Apie publikacijA? veidus

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS: Neringa MikalauskienAi??
DATA: 2013-01

Apie publikacijA? veidus

Neringa MikalauskienAi??

ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? skelbiamas publikacijA? konkursas tapo tradicinis: jis rengiamas jau ketvirtuosius metus. Konkurso rezultatA? apibendrinimas ai??i?? tai proga atsigrAi??A?ti A? tai, kokie tekstai savaitraA?tyje pasirodAi??, kokiA? aktualijA? bAi??ta, kaip apie jas kalbAi??ta, kokios yra prozos tendencijos, kAi?? pasiAi??lo A?inomi autoriai ir kAi?? ai??i?? nauji, kylantys vardai.
PradAi??kime nuo laimAi??tojA?.
PirmAi??jAi?? vietAi?? prozos sekcijoje uA?Ai??mAi??Ai??RamAi??no A?iA?elioAi??apsakymA? ciklasAi??ai??zJonavai ai??i?? iA? ankstyvA?jA? patirA?iA?. Utenai ai??i?? idealiojo miesto beieA?kant. Juodkrantei ir berniukui migloseai???Ai??(2012-11-02).
Antroji vieta tekoAi??Romualdui GranauskuiAi??uA? apsakymAi?? ai??zJedzAi??ai??? (2012-02-03).
TreA?ioji ai??i??Ai??Henrikui A?igriejuiAi??uA? apsakymAi??Ai??ai??zArmonikaai???Ai??(2012-03-16).
UA? publicistikAi?? skirtos dvi premijos:Ai??Irenai BalA?iAi??nieneiAi??ai??i?? uA? straipsnA?Ai??ai??zNiekA?ybAi?? prasideda nuo tokiA? kaip aA?, arba Kerouaco dvasia Lietuvojeai???Ai??(2012-05-04) ir Feliksui Bajorui ai??i?? uA? straipsnA? ai??zPrie vartA?ai??? (2012-01-06).
UA? reikA?mingiausiAi?? debiutAi?? apdovanotasAi??Karolis VyA?niauskas, pradAi??jAi??s ai??zLiteratAi??rai ir menuiai??? raA?yti straipsnius apie A?iuolaikinAi?? lietuviA?kAi?? muzikAi??. Jo publikacijA? bAi??ta ne vienos: ai??zAte, kompiuteri…ai??? (2012-01-06);Ai??ai??zSoundCloudai??? debesyje ai??i?? nauji Lietuvos muzikantA? albumaiai???Ai??(2012-02-17);Ai??ai??zIndieAi??su priemaiA?omai???Ai??(2012-06-08);Ai??ai??zNauja karta, senos idAi??josai???Ai??(2012-10-26) ir kitA?.

Publicistika: nuo Maironio iki svarstymA? apie cenzAi??rAi?? A?iandien
Maironiui A?iemet dAi??mesio skirta tikrai daug. Juk jubiliejinAi??s, 150-osios, gimimo metinAi??s ir ai??i?? informacijos apie jA? perteklius A?iniasklaidoje, renginiA? gausa. Tad tampi atsparus net nuoA?irdA?iausiam pasiAi??lymui. Garsiai sakai: ai??zMaironis?.. AA?iAi??, ne. RaA?Ai??me.ai??? Mintyse: ai??zDuoklAi?? klasikai jau atidavAi??me, uA?teks.ai??? O vis dAi??lto su malonumu perskaitytas ir atmintyje pAi??dsakAi?? paliekantis yra Viktorijos DaujotytAi??s eseistinis tekstasAi??ai??zMaironis: aktualus ir nebeai???Ai??(2012-11-02). Verta A?sidAi??mAi??ti bent jau A?iAi?? A?A?valgAi??: ai??zKuo anksA?iau tautoje ir jos kalboje atsiranda poetA?, pajAi??gianA?iA? iA?reikA?ti sielos atskirybAi?? bei jos ryA?ius ir su kitais gyvenimo parametrais, tuo tautos egzistencija yra tvaresnAi??, patikimesnAi??. (…) Aktualu tai, kas neapibrAi??A?iama tik kaip nAi??dienos aktualija. Kas A?gyja amA?inybAi??s A?ymAi??.ai???

