architektams pavyko darniai susieti Neringos tradicinAi??s architektAi??ros bruoA?us su A?iuolaikinAi??mis architektAi??ros tendencijomis. Svarbu ir tai, kad atsiA?velgta A? menininkA? poreikius ai??i?? erdvAi??s pritaikytos kAi??rybai, o tuo pasigirti gali anaiptol ne visos tarptautinAi??s rezidencijA? programos. Beje, interjere iA?laikyta ir vietos specifika ai??i?? industrinAi??s architektAi??ros elementai (betoninAi??s plienu sutvirtintos kolonos, rampa ir t.Ai??t.) primena ankstesnAi?? pastatA? paskirtA?, o kartu flirtuoja su A?iuolaikiniA? loftA? interjerais. Taigi iA? iA?orAi??s pastatas atrodo kaip tradicinAi??s medinAi??s Neringos architektAi??ros interpretacija su skandinaviA?ku prieskoniu, o viduje plyti A?iuolaikiniam menui tinkama erdvAi??. YpaA? iA?siskiria menininkA? rezidencijos ai??i?? kai kuriA? aukA?tis nuo grindA? iki lubA? yra 10 metrA? ir tai suteikia iA?skirtinA? erdvAi??s pojAi??tA?. MenininkaiAi?? juokauja, kad atsikeli ryte ir jautiesi kaip baA?nyA?ioje.

Kokias funkcijas A?iuo metu atlieka Nidos meno kolonija? AtostoginAi??, rezidencinAi??, edukacinAi??? Kokia yra Meno kolonijos struktAi??ra ir veiklos gairAi??s?

PagrindinAi??s veiklos sritys yra meno edukacijos projektai ir tarptautinAi?? menininkA? rezidencijA? programa. StengiamAi??s suteikti palankias sAi??lygas A?iuolaikinio meno kAi??rAi??jams, dizaineriams, architektams ir studentams. Taip pat svarbu uA?tikrinti glaudA?ius ryA?ius tarp menininkA?. Kolonijoje susikuria laikinos bendruomenAi??s, kurios kartu ne tik aptaria idAi??jas, randa bendrA? interesA?, bet ir gaminasi pietus.

Edukacija ai??i?? tai daugiausia kAi??rybinAi??s dirbtuvAi??s studentams arba tam tikros srities profesionalams. Taip pat vasaros/A?iemos mokyklos, konferencijos, seminarai. Kolonijoje per trumpAi?? laikAi?? galima nuveikti tikrai daug, nes aplink nAi??ra miesto kultAi??ros su A?vairiais traukos objektais, todAi??l lengviau susikoncentruoti A? studijas ir kAi??rybAi??. AtokvAi??piui smagu vaikA?tinAi??ti po miA?kAi?? ar prie jAi??ros, kad smegenis prapAi??stA? gaivus Neringos vAi??jas. Edukacijos projektai A?ia taip pat A?gauna savitAi?? ritmAi??, nes studentai kartu su dAi??stytojais gyvena viename pastate, bendrauja prie lauA?o, gamina valgA?, vakarieniauja kartu. Tad greta tradiciniA? paskaitA? A?ia vyksta ir vadinamoji kasdienybAi??s edukacija.

Kadangi kolonija yra atokioje vietoje, be to, kurorte, tai ai??zatostogosai??? irgi yra svarbus aspektas, bet A?ia jos A?gauna kiek kitokiAi?? formAi??. Tam apibAi??dinti labai tinka angliA?kas A?odis retreat ai??i?? lietuviA?kas atitikmuo bAi??tA? vienuma, atsitraukimas nuo A?prastinAi??s veiklos, nuo miesto sumaiA?ties ir galimybAi?? susikoncentruoti A? kAi??rybAi??. PavyzdA?iui, rugpjAi??tA? (atrodytA?, tinkamiausiAi?? mAi??nesA? atostogoms) pas mus rezidavusi kino teoretikAi?? ir tyrAi??toja Cecile Tourneur iA? ParyA?iaus VIII universiteto A?ia paraA?Ai?? savo disertacijos apie vaizdo ir balso santykA? Jono Meko filmuose beveik 100 puslapiA?ai??i??

