Apie specialistus ir generalistus, arba kodAi??l nepavyksta susitarti

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: VieA?asis interesas
AUTORIUS:Ai??Guoda AzguridienAi??
DATA: 2012-08

Apie specialistus ir generalistus, arba kodAi??l nepavyksta susitarti

Guoda AzguridienAi??

Klasikinis iA?silavinimas A?pareigoja A?mogA? turAi??ti A?iniA? ir supratimo, kurie leistA? jam svarstyti didA?iAi??jAi?? dalA? gyvenime aktualiA? problemA?. TaA?iau gyvenimas informacijos amA?iuje tapo toks informaciA?kai tirA?tas, kad darosi vis sunkiau A?A? supratimAi?? pasiekti. Gal todAi??l ir nestebina, kad vis maA?iau kas ir siekia. Juolab kad ir lavinimo sistemos nuolat kito, o A?iandienes vargu ar galima pavadinti ai??zsuteikianA?iomis klasikinA? iA?silavinimAi??ai???. Toli graA?u ne visi mokosi menA?, filosofijos ir (kas ypaA? pastebima) logikos. Nunykus visuomeniniam religijos vaidmeniui, A?monAi??s akivaizdA?iai stokoja dvasinio iA?silavinimo. Pakito ir lavinimosi siekis. Sunku pasakyti, kiek atskiram jaunam individui apskritai aktualu susigaudyti gyvenimo problemose, taA?iau, kaip matyti iA? vieA?os diskusijos ai??i?? pats susigaudymo lygis yra menkas. Mokymosi tikslas daA?niausiai yra A?gyti naudingAi?? specialybAi??, t. y. iA?mokti speciaAi??liA? A?iniA? bei A?gAi??dA?iA?. Arba ai??ziA?reikA?ti saveai???, patenkinti savo polinkius. AntAi??ruoju atveju tikAi??tiniau, kad A?mogus pasirinks bendresnio pobAi??dA?io iA?silavinimAi?? (matematikAi??, filosofijAi?? ar literatAi??rAi??), taA?iau pirmuoju atveju tokia tikimybAi?? labai maA?a. Specialistas tam ir specialistas, kad iA?manytA? giliai. O kadangi ir laikas, ir A?mogaus fizinAi??s galimybAi??s yra riboti, gilumas daA?niausiai eina drauge su siaurumu.

Stebint vieA?Ai??jA? gyvenimAi?? abejoniA? nekyla, kad gyvename ai??zspecialistA?ai??? visuomenAi??je. SpecialistA? ne ta prasme, kad visi labai gerai (giliai) iA?mano savo darbAi??, bet ta, kad iA?mano tik siaurAi?? sritA?. TodAi??l neturAi??tA? bAi??ti nuostabu, kad visuomenei sunku susitarti. DAi??l visko: politikos, ekonomikos, ekologijos, kultAi??ros. VizionieriA?, kaip iA?gelbAi??ti LietuvAi?? ir PasaulA?, pulkai, bet tarpusavyje jie nesusiA?neka, nes net nemato reikalo A?nekAi??tis, ieA?koti bendrA? vardikliA?. Kviesti bAi??ti vieningiems populiaru, bet tai nAi??ra tas pats. Toks kvietimas paprastai reiA?kia ne siekA? susikalbAi??ti, bendrai dirbti, bet tiesiog paklusti.

Ai??iandien mums sunku susitarti netgi dAi??l paA?iA? paprasA?iausiA? dalykA? ai??i?? pavyzdA?iui, ar galima A? senAi?? namAi?? A?dAi??ti naujus langus, uA?daryti eismAi?? pagrindinAi??je miesto gatvAi??je, kokius reikalavimus turi atitikti privatus vaikA? darA?elis ir pan.Ai?? KAi?? ir kalbAi??ti apie atomo naudAi?? ir rizikAi??, A?eimos sampratAi?? ar santykius su tautinAi??mis maA?umomis. Specialistai, kuriA? galios A?tvirtintos A?statymu, diktuoja visuomenei savo supratimAi??, kuris kyla iA? jA? siauros (nors jiems taip ir neatrodo) srities logikos ir uA? neieA?koto kompromiso pasekmes neatsako. Nors tos pasekmAi??s visuomenei gali bAi??ti labai nemalonios: A?vairios saugumo, ekonominAi??s, ekologinAi??s, kultAi??rinAi??s krizAi??s. (Ai??iame tekste aA? kalbu tik apie pasekmes visuomenei, ai??i?? ne todAi??l, kad manyA?iau, jog pasekmAi??s individams nAi??ra tokios svarbios, tiesiog pas mus priimta jas ignoruoti. Vienintelis A?manomas vieA?as argumentas yra vieA?as interesas. Ai??ia prasme visuomenAi?? tapo itin egoistiA?ka individA? atA?vilgiu.)

