Apie A?altvyksles ir amA?inAi?? KlaipAi??dAi??

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS:Ai??Romas Daugirdas
DATA: 2012-04

Apie A?altvyksles ir amA?inAi?? KlaipAi??dAi??

Romas Daugirdas

ai??i?? Gimei ir pirmus devyniolika metA? praleidai KlaipAi??doje. Tai ai??i?? Tavo tAi??viA?kAi??. Kaip A?A? miestAi?? jauti savyje? Kaip jis persmelkAi?? Tavo kAi??rybos uA?uomazgas? Juk ryA?kesniA? marinistiniA? motyvA? kAi??ryboje lyg ir nepastebAi??jau.

ai??i?? Mano tAi??vai, iki man gimstant, A? KlaipAi??dAi?? buvo atsikraustAi?? ne taip jau seniai, o kilAi?? jie nuo GargA?dA? pusAi??s ai??i?? tAi??vas iA? GenaiA?iA? kaimo, motina ai??i?? iA? KvietiniA?. Ir tas netaisyklingas, nedidukas GargA?dA?ai??i??GenaiA?iA?ai??i??KvietiniA? trikampis, kurio kiekviena kraA?tinAi?? siekia apie deA?imt kilometrA?, man iki A?iol labai svarbus. Ten Minija, ten senosios GargA?dA? kapinaitAi??s, kur ilsisi tAi??vas ir beveik visa jo ir mamos giminAi??, ten netoli Pikteikiai ir Kretinga, kur rezidavo ir tebereziduoja svarbios, stiprios ir balsingos tetos su pusbroliais ir pusseserAi??mis, ten vaikystAi??s vasaros su visais A?velnaus darbinio auklAi??jimo ir nerAi??pestingo bAi??vio atributais.

KlaipAi??da visada buvo lyg ir A?alia. Visada lyg ir norAi??josi iA? jos iA?trAi??kti. O iA?trAi??kus ai??i?? sugrA?A?ti. KaA?kur kaA?kada raA?iau, kad ai??zesu A?emaitis iA?eivis, gyvenantis sostinAi??jeai???. Taip ir yra. KlaipAi??dieA?iu jauA?iuosi Vilniuje, o KlaipAi??doje, deja, atvirkA?A?iai. Toks dvigubas, A?trAi??kAi??s mano geografinio identiteto pavidalas.

VaA?iuojant iA? Vilniaus A? KlaipAi??dAi?? maA?daug apie KryA?kalnA? kAi??nu pajuntu, kad ai??zA?krentuai??? A? savo teritorijAi??, savo A?emes. Ir sutemsta ten vAi??liau, ir A?olAi?? ten sukalbamesnAi??, ir horizontas ten tiesesnis, ir paukA?teliA? giesmAi??s ten kaA?in kokios A?moniA?kesnAi??s, ir A?ydA?, lenkA?, rusA?, baltarusiA? ten maA?iau, tarytum ir A?odA?iai ten labiau atitinka savo reikA?mes. Nors ilgainiui su beuA?plAi??stanA?iais ilgesiais iA?moksti tvarkytis. Jei pernelyg ima tvinti, pAi??stis, bruzdAi??ti ai??i?? nusuki jiems galvas ai??i?? ir viskas.

JAi??ros artumo vaikystAi??j nesuvokiau. Ji buvo kasdieninio buvimo apyvokos dalis ai??i?? kaip A?aukA?tas, A?akutAi??, puodelis (galbAi??t todAi??l man iki A?iol baisiai juokinga maudytis eA?ere). Jau daug vAi??liau, iA?vaA?iavAi??s iA? KlaipAi??dos, gana ilgAi?? laikAi?? niekaip negalAi??jau suprasti, ko man taip trAi??ksta. Kai pagaliau lyg ir supratau ai??i?? niekaip negalAi??jau atsistebAi??ti, kad gali trAi??kti taip labai labai. Ai??iuo poA?iAi??riu esu uA?kietAi??jAi??s marinistas.

