Apsisprendimo ir ryA?to A?mogus

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Atsiminimai. DienoraA?A?iai. LaiA?kai
AUTORIUS:Ai??Algimantas Baltakis

DATA: 2013-02

Apsisprendimo ir ryA?to A?mogus

Algimantas Baltakis

Keli A?trichai Vandos ZaborskaitAi??s portretui

Minint MeilAi??s LukA?ienAi??s aA?tuoniasdeA?imtmetA?, Vanda ZaborskaitAi?? pasveikino savo kolegAi?? ir bendraA?ygAi?? straipsniu ai??zApsisprendimo ir ryA?to A?mogusai??? (ai??zDialogasai???, 1993 08 20). Man regis, tokia biA?iulAi??s charakteristika taikliai apibAi??dina ir jAi?? paA?iAi??.

Kai Vanda ZaborskaitAi?? tvirtina: ai??zMeilAi?? LukA?ienAi?? ai??i?? labai plastiA?kas, labai dinamiA?kas A?mogus, greitai ir taikliai reaguojantis A? kintanA?ias situacijas, bet drauge iA?laikantis nelAi??A?inAi??janA?iAi?? ir nenutrAi??kstanA?iAi?? pagrindinAi?? gyvenimo linijAi??, esmingAi?? poA?iAi??rA? ir nuostatA? kryptA?ai???1, ai??i?? argi jinai neraA?o ir apie save?

Likimas lAi??mAi??, kad abi A?ios taurios mokslininkAi??s ir pedagogAi??s mums, 1949ai??i?? 1954 metA? laidos Vilniaus universiteto lituanistams, tais sunkiais laikais stengAi??si suteikti ne tik mokslo A?iniA?, bet ir A?diegti vidinA? A?sipareigojimAi?? neperA?engti ribos, uA? kurios prasideda A?mogiA?kA? ir tautiniA? vertybiA? iA?siA?adAi??jimas.

Kurso biA?iulis poetas Alfonsas Maldonis yra teigAi??s: ai??zMes gavome bAi??tinA? lituanistui pagrindA? iA? senA?jA? dAi??stytojA? ai??i?? V. MykolaiA?io-Putino, J. BalA?ikonio, J. LebedA?io, M. LukA?ienAi??s, V. ZaborskaitAi??s ir kitA?ai???2. BAi??tent A?ie mokslininkai ir pedagogai visais A?manomais bAi??dais puoselAi??jo lietuviA? literatAi??ros mokslo tAi??stinumAi??, savo pavyzdA?iu rodAi??, kad ir nelaisvAi??je A?manoma likti laisvam.

Tikiuosi, apie Vandos ZaborskaitAi??s pedagoginAi?? veiklAi??, apie garsiAi??jAi?? Vilniaus universiteto LietuviA? literatAi??ros katedros bylAi?? paraA?ys kiti memuaristai, A?vykius stebAi??jAi?? iA? arA?iau. NeA?adu kalbAi??ti ir apie laikotarpA?, kai redagavau ai??zPergalAi??sai??? A?urnalAi??, kuriame A?A?ymioji literatAi??ros tyrinAi??toja yra skelbusi nemaA?ai savo darbA?.

Mane domina vAi??lesni laikai.

Vartydamas savo dienoraA?A?ius, kuriuos pradAi??jau reguliariai raA?yti 1990-A?jA? gale, jau iA?Ai??jAi??s A? pensijAi??, ir teberaA?au iki A?iol, uA?tikau nemaA?ai liudijimA? apie A?vairiapusAi?? Vandos ZaborskaitAi??s veiklAi?? jau NepriklausomybAi?? atgavusioje Lietuvoje, kai ji, MeilAi??s LukA?ienAi??s pakviesta, A?sikinkAi?? A? sunkiai riedantA? A?vietimo reformos veA?imAi??. KAi?? A?ioms veiklioms ir sAi??A?iningoms moterims tada teko patirti, geriausiai atspindi dienoraA?A?io A?raA?ai, daryti 1991 metais.

Sakoma: tikrasis A?mogaus veidas ryA?kiausiai atsiskleidA?ia politiniA?, ekonominiA? sukrAi??timA?, dideliA? pervartA? laikotarpiu. BAi??tent toks laikotarpis ir A?iuose dienoraA?A?io iA?raA?uose.

SituacijAi??, kurioje kartais atsidurdavo Vanda ZaborskaitAi?? ir jos aplinkos A?monAi??s, autentiA?kiausiai paaiA?kins iA?traukAi??lAi?? iA? jau cituoto straipsnio apie MeilAi?? LukA?ienAi??: ai??zKartAi?? ji prasitarAi??, jog dabar daug sunkiau negu tada, kai prieA?intasi svetimai, nepripaA?A?stamai, niekinamai Sistemai. Dabar slegia didelAi??, sunki atsakomybAi?? uA? viskAi??, kas dedasi savo valstybAi??je, su kuria tu identifikuojiesi. Tai tavo valstybAi??, ir jautiesi atsakinga uA? A?ia vykstanA?ius blogus, gAi??dingus, skandalingus dalykus, jautiesi kalta, kad negali pakeisti to, ko nepriimi. Kadaise nesunku buvo jaustis pasmerktai ir atmestai, nes smerkAi?? svetimi svetimos ideologijos vardu, o sava visuomenAi?? rAi??mAi?? ir palaikAi??. UA?tat dabar skaudina daA?nas savos visuomenAi??s nenoras daug kAi?? matyti ir girdAi??ti, daA?na neA?manomybAi?? bAi??ti iA?girstamai??? (p. 408).

Dar keletas A?A?angos A?odA?iA? apie toliau pateikiamAi?? dienoraA?A?iA? publikacijAi??.

DienoraA?A?iuose sunku iA?vengti asmeniA?kumo, subjektyvaus poA?iAi??rio, kasdienybAi??s krislA?. Tokia jau A?io A?anro prigimtis. UA?tat juose geriau nei prisiminimuose iA?saugomas autentiA?kumas, laiko dvasia. TodAi??l bAi??kite man atlaidAi??s, jei, laukdami susitikimo su Vanda Zaborskaite, turAi??site ilgiau ar trumpiau bendrauti su manim ir mano artimiausiais biA?iuliais, su kitais plunksnos broliais. Kai kam iA? jA?, tarkim, Justinui MarcinkeviA?iui, pati VandutAi?? yra skyrusi daug dAi??mesio, apie jA? raA?iusi. Netgi galAi??A?iau visAi?? A?iAi?? publikacijAi?? pavadinti ir taip: ai??zVanda ZaborskaitAi?? ir Justinas MarcinkeviA?ius didA?iA?jA? pervartA? laikotarpiuai???.

Ir paskutinAi?? pastabAi??lAi??.

PraAi??jus dvideA?imA?iai metA? net ir valstybAi??s paslaptys gali bAi??ti pavieA?inamos, o A?ia ai??i?? margo poetA? cecho kasdieniA?ki nutikimaiai??i??

Tad atsiverskime dienoraA?tA?.

1991 m. balandA?io 27 d., A?eA?tadienis

VakarykA?A?iame ai??zLietuvos aideai??? perskaiA?iau Gedimino RadzeviA?iaus straipsnA? ai??zAr A?aukA?tas medaus pagardina deguto statinAi???ai??? (kalbama apie kAi??rybinio jaunimo katalikiA?kAi?? bendrijAi?? ai??zAtA?alynasai???). RaA?iny labai A?domiai suformuluota politinAi?? nuostata: ai??zLiaudies patarlAi?? sako, kad A?aukA?tas deguto statinAi?? medaus pagadina. O mes norime keliais A?aukA?teliais medaus statinAi?? deguto pagardinti. Tie patys valdininkai kAi??rAi?? socialistinAi?? visuomenAi??, tie patys mokytojai mokAi?? komunistinio gyvenimo ai??ztiesA?ai???, o A?iandien kalba apie tautinAi?? mokyklAi?? ir kultAi??rAi??. Nesvarbu, kas kAi?? kurtA?, svarbu, kad kurtA? toliau, svarbiausia, kad tie patysai??i??ai???

Autoriaus retorinA? pasakymAi?? ai??ztie patys valdininkaiai???, ai??ztie patys mokytojaiai??? natAi??raliai galAi??tume papildyti dar fundamentalesnAi??mis kategorijomis ir pasakyti: tie patys A?emdirbiai, tie patys darbininkai, pagaliau ai??i?? ta pati lietuviA? tauta gyveno socializmo sAi??lygomis, tad gal ir jAi?? reikia dAi??l tos nelaimAi??s nuraA?yti?

Kol mes nesuprasime, kad tie patys A?monAi??s, kurie gyveno vakar Lietuvoje, ir dabar turi gyventi, tol vyks tos arA?ios tarpusavio rietenos, kurios be galo naudingos tikriesiems mAi??sA? NepriklausomybAi??s prieA?ams.

1991 m. balandA?io 29 d., pirmadienis

ParaA?iau nedidelA? straipsnelA? apie G. RadzeviA?iaus raA?inA? ai??zLietuvos aideai???. NorAi??jau iA? pradA?iA? duoti ai??zLietuvos rytuiai???, bet jie atsisakAi?? mano darbelio, nes nenorA? tiesioginAi??s polemikos su valstybAi??s laikraA?A?iu. UA?tat Algimantas A?ekuolis priAi??mAi?? noriai A? artimiausiAi?? ai??zGimtojo kraA?toai??? numerA?, tik pavadinimAi?? pasiAi??lAi?? sutrumpinti. Buvo ai??zKai tauta talpinama statinAi??jeai???. Liko ai??zTauta statinAi??jeai???.

Vakar sAi??dAi??jau valandAi??lAi?? pas JustinAi??. Netgi jei nieko nekalbam, jis mane ramina, gal jo toks biolaukas ai??i?? man tinkamas. UA?tat ir biA?iuliaujamAi??s. Nesuprantu, kokios ai??znaudosai??? duodu jam. Gal kad kartais iA?judinu, atneA?u vienAi?? kitAi?? naujienAi?? iA? plunksnos broliA? gyvenimAi??lio?..

Naujiena: pradAi??jau vaikA?A?ioti pas VytautAi?? Sirijos GirAi?? A?aisti A?achmatais. Neturiu kito kompaniono. Su senuoju savo partneriu Vytautu Rudoku nebeA?aidA?iu, jis ir A?achmatA? neturi namie. O su RamAi??nu Klimu, kitu savo nuolatiniu partneriu, irgi vis reA?iau besusiremiu. Mat A?achmatA? partija su juo kartais pasibaigia ideologiniu ginA?u: RamAi??nas dabar itin tautiA?kai nusiteikAi??s, ditirambus gieda A?iandienei valdA?iai. O aA? ai??i?? amA?inas opozicionierius. Ir dar toks: kalbAi??damas su ai??zkairiuojuai??? ai??i?? deA?inAi??ju, o su ai??zdeA?iniuojuai??? ai??i?? kairAi??ju. Gal tokia ginA?A? dialektika?

Alfa juokiasi: tau, sako, ar A?iaip, ar taip, bus blogai, ir vieni, ir kiti tavim nepatenkinti. TavAi??s, sako, laukia niAi??ri ateitis, neaprAi??pinta senatvAi??ai??i??

Vakar per televizijAi?? A?iAi??rAi??jau laidAi?? ir klausiau Vandos ZaborskaitAi??s pokalbio su Viktorija Daujotyte. Gaila, praA?iopsojau pokalbio pradA?iAi??. Bet tai, kAi?? girdAi??jau, paliko malonA? A?spAi??dA?. V. ZaborskaitAi?? ai??i?? tikrai savarankiA?kas, tvirtas A?mogus, visais laikais dorai tarnaujantis lietuviA? kultAi??rai, o tuo paA?iu ai??i?? ir visai tautai. nepabijojo ateiti ir A? LAFai??i??o konferencijAi??, net kalbAi?? pasakAi??. Ji universitete buvo mano dAi??stytojaai??i??

