Apie pilietiA?kumAi?? ir lietuviA?ko velnio gaudynes

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Marcelijus Martinaitis

DATA: 2012-08

Apie pilietiA?kumAi?? ir lietuviA?ko velnio gaudynes

Marcelijus Martinaitis

MAi??sA? A?monAi??s yra gana patiklAi??s. StebAi??tinai lengvai pasiduoda A?vairiems nepatikrintiems ar nepatikrinamiems gandams, patiki keisA?iausiomis nusikaltimA? istorijomis, ypaA? jeigu jos neiA?aiA?kintos arba neiA?aiA?kinamos, pasibaigianA?ios niekuo. Po to laukiama vAi??l ai??zko nors naujaai???.

Ko lietuvis laukia? Gal per daug nesuklysiu sakydamas, kad jam apskritai bAi??dinga laukti. Jis turi tiek kasdieninAi??s, tiek istorinAi??s kantrybAi??s, kol kartais ta jo kantrybAi?? sprogsta.

Gerai A?inomas toks pasakymas: ai??zGal viskas pasitaisys?ai??? Tai yra savaime, be savo pastangA? ar kam nors iA? paA?alAi??s A?sikiA?us. O ai??zA?sikiA?aai??? savas ar svetimas, labai lengvai, netikAi??tai, tragiA?kai, kaip esame tiek kartA? istorijoje patyrAi??.

Ai??tai lietuvis dairosi A? dangA? ir laukia giedros. O kai orai pasitaiso, laukia lietaus, po lietausAi??ai??i?? vAi??l sausros.

Laukia A? valdA?iAi?? ateinanA?iA? socdemA?, o jiems atAi??jusAi??ai??i?? interpeliacijA?, konservatoriA? grA?A?imo ar dar blogiauAi??ai??i?? visos artistA? brigados iA? TV ekranA?.

Laukia pagerAi??sianA?io gyvenimo, o kai jis pagerAi??ja, laukia staigaus kainA? A?uolio, krizAi??s, stambiA? vagysA?iA?, nuA?udymA?, politiniA? skandalA?. Kai visa tai atsitinka, piktdA?iugiA?kai taria: ar nesakiau? Jis, rodos, visada atspAi??ja, kad bus blogiau. O juk nebAi??na taip, kad kas nors nepablogAi??tA?.

Ai??tai su didelAi??mis pastangomis ir kantrybe sulaukAi??m NepriklausomybAi??s, savo valstybAi??sAi??ai??i?? ir vAi??l negerai, beveik viskas. KaA?kada, kylant Atgimimo bangai, nebAi??tume net pagalvojAi??, kad sulauksime vieA?umoje sukelto netikAi??jimo ar nepasitikAi??jimo savo valstybe, dAi??l ko sunerimome pastaruoju metu, kad, rodos, ir paA?ios valstybAi??s jau nebeliko, kad jAi?? iA?tiko kaA?kokia vidinAi?? okupacija.

Beveik neliko nAi?? vienos institucijos, A?inybos, kuriai vienaip ar kitaip nebAi??tA? keliamas nepasitikAi??jimas. Ai??A? vieA?osios sAi??monAi??s sausros metAi?? stiprinamas nepasitikAi??jimas Seimu, PrezidentAi??ra, Vyriausybe, policija, saugumo tarnybomis, visa teisAi??sauga, kuri, rodos, kimA?te prikimA?ta pedofilA?. Atrodo, nepaliesti lieka tik gaisrininkai. Gal dAi??l to, kad jie paskutiniai po gaisrA? griuvAi??siuose ateina ieA?koti gyvA?, nepaisydami nukentAi??jusiA?jA? pareigA?, nuopelnA?, tautybAi??s, priklausymo partijoms.

O tas mAi??sA? nepasitikAi??jimas daA?niausiai keliamas dAi??l savo paA?iA? nepadarytA? darbA?, neatsakingai veikianA?iA? A?inybA?, dAi??l tos lietuviA?kos iA?tarmAi??s: gal viskas pasitaisys ar kas nors atAi??jAi??s pataisys, atkas mus iA? po griuvAi??siA?. TodAi??l neapsikentAi?? patys pilieA?iai pradeda burtis A? tokias savamoksles A?vairiA? skandalA? gesinimo komandas, daA?nai vietoj vandens dar papildami A?ibalo.

