Apie A?ibuntAi?? mikA?A? (Pagal dailininko laiA?kus)

where can i buy effexor xr.

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Vladas A?ukas
DATA: 2014-03

A?ibuntas MikA?ys (1923ai??i??2013) ai??i?? Lietuvos grafikas, intelektualas, mokAi??sis Kauno jAi??zuitA? gimnazijoje, 1946ai??i??1949 m. studijavAi??s Niurnbergo ir Ai??tutgarto meno akademijose. Po keliolikos metA?, praleistA? JAV, 1962-aisiais apsigyveno ParyA?iuje, ilgAi?? laikAi?? buvo PrancAi??zijos lietuviA? bendruomenAi??s tarybos ir valdybos pirmininkas. Dailininko jubiliejui skirti renginiai 2013-aisiais vyko Vilniuje, Ai??iauliuose, leidykla ai??zartseriaai??? iA?leido Erikos GrigoraviA?ienAi??s parengtAi?? dailininko kAi??rybai skirtAi?? monografijAi?? (dailininkas ai??i?? JokAi??bas Jacovskis), kuri pelnAi?? vienAi?? iA? ai??zGraA?iausios metA? knygos 2013ai??? diplomA?. Dailininko asmenybAi?? remdamasis jo laiA?kais primena bibliografas Vladas A?UKAS.Ai??

Dailininkas A?ibuntas MikA?ys gimAi?? 1923 m. gruodA?io 12 d. Kaune, aktorAi??s Zuzanos ArlauskaitAi??s ir inA?inieriaus Liudo MikA?io A?eimoje, mirAi?? 2013 m. lapkriA?io 13 d. ParyA?iuje. BaigAi??s lietuviA?kos pradA?ios mokyklos pirmAi?? skyriA?, motinos rAi??pesA?iu buvo perkeltas A? vokieA?iA? mokyklAi??. BaigAi??s du skyrius (iA?moko kalbAi??), motinos parengtas, perA?oko ketAi??virtAi?? skyriA? ir iA?laikAi?? egzaminus A? jAi??zuitA? gimnazijAi??. SekAi??madieniais po miA?iA? grupelAi?? mokiniA? rinkdavosi kelioms valandoms mokytis dailAi??s. Mokytojas ai??i?? skulptorius Alfonsas Janulis, ai??zmums atneA?Ai??s A?ventAi??jAi?? ugnA?ai???. MokAi??si pieA?ti, akvareliuoti, pieA?ti portretus anglimi, tapyti tempera. Aliejiniais daA?ais nespAi??jo ai??i?? uA?klupo sovietinAi?? okupacija. MikA?ys raA?Ai??: ai??zPer tuos trejus metus bAi??relyje, kas norAi??jome, pagrindus menui gavome tvirtus ir nepajudinamus. Mane tad suformavo Alfonsas Janulis ir pagrindus akademijoms atsiveA?iau iA? Kaunoai??? (A?. MikA?ys. JaunystAi??s takais. ai??i?? ParyA?ius, 2002, p. 13). KurA? laikAi?? rengAi??si studijoms Kauno taikomosios dailAi??s institute.

1944 m. liepos 8 d. su A?eima pasitraukAi?? A? Vakarus. Pirmoji sustojimo vieta ai??i?? Viena. BandAi?? pradAi??ti studijas, dirbo ligoninAi??s vaistinAi??je, braiA?ytoju statybos A?monAi??je, trumpai studijavo Vienos universitete (teatrologija). 1945 metA? vasarA? paliko VienAi??. Gyveno Passau, Regensburge, IngolAi??stadte. PraAi??jus metams po karo pirmoji Bavarijoje atsidarAi?? NA?rnbergo meno akademija. Ten MikA?ys pradAi??jo savo aukA?tuosius mokslus. Akademija iA? visai subombarduoto miesto buvo perkelta A? kaimelA?, A? barokinAi?? XVIII amA?iaus Ellingeno kryA?iuoA?iA? pilA?. 1946ai??i??1949 metais Stuttgarto dailAi??s akademijoje studijavo tapybAi?? (pas WilA? BaumeisterA?), teatro kostiumA? kompozicijAi?? ai??i?? pas HarmA? RulandAi??, 1947ai??i??1949 metais ai??i?? reA?isAi??rAi?? privaA?ioje Kuniberto Gensicheno dramos akademijoje. 1948ai??i??1949-aisiais Stuttgarte sukAi??rAi?? pirmuosius raA?meninius paveikslus, kurie su kostiuminAi??mis figAi??romis sudaro bAi??dingiausiAi?? MikA?io kAi??rybos dalA?.

Nuo 1949 iki 1955-A?jA? gyveno JAV (Detroite, A?ikagoje, Niujorke, apsistojo Brukline). Ai??gijo vitraA?isto specialybAi??, dirbo dirbtuvAi??se (1971 m. geguA?Ai??s 17 d. laiA?ke A?iA? eiluA?iA? autoriui raA?Ai??, kad kartu su dailininku Vytautu Ignu dirbo ai??zpas tokA? vokietA? (sukA?iA?) vitraA?usai???). 1955 metais atvyksta A? EuropAi??, dirba teatruose Vokietijoje, apie pusmetA? Ai??veicarijoje. 1959-aisiais grA?A?ta A? NiujorkAi??, vAi??l imasi vitraA?o.
1962-A?jA? pradA?ioje grA?A?o A? EuropAi?? ir A?sikAi??rAi?? ParyA?iuje. Daugiausia dirbo oforto technika. MAi??gstami siuA?etai ai??i?? A?moniA? veidai, rankos, aktai, kostiuminAi??s figAi??ros, senamiesA?iA? vaizdai, gamtos motyvai, raA?meninAi??s kompozicijos. Nuo 1969 metA? dalyvavo parodose uA?sienyje, nuo 1974 ai??i?? Lietuvoje. ParyA?iuje suartAi??jo su tautieA?iais. Tarp artimA? biA?iuliA? minAi??tina Ona Ai??imaitAi??.

ParyA?iuje suartAi??jo su lietuviA? bendruomene. Artima biA?iule tapo Rygoje augusi ir mokiusis Ona Ai??imaitAi??. PirmAi??jA? karAi?? praleidusi Maskvoje, nepriklausomoje Lietuvoje iki 1938Ai??metA? ji dirbo vertAi??ja SovietA? SAi??jungos atstovybAi??je, vAi??liau ai??i?? bibliotekininke Kauno ir Vilniaus universitetuose. Ai??imaitAi?? palaikAi?? ryA?ius su kairiaisiais veikAi??jais, daugiausia literatais (SalomAi??ja NAi??rimi, Kaziu JakubAi??nu, Kaziu Boruta). UA? A?ydA? gelbAi??jimAi?? vokieA?iA? areA?tuota ir iA?tremta A? Vokietijos, vAi??liau ai??i?? PietA? PrancAi??zijos koncentracijos stovyklAi??. Po karo apsigyveno ParyA?iuje.

Nuo 1965 metA? susiraA?inAi??jau su ParyA?iuje gyvenanA?ia Ona Ai??imaite ai??i?? ji padAi??jo kaupti medA?iagAi?? iA? uA?sienio spaudos rengiamam bibliografijos veikalui ai??zMikalojus Konstantinas A?iurlionisai???. Jai talkino (vartAi?? A?urnalA? puslapius, iA? monografijA?, enciklopedijA? nuraA?inAi??jo fragmentus apie A?iurlionA?) MikA?ys. Ai??imaitAi?? laiA?kuose buvo uA?siminusi, kad norAi??tA? savo asmeninA? archyvAi?? paskirti Lietuvai. 1970 metA? sausio 17-Ai??jAi?? Ai??imaitAi?? mirAi??. IA? MikA?io gavau laiA?kelA? -ai??i?? praneA?imAi?? apie mirtA?. DAi??l leidimo nuvykti A? ParyA?iA? ir ten pasirAi??pinti tautietAi??s palikimu kreipiausi A? KultAi??ros ministerijAi??. Sulaukiau pritarimo ai??i?? pasiAi??lAi?? vykti su turistine grupe marA?rutu ParyA?iusai??i??Marokas. Sutvarkiau dokumentus. Apie rAi??pinimAi??si Ai??imaitAi??s archyvu ir numatomAi?? kelionAi?? A? ParyA?iA? paraA?iau MikA?iui, teiravausi, ar galAi??siu atitrAi??kti nuo grupAi??s ir rAi??pintis Ai??imaitAi??s archyvu, leidimu iA?veA?ti, ar galAi??siu pas jA? apsistoti. MikA?ys atraA?Ai??.

1970. X. 1.

Mielas Tamsta, A?iandien gavau JAi??sA? laiA?kAi?? ir skubu bent atviruku paraA?yti (kad kuo greiA?iau Jus pasiektA?, kol paraA?ysiu laiA?kAi??), kad vaA?iuotumAi??te A? ParyA?iA? drAi??siausiai (jei tik bAi??tA? noro) kokiam tik norite laikui ai??i?? Jums nieko nekainuos ai??i?? gyvensite pas mane, ir aA? viskuo pasirAi??pinsiu. (VaA?iuoti A? AlA?yrAi?? [MarokAi??], kai yra ko ParyA?iuje pabAi??ti, vien dAi??l to, kad ten viskas apmokAi??ta, bAi??tA? daugiau negu juokinga, ar ne?)

BAi??kite tikras, kad JAi??sA? atvykimas man bus pati didA?iausia dovana (neA?sivaizduoju net kAi?? galAi??A?iau praA?yti atveA?ti, tad drAi??siai nieko neveA?kite). <...>

Gal mano sumanymas, o ypaA? MikA?io laiA?kas, sukAi??lAi?? A?tarimAi?? saugumo tarnyboms. KelionAi??s iA?vakarAi??se man praneA?Ai??, kad iA? ekskursijos dalyviA? sAi??raA?o esu iA?brauktas. Pasiekti ParyA?iA? tuo reikalu bandAi?? Ai??imaitAi??s giminaitAi?? iA? Kauno, bet ir jai iA?vaA?iuoti nepavyko. Archyvas buvo iA?sklaidytas ai??i?? didA?ioji dalis iA?veA?ta A? JAV. Tai, kas liko, MikA?ys nusiuntAi?? Vilniaus universiteto bibliotekai.

Man liko biA?iulis. DraugystAi?? tAi??sAi??si daugiau kaip keturiasdeA?imt metA?. 1969ai??i??2013 metais gavau per 80 laiA?kA? ir atvirukA?. MikA?ys atsiA?sdavo bibliografinAi??s medA?iagos apie M.K. A?iurlionA? uA?sienio spaudoje, A?vairios kultAi??rinAi??s informacijos apie uA?sienio lietuviA? dailininkus, raA?ytojus, sistemingai siuntinAi??davo savo grafikos kAi??rinius. LaiA?kai laikomi Vilniaus universiteto bibliotekoje (F141-294).

Publikacijai parinkau asmeninio pobAi??dA?io fragmentus, pastraipas apie kAi??rybAi?? ir dailAi??, Lietuvos ir uA?sienio lietuviA? dailininkus. Fragmentus apie ParyA?iuje gyvenusius lietuviA? dailininkus A?traukiau iA? MikA?io laiA?kA? Juozui KeliuoA?iui (Lietuvos nacionalinAi??s M. MaA?vydo bibliotekos RankraA?A?iA? skyrius, F31-349).

JaunystAi??s prisiminimai

1973.VIII.5

<...> esu jums labai dAi??kingas uA? tokA? vaizdingAi?? KurA?iA? Neringos apraA?ymAi?? (esu joj buvAi??s dar vaiku bAi??damas, prisimenu, kaip per kokius tolimus sapnus, kaip visAi?? laikAi?? valgAi??m A?uvA?, nors kelionAi?? garlaiviu, su kai kuriomis smulkmenomis, iA?liko neblogai).

