Apie poezijos vertimAi??

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Poezijos vertimas
AUTORIUS:Ai??PaweAi?? Hertz
DATA: 2013-09

Apie poezijos vertimAi??

PaweAi?? Hertz

Kiekviena karta sau turi versti iA? naujo.

T. S. Eliot

DaugelA? metA? svajoju iA?versti Goetheai??i??s ai??zElegijAi??ai???, nepaprasto groA?io ir neA?tikAi??tinos gelmAi??s eilAi??raA?tA?, kuriame poezija tobulai maiA?osi su filosofija, kur taisyklingas ritmas skatina mAi??styti ir viskas alsuoja harmonija, ir toji harmonija dvelkia nepaprastu liAi??desiu. Kiek kartA? skaitau tas eiles, tiek mane apima nepasitenkinimas, kad man trAi??ksta A?odA?iA?, kad dar nesubrendo mano mintys, kurios leistA? man tAi?? eilAi??raA?tA? paraA?yti lenkiA?kai.

Ir kai uA?plAi??sta nepasitenkinimas savimi, kartu ateina ir kitos mintys ai??i?? apie poezijos vertimo esmAi??.

Ai??tai prieA?ais mane guli graA?iai Sans-Souci iA?leistas, gotiA?ku A?riftu ant balto popieriaus iA?raA?ytas ai??zElegijosai??? tekstas. Visus A?odA?ius A?inau daugybAi?? metA?, visos frazAi??s, pasakytos vokiA?kai, turi savo lenkiA?kus atitikmenis. Ir net nekiltA? dideliA? techniniA? sunkumA?, nes mAi??sA? poezijos koA?maras ai??i?? reikiamas vyriA?kA? rimA? skaiA?ius ai??i?? galAi??tA? nuslinkti man nuo A?irdies, nes tokiA? ten tereikia pavartoti vos kelis. Ir juk galAi??A?iau be didelio nuostolio apskritai jA? atsisakyti, nes tokiA? rimA? panaudojimas liudytA? tik vertAi??jo skrupulingumAi??, niekada jo talentingumAi??, tiesiog raA?yA?iau vienuolikos pAi??dA? sekstinomis.

Tad suprantu kAi??rinio tekstAi??, suvokiu jo architektAi??rAi??, matau jo vidinius ryA?ius, bet ir A?inau, kad uA? eilAi??raA?A?io ar tarp jo eiluA?iA? slypi dar kaA?kas, ko perteikti neA?stengA?iau. Jei be galo stengdamasis A?A? kAi??rinA? iA?versA?iau, lenkA? skaitytojas gautA? tik eilAi??raA?A?io kontAi??rAi??, tik jo juodAi?? siluetAi??, primenantA? tuos, kurie kadaise buvo madingi Veimare.

Tad atrodo, kad poezijos vertimas yra kaA?koks ypatingas darbas, visiA?kai kitoks nei prozos vertimas. BAi??na genialiA? prozos kAi??riniA? vertimA?. Bet man dar neteko skaityti genialiA? poezijos vertimA?. Jei perskaitAi??s graA?A? iA?verstAi?? eilAi??raA?tA? palyginu jA? su originalu, pamatau, kad prieA?ais mane du graA?Ai??s, bet visiA?kai skirtingi eilAi??raA?A?iai, nors labai panaA?aus siuA?eto ir pagraA?A?.

IA? tikro, paAi??mAi??s A? rankas iA?verstAi?? poezijos kAi??rinA?, skaitai originaliAi?? poezijAi??, kurios idAi??jAi?? ar siuA?etAi?? paA?nibA?dAi??jo kitas, svetimas poetas. A?odA?iu, poezijos vertAi??jas yra geresnis ar prastesnis poetas. Kai skaitau Niemcewicziaus iA?verstAi?? Popeai??i??o ai??zGarbana, kuriAi?? suAi??miauai???, puikiai suvokiu, kad toji lektAi??ra nesupaA?indina manAi??s su garsiojo Popeai??i??o kAi??ryba, ji tik pralieja naujAi?? A?viesAi?? ant poeto Niemcewicziaus. PanaA?iai jauA?iuosi paAi??mAi??s A? rankas tuos kelis MickeviA?iaus ar puikius Dmochowskio vertimus. Tai nAi??ra nei Popeai??i??as, nei Byronas, nei Homeras. Tai Niemcewiczius, MickeviA?ius, Dmochowskis. TodAi??l, kaip labai teisingai pasakAi?? Eliotas Ezros Poundo poezijos rinktinAi??s prakalboje, kurioje apA?velgia A?io poeto vertimus iA? kinA? kalbos, ai??zkiekviena karta sau turi versti iA? naujoai???. MickeviA?ius, Niemcewiczius, Dmochowskis, tiesAi?? sakant, raA?Ai?? lenkiA?kus kAi??rinius, nors turinio ir formos pastolius savo vertimuose pasiskolino iA? kitA?. Kiekvienas naujas jau ne kartAi?? versto kAi??rinio vertimas gali bAi??ti naujas poetinis laimAi??jimas, gali praturtinti gimtAi??jAi?? poezijAi??. GirdAi??jome daugybAi?? pastabA? dAi??l Wittlino ai??zOdisAi??josai??? vertimo, bet maA?ai kam atAi??jo A? galvAi?? paA?velgti A? vertimAi?? kaip A? Wittlino bandymAi?? ai??zparaA?ytiai??? savo ai??zOdisAi??jAi??ai???. VertAi??jas tikrai atliko nemenkAi?? darbAi??,Ai?? tiesAi?? sakant, neturintA? precedento lenkA? poezijos istorijoje: pateikAi?? naujAi??, pakeistAi?? savo vertimo redakcijAi??, tiesAi?? sakant, iA?vertAi?? iA? naujo.