IA? tiesA? jos karta ai??i?? V. MaA?ernis, A. Nyka-NiliAi??nas, PranAi?? ir Gediminas JokimaiA?iai (gal dar ir K. BradAi??nas ar net H. Radauskas?) ai??i?? labai kAi??rybinga ir tikrai A?iuolaikiA?ka, moderni ir mAi??stymu, ir kAi??ryba. O VandutAi?? ai??i?? lyg savotiA?kas tiltas tarp minAi??tA? A?moniA? ir mano kartos bei jaunesniA? kolegA?. Ir niekad negirdAi??jau, kad Vanda A?A?eistA? A?mogA?, jo orumAi??, netgi tada, kai jos asmeninAi??s nuoskaudos ir galAi??tA? suteikti jai teisAi?? aA?tresniam A?odA?iui.

Gal A?ia ir yra gyva tikrosios krikA?A?ioniA?kosios kultAi??ros apraiA?ka?

Ai??ovAi?? mintis: gal ir mes, kairesniA? paA?iAi??rA? demokratai, per daug kategoriA?kai sprendA?iam apie A?iandieninio parlamento ar vyriausybAi??s darbus? Ar mes, kritikuodami deA?iniuosius, turime aiA?kiAi?? savo veiksmA? programAi??? Dabar tokia mada: rAi??pi ne tiek pati problema, kiek proga suniekinti oponentAi??. Ir A?iAi?? nuodAi??mAi?? turi tiek vieni, tiek kiti, o gal ir treti. Taip ir gilAi??ja visuomenAi??s skaldymasis (A?ia dar ne pati didA?iausia blogybAi??), o svarbiausia ai??i?? tolsta galimybAi?? protingam kompromisui, be kurio mAi??sA? deformuota visuomenAi?? niekados nepradAi??s normalaus demokratinio gyvenimo.

1991 m. balandA?io 30 d., antradienis

ai??zTiesojai??? iA?spausdintas Lietuvos inteligentijos kreipimasis A? TSRS prezidentAi??, kurA? ir aA? pasiraA?iau. Reikalaujame grAi??A?inti respublikai uA?grobtus Spaudos rAi??mus ir televizijos kompleksAi??.

MAi??sA? inteligentijAi?? A?iomis dienomis jaudina dar viena bjauri akcija, nukreipta prieA? M. LukA?ienAi??, V. ZaborskaitAi??, L. AbraitytAi??, V. DaujotytAi?? ai??i?? visas jas gerai paA?A?stu, tai garsios mAi??sA? ai??zPergalAi??sai??? autorAi??s. PrieA? jas jaunalietuviai kabina mieste lapelius (kaip kinA? dadzibao), kuriuose puolamos A?vietimo reformos rengAi??jos. Tai lyg ir tAi??sinys to chunveibinizmo, kurA? neseniai stebAi??jome RaA?ytojA? klube, kai susitikom su KultAi??ros ir A?vietimo ministerijos A?monAi??mis.

Apie A?iuos dalykus kalbAi??jomAi??s su Justinu ir Genute. Ji mane bara: sako, kodAi??l kalbi tik privaA?iai, kodAi??l neini A? vieA?umAi??, negini mAi??sA? A?auniA?jA? inteligenA?iA?? Manau, kol kas joms dar uA?tenka gynAi??jA?. ai??zRespublikojai??? jas uA?stojo Krescencijus StoA?kus, simpatiA?kas filosofas, dabar jau irgi ai??ztrefnasai??? A?mogusai??i??

1991 m. geguA?Ai??s 27 d., pirmadienis

Vakar pasibaigAi?? Poezijos pavasario renginiai. Dalyvavau protesto akcijoje, surengtoje prie uA?grobto Televizijos ir radijo komiteto pastato ai??i?? tokia buvo PP pradA?ia. Ten perskaiA?iau ai??zJuodAi?? sniegAi??ai???ai??i??

Ai?? KaunAi?? nevaA?iavau. Nusibodo ai??i?? ten beveik kasmet per PP lankiausi. Ai??iemet laureatu tapo Jonas StrielkAi??nas (net nustebau, kad jis iki A?iol to Ai??A?uolA? vainiko nebuvo pelnAi??s). IA? kvietimo A?klijuoju lapelA? su visA? metA? laureatais.

[TAi?? sAi??raA?Ai?? pradeda Justinas MarcinkeviA?ius, laureatu tapAi??s 1965, aA? ai??i?? antras, 1966; sAi??raA?Ai?? baigia Bernardas BrazdA?ionis, 1989, ir GraA?ina CieA?kaitAi??, 1990.]

SuskaiA?iavau: viso labo 27 laureatai, tiek ir PP renginiA?. Taigi bepavasariaujant ir prabAi??go beveik visas gyvenimas. Kai man dAi??jo Ai??A?uolA? vainikAi??, buvau trisdeA?imt A?eA?eriA?. Ai??iandien man jau A?eA?iasdeA?imt vieni.

Ai??eA?tadienA? su grupe (vokietis Alfredas Franckaitis, estas Reinas Raudas, abu puikiai kalba lietuviA?kai, Antanas A. Jonynas, Daina PranckietytAi??, Vladas BraziAi??nas bei Jurgis KunA?inas plius dailininkas Rimantas DichaviA?ius ir dar kaA?koks jaunas fotografas) vykome A? Zarasus.

Pirmasis vakaras ai??i?? Senadvaryje, prie Fausto KirA?os gimtojo namo. Jame dabar A?sikAi??rAi??s Arvydas KaA?dailis, kadaise iliustravAi??s mano ai??zDedikacijasai???. Jis ir iA?saugojo nuo sunykimo poeto, gimusio lygiai prieA? 100 metA?, sodybAi??, pastatAi?? (atnaujino) kryA?iA?, kurA? paA?ventino labai simpatiA?kas jaunas AntalieptAi??s klebonAi??lis, su juo maloniai pasikalbAi??jau, bet pavardAi?? uA?mirA?au.

A?ia radom ir VandAi?? ZaborskaitAi??, profesorAi?? A?sikAi??rusi visai greta. O Senadvaris ai??i?? labai vaizdinga vieta, apaA?ioje ai??i?? JAi??A?into eA?eras (dabar ai??i?? AntalieptAi??s marios). Tik kelias nuo AntalieptAi??s (per PurvynAi??s kaimAi??) labai prastas, man gerai paA?A?stamos vietovAi??s, iki A?ertaukos gal 4 kilometrai. O pas ZaborskaitAi?? ir jos vyrAi?? RimantAi?? VAi??brAi?? vieA?Ai??jo ir dar vienas simpatiA?kas profesorius Juozas Girdzijauskas su A?mona Irena (nuo neatmenamA? laikA? dirbanA?ia LietuviA? literatAi??ros katedroje laborante).

Be abejo ai??i?? turiningiausiai apie ai??zPiligrimA?ai???, ai??zPelenA?ai??? autoriA? kalbAi??jo VandutAi??, su kuria pastaraisiais metais itin suartAi??jau. Ne todAi??l, kad daA?niau susitinkam ai??i?? mAi??sA? paA?iAi??ros dabar suartAi??jo. TiesAi?? sakant, niekad jos labai tolimos nebuvo. ProfesorAi?? ir vAi??l puolama, dabar jau deA?iniA?jA? davatkA?.

O F. KirA?ai teko keista lemtis: jA? lyg ir temdAi?? kiti poetai, nors buvo iA? tikrA?jA? rimta figAi??ra mAi??sA? Parnase.

Vakarop vyko susitikimas su ZarasA? visuomene rajono bibliotekoje. Jaukus, kamerinis vakaras. Beje, A?ia surizikavau ir perskaiA?iau gan painA?, kAi?? tik iA?keptAi?? dalykAi??lA? ai??zKriminalinAi?? StrazdiA?kio elegijAi??ai???. Ir nustebau, kad publika jA? labai A?iltai sutiko. KAi??rinAi??lA? nesidrovAi??jau ir pakomentuoti. PaaiA?kinau, kad elegijAi?? ai??zpagimdAi??ai??? trys ai??zfaktaiai???: 1) pernykA?tAi?? kelionAi?? su MarcinkeviA?iais A? StrazdiA?kA?; 2) tai, kad A?iuo metu raA?au ir niekaip negaliu paraA?yti straipsnio apie V. P. BloA?Ai??s ai??zNoktiurnusai??? (todAi??l santrumpa V. P. B., galima bAi??tA? raA?yti ir V(K.)P. B.); 3) kad man neduoda ramybAi??s Sauliaus, sAi??naus, vieA?nagAi?? Amerikoje; tai paaiA?kina ai??zkirmAi??lytAi??sai??? iA?ropojimAi?? anoje obuolio pusAi??je.

Baigiamajame PP vakare, kuris sekmadienA? vyko JonA? baA?nyA?ioje, nedalyvavau (nors ir siAi??liausi, tik, A?inoma, nelabai A?kyriai). UA?tat per televizijAi?? girdAi??jau, kaip Sigitas Geda gal 25 minutes skaitAi?? keistAi?? tekstAi??…

Vis dAi??lto nuAi??jau A? RaA?ytojA? sAi??jungAi?? po vakaro ai??i?? ten vyko PP renginio dalyviA? pasibuvimas, atsisveikinimo vakaronAi??. Gaila, beveik nieko iA? sveA?iA? nepaA?inojau, nebuvo progos pabendrauti. O ir su mAi??sA? jaunaisiais taipogi esu menkai paA?A?stamas. TodAi??l jauA?iausi (pirmAi?? kartAi?? tokiame renginyje) gan vieniA?as, niekam nereikalingas. NuotaikAi?? praskaidrino Bernardas BrazdA?ionis, mane A?irdingai apkabindamas, vardeliu pavadindamas. SakAi??, dar norA?s su manim ir mano bendraamA?iais susitikti intymesnAi??je aplinkoje. Pabendravom ir su ai??zamerikonkaai??? BeatriA?e Vasare, su kuria pernai susipaA?inau Nidoje, ir su Eduardu Cinzu, mano dAi??dAi??s Juozo Zarankos, profesoriavusio Bogotos universitete, artimu biA?iuliu iA? Belgijos laikA?.

O Vytautas BloA?Ai?? pagyrAi?? mano publikacijAi?? ai??zLitmenyai???, tik labai savotiA?kai: ai??zGeriausia publikacija laikraA?tyje. AA? visad sakiau, kad tu geresnis poetas uA? JustinAi??.ai??? Senos pabodusios giesmelAi??s, jau seniai mus vis bando suprieA?inti ai??i?? vienAi?? girdami, kitAi?? peikdamiai??i?? Vytui, paakintas jo pagyros, perskaiA?iau ir jau minAi??tAi?? ai??zStrazdiA?kio elegijAi??ai???. BloA?Ai?? jAi?? iA?gyrAi?? su dar didesniu entuziazmu.

Negi aA? ir pats pradAi??siu manyti, kad vAi??l verta rimtai kabintis A? poezijos skvernAi??? BiA?iuliams mAi??gstu sakyti: paskutinA? sykA? iA? tikrA?jA? raA?iau 1977 metais Zarasuose, kai sAi??dAi??jau prie ai??zStrazdiA?kio elegijA?ai???, o dabar ai??i?? tik raA?inAi??ju, o ne raA?au. RaA?ymas ai??i?? kai jis tave visAi?? suAi??da, kai nieko kita neA?inai ir nenori A?inoti. Tokiam uA?siAi??mimui reikia arklio sveikatos. O aA? dabar vis labiau baigiu iA?klerti. Netgi tokia kelionAi?? A? Zarasus mane gerokai iA?derino…

1991 m. birA?elio 8 d., A?eA?tadienis

Vakar su Sigita lankAi??mAi??s Kaune, tvarkAi??m reikalus…

IA? sesers NijolAi??s suA?inojau, kad, regis, 6 d. televizijos laidoje ai??zKrantasai??? buvo bjauriai uA?pultas Justinas. Ai??iandien ai??zTiesojeai??? pasirodAi?? tokia Domo Ai??niuko replika:

ai??zKeturiese prieA? poetAi??