O dAi??l kAi??rybos ai??i?? tai pasakyA?iau taip: mano paauglystAi??s laikais KlaipAi??doje savo posmuose ai??zpurslais ir bangomisai??? kaip reikiant taA?kAi??si tuo metu ai??zvedantiejiai??? miesto poetai ai??i?? Jonas Kantautas ir ypaA? Vytautas Brencius. Jie buvo jAi??reiviai, bocmanai, A?turmanai, kapitonai, okeanologai, A?uvA? gaudymo brigadA? meistrai. PridAi??kim dar klaipAi??dieA?iA? AivazovskA? ai??i?? anuomet pirmAi??jA? miesto dailininkAi?? EdvardAi?? MalinauskAi??. Ai??i trijulAi??, savo rankose turAi??dama sklaidos monopolA?, diktavo, transliavo jAi??rinio peizaA?o ai??zmadasai???, ir net sunku pasakyti kodAi??l, bet visam laikui atkratAi??, atgrasAi?? nuo pagundA? A?griAi??ti, A?bristi A? ai??zfotografinA?-pornografinA?ai??? marinizmAi??.

Labiau pavykusiame tekste jAi??ra visada oA?ia. Ai??alia. AutonomiA?koje savo amA?inybAi??je. Nesvarbu apie kAi?? beraA?ytum. Ir tiesioginiu bAi??du galynAi??tis su ja nAi??ra jokios prasmAi??s. Geriau jau sAi??st ant dviraA?io ir neskubant minti pakrante iA? SmiltynAi??s A? JuodkrantAi??. Su pasisAi??dAi??jimais ir pagulinAi??jimais ten, kur nieko aplinkui nAi??ra. Tik virvAi??s, debesys, rAi??stigaliai, seni nublukAi?? ir suklypAi?? sveikuoliA? ir skenduoliA? batai, surAi??dijusios skardos ir vinys, gyvAi??nA? ir A?moniA? kaulai, juodo Ai??A?uolo lentgaliai, pavargAi?? plAi??durai, iA? kuriA? klaipAi??dietis aktorius ir reA?isierius Benas Ai??arka konstruoja savo objektus ai??i?? pentaklius ai??i?? t. y. dvasiA? gaudytojus. Vis agituoju, kad surengtA? parodAi??. Nors turbAi??t nesurengs. Nes vargo, esAi??, per daug. O, kita vertus, kam to reikia. Bet pentaklius ir Ai??arkAi?? aA? mAi??gstu.

ai??i?? Ar galima kalbAi??ti apie KlaipAi??dos poetinAi?? mokyklAi??? Ar A?A?velgi kokiA? sAi??sajA? tarp neabejotinai A?domiA? poetA? ai??i?? Edmondo Kelmicko, Vytauto RubaviA?iaus, Rolando MosAi??no, Gintaro Grajausko ai??i?? ir, aiA?ku, savo kAi??rybos?

ai??i?? Tavo iA?vardytieji ai??i?? labai skirtingi, bet labai geri poetai. Tai, ko gero, pagrindinAi?? sAi??saja. Dar vienas bendrumas, kad, iA?skyrus G. GrajauskAi??, trys Tavo paminAi??tieji beveik neberaA?o. Arba nesispausdina.

E. Kelmickas tyli nuo 1997-A?jA? po ai??zA?iemos parafonijosai???; V. RubaviA?ius su ai??zPilkosiomis eilAi??misai??? stabtelAi??jo 1998-aisiais, bet taA?kAi?? ar galbAi??t daugtaA?kA? prieA? kitAi?? etapAi?? padAi??jo prieA? keletAi?? metA? iA?leidAi??s eilAi??raA?A?iA? parinktinAi?? ai??zVerstasai???; R. MosAi??nas jau ketvirtA? amA?iaus dirba su visai kitokia klientAi??ra ai??i?? t. y. anapus, ten reflektuoja, ko gero, visiA?kai kitokius peizaA?us.

