Apie Vytauto MichelkeviA?iaus knygAi?? ai??zLTSR fotografijos meno draugija ai??i?? vaizdA? gamybos tinklasai???

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??DanutAi?? GambickaitAi??

DATA: 2012-09

Apie Vytauto MichelkeviA?iaus knygAi?? ai??zLTSR fotografijos meno draugija ai??i?? vaizdA? gamybos tinklasai???

DanutAi?? GambickaitAi??

PrasidAi??jus 2012-iesiems Lietuvoje prasidAi??jo ir tikras su fotografijos medija susijusiA? leidiniA? bumas. PasirodAi?? AgnAi??s NaruA?ytAi??s ai??zLietuvos fotografija: 1990-2010ai???, Margaritos MatulytAi??s ai??zNihil obstat: Lietuvos fotografijaAi??sovietmeA?iuai??? ir Vytauto MichelkeviA?iaus ai??zLTSR fotografijos meno draugija ai??i?? vaizdA? gamybos tinklasai???. BAi??tent apie pastarAi??jA? leidinA? A?ioje recenzijoje ir bus kalbama.

Ai??i knyga yra kiek kitokia nei paminAi??tosios pirmojoje pastraipoje. Kitokia jAi?? paverA?ia MichelkeviA?iaus pasitelkiamas ir A?valdytas metodas, bet apie jA? vAi??liau. Esminis knygos objektas ai??i?? LTSR fotografijos meno draugija, A?kurta 1969-aisiais. Tuo metu tai buvo vienintelAi?? ir svarbiausia organizacija, koordinuojanti fotografijos meno raidAi?? Lietuvoje, uA?siimanti fotografijos produkcija ir sklaida. Ji buvo kone visA? su fotografija susijusiA? reikalA? judintojas, ai??zprasukAi??jasai???. Ai??kAi??rus Lietuvos fotomeno draugijAi??, pradAi??tos rengti teminAi??s, istorinAi??s, kolektyvinAi??s, personalinAi??s, retrospektyvinAi??s, A?anrinAi??s ir kitokios parodos. Lietuvos fotografijos parodos su Algimanto KunA?iaus, Aleksandro Macijausko, Adaukto MarcinkeviA?iaus, Viliaus Naujiko, Romualdo Rakausko, Antano Sutkaus ir kiti fotografijomis pradAi??jo keliauti A? uA?sienA?.

Vienas svarbesniA? ai??zkeliavimA?ai??? buvo 1969 Kauno fotoklubo organizuota ai??zklubinAi??ai??? veiklAi?? apibendrinanA?iAi?? devyniA? Lietuvos fotografA? paroda Maskvoje. Paroda sulaukAi?? didelio pasisekimo, fotografijos teoretikai siekdami apibAi??dinti Lietuvos fotografijos specifiA?kumAi?? A?vedAi?? ai??zLietuvos fotografijos mokyklosai??? terminAi??. Tai buvo esminis lAi??A?io momentas Lietuvos fotografijoje, A?vykAi??s dAi??ka LTSR fotografijos meno draugijos. MichelkeviA?iaus knygoje siekiama apibAi??dinti A?ios organizacijos tinkliA?kumAi??, daugiabriauniA?kumAi?? ir visaapimantytA? bAi??vA?, A?iuo atveju tyrimo metodas tampa ypaA? svarbiu, bet apie tai vAi??liau, dabar pakalbAi??kime apie paA?iAi?? knygAi??, kaip medijAi??.

TurbAi??t pati pirmiausia patirtis rankose laikant naujAi?? knygAi?? yra susijusi su jos iA?vaizda, dizainu. Laikant rankose MichelkeviA?iaus knygAi??, ji sulinksta kaip A?urnalas ir pasidengia pirmojo savininko pirA?tA? antspaudais, A?inoma, prieA? tai kelis uA?deda ir knygAi?? pardavusieji. Gali iA?kilti klausimas ai??i?? ar prasminga ir reikalinga tiek kalbAi??ti apie knygos iA?orAi?? ir medA?iagiA?kumAi??? Kitu atveju, galbAi??t ne, bet A?ia medA?iagiA?kumas labai svarbus.