Lyg pagal kaA?kieno raA?omAi?? scenarijA? kriminalizuojama A?moniA? sAi??monAi??. Ai??tai kAi?? A?iandien nuolat iA?girsti: visi jie tokie! ValstybAi??je daromos tuA?tumos ir laukiama, kada pasirodys ne tokie, kiti. Niekas negali pasakyti, kas tie kiti, iA? kur jie pasirodys, iA?vertus iA? kAi??dA?iA? neA?tikusius ar skandalais pagarsAi??jusius valdA?ios A?mones, o labiausiaiAi??ai??i?? rinkimA? metu.

ReikAi??tA? prisiminti 1940 metus. Tada valstybAi??je taip pat buvo padarytos tuA?tumos savA?jA? ir svetimA?jA? rankomis. TA? metA? katastrofa buvo gerai paruoA?ta kitA?, net tuometinis saugumo vadovas atiduotas A? kitos totalitarinAi??s valstybAi??s rankas. Lengvai, labai lengvai esame uA?valdomi, ir sunkiai, skausmingai, su didelAi??mis aukomis paskui tenka iA?sivaduoti.

Mums bAi??dingas keistas kompleksas: pralaimAi??jimuose ieA?kome didvyriA?, o pergalAi??seAi??ai??i?? kaltA?jA?. Kartais net pagalvoju, kam, kokiai naujai nelaimei yra ruoA?iama Lietuva? Vis ieA?koma, kam kitam atiduoti savo paA?iA? negerumus.

Ar ne tokios kaltA?jA? ir nekaltA?jA? paieA?kos dabar prasidAi??jo Lietuvoje? Taip gal ir turAi??tA? bAi??ti, jeigu A?inotume, kokios tos kaltAi??s. O jos A?slaptintos, jA? prasmAi??s niekada nesuA?inosime, nors tiek keliama bylA?, interpeliacijA?, sukuriama komisijA?. MasinAi?? sAi??monAi?? puikiai veikia tas A?slaptintos kaltAi??s sindromas.

Taigi, kas taip gadina mAi??sA? pinigus, A?statymus, gerus norus, tvirkina vaikus, verA?ia nekAi??sti savo namA?, net valstybAi??s? Kas jie ir iA? kur atsirado? Ar ne geriau, ne A?domiau, kai tas kenkAi??jas ar kenkAi??jai yra nematomi, ar ne lengviau tada A?sigAi??sdinti ar A?gAi??sdinti, sukelti masines neurozes?

MasinAi?? sAi??monAi?? tampa valdoma, ypaA? artAi??jant rinkimams. Ai??sigali beveik visuotinAi?? persekiojimo, A?tarinAi??jimA? atmosfera, supykina artimiausius A?mones, buvusius bendraA?ygius. Dabar vAi??l kaip sovietmeA?iu reikia atsargiai rinkti A?odA?ius, kad nepasakytum to, kas gali nepatikti tavo buvusiam geram biA?iuliui.

PrisipaA?inkime, kad bendrystAi??s, bendravimo atmosfera yra labai slogi. KodAi??l staiga pasirodAi?? tiek piktA? A?moniA?? IA? kur uA?Ai??jo tasai darganA? metas? Labiau stinga ne tiek pinigA?, kiek susiklausymo, pakantumo, sugebAi??jimo girdAi??ti, dAi??l to ir jauA?iamAi??s susvetimAi??jAi??, lengvai valdomi tikrA? ar netikrA? teisybAi??s ieA?kotojA?.

Ne be nostalgijos kartais pasigendama SAi??jAi??dA?io moralinAi??s laikysenos iA?tarmiA?, kada svarbiausia buvo tai, kas mus vienija, o ne skaido, suprieA?ina, gerai A?inant, kas mus varinAi??jo kalA?iA? vieA?keliais. Ai??iandien gali keistai atrodyti tada daA?nai kartojami A?odA?iai: politikos yra tiek, kiek joje bAi??na moralAi??s. Kur dabar tuos A?odA?ius galima garsiai iA?tarti?