Visus A?iuos poetus (ir GrajauskAi??, be abejo) skaiA?iau. Ir skaiA?iau atidA?iai. Ir kai ko jiems anuomet labai pavydAi??jau, ir tuo pat metu intuityviai mokiausi, kaip nenoriu raA?yti. AtrodytA?, paradoksas ai??i?? bet net iA? labai gero ar mAi??gstamo poeto galima, o kartais net bAi??tina, pasimokyti, kaip nereikia raA?yti.

Kalbant apie A?takas ai??i?? tai Kelmickas bAi??tA? artimesnis (kaA?kada jo ai??zSmAi??lA? ant slenksA?ioai??? buvau gerokai suskaitAi??s, ai??znuA?iupinAi??jAi??sai???, na, o jau minAi??toje ai??zA?iemos parafonijojeai??? ilgesingos mirA?tanA?io suduA?usiA?jA? pasaulio melodijos buvo iA?giedotos neprilygstamai ir, beje, tai buvo padaryta kraA?tiniuose registruose, skambAi??jo!..), bet RubaviA?iaus metalinis kalbos spengsmas ai??i?? taip pat priimtinas, kaip ir Grajausko sugebAi??jimas su A?velnia A?ypsenAi??le A?variai, nepriekaiA?tingai, A?aidybiA?kai viskAi?? numuilint.

PoetinAi??s mokyklos ai??i?? sAi??lygiA?kas reikalas. Na, prieA? keletAi?? metA? KlaipAi??doje lyg ir susiformavo Mindaugo Valiuko, Rimanto Kmitos ir G. Grajausko branduoliukas. Bent kiek apA?iuopiamesnei poetinei mokyklai susiformuoti bAi??tina, vaizdA?iai tariant, aristoteliA?koji triada ai??i?? vietos, veiksmo ir laiko vienovAi??. Tada gal ir iA?eina kaA?koks bendras, lokalus, nors ne visada logiA?kas judesys. GalbAi??t net su A?manomu tAi??siniu. Nors ilgainiui branduolys, A?iAi??rAi??k, ima ir aptirpsta, pasikeiA?ia jungiamasis emocinis laikotarpio audinys, sesuo buitis A?neA?a drumzlinas savo korekcijas, atsiveria neiA?vengiamos biografinAi??s duobAi??s ar lAi??A?iai, ir lieka neaiA?kAi??s, raiA?uojantys netesAi??jimai, lyg ir kaA?in kokia kaltAi??, sunkiai A?vardijami A?sipareigojimai efemeriA?kai ai??zpoetinei mokyklaiai???, kurios sAi??vokAi?? kartais visai A?manu travestuoti iki ai??zchebrosai??? apibrAi??A?imo.

Kol bAi??nasi kartu ai??i?? reikia bAi??ti, ir pasinaudoti proga nuveikti kaA?kAi?? A?domaus ir prasmingo, nes vienu metu konkreA?ioje erdvAi??je kurianti, aktyviai komunikuojanti ir pramogaujanti A?moniA? grupAi?? A?gyja nemenkAi?? smogiamAi??jAi?? jAi??gAi??, kuri, beje, vAi??liau labai keistais pavidalais atsigrAi??A?ia prieA? juos paA?ius. Bet nieko ai??i?? galima iA?tverti. O A?iaip viskas netvaru: sAi??sajos, aristoteliai, mokyklos ai??i?? A?altvykslAi??s tai. AmA?ina tik KlaipAi??da. Su amA?inai praA?iotais neuA?A?Ai??lanA?io uosto nasrais.

ai??i?? Baigei ne tik KlaipAi??dos Stasio Ai??imkaus aukA?tesniAi??jAi?? muzikos mokyklAi?? (dabar konservatorija), bet ir penkerius metus studijavai kompozicijAi?? Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). KodAi??l netapai kompozitorium? Kaip kompozicijos studijos paveikAi?? eilAi??raA?A?iA? kAi??rimo architektonikAi???