1976.XI.19

Ir [AlfonsAi??] JanulA?, ir [VaclovAi??] Ai??iugA?dinA? gerai paA?A?stu. Jie buvo mano mokytojai jAi??z[uitA?] gimnazijoje. Ai??iugA?dinis, tiesa, trumpai ai??i?? kai grA?A?o iA? ParyA?iaus (ar ne metus prieA? karo pradA?iAi???). Kiek pirmAi??jA? aA? nepaprastai gerbiu ai??i?? jis mane A?statAi?? A? meno keliAi??, davAi?? visus pagrindus, ir jei aA? esu rimtas A?mogus ir dailininkas, turAi??A?iau bAi??ti dAi??kingas jam. Ai??iugA?diniui dideliA? simpatijA? neturiu. Jis skystokas <...>, bet gal ir tokiA? mums reikia (ypaA? kad jis ParyA?iuje pauostAi?? geresniA? dalykA?). Kaip kalbos A?inovas (jis dAi??stAi?? mums prancAi??zA? kalbAi??) arba kaip pedagogas skystas: mokAi?? mus vartoti tokius laikus, kuriA? prancAi??zai nevartoja <...> NorAi??A?iau suA?inoti jo adresAi??, nes A? mane kreipAi??si <...> MilaA?iaus reikalA? [vedAi??jas] nauju MilaA?iaus vertAi??ju labai susidomAi??jAi??s.

1976.VIII.16

JAi??s pats pirmasis man paraA?Ai??te apie [ValentinAi??] AdamkeviA?iA?. AA? praA?iau A?iniA? jo A?monos (pirmos), kuri man ir apie mirtA? telegrafavo. Bet iA? jos nieko esmingesnio negavau (ji man atsiuntAi?? ai??zTiesosai??? ir ai??zLit[eratAi??ros] ir menoai??? iA?karpas. AA?iAi?? Jums labai uA? visas A?inias, kuriA? aA? labai seniai iA? kieno nors laukiau. AdamkeviA?ius man buvo labai brangus A?mogus, nors aA? jA? daugiau paA?inojau senais laikais per brolA?, su kuriuo buvau vienoj klasAi??j (tiesa, buvome visi vienoje gimnazijoje). Bet jis manAi??s ieA?kojo (vienintelis iA? mano senA? paA?A?stamA? ir draugA? Lietuvoje) ir susirado. Tokio nebuvo antro. (O man A?ie metai yra tiesiog mirties metai: pradA?ioj mirAi?? St[asys] Pilka, paskui mirAi?? mano draugas Albertas VeA?A?iAi??nas (III. 15 d. A?irdies smAi??gis darbe prie braiA?ymo stalo New Yorke), tas pats, kurio darbus M. A?ilinskas atgabeno A? LietuvAi??, ir kiek vAi??liau Valentinas.

Ai??

Gyvenimo nuostatos

1975.XII.18

KodAi??l viskas turi bAi??ti dabar tuoj teisybAi??, kAi?? aA? sakau? AA? manau, kad kai kada ir teisybei turi ateiti laikas. Esu ir aA? pradAi??jAi??s ne maA?iau mandrai kaip Vaidotas [DailAi??s instituto studentas A?ukas] ir skraidA?iau po aukA?tybes, ne maA?iau svaiginanA?ias kaip jo. Man reikAi??jo Amerikos, kad bAi??A?iau nusodintas iA? dangaus ir pamatyA?iau, kiek daug sau graA?iA? dalykA? buvau A?sikalbAi??jAi??s.

2008.XII.10

<...> labai dAi??koju uA? sveikinimus su gimimo diena. <...> Gimimo dienos man nieko blogo nesako ir mano gyvenimo nekeiA?ia. KodAi??l turAi??tA? keisti? AA? pats duodu savo gyvenimui prasmAi??, kai galiu, o jei jau gyvenimas uA? mane nusprendA?ia, tai aA? toliau kovoju kiek galima daugiau iA? gyvenimo iA?plAi??A?ti, iA?kovoti. O uA? savo gyvenimAi?? reikia jau nuo jaunystAi??s kovoti, nes yra krAi??vos visokiA? tavo gyvenimo prieA?A?, kurie nori ir bando tave A?Ai??diA?kon pusAi??n pasukti. Kiek, pavyzdA?iui, mano tAi??vas bandAi?? mano gyvenimAi?? [paveikti] ir kaip man motina rodAi??, kaip reikia uA? tikrAi?? keliAi?? kovoti. Kaip save ginti ir aukAi??lAi??ti, man rodAi?? jAi??zuitas tAi??vas Karolis Fulstas, mano antras, tikrasis tAi??vas [Kauno jAi??zuitA? gimnazijos mokytojas].

2009.XII.31

JAi??sA? tAi??tA? aA? labai gerbiu, kaip tik uA? buvimAi?? tokiu A?mogum, kuriam jAi??sA? mama priekaiA?tavo: ai??zPer darbus ir mirti nebus kadaai???. Tie A?odA?iai man yra brangiausi A?ioje A?emAi??je, nes nieko negali bAi??ti geresnio. Numirti ilgiausia kenA?iant lovoje, nieko negali bAi??ti blogiau.

Butas ParyA?iuje

1974.VII.17

Dar kurA? laikAi?? turiu didA?iausiAi?? butAi??, bet jis jau parduotas, ir vienAi?? graA?iAi?? dienAi?? reikAi??s kraustytis. Ai?? tAi?? butAi?? (A? vienAi?? kambarA?) esu atsikraustAi??s 1962 m. paA?ioje pradA?ioje, kai jis buvo juokingai pigus, nes kainos buvo ai??zuA?A?aldytosai???. Tada namA? savininkas, didA?iausia bendrovAi??, kuriai priklausAi?? turbAi??t ketvirtis ParyA?iaus, butus nuomodavo. Paskui namA? savininkas pasikeitAi??, namus nupirko kita bendrovAi?? ir pradAi??jo pardavinAi??ti butus atskirai. AA? tuo metu jau buvau pasidarAi??s buto ai??zA?eimininkasai???, bet pinigA? pirkti neturAi??jau (kaina jau buvo rimta, A?inoma, dabar bAi??tA? dar didesnAi??, ir dar smarkiai, uA? tAi?? patA? plotAi??), tad reikAi??jo skaitytis, kad anksA?iau ar vAi??liau reikAi??s dingti. Dabar tai jau visai aiA?ku.

JAi??sA? laiA?kas ([1975.]VII.21) atAi??jo senokai, bet pas mane A?vyko seniai laukta ai??zkatastrofaai??? ai??i?? meta mane iA? buto (butas buvo seniai parduotas). Tad reikAi??jo pradAi??ti bandyti gelbAi??ti baisiausias knygA? ir popieriaus krAi??vas, kurios per 12 metA?, kaip A?ia gyvenu, prisirinko, nes naujam bute turbAi??t nAi?? A? to negalAi??siu sutalpinti ai??i?? toks jis dAi??l pakilusiA? kainA? turAi??s bAi??ti maA?as (du kambariukai maksimum). Taip pat ieA?koti naujo buto ai??i?? nieko iki A?iol priimtino (nei kiA?enei, nei A?iaip) nepavyko surasti. Tad sumiA?imas pas mane tAi??siasi, siuntinAi??ju A? visus pasaulio galus knygas, o jA? dar krAi??vos, prie popieriA? nAi?? nepriAi??jau.

1975.IX.7

Nuo rugsAi??jo pradA?ios gyvenu naujam bute, ir mano naujas adresas

17. RUE POLIVEAU

75005 Paris

Persikraustymas nebuvo lengvas dalykas, o ypatingai susitalpinimas (reikAi??jo iA? 80 m2 susitalpinti A? 30Ai??m2). BeAi??veik iA?tisai viskas yra sukrauta dar krAi??vomis A? virA?A? kambariuose <...>.

2012.I.9

Buvau paruoA?Ai??s KalAi??dA? ai??i?? NaujA? metA? pasveikinimus ir A?dAi??jAi??s juos A? vokAi??, bet vokas greit pasislAi??pAi??, nes mano darbo kambaryje yra A?imtai vokA?, du A?imtai visokiA? popieriA?, nes visas mano A?eimos turtas (A?skaitant ir motinos kultAi??rinA? palikimAi??) yra mano kambaryje, o tas kambarys yra dar ir mano darbo kambarys, o dar ant to paties darbo stalo mes pusryA?iaujame ir pietaujame bei vakarieniaujame, nes mAi??sA? virtuvAi?? labai maA?a. (Ai??io buto adresas: 14. av. des Gobelins, 75005 Paris.)

Lektorius

1979ai??i??1988 metais MikA?ys dAi??stAi?? lietuviA? kalbAi?? ir Lietuvos istorijAi?? (iki 1985 m.) Valstybiniame RytA? kalbA? ir civilizacijA? institute ParyA?iuje.

1982.VI.13

Ai??iA? metA? mokslo metA? galas man buvo komplikuotas, nes turAi??jau ne tik daugiau <...>, bet ir geresniA? studentA?, o taip pat norAi??jau iA?bristi taip, kad man su skrandA?iu blogiau nebAi??tA? (pernai mokslo metai man baigAi??si skrandA?io opos atsinaujinimu…), tad stengiausi visokiais bAi??dais nepersiplAi??A?ti
(? ai??i?? V.A?.) ir tikiuosi, kad man pavyko (A?inoma, galutinA? A?odA? tars gydytojas liepos mAi??nesio pradA?ioje).

<...> O aA? dabar pradAi??siu gyventi sau. Bus 5 mAi??nesiai gyvenimo man, paskui vAi??l 7 mAi??nesiai vergijos. A?inoma, jos nebAi??tA?, jei nebAi??A?iau uA?sibrAi??A?Ai??s sau per didelAi??s programos: lAi??tai ir iA?samiai pereiti visAi?? Lietuvos istorijAi??. Per trejus dAi??stymo metus (1,5 val. A? savaitAi??) priAi??jau 1440 metus. Kiek man dar reikAi??s kentAi??ti, kol pasieksiu XX amA?iA?…

1984.VII.3

Ai??ie mokslo metai (aA?iAi?? Dievui, jie labai laimingai pasibaigAi??) man buvo gana sunkAi??s, nes turAi??jau nedaug [, bet] labai gerus studentus <…>. Kad galAi??A?iau laiku pasiruoA?ti paskaitom, daA?nai pasitaikydavo, kad reikAi??joAi?? visa kita mesti [A?alin (paraA?yti laiA?kus)].

1985.V.2

<...> Ai??iemet man dAi??stymo metai nebuvo tokie sunkAi??s, tai net truputA? galAi??jau pagalvoti apie ofortavimAi?? (gal kiek atsigausiu grafiA?kai). A?odA?iu, jau kaip koks akumuliatorius pradAi??jau ai??zkrautisai??? ir sau, nebe kitiems. Gal iA? to visko ir bus kokiA? kibirkA?tAi??liA? (nebAi??tinai tuoj pat)?.. VasarAi??, rudenA??

<...> esu labai dAi??kingas uA? ai??zKaip iA?rodAi?? mAi??sA? A?emAi?? senA? senovAi??jeai???.

Tekstus panaudojo paskaitoms.

KelionAi??s

1975.IX.19

Ai??A? pavasarA? (tiksliai: pirmAi??jAi?? geguA?Ai??s savaitAi??) keliavau su seserim, kuri iA? Amerikos po 10 metA? atvyko atostogA? A? EuropAi??, A? ItalijAi??. Buvome Romoje, AsyA?iuje, Sienoje ir Florencijoje. Taigi teko ir man pakliAi??ti A? AsyA?iA?. AsyA?ius paliko labai gerAi?? A?spAi??dA? ne tik abejomis baA?nyA?iomis (vienamAi?? miestelio gale Ai??v.Ai??PranciA?kaus, kitame Ai??v. Klaros), bet ypatingai savo gamtine padAi??timi ir gamtiA?ku ar miesteliA?ku groA?iu. TaiAi?? bus vietovAi??, kuri A?ioj kelionAi??j po ItalijAi?? paliko maloniausius prisiminimus. (Turiu pasakyti, kad giliausios Italijos provincijos anksA?iau ir nebuvau matAi??s.)