UA?vakar tautinAi??s televizijos programA? direktorius P. Morkus ir politiniA? laidA? vyr. redaktorius V. MatuleviA?ius, pasitelkAi?? A? pagalbAi?? TomAi?? VenclovAi?? ir AleksandrAi?? Ai??tromAi??, ai??zdemaskavoai??? JustinAi?? MarcinkeviA?iA?, neva pagal saugumo uA?sakymAi?? paraA?iusA? apysakAi?? ai??zPuA?is, kuri juokAi??siai???. A?inos ai??zMindaugoai???, ai??zKatedrosai??? ir ai??zMaA?vydoai??? autorius, kaip pasiraA?inAi??ti pareiA?kimus dAi??l Seimo suA?aukimo, sakyti kritiA?kas kalbas AT pirmininko akivaizdoje ar neraA?yti straipsniA? ai??zLietuvos aiduiai???!

Pereiti teisuolio batais per poeto krAi??tinAi??, kai to reikalauja konjunktAi??ra, manau, yra gAi??dingiau, negu totalitarizmo metais A?engti kompromisinA? A?ingsnA?, kurA?, beje, dar reikia A?rodyti.

Kad ir kokA? pasitenkinimAi?? jaustA? prokuroriA?ko vakaro ai??zNeringosai??? kavinAi??je dalyviai, Justinas MarcinkeviA?ius Lietuvos dvasinei rezistencijai yra davAi??s kur kas daugiau negu jie visi keturi daug kartA? padauginti. Tad galima tik pritarti tos paA?ios televizijos vedAi??jui D. LukoA?eviA?iui, kad tai, ko gero, ir Mocartoai??i??Saljerio komplekso temaai??i?? (A?inoma, uA? A?iAi?? replikAi?? D. LukoA?eviA?iaus gali laukti TSRS INT (TSN) vedanA?iA?jA? likimas.)

ManyA?iau, TV A?iAi??rovA? akyse doros egzaminAi?? iA?laikAi?? kritikas Vytautas Kubilius, suvokiAi??s tiek savo kartos inteligentijos gyvenimo bei kAi??rybos tragizmAi??, tiek B. Pasternako ar A. SolA?enicyno pasmerkimo stiliaus menkystAi??.

Iki A?iol vieni kitus purvais drabstAi?? politikai. Atrodo, ateina metas ir intelektualams. Tik kaip, A?itaip apsidrabstAi??, A?iAi??rAi??sime vieni kitiems A? akis? Kaip A?iAi??rAi??s A? mus pasaulis?ai???

Taigi tAi??siama mAi??sA? garbingA? A?moniA? kompromitacija, prasidAi??jusi V. MykolaiA?io-Putino ai??zkolaboravimoai??? svarstymu. Beje, iA? Janinos A?Ai??kaitAi??s (V. Kubiliaus A?monos, pats jisai iA?vykAi??s A? Ai??arnelAi?? paminAi??ti V. MaA?ernio 70-meA?io) suA?inojau A?iokiA? tokiA? laidos rengimo smulkmenA?. Pasirodo, nei V. Kubilius, nei K. Saja neA?inojo, kad bus parodytas vaizdo A?raA?as, kur Aleksandras Ai??tromas su Tomu Venclova ai??zdemaskavoai??? JustAi??. O A. Ai??tromas, kurA? paA?A?stu, esAi?? paraA?Ai??s kaA?kokius prisiminimus, kur, sako, ir aA? esu minimas. Girdi, saugumietis A. Sprindis ai??zmedA?iagAi??ai??? apie mAi??sA? jaunuosius disidentus pirmiausia pasiAi??lAi??s man, bet aA? ai??zneturAi??jAi??s laikoai??? ai??i?? gAi??rAi??sai??i?? O tada jau pasiAi??lAi?? Justui. AiA?ku, tai absoliutus prasimanymas. Jei A. Sprindis man kAi?? nors bAi??tA? siAi??lAi??s, tikrai prisiminA?iau, nes visa, kas susijAi?? su A?ia A?staiga, gerai, tiesiog liguistai prisimenu. O kad Justas savo apysakai panaudojo ir Tomo istorijAi?? ai??i?? tai teisybAi??. Bet Tomo istorija nebuvo jokia paslaptis, apie jAi?? kalbAi??ta netgi jaunA?jA? raA?ytojA? sekcijoje. O ir ta apysaka paraA?yta, regis, 1961 m., taigi prieA? 30 metA?! Beje, kiek dar kitA? tos apysakos ai??zprototipA?ai??? atsiA?aukAi??ai??i??

Seniai A?inau, kad Tomas ai??znevirA?kinaai??? Justino. AA?iAi?? Dievui, Justinas gan ramiai reagavo A? A?A? akibrokA?tAi??. SakAi??, paraA?ysiAi??s atsakymAi??.

1991 m. birA?elio 14 d., penktadienis

Lygiai prieA? 50 metA? LietuvAi?? apskriejo baisi A?inia: A?mones veA?a A? SibirAi??! Netgi tiems, kurie dar nesuprato anA? dienA? prasmAi??s, atsivAi??rAi?? akys: A?tai tikroji Stalino saulAi??! Ji juoda! O man, vienuolikos metA? berniukui, amA?inai atminty iA?liko sunkveA?imiA? Ai??A?imas nakA?ia ai??i?? pagrindinis anA? dienA? garso motyvas. Paskui raA?iau: ai??zA?A?ia maA?inos pernakt.ai??? Tai vis apie tAi?? 1941-A?jA? birA?elA?. Vien tik nekaltA? A?moniA? trAi??mimai ai??i?? pakankamas pagrindas pasmerkti socialistinAi?? sistemAi??, pasakyti jai ai??i?? ne! Deja, iA? tautos atminties visaip buvo bandoma iA?stumti A?A? Pragaro A?vaizdA?. Ir mes iA?tisus deA?imtmeA?ius gyvenom, lyg stalinizmas nebAi??tA? padarAi??s tA? baisiA? nusikaltimA?.

RytAi?? per radijAi?? dainavo Antanas KuA?ingis. Tarp kitA? dainA? ai??i?? ir mano bei A. BraA?insko ai??zUgnelAi??ai???. Jis vienintelis, po Virgilijaus Noreikos, drA?so jAi?? dainuoti, nebijodamas ai??zkonkurencijosai???. Kitomis progomis dar dainuoja ir mano ai??zDaktarusai??? (neA?inau kompozitoriaus pavardAi??s, gal tas pats A. BraA?inskas?).

Su A. KuA?ingiu susipaA?inau pas kitAi?? garsA? AntanAi?? ai??i?? MiA?kinA?. Ne sykA? A?ia teko su juo susitikti, ypaA? per A. MiA?kinio A?eimos A?ventes. Smagu buvo A?iA? dviejA? antanA? draugijoje: abu tikri dA?entelmenai, jausmingi, bet nesentimentalAi??s, paA?aipAi??s, bet ir tolerantiA?ki kitam A?mogui (jei tik jis ai??i?? ne koks niekA?elis)…

Abu Antanai baigAi?? Sibiro akademijAi??, A?ia iA?moko tokiA? dalykA?, kokiA? mes, ai??zlaisviejiai???, tik pavydAi??ti galAi??jome: jie paA?ino visAi?? A?mogaus didybAi?? ir visAi?? siaubAi??, todAi??l galAi??jo bAi??ti objektyvAi??s mAi??sA?, ai??zprisitaikAi??liA?ai???, teisAi??jai. Niekados neiA?girdau iA? A. MiA?kinio (kaip ir iA? A. KuA?ingio) prokuroriA?ko kitA? A?moniA? pasmerkimo, tik visados jauA?iau jA? moralinA? imperatyvAi??. Tokie A?monAi??s, kaip A?iedu senieji inteligentai, aplink save skleidAi?? doros spindulius (gal A. MiA?kinis ir pasiA?aipytA? iA? tokio davatkiA?ko pasakymo, bet dabar nerandu geresnio A?odA?io).

Taigi A?iAi?? gedulo dienAi?? visA? pirma prisiminiau tuos Lietuvos A?mones, kurie ir Sibire liko A?monAi??mis, ir grA?A?Ai?? mokAi??jo iA?likti orAi??s. Kaip tokiA? A?moniA? dabar mums stinga! BAi??tent jie galAi??tA? geriau cementuoti susiskaldA?iusiAi?? mAi??sA? LietuvAi??.

1991 m. birA?elio 30 d., sekmadienis

Vakar dalyvavau respublikinAi??je Lietuvos Ateities Forumo konferencijoje. Dalyvavau, nes pakvietAi?? (kiti niekad nekvieA?ia!). Ai??A? kartAi?? dalyvavo tik A?eA?i raA?ytojai. Matyt, iA?sigando sprogdinimA? ir kitokiA? ekscesA?, o dar labiau ai??i?? deA?iniA?jA? spaudimo. SAi??dAi??jom greta su senu biA?iuliu Jonu Gricium, kartais pasiA?aipydami iA? savAi??s ir kitA?. Ai??A? sykA? salAi?? buvo nepilna ir vis tuA?tAi??jo. Ir aA? iA?Ai??jau anksA?iau, nes turAi??jau eiti A? kurso draugAi??s DanutAi??s M. A?eA?iasdeA?imtmetA?…

PenktadienA? per televizijAi?? (ai??zKrantoai??? laidoje) buvo perskaitytas Justino atsakymas Tomui Venclovai, Aleksandrui Ai??tromui ir kitiems ai??zoponentamsai???. Atsakymas orus, kaip ir tinka Justinui. Galgi aprims svetimA?jA? nuodAi??miA? ieA?kotojai? Vargu bauai??i??

1991 m. liepos 5 d., penktadienis

Ai??iAi??nakt niekaip negalAi??jau uA?migti. RamybAi??s nedavAi?? A?lykA?tus pokalbis, kurA? ai??zsuorganizavoai??? Saulius Ai??altenis savo ai??zAtAi??nuoseai???.

Jei bAi??tA? devynioliktas amA?ius, uA? tokiAi?? A?lykA?tynAi?? jA? iA?kviesA?iau dvikovon.

Mes, mano karta, A? literatAi??rAi??, aA?iAi?? Dievui, atAi??jom ne tada, kai raA?ytojus sodino, o kai juos iA?leido iA? kalAi??jimA?. Ir todAi??l mums teko dalyvauti jau kitokio pobAi??dA?io ai??zliteratAi??riniuose A?aidimuoseai???, kuriuos A?iandien galima iA?juokti arba pasmerkti, jei kam to labai reikia. TaA?iau netgi blogiausiose situacijose su raA?ytojais nebuvo taip elgiamasi, kaip pasielgAi?? T. Venclova, A. Ai??tromas, S. Ai??altenis ai??i?? jie pasikAi??sino A? du A?ventus daiktus: raA?ytojo garbAi?? ir jo talentAi??. AnksA?iau kibdavo prie pasaulAi??A?iAi??ros dalykA? ir pan., o dabarai??i??