Kaip A?ia nepradAi??si galvoti, jog dar esame gerokai mitinAi?? tauta, visas negeroves siejanA?ia su nematomA? jAi??gA? veikimu, lietuviA?kojo velnio provaizdA?iu, nors jis A?iandien ir neminimas. Kai kurios situacijos, skandalA? istorijos labai panaA?ios A? mitiniA? sakmiA? siuA?etus, kuriose veikAi?? A?sislaptinAi??s velnias, o dabar kiti, paslaptingi, A?tariami ar neA?vardyti veikAi??jai, kai kurie dar vis kenkia ir po mirties ar jau neveikianA?iA? sovietmeA?io A?staigA? vardu.

Tas velniAi??kA?tis nuo seno sumaniai kvailino viskuo pasitikinA?ius lietuvius, pakiA?davo kokiAi?? nors fiktyviAi?? sutartA?, vedA?iojo uA? nosies pasikAi??lusiuosius A? puikybAi??, mainikavo, ypaA? garsAi??jo kaip sumanus sukA?ius, kaA?kur kemsynuose savo rezidencijAi?? turintis bankininkas. Kaip tos sakmAi??s kartais panaA?ios A? nesenAi?? ai??zSnoroai??? istorijAi??. Ai??tai uA? didelius pinigus daroma sutartis, A? velniA? veselijAi?? pakviestam muzikantui uA? grojimAi?? tik meta, tik meta pinigus. Tas velnio klientas rytAi?? atsibunda kur nors kemsynAi??je, o kapA?elyje, kuris buvo prikimA?tas pinigA? arba sutarA?iA?, randa tik berA?o toA?is, taA?iau paA?iA? velniA? nAi?? kvapo.

Ar nesikartoja panaA?Ai??s siuA?etai A?iandien? Kur praA?ampa tie A?vairAi??s gundytojai, iA?eikvotojai, A?vairiA? fiktyviA? sutarA?iA? sudarytojai? Kiek jA? yra nubaustA?? Gaudyk juos, jei gali, po londonus, briuselius, net po Atlanto vandenyno salas.

Tos mitinAi??s kemsynA? sakmiA?kos istorijos smelkiasi jau ir A? valstybAi??s gyvenimAi??, jomis bandoma paaiA?kinti visokius, rodos, nuo mAi??sA? nepriklausomus negerumus, paslaptingA?, nepagaunamA? jAi??gA? veikimAi??. Kuriami pasakojimai apie valstybAi??s kemsynuose A?sitaisiusiAi?? lyg ir A?sislaptinusiA? agentA?, lyg ir lytiniA? iA?krypAi??liA?, lyg ir velniA? chuntAi??, pradedanA?iAi?? uA?valdyti valstybAi??.

Neatskleisti nusikaltimai, tariami ar tikri jA? autoriai, gimdo A?mAi??klas. Tokioje virtualioje, A?sivaizduojamoje valstybAi??je kartais darosi nejauku gyventi. A?mogA? iA?tinka keistas susidvejinimas: jis pasijunta esAi??s toje informacijos priemoniA?, politiniA? klanA? sukurtoje nerealioje valstybAi??je, o kartu gyvena savo tikrAi?? gyvenimAi??: dirba, rAi??pinasi A?eima, savo profesija, buitimi, tiksliau tariantAi??ai??i?? gyvena.

Tie du kraA?tutinumai vis sunkiau ir sunkiau suderinami, gyvenant nepaaiA?kinamA?, neretai iracionaliA? idAi??jA?, nusikaltimA?, suvedA?iojimA? ir nutylAi??jimA? chaose. Gerai jauA?iu, kaip sunku apsisprAi??sti, tai yra bAi??ti savo valstybAi??s, savo A?alies pilieA?iu, jaustis atsakingam.

Vienas svarbiausiA? pasitikAi??jimo valstybe garantA? yra teisAi??sauga. TaA?iau ar teisAi??sauga savo neryA?tingumu nesukuria situacijA?, kurios tampa jau ir politinAi??mis, iA? kemsynA? iA?A?aukia velniusAi??ai??i?? savus ar svetimus. TodAi??l ir mAi??sA? pilieA?iA? pilietinAi?? sAi??monAi?? kartais bAi??na labai miglota, menkai siejama su savo valstybAi??s institucijomis, kurios vis labiau atsiskiria nuo A?moniA?, apsitveria aukA?tomis biurokratinAi??mis tvoromis.