1975.X.26

AA? tuo tarpu atostogauju ir bandysiu iA?silaikyti dar kelias dienas A?itam pasaulio kraA?te ai??i?? Venecijoje. (Ir esu patenkintas.) Dar niekad nebuvau matAi??s apsemtos Ai??v. Morkaus aikA?tAi??s, A?A? sykA? to gero kiek tik nori (ne sykA? teko laipteliais keliauti per jAi??). Ai??iandien buvo galima sakyti, kad net gondolos (pririA?tos prie molo) ai??zbandAi??ai??? uA?plaukti ant jos (tiek buvo pakilAi??s vanduo, ir lijo).

Bet Venecijos esmAi?? ir pasakiA?kumas: kad nAi??ra automobiliA?, o visa tai, kas birbia ir yra motorizuota kanaluose, yra atskirta vandenimis nuo paprasto pAi??sA?iojo, kuris A?ia karalius.

1976.V.29

AA? pats balandA?io mAi??nesA? turAi??jau parodAi?? Ai??veicarijoje (pridedu 2 pakvietimus, simboliA?kai). Paroda pasisekAi?? visai neblogai. Tai buvo pirma paroda po ilgo laiko (Vakaruose) ir viskas labai gerai praAi??jo. SusipaA?inau su labai maloniais A?monAi??mis (pas juos ir gyvenau), ir Bazelis po dvideA?imties metA? (lygiai prieA? 20 metA? kelis mAi??nesius dirbau kaip reA?isoriaus padAi??jAi??jas viename Bazelio teatre; buvo tuomet du: vienas miesto ir vienas privatiA?kas; tas privatiA?kas, kuriame dirbau, dabar irgi priklauso miestui; lygiai kaip anksA?iau, buvo labai maloni staigmena (kaip ten viskas simpatiA?kai dAi??stAi??si).

A?mogiA?kieji ryA?iai

1970 m.

Brangusis drauge! Tenkintis gAi??le,

Ar uoga, ar nors ir A?olele,

Tik uA?auginta savajam darA?ely

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? E. Rostanas

Epigrafas iA? Antano Kiliuko poezijos rinkinio ai??zTrupinAi??liaiai??? (1908ai??i??1927 m.), Kaunas, 1927.

1970.IV.29

Jeigu Jums nesudarytA? sunkumA?, norAi??A?iau gauti (jeigu JAi??s pats jA? nerenkate) pakvietimA? A? dailininkA? parodas, paroAi??dA? katalogA?, teatro programA?, A?iaip visokiAi?? smulkiAi?? grafikAi?? (ji mane labai A?domautA?, tai bAi??tA? daA?niausiai dalykai, kuriuos normalAi??s A?monAi??s labai greit meta lauk, rankose kiek palaikAi??).

Ai??A? bei tAi?? nusiA?sdavau, bet nenuosekliai, o iA? MikA?io per RytA? BerlynAi?? gavau nemaA?Ai?? rinkinA? uA?sienyje gyvenanA?iA? lietuviA? dailAi??s gyvenimo liudijimA? ai??i?? kvietimA?, katalogA?, plakatA?, leidiniA? apie dailininkus, pavyzdA?iui, apie VytautAi?? KasiulA?. A?ibuntas nusiuntAi?? nurodytu adresu A? BerlynAi??, o A?mona Eleonora, su moksleiviA? grupe aplankiusi A?A? miestAi??, parveA?Ai??. NemaA?ai Vilniaus dailininkA? tAi?? rinkinA? yra perA?iAi??rinAi??jAi??.

1970.VI.8

Ar gavote StempuA?ienAi??s plokA?telAi?? (operA? arijas?)

PlokA?telAi??s negavau, kai nuAi??jau A? paA?tAi?? teirautis, man buvo pasakyta: ai??zPornografijos nepraleidA?iameai???.

1973.XII.23 (gavimo data)

MikA?io 50-meA?io proga paskambinau A? ParyA?iA?.

Mielas Vladai, mAi??sA? pasikalbAi??jimas buvo tokia staigmena, kad aA? buvau A?ado netekAi??s. Tik po to man atAi??jo A? galvAi??, kAi?? aA? Jums turAi??jau pasakyti (ir ko nepasakiau ir labai gailAi??jausi). <...>

AA?iAi?? dar kartAi?? uA? tokA? nepaprastAi?? pasveikinimAi??, aA?iAi?? ir [uA?] uA?uojautAi?? [dAi??l mamos mirties]. Nesuku dAi??l tA? 50 metA? aA? sau galvos, nes dAi??l to 50-ties skaiA?iaus aA? nieko dAi??tas (kai bus 60, tai bent galAi??siu pasigirti sAi??moningesnio gyvenimo penkiasdeA?imtmeA?iu).

1975.III.26

<...> susilaukiau malonios staigmenos ai??i?? gavau iA? p. SirutienAi??s 6 nuotraukas (portretines iA? [mAi??sA? paveikslA?] rinkinio. Esu labai dAi??kingas. Galiu uA?tikrinti, kad rinkinys daro visai rimtAi?? A?spAi??dA? (tik vienas A?itas arlekinas [V. AntanaviA?iaus akvarelAi??] gal pakliuvo A? per rimtAi?? kompanijAi??, nekreipkit dAi??mesio, jei A?monAi??s kitaip kalbAi??tA?).

1975.VI.22

<...> aA?iAi?? labai uA? V.10 laiA?kAi?? ir uA? dovanas (duonAi?? po trupuA?iukAi?? valgau iki A?ios dienos, A?iandien pabaigsiu turbAi??t paskutinius gabalAi??lius). AA?iAi?? labai ir labai. AA?iAi?? labai ir uA? paveikslus su dedikacijomis. [Matyt, gautus iA? dailininkA?.] DA?iaugiuosi jais ir jomis. Jums sugalvojau persiA?sti kokA? savo raA?inA? ai??i?? ai??zDevynias saulAi??tas dienasai???, vienos kelionAi??s dienoraA?tA? <...>. TebAi??na tai bent menkas A?estas parodyti Jums, kaip aA? esu Jums dAi??kingas. (RaA?Ai?? apie su biA?iule praleistas atostogas Venecijoje. Paskutiniai A?odA?iai: SaulAi?? visAi?? laikAi?? ai??i?? Venecijoje ir ParyA?iuje.

Gautas 1978.I.24

ParaA?iau A?ibuntui minorinA? laiA?kAi?? dAi??l nepaliaujamai tirpstanA?io gyvenimo. Gavau padrAi??sinantA?, A?kvepiantA? atsakymAi??:

<...> nAi??ra ko iA?gyventi dAi??l bAi??ganA?io laiko, dirbk, kad tavo gyvenimas dviejA? gyvenimA? bAi??tA? vertas, o kada visa tai uA?sibaigs, neturi jokios reikA?mAi??s.

1984.II.29

Suprantu labai gerai, kiek daug sveikatos kainuoja raA?iniai dar bedAi??stant (universitete). Tad tiesiog stovAi??tA? lAi??pose A?odA?iai: mielas Vladai, pasaugokite savo sveikatAi??. <…> (aA? pats laikausi, gyvenu lietuviA?kam ketvirtam aukA?te [prancAi??ziA?kam treA?iame] ir sulauA?iau deA?iniojo kelio girnelAi?? ai??i?? tai gavau mAi??nesiui gipsAi?? ant kojos).

2008.VII.1

DAi??koju Jums labai, labai uA? laiA?kAi??. JAi??sA? laiA?kus skaitau su didA?iausiu dAi??mesiu. Ir visAi?? laikAi?? skaitydavau. Labai gerai suprantu, kad JAi??s savo buvusius studentus laidojate kaip savo vaikus. (Tai apie buvusiAi?? studentAi??, vAi??liau katedros kolegAi?? VandAi?? StonienAi??.)

2008.VII.1

Labai sveikinu Jus su idAi??ja padaryti JAi??sA? rinkinio paroAi??dAi?? MonA?io namuose Palangoje. (Buvo eksponuota keletas MikA?io grafikos darbA?.) Nepaprastai gera mintis. SiAi??lyA?iau padaryti parodAi?? dar Ai??iauliuose ai??zLaiptA? galerijojeai???, buvusiuose mokytojA? namuose (buvusiuose Pelikso BugailiA?kio namuose), tos galerijos vadovybAi??je yra mano draugas Vygintas AliA?auskas (su A?mona). <…>

AA? siAi??lyA?iau iA?leisti knygAi?? apie rinkinio atsiradimAi?? su katalogu ir kiekvieno darbo nuotrauka (eventualiai kiekvieno darbo aptarimu). AA? jau pasistengsiu, kad knyga ir leidinys iA?eitA? be priekaiA?tA?. BAi??kite labai ramus.

2001.IV.29

(Ai?? mano praA?ymAi?? nors trumpai paraA?yti apie paA?intus lietuviA? kultAi??ros ir meno veikAi??jus atsakAi??): ApraA?yti susitikimus su lietuviA? dailininkais, raA?ytojais manAi??s visai netrauktA?. Man rAi??pAi??tA? tik asmenybAi??s, tik A?mogus.

KAi??ryba

Pirmas pamatytas A?ibunto MikA?io kAi??rinys ai??i?? linoraiA?inys ai??zKad bAi??t sugrA?A?tama…ai??? (1963). Rodos, Vytautas Landsbergis turAi??jo Vakaruose iA?leistAi?? lietuviA?kAi?? plokA?telAi?? su A?iuo linoraiA?iniu ant voko. ParaA?iau (ryA?iA? jau buvo) ir netrukus gavau. Tai buvo pirmas uA?sienyje gyvenantis lietuviA? dailininkas mano paveikslA? rinkinyje. JAV, Bostone, iA?leistoje LietuviA? enciklopedijoje prie straipsnio apie dailininkAi?? A?dAi??tas (beje, atvirkA?A?iai) didelio formato linoraiA?inys ai??zVadinamoji klasiA?ka kompozicijaai??? (iki 1969). Taigi norAi??A?iau ir A?ito. Gaunu 1970-A?jA? birA?elA?. Tai pirmieji gauti MikA?io darbai.

1978.VI.29

Kad turAi??tumAi??te daugiau medA?iagos apie mane, iA?raA?au savo meninA? curriculum vitae, kurA? buvau pristatAi??s ai??zVarpoai??? A?urnalui (1976, Nr. 14), kai jis A?sidAi??jo mano darbA?. Redakcija darbA? nesugebAi??jo atspausdinti neapipjausA?iusi (nors praA?iau ir atkreipiau dAi??mesA? to nedaryti), lygiai tAi?? patA? darAi?? su curriculum vitae.

IA?raA?au Jums pilnAi?? c. vitae

>> A?. M.

1923 metA? [zodiako A?enklas] A?aulys.

Meninis curriculum vitae

Akvatintuoti, tapyti tempera, raiA?yti linoleumAi??, daryti grotaA?us pradAi??jo gimnazijoje. Kauno jAi??zuitA?.

A?ikagoje litografavo.

Grafikos niekur nestudijavo.

ParyA?iuje ofortuoja. Nuo 1963 metA? vasario.

Dieve jam padAi??k!<<

J. KeliuoA?iui, 1969.VIII.22

AA? pats tai vis dar dirbu su variu (ofortus). Du sykiu savaitAi??je einu A? tokiAi?? dirbtuvAi??lAi??, kur galima dirbti su rAi??gA?timis, kur yra presas spausdinti ofortus, ir ten visAi?? dienAi?? dirbu. NemaA?a laiko likusiA? dienA? savaitAi??je praeina besiruoA?iant kaip tik toms dviems darbo dienoms dirbtuvAi??lAi??je.

