Apie valstybininkystAi??

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Politikos apA?valga
AUTORIUS: Kornelijus Ilgava
DATA: 2012-01

Apie valstybininkystAi??

VU TarptautiniA? santykiA? ir politikos mokslA? instituto 20-meA?iui

Kornelijus Ilgava

ai??zKovo 11-ji ir jos atminimas mus visus ragina A?iandien ir visas kitas dienas jaustis atsakingiems uA? valstybAi??, kuriAi?? patys kuriame. TodAi??l imkime ir pasakykime be jokios ironijos ir gal net truputA? patetiA?kai, kad tikrai esame valstybininkai.ai??? Ai??ie Antano Gailiaus A?odA?iai1 anuomet, 2009-A?jA? ai??zvalstybininkA? skandaloai??? fone, veikiausiai skambAi??jo kaip raginimas. Ai??iandien tai jau yra idAi??jos apologija, o gal net eulogija. KalbAi??jimas apie valstybininkus ir valstybininkystAi?? apsunko ne tik dAi??l tais paA?iais metais (ne)A?vykusiA? skandalo atomazgA?. Mat valstybininkystAi??s tradicija nuo pat valstybAi??s atkAi??rimo buvo daugiau nei abejotina.

Tradicija negali gyvuoti be normatyvumo. Valstybininko idealas yra valstybAi??s tAi??vai, kuriA? veiksmai steigiant valstybAi?? tampa pavyzdA?iu vAi??lesniA? kartA? darbams. Tai itin akivaizdu JungtiniA? ValstijA? vieA?ajame gyvenime, kuriame tAi??vA? A?kAi??rAi??jA? mintys nenutyla nAi??dienos debatuose. Pas mus yra kiek kitaip. Pirmieji tAi??vai, NeprikAi??lausomybAi??s akto signatarai, ilgainiui liko pamirA?ti. Kur nepamirA?i, kai atotrAi??kio daubos yra iA?vagotos trumpo tarpukario demokratijos gyvavimo, mitinio smetoniA?ko gyvenimo saldumo, karo baisumA?, partizanA? didvyriA?kumo ir, A?inoma, sovietmeA?io. Antrieji tAi??vai, NepriklausomybAi??s atkAi??rAi??jai, dar nepamirA?ti, taA?iau vargiai galAi??s bAi??ti idealu, juk dalis jA? buvo okupantA? tarnai. TAi??vA? kaip visumos neA?manoma dalinti, tad ir A? A?iAi?? visumAi?? kaA?in ar kada galAi??sime kreiptis. Tad tiek ir teorijos, kurios nAi??ra.

ValstybininkystAi??s praktika dar migAi??lotesnAi??. Iki A?iol jos tebuvo tiek, kiek valstybAi??s veikAi??jai dirbo bendrojo gAi??rio vedami. ValstybininkystAi?? gyvavo kaip kasdieniai veiksmai, be aiA?kiA? idealA?, aiA?kios teorijos, netgi be vardo. Vardas iA?niro 2006ai??i??2009 m. niautynAi??se, pradAi??tas vartoti daA?niausiai netinkamai, kol galiausiai buvo diskredituotas ir iA?mestas iA? vieA?ojo vartojimo. Vienintelis tikras bandymas2 suprasti sAi??vokAi?? ir patirtA? liko neiA?girstas ir nepratAi??stas. KodAi??l? Ar nebuvo kam pratAi??sti? Nejau vieninteliai A?alies valstybininkai tebuvo linksniuojamieji laikraA?A?iA? antraA?tAi??se? Tikriausiai ne. Tai tAi??ra dalis pasakojimo, kurA? galima papasakoti ir kitaip.

Lietuvos vadavimosi iA? SovietA? SAi??jungos laikotarpis buvo kupinas reikA?mingA? A?vykiA?, kuriA? svarbAi?? istorikams bus sunku palyginti. Ai??tai 1992-ieji ai??i?? kartu su nauja Konstitucija ir pirmu Seimu ai??i?? uA?brAi??A?Ai?? ribAi??, po kurios prasidAi??jo jau tikrai laisvas valstybAi??s gyvenimas. Ai??alia A?iA? A?vykiA? kiti tegalAi??jo atrodyti antrinAi??s reikA?mAi??s. IA?ties vasario 7-Ai??jAi?? Vilniaus universiteto iniciatyva A?steigtas TarptautiniA? santykiA? institutas (vAi??liau A?terpta ai??zir politikos mokslA?ai???, TSPMI) nesulaukAi?? didesnio valstybAi??s, politikA?, pilieA?iA? dAi??mesio. Ai??sikAi??rusA? filosofA? paA?onAi??je Baltupiuose, TSPMI sudarAi?? vienas kambariukas ir keli veiklAi??s akademikai. PradA?ia nebuvo nei A?lovinga, nei daug A?adanti. Instituto senbuviai dabar jau juokaudami pasakoja, kaip vasarAi??, filosofams atostogaujant, pradAi??jo savo plAi??trAi?? uA?sigrobdami dar keletAi?? BaltupiA? pastato kambariukA?.