Tos nemalonios pasekmAi??s gali bAi??ti iA?tuA?tAi??jAi?? rajonai ai??i?? kaip atsitiko su Gedimino prospektu Vilniuje, neleidus patogiai privaA?iuoti prie parduotuviA?, apleisti senieji dvarai ai??i?? galimas investicijas atbaidA?ius nepakeliamais reikalavimais. Visiems didmiesA?iA? tAi??vams nusibodusi darA?eliA? trAi??kumo problema, kuri sprAi??stA?si puikiausiai, jei didieji ikimokyklinio ugdymo sAi??lygA? specialistai teiktA?si A?siklausyti ir A? kitus argumentus. LietuviA? kalba, kuri rAi??A?ia ausA? patiems lietuviams ai??i?? nes dideli specialistai sugalvojo taisykles, kaip netobulAi?? neiA?manAi??liA? kalbAi?? pataisyti. Beje, tai labai primena garsA?jA? mAi??sA? kaimyninAi??s A?alies vadovAi??. Jam pasirodAi??, kad jo A?alies A?moniA? sklypA? tvoros nAi??ra pakankamai reprezentatyvios. Skirtingos ai??i?? vienos geresnAi??s, kitos blogesnAi??s, treA?ios apipuvAi?? (nes netikAi??liai A?monAi??s nAi??ra pakankamai turtingi). Tai uA?sakAi?? valstybiniu mastu betoniniA?, ir prie visA? pagrindiniA? keliA? centralizuotai sustatAi??. VisiA?kas svetimkAi??nis peizaA?e ir A?moniA? gyvenime, ai??i?? bet pagal taisyklAi??.

SpecialistA? visuomenAi?? ai??i?? puikiausia terpAi?? ne tik diktatoriams, bet ir politiniams populistams. Doras specialistas nemato reikalo savarankiA?kai gilintis A? tas sritis, kuriA? nesupranta. Juk tam yra TOS srities specialistai. O bendram supratimui susiformuoti jam pakanka A?iniasklaidos pateikiamA? apibAi??dinimA?. Taip ir atsiranda tokie nesusipratimai kaip paA?adai smarkiai padidinti minimalA? atlyginimAi?? ir kartu sumaA?inti nedarbAi??. Nesuvokiamai brangAi??s amA?iaus statiniai, sporto ar kultAi??ros projektai, kurie tam tikros srities specialistams ir jA? sekAi??jams atrodo pateisinami, didelAi?? dalA? visuomenAi??s tik piktina. Tokia paA?ia logika remiasi ir ypaA? grieA?ti reikalavimai konkreA?ioms veiklos sritims: tiems patiems privatiems vaikA? darA?eliams, gydymo A?staigoms, apgyvendinimo paslaugoms namuose, darbdavio atsakomybei prieA? darbuotojAi?? ir pan. Ai??ie reikalavimai vienos srities kontekste atrodo visai pagrA?sti, taA?iau, atsiA?velgus A? bendrAi?? poveikA? visuomenAi??s gyvenimui, absurdiA?ki ir netgi kenkAi??jiA?ki. TaA?iau nAi??ra kam atsiA?velgti, mat A?statymA? leidAi??jai, kuriA? pagrindinis darbas ir yra rasti bendrus sprendimus, mielai pasiduoda siaurA? sriA?iA? ai??zspecialistA?ai??? projektams (priminsiu, A?odA? ai??zspecialistasai??? A?ia vartoju paA?ymAi??ti siauram poA?iAi??riui, o ne profesionalumui).