ai??i?? Nelengvas klausimas. Su muzika savo gyvenime draugavau (A?skaitant ir po studijA? Lietuvos konservatorijoje privalomAi?? trejA? metA? atidirbinAi??jimAi?? KlaipAi??dos Eduardo Balsio meno mokykloje) devyniolika metA?. AtrodAi?? viskas labai aiA?ku ai??i?? duomenys puikAi??s, lipimas A? kalniukAi?? (septyneri metai muzikos mokykloje, ketveri ai??i?? A?imkalkAi??je, penkeri ai??i?? konservatorijoje) logiA?kas, neiA?vengiamas ir sklandus. Iki maA?daug dvideA?imt vieneriA? dvideA?imt dvejA? metA? nebuvau net suabejojAi??s, kAi?? gyvenime toliau darysiu.

Stodamas A? konservatorijAi?? netgi turAi??jau galimybAi?? rinktis. Mat paskutiniame A?imkalkAi??s kurse Ai??miau ir uA?dainavau. Ir buvo autoritetingai konstatuota, kad be didesniA? problemA? galAi??A?iau studijuoti ne tik kompozicijAi??, bet ir solinA? dainavimAi??. Atvykus A? VilniA? tuometis Lietuvos konservatorijos solinio dainavimo katedros vedAi??jas profesorius Zenonas Paulauskas tiesiai A?viesiai pasakAi??, kad mielai paimtA? mane, bet privalau apsisprAi??sti ai??i?? arba vokalas, arba kompozicija. Kompozicijos katedros vedAi??jas profesorius Eduardas Balsys A?iuo klausimu buvo gal kiek subtilesnis ai??i?? pabarbeno pirA?tais A? stalAi??, patylAi??jo. Buvo aiA?ku, kad dviejA? specialybiA? vienu metu studijuoti neiA?degs. Taigi gabus, bestuburis berniukas atsidAi??rAi?? tarp dviejA? mAi??zA?.

Kadangi kolegas vokalistus patraukdavome per dantA?, paA?iepdavome (ai??zkuo tuA?tesnAi?? galva, tuo geriau rezonuoja!..ai???) ir tas dainavimo klausimas buvo gana juokingas ir iA?nirAi??s labai netikAi??tai ai??i?? be abejo, pasirinkau kompozicijAi??, apie kuriAi?? iki tol jau bent ketvertAi?? penketAi?? metA? patyliukais galvojau. mane pasirinko E. Balsys, taA?iau vos A?pusAi??jus studijoms netikAi??tai mirAi??. Tada mane ai??zperAi??mAi??ai??? Julius JuzeliAi??nas, vAi??liau Vytautas LauruA?as. Bet aA? jau buvau ai??zne jA?ai???. AA? buvau E. Balsio kadras. Neva jau beveik suformuotas, pakaustytas, turintis tAi??sti ir daryti tai, kas su A?viesios atminties Maestro buvo aptarta ir suplanuota. O buvau A?alias kaip pavasarinis A?iltnamio agurkas, glebus ai??i?? kaip A?vieA?iai sudygAi??s salotlapis…

Beje, jau prieA? kokius metus iki tA? kataklizmA? buvau pradAi??jAi??s kaA?kAi?? neartikuliuotai raA?inAi??ti dar net nesapnuodamas apie publikavimosi galimybes. Taip po truputAi??lA? poezija ai??zuA?plaukAi??ai??? ant muzikos. StaigiA? judesiA? nedariau ir iA? inercijos muzikavau toliau. RaA?ydamas privalomus sonatinius allegro (pagrindinAi?? tema, A?alutinAi??, temA? perdirbimas, repriza, koda) pavydAi??jau poetams, kurie laisvai, be jokiA? apribojimA? (taip man tuomet atrodAi??) dirba su konkreA?iais A?odA?iais, o jau daug vAi??liau, Ai??mAi??s rimA?iau raA?yti, lyg ir Ai??miau pavydAi??ti kompozitoriams, kurie nevarA?omai operuoja abstrakA?iais (lyg bAi??A?iau pamirA?Ai??s, kad ai??znevarA?omaiai??? ir ai??zabstrakA?iaiai??? nebAi??na) garsais. Gana akyta kurA? laikAi?? buvo mano psichinAi?? akustika.