Vis dAi??lto tokia pradA?ia nAi??ra vien anekdotas, ir vAi??lesnAi?? sAi??kmAi?? A?gyjant VokieA?iA? gatvAi??s rAi??mus nAi??ra atsitiktinAi??. TSPMI nariams tereikAi??davo progos arba jie patys tAi?? progAi?? sukurdavo. Viena iA? tokiA? progA? buvo iA? pradA?iA? gauta Vyriausiojo Lietuvos iA?laisvinimo komiteto finansinAi?? pagalba, leidusi ne tik materialiai apsirAi??pinti, bet ir pradAi??ti kontaktA? mezgimAi?? su uA?sienio universitetais staA?uotAi??ms, mainams. Kitas atvejis ai??i?? kai institutas sugebAi??jo perimti turtingAi?? Atviros Lietuvos fondo bibliotekAi??. Galima pamanyti, kad institutAi?? nuo pat steigties sudarAi?? jaunesni, veikslesni, imlesni A?monAi??s nei kur kitur. Prie visA? epitetA? reiktA? pridAi??ti svarbiausiAi?? ai??i?? labiau elitistiA?kai nusiteikAi??. Jie telkAi?? geriausius dAi??stytojus, ugdAi?? geriausius studentus ir vAi??liau turAi??jo dideliA? planA? su valstybe.

Tiesa, atrodAi?? tarsi valstybAi?? neturAi??jo dideliA? planA? su jais. PirmAi??jA? deA?imtAi??metA? atviri santykiai buvo vangAi??s (pradedant nuliniu tiksliniu finansavimu kAi??rimosi iA?takose), jei ne konfliktiA?ki (baigiant triukA?meliu dAi??l bandymo skirti KongresA? rAi??mus TSPMI). Kita vertus, tai tik pavirA?iaus vaizdas. Tuo pat metu simbiozAi?? su valstybe vis labiau skverbAi??si A? instituto gyvenimAi??. Pirmoji TSPMI programa buvo skirta parengti tarptautiniA? santykiA? speciaAi??listus. Ai??iAi?? baigAi??, absolventai greitai uA?Ai??mAi?? A?vairias pozicijas URMai??i??e ir, nuosekliai, ambasadose. AiA?kAi??jo, kad valstybei reikia TSPMI. StudijA? progAi??ramos perkeistos, vis taikantis ne tiek prie formaliA? reikalavimA?, kiek prie besikurianA?ios Lietuvos kasdienybAi??s reikmiA?. Ai??sikAi??rimo pradA?ioje studentus reikAi??jo mokyti informatikos, vadybos, ryA?iA? su visuomene, pedagogikos ir kitA? A?iandien jau keistai skambanA?iA? ir su politikos mokslais nesusijusiA? dalykA?; institutui brAi??stant, ryA?kAi??jo A?vairios sociologijos briaunos (metodologijos, teorijos, ai??zfilosofijaai???), bet pagrindinAi?? A?erdA? iA?saugojo tai, kas turAi??jo ai??ztarptautiA?kumoai??? dAi??menA?: tarptautinAi?? ekonomika, teisAi??, politika, paskirA? A?aliA? studijos. PasiAi??la to, ko valstybei reikAi??jo, buvo vienas sAi??kmAi??s garantA?.