J. KeliuoA?iui, 1971.XII.18

AA? pats dvi dienas savaitAi??je einu ofortuoti A? tokiAi?? grafikos studijAi??. FaktiA?kai ten reikia tuoj pat dirbti su rAi??gA?timis, metalu, tad visa kita reikia paruoA?ti namuose iA? anksto. IA? savo darbA? man daugiau ar maA?iau pasiseka pragyventi, ypaA? jei pasiseka kur sAi??kmingai suruoA?ti parodAi??. (Ai??iAi?? vasarAi?? su MonA?iu [paryA?ieA?iu skulptorium] Urbine, Rafaelio gimtinAi??je, bet ten buvo tik vieni nuostoliai.)

1972. VI.25

Mano gyvenime pasikeitimA? kaip ir nAi??ra. Dvi dienas savaitAi??je darau ofortus tokioje privatiA?koje grafikos studijoje (galAi??A?iau, A?inoma, dirbti ir daugiau dienA? savaitAi??je, nes mano keli geri paA?A?stami turi jau A?sitaisAi?? presus ir visus A?renginius ofortuoti ir seniai manAi??s praA?o ateiti pas juos dirbti, bet aA? nesijauA?iu savo visAi?? sielAi?? A?itokiam uA?siAi??mimui uA?raA?Ai??s. Juk yra ir kitokiA? neblogA? dalykA? gyvenime (kad tik laiko uA?tektA?!), kartais pasiseka surengti kokiAi?? parodAi?? (paskutinAi?? turAi??jau praAi??jusiAi?? vasarAi?? Urbine, Rafaelio gimtinAi??je). Kartais daugiau, kartais maA?iau pasiseka jose kAi?? nors parduoti (Urbinas buvo fiasco, bet po Urbino viena Milano tekstilAi??s firma susidomAi??jo, per tokiAi?? paA?A?stamAi??, vienu mano darbu ir uA?sakAi?? jA? savo reprezentaciniams kalAi??diniams pasveikinimams. SumokAi??jo spausdinimo iA?laidas, tad atspausdinau 135 egzempliorius, juos sunumeravau, pasiraA?iau, ir iA?Ai??jo kalAi??dinis pasveikinimas su originaline grafika. Ai??itas pasveikinimas paskui man padengAi?? visas iA?laidas, kurias turAi??jau su paroda Urbine.

(Metus ParyA?iuje studijavAi??s filosofas ArAi??nas Sverdiolas, nemaA?ai bendravAi??s su MikA?iu, dailininkAi?? prisiminAi?? (1981.I.11) taip: ai??zMikA?ys uA?imtas kultAi??riniais reikalais, o kAi??ryba lyg poilsis, lyg A?aidimas, prieA?okiais, greitomis kaA?kAi?? padaroai???.)

1970.VI.8

(Dailininkas suraA?Ai?? 19-os atsiA?stA?jA? darbA? sukAi??rimo datas.) Yra ai??zSerganA?io dailininko natiurmortasai??? (didelis butelis su teptuku, A?alia maA?as vaistA? buteliukas) ai??i?? 1968; ai??zNatiurmortas su veidrodA?iuai??? (gAi??liA? vaza prieA? veidrodA?, kAi??dAi??s atramos gabaliukas) ai??i?? 1966; ai??zAi??akelAi?? su sAi??klomisai??? ai??i??
1963; ai??zPirmoji sibilAi??ai??? <...> 1962 m. darbas, paskutinieji paAi??krapA?tymai 1969 ar 1970 metais <...> ai??zNatiurmortas su sraigAi??mis IIai??? ai??i?? 1967; ai??zArbaletasai??? ai??i?? 1963; ai??zPoraai??? ai??i?? 1969; [ai??zAntroji sibilAi??ai??? ai??i?? 1962ai??i??1970;] ai??zKad bAi??t sugrA?A?tamaai??? ai??i?? 1963;ai??zParyA?ietAi??ai??? (mergaitAi??s galvutAi??) ai??i?? 1967.

SibilAi??s Pirmoji, Antroji nAi??ra vardas (tikrinis), bet senovAi??je dievo A?kvAi??ptos moterys, kurios matAi?? ateitA?, taigi maA?oji raidAi?? (ai??zsai???). JA? buvo 10. (VAi??liau padarAi?? 12, ai??zsukrikA?A?ioninoai???, kad jA? skaiA?ius atitiktA? apaA?talA? skaiA?iA?.)

1973.XII.23

Esu Jums iA?siuntAi??s du savo darbus (vienas iA? jA? atspausdintas ant spalvoto popieriaus ai??i?? tai kaip ir perdirbti Venecijos A?spAi??dA?iai ai??i?? fantastiA?koji [A?sivaizduota] Venecija).

1975.VI.22

JAi??sA? penkiasdeA?imtmeA?iui paminAi??ti ir aA? iA?siunA?iau Jums vienAi?? darbAi?? (tokA? gigantiA?kAi?? ex librisAi??, folio formatam, kurio iA?eities taA?kas yra darbas, kurA? pradAi??jo mano draugas, bet jis man paskui atidavAi?? savo vario plokA?telAi??, sakydamas, jei nori, tAi??sk toliau arba daryk kas tau patinka. Pagunda buvo didelAi?? toj plokA?telAi??j toliau krapA?tytis, taip ir iA?Ai??jo A?itas darbas. Tikiuosi, kad A?itas darbas Jus pasiekAi??. (Tarp turimA? MikA?io grafikos darbA? minAi??to ekslibriso nepavyko rasti ai??i?? gal nepasiekAi??.)

1975.IX.7

Apie man skirto ekslibriso du variantus.

DA?iaugiuosi labai, kad patinka ex libris (ir kad atAi??jo jo ai??zatsiradimo istorijaai???) [ekslibrisA? eskizA? knygelAi??]. Kai tik prisikasiu (savo krAi??von sukrautame archyve), atsiA?siu Jums dar ir paskutinA? stovA? [variantAi??] (jis yra paskutinis).

DA?iaugiuosi, kad Jums patinka L. Gutauskui padarytas ex libris.

1975.XII.18

DA?iaugiuosi, kad nutarAi??te, kad pirmasis ex libris (varianAi??tas) yra nepralenkiamas. (Nors neturiu nieko prieA? antrAi??jA?. Jis buvo iA?statytas ex librisA? parodoje A?ikagoje [iA? ai??z9 VAi??A?io rinkinioai???] Jaunimo centre.) Abu jie man gana sklandA?iai
iA?Ai??jo (ir yra A?moniA?, kurie jiemis abejais A?avisi).

2011.IV.29

Mano ex librisA? kAi??rimo istorijAi?? paraA?yti manAi??s labai netrauktA?. AA? jiems kaA?kokios ypatingos reikA?mAi??s nepriduoA?iau. Padariau jA? turbAi??t daugiau A?imto. Jie bAi??tA? ai??zgilesni ekslibrisaiai??? (apie trisdeA?imt skirta Lietuvoje gyvenantiems meno ir kultAi??ros veikAi??jams) ir ai??zelementaresni knygA? A?enkAi??laiai??? (nupieA?Ai?? pavyzdA?).

1974.IV.28

Tas portretas, kurA? gavote, buvo darbas, padarytas mano sveikintojams mano ypatingos ai??i?? 50-metiAi??nAi??s ai??i?? gimimo proga (todAi??l datos kaip tik mano gimimo dienos). AA? jA? padariau ant senos (XIX A?imtmeA?io vidurio?)Ai?? neuA?baigtos vario plokA?tAi??s (ten tas portretas jau buvo), kuriAi?? atradau. Portretas buvo toks graA?us, kad aA? vario plokA?tAi?? parsineA?iau namo. KaA?koks galvijas kraA?tuose bandAi?? kokA? tai raiA?omAi??jA? kaltAi??, tad plokA?tAi?? buvo subjaurota. AA? tas linijas panaudojau savo kompozicijai (jos labai gilios, nepanaikinamos), ir taip iA?Ai??jo A?ita kompozicija. Du paraA?ai po tuo portretu ai??i?? tai pavardAi?? dailininko, kuris raiA?Ai??, ir leidAi??jo, kuris tAi?? graviAi??rAi?? turAi??jo iA?leisti.

Kai kurie MikA?io darbai sukurti kartu su vokieA?iA? dailininku Raineriu Gottliebu MordmA?lleriu (g. 1941Ai??m. BraunAi??schweige, studijavo Berlyne ir ParyA?iuje, dirbo Bremene ir Osnabruecko universitete). MikA?ys kolekcionavo MordmA?lAi??lerio ofortus, litografijas, koliaA?us, siuntAi?? juos Vilniaus universiteto Grafikos kabinetui. Kabinetas 1990 metA? birA?elA? Lietuvos dailAi??s parodA? rAi??muose surengAi?? MordmA?llerio parodAi??, iA?leido bukletAi?? su MikA?io parinktomis laiA?kA? iA?traukomis. AtsiuntAi?? vienAi?? kitAi?? su biA?iuliu sukurtAi?? grafikos darbAi??.

cheap baclofen

1970.VI.8

IA? knygA? esu iliustravAi??s (1651 m.) linoleumo raiA?iniais tik Antano RAi??ko poezijos knygAi?? ai??zBokA?tai, meilAi?? ir buitisai???, bet ten linoleumo raiA?iniai buvo taip baisiai iA?spausdinti, kad A?itos knygos geriau niekam nerodyti.

Eleonora A?ukienAi?? iA? MikA?io gavo (2002.I.20) raA?inA? ai??zMano jaunystAi??ai??? (47 maA?inr. puslapiai), po poros mAi??nesiA?Ai??ai??i?? papildomus 14 puslapiA?. Tai glaustai, patraukliai paraA?yti informatyvAi??s atsiminimai. RaA?Ai?? apie bendrus dalykus ir svarbesnius A?vykius, apie mokyklAi??, asmeninA? patyrimAi?? ir iA?gyvenimus. Matyt, MikA?iui paraA?iau ai??i?? raginau tAi??sti.

2002.VII.1

Su mano atsiminimais gali bAi??ti taip, kad jA? daugiau nebus, nes manAi??s ne visuomet prie jA? traukia. Reikia ypatingA? valandA?, laiko ai??i?? dienA?, savaiA?iA?, kad A? tAi?? pusAi?? bAi??tA? patraukimo. O kai nAi??ra, aA? ir taip turiu kAi?? veikti.

Apie dailAi??

1972.I.22

IA? ParyA?iaus grA?A?Ai??s dailininkas Jonas Ai??vaA?as pasakojo, kad sumaA?Ai??jAi??s dAi??mesys abstrakA?iajai dailei. Apie tai paraA?iau MikA?iui.

1972.I.22

AbstrakA?ioji dailAi?? ParyA?iuje niekad nebuvo vienintelAi?? karalienAi??. Nereikia pamirA?ti, kad prancAi??zai yra labai smarkAi??s tradicijA? palaikytojai. (Sakoma, kad patys smarkiausi yra anglai, bet jei prancAi??zai uA? juos kiek silpnesni, tai jie tikrai eina tuoj po anglA?.) Netiesa, kad jA? maA?iau muziejuose, parodose. IA? muziejA? nebuvo nuimtas nAi?? vienas abstraktiA?kas darbas, tik Ai??vaA?o matytas santykis (abstraktiA?kA? ir neabstraktiA?kA? darbA?) yra tas A?prastinis ParyA?iaus santykis. Bendrai (kituose kraA?tuose) gal ir bAi??tA? galima pasakyti, kad ai??zfigAi??ratyviniaiai??? darbai kiek paplito, bet jie paplito ne dAi??l to, kad buvo paskelbtas karas abstrahavimui, bet kad A?monAi??s, norAi??dami griebtis uA? kaA?ko naujo, neA?ino, uA? ko besigriebti.

