Apie vidinAi??s gelmAi??s paieA?kas sutartinAi??se

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Lietuvos paveldas
AUTORIUS:Ai??Gediminas KajAi??nas

DATA: 2012-05

Apie vidinAi??s gelmAi??s paieA?kas sutartinAi??se

Gediminas KajAi??nas

2010 metA? pabaigoje, A?alia kryA?dirbystAi??s ir kryA?iA? simbolikos Lietuvoje bei DainA? ir A?okiA? A?venA?iA? tradicijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, mAi??sA? kultAi??ros paveldo dalis ai??i?? sutartinAi??s ai??i?? buvo A?trauktos A? UNESCO reprezentatyvaus A?monijos nematerialaus kultAi??ros paveldo sAi??raA?Ai??. Tai A?inia ne tik pasauliui, bet ir mums patiems: sutartinAi??s ai??i?? unikalus lietuviA? tradicinAi??s muzikos fenomenas.

TaA?iau kAi?? mes patys A?inome apie sutartines, jA? iA?skirtinumAi??, prasmAi?? tradicinAi??s bendruomenAi??s ir A?mogaus gyvenime, sutartiniA? paveldAi?? bei naujas tradicijas, gimstanA?ias A?ia ir dabar? Apie tai pokalbis su etnomuzikologe, sutartiniA? giedotojA? grupAi??s ai??zTrys keturioseai??? vadove, kuri buvo ir viena iA? sutartiniA? nominacinAi??s bylos UNESCO rengAi??jA?, dr. Daiva VyA?iniene.

Kaip manoma, kada galAi??jo atsirasti sutartinAi??s?

Klausimas apie sutartiniA? atsiradimo laikAi?? yra labai sudAi??tingas, nes pirmosios uA?uominos apie tai mus pasiekia tik iA? XVI amA?iaus. Visi folkloristai vieningai sutaria, kad pirmasis sutartiniA? paminAi??jimas yra Motiejaus Strijkovskio ai??zKronikojeai???, raA?ytoje XVI a. pabaigoje. Ai??ioje ai??zKronikojeai??? minima, kad, pasitikdami kunigaikA?tA? AlgirdAi??, grA?A?tantA? A? VilniA? po sAi??kmingA? kovA? apie 1368ai??i??1372 m., A?moniA? bAi??rys giedojo, kartodamas garsaA?odA? lado. Taip pat ai??zKronikojeai??? uA?simenama, kad giedodami A?monAi??s ploja rankomis. IA? A?iA? A?enklA? galima daryti prielaidAi??, jog A?ia kaip tik ir kalbama apie sutartines, mat refrenai su A?aknimi ai??zladai??? (laduto laduto; ladoto; lado lado tatato ir pan.) iA?ties daA?nai pasitaiko ir iki mAi??sA? dienA? iA?likusiose sutartinAi??se. Taip pat yra iA?likusiA? sutartiniA?, kurias giedant ne tik A?okama, bet ir plojama.

Kitoje ai??zKronikosai??? vietoje Motiejaus Strijkovskis mini A?emdirbiA? derliaus pabaigtuviA? A?ventAi??, kur A?monAi??s glaudA?iu ratu vienas prieA? kitAi?? sustojAi?? gieda plaA?iai iA?A?iojAi?? burnas. Vizualiai toks apibAi??dinimas galAi??tA? bAi??ti bAi??dingas sutartinAi??ms. Ratu stovinA?ios moterys, giedanA?ios skirtingas partijas, stengiasi plaA?iau praverti burnas, nes taip lengviau sekti vienai kitAi??. Sutartinei bAi??tinas susiklausymas, kad ji suskambAi??tA?, mat ypaA? svarbu giedoti pagal bendrAi?? ritmAi??, kad balsai, tos sekundos, ai??zsusidauA?tA?ai???. TaA?iau ir iA? A?io pavyzdA?io sunku tiksliai pasakyti, ar A?ia kalbama apie sutartines, ar kokA? kitAi?? apeiginA? giedojimAi??, kuriam taip pat buvo bAi??tinas susiklausymas.

Ir tik XIX a. Simonas StaneviA?ius ir Simonas Daukantas savo raA?tuose pamini patA? A?odA? ai??zsutartinAi??ai???. S. StaneviA?ius dainA? rinkinyje, iA?leistame 1829 m., raA?o, jog sutartinAi??s A?emaitijoje yra iA?nykusios (ai??ziA? mados ir tikslo iA?Ai??jusiosai???), ir jis pateikia vos vienAi?? pavyzdA? ai??i?? sutartinAi?? ai??zApyneli tadujaai???. Tiesa, dar paA?ymi, kad sutartinAi??s buvo palydimos ilgA? instrumentA? (ai??ztrAi??bA?ai???) skambAi??jimu, kurie taip pat buvo vadinami ai??zsutartiniaisai???, nors kitur ragA? ar kitA? instrumentA?, tradiciA?kai naudojamA? giedant sutartines, niekas taip nevadino.