MichelkeviA?ius yra medijA? teooretikas, tad, A?inoma, – viskas turi prisidAi??ti prie knygos, kaip medijos, siunA?iamA? signalA?. Ir juodas iA?lankstomas virA?elis, kuriame galima palikti savo paraA?Ai??-pirA?tA? antspaudAi?? (jis, beje, turi ir kitAi?? svarbesnAi?? paskirtA?, tai ir laiko A?emAi??lapis bei temA? atlasas, kurA? galima nuvilkti nuo knygos, ir pavyzdA?iui, pasikabinti ant sienos kaip plakatAi??), ir knygos puslapiai, pagaminti iA? A?urnalinio popieriaus, ir specifinis iliustracijA? ir teksto padAi??A?iA? santykis. Taigi padAi??kas reikAi??tA? reikA?ti ir knygos dailininkui Tomui Mrazauskui, kuris nepasimetAi?? iA?girdAi??s, jog autorius norAi??tA?, kad knyga bAi??tA? panaA?i A? A?urnalAi??, bet visgi iA?liktA? ir knyga. Reikia pripaA?inti, kad tas balansas iA?ieA?kotas ir atrastas. Patarimas pedantiA?kam (tiesiogine prasme) skaitytojui: A?i knyga-A?urnalas yra ypaA? jautri (medA?iagiA?kAi??ja prasme) vartojimui, tad vartojimo ir laiko A?ymAi??s joje A?sirAi??A?ia gana ryA?kiai. Kita vertus, tada bent jau aiA?kiai matosi (ir jauA?iasi), kad ji iA? tikrA?jA? skaityta ir kiek skaitytAi??.

Gausus knygoje esanA?iA? spalvotA? iliustracijA? pluoA?tas visada pateikiamas kairiajame puslapyje, o tekstas deA?iniajame. Toks vaizdo ir teksto montavimas yra A?kvAi??ptas medijA? teorijA? guru Marshal McLuhan, kuris savo knygas organizuodavo panaA?iai. Tiesa, McLuhano atveju, iliustracijos atsiduria deA?iniAi??jame puslapyje, nes pagal skaitymo psichologijos ir mechanikos taisykles skaitantysis daA?niausiai pirmiausia pasiA?iAi??ri A? deA?inA?jA? puslapA?. McLuhanas manAi??, jog postmodernioje kultAi??roje vaizdas yra svarbesnis, patrauklesnis, tad siekdamas pagauti skaitytojus jA? A?deda A? deA?inA?jA? puslapA?, o tekstAi?? A? kairA?jA?. MichelkeviA?iui, kaip pats prisipaA?ino, visgi svarbiau tekstas, tad atitinkamai vietos sukeiA?iamos.

Kalbant apie knygos turinA? pirmiausia reikAi??tA? paA?ymAi??ti, kad tai yra disertacijos pagrindu parengta knyga. Tiesa, A?iek tiek adaptuota paprastesniam skaitytojui, pavyzdA?iui, sumaA?inta ir supaprastinta svarstymA? apie metodologinius niuansus dalis. Taip pat, pasak MichelkeviA?iaus, besidomintys tik fotografija, bet ne teorijomis, gali praleisti pirmAi??jAi?? dalA? ir pradAi??ti nuo antrosios. TaA?iau visgi bAi??tent metodas A?ioje knygoje yra ypaA? svarbus. MichelkeviA?ius, kalbAi??damas apie fotografijos medijAi??, atranda ir pateikia savitAi?? prieigAi?? ai??i?? kalbAi??jimAi?? apie fotografijAi??, kaip apie medijos dispozityvAi??.

Taigi, kas yra tas dispozityvas ir kaip taip atsitinka, kad galime kalbAi??ti apie fotografijAi?? kaip apie medijos dispozityvAi??? Ai??iuo atveju, pasak MichelkeviA?iaus, kalbant apie tam tikra kontekstAi?? (LTSR fotografijos meno draugija) svarbu yra dar kartAi?? apibrAi??A?ti fotografijos kaip medijos sAi??vokAi??. Taigi: ai??zFotografijos medija apibrAi??A?iama kaip technologijos su intencija ir turinio su laikmena kompleksas, apsuptas socialinio konteksto, kuriame medijos produkcijAi?? ir sklaidAi?? reguliuoja institucija. Viena svarbiausiA? fotografijos funkcijA? ai??i?? A?inojimo A?vaizdinimas, kuris vyksta fotografui sAi??veikaujant su technologija (fotoaparato programa) ir socialiniu kontekstuai???. TaA?iau A?ia pat pripaA?A?sta, kad norint A?iAi?? sampratAi?? taikyti fotografijos tyrime, kalbant apie 7-9 deA?imtmeA?iA? Lietuvos fotografijAi??, trAi??ksta holistinAi??s visus elementus siejanA?ios sAi??vokos, ja tampa terminas dispozityvas.