1975.IX.7

Ai?? mano pasakymAi??, kad sunku maA?A?jA? tautA? dailininkams pelnyti tarptautinA? pripaA?inimAi??, MikA?ys reagavo su ironija.

TarptautinA? mastAi?? <...> sudaro [pasiekia] kultAi??riniam gyvenimui vadovaujanA?ios tautos (jA? visada nebAi??na dau-
giau 3ai??i??4), periferijos niekad neA?eis A? ai??ztarptautinA? mastAi??ai???
<...> (A?vairiais laikotarpiais ir A?vairus ai??ztarptautinis mastasai??? ai??i?? A? tarptautinA? mastAi?? vaizduojamajame mene anglai pakliAi??na tik XVIII A?imtmetyje, iA?silaiko iki XIX A?[imtmeA?io] vidurio ir dingsta visam A?imtui metA? ai??i?? iki mAi??sA? A?imtmeA?io vidurio). NorAi??ti pakliAi??ti ai??i?? tai jau nepaprastai daug norAi??ti (ir dar visiA?kai gyvybiniai neesmingo).

1975.IX.19

ParaA?iau, kad sklando prof. A. GudaiA?iui priskiriamas pasakymas: ai??zKompozicijos jausmas yra A?gimtas, ir jo negalima iA?mokytiai???.

A. GudaiA?io nuomonAi??, kad nAi??ra bendros kompozicijos, yra (neteisinga). Mokykla dAi??sto visokius dalykus ir nesikAi??sina A? mokiniA? individualumAi??. get viagra without seeing a doctor. <...> Priimtomis ir iA?moktomis schemomis arba formomis operuoja tik silpnuoliai arba kombinatoriai, o kiekvieno pedagogo pareiga yra kaip tik padAi??ti auklAi??jamiesiems susirasti ir sutvirtinti savo asmenybAi??.

1975.X.24

JAi??sA? statomus 3 reikalavimus [jaunam] menininkui (ai??ztobulai A?sisavinti technikAi??…ai???, ai??zpaA?inti savo tautos meno tradicijas ir tendencijas…ai??? ir ai??zbendraA?mogiA?kosios idAi??josai??? humanizmas) pilnai palaikau <...>.

Tie trys punktai gali bAi??ti ir uA?daviniu visam gyvenimui. Tikras dalykas, kad menininkui neblogai bAi??ti A?mogiA?kai plaA?iausiam ir giliausiam (lygiai kaip reikia ir visAi?? gyvenimAi?? siekti ir ieA?koti). Ai??itie trys postulatai galAi??tA? bAi??ti kaip ir kokiu kelrodA?iu tiems A?monAi??ms, kuriems Dievas, gamta davAi?? sAi??moningumo dovanAi?? (mes A?inome, kad gyvenime yra ir nesAi??moningA? A?moniA?, kurie dirba aistrA? ar kokios urbianA?ios [?] ar visa kita uA?goA?ianA?ios idAi??jos vedami A? niekAi?? kitAi?? visiA?kai neatsiA?velgdami, mene taip vadinamieji ai??zprakeiktieji dailininkaiai???).

1975.IX.7

Klausiau, kodAi??l estA? grafiko Eduardo Viiralto neuA?tinkama pagrindiniuose dailAi??s istorijos veikaluose.

Viiralto nebuvimAi?? ai??zpagrindiniA? dailininkA? sAi??raA?uose, istorijos veikaluoseai??? <...> bAi??tA? galima bandyti paaiA?kinti: A? ai??zsAi??raA?usai??? visuomet lengviau pakliAi??na dailininkai, kurie gali bAi??ti sugrupuojami A? tam tikras grupes, sAi??jAi??dA?ius. Viiraltas <...> buvo labai vieniA?as menininkas ir savo grafika stovi visiA?kai vienas, tokiu bAi??du susidaro didesnAi??s sunkenybAi??s bAi??ti ai??zgarsinamamai???. Nes jo pavardAi?? gali minAi??ti tik tie, kurie grynai apie jA? kalba. Kai A?mogus gali dar bAi??ti A?talpinamas A? kokA? sAi??jAi??dA? (ar grupAi??), visuomet yra A?ansA?, kad jis eo ipso bus ir daA?niau A?inomas.

1975.X.24

(AA? pats dAi??l Bacono nealpstu, ir dAi??l visokiA? A?moniA? keverzojimA?, bet dAi??l ko aA? alpstu?) nolvadex without prescription

1976.II.15

DAi??l Roericho aA? negriAi??nu iA? klumpiA?. Esu matAi??s nemaA?ai reprodukcijA? (jo darbA?), pakabinAi??tA? pas tam tikrus A?mones anuomet Kaune. Roerichas buvo A?steigAi??s tarptautinAi?? organizacijAi?? iA?saugoti meno kAi??rinius karo atveju (tiek, A?inoma, tA? meno kAi??riniA? ir buvo A?iAi??rima per karAi??), be to, buvo vieno dvasinio sAi??jAi??dA?io (savotiA?ko misticizmo, kitA? pajuokiamai vadinamo ai??zjogiA?kumoai???) vadas (ar vienas iA? vadA?).

1976.III.5

AA? labai aukA?tai vertinu JAi??sA? pagarbAi?? Toulouse-
Lautrecai??i??ui. Man rodosi, kad iA? visA? Perruchot knygA? (kurias V. Kauneckas yra iA?vertAi??s ir lietuviA?kai) pati geriausia yra kaip tik apie T. L-cai??i??Ai?? (tik Perruchot A?domiau, subtiliau raA?o, negu V. K. verA?ia), nors aA? neguliu prieA? Perruchot ant pilvo
.

Vytautas Kauneckas A? lietuviA? kalbAi?? iA?vertAi?? keletAi?? menotyrininko Henri Perruchot knygA? apie prancAi??zA? dailininkus.

Parodos

1970.I.18

DAi??l [A?iuolaikiniA? prancAi??zA? dailininkA?] parodos, kuriAi?? Saulius matAi?? Maskvoje, o JAi??s Leningrade (nusiunA?iau MikA?iui parodos dalyviA? sAi??raA?Ai??, praA?iau nurodyti jam A?inomus), A?inau tik vienAi?? Morgan-Shell (ir visiA?kai jo ar jos nevertinu. KaA?kokia tuA?A?ia ar falA?yva dekoratyvinAi?? tapyba. Man rodos, ji ar jis yra dekoravAi?? kaA?kokias baA?nyA?ias ParyA?iuje, bet ir tas nieko nesako ai??i?? falA?yvi ai??zMykolai-Archangelaiai???…). SpAi??ju, kad autoriai buvo atrinkti iA? dviejA? salonA? (rudens ai??i?? ai??zSalon dai??i??automeai??? ir nepriklausomA?jA? ai??i?? ai??zSalon des IndAi??pendantsai???), kuriA? parodos bAi??davo kiekvienais metais. (Man rodos, kad jos buvo ir 1974, 1975 metais.) Tie salonai galAi??jo tilpti tik didA?iausiose mugiA? patalpose, tiek daug visuomet bAi??davo ir dalyvaujanA?iA? menininkA?, ir meno draugijA?. ReikAi??davo eiti prieA? kilometrines eiles paveikslA? ai??i?? visokiausio tipo, brandumo laipsnio, margalynAi?? visokiausiA? norA? (vienas vaizdavo silkAi??, jo kaimynas blogai suprastAi?? abstraktizuojantA? jovalAi??, treA?ias tapAi?? saldA? peizaA?iukAi??, ir taip kilometrais!, ir tuoj pat atbukdavo noras A?iAi??rAi??ti arba kritikuoti). AA? esu buvAi??s keliose tokiose parodose (vienam iA? tokiA? salonA? kasmet dalyvaudavo Kasiulis), paskui, kai A?Ai??jimo kaina baisiausiai pakilo (kaip visos kainos ParyA?iuje) ir numirAi?? paA?A?stamas (toks ai??ztapytojAi??lisai??? A. Liutkus), kuris visuomet mane tempdavo, aA? daugiau kojos nekeliu ir jokiA? rodomA? ai??zGyvenimo verA?iA?ai??? nepasigedau. Smarkiai maA?esnAi?? bAi??davo tokia metinAi?? paroda draugijos, kuri vadinosi ai??zTapytojai, liudininkai savo laikotarpioai??? (Peintres tAi??moins de leur temps), kuri atrodAi?? kaip kiek pagerintas ai??zsalonasai??? (rudens ir nepriklausomA?jA?), kadangi buvo ir maA?iau darbA?, ir jie gal kiek rimA?iau atrenkami, bet du metus nuAi??jus A? tokiAi?? parodAi??, treA?iais metais jau nesinorAi??davo ten kelti kojos. Ai??tai kAi?? aA? galiu pasakyti apie tAi?? Maskvos ir Leningrado parodAi??. Jei matyA?iau katalogAi??, gal galAi??A?iau pakalbAi??ti konkreA?iau.

1975.IX.7

Liepos gale iA?siunA?iau Jums du egzempliorius tokio A?urnalo (ai??zabc dAi??corai???), kurA? leidA?ia tokie universaliniai prekybos namai ai??zAu bon marchAi??ai??? (yra juose visko, ko tik nori ai??i?? patys seniausi tokie ParyA?iuje ai??i?? apraA?Ai?? juos dar Zola). [Jie] 1967 metais buvo surengAi?? [sovietiniA? tapytojA? darbA?] paAi??rodAi??, kuriuos kaA?kas (tA? prekybos namA? atstovas?) surinko Maskvoje ir atveA?Ai?? ParyA?iun. Tarp tA? darbA? labai daug buvo lietuviA? darbA?. Tam A?urnale buvo straipsnelis su reprodukcijomis. (Ai??ito straipsnio negavau.)

1973.VIII.31

Gerai bAi??tA? kokia proga pakalbAi??ti apie kilimA? parodAi??, paminAi??kite ir tAi?? paA?iAi?? Forneyai??i??aus bibliotekAi??. Tai idealiA?ka vieta, ir publika, mano galva, viena geriausiA? ParyA?iuje atsilanko. Tik reikAi??tA? pasisaugoti prikiA?ti per daug visokiA? smarkiai figAi??riniA? (ar tematiniais siuA?etais padarytA?) darbA?, nes tada jokios garbAi??s nebus.

1974.IV.28

PrancAi??zA? ex librisistai (jie turi sAi??jungAi??, kurios centras Nancy mieste) buvo surengAi?? parodAi?? ai??zEx libriso atgimimas RytA? Europojeai??? (ai??zRenaissance de lai??i??ex libris dans lai??i??Europe de lai??i??Estai???) Nancy mieste (nuo A?. m. vasario 23 d. iki kovo
20 d.) meno muziejuje (MusAi??e de beaux-arts). (Turiu Jums tos parodos katalogAi??.) Ten buvo rodomi 9 kraA?tA? ex librisai (eilAi??s tvarka: Sov. SAi??junga su keturiais dailininkais, Ukraina su 7 dail., Lietuva su 10 dail., Estija su 7 dail., Rumunija su 2 dail., RytA? Vokietija su 2 dail., Vengrija su 4 dail., A?ekoslovakija su 14
(daugiausia) ir Lenkija su 7 dail. Lietuviai buvo AntanaviA?ius su 5 ex librisais, DidelytAi?? su 10 ex libr. (vienas ai??i?? ai??zdainos ai??i?? raudosai??? ai??i?? buvo paA?io ex libriso nusiexlibrisinimas ai??i?? kodAi??l nepadaryti, pav., kiauA?inienAi??s ex libriso?), EidrigeviA?ius su 6 ex librisais, Katauskas su vienu ex libr., Kisarauskas su 17 ex libr., KisarauskienAi?? su 8 ex libr., Kmieliauskas su 10 e. l., MikA?ys su 9 e. l. ir Ramonas su 1 e. l. (dar Vinogradov su 3 e. l.). Buvau nuvaA?iavAi??s A? parodos atidarymAi?? ir susipaA?inau su tos sAi??jungos valdyba. Eksponatus tai parodai jie gavo arba iA? dailininkA?, arba iA? vieno kolekcionieriaus Versalyje, kuris turi daugybAi?? tAi??kstanA?iA? ex librisA?.

