Apie teologijAi??, filosofijAi??, miestAi?? ir kitus kAi??rinius, kurie mAi??sA? nemyli

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Teologija, filosofija
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2012-12

Apie teologijAi??, filosofijAi??, miestAi?? ir kitus kAi??rinius, kurie mAi??sA? nemyli

Almantas SamalaviA?ius

Su Stevenu Schroederiu ir Davidu Breedenu kalbasi Almantas SamalaviA?ius

A�

GimAi??s Teksase, Stevenas Schroederis studijavo psichologijAi?? Valparaiso universitete, apgynAi?? filosofijos doktoratAi?? iA? etikos ir visuomenAi??s studijA? srities A?ikagos universitete, beveik du deA?imtmeA?ius A?vairiose aukA?tosiose mokyklose dAi??stAi?? filosofijAi??, dalyvavo taikos sAi??jAi??dyje. 2002ai??i??2009 m. su nedidelAi??mis pertraukomis gyveno Kinijoje, Ai??enA?eno universitete dAi??stAi?? filosofijAi??, literatAi??rAi?? ir taikos studijas, o grA?A?Ai??s A? JAV A?sitraukAi?? A? A?ikagos universiteto Azijos klasikos studijA? programAi??. Kartu su kompozitore, Grammy laureate Clarice Assad A?steigAi?? ai??zvirtualA? menininkA? kolektyvAi??ai??? (Virtual Artists Collective), subAi??rusA? muzikus, poetus ir vizualiniA? menA? kAi??rAi??jus. Beje, A?i ai??zneregimaai??? grupAi?? per pastaruosius aA?tuonerius metus iA?leido daugiau kaip keturiasdeA?imt poezijos rinkiniA?.

Profesoriaus Steveno Schroederio plunksnai priklauso pustuzinis filosofijos, etikos veikalA?, keli poezijos rinkiniai. Naujausias opusas ai??i?? filosofinAi??s poezijos knyga, sukurta kartu su universalistA? pastoriumi iA? Minesotos Davidu Breedenu, baigusiu teologijos ir literatAi??ros studijas, apgynusiu doktoratAi?? iA? kAi??rybinio raA?ymo srities. Dr. Breedenas yra keturiA? romanA?, trylikos poezijos rinkiniA? ir pluoA?to esAi?? autorius. FilosofiniA? ai??zpokalbiA?ai??? knyga, paraA?yta tarsi poetiniA? A?A?valgA? mainai, paskatino pokalbiui apie senA?jA? knygos formA? reikA?mAi?? teologijos, religijos ir filosofijos kontekste.

Almantas SamalaviA?ius. Naujoje judviejA? knygoje ai??zIA?Ai??jimo A?siAi??tisai??? nAi??ra A?prastiniA? autorystAi??s nuorodA?. Teigiate, kad poetiA?kAi?? ir filosofiA?kAi?? pokalbA? inspiravo XVII a. ai??zuA?raA?A? knygA?ai??? (commonplace books) tradicija. KodAi??l ja remiatAi??s laikais, pranaA?aujanA?iais knygA? eros pabaigAi??? Ar siekAi??te atgaivinti senAi?? epistolinA? A?anrAi??? O gal to imtis paskatino nerimas, kad elektroninAi??s komunikacijos amA?iuje sparA?iai nyksta ankstesnis knygA? vaidmuo ir funkcijos?

Steven Schroeder. ai??zKnygAi??ai??? suprantu kaip veiksmAi??, kuriam galima suteikti paA?ius A?vairiausius pavidalus, tad ir elektroninAi?? formAi?? vertinu veikiau kaip naujas galimybes negu naujAi?? ai??zmirtinAi??ai??? pavojA?. Manau, A?iuo atveju didesnis iA?A?Ai??kis yra rasti bAi??dAi??, kaip kurti knygas, kad jos iA?liktA? atviros, nesvarbu, ar naudojamas raA?alas popieriaus lape, ar pikseliai ekrane. Sokratas nepasitikAi??jo knygomis, nes negalAi??jo su jomis kalbAi??tis, jos neatsiliepdavo, kai jis ko nors klausdavo. Nuo Platono laikA? literatai svajojo kurti tokias knygas, kurios kviestA? skaitytojus A? jas atsiliepti. Ir jau gerokai tiesesnis klausimas, kaip naudotis knygomis, uA?mezgus su jomis pokalbA?? Reikia knygA?, kuriA? verta klausytis, kai A? jas atsiliepiame. Toks yra uA?raA?A? knygA? groA?is epistolinAi??s tradicijos kontekste. Jos A?sitraukia A? draugA? pokalbA?, tampa draugais tarp draugA?. Ai??iuo poA?iAi??riu tai gyva tradicija, kuriAi?? reikia palaikyti, uA?uot atsisakius A? jAi?? A?siklausyti. ai??zKnygA? kultAi??raai??? (kaip ir kultAi??ra apskritai) yra praktika, o ne artefaktA? rinkinys. Tokiai praktikai elektroninAi??s medijos gali labai pagelbAi??ti. Vienas iA? rimA?iausiA? ateities iA?A?Ai??kiA? ai??i?? tai gebAi??jimas atskirti tuos A?nagius, kurie didina bendravimo galimybes, nuo tA?, kurie nutraukia pokalbA? arba apskritai jA? atmeta. Manau, A?itas iA?A?Ai??kis iA? tikrA?jA? yra labai senas ai??i?? visada buvo svarbu palaikyti gyvAi??, atvirAi?? pokalbA?, naudojantis A?nagiais, uA?uot leidus, kad tie A?nagiai naudotA?si mumis. PuoselAi??kime draugystAi??, neatstumdami nepaA?A?stamA?jA?ai??i??