NorAi??jau vaA?iuoti pas AlfAi?? A? LinmarkA?, bet iA? jo dukters suA?inojau, kad A?iandien jis turAi??tA? grA?A?ti. DAi??l tA? ai??zAtAi??nA?ai??? kaA?kAi?? bAi??tina daryti. kalbAi??jau su V. Martinkum, V. Sventicku, E. MatuzeviA?ium. Labai maloniai nustebino Judita VaiA?iAi??naitAi?? ai??i?? ji palaiko JustAi??. Taip elgtis turAi??tA? visi padorAi??s raA?ytojai. Dabar baigAi??si totalios prievartos metas, mes patys galim pasirinkti Ai??jimusai??i??

Ai??segu ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nusai???.

ai??i??Justas pakvietAi?? pasivaikA?A?ioti po VarnA? kalnAi??. Ai??sikalbAi??jom. Niekad dar nemaA?iau Justo tokio sutrikusio. Sako, ir gyventi nesinori. AA? jA? raminau kaip sugebAi??jau.

PradAi??jau raA?yti laiA?kAi?? S. Ai??alteniui (o gal kokiam laikraA?A?iui straipsnA??).

1991 m. liepos 13 d., A?eA?tadienis

Ai??iandien ai??zTiesojeai??? iA?spausdintas mano atviras laiA?kas Sauliui Ai??alteniui ai??zPuA?is, kuri nebesijuokiaai???. RaA?au ne tik apie JustinAi??, bet mAi??ginu paliesti ir platesnAi?? problemAi??.

Beje, A?iandien Justinui skambino G. Vagnorius. SiAi??lAi?? bAi??ti kaA?kokios komisijos (nacionalinio susitaikymo?) pirmininku. Justinas atsisakAi??. DAi??l tos ai??zistorijosai???. Gal ir be reikalo.

1991 m. liepos 21 d., sekmadienis

RaA?iau, kad dAi??l savo straipsnio negirdAi??jau nAi?? vieno kritiA?ko A?odA?io. Neseniai iA?girdau iA? Maruko, A. Bieliausko ai??zginklaneA?ioai??? (aiA?ku, Marukas tik perdavAi?? savo ai??zgudresnioai??? draugo nuomonAi??). Sako, kam tu, Algi, gini JustinAi??, jis teisingai puolamasai??i?? Taigi, ir kraA?tutiniai kairieji, ir kraA?tutiniai deA?inieji A?A? kartAi?? vAi??l puA?ia A? vienAi?? dAi??dAi??ai??i?? Ar pirmAi?? kartAi???

1991 m. liepos 23 d., antradienis

Baigiu straipsnA? apie V. P. BloA?Ai??s ai??zNoktiurnusai???. Pusiaudieny, apkvaiA?Ai??s nuo darbo, padariau pertraukAi?? ir uA?Ai??jau pas JustinAi??. A?ia radau garsiosios televizijos laidos vedAi??jAi?? V. MatuleviA?iA?. Jam taip ir nepavyko A?kalbAi??ti Justo dalyvauti naujoje laidoje, kur bAi??tA? gvildenami mAi??sA? nelemtos praeities dalykai. JustAi?? visiA?kai suprantu, ai??i?? aA? irgi atsisakyA?iau.

V. MatuleviA?ius man paliko slidaus, nelabai protingo A?mogaus A?spAi??dA?. Taip ir nesuvokiau, ar jis iA? tikrA?jA? nesupranta, kAi?? daro, ar supranta ir tik apsimeta naiviu ai??zteisybAi??s ieA?kotojuai???.

Perdaviau Justinui Sauliaus, savo sAi??naus, A?odA?ius, kad po visos A?itos istorijos jo ir jo draugA? akyse Justino reputacija tik iA?augo, o krito tA?, kurie jAi?? stengAi??si sugriauti.

Tolesni 1991-A?jA? dienoraA?A?io puslapiai byloja, kad Justino MarcinkeviA?iaus (ir ne vien jo) arA?us puolimas tAi??sAi??si, o poleminAi?? ugnis visuomenAi??je vis stiprAi??jo.

Bet uA?verskime dienoraA?tA? ir pasidomAi??kime, kaip A?ioje ai??zbylojeai???, kurios atgarsiai atsirita iki mAi??sA? dienA?, elgAi??si Vanda ZaborskaitAi??. Juk kaltinamiems bAi??tomis ir nebAi??tomis ai??znuodAi??mAi??misai??? labai svarbus buvo A?odis tA?, kurie patys smarkiai nukentAi??jo sovietmeA?iu. Ir Vanda ZaborskaitAi?? tokA? A?odA? tarAi??.

Jos knygoje ai??zTarp istorijos ir dabartiesai??? A?dAi??tas trumpas interviu ai??zJeigu nebAi??tA? optimistasai??i??ai???, kurA? 1991 m. lapkriA?io 6 d. paskelbAi?? MarijampolAi??s rajono ir miesto laikraA?tis ai??zNaujasis keliasai??? (uA?raA?Ai?? L. KuzmaitAi??). IA? to interviu parinkau du lakoniA?kus klausimus ir atsakymus mums rAi??pima tema:

ai??zai??i?? JAi??sA? nuomonAi?? apie dabartinA? laikotarpA?. Ar to tikAi??jotAi??s, kai A?siliejote A? SAi??jAi??dA?io veiklAi???

ai??i?? Pirmiausia tikAi??jau, kad bus atkurta Lietuvos NepriklausomybAi??. Ai??ie lAi??kesA?iai, viltys ir norai su kaupu iA?sipildAi??. AA? aktyviai dalyvavau pirmame sAi??jAi??dyje, buvau sAi??jAi??dA?io seimo narAi??, o dabar esu atA?lijusi nuo antrojo sAi??jAi??dA?io. Man atrodo, kad jis yra visai kitas dalykas. Tai ai??i?? deA?iniA?jA? visuomenAi??s jAi??gA? koalicija. Ir todAi??l dabar negaliu savAi??s identifikuoti su sAi??jAi??dA?iuai??? (p. 602).

ai??zai??i?? Kaip vertinate puolimo kampanijAi?? prieA? poetAi?? JustinAi?? MarcinkeviA?iA?? (ai??zKrantoai??? laida, V. Dautarto interviu ai??zRespublikojeai????)

ai??i?? Be galo neigiamai vertinu A?iAi?? laidAi??. Labai branginu Justino MarcinkeviA?iaus A?naA?Ai?? A? tautos gyvybAi??, laisvAi??jimo procesAi??, gebAi??jimAi?? kalbAi??ti apie LietuvAi?? anais laikais. Tie priekaiA?tautojai jam sako, kad tai buvo oficialiai valdA?ios leidA?iamas garo nuleidimas ir jis kAi??rAi?? leistinumo ribose. Tai yra netiesa. Jo kAi??ryba, jo poezija iA? tikrA?jA? palaikAi?? tas jAi??gas, kurios ir leido vAi??liau pasireikA?ti Atgimimui, visiems kitiems laisvAi??jimo procesamsai??? (p. 604).

Galiu paliudyti: Justinas didA?iai vertino tokiAi?? mAi??sA? buvusios dAi??stytojos moralinAi?? paramAi??.

O dabar susiraskime tA? paA?iA? metA? ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? savaitraA?tyje (1991 12 09) paskelbtAi?? Valdo Kukulo pokalbA? su Vanda Zaborskaite ai??zIracionalAi??s ir racionalAi??s pradai mumyse nAi??ra iA?balansuotiai???.

Dvi iA?traukos iA? to pokalbio:

ai??zai??i?? Dabar daug kalbama apie garsiAi??jAi?? universiteto LietuviA? literatAi??ros katedros bylAi??. Klausti iA? naujo apie jAi?? nejauku, gal net banalu. Ir vis dAi??lto. ProblemAi?? norAi??A?iau pakreipti A?tai tokia linkme: esate nukentAi??jusi, savo gyvenimu patyrusi visas sistemos neteisybes ir represines galimybes, taA?iau niekad nieko neA?aukAi??te revizionizmui, revanA?izmui. Kaip suprantate psichologijAi?? tA? A?moniA?, kurie, vien iA? A?alies stebAi??jAi?? sovietinAi??s sistemos presingAi??, nAi??nai A?aukia tautAi?? kerA?tauti, griauti, neleisti, uA?drausti?

ai??i?? Mano patirtos neteisybAi??s yra vieni niekai, lyginant su tomis, kurias kentAi??jo A?monAi??s tremtyje ir kalAi??jimuose. Bet kerA?to ir represijA? daugiausia A?aukiasi ne jie, nors kaip tik juos ir bAi??tA? galima suprasti (ne pateisinti). ArA?iausiai reikalauja ai??zgriauti, neleisti, uA?draustiai??? buvAi?? konformistai. JA? elgesA? nesunkiai paaiA?kina psichoanalizAi??: jis kyla iA? nepilnavertiA?kumo komplekso, gAi??dos dAi??l savo buvusio silpnumo, kurA? geidA?ia kompensuoti dabartiniu ai??zbekompromisiA?kumoai??? ir ai??zjAi??gosai??? demonstravimu. Be abejonAi??s, esama A?ia ir visiA?kai sAi??moningA? pastangA? prisirinkti nuopelnA?, kurie visuomenAi?? priverstA? uA?mirA?ti jA? ankstesnA? elgesA? arba jA? iA?pirktA?. Esama ir paprasA?iausio tamsumo, kuriuo naudojasi kai kurie lyderiai.

ai??i?? Kaip A?sivaizduojate raA?ytojo, kAi??rAi??jo apskritai laikysenAi?? A?iandienos situacijoje? V. Kubilius teigia: neapsisprendusius uA? LietuvAi?? teis istorija. A. Ai??liogeris vienas pirmA?jA? paskelbAi??: inteligento pozicija ai??i?? tik opozicija valdA?iai. RaA?ytojai lyg ir savaime pasidalijo A?iuo poA?iAi??riu. DA?iaugiuos, kad jie vis viena susikalba ai??i?? gal todAi??l, kad per arti vienas kito, susijAi??, gal todAi??l, kad sergsti vidinAi?? kultAi??ra. Pakomentuokite, kaip suvokiate raA?ytojo laikysenAi?? visuomenAi??je, ypaA? pervartA? metais, kokios kAi??rAi??jo asmeninio apsisprendimo ribos (juk A?manomas ir atviras kAi??rAi??jo kolaboravimas su okupantu)?

ai??i?? Dabar kAi??rAi??jo, menininko savijauta, manau, nAi??ra lengva ir paprasta. Ne dAi??l to, kad jA? kamuotA? dilema: uA? LietuvAi?? ar prieA? jAi??. Juk didA?ioji, absoliuti dauguma yra ai??zuA?ai??? ai??i?? net ir tie, kurie niekaip A?io ai??zuA?ai??? nAi??ra deklaravAi??. Man nepriimtinas A?Ai??kis ai??zneapsisprendusius uA? LietuvAi?? teis istorijaai??? ai??i?? jis primena pokario kovos prieA? ai??ztyleniusai??? tonAi??. Taip, daugelis apsisprendAi?? impulsyviai, vieA?ai ai??i?? tai buvo tartum paA?ios prigimties balsas. Jie A?sijungAi?? A? SAi??jAi??dA?, pasinAi??rAi?? A? politikAi??, sukAi??rAi?? puikios eseistikos ir puikiA? vieA?A?jA? kalbA?. Bet ai??zuA?ai??? nedvejodama buvo ir didelAi?? dauguma kitA?, kurie gal nemokAi??jo A?ito taip vieA?ai pasakyti, o paskui, spaudA?iami vieA?osios nuomonAi??s, gal ir nenorAi??jo, juos kaustAi?? intravertiA?ka A?mogaus prigimtis, draudA?ianti vieA?ai reikA?ti, kas savyje iA?gyvenama. Jiems rodAi??si, kad reikalavimas vieA?ai liudyti yra A?eminantis.