Ar Kolonijos komanda iA? anksto turAi??jo labai aiA?kiAi?? veiklos strategijAi??, ar Ai??mAi??tAi??s eksperimentuoti?

TurAi??jome veiklos gaires, taA?iau jos buvo popierinAi??s. Labiau kliovAi??mAi??s intuicija. Pagrindiniai tikslai buvo ir yra skatinti tarptautinius Lietuvos ryA?ius tiek meno edukacijos, tiek kAi??rybos lygmenimis. Sukurti palankias sAi??lygas A?iuolaikinio meno kAi??rAi??jams, dizaineriams ir architektams.

Pirmieji metai buvo iA? tikrA?jA? eksperimentiniai, nes reikAi??jo ne tik sukurti meno ir edukacijos programAi??, bet ir apraA?yti A?vairias taisykles, inicijuoti procesus, sugalvoti, koks bus konkreA?ios funkcijos turinys. Antrus metus dirbame jau stabiliau, nors tobulinti dar tikrai turime kAi??. KvieA?iame kuratorius, kultAi??ros vadybininkus, prodiuserius iA? A?alies, kad jie pasiAi??lytA? ir A?gyvendintA? savo projektus.

Be to, Lietuvoje nebuvo specialistA?, turinA?iA? darbo su tarptautine menininkA? rezidencijA? programa patirties, tad kartais turAi??jome ai??ziA?radinAi??ti dviratA?ai???. Ai??iais metais pasikviesime keletAi?? konsultantA? iA? uA?sienio, kad padAi??tA? toliau plAi??sti programAi??.

Kuo Nidos meno kolonija panaA?i A? analogus Europoje ir kuo yra (ar galAi??tA? bAi??ti) iA?skirtinAi???

VaA?iavome A? rezidencijas (daugiausia Ai??iaurAi??s A?alyse) dar iki Kolonijos atidarymo, kad suformuluotume uA?duotis architektams, aiA?kinomAi??s, ko iA? tokiA? kAi??rybos dirbtuviA? tikisi menininkai. Dalyvavome A?vairiuose seminaruose, rezidencijA? tinklA? susitikimuose ir kaip klausytojai, ir kaip praneA?Ai??jai.

Ai??mAi??mAi??s iniciatyvos, kad atsirastA? atokiA? meno centrA? ir rezidencijA? Baltijos ir Ai??iaurAi??s A?alyse tinklas, kurio vienas iA? pagrindiniA? tikslA? ai??i?? mokymasis, dalijantis patirtimi, kaip plAi??toti A?iuolaikinio meno centro veiklAi?? periferijoje, kaip uA?megzti ryA?A? su vietos bendruomene. Ai?? tinklAi?? pakvietAi??me Islandijos, Suomijos, Ai??vedijos, Estijos ir Latvijos panaA?aus pobAi??dA?io centrus. 2012 m. geguA?Ai?? surengAi??me simpoziumAi??, kuriame dalyvavo 40 kuratoriA?, direktoriA?, menininkA?. Jie diskutavo, kaip pagyvinti centrA? periferijoje veiklAi??. Rengiamos ir staA?uotAi??s kituose kraA?tuose, minirezidencijos kuratoriams, nes A?ie A?monAi??s, padedantys menininkams, daA?nai pamirA?tami. Projekto fotodienoraA?tA? galite pavartyti http://remotenet.nidacolony.lt.

Vienas iA? pagrindiniA? Nidos meno kolonijos iA?skirtinumA? yra tai, kad esame edukacinAi??s A?staigos dalis. Tai leidA?ia pasinaudoti gerokai didesniais resursais (pvz., profesAi??ros sukaupta patirtimi) ir VDA tinklais. Atsiranda glaudus ryA?ys tarp rezidentA?, profesoriA? ir studentA?. Studentai bendrauja su uA?sienio menininkais ir studijos A?gauna tarptautinA? matmenA?. KAi??rybines dirbtuves rezidentai rengia ne tik Nidoje, bet ir nuvaA?iuoja A? VilniA?, KaunAi??.