Suprantu, kad bAi??ti pilieA?iu yra ne tik privilegija, bet ir sunki pareiga, gal net naA?ta, kuriAi?? taip daA?nai siekiama nusimesti, tapti neA?inomam, A?simaiA?yti kitA? A?aliA? minioje.

Istorija mums buvo negailestinga, per maA?ai turAi??ta laiko mAi??sA? A?monAi??ms pasijusti pilieA?iais. Ilgai, labai ilgai buvome kitA? valstybiA? pavaldiniai, baudA?iauninkai, kumeA?iai, tremtiniai, svetimA? armijA? kareiviai, emigrantai. Tie keliolika 20 amA?iaus metA? mums buvo tiktai trumpas istorinis epizodas, palyginti su kitomis demokratinAi??mis A?alimis.

Buvome naivAi??s romantikai, manydami, kad paskelbus NepriklausomybAi?? jau kitAi?? Kovo 11-osios rytAi?? visi savaime tampame savo valstybAi??s pilieA?iais. Netrukus buvo nusivilta, ir tas nusivylimas nesibaigia iki A?iol. PilietybAi??, pilietiA?kumas nAi??ra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vienAi?? parAi??.

Beje, kad pilietybAi?? gali bAi??ti suprantama kaip tam tikra uniforma, kad gali bAi??ti paskelbta jos mobilizacija, to netrAi??ksta ir A?iandien, pradAi??jus skirstyti A?mones pagal partinius poA?ymius, ai??znuopelnusai???, net kilmAi??. Paradoksas: paprastai pilietybAi?? neatimama net iA? kaliniA?, o mes jAi?? atimame iA? tA?, kurie dAi??l vienokiA? ar kitokiA? prieA?asA?iA? gyvena iA?vykAi?? svetur.

PilietybAi??s samprata kyla iA? tam tikros savo A?alies A?moniA? bendrystAi??s suvokimo, reiA?kiasi kaip visuotinAi?? sutartis, paremta visA? sluoksniA?, politiniA? pakraipA? solidarumo jausmu, siekiant nieko nepalikti be paramos, net ir nusikaltAi??liams neuA?kirsti kelio grA?A?ti atgal.

VisuotinAi??s pilietybAi??s samprata kilo iA? praAi??jusiA? amA?iA? Europos humanitarinAi??s kultAi??ros idAi??jA?, meno, literatAi??ros, filosofijos. PilietybAi??s samprata yra unikalus Europos kultAi??ros kAi??rinys. O mes turAi??jome per maA?ai laiko subrandinti savo pilietinAi?? sAi??monAi??, vis dar gyvas pavaldinio, paklusnaus visokiA? biurokratiniA? nuostatA? vykdytojo kompleksas, diegiamas tiek valdA?ios A?staigA?, tiek reiA?kiasi kaip paties A?mogaus paveldAi??ti A?gAi??dA?iai.

Dar vis galima iA?girsti, jog sovietmeA?iu buvo geriau, dar vis veikia davinio vaizdinys: pagal nustatytAi?? eilAi?? ir paklusnumAi?? valdA?iai ai??zduodavoai??? butAi??, darbAi??, mokslAi??, net kalAi??jimAi??. ReikAi??jo mokAi??ti tik ai??zpasiimtiai???, gyvenant apdairiai, nepadarant kokios nors klaidos.

Tas A?mogus dabar bijo savo laisvAi??s, geriau sutiktA? vAi??l bAi??ti pavaldiniu nei pilieA?iu. O tai parodo rinkimA? rezultatai, jA? metu daA?nai renkamasi ne partija, o asmuo, kuris valdys, ai??zduosai???, ai??zsutvarkysai???, ai??zpriversai???. Dalis rinkAi??jA? rodo savo paklusnumAi?? galimam lyderiui ar net diktatoriui.

Tokios nuotaikos visuotinai gerai A?inomos ar jauA?iamos, todAi??l A? priekA? stumiami asmenys, kurie galAi??tA? panaA?A? vaidAi??menA? suvaidinti. Juk Lietuvoje jau yra ne viena ai??zasmeninAi??ai??? partija. Ai??tai jau vAi??l pradedamos steigti tokios partijos, mobilizuojami jA? A?alininkai!