AiA?ku, esama ir vienos kitos iA?imties, vieno kito santykis su Nepriklausomybe iA? tiesA? yra susikomplikavAi??s. Tai tie, kurie buvo suaugAi?? su komunistine ideologija ir valdanA?iomis struktAi??romis. Vieni jA? grieA?tai nepriAi??mAi?? SAi??jAi??dA?io ir jo programos, kiti buvo sutrikAi?? ir abejodami, nostalgiA?kai grAi??A?iojosi A? praAi??jusius laikus. Bet A?iandien jie irgi atsidAi??rAi?? prieA? A?vykusA? faktAi??, kurio nepaisyti neA?manoma. Jiems reikia laiko, kad permAi??stytA? savo pozicijas, vertybes, kad rastA? kAi??rybai naujA? impulsA?. Manau, jog ir jA? nereikia gAi??dinti, niukinti, grasinti istorijos teismu. Istorijai galA? gale lieka svarbi tik kAi??ryba. Menininko gyvenimas A?liejasi prie kAi??rinio ir visuomeninAi?? vertAi?? A?gyja tik per jA?, o ne atvirkA?A?iai. Menininkas savo esme yra liudytojas, o ne veikAi??jas. Ar A?iandien kam labai svarbu, kad Goethe didA?iuodamasis priAi??mAi?? ordinAi?? iA? Napoleono, uA?kariavusio jo tAi??vynAi???

KAi??ryba kyla iA? nepasitenkinimo tuo, kas yra, ai??i?? tai pripaA?A?sta daugelis literatAi??ros A?moniA?. Kai susiduria asmuo ir visuomenAi??, asmuo ir valstybAi??, raA?ytojas yra asmens pusAi??je. Jis ai??i?? asmens, o ne institucijos advokatasai??? (p. 630ai??i??631).

Ai??ie Vandos ZaborskaitAi??s prieA? du deA?imtmeA?ius paskelbti svarstymai apie asmens ir visuomenAi??s susidAi??rimAi??, kaip toliau A?sitikinsite, kai kam ir dabar uA?klius.

Bet vAi??l atsiverskime dienoraA?A?ius.

Visa, kAi?? iki A?iol jAi??sA? dAi??mesiui pateikiau, paimta iA? sAi??siuvinio, paA?ymAi??to pirmuoju numeriu. RaA?yta audringais 1991-aisiais: pirmasis A?raA?as ai??i?? balandA?io 27 dienos, paskutinysis ai??i?? liepos 23 dienos. Tai palyginti trumpas laikotarpis, bet bAi??tent A?io laikotarpio atA?vaitai dienoraA?tyje, man regis, labiausiai tinka pasirinktai temai ai??i?? Vanda ZaborskaitAi?? ir Justinas MarcinkeviA?ius.

Abi A?ias pavardes, ypaA? antrAi??jAi??, daA?nai uA?tinku ir vAi??lesniuose dienoraA?A?iA? sAi??siuviniuose, bet ai??zsiuA?etoai??? nebelieka. TodAi??l parinkau tik keletAi?? A?raA?A?, kur sAi??saja tarp A?ymiosios mokslininkAi??s ir iA?kilaus poeto itin akivaizdi.

IA? penktojo sAi??siuvinio

1995 m. kovo 14 d., antradienis

KAi?? tik grA?A?au iA? MokslA? akademijos DidA?iosios salAi??s, kur vyko Akademiniai skaitymai, skirti Justino 65-ajam gimtadieniui. SalAi?? pilnutAi??lAi??, nuotaika ai??i?? A?ventiA?ka, iA?kilminga. VakarAi?? vedAi?? MA prezidentas Benediktas Juodka. Justinas perskaitAi?? tekstAi?? ai??i?? apie savo ai??zA?aknisai???, labai rimtAi??, darnA?. VAi??liau dar paskaitAi?? naujA? eilAi??raA?A?iA?.

O kalbAi??jo Vanda ZaborskaitAi?? (man regis, jos praneA?imAi??lis ai??i?? pats turiningiausias), Valentinas Sventickas ai??i?? trumpai, bet iA?radingai, o Viktorija DaujotytAi?? ai??i?? trupuA?iukAi?? monotoniA?kai. Paskutinysis oratorius ai??i?? akad. Jonas Kubilius (pamaniau, iA?girdAi??s pavardAi??, kad kalbAi??s Vytas, ir stebAi??jausi). Paprastai ir aiA?kiai pasakAi??, kodAi??l taip gerbia JustinAi??.

Po kalbA? ai??i?? sveikinimai, gAi??lAi??s.

VeikAi?? Onos PajedaitAi??s fotografijA? parodAi??lAi??, skirta Justinui. Ten yra ir man neA?inoma nuotrauka: mudu su Justinu, labai susirAi??pinAi??, du smAi??tkeliai. Taigi ir aA? A?ia liAi??dnas.

Baisu pagalvoti, kAi?? veiksiu kovo 22-Ai??jAi?? RaA?ytojA? klube. Po A?iandieninio minAi??jimo, aiA?ku, visi jaus kontrastAi??. Bet kitaip ir bAi??ti negali. Tik gal man iA?vis nereikAi??jo to vakaro Vilniuje, uA?teko vakaro Kaune ir tA?, kurie dar bus LeliAi??nuose ir Utenoje.

IA? Vandos ZaborskaitAi??s kalbos

Pasveikinimas Justinui MarcinkeviA?iui

Pirmosios dvi pastraipos:

ai??zTokia iA?kilmAi?? pirmoji MokslA? akademijoje. Tarp jos nariA? buvo A?ymiA? tautos raA?ytojA?, bet jie nebuvo pagerbti ai??i?? prieA?ingai. Vincas KrAi??vAi?? buvo iA?mestas iA? akademikA?, V. Mykolaitis-Putinas taip pat patyrAi?? A?ia ne vienAi?? sunkiAi?? valandAi?? ai??i?? pabarimA? ir priekaiA?tA?. Justinas MarcinkeviA?ius yra tretysis iA? jA? tarpo, ir jau A?iandien matome, kad jo likimas kitoks, nes jis yra Nepriklausomos Lietuvos akademikas. Jis ai??i?? raA?ytojas, literatAi??ros A?mogus, literatAi??ros darbininkas. Gera prisiminti, kad jis ne tik pagal tradicijAi??, bet ir asmeniA?kai su savo pirmtaku susijAi??s: Putinas jA? laikAi?? tarsi ir savo A?pAi??diniu, iA?reiA?kAi??s norAi??, kad Just. MarcinkeviA?ius pabaigtA? jo pradAi??tAi?? versti ai??zPonAi?? TadAi??ai???, ai??i?? tai jis ir padarAi??.

Smagu RaA?ytojAi?? pasveikinti su dviguba A?vente: ir amA?iaus, ir kAi??rybinAi??s veiklos graA?iomis sukaktuvAi??mis. Smagu A?ia, A?ioje salAi??je, kur prasidAi??jo SAi??jAi??dis ir jis pats A?sijungAi?? A? iniciatyvinAi?? grupAi??, tapo vienu iA?kiliausiA? jo veikAi??jA?. Smagu, kad A?i diena taip arti Kovo 11-osios, nes Just. MarcinkeviA?ius yra vienas tA?, kurie rengAi?? tautos dvasiAi?? Nepriklausomybeiai??? (p. 435).

Ir baigiamieji pasveikinimo A?odA?iai:

ai??zAi??iandien poetas vAi??l pasitraukia A? savo paA?aukimui esmingiausiAi??jAi?? sritA? ai??i?? A?odA?io, kalbos vieA?patijAi??. TurbAi??t visA? mAi??sA? karA?A?iausias troA?kimas yra, kad Lietuva gyventA? saugiai ir ramiai savo laisvAi??je, kad ji galAi??tA? visomis jAi??gomis susitelkti kultAi??ros kAi??rybai. Tada ir A?kvAi??pimo versmAi??s dosniai maitintA? poezijAi??, ir skaitytojai, iA?krikAi?? tarp buities vargA?, smulkmenA? ir banalybiA?, vAi??l grA?A?tA? prie dvasiAi?? pakelianA?io ir nuskaidrinanA?io poezijos A?odA?io. Ai??itokio A?mogaus ir visuomenAi??s bAi??vio linkime ir brangiajam sukaktuvininkui, ir mums patiems.

Visai neseniai JAi??s pasakAi??te, kad tauta auga iA? kultAi??ros. TebAi??nie tad visos pajAi??gos ai??i?? ir tautos, ir JAi??sA? paties ai??i?? skirtos A?iam kultAi??ros medA?iui auginti, saugoti ir puoselAi??tiai??? (p. 441).

IA? dvideA?imt penktojo sAi??siuvinio

2010 m. gruodA?io 8 d., treA?iadienis

Be reikalo nuAi??jau A? ai??zMetA?ai??? redakcijAi??, kur Danielius MuA?inskas surengAi?? pokalbA?, skirtAi?? A?urnalo dvideA?imtmeA?iui. Kai pamAi??ginau ieA?koti analogijA? tarp pirmojo pokario deA?imtmeA?io ir NepriklausomybAi?? atgavusios Lietuvos pirmojo deA?imtmeA?io (aiA?ku, toks lyginimas rizikingas), buvau visai nesuprastas, susilaukiau atkirA?io iA? Vytauto RubaviA?iaus, JAi??ratAi??s SprindytAi??s ir net Viktorijos DaujotytAi??s. O aA? tenorAi??jau pasakyti, kad, pakitus politinei situacijai, iA? pradA?iA? itin energingai imamas neigti praAi??jAi??s etapas. A?inoma, po Atgimimo nebuvo fizinio teroro (nors jo apraiA?kA? irgi pasitaikAi??, ko verta J. AbromaviA?iaus istorija), taA?iau daugeliui A?moniA?, aktyviau dalyvavusiA? tarybinio laikotarpio veikloje, teko patirti didA?iulA? stresAi??, ypaA? mano kartai. Pacitavau eilutes iA? Alfonso Maldonio eilAi??raA?A?io ai??zPalikimasai??? (skirto V. Kubiliui): ai??zApeikite mAi??sA? kartAi??, kaip dar nepaA?alintAi?? kliAi??tA?.ai??? V. RubaviA?iui atrodo, kad jokio mAi??sA? kartos puolimo nebuvo. Jo valia taip manyti.

ai??i??Paskambinau Justinui, norAi??damas jam papasakoti apie pokalbA? ai??zMetuoseai???, ir iA? GenutAi??s suA?inojau negerAi?? A?iniAi??: vakar Justinas, eidamas patikrinti paA?to dAi??A?utAi??s, laiptinAi??je krito aukA?tielninkas, prasiskAi??lAi?? galvAi??, A?odA?iu, atsidAi??rAi?? Greitosios pagalbos ligoninAi??je. Jam netgi operavo kaklo slankstelA?, dabar jisai dar neatbudAi??s po narkozAi??s. KAi?? gi, mAi??sA? kartAi?? puola visokios negalAi??s, toks jau mAi??sA? amA?ius, gili senatvAi??.

2010 m. gruodA?io 11 d., A?eA?tadienis

Situacija daug grAi??smingesnAi??, nei maniau.

Jau ketvirta diena Justinas reanimacijoje. Kai paklausiau GenutAi??s, ar negalAi??A?iau jam paskambinti ai??zmobiliakuai???, ji pasakAi??, kad ir pati su Justinu negali pasikalbAi??ti, jam koma. Ir neaiA?ku, kaip bus toliau ai??i?? po galvos sutrenkimo ir kaklo slankstelio operacijos.

Slegia mane A?inojimas, kokia sunki dabar Justino bAi??sena.