Europos mastu mAi??siA?kAi?? rezidencija yra vidutinio dydA?io (vienu metu A?ia gyvena ir kuria nuo 5 iki 15 menininkA?), taA?iau edukacinAi??s funkcijos padaro jAi?? solidA?iu meno kompleksu.Ai?? Ne tik Europoje, bet ir pasaulyje ne tiek daug aukA?tA?jA? mokyklA? turi rezidencijA? programAi?? (vienas iA? tokiA? yra Banff centras Kanadoje).

Ar toks rezidencijA? centras yra pirmas Lietuvoje?

Tokio pobAi??dA?io centras yra pirmas visose Baltijos A?alyse. Nuolat veikianA?iAi?? rezidencijA? programAi?? nelengva iA?laikyti, nes tai reikalauja daug darbo ir resursA?. Lietuvoje keletas organizacijA? kartais rengia trumpalaikes rezidencijas. Estijoje jau daugiau kaip 10 metA? veikia meno ir socialinAi??s praktikos centras (MOKS), A?sikAi??rAi??s kaime, turinA?iame 500 gyventojA?.

Kokios pakraipos menininkams teikiate prioritetAi??? Kiek suprantu, nesate ai??ztradiciniA? pleneriniA?ai??? dailininkA?Ai?? kolonija? Koks procentas uA?sienieA?iA? ir lietuviA? reziduoja Nidos meno kolonijoje?

Kadangi per metus priimame didelA? skaiA?iA? rezidentA?, tai specializuotis negalime. Durys atviros visA? sriA?iA? A?iuolaikinio meno kAi??rAi??jams, dizaineriams, architektams, kritikams, tyrAi??jams ir kuratoriams.

ai??zPlenerasai??? yra sudAi??tinga sAi??voka A?iais laikais. Mes daugiau gilinamAi??s A? tradicijos interpretacijas, tad ai??zpleneroai??? formatas gali bAi??ti perA?aistas vienose iA? kAi??rybiniA? dirbtuviA?. Galima sakyti, kad dirbame ai??zlaboratoriniaisai??? principais ai??i?? suvaA?iuoja grupAi?? kAi??rAi??jA? ir dirba, sutelkAi?? dAi??mesA? A? tam tikrAi?? temAi??. Kartais iA?eina A? gamtAi?? atlikti vadinamA?jA? ai??zlauko tyrimA?ai???. Jei ai??zplenerAi??ai??? suprastume kaip menininkA? atitrAi??kimAi?? nuo miesto aplinkos A? kaimo ramybAi??, tai kolonija bAi??tA? ideali vieta bent trumpam pakeisti gyvenimo bAi??dAi??. Jau XIX a. visoje Europoje menininkai bandAi?? iA? industriniA? miestA? iA?trAi??kti A? kaimus ar kurortus ir ten kurti. Nida turi tiek kaimo, tiek kurorto bruoA?A?. Gal net daugiau kaimo, nes kurortas ji bAi??na tik 3 vasaros mAi??nesius.

Per pusantrA? metA? turAi??jome beveik 90 rezidentA?, Nidoje praleidusiA? nuo vieno iki keturiA? mAi??nesiA?, iA? jA? apie 75 proc. sudarAi?? uA?sienieA?iai, nors sAi??lygos pateikti paraiA?kas yra visiems vienodos. Net kai rezidencija yra su stipendija, nelengva prisikviesti lietuvius. O uA?sienieA?iai mielai vaA?iuoja ir be stipendijA?. Manau, taip yra todAi??l, kad Lietuvoje yra maA?ai laisvA?jA? menininkA?, kurie galAi??tA? mAi??nesiui ar ilgiau iA?trAi??kti nuo kasdieniA? darbA?. Be to, nAi??ra paplitusi ir rezidencijos ai??i?? kaip vietos, kur susikoncentruotum kAi??rybai ai??i?? samprata. A?inoma, prisideda ir poA?iAi??ris, esAi??, jei vyksti A? rezidencijAi??, tai norisi A? Vakarus. TaA?iau kartais atsitinka taip, kad ten rezidentas atsiduria vienas iA?nuomotame bute su studija ar be jos ir turi elgtis, kaip iA?mano. O Nidoje susiburia laikina bendruomenAi?? ai??i?? rezidentas gali, jeigu nori, mAi??gautis vienatve, taA?iau bet kada galAi??s A?sitraukti A? bendrAi?? Kolonijos rengiamAi?? programAi??.