MuziejA? metai tapo paskata atsirasti Astridos PetraitytAi??s rengtam reportaA?A? ciklui iA? raA?ytojA? memorialiniA? butA?-muziejA? ai??i?? Maironio, V. MykolaiA?io-Putino, V. KrAi??vAi??s, VaiA?ganto… Kalbinami tA? muziejA? darbuotojai mokAi?? prakalbinti daiktus, kuriuos raA?ytojai kadaise lietAi??, ir leido paties skaitytojo vaizduotei uA?pildyti tai, kas nugrimzdo A? nebAi??tA?.
Premijuotasis F. Bajoro ai??zPrie vartA?ai??? spausdintas pirmajame praAi??jusiA? metA? numeryje ai??i?? vertingas dAi??l profesionalaus kritiA?ko poA?iAi??rio A? 2011-A?jA? muzikos festivalA? ai??zGaidaai???. Negailestingai nuskamba vertinimas ai??i?? beveik meniniai pasaA?ai: ai??zUA? kAi?? moka, tAi?? ir groja (…) KultAi??rininkai siAi??lo mums atkurti praeityje egzistavusA? nepriA?iAi??rimAi??, apaugusA? kieA?iais sklypAi??, A?emAi??s lopinAi??lA?, primAi??tytAi?? A?iukA?liA? ir geleA?galiA?. UA?siAi??mAi?? A?ia uA?duotimi, gaiA?tame laikAi??, mus atitraukia nuo tikros kAi??rybos.ai??? Vis dAi??lto F. Bajoras pripaA?A?sta, kad, vykstant ekonominei suirutei, ai??zGaidaai??? sugeba sukviesti atlikAi??jus, kuriA? meistriA?kumas nekelia abejoniA?. Festivalis dar kartAi?? priverA?ia susimAi??styti apie tai, kad vienas iA? stiprios valstybAi??s poA?ymiA? ai??i?? aukA?ta meno kultAi??ra, o muzika yra bAi??tent ta sritis, kuria galima dalytis be vertimo ir tuo garsinti LietuvAi?? pasaulyje.
Muzikiniais A?spAi??dA?iais dalijasi Niujorke gyvenanti A?ibuoklAi?? MartinaitytAi?? straipsniA? cikle ai??zNiujorkas. KompozitorAi??s dienoraA?A?iaiai???. Nelengvas jai teko uA?davinys: mieste, kuriame kas vakarAi?? gali nueiti A? 5 tave dominanA?ius muzikos renginius, tenka pasirinkti tAi??, ai??zbe kurio neiA?gyventumeiai???. A?. MartinaitytAi??s tekstai tirA?ti, sodrAi??s ai??i?? ir ne vien dAi??l bandymA? aprAi??pti neaprAi??piamAi?? ten kunkuliuojantA? koncertinA? gyvenimAi?? (koncertai, skirti Ph. Glasso 75-meA?iui, J. Cageai??i??o jubiliejuiai??i??), bet ir profesionaliu A?vilgsniu A?vertinti vienuose prestiA?iA?kiausiA? ai??i?? Carnegie Hall ai??i?? koncertA? rAi??muose atliekamus kAi??rinius. Kaip ir Niujorke, kurio planas sukurtas pagal schemAi?? ai??zgridai???, atspindinA?iAi?? dviejA? rAi??A?iA? funkcionavimAi?? ai??i?? schematizuotAi??jA?-racionalA?jA? ir chaotiA?kAi??jA?-intuityvA?jA?, taip ir muzikoje, anot A?. MartinaitytAi??s, galima A?A?velgti A?iA? dviejA? aspektA? pasireiA?kimAi??. Ir tai ji labai subtiliai parodo savo publikacijose.