XIX a. pabaigoje nemaA?Ai?? pluoA?tAi?? sutartiniA? surinko Mykolas MieA?inis. Jo uA?raA?ytA? sutartiniA? tekstai labai graA?Ai??s ir turiningi, taA?iau be melodijA?. Dabar belieka tik apgailestauti, kad A?ios sutartinAi??s A?iandien negali skambAi??ti.

Yra A?inoma atskira kariniA?-istoriniA? sutartiniA? grupAi??, vadinama ai??zSudaiA?ioai???, kuriose yra minimos konkreA?ios istorinAi??s realijos, ir tai galima nuoroda A? sutartiniA? amA?iA?. Manoma, kad Sudaitis buvo kunigaikA?tis, kuriam mirus A?monAi??s jo labai gailAi??jo ir apdainavo. Vienoje iA? sutartiniA? galbAi??t giedama, kaip kryA?iuoA?iai 1362 m. sugriovAi?? Kauno pilA?: ai??zNe taip man gaila pilies, kaip narsiA? riteriA?, deganA?iA? ugnyjeai???. Tai konkretus XIV a. A?vykis. Arba sutartinAi?? apie turkA? A?emelAi?? ai??i?? suprantama, kad kalbama apie Rusijos ir Turkijos karAi??. TaA?iau sunku pasakyti, ar konkreti sutartinAi?? yra atAi??jusi iA? anA? laikA?, ar tiesiog A?moniA? atmintyje uA?silikusios tam tikros realijos vAi??liau atsikartojo jA? giesmAi??se.

Pagal A?ias teorijas sutartinAi??s siekia viduramA?ius, taA?iau, matyt, yra ir kitA? teorijA?, kalbanA?iA? apie gerokai ankstyvesnA? jA? atsiradimo laikAi???

Visos kitos teorijos, susijusios su sutartiniA? amA?iumi, yra kuriamos pagal paA?iA? sutartiniA? poA?ymius. Vienas iA? tokiA? ypaA? svarbiA? bruoA?A? ai??i?? sutartiniA? skambesys, kuris gerokai skiriasi nuo mums A?prasto dainos skambesio. Dainoje yra raiA?ki melodinAi?? linija, turinti pradA?iAi??, pakilimAi??, tam tikrAi?? emocinAi?? kulminacijAi?? ir atoslAi??gA?. Tuo tarpu daugelis sutartiniA? sudaryta vos iA? keliA? vieno balso garsA? ir keliA? ai??i?? kito. Taip kelioms partijoms besipinant susidaro muzikinis audinys, kuris sukamas ratu ir kartojamas, kartojamas nenutrAi??kstamai. A?ia nAi??ra aiA?kios pradA?ios, iA?skyrus, A?inoma, patA? pradAi??jimAi??, nei pabaigos, kuri iA? esmAi??s priklauso nuo to, kada vedanA?ioji pabaigia. Taigi, A?is artimA? balsA?, sekundA? skambAi??jimas rodo, kad sutartinAi??s neatitinka A?iA? laikA? muzikinAi??s estetikos, ir jos iA?reiA?kia visiA?kai kitokiAi?? estetikAi?? bei pasaulAi??jautAi??.

Pastaruoju metu man tenka nemaA?ai dalyvauti A?vairiose konferencijose, bendrauti su A?vairiA? kraA?tA? folkloristais bei tyrinAi??tojais, pamaA?iau, kad tokia muzikinAi?? estetika ai??i?? aA?trAi??s sAi??skambiai, refrenai ai??i?? bAi??dingi ir kitA? tautA? ai??i?? bulgarA?, serbA?, juodkalnieA?iA?, albanA? ai??i?? daugiabalsiam dainavimui. Visi tyrinAi??tojai pripaA?A?sta, kad tai labai senas muzikinis palikimas, atAi??jAi??s gal iA? trakA?, ilirA?, frigA? ar kitA? senA?jA? genA?iA?.