Rezidencijos kaip ir edukaciniai projektai vyksta iA?tisus metus, stengiamAi??s A?pAi??sti daugiau kultAi??rinAi??s energijos A? Nidos gyvenimAi?? bAi??tent ne sezono metu. IA? pradA?iA? abejojome, ar sulauksime paraiA?kA? A?iemos sezonui, bet jA? gauname pakankamai ir vasario, ir rugpjAi??A?io mAi??nesiams. Konkursas bAi??na nemaA?as ai??i?? nuo 2 iki 5 paraiA?kA? A? vienAi?? vietAi??. Menininkai raA?o motyvuotas paraiA?kas, pavyzdA?iui, nori patirti A?iemAi?? atokioje vietovAi??je, kur daug rAi??kA? ir maA?ai A?viesos, nes to reikia dabartiniam jA? projektui.

Per metus Kolonijoje gyvena ir kuria arba dalyvauja edukaciniuose renginiuose apie 300 studentA? iA? Lietuvos ir uA?sienio, priimame apie 300 dalyviA? A? kitus projektus.

MinAi??jote, kad vienas pagrindiniA? prioritetA? yra bendravimas, ryA?iai tarp menininkA?. Siekiate suburti laikinas bendruomenes. Kiek supratau, JAi??s tai vertinate ypaA? pozityviai. TaA?iau aptarkime kolonijos politikos, strategijos ir instituciniA? madA? santykA?. JAi??sA? minAi??tas ai??zbendruomeniA?kumasai??? dabar yra tiesiog labai populiarus, ai??zant bangosai??? A?iuolaikinio meno kontekste. Kad bAi??tum ai??zaktualusai??? menininkas, patartina bAi??ti komunikabiliam ir orientuotis A? ai??zsantykiA? estetikAi??ai???. TaA?iau kartu atsiranda ir A?iokia tokia institucinAi?? prievarta, nes tie, kuriems toks daugeliu atvejA? apsimestinis bendravimas nepriimtinas, iA?krinta iA? dabar madingo formato, iA? ai??zaktualiosai??? sistemos…Ai?? Paradoksas tas, kad ai??zneA?pareigojantis bendruomeniA?kumasai??? ir ai??zsAi??dAi??jimas prie lauA?oai??? nejuA?ia sukuria atitinkamas taisykles, kurioms bAi??tina paklusti.

Viena vertus, esi teisus, kad neA?pareigojantys bendruomeniniai vakarai sukuria taisykles ir dalyvavimo diskursAi??, jei tu nedalyvauji ai??i?? jautiesi nevisavertis. Antra vertus, lemia kiekvieno menininko pasirinkimas. Jei turi pakankamai motyvacijos ir valios, tai tiesiog lieki savo studijoje ir dirbi uA?sidarAi??s. Mes rezidencijos apraA?yme kviesdami menininkus skelbiame, kad A?ia jie galAi??s kurti vienumoje arba dalyvauti neA?pareigojanA?ioje menininkA? bendrijoje. Tad bAi??na menininkA?, kurie labiau dalyvauja ir patys imasi veiklos, bet bAi??na ir tokiA?, kurie intensyviai kuria, neiA?lA?sdami iA? studijos.

ai??zSantykiA? estetikaai??? yra svarbi tam tikrame kontekse, bet mes menininkA? socializacijos nevadiname menu, tad ir neturime A?ios problemos. ArchitektAi??riA?kai kolonija yra suprojektuota taip, kad visi galAi??tA? susitikti bendroje erdvAi??je, bet prireikus galAi??tA? sugrA?A?ti A? savo erdvAi??. Be to, ir pavadinimas kolonija nurodo A? bendruomenAi??, menininkA? buvimAi?? kartu. Ai??i tradicija Nidoje gyva nuo XIX a., taigi mada to nepavadinsi. Kolonija remiasi istorija, A?iuolaikiA?kai jAi?? interpretuodama.