Dispozityvo sAi??voka, atsiradusi poststruktAi??ralistinAi??se teorijose, yra kiek komplikuota, taA?iau A?ioje knygoje (galbAi??t dAi??l atitinkamo aptariamo laikotarpio) atidA?iai iA?analizuota ir argumentuota, ji tampa labai parankia. VokieA?iA? medijA? teoretikui Knut Hickethier dispozityvas buvo tai, kas galAi??tA? padAi??ti kalbAi??ti apie visumAi??, sujungiant skirtingus fotografijos medijos briaunas. IA? tiesA?, dispozityvo sAi??voka neprieA?tarauja kalbAi??jimui apie tinklAi?? ir tinkliA?kumAi??. Ai??iuo atveju negalima nepaminAi??ti ir Gilles Deleuze ir Felix Guattari rizomos sAi??vokos, aptartos knygoje ai??zTAi??kstantis plokA?tikalniA?ai??? (1980). IA? botanikos pasiskolintas rizomos (A?akniavaisio) A?vaizdis yra nehierarchiA?kas ir horizontalus darinys, galintis apibAi??dinti ir, pavyzdA?iui, LTSR fotografijos meno draugijos tinkliA?kumAi??. Dispozityvas A?iuo atveju tampa metodu, apibAi??dinanA?iu tinklo, kurio matmenA? neA?manoma sujungti A? vieningAi?? struktAi??rAi??.

Pasikartojant, kad knyga gali bAi??ti skirta ir, pavyzdA?iui, fotografams besidomintiems tik fotografija, bet ne jos teorijomis, galima A?okti tiesiai A? antrAi??jAi?? dalA?, kurioje pateikiami tiriamiejiAi?? LTSR fotografijos draugijos veiklos skyriai. TaA?iau konstruktyvistinAi??s metodologijos A?leifas A?ia, A?inoma, irgi neiA?vengiamas, nors galima skaityti ir to neartikuliuojant ir tokia tokio skaitymo (skaitinAi??jimo) patirtis, atrodo kaip gyvas ir natAi??ralus dispozityvo pavyzdys. Juk ne individas viskAi?? daro savo valia, o egzistuoja lAi??mAi??jas (dispozityvas), kaip kad teigia MichelkeviA?ius, kalbAi??damas apie LTSR fotografijos meno draugijAi?? ai??z<...> ne individas viskAi?? darAi?? sava valia, bet egzistavo lAi??mAi??jas (A?iuo atveju dispozityvas), kuris ai??zA?inojo ir numatAi??ai???, kaip viskas turi bAi??ti, ir suko fotografijos variklA?. <...> A?velgiant iA? globalesnAi??s perspektyvos ir atsitraukiant nuo konkreA?iA? asmenybiA?, po truputA? pradeda ryA?kAi??ti tinklas, siejantis aktyvius veikAi??jus ai??i?? A?mones ir daiktus. <...> tyrinAi??damas draugijos veiklAi?? ieA?kojau pagrindiniA? jos veiklos principA? ir nesiekiau detaliau apibAi??dinti individualiA? indAi??liA?ai???.

Ai??i knyga paspendA?ia visa (ir save) apimanA?ius tinklinius spAi??stus. Kad ir kaip ji yra skaitoma, iA?studijuojant ir turint omenyje metodologinA? sandAi??, ar tiesiog patiriant ir A?iAi??rint teksto papildinius: A?emAi??lapius, iliustracija ai??i?? jis vis tiek egzistuoja, todAi??l gal labai nesuklysiu pavadindama ir paA?iAi?? knygAi?? ai??i?? dispozityvu.

Ai??