Kitas poA?ymis, leidA?iantis galvoti apie senesnius sutartiniA? gyvavimo laikus, yra tas, kad lietuviA? sutartinAi??s ypaA? pasiA?ymi garsaA?odA?iA? gausa ir jA? A?vairove. BulgarA? ar serbA? sutartinAi??se yra penkiai??i??A?eA?i garsaA?odA?iai, kurie kartojasi, o lietuviA? beveik kiekviena sutartinAi?? turi savo garsaA?odA?ius ar jA? variantus ai??i?? ritingo, ratuto, ratilio, sadaujo, saduto tuto, tititi tatato, A?iuto, dauno, dAi??no, dobilio, ir t. t. Kai kuriA? garsaA?odA?iA? prasmAi?? pagal skambesA? galime suvokti, kai kurie jA? ai??i?? grynai pamAi??gdA?iojamieji ai??i?? gamtos ar instrumentA? garsai. Akivaizdu tai, kad A?ie garsaA?odA?iai sutartinAi??se buvo ne veltui. Lyginant su kitA? tautA? dainavimu, ir nebAi??tinai daugiabalsiu, manoma, kad anksA?iau A?ie refrenai semantiA?kai turAi??jo kur kas didesnA? krAi??vA? nei tie tekstai, kurie eina greta, ir kuriA? prasmAi?? mums ir A?iandien suprantama.

Sena yra ir sutartiniA? atlikimo choreografija. Ji labai saikinga. Kai kada sutartinAi??s atliekamos tiesiog vaikA?tant ratu, kai kada giedant porai prieA? porAi??, papildant rankA? pakAi??limais ar sudAi??jus rankas A? vienAi?? taA?kAi??, vadinamAi??ja ai??zA?vaigA?duteai??? sukantis ratu. Ir muzikai, ir sutartiniA? choreografijai bAi??dingai tai, kad nAi??ra jokios kaitos ai??i?? kaip pradAi??ta, taip ir baigta, viskas tas pat per tAi?? patA?… Ai??i sutartiniA? atlikimo monotonija taip pat yra A?enklas, jog tai yra labai archajiA?ka tradicija.

NemaA?ai sutartiniA? (arba joms giminingA? polifoniniA? kAi??riniA?) puA?iama skuduA?iais, o pastarieji ai??i?? vieni seniausiA? instrumentA? pasaulyje. Vienas skudutis ai??i?? vienas garsas, todAi??l paprastai bAi??davo grojama grupAi??mis nuo dviejA? iki septyniA? A?moniA?. Ai??domu ir tai, kad A?iuo atveju muzika kuriama iA? atskirA? ritmo formuliA?. Viena vertus, tai labai archajiA?ka, kita vertus ai??i?? labai ai??zmodernuai???. Kiekvienas A?mogus groja savo ritmAi??: vienas puA?ia un-ty-ti, kitas ai??i?? un-ty-ti-ti, dar kitas ai??i?? tiut-tiut. GarsaA?odA?iA? dAi??ka A?monAi??s A?simindavo sudAi??tingiausias ritmo formules. O kai visi puA?ia savo skirtingus ritmus, susidaro muzikinis audinys, kuris, uA?raA?ius atskira partitAi??ra, savo sudAi??tingumu prilygsta A?iuolaikiniA? kompozitoriA? kAi??rybai.

AtsiA?velgdami A? visus A?iuos iA?vardytus bruoA?us, dauguma mokslininkA? linkAi?? manyti, kad sutartiniA?, kaip reiA?kinio, A?aknys glAi??di akmens amA?iuje, nors jokiA? raA?ytiniA? A?altiniA? galinA?iA? A?iAi?? hipotezAi?? patvirtinti nAi??ra.

Koks yra lietuviA?kA? sutartiniA? palikimas, kiek jA? iA?saugota ir uA?raA?yta?

Lietuvoje sutartinAi??s pradAi??tos rinkti ir uA?raA?inAi??ti XIX a. pabaigoje. DidelA? ir reikA?mingAi?? darbAi?? padarAi?? kanauninkas, folkloristas Adolfas Sabaliauskas ir suomiA? mokslininkas Augustas Robertas Niemis, jie surinko ir 1911 metais iA?leido pirmAi??jA? sutartiniA? rinkinA?, tiesa, A?iame leidinyje sutartinAi??s buvo uA?raA?ytos praktiA?kai be melodijA?. Po penkeriA? metA?, 1916-aisiais, Adolfas Sabaliauskas iA?leido naujAi?? rinkinA?, kuriame A?alia BirA?A? kraA?to dainA? sudAi??jo ir apie A?imtAi?? sutartiniA? su melodijomis.