Ai??domu, ar tokia ai??zestetikaai??? Nidos meno kolonija remiasi principingai, ar svarbiau tiesiog atsiliepti A? institucines madas? Tada kyla esminis ideologinis klausimas ai??i?? ar JAi??sA? institucijai edukaciniu poA?iAi??riu svarbiau tiesiog nuolat atliepti pagrindinei srovei priklausanA?iA? institucijA? diktuojamas tendencijas, nesigilinant A? jA? esmAi??, ar siekiate kokiA? nors savo iA?sikeltA? specifiniA? ideologiniA? ir edukaciniA? tikslA?, ypaA? kaipVDA padalinys? Koks yra Nidos meno kolonijos santykis su VDA edukacine politika? Ar A?iuo atA?vilgiu Nidos meno kolonija turi iA?skirtinA? ai??zsavo veidAi??ai???? Gal A?iandienos kontekste toks klausimas apskritai yra beprasmiA?kas?

Manau, kalbAi??ti apie kokiAi?? nors pagrindinAi?? srovAi?? (mainstream) Lietuvos kontekste yra sunku, reikAi??tA? A?iAi??rAi??ti plaA?iau, bent Baltijos mastu. Antra vertus, net gretimi miestai (pvz., VarA?uva) nieko neA?ino, kas pas mus vyksta.

BAi??tA? A?domiau atsakyti A? klausimAi?? apie edukacinAi?? politikAi??. Kartais juokaudamas vadinu kolonijAi?? penktuoju VDA fakultetu, kur vyksta edukaciniai eksperimentai. MAi??sA? vienas iA? siekiA? yra maA?inti VDA ai??zdepartamentalizacijAi??ai??? arba susiskirstymAi?? A? uA?daras katedras pagal siauras sritis. Ir tai vyksta gana natAi??raliai, nes vienu metu vyksta keletas praktikA? ir studentai susitinka ne tik prie bendro pietA? stalo, bet nueina pasiklausyti ir ai??zne savo sritiesai??? dAi??stytojA?.

Be to, mes teikiame pirmenybAi?? tarptautinAi??ms praktikoms. PavyzdA?iui, A?iAi?? vasarAi?? menininkas Ernestas Truely iA? Estijos kAi??rybines dirbtuves ai??zPerformansas prieA? kamerAi??ai??? vedAi?? VDA, Latvijos akademijos ir Estijos kino akademijos studentams. Kasmet veikia tarptautinAi?? teminAi?? vasaros mokykla, A?ia atvyksta dAi??stytojai ir studentai iA? 3ai??i??4 uA?sienio akademijA?. MetaforiA?kai kalbant, Kolonija yra medija, kuri padeda susisiekti skirtingiems dAi??stymo ir mokymosi stiliams. RezidencijA? programa irgi neatmeta edukacinio aspekto. PavyzdA?iui, menininkai kartu su kuratoriais diskutuoja apie savo inspiracijos A?altinius, dalijasi idAi??jomis.

Gal galAi??tumAi??te plaA?iau papasakoti apie A?domesnius, A?simintinesnius projektus?