Manau, kad pasAi??monAi??je ta savaip (ne)iA?sipildA?iusi dviguba muzikinAi?? dekada mano gyvenime veikia eilAi??raA?A?ius. Bet netiesiogiai. Gal ne visada teigiamai. Teksto dinamikos, vidinAi??s sAi??rangos poA?iAi??riu aA? daug ko sau negaliu leisti. Turiu tam tikros konfigAi??racijos formos skiepAi??. Bet bandau iA?silaisvint. Gal ne visuomet sAi??kmingai.

ai??i?? Debiutavai 1994 m. ai??zSvetimA?ai??? grupAi??s almanache. Kritikai teigia, kad esi savitas jos nuostatA? tAi??sAi??jas. Kokios tos nuostatos?

ai??i?? Jei mano atmintis nemeluoja, tai tAi?? taip vadinamAi?? ai??zSvetimA?ai??? manifestAi?? paskutiniu momentu, prieA? pat pasirodant knygai, atsineA?Ai?? Donatas ValanA?iauskas. Sako: ai??zDedam!ai??? PavartAi??m, pagAi??A?A?iojom peA?iais, kai kAi?? patobulinom, per daug nesiginA?ijom, kiekvienas savo tekstA? pluoA?tAi?? jau turAi??jom. ai??zKodAi??l gi ne?..ai???, ai??i?? tuomet atrodAi??. Bus gerai. Kaip koks papildomas kabliukas, galbAi??t paliudysiantis, kad ne A?iaip sau A?ia viskas.

Tai nebuvo programa. GreiA?iau smagiA?, gana abstrakA?iA?, mA?slingA? teziA? rinkinys, dAi??l kurio vAi??liau A?vairiomis aplinkybAi??mis teko nemaA?ai aiA?kintis. Tad konkreA?iau apibrAi??A?ti tas ai??zSvetimA?ai??? nuostatas man, ko gero, bAi??tA? problemiA?ka. Juolab, kad visi buvome iA?ties skirtingi. Bet mus jungAi?? jau minAi??tos trys poetiniA? mokyklA? vienovAi??s: vietos (VU M. K. Sarbievijaus kiemas), veiksmo (atkurtos nepriklausomybAi??s ekonominio-politinio-kultAi??rinio gyvenimo chaoso patamsiuose jokiose leidyklose anei redakcijose nebuvome laukiami, tad bandAi??me kaA?kaip savarankiA?kai iA?sikapanoti iA? debiuto duobAi??s, gal todAi??l bAi??ta to perteklinio triukA?mingumo, savotiA?ko agresyvumo, kuris vAi??liau buvo tapatinamas su ai??zSvetimA?ai??? frakcija) ir laiko (1991ai??i??1994). Nuotaikingos buvo dienos. Ir sutemos ai??i?? ypaA?.

Jeigu vis dAi??lto reiktA? kalbAi??ti apie save ai??i?? gal tie iA?virkA?A?io pasaulio grimasA?, apversto vaizdo deformacijA?, inversiA?kA?, lauA?ytA? metaforA? A?aginiai, nenunykstantys negatyvo stilistikos recidyvai mano tekstuose ir yra interpretuojami kaip ai??zSvetimA?ai??? grupAi??s nuostatA? tAi??sa?.. Jeigu taip ai??i?? sutinku.

ai??i?? Kadaise turbAi??t vienas pirmA?jA? pavartojai ai??zmain streamai??i??oai??? (pagrindinAi??s srovAi??s) sAi??vokAi??, taikydamas jAi?? lietuviA? literatAi??rai (ir poezijai). Gal galAi??tum apibAi??dinti A?A? terminAi???