Tolesni dienoraA?A?io puslapiai, pamarginti jau ir medikA? oficialiA? praneA?imA? iA?karpomis, daugiausia skirti Justino sveikatos bAi??klei nuA?viesti.

NeA?inojau, kad tuo pat metu, kai Justinas grAi??mAi??si su giltine, mirties patale gulAi??jo ir Vanda ZaborskaitAi??.

DviejA? gretimA? dienA? A?raA?ai, su man netikAi??ta A?inia antrajame apie ProfesorAi??s mirtA?.

2010 m. gruodA?io 26 d., sekmadienis

Vakar vakare paskambino pusbrolis Jurgis Jurgelis ir praneA?Ai??, kad mirAi?? jo motinos sesuo Monika ZarankaitAi??-DausienAi?? (g. 1918), mano mamos pusseserAi??, taigi teta. Apie jAi?? ir jos vyrAi?? JuozAi?? DausAi?? (1913ai??i??1983) esu raA?Ai??s atsiminimA? knygoje, skirtoje monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui ai??zAi??irdies neatskiriamasisai???.

Ai??domi ir paA?ios tetos Monikos istorija: ji buvo suimta 1947 m. uA? ryA?ius su miA?kiniais (tada gyveno Kaune, dirbo paA?te, daA?nai uA?eidavo ir pas mus). Nuteista 10 metA?, kalAi??jo Kazlage, Kazachstane. O jos bAi??simas vyras Juozas Dausa turAi??jo nemaA?Ai?? Ai??kA?, A? SibirAi?? iA?veA?tas 1941 m. birA?elA?, tremty iA?buvo 14 metA?. Beje, jiedu susipaA?ino ir sukAi??rAi?? A?eimAi?? jau po 1956-A?jA? amnestijos. Kadangi Juozas, kaip ir K. Vasiliauskas, neturAi??jo teisAi??s grA?A?ti A? LietuvAi??, jauna A?eima apsigyveno Daugpilyje ir A?ia praleido septynerius metus (1958ai??i??1965). Tada Latvijos mieste susipaA?ino su likimo broliu kunigu Kazimieru Vasiliausku. Straipsnyje, pasirAi??mAi??s tetos pasakojimais, jos iA?saugotais laiA?kais, smulkiai apraA?iau lietuviA?, atsidAi??rusiA? Daugpilyje, gyvenimAi??. NeuA?raA?iau to fakto, kad bAi??tent pas Dausas Daugpilyje atsidAi??rAi?? ir mano ai??zPoA?eminAi??s upAi??sai???, kur A?dAi??tas eilAi??raA?tis ai??zDainelAi??, gimusi netyA?iaai???; tas eilAi??raA?tis patiko K. V. ir nuo tol pelniau jo palankumAi??.

Gaila, kad prastai jauA?iuosi (aukA?tas spaudimas, A?irdies ritmo sutrikimas), todAi??l negalAi??siu aplankyti tetos, paA?arvotos prie Petro ir Povilo baA?nyA?ios.

Kaip gerai jausiuosi, jei aplink ai??i?? vien juodos A?inios. Justinui vAi??l koma, dabar dirbtinAi??. GenutAi?? visai nusiminusi…

A?odA?iu, A?iemet Betliejaus A?vaigA?dAi?? spindi gan niAi??riame danguje.

2010 m. gruodA?io 27 d., pirmadienis

ai??i??Televizija praneA?Ai??: A?iandien mirAi?? Vanda ZaborskaitAi??, eidama 89-uosius, mano buvusi dAi??stytoja, ori asmenybAi??. Beje, ji, net suA?inojusi, kad skundAi?? dAi??l jos ir kitA? LietuviA? literatAi??ros katedros darbuotojA? pasiraA?Ai?? Vytautas Kubilius, uA?stojo jA? nuo piktdA?iugiA?kA? puolAi??jA?.

Nustebau ir sutrikau: tik tokia trumpa pastraipa, iA?girdus per televizijAi?? A?iniAi?? apie man tikrai brangaus A?mogaus mirtA?! DienoraA?tyje, deja, nieko neraA?oma ir apie ProfesorAi??s laidotuves.

PaaiA?kinimas elementarus: dAi??l prastos sveikatos A? paskutinAi?? kelionAi?? nepalydAi??jau ne tik savo tetos Monikos Dausienes, bet ir Vandos ZaborskaitAi??s, kuriAi?? mudu su Justinu, kaip ir kiti kurso draugai, vadindavome malonybiniu vardu ai??i?? Vandute.

2010 m. gruodA?io 31 d., penktadienis

Ai??iAi??nakt ilgai negalAi??jau uA?migti, vis galvojau apie JustinAi??. Susapnavau, kad jA? lankau ligoninAi??je. Jisai toks sumenkAi??s, A? mane A?velgia taip liAi??dnai, kad sapne pravirkau ir pabudau. Gal man reikAi??tA?, nepaisant visko, jA? aplankyti? A?inau, kad reanimacijoje tai galima daryti tik iA?imties tvarka, be to, sloguoju, negerai bAi??tA?, jei A? ligonine uA?neA?A?iau kokA? mikrobAi??. Buvau nutarAi??s jA? aplankyti, kai bus iA? reanimacijos perkeltas A? paprastAi?? palatAi??, bet jau trys savaitAi??s jis vis ten pat.

Ai??mAi?? grauA?ti ir tokia mintis: o kokios bus smegenA? traumos pasekmAi??s? TaA?iau veju tokiAi?? mintA? A?alin: dabar svarbiausia, kad Justinas liktA? gyvas.

Justino nelaimAi??, be abejo, tapo man pagrindiniu A?vykiu, juodai nudaA?iusiu visus 2010-uosius metus. Tie, kurie arti Justino (o ir tie, kurie toliau), sunerimAi?? laukiame atomazgos, A?inoma, optimistinAi??s.

ai??i??BAi??ta A?iais metais ir A?viesesniA? akimirkA?. IA?leista mano eilAi??raA?A?iA? knyga ai??zAntakalnio vigilijosai???, nors galAi??jo ir nepasirodyti. AA?iAi?? LATGA-Aai??i??i. Tiesa, apie A?iAi?? knygAi?? taip ir nebuvo nAi?? vienos recenzijos, tik maA?ytAi?? anotacija ai??zLiteratAi??roje ir meneai???. Bet ar man vienam tenka susidurti su tokiu kritikos abejingumu?

MaloniAi?? staigmenAi?? padarAi?? kursiokai, A?. m. vasario 14 d., t. y. mano 80-meA?io iA?vakarAi??se, atAi??jAi?? A? ai??zPauzAi??sai??? kavinAi?? manAi??s pasveikinti. A?ia buvo ir Justinas.

Ai??vyko graA?Ai??s jubiliejiniai Justino ir mano vakarai Vilniuje, Kaune (mano dar ir Utenoje, Justino ai??i?? daug kur).

RugpjAi??A?io pirmAi??jAi?? pusAi?? praleidome Nidoje. SAi??kmingai nuvairavau savo maA?inAi??lAi??, iA?loA?tAi?? loterijoje, ten ir atgal. SAi??kmingi anAi??kAi??s Ievos mokslai Pedagoginiame universitete, jos kelionAi?? su Ugnium A? ParyA?iA?. MAi??sA? daA?nos vieA?nagAi??s pas jAi?? PasakiA?kAi??se. KAi??A?ios pas Kvintus. Ir t. t., ir pan.

Bet 2010-ieji buvo ir dideliA? netekA?iA? metai. Netekom trijA? kurso draugA? ai??i?? Algimanto AntanaviA?iaus, mAi??sA? seniAi??nAi??s Eugenijos MikA?ytAi??s-LaA?ienAi??s, DanutAi??s Ai??ileikaitAi??s-MAi??lynienAi??s, mAi??sA? puikios dAi??stytojos Vandos ZaborskaitAi??s. Skaudi buvo ir dviejA? dideliA? raA?ytojA?, mano gerA? biA?iuliA? ai??i?? Juozo ApuA?io ir Jono StrielkAi??no ai??i?? netektis. Ai?? paskutinAi?? kelionAi?? palydAi??jau prezidentAi?? AlgirdAi?? BrazauskAi??, mano kartos A?mogA?. Kito prezidento iA? mAi??sA? kartos jau tikrai nebus!

VisAi?? dienAi?? netyla telefonas. Sveikina su Naujaisiais. O mums A?i data ai??i?? pati skaudA?iausia metuose: tAi??dien netekom Sauliaus. Rytoj sukanka 11 metA? nuo baisios netekties.

SudiegAi?? A?irdA?ai??i??

Sauliau, vaikeli, kAi?? Tu mums padarei! Ir, svarbiausia, savo dukroms, A?monai ir paA?iam sau. Juk Tau buvo vos 42 metai! Jeigu bAi??tum A?iandien gyvas, visai kitaip klostytA?si visA? mAi??sA? gyvenimas. NAi?? mintis A? galvAi?? neateidavo, kad senatvAi??je TavAi??s nebus A?alia. Juk mokAi??jai seniems A?monAi??ms bAi??ti toks lipA?nus, paslaugus!

Gal ir be reikalo Tave baru? Juk spAi??jai tiek daug dA?iaugsmo suteikti kitiems per savo trumpAi?? gyvenimAi??. Net ir A?iandien daug kas mini Tave geru A?odA?iu. Ir A? lietuviA?kA? hipiA? (gAi??liA? vaikA?) istorijAi?? A?traukia kaip ryA?kA? A?io judAi??jimo atstovAi??. Per televizijAi?? rodo filmukAi??, kur Tu su savo ai??zchebraai??? kvailiojat. YpaA? A?simintini kadrai, kur stovi (kaip ir Tavo draugeliai) lango niA?oje, apleistame name: kiekviename lange po ai??zpersonaA?Ai??ai???.

Gal reikAi??tA? ir man pasidomAi??ti tuo hipiA? judAi??jimu, gal geriau imA?iau suprasti Tave. Juk mudviem su Tavo mama labai nepatiko Tavo draugai, gyvenimo stilius, bijojom, kad dAi??l to nukentAi??si, liksi nuoA?aly nuo ai??znormalausai??? gyvenimo.

A?inau, kad paklaustas pareigAi??no, ar Tavo tAi??vas ai??i?? A?inomas poetas, Tu atA?audavai: ne, tai tik bendrapavardis. O A?tai Tavo biA?iulis Rimas Burokas, kaip liudija neseniai paskelbti atsiminimai, iA?vaizda labai panaA?us A? Tave, pakliuvAi??s A? kebliAi?? situacijAi?? sakydavo: mano tAi??vas ai??i?? A?inomas poetas, A?urnalo redaktorius Algimantas Baltakis.

Tokiu pokalbiu su Tavim ir baigsiu A?iA? metA? dienoraA?A?io sAi??siuvinA?. PalinkAi??k man (geriau ai??i?? padAi??k) pagaliau paraA?yti knygAi?? apie Tave.