MilA?iniA?kAi?? darbAi?? nuveikAi?? Zenonas SlaviAi??nas, 1958ai??i??1959 metais iA?leidAi??s tritomA? ai??zSutartinAi??sai??? ir A?ia sudAi??jAi??s per tAi??kstantA? sutartiniA? tekstA?, iA? kuriA? apie septyni A?imtai uA?raA?yti su melodijomis. Sutartines Z. SlaviAi??nas surAi??A?iavo pagal A?anrus ai??i?? tai darbo, vestuvinAi??s ir kalendoriniA? A?venA?iA? bei karinAi??s, istorinAi??s, humoristinAi??s sutartinAi??s. Ai??alia sutartiniA? esama nemaA?ai komentarA?, pastabA?, kAi?? kokia giedotoja pasakAi??, A? kAi?? atkreipAi?? dAi??mesA? patys sutartiniA? uA?raA?inAi??tojai. Ai??is tritomis A?iandien yra pagrindinis A?altinis, iA? kurio folkloristai ir mokosi sutartiniA? giedojimo.

Beje, 1935ai??i??1939 m. Z. SlaviAi??nui pavyko A? fonografo plokA?teles A?raA?yti paskutiniA? giedotojA? grupiA? atliekamas sutartines. Ai??iame A?raA?e dalyvavo po vienAi?? giedotojA? grupelAi?? iA? BirA?A?, KupiA?kio ir trys iA? UkmergAi??s apylinkiA?. Tai buvo paskutinAi??s natAi??raliai iA?silaikiusios grupelAi??s. VAi??lesni A?raA?ai padaryti arba giedant pavieniams A?monAi??ms, arba specialiai A?raA?ui sukvietus atskiras giedotojas. Visi tolesni bandymai uA?raA?yti sutartiniA? palikimAi?? buvo fragmentiA?ki ir labai neA?ymAi??s, tad folkloristikai ir paA?iam sutartiniA? A?anrui tokios didelAi??s reikA?mAi??s nebeturAi??jo.

Ar sutartinAi??s, kurias girdime dabar, panaA?iai skambAi??davo ir mAi??sA? senuosiuose kaimuose? Ar A?iandien giedamos sutartinAi??s nAi??ra tik XIX amA?iaus rekonstrukcija? Kiek galime tikAi??ti jA? autentiA?kumu?

Rodos, literatAi??rologas Donatas Sauka yra graA?iai pasakAi??s, kad sutartinAi??s ai??zA?uvo aukA?tai pakelta galvaai???, garbingai, nepakeitusios savo rAi??bo ir neiA?davusios savo principA?. KaA?kurioje raidos pakopoje sutartinAi??s tiesiog sustingo savo estetikoje ir nepriAi??mAi?? naujA? muzikos dAi??sniA?. Tiesa, yra uA?raA?yta ir tokiA? sutartiniA?, kuriose nebelieka tA? aA?triA? sAi??skambiA?, ir jos A?gavusios kitA?, labiau daugiabalsAi??ms dainoms bAi??dingA? bruoA?A?. TaA?iau tai vertinA?iau kaip tam tikrAi?? degradacijAi??.

KalbAi??ti apie sutartiniA? autentiA?kumAi?? galima ir todAi??l, kad sutartinAi??s savo esme buvo apeiginAi?? muzika. A?inoma, visoje toje gausoje yra ir humoristiniA?, ir net pusiau blevyzginiA? tekstA?, ir tai akivaizdA?iai yra vAi??lesnio laikmeA?io kAi??ryba. TaA?iau kalbant apie sutartiniA? esmAi??, A?ia galiojo dAi??sniai, bAi??dingi visai ritualinei muzikai ai??i?? nekeisti nei muzikos, nei A?odA?iA? ai??i?? tai tam tikras tabu. XIX a. Mykolas MieA?inis yra uA?raA?Ai??s tokA? paliudijimAi??: ai??zMotinos mokAi??jusios tokias giesmes, kurias laikiusios slapty, vo dainavusios labai retai ir garbavojusios neparmainomus A?odA?ius.ai??? ai??zGarbavojusiosai??? ai??i?? vadinasi, A?odis A?ia labai gerbiamas ir nebuvo reikalo kaA?kAi?? keisti ar pridAi??ti savo.