A?inoma, be bendruomenAi??s viso to nebAi??tA? buvAi??. Tai matyti iA? kitA? VU fakultetA?, kuriA? daugumoje iki A?iol nesusikAi??rAi?? glaudAi??s santykiais tarp dAi??stytojA?, studentA? ir administracijos. TSPMI iA? pradA?iA? irgi tebuvo paskiri studentA? susibAi??rimai, pavieniA? dAi??stytojA? ryA?iai. VienijanA?io pagrindo iniciatyvAi?? prisiAi??mAi?? korporacija RePublica, A?kurta 2001 m. instituto alumnA? ir tuometiniA? studentA? bAi??relio. UA?sibrAi??A?ti veiklos barai (Lietuva, institutas, korporacija) aiA?kiai atspindAi??jo nusiteikimAi?? ir tolimesnio veikimo kryptA?: telkAi?? studentus A? bendrijAi??, iA?saugojo ryA?ius su absolventais, sukAi??rAi?? studentA? (politiA?kai atstovaujanA?iAi??) atstovybAi?? ir jA? mokslinAi?? draugijAi??, pamaA?u diegAi?? instituto A?venA?iA? tradicijas. BAi??tent jos skatino periodiA?kai susitikti administracijai, dAi??stytojams, studentams ai??i?? per instituto KalAi??das ir gimtadienA?, per politologA? dienas, geriausio politikos mokslA? dAi??stytojo pagerbimo ceremonijAi??. KAi??rAi??si tarpusavio supratimo ir bendravimo kultAi??ra. Studentai kvieA?iasi dAi??stytojus skaityti praneA?imus savo rengiamose konferencijose, vesti saviA?vietos seminarus, dalyvauti renginiuose, o dAi??stytojai atsilygina siAi??lydami raA?yti mokslinius tekstus, A?sijungti A? savo kuruojamus tyrimus, rinkdami (sic!) geriausius studentus. GalbAi??t todAi??l A?iandien TSPMI yra kaip niekur daug dAi??stytojA?, kurie institute pradAi??jo bakalauro, tAi??sAi?? magistro studijas ir ten pat apsigynAi?? disertacijas (aiA?ku, savaime tai tokia vertybAi??: juk taip buvo ir KAi??no kultAi??ros ar Veterinarijos akademijose…).

Savaime suprantama, TSPMI neiA?vengAi?? vidiniA? A?tampA?. Visuomet buvo ir iA?liko pasidalijimas tiek studijA? sampAi??ratos, tiek vieA?o veikimo klausimais. Kaip jau minAi??ta, institute vis labiau A?sigalAi??jo sociologija ir tarptautiniai santykiai. JA? pirmenybAi?? prieA? kitas disciplinas iA?ryA?kAi??jo krizinAi??se situacijose. Viena tokiA? iA?kilo visai neseniai, kai pasibaigus pertekliA? metams, buvo norima taupyti filosofijos disciplinA? sAi??skaita. Ai??iandien institute politikos mokslai suprantami labai A?iuolaikiA?kai ir populiariai ai??i?? kaip ekonomikos, teisAi??s, administravimo ir tarptautiniA? santykiA? teorijos kratinys. Kitaip sakant, kaip tikras mokslas, uA?siimantis empiriniais tyrinAi??jimais, turintis grieA?tAi?? metodologijAi??, vertybiA?kai neutAi??ralus. A?ia nAi??ra vietos klausimams apie laisvAi??, teisingumAi??, dorybAi??, idealAi??, mat (nu)manoma, kad tiek A?mogA?, tiek valstybAi?? valdo dAi??sniai.

Toks vaizdavimas nAi??ra XX a. pozityvistA? ginA?A? reliktas. Tai veikiau yra A?iandienos akademiniA? disciplinA? nuosmukio iA?raiA?ka. Jas persmelkAi?? universitetinio ugdymo kaip techniniA? A?gAi??dA?iA? diegimo, rengimo bAi??simai karjerai samprata. IA? politikos mokslA? atAi??mus humanitarinA? dAi??menA? (istorijAi?? ir filosofijAi??), nAi??ra prarandamos tik kilnios kalbos apie istorijos pamokas ar idealus. GalbAi??t naujieji studentai sugebAi??s kruopA?A?iai atlikti tyrimus, bet jie negalAi??s paaiA?kinti A?iA? tyrimA? reikA?mAi??s ir prasmAi??s. Jie nesugebAi??s matyti kontekstA? ir jA? visumos. Jiems trAi??ks sugebAi??jimo save palyginti ir A?vertinti. Tai galbAi??t atsako, kodAi??l TSPMI taip sekAi??si rengti biurokratus ir diplomatus, kurie tapo instituto laimAi??jimA? A?enklu, ir kartu toks vangus ugdant valstybininkus.