David Breeden. NeA?inau, kada ai??zknygaai??? iA? tikrA?jA? buvo knyga. 1607-aisiais? Ar 1902-aisiais? UA?raA?A? knygos leisdavo pasidalyti mintimis su draugais. Manau, naujos technologijos galAi??tA? padidinti tokA? gebAi??jimAi?? dalytis. ManAi??s neglumina skonio kAi??rAi??jA? ar teisAi?? sprAi??sti sau prisiskyrusiA?jA? mirtis. Londonas, ParyA?ius, Berlynas, Niujorkas, Roma… Ar A?ios vietos reiA?kia kAi?? nors daugiau uA? vaizduotAi??s padarinius, suteikianA?ius aibAi?? pretenzijA? A? galiAi???

Svarbiausias spausdintos knygos pranaA?umas buvo gebAi??jimas dauginti tekstAi??, pateikiant gausybAi?? identiA?kA? kopijA?. Ai??is faktas lAi??mAi??, kad atsirado didA?iulAi?? skylAi?? bauginanA?ioje A?lapioje BaA?nyA?ios paklodAi??je. Kaip elektroninAi??s knygos paveiks totalitarinius reA?imus? Informacija yra galingesnAi?? negu uA?taisytas A?autuvas. Bet ar balsA? kakofonija yra galingesnAi??? Manau, kad taip.

Ar individualus balsas bus girdimas A?iame elektroniniame chore? Mintis apie milijonus anoniminiA? poetA? (ir apie save tarp jA?) manAi??s nebaugina. EilAi??raA?A?io iA? uA?raA?A? knygos galima nesuprasti, taA?iau jis nenustoja buvAi??s tiesa, jeigu jis yra tiesa. O melas netampa tiesa vien todAi??l, kad paskleidA?iamas didesniu tiraA?u.

Knyga mirAi??, tegyvuoja knyga!

S. Schroeder. A?monAi??s visada naudojo A?nagius, kad galAi??tA? bendrauti. Teptukas ar rAi??A?tukas A?iuo atA?vilgiu yra tokia pati technologija kaip ir kompiuteris. Atmesti naujas technologijas, esAi?? jos iA? prigimties destruktyvios, nAi??ra gera praktika. TaA?iau kreipti dAi??mesA? A? tai, kaip mes naudojamAi??s A?nagiais, kam jie prieinami ir kokiomis sAi??lygomis, yra gera mintis. ElektroninAi??s knygos totalitariniams reA?imams, manau, darys maA?daug tAi?? patA?, kAi?? darAi?? ir kitos medijos, ai??i?? kartais juos kritikuos, kartais rems, kartais taps propagandos aukomis, kartais tuos propagandos mechanizmus pavers dar efektyvesniais. Laikas (tuo buvo A?sitikinAi??s Thomas Paineai??i??s) parodys. Manau, balsA? kakofonija yra liudytojA? debesys, kartais A?vardijami, kartais ne. O mums liudijant, knyga toliau tobulAi??s, ir iA?moksime ne tik gaminti knygas, bet ir jas vartoti.

A. SamalaviA?ius. Abu rimtai domitAi??s teologija ai??i?? Stevenas religijos klausimus nagrinAi??ja kaip filosofas ir etikas, Davidas neiA?vengiamai susijAi??s su ja kaip protestantA? pastorius. TaA?iau A?iais laikais esmine moderniosios teologijos forma tapo ekonomika ai??i?? ankstesniame A?io ciklo pokalbyje tAi?? ironiA?kai jau konstatavo Johnas Cobbas. Kaip manote, ar teologija yra pakankamai pajAi??gi, kad padAi??tA? moderniai visuomenei sprAi??sti vis aA?trAi??janA?ius solidarumo, teisingumo, subalansuotos ekonomikos, socialiniA? santykiA? darnos klausimus?