Vienas iA? Kolonijos dvasiAi?? ypaA? gerai atspindinA?iA? mAi??sA? renginiA? yra kasmetinis simpoziumas Interformatas. Menininkai, kuratoriai, tyrAi??jai 4ai??i??5 dienas kartu kuria ir diskutuoja kokia nors specifine tema. Jau A?vyko du renginiai ir suplanuoti dar du dvejiem metams A? priekA?. Ai?? juos susirenka apie 40 meno ir kultAi??ros profesionalA?. Pirmojo potemAi?? buvo ai??zPerA?aidA?iant tarpdiscipliniA?kumAi??ai???, antrojo ai??i?? ai??zAtokumas ir A?iuolaikinis menas rezidencijA? ir meno centruoseai???.Ai?? Norintiems patirti renginio dvasiAi?? pacituosiu pirmojo simpoziumo pasveikinimo A?odA?: ai??zSveiki atvykAi?? A? nesibaigiantA? A?vykA? ai??i?? A?ia performansAi??, A?ia paskaitAi??, A?ia krepA?inio rungtynes, A?ia transliacijas iA? pirties, A?ia performatyvias diskusijas, A?ia iA?vykas A? renginius ir vietas su menininkais, A?ia diskursyviAi?? vakarienAi??, A?ia vaidmenA? A?aidimus, A?ia interaktyvA? bufetAi??, A?ia ekranAi??, A?ia A?sivaizduojamAi?? kartografijAi??, A?ia dirbtuves, A?ia arbatos ritualAi??, A?ia lAi??tAi?? skaitymAi??, A?ia garso masaA?Ai??, A?ia A?iniA? dalybas, A?ia knygos startAi??, A?ia kritinAi?? pirtA?, A?ia orientacinAi?? iA?vykAi??, A?ia konceptualius linkAi??jimus. Nida garsAi??ja kaip A?avus kurortas Baltijos jAi??ros pakrantAi??je. Mes norime sukurti jai naujAi?? tapatybAi?? ai??i?? tarpdisciplininAi??s vietos, kur iA? naujo iA?randamas menas, tyrimai ir mokslas.ai??? Apie A?iuos ir kitus renginius daugiau pasiskaityti galite A?ia http://nidacolony.lt/lt/projektai.

Pradedame naujAi?? projektAi??, kuris vadinasi ai??zApie svetingumAi?? ir perkraustymAi??ai??? (gana sunku iA?versti iA? anglA? kalbos On Hosting and Displacing). JA? vykdome su maA?a meno akademija ECAV Ai??veicarijos AlpAi??se. Ten aplinka turistinAi?? kaip ir Nidos, o tarpusavyje diskutuosime apie vietos ir turistA? santykA?, apie menininkA? perkAi??limAi?? A? vis naujas vietas ir jA? santykA? su tomis vietomis, apie inspiracijas, teikiamas gamtos. Vienu A?odA?iu, tai bus projektas apie kritinA? turizmAi??: apie tai, kaip peizaA?as keiA?iasi nuo turistA? ir menininkA? A?vilgsniA?, kokia A?vilgsnio galia,Ai?? koks yra sveA?io ir A?eimininko santykis, ir t. t. Verta paminAi??ti, kad A?iuolaikinis turizmas XIXAi??a. atsirado bAi??tent Ai??veicarijoje, kai A? jAi?? pradAi??jo keliauti britai, savo A?vilgsniais ai??zkolonizavAi??ai??? kalnus. Kitaip sakant, turistA? A?vilgsnis ir A?avAi??jimasis kalnais pakeitAi?? net ir vietiniA? poA?iAi??rA? A? juos ai??i?? anksA?iau laikyti apribojanA?iu ir trukdanA?iu veiksniu, jie tapo pasigAi??rAi??jimo ir traukos objektais. PanaA?iai buvo ir Nidoje, kur XIX a. smAi??lis buvo tikras ai??zprieA?asai???, o vAi??liau tapo turistA? traukos objektu.

Stebint iA? A?alies, Nidos meno kolonija, iA? paA?iAi??ros A?sikAi??rusi periferijoje, primena avilA?, o veiklos intensyvumu (rengia parodas, seminarus, turi interneto puslapA?, leidA?ia A?urnalAi??) jau pretenduoja A? savotiA?kAi?? A?iuolaikinio meno, tiek reprezentacijos, tiek edukacijos atA?vilgiu, centrAi??. Ar Meno kolonija yra labiau VDA padalinys, ar kur kas platesnes funkcijas atliekantis centras?

Nidos meno kolonija yra VDA padalinys, bet jo funkcijos yra daug platesnAi??s negu VDA atliko iki Kolonijos atidarymo. PavyzdA?iui, rezidencijA? programa yra visiA?kai nauja funkcija, todAi??l galima sakyti, kad prasiplAi??tAi?? ir VDA funkcijos. VDA Nidos meno kolonija laiko save atvira organizacija, kuri rAi??pinasi edukacijos ir A?iuolaikinio meno inovacijomis. TodAi??l visiA?kai natAi??raliai, kviesdama kuratorius ir atrinkdama menininkus rezidentus, formuoja savo poA?iAi??rA? A? A?iuolaikinA? menAi??. Kolonija vis dar labai jauna, tad jos pozicija yra dinamiA?ka, kintanti, manau, po dvejA? metA?, kai baigsis mano kaip meno direktoriaus kadencija, bus galima tAi?? A?vardyti konkreA?iau. MAi??sA? leidA?iamas A?urnalas reflektuoja ir kuria kritinA? meno kolonijos ir paA?ios Nidos diskursAi??.