Tos knygos, deja, lig A?iol neparaA?iau, nors ir surinkau nemaA?ai medA?iagos: Sauliaus draugA? prisiminimA?, iA?karpA? iA? spaudoje apraA?ytA? saviA?udybiA? Lietuvoje ir pasaulyje. PerskaiA?iau deA?imtis knygA?, kuriose gvildenama saviA?udybAi??s problema, pradedant DanutAi??s GailienAi??s ai??zJie neturAi??jo mirti. SaviA?udybAi??s Lietuvojeai??? (1998) ir baigiant danA? A?urnalistAi??s Inger Anneberg ai??zSielvartas po saviA?udybAi??s. Knyga tiems, kuriuos palikoai??? (lietuviA?kas vertimas 2006). Ai??ias dvi knygas iA?skyriau todAi??l, kad D. GailienAi?? po knygos aptarimo RaA?ytojA? klube tituliniame lape uA?raA?Ai??: ai??zKonkuruojanA?iai firmai ai??i?? gerb. Algimantui Baltakiui. NuoA?irdA?iai. AutorAi??. 98 05 18.ai??? Taip mA?slingai uA?raA?Ai??, nes iA? kaA?kur suA?inojo, kad sovietmeA?iu A? mane yra kreipAi??sis ne vienas potencialus saviA?udis, daA?niausiai merginos. Net neA?tariau, kad, padAi??jAi??s kitiems, po dvejA? metA? nesugebAi??siu iA?saugoti savo sAi??naus. O I. Anneberg knygos pavadinimas aiA?kiai nusako, kam ir aA? adresuoA?iau savo knygAi??, jeigu jAi?? pajAi??gA?iau paraA?yti: tiems, kuriuos sielvarte paliko kraupiam poelgiui ryA?Ai??si nelaimAi??liaiai??i??

Gal iA?vis nebAi??A?iau minAi??jAi??s savo sAi??naus, jei ne viena svarbi aplinkybAi??: A?ie prisiminimai apie VandAi?? ZaborskaitAi?? (ir jos auklAi??tinA? JustinAi?? MarcinkeviA?iA?) atsirado po vieno A?pareigojanA?io susitikimo Antakalnio kapinAi??se vidurvasarA?.

Ai??iose kapinAi??se, kaip A?inote, garsAi??ja MenininkA? kalnelis. O ant to kalnelio ai??i?? nedidelAi?? kalva, jos paA?ioje virA?Ai??nAi??je ir palaidota Vanda ZaborskaitAi??, greta savo vyro Rimanto VAi??bros. VirA? kapo dvi pilko akmens stelos, abi su tokiomis paA?iomis lietuviA?komis saulutAi??mis ir A?raA?ais:

Ai?? Ai??Ai??Rimantas VAi??braAi??Ai??Ai?? Vanda ZaborskaitAi??

Ai??Ai??Ai?? 1931ai??i??1999Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? 1922ai??i??2010

BAi??tent to kauburio vakariniame A?laite ilsisi ir mAi??sA? sAi??nus Saulius (1958ai??i?? 2000), restauratorius, kuris didA?iavosi, kad jam teko arkikatedroje restauruoti Ai??v. Kazimiero koplyA?iAi??. TuometAi??je Arkikatedroje klebonavAi??s monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas yra ne sykA? vieA?Ai??jAi??s ir mAi??sA? namuose. Saulius visad jA? parveA?davo A? namus Pylimo gatvAi??je (dabar prie to namo prikalta memorialinAi?? lenta, sukurta mano A?ento skulptoriaus Romo Kvinto).

Kai MonsinjorAi?? sutikau jau po didA?iosios mAi??sA? A?eimos nelaimAi??s, jis man priekaiA?tavo, kad nepraneA?iau apie Sauliaus mirtA?, bAi??tA? velionA? palydAi??jAi??s, kaip ir daugelA? menininkA? kalnelin atgulusiA?jA?. Pasakiau: nedrA?sau kreiptis, juk prisimenu, kaip saviA?udA? traktuodavo baA?nyA?ia: neA?sileisdavo A? kapines, laidodavo uA? tvoros. O A?ia dar pats viduA?iemis (Saulius mirAi?? sausio pirmAi??jAi??), jAi??s garbaus amA?iausai??i?? Monsinjoras suniekino mano argumentAi??, sakAi??, tik Dievas yra mAi??sA? visA? teisAi??jas.

PanaA?iai galvojo ir kitas tolerantiA?kas kunigas: susigraudinome kapinAi??se iA?vydAi?? neA?inia kieno pakviestAi?? vienuolA? JuliA? SasnauskAi??, kaA?kuo panaA?A? A? SauliA?, jo bendraamA?A?. Vienuolis ir BernardinA? baA?nyA?ioje, kupinoje jaunA? veidA?, aukojo miA?ias uA? sAi??naus vAi??lAi??, pasakAi?? graA?A? pamokslAi??, paguodAi?? mus.

Po sAi??naus mirties pusmAi??nesA? visiA?kai neraA?iau dienoraA?A?io, nesirodA?iau vieA?umoje. Tik sausio 16 d. A?stengiau paraA?yti apie mus sukrAi??tusiAi?? nelaimAi??. Bet mano raA?iniui labiau tinka kitos dienos A?raA?as, kur minima ProfesorAi??.

IA? dvylikto sAi??siuvinio

2000 m. sausio 17 d., pirmadienis

ai??i??Sigita mane varyte nuvarAi?? A? Vandos JuknaitAi??s kAi??rybos vakarAi?? (jai berods lapkriA?io mAi??nesA? sukako 50). Vanda atAi??jo ir A? Sauliaus laidotuves, ir dalyvavo gedulingose miA?iose. Ji ai??i?? subtilus A?mogus, nekalbAi??jo man jokiA? banalybiA?. Neveltui ji paraA?Ai?? romanAi?? ai??zAi??ermenysai???, kurA? berods 1989-aisiais iA?spausdinome ai??zPergalAi??jeai???.

O A?iandien su aktorium Remigijum VilkaiA?iu skaitAi?? parabolinAi?? pjesAi?? ai??zFormulAi??ai???, kuriAi?? jau girdAi??jau RaA?ytojA? klube, tada ji viena skaitAi??, ir visAi??, o A?iandien ai??i?? fragmentus. talkino vakarAi?? vedAi??s KAi??stutis Nastopka, Viktorija DaujotytAi??, Vanda ZaborskaitAi??, jauna teatrologAi?? Eugenija Ai??niokaitAi?? (?) ir Gintaras BeresneviA?ius. Geras vakaras, rimtas.

Man buvo nelengva toje salAi??je ai??i?? daug kas vis prieidavo pareikA?ti uA?uojautos.

Puikiai prisimenu, kad prie manAi??s priAi??jo ir Vanda ZaborskaitAi??, nieko nepasakAi??, tik seseriA?kai apkabino.

NeuA?mirA?au ir Monsinjoro. Nepiktai pabarAi??s mane, pasakAi??: kai sukaks metai nuo Sauliaus mirties, uA? jo vAi??lAi?? bAi??tinai aukosiu miA?ias Mikalojaus baA?nytAi??lAi??je (A?ia jis atsidAi??rAi?? po Arkikatedros). Ir 2001-A?jA? sausio A?eA?tAi??jAi??, per Tris Karalius, savo paA?adAi?? A?vykdAi??.

Netrukus MonsinjorAi?? jau teko lankyti ligoninAi??je (drauge su Justinu ir Viktorija Daujotyte), o spalio 14 dienAi?? mano dienoraA?tyje A?raA?yta: ai??zAi??iAi??nakt (3 val.) mirAi?? Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. VAi??l netekom brangaus A?mogaus. Vakar jA? lankAi?? Justinas, sakAi??, buvo jau mieguistas. O gal prieA? savaitAi?? Monsinjoras buvo uA?sukAi??s A? RaA?ytojA? klubAi??! Vis dAi??lto VieA?pats pasigailAi??jo savo iA?tikimo tarno: pasiuntAi?? palyginti nesunkiAi?? mirtA? (jis sirgo kepenA? vAi??A?iu, atsisakAi?? operacijos). UA?migo amA?inuoju miegu. Mums, kultAi??ros A?monAi??ms, Monsinjoro labai stigs. Jis buvo savotiA?kas menininkA? kapelionas.ai???

DienoraA?tyje apraA?yta, kas dAi??josi Arkikatedroje, MonsinjorAi?? paA?arvojus maA?ytAi??je TremtiniA? koplyA?ioje tomis dienomis. Bet jAi??sA? dAi??mesiui pateikiu tik laidotuviA? dienos A?raA?Ai??.

IA? tryliktojo sAi??siuvinio

2001 m. spalio 17 d., treA?iadienis

Monsinjoro laidotuviA? diena. Seniai maA?iau tokias minias laidotuvAi??se. Beje, jau vakar Monsinjoro karstas iA? TremtiniA? koplyA?ios (maA?ytAi??s, nebuvo A?manoma prieiti arA?iau prie karsto) buvo perkeltas A? presbiterijAi??. Negi iA? anksto nebuvo aiA?ku, kiek A?moniA? jA? lankys!

DidA?iulis netikAi??tumas mAi??sA? A?eimai: Kazimieras Vasiliauskas buvo palaidotas prieA?ais Sauliaus kapAi??, kitapus tako.

Ai??tai kAi?? pasakAi?? prie kapo Justinas (cituoju tik iA?traukAi??lAi?? iA? jo kalbos):

ai??zPaskutinA?syk lenkiamAi??s savo Monsinjorui. VisA? mAi??sA? Monsinjorui. LenkiamAi??s uA? Jo didA?iAi??jAi??, neprilygstamAi?? tarnystAi?? A?mogui ir Dievui.

Kas suskaiA?iuos, kiek A?ioje A?emAi??je yra Jo paguostA?, nuramintA?, iA?teisintA?, sutvirtintA?, paA?adintA? ir pakylAi??tA?! Jis Ai??jo visur, kur buvo A?aukiamas, neatstAi??mAi?? nAi?? vienos rankos, kuri tiesAi??si A? JA?, nAi?? vienos A?irdies, kuri ieA?kojo supratimo, paguodos, atleidimo.ai???

Nieko nesinori pridurti prie A?iA? Justino A?odA?iA?.

OnAi??s BaliukonAi??s sudaryta knyga ai??zAi??irdies neatskiriamasis. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mAi??sA? atsiminimuoseai??? (2002) pradedama bAi??tent A?ia Justino kalba.

Tomis gedulo dienomis Vanda ZaborskaitAi?? irgi paraA?Ai?? atsisveikinimo A?odA? ai??zMeilAi??s ir laisvAi??s kunigasai???, kuris buvo paskelbtas ai??zMetA?ai??? A?urnale (2001, Nr. 11) ir pakartotas OnAi??s sudarytoje knygoje.

SiAi??lau susipaA?inti su iA?trauka, kur VandutAi?? kalba kaip Monsinjoro bendraamA?Ai?? ir bendramintAi??:

ai??zAi?? kunigystAi?? jA? atvedAi?? tas stiprus idealizmas, kuriuo Lietuvos jaunuomenAi??, jos katalikiA?kasis sparnas gyveno XX a. viduryje. Tai buvo Broniaus Krivicko, Mamerto IndriliAi??no, PranAi??s AukA?tikalnytAi??s, Vytauto MaA?ernio [drAi??siai pridurkime ai??i?? Vandos ZaborskaitAi??s ai??i?? A. B.] ir jA? amA?ininkA? karta, kuriA? katalikiA?kumas siejosi su kAi??ryba, laisvAi??s, tiesos ieA?kojimo dvasia. KunigystAi?? Kazimierui Vasiliauskui buvo tarnavimas kenA?ianA?iam, tiesos ir gAi??rio alkstanA?iam, teisingumo trokA?tanA?iam A?moguiai???3.

DaA?nai pagalvoju: gerai, kad mAi??sA? Lietuva tokia nedidelAi??, ai??i?? visi esame greta vienas kito.

Lankydamas Sauliaus kapAi??, nepatingiu uA?kopti ir A? minAi??tAi?? kauburA?, pastovAi??ti prie Vandos ZaborskaitAi??s kapo. A?ia ir sutikau A?A? kapAi?? priA?iAi??rinA?iAi?? VirgilijAi?? StonytAi??. BAi??tent ji manAi??s ir pasiteiravo, ar negalAi??A?iau paraA?yti prisiminimA? apie jos A?motAi??. Sakau, kad mano atmintis nekokia, bet gal kAi?? nors dienoraA?tyje rasiu. Kaip matote, A?A? bei tAi?? radau.