S. Schroeder. Nemanau, kad Johnas Cobbas kalbAi??jo ironiA?kai. Kai A?velgiu pro savo virtuvAi??s langAi??, matau katedrAi??, pavadintAi?? Rockefellerio vardu, kitapus gatvAi??s, skirianA?ios nuo A?ikagos universiteto Verslo mokyklos, Ai??ai??i?? A?i suprojektuota taip, kad atspindAi??tA? katedrAi??. O gretimoje gatvAi??je yra Miltono Friedmano institutas (visAi?? praAi??jusA? A?imtmetA? ir dalA? A?io amA?iaus ten veikAi?? universitetinAi?? teologijos mokykla). Tad kiekvienAi?? rytAi?? gerdamas kavAi?? gaunu priminimAi?? apie verslo ir ekonomikos kaip disciplinos svarbAi??. Ekonomistai yra mAi??sA? laikA? scholastiniai teologai, todAi??l ir turime stengtis (kaip ir bet kokios scholastikos atA?vilgiu), kad mAi??sA? nenuA?luotA? galinga mokykla, reprodukuojanti dogmAi??, uA?uot raginusi kritiA?kai mAi??styti. Martinas Lutheris sakAi??: mAi??sA? dievas yra tas, kuriuo pasitikime, ir manau, kad tai labai A?domus poA?iAi??rio taA?kas, nuo kurio galima pradAi??ti svarstyti klausimAi?? apie teologijos vaidmenA?. Jei teologija yra diskursas apie DievAi??, tuomet ji turi kaA?kAi?? pasakyti apie tai, kuo pasitikime (A?is klausimas buvo itin svarbus pranaA?A? tradicijoms). Svarstymai, kur mes perkeliame savo pasitikAi??jimAi?? (ir daA?nai pasielgiame klaidingai), yra viena iA? strategijA? kelti klausimus apie bendrus mAi??sA? rAi??pesA?ius ir bendras baimes: tai, ko bijome, gali kuo puikiausiai atskleisti, kur perkeliame pasitikAi??jimAi??. Mintis, kad tobula meilAi?? kelia baimAi??, A?iuo poA?iAi??riu ypaA? A?domi. Ten, kur esama baimAi??s, yra vietos tik netobulai meilei (prisimenant Che Guevaros komentarAi?? apie tikrus revoliucionierius) ai??i?? tai uA?duoda mAi??stymui darbo, nesvarbu, ar imtumAi??s politikos, ar statytume savo miestus.

D. Breeden. RaA?au romanAi??, kuriame pasakojama pranaA?o Amoso vardu. Jis gyveno A?domiais laikais: Izraelio karalystAi?? buvo iA?kilusi virA? viso pasaulio ai??i?? plAi??tAi?? savo teritorijAi??, iA?oriniA? pavojA? jai kildavo maA?ai, ekonomika klestAi??jo, vyravo vieA?as nuolankumas. Bet A?tai iA?nyra Amosas, kuris sako, kad socialinis teisingumas yra svarbesnis uA? institucinAi?? religijAi??. SpAi??kite, kaip jo skleidA?iamAi?? A?iniAi?? priAi??mAi?? valdantysis elitas…

DidA?iausia A?moniA? religija visada buvo turtas. A?velgiant iA? tokios perspektyvos, turtas yra labiausiai antlaikiA?kas dalykas. PranaA?ai, poetai ir menininkai, skelbiantys kitas tiesas, visada pAi??s prieA? vAi??jAi??.

Ekonomika jau seniai yra tautA?, ypaA? jA? elito, dievas. Ne per seniausiai, pradedant nuo Adamo Smitho, susimAi??styta, ar nederAi??tA? pasitraukti A? A?alA? nuo ekonomikos, gal yra kitas kelias visa tai daryti? Esminis klausimas toks: reikia ar nereikia ekonomikai vadovautis morale. DAi??l A?ios prieA?asties nesu nei ekonomistas, nei politikas. Tiesiog prisijungiu prie Amoso ir sakau: ai??zTai neteisinga.ai???

A. SamalaviA?ius. Savo knygoje raA?ote: ai??zTeologijos praktika, kaip mes jAi?? suprantame, yra panaA?esnAi?? A? miestAi?? negu A? sistemAi??.ai??? Pakomentuokite plaA?iau A?A? A?domA? teiginA?.

S. Schroeder. Na, kaip ir daugelis provokatyviA? teiginiA?, taip ir A?is sAi??moningai A?A? tAi?? nutyli. Atskirti ai??zmiestAi??ai??? nuo ai??zsistemosai??? reiA?kia iA?leisti iA? akiA? faktAi??, kad apie miestAi?? labiausiai tinka kalbAi??ti kaip apie sudAi??tingAi?? sistemAi??. Ai??is pabrAi??A?tinis nutylAi??jimas verA?ia susimAi??styti, apie kAi?? galvojame, kai sakome ai??zmiestasai??? arba kai sakome ai??zsistemaai???. TeologinAi??s praktikos atsitraukimas nuo sistemos reiA?kia jos norAi?? atsikratyti apsAi??dimo, kad bAi??tinai reikia aprAi??pti viskAi??, kas daA?niausiai buvo siejama su scholastika arba vAi??liau (pavyzdA?iui, nuo Kierkegaardai??i??o) ai??i?? su Hegelio filosofija. Prilyginti teologijAi?? miestui, vadinasi, suteikti jai nenuneigiamai gyvAi?? ir labai A?mogiA?kAi?? terpAi?? (tai reiA?kia, kad yra daug nesuriA?tA? mazgA?). Suprantama, galima galvoti apie miestAi?? kaip apie maA?inAi??, bet mes suvokiame miestAi?? kaip sudAi??tingAi?? polifonijAi??. Tokiu atveju politika yra tos polifonijos, svarbios miesto sandarai, palaikymas. Ai??iuo atA?vilgiu teologija yra ne tiek ai??zsisteminAi??ai???, kiek ai??zpolitiA?kaai???, kuriama A?moniA? bendruomenAi??s (pavyzdA?iui, Bonhoefferis savo laiA?kuose, o, beje, ir eilAi??raA?A?iuose kalbAi??jo apie ai??znereligingAi??ai??? krikA?A?ionybAi??).