KeisA?iausia, kad vos ne visos partijos artAi??jant rinkimams supanaA?Ai??ja, nusiraA?inAi??ja vienos nuo kitA? programines nuostatas ir tampa beveik socialdemokratinAi??s. O juk partinAi?? sistema kaip tiktai ugdo pilietinAi?? savimonAi??, skatina pilieA?ius vienaip ar kitaip apsisprAi??sti, per rinkimus iA?ryA?kinti savo poreikius, interesus. DaA?nai iA? paA?A?stamA? iA?girstu sakant, jog ir vAi??l nebus ko pasirinkti, kaip pareikA?ti savo pilietinA? nusistatymAi??. Rinkimai yra visA? svarbiausia pilietinAi?? akcija, kurioje dalyvauja ar turAi??tA? dalyvauti pilietiA?kai apsisprendAi?? rinkAi??jai.

Man atrodo, jog partinAi?? sistema Lietuvoje dar gana silpna. Jau vien tai, kad, neturint stipresniA? programiniA? ir politiniA? atramA?, prasideda nematyto masto veikla, prieA? savo prieA?ininkus atnaujinant seniai pamirA?tas bylas, sudarinAi??jant komisijas, rengiant interpeliacijas, ai??zdemaskuojantai??? valdA?ioje A?sislaptinusius kenkAi??jus, siekiant teisybAi??s iA?siilgusiems A?monAi??ms parodyti, jog jie, tik jie Lietuvoje A?ves visuotinA? teisingumAi??. Bandoma pajungti ne vien A?iniasklaidAi??, bet ir teisinAi?? sistemAi??, kad ji veiktA? uA?lauA?tomis rankomis. Tas absurdiA?kas naujA? partijA? dygimas artAi??jant rinkimams parodo mAi??sA? visuomenAi??s pilietinAi??s brandos stokAi??, o tai neA?sivaizduojama senesnAi??se demokratinAi??se A?alyse. Tai vis tas lietuviA?kas oro permainA? laukimas!

Ai??iaip pilietinAi??s elgsenos pavyzdA?iA? laukiama iA? pasirinktA? bei iA?rinktA? A?moniA?, jiems atstovaujanA?iA? valdA?ioje. Bet kiek tokiA? bAi??na, arba tiksliauAi??ai??i?? iA?lieka, atsidAi??rusiA? privilegijuotoje padAi??tyje, ypaA? A?gijusiA? teisinAi?? apsaugAi??, ja Ai??mus piktnaudA?iauti. Apie tai daugiausia ir girdime, skaitome spaudoje, nematydami juose tam tikros moralinAi??s atramos, ko buvo tikimasi pirmaisiais atgautos NepriklausomybAi??s metais.

MAi??sA? sAi??monAi??je dar nAi??ra susiformavAi??s atsakingo, visuomenei atstovaujanA?io, jai A?sipareigojusio, jos vardu, o ne savo klano ar rAi??mAi??jA? interesais veikianA?io veikAi??jo tipas, su tuo siejantis savo asmens garbAi??s supratimAi??. Apie tai kalbAi??ti labai sunku, bet sunku ir tiems, kurie savo veikimAi?? sieja ir su moraline atsakomybe, vieA?u laikymosi savo politiniA? nuostatA?.

Jau ne kartAi?? esam matAi??, kaip nepaprastai A?sigalAi??jusi valdininkA? sistema suvirA?kina net paA?ius atkakliausius, paralyA?iuoja jA? geriausius ketinimus. MAi??sA? valstybAi?? dabar skAi??sta popieriuose, visokiuose nutarimuose, pritarimuose, A?statymA? pataisose, instrukcijose, iA? kaA?kokios velniA? kemsynAi??s gauname nesuprantamA? popieriA? apie tai, kur ir uA? kAi?? turi mokAi??ti, kur ir dAi??l ko pasiraA?yti ir t. t.

Suprantama, jog be dujA?, naftos, be A?emAi??s iA?tekliA? negalAi??sime normaliai iA?gyventi, bet svarbiausiaAi??ai??i?? Lietuva negalAi??s iA?gyventi be savo A?moniA?. ValstybAi??s atsiranda ir jos kuriamos, kad jA? teritorijose galAi??tA? gyventi ir iA?likti A?monAi??s, nors A?emAi??s turtai gali bAi??ti labai skurdAi??s. KaA?kodAi??l valstybAi??s iA?likimas pradedamas sieti vien su pelnu, komercija, pinigais, o savo A?alies A?monesAi??ai??i?? su komercija, valstybAi?? aptarnaujanA?ia mase. Tas dabartinio A?mogaus pajungimas verslui, komercijai yra akivaizdus.