ai??i?? Neatgaminu konteksto, kuriame bAi??A?iau apie tai kalbAi??jAi??s. Gal koks specifinis rakursas buvo. Nors A?iaip jau, mano galva, tas ai??zmain streamai??i??asai??? ai??i?? tai sugebAi??jimas, mokAi??jimas, norAi??jimas, stanginimasis paraA?yti graA?iai, teisingai, su minimaliais nuokrypiais nuo magistralinio-strateginio kurso, maA?daug pavAi??jui, A?taikant bendroje rikiuotAi??je ai??zA? kojAi??ai???, saugiai, nuosaikiai, pernelyg neiA?siA?okant, nerizikuojant, su garantuotomis palAi??kanomis, pasikiA?us po sAi??dyne jau iA?bandytAi?? ai??zkolektyvinio poetinio kalbAi??jimoai??? matricAi??. Toks patogus sertifikuotas rezus plius. Su ketvirta rezus minus grupe A? ai??zmain streamai??i??Ai??ai??? nepralA?si. BAi??si tuoj pat demaskuotas ir diagnozuotas. VietA? skaiA?ius toje loA?Ai??je ai??i?? ribotas.

ai??i?? Kaip lokalizuotum savo poezijAi?? ankstesnio klausimo kontekste?

Nebent plaA?iausia prasme ai??i?? kaip dAi??sningAi?? kirA?iuotA? ir nekirA?iuotA? skiemenA?, semantiniA? reikA?miA?, konsonansiniA? ir disonansiniA? sAi??skambiA? ir atskambiA? kaitAi?? visuose teksto parametruose. Tik tie ai??zdAi??sningumaiai??? kiekvieno vis kitokie. Kam labiau ryla prie dAi??A?ios, o kam smuikas ar arfa, akordeonas ar bajanas, cimbolai ar skrabalai, kanklAi??s ar balalaika, trimitai, timpanai ar bAi??gnai.

Man poezija padeda suprasti savo ribotumAi??, neA?galumAi??, mAi??A?tanA?iA? galimybiA? ribas. Bet tame suvokime slypi ir A?ioks toks paradoksas, nes tik tuomet, kai visa tai labai skaudA?iai asmeniA?kai suvoki, kai lieka tik pasimelsti, kad bAi??tA? leista kaA?kAi?? pasakyti ai??i?? kartais gali padaryti daugiau nei gali.

ai??i?? Esi minAi??jAi??s, kad po ai??zVakaro be A?iburioai??? (1998) bent A?eA?etAi?? metA? nieko neraA?ei. Jei ne paslaptis ai??i?? kodAi??l?

Klaikiai sunkus metas buvo. Dabar jau galiu apie tai kalbAi??ti. Toks buvau uA?sispazmavAi??s, iA?sikastravAi??s, iA?sidraskAi??s ai??i?? kad neklausk. Toks vargas buvo apAi??mAi??s, tokia prieblanda. Tamsiai gyvenau. Kaip iA?sikruvinAi??s, iA?sikurvinAi??s kurmis. Dar prisidAi??jo asmeninAi??s dramos ir bAi??dos ai??i?? skyrybos su visais liekamaisiais ir A?alutiniais reiA?kiniais. ReikAi??jo tyliai, neinkA?A?iant iA?silaiA?yt A?aizdas, bent A?iek tiek apsitvarkyt buitA?. Iki ausA? tupAi??damas skolose buvau net 1500 USD paskolAi?? paAi??mAi??s, tai dantis sukandAi??s atidavinAi??jau trejetAi?? metA?. Dabar, regis, gana juokinga ar bent jau nedramatiA?ka suma bAi??tA?, bet tada linksma nebuvo.

Be to, kaip bitinAi??lis ariau Lietuvos radijuje. Dariau kassavaitinAi?? laidAi?? apie teatrAi??. PenktadienA? pavakariais baigi darbus, o A?eA?tadienA? apypieA?iu jau pradedi galvot, kuo reikAi??s tAi?? klykianA?iAi?? MelpomenAi??s mAi??sA? kombinato gerklAi?? kitAi?? savaitAi?? uA?kimA?t. PsichomotoriA?kai transliavausi. AfektinAi?? bAi??klAi??. Transas. Koma. Ir taip be perstojo. Gyvenimas tiesus ir aiA?kus ai??i?? kaip kastuvas.