Dar keli A?odA?iai apie antrAi??jA? mano raA?inio ai??zpersonaA?Ai??ai??? JustinAi?? MarcinkeviA?iA?.

Ai??iek tiek chronologijos.

RimtAi?? galvos traumAi??, kaklo slankstelio lAi??A?A? poetas patyrAi?? 2010 m. gruodA?io 7-Ai??jAi??. SavaitAi?? A?i nelaimAi?? nebuvo vieA?inama, nors gandas jau plito. Bet gruodA?io 14-Ai??jAi?? dienoraA?tyje konstatuojama: ai??zApie grAi??smAi?? Justino gyvybei jau ir spauda Ai??mAi?? raA?yti.ai??? DienoraA?tyje A?klijavau iA?karpAi?? iA? tos dienos ai??zLietuvos rytoai??? su Justino nuotrauka ir LR korespondentAi??s DanutAi??s JonuA?ienAi??s straipsneliu: ai??zTautos mylimo poeto gyvybei ai??i?? pavojusai???.

Nuo tol reguliariai buvo praneA?inAi??jama apie Justino sveikatos bAi??klAi?? ir spaudoje, ir per radijAi??. BAi??klAi?? tai pagerAi??davo, tai pablogAi??davo, mAi??sA? viltys tai A?siA?iebdavo, tai priblAi??sdavo.

Iki A?iol maniau, kad Vanda ZaborskaitAi?? mirAi?? taip ir nesuA?inojusi, kas iA?tiko jos biA?iulA?. Klydau taip manydamas! Ai??dukros Virgilijos liudijimu, iki gruodA?io 21 d., iki ProfesorAi?? iA?tikusio infarkto, ji ne tik skaitAi?? laikraA?A?ius, klausAi??si radijo, bet ir normaliausiai dirbo, raA?Ai?? straipsnA? apie VincAi?? KudirkAi?? (ar tai nebus jos paskutinysis darbas?). A?inoma, VandutAi??s negalAi??jo nejaudinti informacija apie Justino sveikatos bAi??klAi??. Pati turAi??jusi nemaA?ai reikalA? su medicina, blaiviai vertino situacijAi??, nesitikAi??jo laimingos atomazgos.

Bet mirtis VandAi?? ZaborskaitAi?? pirmiau pasiglemA?Ai??, tik jai buvo gailestingesnAi?? nei Justinui: atomazga atAi??jo po savaitAi??s, o jo laukAi?? dar ilgai trukusi akistata su mirtimi.

BaigAi??si gruodis, sausis, A?pusAi??jo vasaris.

Po ilgai trukusiA? kanA?iA? Justinas mirAi?? 2011 metais jam itin brangiAi?? dienAi?? ai??i?? vasario A?eA?ioliktAi??jAi?? ir A? paskutinAi?? kelionAi?? buvo iA?kilmingai palydAi??tas visos doros Lietuvos.

Palaidotas tose paA?iose Antakalnio kapinAi??se, kaip ir VandutAi??. Tik ne ant MenininkA? kalnelio, o slAi??nyje, prie pagrindinio tako, netoli nuo memorialo A?uvusiems uA? TAi??vynAi??. Neseniai ant jo kapo buvo pastatytas paminklas, irgi su lietuviA?ka saulute, tik ne iA?raiA?yta akmenyje, bet nukalta iA? metalo.

Gal neuA?mirA?ote, kad, cituodamas Vandos ZaborskaitAi??s A?odA?ius iA? pokalbio su Valdu Kukulu, praA?iau A?sidAi??mAi??ti profesorAi??s aiA?kinimAi??, kas lemia menininko gyvenimo vertAi??: jo kAi??riniai ar biografijos faktai. Pasirodo, ir po dvideA?imties metA? toks aiA?kinimas kai kam bado akis.

JAi??sA? dAi??mesiui ai??i?? A?raA?as dvideA?imt septintame dienoraA?A?io sAi??siuvinyje.

2012 m. geguA?Ai??s 5 d., A?eA?tadienis

PerskaiA?iau ai??zLiteratAi??roje ir meneai??? (Nr. 18) Irenos BalA?iAi??nienAi??s straipsnA?, mA?slingai pavadintAi?? ai??i?? ai??zNiekA?ybAi?? prasideda nuo tokiA?, kaip aA?, arba Kerouaco dvasia Lietuvojeai???. IA? pavadinimo galima pagalvoti, kad autorAi?? uA?siims ai??zsaviplakaai???. Anaiptol, ji plaka ne save, o kitus. Jai uA?kliAi??va ne tik Justinas, bet net ir Vanda ZaborskaitAi??. Kad bAi??tA? aiA?kesnis kontekstas, cituoti pradAi??siu iA? toliau:

ai??zJei tautiniai jausmai A?gydavo politinA? atspalvA?, Maskva reaguodavo grieA?tai. VisA? broliA?kA? respublikA? kompartijos virA?Ai??nAi??s patyrAi?? valymus. Tik lietuviA?koji visada postus iA?laikAi??, nes buvo be galo klusni ir patikima [ne visada klusni, prisiminkime TrakA? pilies atstatymo istorijAi??, kukurAi??zA? vajA? ir pan. ai??i?? A. B.]. AtkAi??rus nepriklausomybAi??, ji kaipmat perdaA?Ai?? savo paA?iAi??ras, vertybes, elgesA?.

Gal A?ios veiklos nAi?? neprisimintume, jei prekiavimo talentu kai kas nevadintA? tarnavimu Lietuvai. Niekaip iA? atminties nedyla V. ZaborskaitAi??s straipsnis ai??zRaA?ytojas yra asmens pusAi??jeai??? (ai??zLiteratAi??ra ir menasai???, 1992 01 11), kuriame profesorAi?? aistringai neigAi??, jog kAi??rybinAi?? inteligentija, tiek su A?kvAi??pimo nestokojanA?iais, tiek su pavargusiais herojais ir konradais valenrodais buvo tapusi sovietinAi??s okupacijos rAi??mAi??ja. ai??zMenininko gyvenimas A?liejasi prie kAi??rinio ir visuomeninAi?? vertAi?? A?gauna tik per jA?, o ne atvirkA?A?iai. Ar A?iandien kam labai svarbu, kad GAi??tAi?? didA?iuodamasis priAi??mAi?? ordinAi?? iA? Napoleono, uA?kariavusio jo tAi??vynAi???ai??? ai??i?? klausAi?? ji.ai???

PaA?iurpau perskaitAi??s: Vanda ZaborskaitAi?? siejama su sovietinAi??s okupacijos rAi??mAi??jais. Negi straipsnio autorAi?? nAi??ra skaiA?iusi profesorAi??s veikalA?, neA?ino jos biografijos?

Beje, I. BalA?iAi??nienAi?? giria VytautAi?? KubiliA? uA? drAi??sAi??. Teisingai giria jo straipsnA? ai??zTalento mA?slAi??sai???, deja, uA?mirA?dama, kad bAi??tent Vytelis A?alioje jaunystAi??je pasiraA?Ai?? skundAi?? prieA? VandAi?? ZaborskaitAi?? ir kitus lietuviA? literatAi??ros katedros A?mones, ir dalis jA? buvo iA?varyta. Kai A?A? faktAi?? spauda pavieA?ino jau NepriklausomybAi??s metais ir prasidAi??jo negraA?us V. Kubiliaus puolimas, Vanda pirmoji uA?stojo KubiliA?, parodydama, kaip privalo elgtis tikras inteligentas: uA?mirA?ti vakarykA?tes nuoskaudas, jei A?mogus pasikeitAi??.

Dar pastaba.

DerAi??tA? suvokti, kad ir V. Kubilius ai??zTalento mA?slAi??seai??? taikAi?? Kostui Kubilinskui tAi?? patA? principAi??, kaip ir V. ZaborskaitAi??, pirmenybAi?? teikdamas ne poeto biografijos ai??zniuansamsai???, tik uA?uominomis atskleistiems, o jo kAi??riniams, tapusiems vaikA? literatAi??ros klasika. BAi??tent tos uA?uominos, o ne ai??zmetodasai??? ir uA?kliuvo buvusiems ai??zidAi??jinio grynumoai??? sargams. Pasirodo, ir dabar atsiranda tokiA? ai??zgrynumoai??? gynAi??jA?ai??i??

Atidesnis skaitytojas pastebAi??s, kad tas pats Valdo Kukulo pokalbis su Vanda Zaborskaite jos knygoje ai??zTarp istorijos ir dabartiesai??? (iA? jos citavau) vadinamas vienaip, o savaitraA?tyje ai??zLiteratAi??ra ir menasai??? ai??i?? kitaip. SpAi??ju, kad Valdas parinko trumpesnA?, lakesnA? pavadinimAi??, o VandutAi?? paliko knygoje savAi??jA?.

DA?ekas Keruakas (Jack Kerouac) ir jo romanas ai??zKelyjeai???, lietuviA?kai pasirodAi??s 1972-aisiais, t. y. tais metais, kai Kaune susidegino Romas Kalanta, ir mano sAi??nui, kaip ir ne vienam jo kartos jaunuoliui, buvo tapAi??s savotiA?ka biblija. PrisipaA?A?stu: nemAi??gau tos knygos, nors ir talentingai paraA?ytos. Maniau, kad ji skatina mano sAi??nA? kai kuriems pramuA?tgalviA?kiems poelgiams.

Ir dar vienas dienoraA?A?io A?raA?as iA? dvideA?imt aA?tunto, paskutiniojo, sAi??siuvinio.

2012 m. spalio 21 d., sekmadienis

Ai??iandien iA?kili sukaktis.

PrieA? 150 metA? gimAi?? mAi??sA? didysis dainius Maironis. SimboliA?ka, kad A?iAi?? sukaktA? sutinku raA?ydamas prisiminimus apie VandAi?? ZaborskaitAi??, kurios pagrindinis veikalas ai??i?? monografija ai??zMaironisai??? (1968). Nustebau, kad savo dienoraA?A?iuose radau daug A?raA?A?, kur minima mano buvusi dAi??stytoja, aktyvi ai??zPergalAi??sai??? ir ai??zMetA?ai??? autorAi??. Parinkau vien tai, kas susijAi?? su jos tauriu elgesiu 1991ai??i??1995 metais, taigi pervartA? laikotarpiu, kai iA?ryA?kAi??jo tikroji asmenybAi??s esmAi??.

Nuo kalvos, ant kurios palaidota Vanda ZaborskaitAi??, MenininkA? kalnelio kapai ai??i?? lyg ant delno. O A?ia auganti didA?iulAi?? drebulAi?? kiekvienAi?? rudenA? barsto geltonus lapus ant man brangiA? kapA?. Gal smarkesnis vAi??jo gAi??sis kokA? lapelA? nuskraidina ir ligi Justino kapo, kurio nuo kalvos nematyti.

Kai vAi??liniA? pavakarAi?? atAi??jau pagerbti mirusiA?jA? atminimo, ant drebulAi??s jau nebuvo likAi?? nAi?? lapelio.

2012 m. lapkriA?io 2 d., VAi??linAi??s

1 ZaborskaitAi?? V. Tarp istorijos ir dabarties. ai??i?? Vilnius: Tyto alba, 2002. ai??i?? P. 404. Toliau bus nurodomi tik A?ios knygos puslapiai.

2 IA? Andriaus Vaitonio pokalbio su Alfonsu Maldoniu ai??zDabar apsivalymo ir iA?siaiA?kinimo laikasai??? // Respublika. ai??i?? 1996. ai??i?? LapkriA?io 11. ai??i?? Nr. 264.

3 Ai??irdies neatskiriamasis. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mAi??sA? atsiminimuose. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2002. ai??i?? P. 40.