Dalia StriogaitAi?? straipsnyjeAi??ai??zLosandA?elieA?iai. Atmintyje gyviai???Ai??(2012-02-17) priminAi?? vyresniosios kartos emigrantA? diasporAi??. Jai ai??zdar teko paA?inti daugelA? garbingA? losandA?elieA?iA? veteranA? ne iA? fotografijA? A?vairiuose leidiniuose, bet matyti juos A?prastoje aplinkoje ai??i?? parapijos salAi??je, savo namA? kiemelyje ar uA? raA?omojo stalo, prie asmeniniA? bibliotekA? ir lituanistiniA? archyvA?ai???.
Lauros Ai??vedaitAi??s ir Juliaus A?ilinsko ai??zKupranugarA? matei ai??i?? nemateiai??? poetiA?ki A?spAi??dA?iai iA? kelionAi??s po IranAi?? beveik galAi??jo gauti ir publicistikos, ir reikA?mingiausio debiuto apdovanojimAi??, nes skaitymo malonumas ilgam A?sirAi??A?ia A? atmintA? netikAi??tais palyginimais:Ai??ai??zYra du A?odA?iai, kaA?kuo panaA?Ai??s vienas A? kitAi??. Turistas ir teroristas. Ir panaA?Ai??s jie ne vien skambesiu.ai???Ai??(2012-01-20). Ai??is kelioniA? publicistikos ciklas ai??i??Ai?? tai pasakojimas apie A?alA?, kur A?moniA? gyvenimus temdo vienas brutaliausiA? ir ciniA?kiausiA? reA?imA?, bet tAi??vas ai??i?? ir tai suprantama bet kuriame pasaulio kampelyje ai??i??Ai?? ai??zA?iltai apsikabina sAi??nA? su dukra, ir jie dar ilgai A?itaip guli balkone, klausydamiesi cikadA?ai???.
Ai??sidAi??mAi??tini jautrAi??s Donatos MitaitAi??s svarstymaiAi??ai??zA?aliam senA?jA? kapiniA? atminimuiai???Ai??(2012-04-06) ai??i?? apie nykstanA?iAi?? pagarbos medA?iui kultAi??rAi??. Akcentuojama mintis, kad senosios miesteliA? kapinAi??s yra kultAi??ros vertybAi?? ne vien dAi??l kapA? ir paminklA?, bet ir dAi??l medA?iA?. Juk tai ai??i?? visuma. Sudarkytos SaldutiA?kio, ErA?vilko, Pakruojo, KlovainiA? kapinaitAi??s… ai??zProjektus vykdantiai??? valdA?ia A?iurpina maA?iau nei tai, kad patys bendruomenAi??s A?monAi??s linkAi?? jas ai??ztvarkytiai??? naujoviA?kai. Mada tokia. ai??zNeapykanta medA?iams, be kita ko, rodo paA?eistAi?? lietuviA? nacionalinAi?? savimonAi??ai???, ai??i??Ai?? sako autorAi??.