Kas nors galAi??tA? paprieA?tarauti, kad vienintelis poezijos vertimo tikslas ai??i?? supaA?indinti skaitytojAi??, nemokantA? Goetheai??i??s, Homero ar Horacijaus kalbos, su jiems neprieinamais tekstais. Leisiu sau atsakyti, kad niekada joks poezijos vertimas nesupaA?indins mAi??sA? su originalu. AtAi??mus iA? originalo kalbAi??, kuria jis buvo paraA?ytas, visos pastangos nueina niekais. Per vertimAi?? mes galime priartAi??ti prie originalo, galime gauti daug vertingos informacijos apie kAi??rinA?, apie jo turinA? ir netgi, jei vertAi??jas dirbo labai sAi??A?iningai, ai??i?? nes pasitaikio ir tokiA?, ai??i?? apie jo struktAi??rAi??. TaA?iau tos paA?ios frazAi??s kiekvienoje kalboje reiA?kia vis kAi?? kita, kAi?? kita matome ir galvojame, nelygu kokias reikA?mes A?gavo mAi??sA? kalbos A?odA?iai kartoms, kurios tas kalbas formavo. Jau ir su proza kyla tam tikrA? sunkumA?, o kAi?? kalbAi??ti apie poezijAi??, kuri iA? prigimties yra aliuzija, uA?uomina, sugestija, parabolAi??.

PripaA?indamas, kad Eliotas, samprotaudamas apie poezijAi?? ir jos vertimus, buvo teisus, galAi??A?iau pridurti, kad Niemcewiczius yra labiau Niemcewiczius nei Popeai??i??as, o Dmochowskis ai??i?? labiau Dmochowskis nei Homeras. Netgi ten, kur matome visiA?kAi?? kultAi??rA? ir civilizacijA? lydinA?, kur vertAi??jas atkartoja savo poeto mintis, idAi??jas ir formAi??, kur abu semia iA? bendros universalios kultAi??ros ai??i?? pavyzdA?iui, daugybAi??s Delilleai??i??io sulenkinimA? atvejis, arba, kad bAi??tA? A?iuolaikiA?kesnis atvejis, Jeano MoreA?so parodijA?, kurias atliko A?iandien jau visiA?kai pamirA?tas Janas MieczysAi??awskis, fenomenas ai??i?? dar lieka viskAi?? lemiantis kalbos klausimas. Toji kalba nAi??ra nei poeto, nei vertAi??jo nuosavybAi??, oAi?? sutartinAi?? signalizacinAi?? didA?iuliA? A?moniA? grupiA? sistema, ir viena grupAi??, turinti vienokius vaizdinius, vartoja A?odA? ai??zbAi??daai???, o kita grupAi?? su kitokiais vaizdiniais ai??i?? jo A?odinA? atitikmenA? Armut ar netgi Wehmut, savo reikA?me visiA?kai tapatA? tam, kurA? pavartojo Szopenas, A?odA?iais ai??zMano bAi??daai??? pavadinAi??s pluoA?tAi?? pageltusiA? lapA?. PoezijAi?? sudaro A?eA?Ai??liai ir A?viesos lopai, blyksniai ir tamsa, besisunkiantys pro eilutes. Tad tuA?A?ias darbas stengtis iA?versti kito poeto kAi??rinA?. Vienintelis dalykas, kurA? galima padaryti, taiAi?? i A? d Ai?? s t y t iAi?? svetimAi?? poezijAi?? savo paties A?odA?iais, kitokios formos ir kitaip skambanA?iais, bet panaA?ios reikA?mAi??s, tai yra paraA?yti savo eilAi??raA?tA? leidA?iant, kad tave uA? apynasrio laikytA? svetima ranka. Tai iA?ties herojiA?kas uA?davinys, ir prieA? tokA? darbAi?? aA? A?emai lenkiu galvAi??. Ir tuo didesnAi?? A?irdgAi??lAi?? kelia man ai??zElegijosai??? eilutAi??s, kurioms prilygti tikrai niekada negalAi??siu ir kuriA? iA? graA?aus Sans-Souci leidimo lapA? neperkelsiu A? savo kalbAi??.

IA? lenkA? kalbos vertAi?? Irena AleksaitAi??

Versta iA?: ai??zDomena polskaai???, Warszawa, PIW, 1961.

Ai??