Periferija turi svarbiAi?? savybAi?? ai??i?? leidA?ia atsitraukus, iA? tam tikro atstumo paA?velgti A? Lietuvos A?iuolaikinA? menAi??. IA? pradA?iA? nemaA?ai kolegA? skeptiA?kai vertino galimybAi??, kad A?iuolaikinio meno ir edukacijos centras sAi??kmingai veiktA? regione. TaA?iau poA?iAi??ris po truputA? keiA?iasi, ypaA? kai skeptikai patys A?ia apsilanko ir patiria atsitraukimo poveikA?. Kuo daugiau keliauju po EuropAi??, tuo daugiau pamatau meno centrA?, sAi??kmingai veikianA?iA? tarptautiniu mastu, nors A?sikAi??rusiA? visiA?koje provincijoje.

Ne kartAi?? teko girdAi??ti, kad Meno kolonijai svarbus santykis su vietiniu kontekstu (kiek A?inau, pretendentai A? rezidentus, raA?ydami projektus, taip pat turi atsiA?velgti A? A?A? aspektAi??). Kita vertus, dAi??l formato (labiau susijusio su A?iuolaikiniu menu ir VDA tikslais) Meno kolonija pasmerkta jaustis svetimkAi??niu vietinAi??je (bet kurioje) bendruomenAi??je, kuri gyvena laikydamasi savo tradicijA?. PradA?ioje minAi??jau, kad atsiranda ir A?ioks toks elitiA?kumo siekis. PaA?A?stu vietiniA? menininkA?, kurie Nidos meno kolonijAi?? vadina ai??zarogantiA?kA? vilnieA?iA? inkliuzuai??? arba tiesiog ai??ziA?braukiaai??? jAi?? iA? Neringos ai??zA?emAi??lapioai???.

Ai??Ai??domu, ar vyksta kokia nors gilesnAi?? sAi??veika su vietine bendruomene? ArgumentAi??, kadAi?? atvaA?iavAi?? menininkai nusiperka bulviA? Maximoje ir nuo to vietinAi?? bendruomenAi?? turtAi??ja, A?A?kart atmeskime (vis dAi??lto labiau turtAi??ja nevietiniai prekybos centro savininkai). GalbAi??t rengAi??te kokius nors projektus, skirtus uA?megzti ryA?iams su vietine bendruomene? GalbAi??t domAi??jotAi??s, kiek Nidoje yra vietiniA? menininkA?, gal bandAi??te kokiais nors bAi??dais A?traukti ir juos A? bendrAi?? veiklAi??? Koks, JAi??sA? manymu, Meno kolonijos santykis su vietiniu kontekstu ir vietinio konteksto su Kolonija?Ai??

AA?iAi?? uA? taiklA? klausimAi??. Viena vertus, mes esame svarbus profesionaliojo meno centras, reikalingas ir vietos bendruomenei, antra vertus, esame svetimkAi??nis. Neringoje gausu mAi??gAi??jiA?ko meno ir folkloro kultAi??ros (taip pat ir profesionalios), reikia dA?iaugtis, kad daug vietiniA? A?moniA? A?traukiama A? ansamblius ir folklorinius renginius. TaA?iau prie tokio pobAi??dA?io veiklos mes neturime galimybiA? prisidAi??ti, nes orientuojamAi??s A? profesionalius vizualiuosius menus. DAi??l to kartais sulaukiame vietiniA? institucijA? priekaiA?tA?. IA? esmAi??s kultAi??ros poreikA? A?ia patenkina vietinis kultAi??ros centras. TodAi??l mes turime galvoti kAi?? kitokio ir kitaip galAi??tume pasiAi??lyti vietiniams gyventojams, nes norime tapti ir Nidos bendruomenAi??s dalimi.