Manau, A?i metafora skatina galvoti apie tai, kas skiria miestAi?? (A?moniA? bendruomenAi??, ai??zbaA?nyA?iAi??ai???, pasak tokio mAi??stytojo, koks buvo Bonhoefferis), veikiantA? kaip gerai sutepta maA?ina, nuo miesto kaip gyvo organizmo. Kai gerai sutepta maA?ina kuo nors nustebina, beveik visada tai reiA?kia, kad atsitiko kaA?kas negero. Kai nustebina gyvas organizmas, daA?niausiai tai kelia pasigAi??rAi??jimAi??, o neretai yra iA?radimo pradA?ia.

D. Breeden. Mes, A?monAi??s, mylime savo kAi??rinius, bet tie kAi??riniai nemyli mAi??sA?. Tai labai apmaudu. Kiek A?manydami stengiamAi??s save, savo idAi??jas kaip nors suderinti su tuo, kas egzistuoja aplink mus, kad tik nereikAi??tA? susidurti su A?iuo apmaudu.

Teologijos sistema turi didelA? privalumAi??: apie ai??zDievAi??ai??? niekas nieko neA?ino. Niekada neA?inojo. Ir niekada nesuA?inos. TaA?iau A?is privalumas prarandamas iA?kart, kai teologas imasi apibAi??dinti, kaip ai??zDievasai??? sAi??veikauja su mums paA?A?stamais fenomenais ai??i?? tai audros, tornadai, ligos ar mirtis. Tuo momentu visos teologinAi??s sistemos ir visi jA? kAi??rAi??jai gali atrodyti visiA?kai kvailai.

A?monAi??s gimsta ir mirA?ta, veikiami teologijA?, mes gyvename jomis ir jose, panaA?iai kaip gyvename miestuose. Ta pati vieta, kurioje viename amA?iuje buvo girdomi arkliai, kitais laikais virsta motociklA? parkingu. Dievas, viename amA?iuje iA?vaikAi??s skAi??rius, kitame virsta Dievu, kuris iA?sklaido tamsos jAi??gas.

Teologija tuo ir yra panaA?i A? miestAi??.

S. Schroeder. Tomas Akvinietis savuosius Dievo buvimo ai??zA?rodymusai??? baigAi?? teiginiu apie kalbAi?? ir A?moniA? bendruomenAi?? ai??i?? jo A?odA?iais tariant, tuo, ai??zkAi?? visi vyrai turi galvoje, kai sako Dievasai???. Suprantama, AkvinieA?io ai??zvisi vyraiai??? yra bAi??das pasakyti ai??zmesai???, o klausimas, kAi?? reiA?kia ai??zmesai??? (ir kAi?? ai??zmesai??? identifikuojame kaip ai??zjuosai???), gali tapti kAi??rybingu etiniA? ir politiniA? apmAi??stymA? iA?eities taA?ku. Man patinka Johno Lennono A?odA?iai: ai??zDievas yra koncepcija, kuria matuojame savo skausmAi??.ai???

Komentaras apie tai, kad mAi??sA? kAi??riniai mAi??sA? nemyli, primena Marry Shelley, kuri, atrodo, buvo A?sitikinusi: jeigu jie mus mylAi??tA?, ta meilAi??, ko gero, taptA? problema. Tai darosi vis svarbiau, nes mAi??sA? kAi??riniai tampa vis protingesniai??i??

D. Breeden. Kai A?sistebeiliju A? A?iltAi?? savo kompiuterio ekrano mirgAi??jimAi??, A?inau, kad esu mylimas!

A. SamalaviA?ius. Gyvename laikais, dAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA? gana nedraugiA?kais religijai (ypaA? krikA?A?ionybei, bet ne tik jai), nors visos didA?iosios religijos tradiciA?kai laikomos iA?minties apie gyvenimo prasmAi??, A?mogaus elgsenAi?? ir kitus dalykus A?altiniais. Ar gilesni religiniai A?sitikinimai, jAi??sA? nuomone, kAi?? nors reiA?kia visuomenei, kuri apimta ne tiek religinio A?karA?A?io (kaip ankstesniais istorijos tarpsniais), kiek vartojimo aistros ir scientizmo, neretai A?gaunanA?io patA? primityviausiAi?? pavidalAi??? Ar religiniai A?sitikinimai gali paskatinti, kad bAi??tA? giliau apmAi??stomas gamtos niokojimas, globali ekonominAi?? krizAi?? ar universaliA? vertybiA? neigimas, ypaA? paplitAi??s globalizacijos apakintuose Vakaruose? Ai??iame kontekste labai svarbAi??s tokie garsaus psichologo Thomo Scheffo A?odA?iai: ai??zYra nemaA?ai A?rodymA?, kad A?mogiA?kos universalijos bAi??dingos A?vairioms kultAi??roms skirtingais istoriniais laikotarpiais.ai???

S. Schroeder. MAi??styti apie globalA? religijai nedraugiA?kAi?? klimatAi?? ypaA? A?domu, jeigu gyveni JungtinAi??se Valstijose, kur religija yra privilegijuota (nepaisant kai kuriA? A?ionykA?A?iA? ai??zevangelistA?ai??? nusiskundimA?) tiek socialiai, tiek instituciA?kai. Ir bAi??tent institucijai (Bergsonas tai vadino ai??zstatiA?kaai??? religija) taikomos didA?iausios privilegijos (pavyzdA?iui, mokesA?iA? lengvatos).