Kita vertus, sutartiniA? giedojimas plito maA?ame, uA?darame bAi??ryje. Tai bAi??davo trysai??i??penkios tos paA?ios A?eimos ar kaimo moterys, kurios, kaip pabrAi??A?iama, turAi??jo aktyviai bendrauti ir savo giedojimAi?? nuolatos tobulinti. TodAi??l ir manytina, kad taip iA? kartos A? kartAi?? buvo perduota maA?ai pakitusi sutartiniA? giedojimo tradicija. Tas pats Mykolas MieA?inis uA?raA?Ai?? vienos giedotojos pasakojimAi??, jog anksA?iau sutartiniA? giedotojos bAi??davo vadinamos raganomis, o jaunuoliai net bijodavAi?? jas imti A? A?monas (ai??z…sako, jos paeinAi?? nuo laumiA? arba laumaiA?iA?, kurias potam A?monAi??s, jau bAi??dami krikA?A?ionys, nekitaip vadino kaip raganomis. Jeigu kurios mergaitAi??s mAi??gdavo jas dainuoti, tokios gaudavo ilgus metus neiA?tekAi??ti, nes bijodavo jaunikaiA?iai, idant jA? paA?ios nebAi??tA? raganosai???). Toks neigiamas poA?iAi??ris A? giedotojas galAi??jo A?sigalAi??ti paA?iai tradicijai pamaA?u jau nykstant ai??i?? A?monAi??s keistai Ai??mAi?? A?iAi??rAi??ti A? moteris uA?darame rate ai??zpasislAi??pusiasai??? ir kaA?kokius nesuprantamus ai??zburtusai??? giedanA?ias.

Kaip trumpai galAi??tumAi??te nusakyti sutartiniA? iA?skirtinumAi?? grynai muzikine prasme?

Yra kelios pagrindinAi??s sutartiniA? formos. Viena jA? ai??i?? kanonas grynai muzikine prasme. Muzikologai A?ia taip pat ginA?ijasi ai??i?? rodos, kanonas yra gan nauja forma A?inoma nuo Renesanso, vAi??liau ypaA? iA?populiarinta Johano Sebastiano Bacho. TaA?iau A? kanonAi?? A?iAi??rint paprastai, akivaizdu, kad kanonas ai??i?? pats paprasA?iausias mAi??gdA?iojimo bAi??das, tik tiek, kad sutartinAi??se tai yra labai grieA?tai suderinta ai??i?? A?stojama ties puse melodijos. SutartinAi??je yra vedanA?ioji, kuri ai??zrenkaai??? tekstAi??, o kitos atkartoja tai, kAi?? pagiedojo pirmoji. Lygiai tas pats principas veikia ir dirbant kai kuriuos darbus, ir net pastebimas paukA?A?iA? elgesyje. Rodos, tai labai sudAi??tinga forma, o iA?ties ai??i?? tai pats paprasA?iausias bAi??das sekti vadovAi??.

Kitas bAi??das ai??i?? nekanoninis. Ai??iuo atveju giedama kontrapunktu ai??i?? greta viena kitos skamba dvi skirtingos melodijos, kurias atlieka dvi moterys (tai dvejinAi??s sutartinAi??s), arba dvi poros (keturinAi??s). Vienoje poroje dvi moterys gieda skirtingas melodines partijas, o kita pora tik analogiA?kai atkartoja tai, kas pagiedota pirmosios poros. Moteris, giedanti tekstAi??, vadinama ai??zrinkAi??jaai???, ji renka-kuria A?odA?ius, antroji gieda refrenAi??, ji vadinama ai??zpritarAi??jaai???. BAi??tina paA?ymAi??ti ir tai, kad sutartiniA? unikalumas gimsta susipinant rinkAi??jos ir pritarAi??jos partijoms, teksto ir refreno dalims. TaA?iau kiekviena iA? A?iA? linijA? yra vienodai svarbios, ir nAi?? viena negali skambAi??ti garsiau uA? kitAi??. Tad A?i ypatybAi?? parodo, kad sutartinAi??je A?odA?iai nAi??ra tokie svarbAi??s, sutartiniA? prasmAi?? slypi kaA?kur kitur ai??i?? garsaA?odA?iuose, ritme, muzikos pynAi??je ar tiesiog bendrame visos visumos skambAi??jime.

Nepaisant to, ar gieda trise kanonu ar poromis kontrapunktu, daA?niausiai skamba dvi visiA?kai savarankiA?kos melodijos ir du skirtingi tekstai. Tokiu bAi??du ir gimsta sutartinAi??ms taip bAi??dingi balsA? ai??zsusidauA?imaiai??? arba sekundos. IA? esmAi??s giedamas tas pats tekstas ir tie patys refrenai, tik pakaitomis, ir viena dalis A?iek tiek vAi??luoja nuo kitos. Jei viskas giedant graA?iai susijungia, tai dviejA? temA? pynAi??, rodos, yra nenutrAi??kstanti. Tokiu bAi??du susidaro lyg ratas kvadrate.