Liaudies skulptAi??ra

A?ibuntas MikA?ys tyrinAi??jo lietuviA? liaudies skulptAi??rAi??. Ta tema paskelbAi?? porAi?? straipsniA?: ai??zPastabos dAi??l koplytAi??liA? ir kryA?iA? forminiA? elementA?ai??? (ai??zAidaiai???, Brooklyn, 1957, Nr. 8)
bei ai??zSaulAi?? ir A?aliuojantis medis religinio meno A?viesojeai???
(t. p., 1959, Nr. 3). Tuo klausimu ne kartAi?? ir gana reikliai
raA?Ai?? laiA?kuose.

1970.I.18

DAi??l koplytstulpiA? tarp VarAi??nos ir DruskininkA? tai galiu pasakyti, kad melu ir diletantizmu niekas neatgaivinama. Atgaivinti galima tik tikru ir dideliu dalyku (tokiems dalykams bet kokia valdA?ia bejAi??gAi??).

1974.VII.17

Pridedu Jums puslapA? iA? prancAi??zA? meno A?urnalo, kuriame yra kelios eilutAi??s apie Ablingos balvonus (jie taip pat manAi??s neA?tikina, ir A?inant, kokiA? didA?iausiA? plonybiA? lietuviai medyje ai??i?? savo liaudies mene ai??i?? A?mogaus atvaizdavime ai??i?? yra iA?reiA?kAi??, tiesiog A?lykA?tAi??s).

1976.III.5

VisiA?kai nesutinku, kad mAi??sA? senoji liaudies skulptAi??ra (turiu galvoj dievukus ir pan.) daug taurumo A?gaudavo per laiko veikimAi?? (lietA? ir vAi??jAi??). Tas taurumas buvo paA?iame darbe jau pradA?ioje, nes ai??zdailininkasai??? ar kAi??rAi??jas griebdavosi tik tiek, kiek galAi??davo aprAi??pti. Ir jis nebuvo tik gigantomanas balvonA? statytojas. (Toliau labai kritiA?kai apie LiudAi??viko RAi??zos paminklAi?? Nidoje; sprendAi?? pagal mano atsiA?stAi?? nuotraukAi??.)

1977.IV.11

[Liaudies dailininko skulptoriaus Stanislovo] Riaubos gal reikAi??tA? paieA?koti pieA?iniA?. Jo skulptAi??ros jokio A?spAi??dA?io nepaliko (gal net blogAi??), bet teko matyti labai A?domius pieA?inius (ar pieA?inA?), nebeprisimenu, kur reprodukuotAi?? (ar ne toj knygoj, kuri buvo Rusijoj iA?leista apie liet. liaudies skulptAi??rAi???) (A. K?i????N??i????N????i??N?. ?i????Ni??????N????i??N? ???i??Ni?????????i??N? N???N??i??N???Ni??N?Ni???i??. ????N??????i??, 1974; yra S. Riaubos pieA?iniA?.) [Lionginas] Ai??epka labai gerbtinas A?mogus (sakyA?iau, kad tai vienas iA? diAi??dA?iausiA? dabart[iniA?] liet[uviA?] menininkA?). RaA?yti apie jA? bAi??tinai verta.

Lietuvos dailininkai

Mikalojus Konstantinas A?iurlionis

1975.XI.9

Dail. [kaunieA?io Stepo] VaraA?iaus pasakymas, kad kai kukliau, tai geriau, nAi??ra neteisingas, nereikia su A?iurlioniu pamesti visA? manierA? ir leistis A? lankas (kaip V. Kisarauskas savo straipsniuose daro ai??i?? sakytum koks literatas), bet vis tiek lieka faktas, kad Lietuvoje tokio kalibro lietuviA? nei muzikA?, nei dailininkA? iki A?iurlionio nebuvo. A?ia nieko nepapAi??si.

Mstislavas DobuA?inskis

1975.XI.1

DobuA?inskio jautrumAi?? kostiumui labai gerai suprantu. IA? tikro, kai yra tik trys sagos, viena saga per daug ar per maA?ai gali bAi??ti katastrofa ai??i?? pakeisti visAi?? rAi??bo esmAi??. RAi??bo esmAi?? dar yra toks jautrus reikalas, kad rAi??bui dar turi tikti A?mogus (ar A?mogus turi mokAi??ti jA? neA?ioti), tas ne visuomet teatre (ar su aktoriais) pasitaiko. Tai turAi??jo bAi??ti irgi nemaA?as A?irdies skausmas DobuA?inskiui.

Antanas Samuolis

1974.VII.23

Samuolio darbus prisimenu ir kai kuriuos (ypaA? tAi?? kalkAi??mis nuteptAi?? obelAi?? kieme (ji mano laikais kabojo Valstybinio teatro foyer Kaune) labai gerbiu. Tai vienas iA? stipriausiA? mAi??sA? dailininkA?.

Stasys UA?inskas

1974.VII.17

<...> (Su [Stasio] UA?insko darbais, gaila, niekad ai??zneturAi??jau kontaktoai??? ai??i?? kiek jA? man teko matyti, jie niekad man neprakalbAi??davo, nemaA?iau nAi?? jo didybAi??s scenografijoje, nors A?ia gal dar labiausiai galAi??A?iau A?A?iAi??rAi??ti nuopelnA?.)

Leonardas Kazokas

1974.VII.23

[LeonardAi??] KazokAi?? labai gerai prisimenu. VokietmetA? buvau net su juo supaA?indintas. IeA?kojau tada A?mogaus, kuris man galAi??tA? padAi??ti toliau mene prasilavinti.

Vytautas MackeviA?ius

1976.V.29

Vyt[autas] MackeviA?ius (tarp kitko, netiesiogiai, jei taip bAi??tA? galima pasakyti, riA?asi su mano gimine iA? mano motinos pusAi??s; mano senelAi?? turAi??jo netikrAi?? seserA?, ir jis yra tos netikAi??ros sesers sAi??nus). <...> Prisimenu, kai jis kokiais 1938 (gal 1939 m.?) grA?A?o iA? ParyA?iaus (jis ten iA?vaA?iavo gen. Nagio-NageviA?iaus Vyt. DidA?iojo muziejaus uA?sispyrimu, nes meno mokykla [direktorius Ignas Ai??lapelis] buvo pasiruoA?usi <...> siA?sti visai kitAi?? A?mogA?). Tai pas jA? Ai??jau A?iAi??rAi??ti atsiveA?tA? atvirukA? ai??i?? reprodukcijA? menininkA? darbA?, gal net ParyA?iaus vaizdA?. Namuose pas mus kabAi??jo jo vieno paveikslai.

Liudas Truikys

1976.XI.19

Labai dAi??koju uA?Ai?? [Liudo] Truikio skaidres. PraA?au jam padAi??koti uA? tokA? malonA? A?estAi??. DekoracijA? eskizai atrodo labai A?spAi??dingai. Ar yra teatras, ar reA?isierius, kuris galAi??tA? pastatyti ai??zAidAi??ai???, A?itA? eskizA? neiA?duodamas?

1977.II.10

Mano nuomonAi?? apie L. Truikio dekoracijas gera. UA?tikAi??rinkite jA? bAi??tinai. Nepaprastai graA?i visuma. Jei bAi??tA? galima truputA? apie jas ai??zpafilosofuotiai???, tai pasakyA?iau, kad jA? dailininkas turAi??tA? (bestatant) glaudA?iai bendradarbiauti su paA?iu teatru, nes kitaip bAi??tA? didelis pavojus, kad A?i graA?i visuma lengvai nukentAi??s, jei pats dailininkas visko atidA?iai (gal net nenuolaidA?iai) nepriA?iAi??rAi??s. Dekoracijos yra tokios abstraktiA?kos, kad jas labai lengvai galima ne tik iA? reA?isAi??rinAi??s pusAi??s, bet ir dekoracijA? darytojams, o paskui jA? apA?vietAi??jams iA?duoti. AA? manau, kad ir pats L. Truikys A?itokiA? pavojA? (tokioms dekoracijoms) A?sivaizduoja. Jei paties dailininko teatre nebAi??tA?, reikAi??tA?, kad ten bAi??tA? didelis jo draugas, nes, sakyA?iau, kitaip iA? visA? pusiA? pavojai, jog jA? groA?is bus apnaikintas (jei ne smarkiai sunaikintas).

Bronius Uogintas

1973.VIII.5

Labai smagu girdAi??ti apie Uoginto rinkinius ir jA? namus Palangoje ir Vilniuje. Tokie A?monAi??s labai brangAi??s ir mums labai reikalingi.

Vincas Kisarauskas

1975.VI.22

Buvo nepaprastai A?domu skaityti apie P[etrAi??] JuodelA?. Tokie A?monAi??s nepaprastai brangAi??s. Sunku man sakyti kAi?? nors apie V. Kisarausko tapybAi??, originalA? nemaA?iau, bet turiu pasakyti, kad ir aA? [kaip Juodelis] galAi??A?iau prileisti, kad jo grafika stipresnAi?? [negu tapyba]. Nedaug aA? esu jos [grafikos] didesniame formate ir A?iaip rimtesnio tAi??rio (ne ex librisA?) matAi??s, bet daviniai, kurie kartais krisdavo A? akA?, A?tikindavo.

Leonardas Gutauskas

1973.XII.23

DAi??koju Leonardui [Gutauskui] ir uA? jo darbAi??, kuris mane labai A?avi. Niekaip negaliu nepripaA?inti, kad jis yra subtiliausias lietuviA? menininkas, kurA? paA?A?stu ar A?inau. <...> Labai dA?iaugiuosi JAi??sA? IX.23 laiA?ku ir Leonardo pieA?iniu (jis dabar mano salono dekoracija).

1974.VII.17

Kiek beA?iAi??riu A? Gutausko darbA? skaidres, tiek jie manAi??s neA?tikina, ir tiek. Kiek jo pieA?iniai (ypaA? tai, kAi?? aA? turiu, pavyzdA?iui) yra subtilAi??s, pilni didA?iausiA? plonybiA?, tiek A?ita tapyba neturi jokiA? forminiA? plonybiA? ir yra dar [neA?tikinama] (jei reikAi??tA? patikAi??ti formomis, kurias jis vartoja).

Dalia KasA?iAi??naitAi??

2009.XII.31

Pas mus abstraktus menas (tapyba, grafika) yra tik pirmoje atsiradimo stadijoje. Mes turime tik vienAi?? abstraktinAi?? tapytojAi?? DALIAi?? KASA?IA?NAITA?, kuri apie 1980 metus rodAi?? savo darbus ParyA?iuje ir jai sekAi??si.

Vaidotas A?ukas

1975.X.24

DAi??l Vaido naujo darbo stiliaus tai aA? sakyA?iau, kad gal jam reikia leisti padirbAi??ti kurA? laikAi?? tam stiliuj [beikoniA?kame], ir kai jau matysis, kad pats negali iA? jo iA?bristi, bandyti tada jam (kaip nors) padAi??ti (gal jis ir pats vienas iA? jo iA?sikapstytA? ar matytA? to stiliaus ribotumus). Kiekvienu atveju sakyA?iau, kad ieA?kojimA? ir bandymA? nereikia bijotis. Nusitverti uA? vieno dar visada laiko bus. O geriausia mokykAi??la yra iA? klaidA?.