Tradiciniais tapo V. Sventicko ai??zGuriniaiai??? ai??i??Ai?? A?A?valgA? apie kultAi??rAi?? ai??zpabarstymaiai???. Ne nauja, bet nuolatos aktualizuojama mintis (2012-02-24):Ai??ai??zKai raA?ytojai polemizuoja su kritika, bene populiariausia ginA?o ai??zmenine figAi??raai??? tampa kritikos teiginiA? subanalinimas. VisA? pirma tiesiogiai ar netiesiogiai pasistengiama A?tikinti, kad kritikas kalba lAi??kA?tai, pataikauja konjunktAi??rai, vulgarizuoja, politikuoja ir pan.ai???Ai??Ar tik ne iA? A?ia semtA?si peno ir metA? pabaigoje A?siplieskusi diskusija dAi??l teatro kritiko V. Gedgaudo tekstA?? UA? meninAi?? A?odA?io raiA?kAi??, A?A?valgumAi?? jis vertas apdovanojimo, uA? vulgarumAi?? ir A?A?eidinAi??jimus, iA?sakytus kad ir aukA?A?iausios prabos metaforomis, apdovanoti nesinori. TaA?iau V. Gedgaudui net nereikia, kad jA? kas nors gintA?. Gynyba, pasirodo, reikalinga mums patiems: nuolatos tenka priminti, jog cenzAi??ros laikai pasibaigAi?? ir ne redakcija atsakinga uA? autoriA? pozicijAi??. Ai??iame kontekste ne pro A?alA? grA?A?ti prie J. K. ValaiA?io publikacijosAi??ai??zRinkimai, balsA? pirkimai ir A?iuolaikinAi?? A?Ai??klAi??ai???Ai??(2012-11-23), kuriame jis konkreA?iais faktais rodo, kaip buvo valdoma ai??zBalsas.lt leidiniaiai??? grupAi??, jungianti daugiau kaip 30 interneto portalA? ir daugiau nei 20 leidiniA?, ai??zbesirAi??pinanA?iA? A?vairiA? visuomenAi??s segmentA? informavimu ir kultAi??riniais interesaisai???. Akivaizdu ai??i?? ir formuojanti tam tikrAi?? (Darbo partijai palankA?…) poA?iAi??rA?: ai??z…moderniosios A?vejybos ypatumai labai primena ir moderniAi??jAi?? A?iniasklaidAi??: skaito A?mogelis apie sveikatAi??, scenos A?vaigA?dA?iA? gyvenimAi??, A?okiA? ai??zprojektusai???, apie augalA? kenkAi??jus, horoskopus ir net pats nepajunta, kaip praryja A?iniAi?? apie teisingus politikus, teisingus valstybAi??s valdymo receptus.ai???
ai??zLiteratAi??ra ir menasai??? ai??i?? kultAi??rinis leidinys, bet A? visuomenAi??je vykstanA?ius procesus reaguoja. Ir ne tik J. K. ValaiA?io tekstais. UA? publicistinA? straipsnA? ai??zNiekA?ybAi?? prasideda nuo tokiA? kaip aA?, arba Kerouaco dvasia Lietuvojeai??? apdovanotoji vertAi??ja Irena BalA?iAi??nienAi??, pradAi??dama nuo pasauliui reikA?mingos datos ai??i?? 90-A?jA? Kerouaco gimimo metiniA? paminAi??jimo, daro Lietuvos kultAi??rinio gyvenimo istoriA?kai susiklosA?iusiomis aplinkybAi??mis skerspjAi??vA? primindama, kad Kerouaco kelias A? LietuvAi?? prasidAi??jo prieA? keturiasdeA?imt metA?, sovietiniais laikais, kai, anot jos, ai??zcenzAi??ra buvo dvigretAi??: vienoje gretoje A?engAi?? A?inomybAi??s: neraA?yti Dievo didA?iAi??ja raide, neminAi??ti Nepriklausomos Lietuvosai???, kitoje ai??i?? jokio sAi??raA?o nebuvo, savarankiA?ko mAi??stymo ir veikimo ribas reikAi??jo atspAi??ti. TaA?iau ateina laikas stoti A? akistatAi?? su savo sAi??A?ine ai??i?? paaiA?kAi??ja, kad daugelis yra ai??zraudonai iA?brAi??kA?niavAi?? savo gyvenimo paraA?tesai??? patys, ne kas kitas. O A?iandien ne pro A?alA? bAi??tA? A?sidAi??ti galvon straipsnio pabaigos iA?tarmAi??: ai??zNeiA?sigAi??skime akistatos su Nepriklausomybe…ai??? YpaA? ai??i??Ai?? kalbAi??dami apie menAi?? ir jA? kurdami.Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??

Proza tradicinAi??, proza eksperimentinAi??