Kokia buvo sutartiniA? paskirtis bei reikA?mAi?? A?moniA? gyvenime? Kaip, kokiu metu, kokiomis progomis jos buvo giedamos?

Daug kAi?? apie sutartiniA? reikA?mAi?? galime tik spAi??lioti iA? jA? tekstA?, nes pastabA? ar komentarA?, kaip, kada buvo atliekamos sutartinAi??s yra likAi?? labai maA?ai. TematiA?kai, kaip minAi??jau, sutartinAi??s skirstomos A? darbo, vestuvines, kalendorines, karo, humoristines. Kalbant apie gausiausiAi?? sutartiniA? rAi??A?A? ai??i?? darbo sutartines, daugeliui atrodo, kad A?ios sutartinAi??s buvo giedamos dirbant patA? darbAi??. TaA?iau tai ne tiesa. Beje, tas pat pasakytina ir apie dainas. Visi dainininkai pabrAi??A?ia, jog sutartinAi??s buvo giedamos prieA? darbAi?? ar tarp darbo ai??i?? ryte, per pietus ir vakare, tikintis gero derliaus, gero darbo ar tiesiog dAi??kojant uA? bAi??simAi?? derliA?. GiedojimAi?? bAi??tinai lydAi??davo ir tam tikros apeigos, kurios priklausAi?? nuo konkretaus darbo. PavyzdA?iui, prieA? pjaunant rugius A?emAi??n pakasamas duonos kepaliukas, tikintis gero derliaus. IA?likusi tokia pastaba apie sutartinAi?? ai??zSaulala sodinaai???: baigusios pjauti rugius moterys subesdavo pjautuvus rugiA? pAi??dan ir nusilenkdamos saulei dAi??kodavo uA? gerAi?? dienAi??. PaA?ymAi??tina, kad beveik visA? sutartiniA? apie linarAi??tAi?? tekstai yra vos ne identiA?ki ai??i?? iA?vardijami visi darbo proceso veiksmai nuo pasAi??jimo iki drobiA? iA?audimo tikint, jog kiekvieno darbo paminAi??jimas uA?tikrins sAi??kmingAi?? viso proceso baigtA?.

Palyginti su kitomis kultAi??romis, galima teigti, kad sutartinAi??s anksA?iau yra buvusios tam tikro elito, iA?skirtiniA? asmenA? sfera, ir nors A?odA?ius ar A?okiA? judesius galAi??jo mokAi??ti visa bendruomenAi??, taA?iau jA? gilioji, slaptoji prasmAi?? buvo A?inoma tik iA?rinktosioms, tikrosioms apeigA? atlikAi??joms.

KodAi??l sutartines atlikdavo iA?imtinai moterys?

Daugiausia iki mAi??sA? atAi??jusiA? sutartiniA? giedojimo pavyzdA?iA? yra moterA?. Tiesa, tam tikrAi?? dalA? sutartiniA? pateikAi?? ir vyrai, arba prie kai kuriA? sutartiniA? yra pastabA?, kad A?iAi?? sutartinAi?? giedodavo vyrai. Vis dAi??lto sutartiniA? tradicija tapo moteriA?ka, matyt, todAi??l, jog dauguma jA? susijusios su senaisiais A?emdirbiA? darbais, kurie daA?niausia buvo dirbami moterA? ai??i?? rugiapjAi??tAi??, aviA?apjAi??tAi??, linarAi??tAi?? ir t. t. Tai visose A?emdirbiA? tautose moteriA?ka sfera vyrams tiesiog neprieinama. Matyt, tai tiesiogiai susijAi?? su A?emAi??s, A?emynos garbinimu, kuri, kaip ir moteris, teikia gyvastA?. TaA?iau net iA? kariniA? sutartiniA? tekstA? matyti, kad tai yra moterA? kAi??ryba, kur per jausmAi??, emocijas metaforiA?kai pasakojamos broleliA? iA?lydAi??tuvAi??s A? karAi?? ir tai, kas vyksta toliau.

Yra uA?raA?yta nemaA?ai pasakymA?, kuriuose sutartinAi??s lyginamos su gerviA? gargAi??jimu, gulbiA? tutavimu, kitA? paukA?A?iA? klegesiu ar skuduA?iA? garsu. Jau pagal patA? tembrAi?? A?ie garsai yra artimesni ne vyrA?, bet moterA? balsams. TaA?iau negalima teigti, kad vyrai sutartiniA? iA?vis negiedojo. Vis dAi??lto daugiau A?iniA? iA?likAi?? apie tai, jog sutartiniA? tradicijoje vyrai pAi??sdavo ilgas dAi??das (daudytes) ar ragus (medinius trimitus), skuduA?iuodavo, kankliuodavo.