Visa tai yra susijAi?? su kitu klausimuAi??ai??i?? kiek TSPMI turi veikti politiA?kai? Tai nebuvo taip aktualu, kol instituto dAi??stytojai vienas po kito tapo A?inomi, vieA?umoje pradAi??ti laikyti visA? galA? ekspertais, dauguma studentA? ai??zpadarAi?? sAi??kmingAi?? karjerAi??ai??? ir visai netyA?ia dar atsirado keletas tokiA?, kurie tapo valstybininkais ai??i?? tais paA?iais valstybAi??s tarnautojais, tik besirAi??pinanA?iais A?iuo tuo daugiau nei savo alga. GalA? gale, kam tie klausimai galAi??jo rAi??pAi??ti, kai institutas buvo turtingas ir A?lovingas. Situacija pakito, kai valstybAi??je sAi??mokslo teorijos A?gavo nebe mito, o tiesos formAi??, kai prasidAi??jo sAi??mokslininkA? medA?ioklAi??, kai reikAi??jo rasti kaltA?jA? dAi??l politinAi??s krizAi??s. Nebeliko nei A?lovAi??s, nei turtA?. Tokioje situacijoje pakako nieko nedaryti, ir tie, kurie veikAi??, turAi??jo pasitraukti.

Ai??iandien vidinis gyvenimas yra kur kas ramesnis. Nebekeliami politiniai tikslai, uA?siimama moksline veikla, o bAi??simi valstybAi??s tarnautojai yra tiesiog A?alutinis produktas, kurA? institutas gimdAi?? visAi?? savo gyvavimo laikotarpA?. GalbAi??t kai kas sakytA?, kad visa iA?orinAi?? sAi??kmAi?? buvo atsitiktinAi??, kad bendruomenAi?? neturAi??jo bendros vizijos, ir TSPMI veidas vieA?ojoje erdvAi??je tebuvo suformuotas keliA? itin gabiA? A?moniA?, kurie tapo ne sAi??kmingais biurokratais, o A?alies ateitA? sprendusiais valstybininkais. Jeigu tai yra tiesa, vadinasi, sAi??kmAi?? rAi??mAi??si bAi??tent tais keliais A?monAi??mis.

Toks poA?iAi??ris A? institutAi?? leistA? suprasti TSPMI ir valstybAi??s sugyvenimAi?? gilesne prasme. JA? abiejA? istorijos sutampa. Institutas kaip ir Lietuva orientavosi A? ES, bandAi?? narystAi?? paversti tikrove. TSPMI sAi??kmingiausi metai sutampa su Lietuvos regioninAi??s lyderystAi??s tikslu. Instituto A?taka pasiekAi?? aukA?A?iausiAi?? taA?kAi?? tada, kai valstybininkai turAi??jo didA?iausiAi?? A?takAi??. Ir kai po A?io ai??zskandaloai??? valstybAi?? pasuko A? technokratinAi??s politikos arealAi??, tAi?? patA? padarAi?? ir TSPMI.

Per dalies istorijAi?? galime suprasti visumos istorijAi?? ir atvirkA?A?iai. SutapimA? esama ir daugiau, ypaA? prisiminus problemas. Svarstyti yra kAi??: kokie buvo valstybininkA?, valstybAi??s ar TSPMI tikslai. Dalis kritikA? yra teisAi??s, A?iose istorijose buvo daugoka makiavelizmo, perdaug avantiAi??ros, A?A?Ai??lumo ir per maA?ai bendro tarimosi, atskaitingumo ir savo vaidmens suvokimo. DidA?iausias pavojus, natAi??raliai iA?kilAi??s vienai partijai valdant didA?iAi??jAi?? NepriklausomybAi??s laikotarpio dalA?, buvo susitapatinimas su esama valdA?ia. Juk valstybininkas turAi??tA? sugebAi??ti dirbti A?alies gerovei nepaisant partiniA? prielankumA?. PrisiA?liejus prie vienos valdA?ios ir A?iai praradus pozicijas, darosi sunku atrasti santykA? su naujais valdanA?iaisiais. Valstybininkai tampa nebereikalingi. GalbAi??t tai ir buvo dalies jA? didA?iausia pralaimAi??jimo prieA?astis.