Kai man dabar kas nors labai rimtu veidu sako, kad ai??zsunkuai??? ai??i?? labai atidA?iai A?siA?iAi??riu A? A?mogA?, bandau atspAi??t, ar nejuokauja kartais. Nes kai tikrai ai??zsunkuai??? ai??i?? stengiamasi neiA?siduot. Tokia bAi??tA? asmeninAi?? buitinAi?? mitologija.

O kita vertus, ai??zVakare be A?iburioai??? buvau per daug paneigAi??s. TurbAi??t daugiau negu tuo metu galAi??jau. Ir gavau atsakAi?? ai??i?? viskas krito iA? rankA?, atrodAi??, nieko nebesugebu, negaliu ir negalAi??siu, nemoku, niekas neatsako. Basta. GrieA?to reA?imo tyla. KerA?tinga ir juoda. Kaip sapnas, kai krenti nesuprasdamas, kad sapnuoji.

ai??i?? Gan savavaliA?kai elgiesi su mitA? figAi??romis. Kaip jas traktuoji A?iandien? Ir ypaA? poezijos tekstuose.

ai??i?? Tiek amA?iA? pluA?a tie Dievai, tiek tAi??kstantmeA?iA? triAi??sia tie Herojai… Tai kartais, susiklosA?ius ypatingoms aplinkybAi??ms, konstatuoju ai??i?? pavargo jie nuo savo dieviA?kumo, savo herojiA?kumo, A?sipareigojimA? ir A?ygdarbiA?, kenA?ia jie nuo savo paA?iA? A?lugimo. Laiko properA?ose pasitaiko akimirkA?, kai netikAi??tai ima pulkuotis keistai atrodantys ir nusiteikAi?? persefonAi??s, penelopAi??s, odisAi??jai, edipai ir kiti panteono augintiniai. Kartais fiksuoju tai.

Be abejo, suvokiu, kad A?itokia pozicija ai??i?? pavojinga, provokuojanti, A?iek tiek chuliganiA?ka ir su perlenkimais reikia elgtis atsargiai, bet ir pagunda ai??i?? didelAi??. Svarbiausia, nenupult A?emiau gruntinio lygio. Nors, kita vertus, puikiai suprantu ir oponuojanA?ius tokiam savavaliA?kam poA?iAi??riui (ai??zkAi?? A?ia tas kirmAi??lAi??s vaikas iA?darinAi??ja!.. KAi?? A?ia skarmalius tas varaA?ija!..ai???) ai??i?? tai tegul jie skaito HomerAi??, ai??zNybelungA? giesmAi??ai???, ai??zKalevalAi??ai??? ir kitus tauriuosius pirminius A?altinius. Man mitA? herojai ai??i?? tiesiog bendrakeleiviai.

ai??i?? Formos grieA?tumas ir vaizdA? punktyriA?kumas tarsi prieA?tarauja vienas kitam. Ar tai pasAi??moninis rezultatas, ar iliustruoja (atsipraA?au uA? A?A? veiksmaA?odA?) kaA?kokiAi?? gilesnAi?? maksimAi?? apie pasaulA?, jo pavidalus?

ai??i?? Gal iA? to punktyriA?ko mirgAi??jimo, uA?rakinto formos staklAi??se, iA? to sAi??monAi?? skelianA?io prieA?taravimo norisi iA?gauti 3D vaizdAi??, trimatAi?? optikAi??, retrogradinAi?? teksto reikA?miA? halografijAi??, kurioje A?siA?viestA? besisupantys A?viesAi??s ir viltingi A?io pasaulio pavidalai, nors raA?yta buvo apie visai kAi?? kita. Tokia idAi??e fixe. Bet tai nAi??ra lengva. TrAi??ksta dar. Ir turbAi??t visada trAi??ks. Negaliu padaryt, kaip matau ir girdA?iu.