IA? to, kAi?? JAi??s pasakojate, tampa akivaizdu, kad giedojimas, apskritai muzika buvo labai svarbi bendruomenAi??s gyvenimo dalis. Ar tradiciA?kai buvo aiA?kus atskyrimas, kur yra daina, o kur sutartinAi???

Kalbant apie sutartines, man paA?iai iA? pradA?iA? buvo sunku vietoj A?prasto ai??zdainuotiai??? A?ioje vietoje pasirinkti terminAi?? ai??zgiedotiai???, nes man bestudijuojant sovietmeA?iu buvo aiA?kiai nubrAi??A?ta prieA?prieA?a su BaA?nyA?ia ir visos liaudies dainos buvo tik dainuojamos, ir ne kitaip. SykA?, kai buvau penktame kurse, teko konsultuotis su sutartiniA? tradicijos tAi??sAi??ju, A?inovu ir propaguotoju Stasiu Paliuliu, kuris mane visam gyvenimui iA?mokAi??, kad sutartinAi??s buvo vadinamos giesmAi??mis, jA? atlikAi??jos ai??i?? giedotojomis, kad sutartinAi??s bendruomenAi??s gyvenime atliko kitAi?? funkcijAi?? nei dainos.

1916 m. Adolfo Sabaliausko rinkinyje taip pat paA?ymima, kad giesmAi??mis vadinamos tik sutartinAi??s bei sAi??puokliA? giesmAi??s ir pabrAi??A?iama, kad A?monAi??s niekada nesupainios ir nepavadins dainos giesme ar giesmAi??s daina. Beje, iki A?iol DzAi??kijoje visos darbo, kalendorinAi??s ir dalis vestuviniA? dainA? yra vadinamos giesmAi??mis ir labai aiA?kiai skiriama, kur daina, o kur giesmAi??. GiesmAi??s ne tik savo paskirtimi, bet net skambesiu skiriasi nuo dainA?. Giedojimas reiA?kia ne A?iaip sau pasidainavimAi??, bet apeiginA? veiksmAi?? tikint, kad garsas, tolyn sklindantis balsas, turi magiA?kA? galiA?. IA? savo patirties galiu tik paliudyti, kad giedojimas tarp savA? A?moniA? yra didelAi?? paspirtis visiems gyvenimo atvejams.

Kada nustota giedoti sutartines? Kada jos ai??ziA?kritoai??? iA? natAi??ralaus gyvenimo ritmo?

Ai??venA?ioniA? ir Ignalinos kraA?te parugines sutartines, skirtas giedoti lankant A?elianA?ius rugius pavasarA?, giedodavo dar iki Antrojo pasaulinio karo, nors jau bAi??davo, kad ne tik moterys giedodavo, bet ir vyrai bei vaikai. Ai??domu ir tai, jog prie A?iA? paruginiA? prisidAi??davo ir kunigai su giesmAi??mis, vAi??liavomis, smilkalais ai??i?? viskas tiesiog buvo graA?iai susipynAi??. Kai kuriuose kaimuose tai iA?liko ir po karo, taA?iau viskas nutrAi??ko, galima sakyti, su kolAi??kiais. TaA?iau, kaip jau minAi??jau, Z. SlaviAi??nas 1935ai??i??1939 A?raA?Ai?? paskutiniA? giedotojA? atliekamas sutartines, todAi??l galima spAi??ti, kad sutartinAi??s apeigoms nustotos naudoti jau XX a. pradA?ioje ar net XIX pabaigoje.

2010 metA? pabaigoje sutartinAi??s A?trauktos A? UNESCO reprezentatyvaus A?monijos nematerialaus kultAi??ros paveldo sAi??raA?Ai??. Kokia yra to reikA?mAi???

Svarbu, nes mAi??sA? kultAi??rinio paveldo dalis yra pripaA?inta unikalia pasaulyje. Svarbu, nes pasaulis turi progAi?? apie tai iA?girsti ir suA?inoti. Atsiveria galimybAi?? A?domiems projektams, kurie leistA? plaA?iau paA?inti sutartiniA? paveldAi??. Ne kAi?? maA?iau svarbu ir tai, kad mums patiems atsirado proga suvokti, kAi?? turime. UNESCO, A?traukdama A? A?A? sAi??raA?Ai??, taip pat A?pareigoja valstybAi?? atkreipti dAi??mesA? ir pagal galimybes remti A?io paveldo sklaidAi?? bei iA?saugojimAi??.