2012-aisiais ai??zLiteratAi??roje ir meneai??? pasirodAi?? nemaA?ai tradicine vadintinos prozos, nors tikrai laikas suvokti, kad ai??ztreA?ioji karta nuo A?agrAi??sai??? jau linkusi eksperimentuoti ir temomis, ir menine raiA?ka. Veikiausiai vis dar esama tam tikro istoriA?kai susiklosA?iusio inertiA?kumo: savaitraA?tis leidA?iamas nuo 1946 metA?, tad jA? A?ino, skaito ir jam raA?o vyresnioji ar vidurinioji karta. R. Granausko, H. A. A?igriejaus, A. PakAi??no, J. Ai??ikA?nelio, R. KalyA?io, I. J. JanonAi??s kAi??rybos A?aknys ai??i?? senieji nykstantys kaimai ir maA?A? miesteliA? gyvenimas. Dar deA?imtmetis ai??i?? ir tokiA? autentiA?kA? istorijA? nebeliks. Prie jA? priskirA?iau ir Jono MinkeviA?iaus etnografinius vaizdeliusAi??ai??zAi??ienpjoviA? ai??zkerA?tasai???, ai??zDu A?monAi??s ir arklysai???, ai??zMigoniA? vinkA?naai???, ai??zRastako ai??ztestamentasai???Ai??(2012-04-13) ai??i??Ai?? su tikrais vietovardA?iais (Ai??imoniA? valsA?ius, OA?kiniai…), tikrais vardais ai??i?? dAi??dA?iA?, tetA?, kaimynA?, datomis ai??i?? prieA?kario ar tarpukario. TaA?iau pasakojama su literatAi??riniu uA?moju, siuA?etas mezgamas vaizdinga kalba. DA?iugu, kad tokiA? pasakojimA? vis dar atsiranda savaitraA?A?io erdvAi??je. YpaA? ai??i?? jei akivaizdA?iai matosi meistrystAi??. BAi??tent dAi??l jos dvi premijos buvo skirtos senosios kartos raA?ytojams R. Granauskui ir H. A. A?igriejui.
R. Granausko ai??zJedzAi??ai??? ai??i?? psichologinis etiudas apie dviejA? senyvA? A?moniA? pastangas tapti vienas kitam atrama, kai artimieji jau iA?Ai??jAi?? anapilin ir KAi??A?iA? stalAi?? tenka dengti tik sau. Dialogai kasdieniA?ki ai??i?? apie namus ir ligas, tartum savotiA?kos ai??zA?valgytuvAi??sai??? kaip kadaise: ar tiktA? A? porAi??, ir A?tai tuomet, kai skaitytojui rodos ai??i?? tiktA?, netikAi??ta atomazga: ne. Mirusieji arA?iau nei kapuose: iA? A?irdies neiA?stumsi.
H. A. A?igriejaus ai??zArmonikaai??? ai??i?? apie iA? patalo pakilusA? ligonA?, kuris atrodAi??, tik mirti tetinkamas: sunykAi??s, apA?epAi??s, toks jau visai varganas seneliukas. Pasveiko prieA? Velykas: ai??z…tik pasiAi??mAi?? armonikAi??, tik uA?plAi??A?Ai??ai???. Pasakojimas paprastas ir A?taigus.
PirmAi??jAi?? premijAi?? skyrAi??me R. A?iA?eliui ai??i??Ai?? jaunosios kartos kAi??rAi??jui ai??i?? uA? tokius pat apA?iuopiamus, prie meninAi??s publicistikos artAi??janA?ius vaizdelius ai??zJonavai ai??i?? iA? ankstyvA?jA? patirA?iA?. Utenai ai??i?? idealiojo miesto beieA?kant. Juodkrantei ir berniukui migloseai??? (2012-11-02). Autorius sugeba derinti konkretumAi??, atpaA?A?stamumAi?? ir iA?monAi??: meninio kalbAi??jimo adresatai A?ia ai??i??Ai?? patys miestai, kiekvienas turintis savAi?? veidAi??, nuotaikAi?? ir individualiAi?? istorijAi??, pamatytAi?? pasakotojo, atsidAi??rusio jA? erdvAi??se tam tikru laiko momentu: ai??zKelias A? Tave, Utena, siaurutAi??lis. Kaip ir visi vaikystAi??s takai. Buvai pirmoji pabAi??gimo vieta. Nuo vulgarumo, cinizmo ir kitokiA? akmenA?. Tavyje viskas nutilo ir staiga prabilo. SeptynmetAi??s mergaitAi??s balsu. Ai??velniai ir tamsiai. Ai??eima Tavyje buvo viskas. Viskas intensyvAi??jo, kaskart A? Tave atklydus.ai??? Taip A?odA?iais sukuriama kiekvieno miesto siela.