ai??i?? Nors esi urbanistas (klaipAi??dietis), vis dAi??lto Tavo tekstuose vyrauja detalAi??s iA? ai??zgamtinAi??s zonosai???. Dar labiau stebina, kad jos ai??i?? organiA?kos. Ar galAi??tum paaiA?kinti A?A? fenomenAi???

ai??i?? Daugelis, kai jA? kokioje nors kvailoje situacijoje ima ir paklausia, kokiAi?? vienAi?? knygAi?? jie su savim pasiimtA? A? negyvenamAi??jAi?? salAi??, daA?nai per daug nemAi??stydami atA?auna ai??i?? BiblijAi??. AA? biblijos neimA?iau, nors gal ir neblogai bAi??tA? (ypaA? SenAi??jA? testamentAi??), ai??i?? bet vis dAi??lto bAi??tinai pasiimA?iau Lietuvos raudonAi??jAi?? knygAi??. Yra toks nemenkA? gabaritA? A?aligatvio plytos formato, atitinkamo svorio foliantas, 2007-aisiais parengtas Aplinkos ministerijos, Botanikos instituto, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto. Jame telpa viskas ai??i?? ir testamentai, ir istorijos, ir siuA?etai, legendos ir mitai, A?emAi??, dangus ir poA?emiai: augalAi??liai, paukA?teliai, gyvAi??nAi??liai, ropleliai, grybukai ir vabalai visokiausi ai??i?? kiekvienas su savo vegetavimo ciklais, statusais, kategorijom, migravimais, A?iemojimais, vasarojimais, biologijom ir ekologijom, populiacijA? gausumu, grAi??smAi??mis ir apsaugomis, daugiameA?iais ir vienmeA?iais dauginimosi ypatumais. Tiesiog lobynas, kurio niekada neiA?semsi. Laiko pristigs. Nors, kita vertus, kai atrodo, kad laiko visai nebAi??ra, jo bAi??na likAi?? dar labai labai daug. O kur dar pavadinimai ai??i?? ir lietuviA?ki, ir lotyniA?ki ai??i?? gryniausio pavidalo poezija.

Man patinka stebAi??ti kad ir kokA? suvargusA?, apdA?iAi??vusA?, sergantA? medA?, paukA?tukAi?? murzinAi??, laukymAi?? tuA?A?iAi?? ar tiesiog miA?ko juostAi?? horizonte. Klausytis akimis A?ito vaizdo. Kartais labai kankinuosi, kai neA?inau, kaip vienas ar kitas augalas vadinas. Bet pasikankinu ir praeina. AplinkiniA? A?iais klausimais labai daug nepakamantinAi??si.

ai??i?? Esi parengAi??s naujAi?? poezijos knygAi??. Kuo ji skirsis nuo ankstesnAi??s?

ai??i?? Apie dar neiA?leistas knygas ai??i?? arba blogai, arba nieko. Na gerai, tebAi??nie: noriu padaryt knygAi?? kaip nepernelyg platA?, nepernelyg sunkA?, bet pakankamai tvirtAi??, gerai subudavotAi?? puodAi?? ai??i?? aukA?tais platAi??janA?iais A?onais ir giliu siaurAi??janA?iu dugnu. Jeigu apvertAi??s uA?sidAi??tum ant galvos ai??i?? bAi??tA? panaA?us A? liAi??dno, atstatydinto juokdario kepurAi?? arba A? rAi??A?kano nazarenos, kuris po didA?iosios VelykA? savaitAi??s mirtinai nusitampAi??s su raudanA?iomis ir kvatojanA?iomis A?ventA?jA? skulptAi??romis tuA?A?iomis gatvelAi??mis traukia namo, galvos apdangalAi??. Nuo ankstesniA?jA?, man regis, knyga niekuo nesiskirs. Na, gal ir bus ten kiek laisvesnio kalbAi??jimo, bet vis viena ji bus gan grieA?tai struktAi??ruota.