PerdAi??tas pasitikAi??jimas specialistais stipriai kelia diplomo vertAi??. DiplomasAi??ai??i?? kaip buvimo konkreA?ios srities specialistu liudijimas ai??i?? tokiam poA?iAi??riui klestint yra bAi??tinas bet kam, norinA?iam kAi?? nors veikti toje srityje. Be formalaus diplomo nAi??ra pasitikAi??jimo kredito. Atrodo gana juokingai, A?inant kiek diplomA? savininkA? A? mokslus A?iAi??rAi??jo pro pirA?tus arba apskritai neA?iAi??rAi??jo ai??i?? A?iAi??rAi??jo tik A? diplomAi??.

Tokioje nesusisiekianA?iA? poA?iAi??riA? visuomenAi??je sunkiai plAi??tojasi diskusijA? kultAi??ra. Ai??iuo metu bene palankiausia diskusijoms erdvAi?? ai??i?? internetas ai??i?? kupina tuA?A?iA?, kategoriA?kA?, autoriA? A?A?eisti siekianA?iA? komentarA?, kuriA? bene pagAi??rindinAi?? mintis ai??i?? kad autorius nAi??ra to dalyko specialistas. Tikrai daA?nai nAi??ra. Bet dar daA?niau diskusijai tai visai netrukdo, nes aptariamas ne konkAi??retus dalykas, kaip antai tarptautiniai santykiai, subsidijos A?emdirbiams ar energetikos technologijos, o jA? raiA?kos mAi??sA? gyvenime aspektai.

Turint omenyje specialistA? poA?iAi??rio siaurumAi??, neturAi??tA? stebinti nei jA? kategoriA?kumas, nei panieka kitaip matantiems. Kiti A?monAi??s, iA?girdAi?? kategoriA?kus specialisto ai??i?? paveldosaugininko, ekologo, architekto, mediko, kalbos normintojo ai??i?? pareiA?kimus, neretai mano, kad anas taip vienpusiA?kai kalba dAi??l asmeninio intereso arba iA? buko uA?sispyrimo, arogancijos. TaA?iau man atrodo, kad pagrindinAi?? prieA?astis yra tokio specialisto negebAi??jimas ar nenoras matyti plaA?iau. Galimas daiktas, kad jie be asmeninio intereso nuoA?irdA?iai manosi vieninteliai A?inantys tiesAi?? ir bando jAi?? kitiems visuomenAi??s nariams primesti. Gal net siekdami geroAi??ai??i?? mat jA? perA?ama tvarka jiems atrodo esanti gAi??ris visiems.

Asmeniniame gyvenime galima bAi??tA? nesukti sau daug galvos dAi??l tokiA? specialistA? iA?siA?okimA?, kaA?kaip lokaliai su jais susitvarkyti, A?velgiant A? juos kaip A? neiA?vengiamAi?? reiA?kinA?. TaA?iau visuomenei toks poA?iAi??ris, ypaA? kai jis tokio didelio masto ir vis plinta, kelia dideliA? problemA?. NAi??ra kaip kalbAi??tis ir susitarti. Kai nAi??ra kaip susitarti, belieka naudoti jAi??gAi??: pinigus ir A?takAi??. Tada ir emigracija, ir korupcija, ir abejingumas, ir nepilietiA?kumas, ir kitos problemos yra dAi??sningos. VisuomenAi??je (kaip ir A?eimoje), kurioje nesikalbama konstruktyviai ir pagarbiai, A?iA? problemA? tiesiog negali nebAi??ti.