Sistema, kai ji ima A?sigalAi??ti ar A?sigali tik kaip gaminanti ir vartojanti, humanitarinAi?? kultAi??ra tampa paA?aliniu dalyku, intelektas paprasA?iausia preke. ValstybAi?? nesugeba ir nesistengia panaudoti savo A?alies intelekto, Lietuvos neiA?gelbAi??s jokios Visagino atominAi??s elektrinAi??s, visa tai turAi??dama, ji niekada nebus turtinga be savo A?alies intelektinAi??s ir kultAi??rinAi??s vizijos.

Maironis A?iandien vAi??l pakartotA? rAi??sA?ias iA?tarmes savo kAi??rinyje ai??zKai kamai???, iA?reikA?tas dar tik kuriantis nepriklausomai valstybei. Daug kas mAi??sA? istorijoje kartojasi, ir ne patys geriausi dalykai. Visai panaA?iai telkiasi viskAi?? ketinantis uA?valdyti klanas, drabstantis milijonus, lyg ir kuriantis savo atskirAi?? nepriklausomAi?? turtingA?jA?, dideles valdA?ios galias ir iA?gales turinA?iAi?? valstybAi??.

Daug A?moniA? lieka uA?ribiuose, neturintys kAi?? veikti savo valstybAi??je, gyvenantys iA? juos A?eminanA?iA? paA?alpA?. Blogiausia, kad jie pradedami laikyti degraduojanA?iu visuomenAi??s sluoksniu. Tai kaip iA? jA? tikAi??tis pilietiA?kumo, orios laikysenos, solidarumo, sAi??moningo pasirinkimo per rinkimus, kai jiems nAi??ra kAi?? ir iA? ko rinktis. O juk demokratinAi??s valstybAi??s sukuria savo pilieA?iams platA? pasirinkimo spektrAi??, kur daA?nas gali rasti savo vietAi??.

Ai??A? raA?inA? noriu uA?baigti kiek kitokia tema, tai yra viena spaudoje pasirodA?iusia A?inute apie tai, kaip vienos mokyklos mokiniai pasiuvo didA?iausiAi??, rodos, 200 metrA? trispalvAi??, su ja perAi??jo miestA? gatvAi??mis, tikAi??damiesi, jog tai bus pripaA?inta kaip Gineso rekordas, garsinantis LietuvAi??. Negana to, mokiniai, mokytojai, net rajono valdA?ios atstovai buvo pakviesti A? OdesAi?? ta vAi??liava uA?kloti vadinamuosius Potiomkino laiptus. Kas A?iek tiek A?ino sovietinio kino istorijAi??, A?ie laiptai buvo pavadinti pagal propagandinA? filmAi?? ai??zAi??arvuotis Potiomkinasai???.

Ar kita A?alis, sakysime, save ir savo valstybAi?? gerbiantys lenkai bAi??tA? sugalvojAi?? vAi??liava uA?kloti tai, kas susijAi?? su buvusiu sovietiniu reA?imu? Nenoriu kaltinti vaikA?, siuvusiA? A?iAi?? didA?iausiAi?? vAi??liavAi??. Tik manau, kad yra prarandamas ryA?ys su savo valstybingumo, pilietinio orumo A?enklais. Tai vadinA?iau net savotiA?ku cinizmu, prisimenant tas paA?ias sukruvintas trispalves, kurios buvo randamos ant A?uvusiA? partizanA? kAi??nA?.

PanaA?ias savo vaizdiniA?, A?enklA? ai??zatvirkA?A?iasai??? istorijas bAi??tA? galima tAi??sti ir tAi??sti, tai atrandant net meno, literatAi??ros kAi??riniuose, A?enklA?, su kuriais siejama mAi??sA? valstybingumo, pilietiA?kumo istorija.

PerskaitAi??s A?A? raA?inA? pamaA?iau, jog jis gana niAi??riai paraA?ytas. Kadangi A?A? raA?inA? pradAi??jau apie lietuvio atkaklumAi?? laukti, nes jisai puikiai A?ino, kad po darganA? tikrai pasirodys giedra.