Apie tai, kas svarbiausia

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija iA?eivijoje
AUTORIUS:Ai??Tomas Pabedinskas

DATA: 2012-12

Apie tai, kas svarbiausia

Tomas Pabedinskas

JungtinAi??je KaralystAi??je gyvenantis Tadas KazakeviA?ius kAi??rybine fotografija susidomAi??jo prieA? ketvertAi?? metA?. TaA?iau per A?A? gana neilgAi?? laikotarpA? autorius jau spAi??jo pademonstruoti brandA? poA?iAi??rA? A? kAi??rybAi?? ir iA?siskirti nuosekliais bei jautriais darbais portretinAi??s ir gatvAi??s fotografijos srityse. Ai??iame interviu, kaip ir savo kAi??ryboje, T. KazakeviA?ius kalba apie tai, kas svarbiausia ai??i?? tiek fotografijoje, tiek santykyje su supanA?iu pasauliu.

Fotografuoti pradAi??jai tik iA?vaA?iavAi??s A? JungtinAi?? KaralystAi??. Ar imtis fotografijos paskatino vietos pasikeitimas? GalbAi??t ai??i?? kitoks Tavo paties santykis su nauja aplinka?

Kad ir kaip norAi??tA?si tai romantizuoti, taA?iau nejauA?iu jokio ryA?io tarp savo iA?vykimo 2007 m. ir fotografijos atAi??jimo A? mano gyvenimAi?? 2008 m. vasarAi??. Tada, pabaigAi??s studijas Vilniaus Gedimino technikos universiteto ArchitektAi??ros fakultete ir nutraukAi??s darbAi?? reklamos agentAi??roje, iA?vykau A?gyti praktikos reklamos srityje. Visada galvojau ir dabar dar manau, kad Londonas yra reklamos ir dizaino sostinAi??. Po ilgA? ir A?vairiA? meniniA? ieA?kojimA? atradau fotografijAi??.

IA? pradA?iA? mane domino viskas be iA?imties. Tokios aistros, kokiAi?? dabar jauA?iu portretams bei fotopasakojimams, tada nebAi??A?iau net A?sivaizdavAi??s. Visada buvau ir vis dar esu technikos A?mogus, tad galbAi??t pats fotoaparatas sudomino kaip neA?prastas prietaisas. Manau, kad troA?kimAi?? paimti fotoaparatAi?? A? rankas sAi??lygojo tuo metu susiklosA?iusios mano gyvenimo aplinkybAi??s.

DidA?iAi??jAi?? dalA? Tavo kAi??rybos sudaro socialinAi??, gatvAi??s fotografija ir portretai. KodAi??l Tau tokie svarbAi??s A?monAi??s ir jA? gyvenimo istorijos?

Visada sakau sau ir kitiems ai??i?? fotografijos esmAi?? yra paA?inimas. Eidamas gatve ar kur kitur pamatau A?mogA?, kuris visA? pirma sudomina mane patA?, o vAi??liau gal bus A?domus ir A?iAi??rovui. Tada kaip mat norisi praeivA? paA?inti, suA?inoti istorijAi??, slypinA?iAi?? uA? pirmAi??kart matomo veido.

ai??zNepaA?A?stamA?jA?ai??? serija mane pamokAi??, kad net ir, regis, niekuo neiA?siskiriantis A?mogus gali savyje neA?ioti didA?ias istorijas, kurios A?traukia ir skatina toliau tAi??sti paA?intA?, iA?girsti dar daugiau. Fotografija man ai??i?? tik ai??zantroji bazAi??ai???, kuri A?prasmina mano paA?inimAi??. Eidamas savo fotografijos keliu ilgainiui pajutau, kad niekas manAi??s taip nejaudina, kaip tos dar nepapasakotos, neiA?klausytos istorijos. Niekada nebus dviejA? vienodA? A?moniA? ir nei vienas A?mogus nenugyvens savo gyvenimo be nutikimo, kuris jo istorijAi?? paverA?ia vienintele ir nepakartojama.

Ar skiriasi A?moniA? fotografavimas JungtinAi??je KaralystAi??je ir Lietuvoje?