MaA?esnAi??se bendruomenAi??se A?monAi??ms susikalbAi??ti lengviau: pasiA?iAi??rAi??kime, kaip jose sprendA?iasi specialisto generalisto A?tampa. Paimkime kaip pavyzdA? verslo A?monAi??. Bet kurioje jA? bAi??tinai dirba bent keli specialistai, o gal net ir visi yra tokie. BAi??dami atsakingi uA? tam tikras sritis, jie privalo A?velgti bAi??tent iA? savojo kampo ir ginti savo nuomonAi?? prieA? kitus specialistus, dalydami(esi) pagrindinius iA?teklius ai??i?? finansus ir laikAi??. TodAi??l paprastai tiekimo vadovas nori nupirkti daugiau A?aliavA?, gamybos vadovas ai??i?? daugiau A?renginiA?, pardavimA? skyrius reikalauja reklamos produkto A?inomumui padidinti. Vadovas puikiai supranta, kad visi jie teisAi??s, bet iA?tekliA? yra tik tiek, kiek yra. Juos reikia paskirstyti. Jeigu sprendimai bAi??tA? priimami atsiA?velgiant A? bet kurio vieno iA? specialistA? pasiAi??lymus, A?monAi?? ilgai neiA?gyventA?. Nes netgi vienos srities ekonominAi?? veikla yra deA?imtA? kartA? sudAi??tingesnAi??, nei mato bet kuris specialistas, tai kAi?? kalbAi??ti apie visAi?? visuomenAi??s gyvenimAi??.

O kaip tapti tuo generalistu, ai??i?? pasakysite, ai??i?? kai sriA?iA? tiek daug, informacijos kalnai, o laiko lavintis ai??i?? vis maA?iau ir maA?iau? Kaip A?alia gramatikos, matematikos, menA? ir fizinAi??s kultAi??ros aprAi??pti naujas technologijas, naujas reikalingas kalbas, chemijos, biologijos, socialinius ir kitus mokslus? A?inoma, A?velgiant vienoje plokA?tumoje A? plotA?, akivaizdu, kad neA?manoma. TaA?iau klausimas ai??zkaip?ai??? visuomet yra antras. Pirmas klausimas yra ai??i?? kam? Bet koks A?mogaus veiksmas ar neveikimas yra nulemtas jo prasmAi??s konkAi??reA?iam A?mogui. Taigi svarbiausias yra motyvas. Jei A?mogus nori tapti specialistu, jis juo ir tampa. Nuo talento, A?dAi??to darbo ir pasirinkto lavinimosi bAi??do priklauso ar tampa geru, ar blogu specialistu, taA?iau tokA? poA?iAi??rio kampAi?? A? tikrovAi?? pasirenka pats A?mogus. Jei jis mano, kad ne maA?iau svarbu yra turAi??ti baziniA? A?iniA? ir apskritai mokAi??ti mAi??styti, jis to ir iA?moksta.

MokAi??ti mAi??styti ar turAi??ti konkreA?iA? A?iniA? yra analogiA?ka dilema kaip A?uvies ir meA?kerAi??s pasirinkimo atveju. Jei A?vejys pasiduoda alkio jausmui ir ieA?ko tik A?uvA?, meA?kerAi??s jis neA?sigyja. NebAi??tinai todAi??l, kad nepajAi??gia ai??i?? jis jos net nemato. Nes neieA?ko. AnalogiA?kai A? naudingas (prieinamas, pelningas, madingas) A?inias susikoncentravAi??s A?mogus neskiria savo proto resursA? iA?mokti mAi??styti, nes nemato prasmAi??s.

Ar mokAi??ti mAi??styti A?iandien Lietuvoje yra vertybAi??? DrA?stu teigti, kad aukA?tosiose mokyklose ai??i?? nelabai. A?ia reikia A?valdyti A?inias bei A?rankius, t. y. tapti specialistu. Tvarkingai cituoti, daug referuoti (A?inoti konkreA?iA? sriA?iA? autoritetus), taikyti modelius, mokAi??ti naudotis statistika, A?altiniais, korektiA?kai konstruoti raA?to darbus. Tarsi mAi??stymo gebAi??jimai bAi??tA? asmeninis reikalas, o ne iA?silavinusio pilieA?io bAi??tina savybAi??. TaA?iau visuomenei A?iandien labiausiai reikia ne inA?inieriA?, biochemikA? ar biofizikA? (kaip neretai teigiama), o mAi??styti gebanA?iA? A?moniA?. Nes tik tokie gali kvestionuoti, t. y. kontAi??roliuoti valdA?iAi??, kurti visiems priimtinAi?? aplinkAi??, taikiai sugyventi tarpusavyje ir su gamta.