Teisingai kalbi apie ai??zscientizmAi??ai???, uA?uot sakAi??s mokslas. Scientizmas yra dar viena organizuotos religijos forma. Jis, kaip ir visos organizuotos religijos, veikia tarsi opijus (kuris nAi??ra blogas dalykas, jei palengvina tikrAi?? skausmAi??). Man keista, kad A?i organizuota religija nepastebi ai??zatodAi??sioai???, ai??zA?irdiesai??? ir ai??zsielosai???, apie kAi?? lyriA?kame savo apibAi??dinime priminAi?? Marxas, religijos kritikAi?? laikAi??s visuomenAi??s kritika. Scientizmui visai nerAi??pi ai??zpavergta bAi??tybAi??ai???, ai??zbeA?irdis pasaulisai??? ir ai??zbedvasAi??s sAi??lygosai???. Virginia Woolf savo ai??zTrijose ginAi??joseai??? kalbAi??jo panaA?iomis kategorijomis, teigdama, kad visuomenAi??s kritika turAi??tA? ieA?koti naujA? A?odA?iA? ir naujA? metodA?. Kalbu apie kritikAi?? kaip apie kritiA?kAi?? mAi??stymAi??, nukreiptAi?? A? dalykA? esmAi??.

Knygoje mudu su Davidu aptariame istorijas, kurios mus suformavo, ai??i?? ne todAi??l, kad jas laikytume kokiais nors iA?minties A?altiniais, bet todAi??l, kad jos iA?mokAi?? mus matyti ir kalbAi??ti. Mes kreipiamAi??s A? kalbAi??, kuri mus suformavo, ir A?odA?iai A?gauna formAi??, reikalaujanA?iAi?? jos laikytis. Tai poezija, galinti veikti taip, kaip A?ventykla kartais veikia erdvAi??je, kurioje gali rastis ai??zantrinAi?? kultAi??raai??? ar ai??zparalelinis polisai??? (pasiskolinau A?iuos vaizdinius iA? Ivano Jirouso, VA?clavo Havelo ir jA? aplinkos). BandAi??me sukurti scenAi?? (tai prilygsta palapinAi??s statymui) ir tikimAi??s, gal kai kurie skaitytojai kartu su mumis praleis joje tiek laiko, kiek reikia, kad ji virstA? apmAi??stymA? vieta.

D. Breeden. Viliuosi, kad mano (kaip ir tAi??vo Abraomo) palapinAi?? atsiveria A? visas keturias puses. UA?augau anesteziA?koje ir be galo kurtinanA?ioje amerikietiA?kos krikA?A?ionybAi??s aplinkoje. Bet vis dAi??lto, kaip neretai atsitinka per anestezijos seansAi??, patyriau aiA?kumo akimirkA?. Tikra poezija! Vadinasi, A?odA?ius kerta bent dvi kryptys. Ir daA?nai jie patys save iA?trina. Jiems iA?sitrynus, laukia nuostabios A?A?valgos.

Pasakysiu kelis dalykus apie opijA?. Augdamas neturtingoje A?eimoje, gyvenau tarp A?moniA?, kuriems reikAi??jo opijaus. Daugelis iA? jA? bAi??tA? griebAi??si narkotikA?, A?alojanA?iA? tiek asmeniA?kai, tiek socialiai, jeigu nebAi??tA? turAi??jAi?? religijos. Ar jie norAi??jo dalyvauti revoliucijoje? Kai kurie dalyvavo. Daugiausia profsAi??jungA? veikloje. NacionalinAi?? gvardija puikiai tvarkAi??si su tais, kurie bandAi?? prieA?intis. Priespauda ai??i?? sunki tema. Nelaimei, vieno A?mogaus priespauda yra kito laisvAi??. Biblijoje apie tai galima A?A? tAi?? rasti.

Ai??tai kodAi??l mano bAi??sena paradoksali: esu pastorius, tarnauju ai??zparapijaiai???, bet mano religiniai A?sitikinimai pagrA?sti tuo, kad kiekvienas A?mogus laisvas ieA?koti savo dvasinio kelio. Nesu jiems autoritetas. Nesu netgi vedlys. Esu tik pakeleivis paieA?kA? kelyje. Man tai tinka. Visos keturios mano palapinAi??s pusAi??s atviros. Galite uA?eiti. Bet jei iA?siruoA?Ai??te keliauti A? GomorAi??, man teks su jumis pasikalbAi??ti.

S. Schroeder. Taip, mums visiems, praA?alaiA?iams ir sveA?iams, reikia draugA? pagalbos ir svetimA?jA? gerumo. Kad ir kokiAi?? GomorAi?? kokiu metu uA?simotume pasiekti, smagu sutikti draugA? ir svetimA?jA?, kurie suteikia mums atokvAi??pio valandAi??lAi??. ai??zNieko nedaryk, ai??i?? sakAi?? Buda, ai??i?? tik stovAi??k ten.ai???

Jei mano laisvAi?? yra kito nelaisvAi??, sakyA?iau, mums bAi??tinai reikia pasikalbAi??ti. Ir turbAi??t todAi??l knygA? era nesibaigs niekadaai??i??

A. SamalaviA?ius. Nepaisant pagrA?sto skepticizmo religijos kaip institucijos (ar jos istebliA?mento) atA?vilgiu, poetiniame judviejA? paA?nekesyje apstu religiniA? simboliA? ir aliuzijA?. Ar tikitAi??s, kad tai padAi??s uA?megzti ryA?A? su A?iuolaikiniais individais, persiAi??musiais skepsiu ir abejojanA?iais viskuo?