Vis dAi??lto mane labiausiai dA?iugina, kad domAi??jimasis sutartinAi??mis ateina iA? apaA?ios ai??i?? A?vairAi??s kolektyvai, kurie daugiau ar maA?iau domAi??josi sutartinAi??mis, suA?inojAi?? apie A?A? UNESCO sprendimAi??, savo iniciatyva Ai??mAi??si A?vairiA? projektA? ai??i?? rengti stovyklas, mokymo kursus, o tai teikia vilties, jog A?i tradicija taps gyvAi??ja mAi??sA? kultAi??ros dalimi.

Dabar svarbu iA?laikyti pusiausvyrAi??, norint neperlenkti lazdos, kad sutartinAi??s nebAi??tA? nuvalkiotos giedant jas bet kur ir bet kokia proga. Labai lengva iA? sutartiniA? priA?tampuoti pigiA? popso produktA?…

Vis pasigirsta naujA? muzikiniA? projektA?, jungianA?iA? sutartines ir A?iuolaikinAi?? muzikAi??, atsiranda naujA? kolektyvA?, sutartinAi??ms skirianA?iA? ypatingAi?? dAi??mesA?. Kokia sutartiniA? A?iandiena?

Pirmiausia, jau kalbant apie ai??zautentiA?kosai??? sutartiniA? atlikimo tradicijos Lietuvoje tAi??sAi??, iA?sirutuliojo dvi kryptys. Viena ai??i?? ai??zKAi??lgrindosai??? grupAi??s, kai garsiai ir ryA?tingai pritariant bAi??gnams gausiame bAi??ryje sutartines gieda drauge ir vyrai, ir moterys. Tai iA?ties skamba A?spAi??dingai. Kita kryptis, kuriAi?? ir aA? pati propaguoju, remiasi gausiausiu archyviniu sutartiniA? palikimu, senA?jA? giedotojA? grupiA? iA?saugota tradicija. Toks, ramus, minimalistinis savo choreografija, tradicinis giedojimo prasme bAi??das man visA? pirma asocijuojasi su vidinAi??s gelmAi??s ieA?kojimu, savAi??s suvokimu ir bandymu A? sutartiniA? pasaulA? pasinerti lyg A? tam tikrAi?? meditacijAi??. Abi A?ios kryptys egzistuoja drauge ir A?iandien, nors paliudijimA?, kad sutartinAi??s buvo giedamos dideliais bAi??riais, kaip tai daro ai??zKAi??lgrindaai???, ir neturime, taA?iau negalime ir paneigti, jog kaA?kuriame raidos etape taip negalAi??jo bAi??ti. Man labai A?domi ir mA?slinga yra A?iA? dviejA? galimA? tradicijos plAi??tojimo keliA? sandAi??ra.

Kalbant apie A?iuolaikinAi??s muzikos ir sutartiniA? sujungimAi?? ai??i?? yra A?vairiA? projektA?, mAi??sA? grupAi?? ai??zTrys keturioseai??? taip pat dalyvavo ne viename tokiame bandyme. Tai mums buvo A?domi patirtis. Vis dAi??lto svarbiausia ai??i?? ko sutartinAi??se A?mogus ieA?ko, kiek jam svarbu uA?A?iuopti jA? gelmAi??. Man rodos, kad sutartinAi??se jau yra viskas, ir prie jA? nebAi??tinas joks papildomas ritmas ar garsas. TaA?iau kitam atrodo, jog A?iek tiek sintezatoriaus garso ar bAi??gnA? ritmo pridAi??ti reikia, ir sutartinAi?? jau skamba geriau. KAi?? gi, matyt, yra A?vairiA? paA?inimo lygiA?…

Kas, JAi??sA? manymu, turAi??tA? bAi??ti daroma, kad sutartinAi??s iA?liktA? gyvAi??ja tradicija?

ReikAi??tA? apie tai kalbAi??ti, aiA?kintis, pateikti daugiau informacijos, kad A?monAi??s turAi??tA? galimybAi?? suA?inoti ar pagilinti savo A?inojimAi??, nes vis dAi??lto mAi??sA? paA?inimas daugiausia tAi??ra pavirA?utinis ai??i?? esame kaA?kAi?? girdAi??jAi??, ir tuo viskas baigiasi. Gyvi edukaciniai susitikimai parodant, kas yra tos sutartinAi??s, tikrai galAi??tA? keisti poA?iAi??rA?, ypaA? jaunimo, kuriam tai tikrai yra A?domu.

Kalbino Gediminas KajAi??nas