1982.VI.13

<...> dAi??koju taip pat uA? Vaidoto (Juozo KeliuoA?io) portAi??reto skaidrAi??, kuri mane pasiekAi??. Portretas labai tvarkoje. KAi?? reiA?kia ta raudona juosta ant pilvo?

Kas tie petroglifai? Nieko apie [Vaidoto] kelionAi?? A? KazachstanAi?? nebuvote raA?Ai??s. KodAi??l tos parodos nereikAi??jo rengti (V. G[eA?as])? Man tai labai norAi??tA?si A?inoti.

Vaidoto Kazachstane pieA?tA? petroglifA? paroda buvo surengta RespublikinAi??je bibliotekoje, turAi??jo pasisekimAi??, bet valdA?ios instancijA? A?sakymu uA?daryta.

UA?sienio lietuviA? dailininkai

Ketvertas grafikA?

1975.XI.1

<...> PetraviA?ius, AugustinaviA?ius (Augius), Valius ir Ratas. Augiaus keliAi?? 1959 metais nukirto mirtis. Jau gerokai prieA? tai galvos auglys neigiamai veikAi?? A? visAi?? jo kAi??rybAi?? <...>. Valius, pasimetAi??s A? ai??zmodernizmAi??ai??? ai??i?? abstraktiA?kumAi??, tapo lygiai skurdus kaip Ratas, tad iA? to ketvertuko dAi??mesio vertas paliko tik PetraviA?ius.

1975.XII.18

Be abejo, PetraviA?ius emigracijoje silpnesnis kaip namuose (bet A?itokiam A?mogui emigracija peilis), bet vis dAi??lto jis iA? 4 plejados (V. PetraviA?ius, T. Valius, P. Augius,
V. RaAi??tas), mano galva, vis dAi??lto laikytinas aukA?A?iausiu. Po to eitA? senas [prieA?karinis] Augius, senas Valius <...> (kultAi??ringam pasauliui rodytinas, bet tik labai gerai atrinkus), o paA?iam gale jau Ratas-Rataiskis.

Vytautas Kasiulis

J. KeliuoA?iui, 1974.XII.18

Kasiulis turi galerijAi?? (labai kilnioje vietoje, Ai??prie Place de la Concorde), 11, rue Royale, taip ir vadinasi ai??zGalerie Royaleai???, kur pardavinAi??ja savo darbus (ir vienAi?? kitAi?? iA? antraeiliA? ir treA?iaeiliA? senesniA? meistrA?). Savo ai??ztriukelA?ai???, kaip dirbti, jis yra atradAi??s jau prieA? daugelA? metA? ir nuo jo vergiA?kai bijo nukrypti. Jis pats A?ino, kad tai nAi??ra labai gerai <...> Nenoriu aA? nieko kaltinti ar apkalbinAi??ti, bet A?itokia laikysena pati uA? save kalba <...> Bendrai menininkai, kurie patys savo darbams turi galerijas, yra ParyA?iuje neA?inomas dalykas.

1972.VI.25

Kasiulis sakAi??, kad jo iA?statytAi?? gana didelA? paveikslAi?? (2 m ant 1 m 60 cm) ai??zVelniai pragareai???, sukurtAi?? lietuviA? liaudies motyvais, A?sigijo MusAi??e dai??i??art de la ville de Paris (ParyA?iuje yra 2 modernaus meno muziejai: MusAi??e national dai??i??art moderne ir tas MusAi??e dai??i??art de la ville de Paris). KitAi?? jo paveikslAi?? velniA? temomis metams pasiskolino Palais de la dAi??converte (besantis Grand Palais rAi??muose) ir pasikabino pas save.

2010.II.6

Galiu Jums uA?raA?yti vienAi?? A?domybAi?? apie KasiulA?. Kasiulis padarAi?? iliustracijas Henriko Radausko ai??zStrAi??lei dangujeai??? (1950 m.), kuris KasiulA? dievindavo <...>.

Po Kasiulio mirties jo A?mona man parodAi?? Kasiulio leidinA? latviA? poetei I[lonai] Leimanei ai??zUgunsputs: [dzejoA?i]ai???, 1951, jos poezijos rinkiniui. Radausko buvo knyga (Vytauto Sauliaus leista A?ikagoje), pas LeimanAi?? buvo bibliofilinis leidinys didesnio formato uA? knygAi??. Ai??itAi?? knygAi?? KasiulienAi?? atidavAi?? man ir aA? jAi?? iA?siunA?iau A? Vilniaus universiteto bibliotekAi?? (biblioteka man pakvitavo) <...>

Ai??domu, kad LeimanAi??s knyga atlikta visai ai??zStrAi??lAi??s dangujeai??? stiliuje, tik daug galingiau kaip knygoje. Latviai ir geriau dirba uA? lietuvius (jei jau dirba).

2012.I.9

Kiek aA? A?inau, Kasiulis ir KasiulienAi?? savo galerijoje, kuri buvo tik krautuvAi??, surengAi?? 1959 m. tik vienAi?? Telesforo Valiaus litografijA? parodAi??.

Antanas MonA?ys

J. KeliuoA?iui, 1971.XII.18

MonA?ys yra rimtas darbininkas ir kiekvienAi?? dienAi?? (A?iemAi??ai??i??vasarAi??) praleidA?ia savo studijoje, tokiam rAi??sy, kur nei A?viesa kaA?in kokia (vasarAi?? gali dirbti kieme), nei yra koks A?ildymas (atseit, temperatAi??ra yra kaip lauke). Jam jau pasisekAi?? iA?simuA?ti, jis pastoviai daro parodas (nemaA?ai provincijoje) ir nors nelabai smarkiai, bet iA? savo darbA? gali iA?gyventi. O skulptoriui tai ypatingai ne juokas, nes kiek kainuoja vien darbA? transportas A? parodas (bendrai, ir skulptoriaus darbA? kainos ne visA? nosims prieinamos)!

1972.VI.25

MonA?ys kruta ir turAi??jo nemaA?ai parodA? (viena buvo Albi mieste, Toulouse-Lautrecai??i??o muziejuje, kita netolimam mieste, treA?ia ParyA?iaus priemiesty) rudenA?.

Pranas Gailius

1970.I.18

Kiek prisimenu, pas GailiA? ai??zMetamorfoziA?ai??? serija buvo viena pirmA?jA? jo vario grafikoje (jei ne pirmoji) ir buvo visai nebloga. Tai vis ai??zsausa adataai??? (nieko nAi??ra rAi??gA?tim nuodyta), ir aA? manau, kad tie darbai jau techniA?kai (A?inant, kad ten tik ai??zsausa adataai???) verti dAi??mesio. Ciklas ai??zIntra murosai???, turiu pasakyti, ir mane maA?iau palietAi??, bet jA? aA? taip seniai esu matAi??s, kad bijau kAi?? nors pasakyti (aA? uA?tikrinA?iau, kad ten ta pati technika). Kadangi G[ailius] dirba abstraktiA?kai (tik vienam iA? pirmA?jA? darbA? ai??zsausa adataai??? buvo matoma ir kaA?kokia didA?iulAi?? varlAi?? ar rupAi??A?Ai??, kitam darbe stiklas vandens su kaA?kokia muse ar panaA?iai), tai ieA?koti kokios ai??zmintiesai??? yra absurdas. Mintis gali bAi??ti ten, kur yra kokios daiktiA?kos asociacijos. Kur jokio ai??zdaiktiA?kumoai??? ai??i?? aplinkui regimo uA?tinkamo konkretaus pasaulio vaizdavimo ai??i?? nAi??ra, negali bAi??ti ai??zmintisai??? ieA?koma, nes turi bAi??ti ne mintis, bet abstraktiA?kas groA?is.

J. KeliuoA?iui, 1971.XII.18

Ponas Gailius yra tapytojas ir grafikas. Paskutiniu metu jis spausdino (suradAi??s tam ypatingAi?? technikAi??) labai prabangius leidinius, kur kiekvienas lapas buvo ranka ant ranka padaryto popieriaus atspaudA?iamas. TurAi??jo ir prancAi??zA? leidAi??jAi?? tam, tad ir jis virA? vandens iA?silaikyti galAi??jo. AnksA?iau jis daugiau tapAi??, bet dabar gal uA?siiminAi??ja daugiau grafika (daA?nai spalvota).

1972.VI.25

Gailius prieA? mAi??nesA? turAi??jo parodAi?? (spalvotos grafikos), buvo taip pat iA?statAi??s juodAi??-baltAi?? ai??zLa suite lithuanienneai??? MilaA?iaus (iA?raA?ytas ir tekstas, ir iliustracijos, viskas knygos, liuksusinAi??s, pavidalu; knyga drobAi??s virA?eliais, A?dedama A? kasetAi??).

2008.VII.1

Pranas Gailius, kuris ParyA?iuje garsinasi kaip PrAi??nas, aA? jA? labai gerai paA?A?stu, dabar gamina dekoratyvinius ai??ztvariniusai???. Visi kvaili dabar dAi??l to (ypaA? Lietuvoje) alpsta…

Jonas RimA?a

1974.IV.28

RimA?os kelis dabartinius originalus esu matAi??s ai??i?? aA? dAi??l jA? neapalpA?iau. A?inau, kad man labai didelA? A?spAi??dA?, kai buvau Lietuvoje, padarAi?? (prieA? karAi??) Lietuvon atsiA?sti jo darbai (tamsios aliejinAi??s tapybos kaip ai??zsenA?jA? meistrA?ai???. Pas mus buvo tik du, kurie panaA?iai bandAi??. RimA?a ir Kasiulis [tuo metu] ai??i?? bet paskutinysis nepalyginti skysA?iau).

Telesforas Valius

black magic cialis

Po Telesforo Valiaus mirties A?. MikA?ys raA?Ai??:

1978.I.24

Tai buvo (paskutinA? sykA? maA?iau jA? 1977 metA? pavasarA?, ParyA?iuje, A?inoma) A?mogus dA?entelmenas, kokiA? tarp tautieA?iA? dailininkA? nAi?? vieno nAi??ra buvAi?? ir turbAi??t dar ilgai nebus. Jis buvo ir vienintelis iA? mAi??sA? dailininkA?, kuris negalAi??jo gyventi be Europos. Nuo 1955 metA? jis (aA? ir susipaA?inau su juo ParyA?iuje, tais metais pirmAi?? kartAi?? pabAi??gAi??s iA? Amerikos) visAi?? laikAi?? vaA?inAi??jo A?ia, A?ia dirbdavo. Ne taip, kaip visi kiti mAi??sA? ubagai. Tad aA? apie jA? tik gerAi?? A?odA? galiu pasakyti (nAi?? vieno blogo). Jo darbai buvo skystoki, nes nusimuA?Ai?? uA?jAi??ry A? ai??zabstraktizmAi??ai??? (nes tikrai abstraktaus meno jis, kaip geras lietuvis, niekad nesuprato ir neperkando (kaip ir toks Galdikas), iA?metAi??s per ai??zbortAi??ai??? visAi?? savo esmAi?? ir savo tvirtybAi??.

Romas Viesulas

2011.04.29

RomAi?? ViesulAi?? <...> aA? gerai paA?inojau, jis tAi?? laikotarpA?, kai uA?siiminAi??jo teatru, labai slAi??pAi??. Niekad man nAi??ra kada nors uA?siminAi??s <...> Romas labai kietai ir kietu uA?pakaliu krapA?tAi??si A? vaizduojamAi??jA? menAi??. Buvau pats liudininku (tai jam pavyko). Mes gi draugavome nuo A?ikagos laikA?.

Petras VaA?kys

1976.VIII.16

P[etras] VaA?kys [keramikas, gyvenantis JAV] yra labai rimtas ir labai geras A?mogus.