S. Schroeder. Ai??domus klausimas, A? kurA? vargu ar galAi??A?iau duoti aiA?kA? atsakymAi??. Bet kokie svarstymai apie auditorijAi?? man atrodo A?iek tiek mistiA?ki. Ai??tariu, kad kai kurie simboliai, motyvai ir aliuzijos ras dalies skaitytojA? atsakAi?? ai??i?? vienus patrauks, kitus atstums. TaA?iau pasakojimai, kuriuose jie A?siA?aknijAi??, yra medA?iaga, padedanti kurti scenAi?? (ar palapinAi??), apie kAi?? kalbAi??jome kiek anksA?iau. Tai geros istorijos, o tokios visada sulaukia atsako, nes byloja apie esmAi?? (nesvarbu, kokia ta esmAi?? bAi??tA?).

D. Breeden. Ai??iais laikais BiblijAi?? A?monAi??s supranta visuose pasaulio kraA?tuose. Vis dAi??lto eilutAi?? iA? ai??zMatricosai???, ko gero, turi didesnAi?? galiAi?? nei Biblijos A?odA?iai. Antai teiginys: ai??zJeigu realu yra tai, kAi?? gali pajausti, uA?uosti, paskanauti ir pamatyti, vadinasi, realybAi?? yra paprasA?iausi elektros signalai, kuriuos interpretuoja tavo protasai??? veikiausiai turAi??s didesnA? rezonansAi?? nei ai??zTavo aukos smilkalai kelia man pasibjaurAi??jimAi??ai???. Pirmoji eilutAi?? priklauso MorfAi??jui (turiu galvoje pirmAi??jA? ai??zMatricosai??? filmAi??, nes buvo ir kitA?), antroji ai??i?? Izaokui. Vis dAi??lto pirmoji nAi??ra tokia paveiki kaip antroji. Galite dAi??l to laikyti mane elitistu.

S. Schroeder. Man regis, eilutAi?? iA? ai??zMatricosai??? yra tokia pat religinAi?? aliuzija kaip ir Izaoko A?odA?iai ai??i?? abu yra kultAi??ros artefaktai, abu yra ai??zpopuliarAi??sai???. Kai cituoju eilutAi?? iA? Butcho Hancocko dainos, A?inau, kad dalis skaitytojA? jAi?? atpaA?ins, dalis ai??i?? neai??i??

A. SamalaviA?ius. SakAi??te, kad religijos institucija JungtinAi??se Valstijose stipresnAi?? nei daugelyje Europos regionA?. O koks filosofijos poveikis? A?ia kalbu ne apie akademinAi?? filosofijAi??, veikiau rAi??pAi??tA? pasiaiA?kinti A?tai kAi??: Europoje nemaA?ai filosofA? visada buvo susijAi?? su ai??zvieA?A?jA? intelektualA?ai??? ar socialiniA? kritikA? tradicija. Septintuoju ir aA?tuntuoju deA?imtmeA?iais jA? A?taka visuomenei buvo nemenka ir JAV, taA?iau pastaruoju metu vis daA?niau kalbama apie vieA?A?jA? intelektualA? ai??zsaulAi??lydA?ai??? ar ai??zA?lugimAi??ai???. Beje, nykstant populiaraus filosofinio diskurso poveikiui, Vakaruose jauA?iamas A?vairios lektAi??ros, propaguojanA?ios ai??zpagalbAi?? paA?iam sauai???, bumas ai??i?? A?vairaus plauko ai??zspecialistaiai??? baudA?iasi iA?mokyti visus ir kiekvienAi?? teisingai mAi??styti, teisingai elgtis ir panaA?iai. SkleidA?iama ir rytietiA?ka filosofija, nors jos A?taka gerokai maA?esnAi??. O ir apskritai koks galAi??tA? bAi??ti RytA? iA?minties poveikis Vakarams, apimtiems vartojimo psichozAi??s?

S. Schroeder. A?velgiant iA? akademiniA? pozicijA?, A?domu, kad daugelis kolegijA? ir universitetA? skuba atsikratyti filosofijos katedrA? (ir studijA?), filosofijos dAi??stytojams skiriamas ai??zpagalbinisai??? vaidmuo ai??i?? tai reiA?kia, kad jie priversti dAi??styti bendrojo lavinimo dalykus kitA? specialybiA? studentams. Daugeliu atvejA? tie bendrA? kursA? dAi??stytojai yra adjunktai, t. y. netikri ai??zakademikaiai???, nors turi akademinius laipsnius. Filosofijos pasitraukimas iA? disciplinos geto ir perAi??jimas A? akademijos pakraA?A?ius galAi??tA? bAi??ti sveikas dalykas. TaA?iau daA?niausiai tai reiA?kia, kad institucija atsikrato laisvA?jA? menA? ir aukA?tasis mokslas perima ai??zversloai??? modelA?, pagal kurA? dAi??stytojai yra pardavAi??jai, o studentai ai??i?? jA? klientAi??ra. Jeigu buvimas kolegijos ar universiteto dAi??stytoju (taip pat studentu) reiA?kia priklausymAi?? mokslininkA? bendrijai, vadinasi, filosofijos dAi??stytojai vis daA?niau tampa ai??zatsitiktiniaisai??? jos nariais.