NuomonAi??, kiek turAi??tume investuoti laiko ir resursA?, megzdami ryA?ius su bendruomene, keitAi??si ir vis dar keiA?iasi. Ai??iaip ar taip, suartAi??jimas vyksta natAi??raliai. PavyzdA?iui, ne vienas menininkas uA?raA?inAi??jo istorijas, iA?girstas iA? vietiniA? gyventojA?, ir pagal jas daug kAi?? sukAi??rAi?? (juos galima pamatyti mAi??sA? A?urnale ir interneto puslapyje). Ne sezono metu rengiame kino vakarus, kur nidiA?kiams nemokamai rodome filmus. Vienas iA? ryA?kesniA? mAi??sA? projektA? su vietine bendruomene buvo ai??zPasakojant BaltijAi??ai???. JA? A?gyvendinome kartu su Kaliningrado A?iuolaikinio meno centru. Abiejose vietose menininkai iA? nuolatiniA? gyventojA? rinko istorijas, susijusias su jAi??ra ar mariomis, ir pagal jas kAi??rAi??. Po to kolonijoje buvo surengta paroda ir bendra vakarienAi??.

Tiek mAi??sA? rezidentai, tiek studentai rengia A?vairias kAi??rybines dirbtuves moksleiviams ir Neringos meno mokyklos mokiniams (jos jau vyko apie 10 kartA?). Be to, kiekvienAi?? vasarAi?? rengiame studentA? parodas.

Savo rezidentus stengiamAi??s A?traukti A? pagrindinius tradicinius renginius (pvz., UA?gavAi??nes ir pan.).

Vis dAi??lto esame profesionalaus meno centras, tad mAi??sA? rezidentA? kAi??ryba daA?nai nesuprantama vietiniams. Iki A?iol savAi??s klausinAi??jam, kiek turAi??tume investuoti, kad jAi?? iA?aiA?kintume, ar tiesiog reikia liautis dAi??l to jaudintis ir siAi??lyti vietinei bendruomenei tokiAi?? kultAi??rAi??, kokiAi?? ji geriau supranta. Ai??i problema opi visiems A?iuolaikinio meno centrams, A?sikAi??rusiems periferijoje. Niekur pasaulyje iki A?iol nAi??ra vienos nuomonAi??s ir recepto, kaip palaikyti ryA?ius su vietine bendruomene. Kitas klausimas, kuris mums kelia ne maA?esnA? nerimAi??, ai??i?? kaip palaikyti ryA?A? su Lietuvos meno scena. Rengiame A?vairias parodas ir A?i problema po truputA? maA?Ai??ja. TiesAi?? sakant, mes visiA?kai nesijauA?iame esantys periferijoje, tAi?? rodo ir didelis mAi??sA? draugA? bAi??rys socialiniame tinkle Facebook.

Nidoje yra vos vienas kitas menininkas ir su jais rimA?iau kol kas nebendravome, ketiname tAi?? padaryti artimiausiu metu. Daugiau dirbame su vietinAi??mis kultAi??ros organizacijomis ir Nacionaliniu parku. Kartais ir nusiviliame, nes vietinius kultAi??ros profesionalus bandydami A?traukti A? tarptautinius renginius nesulaukiame jokio atsako. Lengviau uA?megzti ryA?A? su moksleiviais, kurie laisvai A?neka angliA?kai ir noriai dalyvauja kAi??rybiniA? dirbtuviA? veikloje. Deja, kai iA?vyksta studijuoti, beveik nAi?? vienas negrA?A?ta, tad Neringai gresia demografinAi?? duobAi??, bet A?ia jau kita tema.

BAi??tA? galima retoriA?kai klausti, ar vietinei maA?o miestelio bendruomenei apskritai bent kiek svarbus ir reikalingas A?iuolaikinis menas? O jei paklaustume, kiek statistinis vilnietis domisi A?iuolaikiniu menu? Atsakymas bAi??tA? toks pat.

Vadinasi, turime dAi??ti visas pastangas, kad juo susidomAi??tA? ir vieni, ir kiti. DAi??koju uA? pokalbA?.