Mano nuomone ai??i?? nei kiek. Ne kartAi?? girdAi??jau komentarA?, kad to ar ano nebAi??A?iau nuveikAi??s, jei bAi??A?iau likAi??s Lietuvoje. O aA? iA? principo, norAi??damas A?rodyti, kad jie klysta, atvykAi??s A? LietuvAi?? ir toliau ieA?kodavau istorijA?. Taip mano portretuose atsirado A?aukA?tadirbio Juozuko istorija ar Ai??ilAi??nA? vaikA? veidai. Abiejose A?alyse apstu A?domiA? istorijA?. KAi?? rastumei JungtinAi??je KaralystAi??je, to galbAi??t nerasi Lietuvoje, ir atvirkA?A?iai. A?monAi??s draugiA?ki fotografui, kuris bando juos paA?inti ai??i?? reikia tik iA?mokti prieiti, sudominti A?mogA?, pajausti jA?.

KodAi??l analoginAi?? fotografijAi?? mAi??gsti labiau nei skaitmeninAi??? Kuo traukia bAi??tent vidutinio formato juosta?

Vos prieA? keletAi?? dienA? su kolega fotografu A?nekAi??jome apie du skirtingus kelius atrasti fotografijAi??. Vienas jA?, kai fotografija patraukia savo paprastumu ir tada A?klampina tave taip giliai, kad galiausiai pradedi gilintis A? jos istorijAi??: atrandi juostas ir didintuvus, popieriA? ir ryA?kalAi??. Kitas ai??i?? kai fotografijAi?? priimi kaip istorijos produktAi??, kurio pradA?ioje juosta buvo vienintelis bAi??das uA?fiksuoti kadrAi??.

AA?, be abejonAi??s, priklausau pirmajai fotografA? grupei. Atradau fotografijAi?? kaip gan instinktyvA? bAi??dAi?? fiksuoti. PradA?ioje nerAi??pAi??jo techniniai duomenys, pakako automatiniA? reA?imA?. TaA?iau kuo toliau, tuo labiau domino pats procesas, A?io prietaiso valdymo galimybAi??s. Galiausiai, ir pati fotografijos praeitis, kuri neA?manoma be juostos. IA? pradA?iA? ai??i?? siaura juosta su senutAi??liu ai??zZenitai??? iA? sendaikA?iA? turgaus, vAi??liau, pamaA?ius neregAi??tAi?? kadro gylA? ir detales, ai??i?? vidutinio formato juosta su mano pirmuoju vidutinio formato draugu ai??zKiev 88ai???. Taip ir A?klimpau.

Kvadratas ai??i?? mano mAi??gstamiausias formatas. KaA?kaip natAi??raliai norisi A? jA? talpinti viskAi??, kas mane sudomina. Vidutinio formato kamera visada man po ranka. Ji ai??i?? iA?tikima mano pakeleivAi??. Be jos iA?Ai??jAi??s iA? namA? jauA?iuosi tarsi nuogas.

Kurias savo serijas labiausiai vertini? KodAi??l?

Neabejotinai turAi??A?iau iA?skirti savo ai??zNepaA?A?stamA?jA?ai??? serijAi??. Ji mane atvedAi?? prie dabartinAi??s pasaulAi??A?iAi??ros, padAi??jo suprasti, ko aA? ieA?kojau fotografijoje. Darydamas (ir vis dar tAi??sdamas) A?iAi?? serijAi??, paA?inau A?mones, suA?inojau jA? neA?tikAi??tinas istorijas, iA?mokau ne tik iA?klausyti, bet ir sudominti A?mogA?, A?traukti A? savo fotokelionAi??. Ai??i serija mane, galima sakyti, suformavo ir iA?ugdAi??. Kartais mano Ieva (A?mona) mane ai??zpatraukia per dantA?ai???, kad kaA?kada, vos pradAi??jAi??s A?iAi?? serijAi??, save labai bariau, jog uA?siimu niekais, kad ji niekur manAi??s nenuves ir nieko doro iA? jos neiA?eis. Ai??iandien turiu pripaA?inti ai??i?? buvo visiA?kai atvirkA?A?iai. Tad kiekvienam linkiu nebAi??gti nuo savo idAi??jA? vos tik sudvejojus ar iA?kilus abejonei.

Kita serija, kurios negaliu pamirA?ti ai??i?? ai??zAi??ilAi??nA? vaikaiai???. Tai buvo serija, kuriAi?? bekuriant norAi??josi, kad sustotA? laikas. Su kolega Dariumi Chmieliausku ieA?kojome praeities ir galiu pasakyti, kad jAi?? radome. Tarsi kas laiko maA?ina bAi??tA? nukAi??lAi??s A? laikus, kai vaikA? vasaros dar buvo basakojAi??s, nerAi??pestingos ir padAi??kusios. Tai buvo iA?tisa fotografinAi?? euforija.