PakraA?tys gali bAi??ti puiki vieta kritikui (kaip prieA? kurA? laikAi?? pabrAi??A?Ai?? bell hooks), taA?iau kritikas, kurio narystAi?? bendruomenAi??je yra atsitiktinumas, net jei A?auks iA? visA? jAi??gA?, tai bus tik A?auksmas tyruose. Filosofams tokia situacija nebAi??tinai yra blogis, ypaA? jeigu jie priima tai kaip galimybAi?? kelti problemas ir atsidAi??ti iA?radimo menui, kai kuriami nauji A?odA?iai ir metodai (taip teigAi?? ir Virginia Woolf, kalbAi??dama apie paA?alieA?iA? bendruomenAi??). Filosofija pasitraukia A? pakraA?tA? tam, kad primintA? (kaip sakydavo mano mokytojas Richardas Lueckeai??i??as) ai??i?? laisvieji menai yra iA?silaisvinimo pagrindas.

Man regis, visuomenei reikia ir ai??zvieA?umosai???, ir ai??zintelektualA?ai???. JungtinAi??ms Valstijoms per visAi?? jA? istorijAi?? nelabai sekAi??si nei uA?tikrinti jAi??, nei ugdyti juos, o tai reiA?kia, kad filosofija patyrAi?? praktinAi?? nesAi??kmAi??. Filosofijos kaip iA?minties aistros institucionalizacija yra labiau susijusi su uA?darumu negu su kAi??rybine praktika. Filosofijos pavertimas ai??zakademine disciplinaai??? buvo itin paveiki strategija tam uA?darumui sustiprinti. Vis dAi??lto filosofijos nepavyko visiA?kai uA?daryti ai??i?? tAi?? iliustruoja faktas, kad geriausia ai??zamerikietiA?kosai??? filosofijos dalis buvo sukurta ne akademijose, bet uA? jA? sienA?. Kai dAi??stau ai??zamerikietiA?kAi??ai??? filosofijAi?? Kinijoje, pradedame nuo Jonathano Edwardso, toliau studijuojame ThomasAi?? Paineai??i??Ai??, ThomasAi?? JeffersonAi??, JamesAi?? MadisonAi?? ir DavidAi?? WalkerA?, o grieA?tai ai??zakademinAi??ai??? filosofija aptinkama tik XIX a. viduryje. Kai prisikasame iki akademikA?, paaiA?kAi??ja, kad kai kurie, beje, geriausi iA? jA? (pvz., Charlesas Sandersas Peirceai??i??as, Williamas Jamesas), yra akademinAi??s filosofijos periferijoje, nes A?ie filosofai nebuvo iA?ugdyti akademiA?kai. Mano ai??zamerikietiA?kosai??? filosofijos programa paprastai baigiasi Richardu Rortyai??i??u ir Corneliu Westu, sAi??moningai pasitraukusiais A? filosofijos pakraA?A?ius.

Man ypaA? A?domus Rortyai??i??s, kadangi iA? akademinAi??s filosofijos jis perAi??jo A? literatAi??ros kritikAi??. Tai gera trajektorija tiems, kuriuos domina ai??zvieA?umaai???, nes leidA?ia nuo instituciA?kai primestA? disciplinA? pereiti prie kritiA?kos veiklos, nukreiptos A? menAi??. O A?i verA?ia grA?A?ti atgal per visAi?? ai??zamerikietiA?kAi??ai??? istorijAi??, atrandant romanistus, poetus, pamokslininkus, politikus ir kitus, kuriA? iA?minties aistra buvo vieA?a ir kurie neretai darAi?? esminA? poveikA? juos supantiems A?monAi??ms.

VieA?ojo intelektualo vaidmuo tebAi??ra gyvas ir gyvuos tol, kol intelektualai aktyviai dalyvaus vieA?umo kAi??rime, daA?niausiai nepaisydami akademijos, o ne jos A?pareigoti.

Vienas iA? svarbiausiA? filosofijos uA?daviniA? dar nuo Sokrato yra ugdyti kritiA?kumo A?proA?ius, padedanA?ius atskirti gyvaA?iA? aliejaus pardavAi??jus nuo kAi??rybingA? mAi??stytojA?, kurie gali bAi??ti puikAi??s pakeleiviai einant tiesos paieA?kA? keliu. A?inoma, daugelis aliejaus pardavAi??jA? irgi yra geri bendrakeleiviai, nors tai, kAi?? jie parduoda, ne itin susijAi?? su iA?mintimi. Neilas Postmanas ir Charlesas Weingartneris buvo teisAi??s, ugdymAi?? siedami su gebAi??jimu atskirti pelus nuo grAi??dA?, tai ypaA? naudinga, jei keliaujame su gyvaA?iA? aliejaus prekeiviais. Ai??i filosofijos funkcija dabar svarbi kaip niekad anksA?iau.