Prie literatAi??riniA? eksperimentA? priskirA?iau N. MeA?kauskoAi??ai??zPavogtAi?? veidAi??ai???Ai??(2012-01-27),Ai?? J. TumasonytAi??sAi??ai??zStepAi??ai???Ai??(2012-05-04), J. MelnikoAi??ai??zVienAi?? dienAi?? iA? Petrausko gyvenimoai???Ai??(2012-09-28). Ai??ie autoriai artimi tuo, kad linkAi?? vaizduoti pakitusios sAi??monAi??s bAi??senas, individualaus ir net istorinio laiko lAi??A?ius, darydami prielaidAi??, jog egzistuoja paralelios realybAi??s, kuriose veikAi??jai atsiduria galbAi??t tik dAi??ka to, kuris sukuria tekstAi??, taA?iau skaitytojas meistriA?kai A?tikinamas, kad tai ai??i??Ai?? realistinAi??s, sAi??monAi??s srauto literatAi??ros atmaina. O A?tai J. SkablauskaitAi?? realizmu neA?tikinAi??ja. JosAi??ai??zRudens melancholijosai???Ai??(2012-04-20) pasaulis mistinis ai??i?? tai pasakos apie neA?manomAi?? meilAi?? tarp A?moniA? ir paslaptingos kilmAi??s bAi??tybiA? atmaina: kliAi??timi tokiems santykiams tampa pats gyvenimas. Negyvenimas ai??i?? erdvAi?? tarp bAi??ties ir nebAi??ties ai??i?? sujungia mylinA?iuosius. RomantinAi??s literatAi??ros tradicijoje tai nAi??ra nauja, bet vis dar paveiku. YpaA? J. SkablauskaitAi??s tekstuose, kuriuose mistinei atmosferai sukurti pasitelkiama spalvA? ir kvapA? fenomenologija.
Prie A?sidAi??mAi??tinA? debiutA? priskirA?iau M. Ai??irvinsko apsakymAi??Ai??ai??zPaskui mirAi?? tAi??tisai???Ai??(2012-03-23) ir Laimos VaigAi??sAi??ai??zTirlim pim pim A?alA?ai???Ai??(2012-10-19). Gal todAi??l, kad daugeliui pradedanA?iA? autoriA? kyla problemA? plAi??toti siuA?etAi?? ai??i?? o jA? kAi??riniuose siuA?etinAi?? aA?is yra. Su perspektyva, kad A?ie literatAi??riniai bandymai iA?augs A? nuoseklA?, sAi??moningAi?? pasiryA?imAi?? kurti stipriAi?? prozAi??. Jos trAi??ksta ai??i??Ai?? nepaisant to, kad raA?anA?iA?jA? daug.
Toks bAi??tA? praAi??jusiA? metA? ai??zLiteratAi??roje ir meneai??? pasirodA?iusios publicistikos ir prozos bendras vaizdas. DA?iugu, kad ji daugiaveidAi?? ai??i?? A?vairi, o ne dviveidAi?? ai??i??Ai?? veidmainiA?ka. Skiriant apdovanojimus, buvo iA? ko rinktis. To tikimAi??s ir iA? 2013-A?jA?. Kaip visada tradiciA?kai ai??i?? ir visada naujai.