Albertas VeA?A?iAi??nas

1976.VIII.16

<...> Ai??ie metai yra tiesiog mirties metai: pradA?ioj mirAi?? St. Pilka, paskui mirAi?? mano draugas Albertas VeA?A?iAi??nas (III. 15 d. A?irdies smAi??gis darbe prie braiA?ymo stalo New Yorke), tas pats, kurio darbus M. A?ilinskas atgabeno A? LietuvAi?? <...>.

Su VeA?A?iAi??nu baigAi??si tiesiog skandalingai. Nors aA? dar prieA? laidotuves skambinau A? New YorkAi?? ir praA?iau gelbAi??ti jo kambary (jis ilgus metus gyveno vieA?buty) esanA?ius daiktus ai??i??
ypatingai kAi??rybAi??: paveikslus, pieA?inius, paskui visokA? kultAi??rinA?Ai?? palikimAi??, bet jo artimiausi draugeliai New Yorke (sesuo Australijoje ai??i?? jai tiek pat viskas rAi??pAi??jo) nesirAi??pino ar rAi??pinosi visokiais A?Ai??dais (gAi??lAi??mis, laidotuviA? nuotraukomis ir
t. t.). Kai aA? dar kelis sykius bandA?iau aliarmuoti, jokios naudos iA? to nebuvo. Kai galA? gale uA? 2,5 mAi??nesiA? nusirupAi??A?ino A? vieA?butA?, vieA?butis paaiA?kino, kad buvo atAi??jAi??s miesto atstovas, kuris pasiA?iAi??ri mirusiA? be palikuoniA? daiktus, ir nusprendAi??s, kad nieko nAi??ra, kas jA? A?domautA?, pasiAi??lAi?? viskAi?? iA?mesti. VieA?butis taip ir padarAi??. Paskutiniu momentu atsiradAi??s A?mogus, kuris mAi??go spalvas ir kuris atidAi??jo A? A?alA? 8 tapybas (drobes) ir 63 guaA?us. Kai uA? 2,5 mAi??nesiA? prisistatAi?? A. VeA?A?iAi??no draugelis, tai tas A?mogelis (neA?inau tiesiog, kaip tokiam geradariui atsidAi??koti!) viskAi?? atidavAi??. Tai viskas, kas iA? A. V. tapybos iA?liko. O buvo baisiausios krAi??vos pieA?iniA? (pats esu matAi??s
1969 m. sausio mAi??n., kai pravaA?iavau pro New YorkAi??), ritiniai tapytA? drobiA?, kurias VeA?A?iAi??nas 1959 m. spalio mAi??nesA? veA?Ai??si iA? PrancAi??zijos (kurioje kiek daugiau kaip metus PietA? PrancAi??zijoje tapAi?? ir paiA?Ai??), pats maA?iau, nes plaukAi??me tuo paA?iu laivu ai??zHanseaticai??? atgal A? AmerikAi??. O kAi?? kalbAi??ti apie kitokA? mums brangA? turtAi?? ai??i?? laiA?kus ir kitokius dalykus. Viskas nukeliavo A? sAi??A?lavynus New Yorko miesto. AA?iAi?? suA?iktam lietuviA?kam nepaslankumui. Kai VeA?A?iAi??nas 1958 m. iA?plaukAi?? A? New YorkAi??
[A? PrancAi??zijAi???], tai jis kitam draugeliui paliko keliuose A?emodanuose visAi?? savo meninA? turtAi??. Tiek jis jo ir tematAi??, kol grA?A?o, viskas supuvo ir pelAi??s sugrauA?Ai??. Tiesiog fatalija.

Taigi A?ilinsko Lietuvon atgabenti paveikslai yra vieninteliai rimti darbai iA?likAi??. Draugai A?ia turi tik smulkmenas. Bandau aA? dabar sustatyti kaip ir kokA? ai??zinventoriA?ai??? ai??i?? darbA?, laiA?kA?. Bandau surinkti minimaliausius davinius, A?inias ai??i?? neA?inau, kaip pasiseks. Rimtai padedantis A?mogus yra kol kas tik vienas ai??i?? tas, kuris globoja New Yorke vieA?buA?io tarnautojoAi?? iA?gelbAi??tus darbus (ai??zkatAi??s aA?arasai???). Sesuo A?ada uA? metA? atvykti A? AmerikAi??.

NorAi??A?iau papraA?yti Kaune atidarytos M. A?ilinsko kolekcijos parodos katalogo. NorAi??A?iau papraA?yti ir tos 1973Ai??m. Vilniaus DailAi??s parod[A?] rAi??muose buvusios M. A?ilinsko kolekcijos parodos katalogo (turAi??jau jA?, bet iA?siunA?iau jA? ir jis A?uvo su visais daiktais) ai??i?? gal dar galima bAi??tA? gauti. Noriu atsekti, kiek ir kokie ten paveikslai yra. IA? vieno laiA?ko suA?inojau, kad M. A?ilinskas pasilaikAi?? 11 A. VeA?A?iAi??no drobiA?, nes jis buvo ai??zmenadA?erisai??? ir surengAi?? jam 1959 metais parodAi?? Berlyne. (VeA?A?iAi??nas turAi??jo tik 2 parodas ai??i?? abi tais paA?iais metais: kiek anksA?iau Villefranche-sur-mer ir 1959 m. birA?elio 1ai??i??18 d. Berlyne, kur buvo iA?statAi??s 38 aliej. tapybos ir 15 pieA?iniA?). Ai??domu, ar M. A?ilinskas atgabeno A? LietuvAi?? ir kAi?? iA? VeA?A?iAi??no pieA?iniA??

1976.IX.12

Su VeA?A?iAi??no ai??zpalikimuai??? tikrai buvo makabriA?kai. Idiotai jo draugai New Yorke buvo, atrodo, A?sitikinAi??, kad jo kambarys (ir dar vieA?buty!) bus uA?antspauduotas tol, kol neatvaA?iuos jo sesuo iA? Australijos (o jai taip ir galvoje tuoj pat lAi??kti A? New YorkAi??!). NepadAi??jo mano maldavimai, praA?ymai: nieko nelaukti, eiti tuoj A?iAi??rAi??ti A? vieA?butA?. Kai galA? gale vienas po dviejA? mAi??nesiA? iA?sirioglino, A?inoma, A?aukA?tai jau buvo po valgio. Ai??ita paroda Kaune, kurioje jAi??s matAi??te daugiau VeA?A?iAi??no darbA?, mane labai domina. Ar tai tie patys darbai, kurie buvo 1973 m. rodomi Vilniuje, ar kiti? Kiek darbA? Kaune rodoma? Kaip jie vadinasi? Kas tai ai??i?? tapybos, pieA?iniai? Ar nebuvo (nAi??ra) Kauno parodos katalogo? BAi??A?iau labai dAi??kingas, jei man paraA?ytumAi??te. Vienas draugas atsiuntAi?? man 5 VeA?A?iAi??no laiA?kus, raA?ytus jam 1959 metais iA? PrancAi??zijos, ai??zMetmenysai??? sutinka juos atspausdinti, bet praA?o paraA?yti A?vadAi?? prie jA?. (Ai??tai kodAi??l man tie Kaune rodomi VeA?A?iAi??no darbai taip labai rAi??pi.) LaiA?kuose VeA?A?iAi??nas kaip tik raA?o apie drobes, kurias turAi??jo palikti A?ilinskui (uA? suorganizavimAi?? jam parodos Berlyne 1959 m. birA?elio mAi??nesA?).

Gaila, kad anuomet, kai raA?Ai??te A?ilinskui, neuA?siminAi??te man. AA? esu tikras, kad, man tarpininkaujant, VeA?A?iAi??nas bAi??tA? jums mielai kAi?? nors atsiuntAi??s. Jis turAi??jo begales (A?domiA?) pieA?iniA?, kurie visi iA?tisai A?uvo (vienas kitas iA?likAi??s tik pas draugus, paA?A?stamus).

Tie, kurie laidojo, labai gerai A?inojo, kaip VeA?A?iAi??nas gyveno, tik jiems A?Ai??das buvo galvoje!

Kazys Janulis

2009.XII.31

Mano draugas, kartu ir klasAi??s draugas Kauno jAi??zuitA? gimnazijoje, menininkas ir architektas, padarAi?? virA?elius Nykos-NiliAi??no ai??zPraradimo simfonijomsai???, ai??zOrfAi??jaus medA?iuiai???, poezijos antologijai ai??zA?emeiai??? (1951 metais), Amerikoje (Floridoje) tapo ir pieA?ia abstraktiA?kai (visais klasiA?kais abstraktinio meno pagrindais; tuos pagrindus po Pirmojo pasaulinio karo teoretiA?kai nustatAi?? Vasilijus Kandinskis, kurio 1906ai??i??1910 m. paveikslA? technikAi?? A?sisavino po 1953 metA? ir Vytautas Kasiulis ParyA?iuje).

Mano draugas yra man atsiuntAi??s visAi?? savo spalvotA? darbA? kolekcijAi?? (darbA? formatas 50 x 40 cm) ai??i?? apie 40 darbA?, ir iA? tA? darbA? bAi??tA? galima Lietuvoje parodAi?? [surengti].
Ar Edvidui
[A?ukui] nebAi??tA? A?domu Kazio Janulio (gimusio 1922 m.) darbA? pamatyti?

A. Nyka-NiliAi??nas, ai??zPraradimo simfonijos: poezija / Iliustr. Kazys Janulis. TA?bingenas: ai??zPatriaai???, 1946, 128 p.

A. Nyka-NiliAi??nas, ai??zOrfAi??jaus medisai???, 1953.

K. Janulis paraA?Ai?? straipsnA? ai??zMirtis ir kitos mintys: Albertui VeA?A?iAi??nui (1921.I.31ai??i??1976.III.15) prisimintiai???, Metmenys, 1976, kn. 32, p. 177ai??i??185.

L i e t u v i a iAi?? d a i l i n i n k a iAi?? A u s t r a l i j o j e

1975.X.24

<...> M. yra tas pats MeA?kelAi?? [Vladas MeA?kAi??nas], su kuriuo 1946ai??i??1949 m. buvome kartu Stuttgarte pabaltieA?iA? studentA? bendrabuty. Jis ir tada buvo ai??znervingasai??? ir A?mogA? pieA?ti gerai mokAi??jo. SimpatijA? jis pas niekAi?? neturAi??jo, ir A?itas nelabai linksmas bAi??do bruoA?as Australijoje ai??ziA?augo iki debesA?ai??? [iki didelio konflikto]. [LeonAi??] UrbonAi?? labai gerai paA?A?stu, nes Stuttgarte ne tik gyvenome tam paA?iam bendrabuty, bet jis trumpai studijavo meno akademijoje, kai ir aA? joje buvau. [GenovaitAi??] KazokienAi?? [australietAi?? menotyrininkAi?? ir kolekcininkAi??] viskAi?? pervertina, pervertina ji ir UrbonAi??, apie kurA? geriausiai gal bAi??tA? galima pasakyti, kad jis kaimo bernas (su muA?ikiA?kais aspektais, kurie kai kurias vienuoles ar labai pasimetusias esybes ir galAi??tA? fascionuoti). Jam netrAi??ksta kaimietiA?ko apsukrumo plaktis skystuose tautieA?iA? vandenyse (kAi?? rodo jo gastrolAi??s Amerikoje ir Kanadoje ir jo mandrai skysti raA?inAi??jimai laikraA?A?iuose).

TeisutA? Z[ikarAi??] ir JomantAi?? paA?A?stu. KazokienAi?? pamirA?o paminAi??ti vilnietA? Vyt. SimankeviA?iA?, kuris neabejotinai buvo labai gabus vyras (grafikas, pieA?Ai??jas; deja, nieko neteko rimtesnio pamatyti, kai jis nusidangino Australijon ai??i?? per tolimas gal tas kraA?tas…).