Be abejonAi??s, kiekviena serija, kurios Ai??miausi, buvo be galo artima mano A?irdA?iai. Ai??skaitant ir bokso klubo istorijAi?? ar fotopasakojimus apie neramumus Londone. Ai??iuo metu taip pat dirbu prie A?irdA?iai mielos serijos apie vienAi?? senukAi??, kurA? kaip tik ir sutikau kurdamas ai??zNepaA?A?stamA?jA?ai??? serijAi??. Tai A?mogus su tikrai neeiline istorija.

JungtinAi??je KaralystAi??je bei kitose pasaulio A?alyse gyvena ir kuria ne vienas lietuviA? fotografas. Ar jie bendrauja, ar yra susibAi??rusi kokia uA?sienio lietuviA? fotografA? bendruomenAi???

Turime tokA? klubAi??, kuriame buriasi fotografai. Jis vadinasi ai??zFotofiltrasai???. Jame susipaA?inau su ne vienu kolega, su kuriuo dabar artimai bendraujame. Tai puiki erdvAi?? pasidalyti mintimis ar pastebAi??jimais, o kartais tiesiog draugiA?kai pasiA?nekAi??ti prie alaus bokalo.

Koks Tavo santykis su Lietuvos fotografijos scena? Ar savo darbus laikai lietuviA?kos fotografijos dalimi, ar vertini juos jau globaliame kontekste?

Ai??iuo metu esu atsidavAi??s Lietuvos fotografijai. JAi?? labai vertinu ir matau, kad ji turi be galo didelA? potencialAi??. Neveltui Lietuva garsAi??ja savo humanistinAi??s fotografijos klasikais. Kadangi humanistinAi?? fotografija yra man itin artima, save laikau lietuviA?kosios fotografijos atstovu. TaA?iau kAi??rybos neriboju sienomis, todAi??l tikiu, kad mAi??sA? menininkA? darbai gali bAi??ti A?domAi??s svetimA?aliams. Globaliame kontekste, manau, fotografAi?? gali A?vertinti tik patys A?iAi??rovai.

Gal galAi??tum palyginti kAi??rybinAi??s fotografijos tendencijas Lietuvoje ir JungtinAi??je KaralystAi??je? Kuo jos skiriasi, kuo panaA?ios?

Pajutau, kad A?iuo metu labai aktyviai domimasi ai??zA?iuolaikinAi??s fotografijosai??? tematika, kuri man paA?iam A?iek tiek svetima. Be abejonAi??s, mados bei vestuvinAi?? fotografija ai??i?? amA?inos ir egzistuoja tiek Vilniuje, tiek Londone. Internetas panaikino visas sienas ir apribojimus, tad nematau dideliA? ir ryA?kiA? skirtumA?. Fotografai yra asmenybAi??s ir jie patys formuoja savo kAi??rybos kryptA? ir koncepcijAi??. TodAi??l, mano galva, geografiA?kai skirstyti fotografijos tendencijas nebeA?manoma.

Kokie Tavo kAi??rybiniai planai?

Tikiuosi rasti dar daug ypatingA?, iA?skirtiniA? istorijA? ir jas papasakoti jums visiems. Ne vienAi?? ir A?iuo metu nagrinAi??ju, ir laukiu, kada A?irdis lieps jomis pasidalyti.

Ar fotografijos srityje turi siekiamybAi??? Kokia turAi??tA? bAi??ti fotografija ar nuotraukA? serija, kad jAi?? sukAi??rAi??s galAi??tum sakyti, jog tai ai??i?? tikrai ai??zstiprusai??? darbas?

Manau, jokios formulAi??s, kaip sukurti ai??zstipriAi??ai??? serijAi?? nAi??ra. VisA? pirma, svarbu paA?iam atsakyti A? klausimus, kuriuos sau iA?kAi??lei pradAi??damas temAi??, ir tik tada ieA?koti neA?vykdytA? uA?duoA?iA? ar sulauA?ytA? taisykliA?. Manau, kad pasakojimas prasmingas tada, kai jis priverA?ia A?iAi??rovAi?? nors minutei susimAi??styti ir iA?gyventi uA?fiksuotAi?? emocijAi??.

Tado KazakeviA?iaus fotografijA? serijas galima paA?iAi??rAi??ti internete:

www.tedkozak.com

KalbAi??josi Tomas Pabedinskas