Tokiam tikslui pasiekti neblogA? resursA? turi kinA? filosofija (ypaA? Zhuangzi) ir budizmas (su kiniA?kais jo variantais). Yra A?ia ir pakankamai daug gyvaA?iA? aliejaus, tad ugdyti gebAi??jimAi?? atskirti niekus nuo esmAi??s tebAi??ra svarbus uA?davinys. Haunas Saussyai??i??s yra pasakAi??s A?domiA? dalykA? apie kritikos vaidmenA?, kai formavosi ir RytA?, ir VakarA? kanonai. Manau, kritikos sutelkimas A? menAi??, A?skaitant ir jo kanonus, yra perspektyvi kryptis, nesvarbu, kur pasisukame, manydami, kad A?velgiame A? Rytus.

D. Breeden. JungtinAi??se Valstijose pakvaiA?usiA? deA?iniojo sparno pamokslininkA?, dAi??l progresyvios politikos kaltinanA?iA? gamtos nelaimes, kliA?Ai??s tebeveikia net tarp atsakingesniA? A?iniasklaidos institucijA?, tokiA? kaip Nacionalinis radijas ar New Yorker. NetrAi??ksta ir sekliA? mAi??stytojA?, kaip antai naujieji ateistai. VieA?ieji intelektualai vis labiau primena klounus. Kitais A?odA?iais tariant, rimtiems vieA?iesiems intelektualams JungtinAi??se Valstijose erdvAi??s nAi??ra daug.

Sakydamas tai kaip religinis vadovas, laikantis save paA?angiu, pritariu Steveno poA?iAi??riui, kas daugiausia nuveikAi?? JAV diskursui. DvideA?imt penkerius metus buvau akademikas ir maA?ai kas klausAi?? mano nuomonAi??s kokiu nors klausimu. Dabar, bAi??damas pastorius, turiu neA?tikAi??tinai daug progA? kalbAi??ti svarbiausiomis mAi??sA? laikA? temomis. DaA?nai bAi??nu valstijos sostinAi??je ai??i?? piketuoju, pamokslauju ar posAi??dA?iauju su A?statymA? leidAi??jais. Akademiku ir poetu buvAi??s gerokai ilgiau, negu esu pastorius, suprantu, kad, bAi??damas profesorius, lindAi??jau dramblio kaulo bokA?te, o bAi??damas poetas ai??zstumdA?iausi gatvAi??seai???, kaip sakAi?? Williamas Blakeai??i??as. PamAi??stykime apie WaltAi?? WhitmanAi??, ant A?aligatvio laukiantA?, kol veA?imaiA?iu pravaA?iuos pro A?alA? prezidentas Lincolnas. Tie du didA?iuliai protai, turAi??jAi?? tiek daug bendra, paprasA?iausiai neturAi??jo galimybAi??s kAi??rybiA?kai daryti A?takAi?? vienas kitam. JungtinAi??se Valstijose tai nuolat pasikartojanti tragedija.

Pastoriai, net ir liberalAi??s, daro gerokai didesnAi?? A?takAi?? vieA?umoje vykstantiems pokalbiams. LiAi??dna, bet tai rodo, kad JAV valdA?ia, nepaisant jos pretenzijA?, tebAi??ra teokratiA?ka.

Klausimas apie rytietiA?ko mAi??stymo A?takAi?? iA?ties intriguoja. Dauguma mano parapijieA?iA? yra postkrikA?A?ionys. Tad pastebiu nemenkAi?? tA?, kuriuos galima pavadinti ai??zvidutiniais amerikieA?iaisai???, susidomAi??jimAi?? budizmu ir taoizmu.

Atradau budizmAi?? skaitydamas raA?ytojus bitnikus, studijavau jA? Naropos institute. Kaip ir dauguma A?iaurAi??s amerikieA?iA?, esu ai??zknyginis budistasai??? arba ai??zBarnes and Noble knygA? tinklo budistasai???. TaA?iau kiekviena atsakinga budizmo knyga sako: ai??zprisAi??sk.ai??? Tad esminius dalykus galima jose rasti, nepaisant to, kad A?prasta akcentuoti egzotiA?kus ar ezoteriA?kus budizmo bruoA?us.

Kaip bAi??dinga A?iaurAi??s amerikieA?iams, esu Tao Te Ching narkomanas. Sakoma, kad kiekvienas vakarietis, kuriam A?i knyga patinka, anksA?iau ar vAi??liau bandys jAi?? iA?versti, tad nesu iA?imtis. Nors neskaitau kiniA?kai, nukopijavau 1891 m. Jameso Leggeai??i??o vertimAi??, praradusA? autorines teises, ir dabar gromuliuoju tekstAi??, skaitydamas vis naujus komentarus ir vertimus, tarsi bAi??A?iau pasinAi??rAi??s A? meditacijAi??.

Ai??tariu, kas lAi??mAi?? Tao Te Ching galiAi??, ai??i?? tai elegantiA?ka santrauka, atverianti senovinio, A?amaniA?ko pasaulio reiA?kinius. VakarA? filosofija ir religija yra praradusios daug A?emiA?ko dvasingumo, tad Tao A?odA?iai skamba tarsi dieviA?ka reveliacija. Tao Te Ching iA?minties pagrindas yra stulbinamai paprastai perteikiama gamtos tvarka. Vanduo teka nuokalnAi??n! Mes, vakarieA?iai, apstulbstame, iA?girdAi?? kAi?? nors, kas skamba taip paprastai, bet greitai ir ilgam pamirA?tame A?iuos paprastus ir puikius atsivAi??rimus.

A. SamalaviA?ius. DAi??koju uA? pokalbA?.