Ai??A? mAi??nesA? TSPMI A?venA?ia dvideA?imtAi??jA? gimtadienA?. PraAi??jo pakankamai laiko, kad vertAi??tA? apgalvoti sAi??kmes ir nesAi??kmes bei jA? prieA?astis. Tai metas suprasti kas esi, ir suvokiant savo prigimtA? realizuoti jos tikslAi??. NevertAi??tA? smerkti savo buvusio politinio veikimo ir mestis A? kitAi?? kraA?tutinumAi??Ai??ai??i?? apsimesti tik akademine institucija, kuriai nedera kiA?tis A? niekAi?? anapus savo sienA?, jos darbuotojams uA?sidaryti mokslo daryme, o studentams tesirAi??pinti institutu tik tiek, kiek jis lieA?ia jA? studijas. Akademikams visuomet sunkiai sekdavosi veikti politiA?kai ir kur kas labiau pavykdavo organizuoti A?vietimo institucijas. Platonas pirmasis savo pavyzdA?iu parodAi??, kaip blogai gali baigti politikoje, bet jo nesAi??kmAi??s tik dar labiau paskatino apie jAi?? mAi??styti. SugrA?A?Ai??s dAi??styti, jis toliau kAi??rAi?? naujus valstybAi??s projektus ir tAi??sAi?? jaunuoliA? ugdymAi??.

Veikiau institutui reiktA? dA?iaugtis tuo, kAi?? jis turi brangiausia ai??i?? bendruomenAi??, kuri yra pajAi??gi ieA?koti bAi??dA?, kaip studijas paversti prasmingomis, kuri yra pajAi??gi susitelkti bendram veikimui ir suteikti paramAi?? tiems, kurie anksA?iau ar vAi??liau palieka institutAi?? tAi??sdami veiklAi?? kur kitur. Bendrija yra ateitis, bet A?iandien A?iai ateiA?iai trAi??ksta uA?deganA?ios vizijos. Ligi A?iol TSPMI suvokAi?? save kaip elitinAi?? vietAi??. Tai yra daug, bet nepakankamai. Savaime kyla klausimas, kAi?? reiA?kia bAi??ti elitine vieta? KAi?? ketinama pasiAi??lyti valstybei? KokA? studentAi?? ugdyti?

Jei A? A?iuos klausimus reiktA? atsakyti Aristoteliui, jis veikiausiai bAi??tA? itin skeptiA?kas dAi??l jaunuoliA? politinAi??s nuovokos ugdymo. Juk, jo manymu, nei politikai, nei filosofai negali iA?mokyti praktinio veikimo. Politikos mokslas esAi??s nukreiptas labiau A? veiksmAi??, o ne grynAi??jA? A?inojimAi??, taip pat jauni A?monAi??s neturi patirties, kurios reikia veikiant konkreA?iose situacijose. Be to, jaunuoliai yra aistringi ir neiA?ugdAi?? dorybiA?, tad negalAi??s pasirinkti teisingo veiksmo. Nepaisant to, Aristotelis pridAi??rAi??, kad politikos mokslas gali A?A? tAi?? pasiAi??lyti. Jis negali atsakyti, kur viena ar kita valstybAi?? pasuks, bet gali aiA?kintis politiniA? modeliA? kaitAi??. Jis negali paaiA?kinti, kaip elgtis politinAi??se situacijose, bet gali aiA?kintis, koks elgesys yra doras ir teisingas. Jis negali pasakyti, ko konkreA?iai A?monAi??s siekia ir ko pasieks, bet gali suprasti, koks tikslas yra geriausias. Vadinasi, jis negali pasakyti bAi??simiems valstybininkams, kAi?? A?ie turAi??s nuveikti, bet gali jiems parAi??pinti normA? ir idealA?, principA? ir vizijA?. GalbAi??t tuomet valstybininko vardas taps garbingu ir A?ia prasidAi??s valstybininkystAi??s tradicija, kurios uA?gimimas sutaps su politinAi??s bendrijos branda.

Ai??

1 Antanas Gailius, ai??zKalba Lietuvos RespubAi??likos Seime 2009 m. kovo 11 d.ai???, in: Libertas & pietas. LietuviA?kasis konservatizmas: Antologija, 1993ai??i??2010, sudarAi?? Mantas AdomAi??nas, Vilnius: DemokratinAi??s politikos institutas, 2010, p. 422.

2 Alvydas Jokubaitis, Raimundas Lopata, ai??zValstybininkas: pretenzija A? sAi??vokos analizAi??ai???, in: Politologija, 2009, Nr.Ai??4, p. 57ai??i??80.