Ar galim tvirta ranka raA?yti karaliA? vardus?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Irena BalA?iAi??nienAi??
DATA: 2013-03

Ar galim tvirta ranka raA?yti karaliA? vardus?

Irena BalA?iAi??nienAi??

Argi aA? ne karalius?

Pabusk, baili didybe, ai??i?? tu miegi!
Argi karaliaus vardas ne vertesnis
UA? dvideA?imtA? tAi??kstanA?iA? vardA??
Ginkluokis, varde! Tavo didA?iAi?? A?lovAi??
NuplAi??A?t kAi??sinas menkas valdinys.

William Shakespeare. ai??zRiA?ardas II”

Kol kas labai daA?nai pamirA?tame, kad pagal senAi?? tradicijAi?? krikA?A?ioniA? kraA?tA? valdovA? (kaip ir A?ventA?jA?) vardai visada lietuvinami ai??i?? keiA?iami savais tos paA?ios kilmAi??s vardais. TodAi??l karaliA? DA?eimsAi?? (James) vadinsime JokAi??bu, Lui (Louis) ai??i?? Liudviku, FilipAi?? (Philipe) ai??i?? Pilypu, FrancAi?? (Franz) ai??i??Ai??Ai?? PranciA?kumi, Anri (Henry) ai??i?? Henriku, ChuanAi?? KarlAi?? I (Juan Carlos) ai??i?? Jonu Karoliu I. Ai??ios tradicijos laikosi visi europieA?iai. Taigi jei dabartinis Anglijos princas A?arlzas (Charles) taps karaliumi, jA? vadinsime Karoliu, o jeigu pas jA? A?odeliu persimesti uA?eis draugas Charlesas, tai sakysim, kad karalius Karolis A?nekuA?iuojasi su savo draugu A?arlzu. Jei karaliumi taps A?arlzo sAi??nus Viljamas (William), tai jA? vadinsime karaliumi Vilhelmu.
Versdami W. Shakespeare’o ir kitA? autoriA? istorines dramas, pavadintas karaliA? vardais, vertAi??jai neprisimena, kad King John ai??i??Ai?? tai Karalius Jonas.
YpaA? daA?nai nelietuvinami rusA? carA? ir kunigaikA?A?iA? vardai. RaA?oma Ivanas, o ne Jonas, Jekaterina, o ne Kotryna, Jelizaveta, o ne Elzbieta, Pavlas ar Pavelas, o ne Paulius, Ana, o ne Ona, Nikolajus, o ne Mikalojus. Taigi paskutinio bolA?evikA? nuA?udyto RomanovA? dinastijos Rusijos caro, save titulavusio dar ir Lenkijos karaliumi ir Suomijos didA?iuoju kunigaikA?A?iu, vardas turAi??tA? bAi??ti Mikalojus II.
Ir kitA? tautA? valdovAi??s Anos turAi??tA? virsti Onomis (Ne Ana AustrijietAi?? arba Ana AustrAi??, o Ona AustrijietAi??), Sofijos ai??i?? Zofijomis. Be to, reiktA? atsiminti, kad norminAi?? lietuviA?ka forma ai??i?? kaip buvo raA?oma ilgAi?? laikAi?? ai??i?? yra Elzbieta, o ne ElA?bieta (plg. ElzAi??, ElziAi??tAi??, ElziAi??nAi?? ir t. t.): Elzbieta, Gedimino anAi??kAi??; Elzbieta, Jogailos A?mona; Elzbieta Bonifacija, Jogailos duktAi??; Elzbieta, Kazimiero duktAi??; Elzbieta, Rusijos imperatorAi??; Elzbieta, A?ygimanto Augusto A?mona, Elzbieta I ir Elzbieta II ai??i?? Ai??ekspyro ir A?iA? laikA? Anglijos karalienAi??s. Kebliausia, kad A?i klaida jau beveik virto ai??ztradicija”, o nenoras taisyti klaidas A?iuo metu labai madingas.
Kad nesupainiotume tA? vienvardA?iA? didA?iavyriA? bei didmoteriA?, prie jA? vardA? segame kokA? nors apibAi??dinimAi??. YpaA? daug, net A? istorijAi?? A?Ai??jusiA? pridedamA? vardA?, arba prievardA?iA?, turi A?vairiA? A?aliA? ir laikA? valdovai. Jie gali bAi??ti ir teigiami, ir neiAi??giami, ir be jokio emocinio atspalvio ai??i?? Storulis, Aklys, Ai??lubis, Plikis, Ilgakojis, Trumpulis, Narsusis, IA?mintingasis, Teisingasis, Ai??ventasis, Mokytasis, Teisingasis, Gerasis, Tobulasis, Laimingasis, Savavalis, Tylusis, Nenuovokusis, Geradarys, Senasis, Jaunasis, PopieA?ius Berniukas ir t. t. TAi?? patA? prievardA? gali turAi??ti net keli asmenys. PrievardA?iai nusako fizines, proto arba bAi??do savybes, tikrus arba A?sivaizduojamus pasiekimus arba veiksmus: Alfonsas II (Portugalija), Karolis III (Ai??ventoji Romos imperija), Liudvikas VI ai??i?? Storulis; Liudvikas III (Ai??ventoji Romos imperija) ai??i?? Aklys; Tamerlanas ai??i?? Ai??lubis; Ferdinandas I (Portugalija), Pilypas I ai??i?? GraA?usis; Eduardas ai??i?? Juodasis Princas (pagal A?arvA? spalvAi??); Eduardas I ai??i?? Ilgakojis; Pilypas III (PrancAi??zija) ai??i??Ai?? DrAi??susis; Gustavas II Adolfas ai??i?? Ai??iaurAi??s LiAi??tas; Hakonas I, Jonas II (PrancAi??zija), Vilhelmas II (Sicilija) ai??i?? Gerasis; Jonas II (Portugalija) ai??i?? Tobulasis; RiA?ardas I ai??i?? LiAi??taA?irdis.
Prievardis gali ir pasikeisti. Haraldas, Halvdavano sAi??nus, arba Haraldas Gauruotasis, laikomas Norvegijos valstybAi??s A?kAi??rAi??ju. Kai Haraldas A?vykdAi?? savo paA?adAi?? ir nusikirpo, jA? pavadino GraA?iaplaukiu.
MAi??sA? kaimynA?, o vAi??liau ir abiejA? tautA? ai??i?? lietuviA? ir lenkA? ai??i??Ai?? valdovA? prievardA?iai: Boleslovas I Narsusis, Kazimieras I Atnaujintojas, Boleslovas II DrAi??susis, Boleslovas III Kreivaburnis, Vladislovas II Tremtinys, Boleslovas IV Garbanius, MeA?ka III Senasis, Kazimieras II Teisingasis, LeA?ekas Baltasis, Vladislovas III Lazdakojis, Henrikas I Barzdotasis, Henrikas II Pamaldusis, Boleslovas V Drovusis, LeA?ekas Juodasis, Henrikas IV Teisusis, Kazimieras III Didysis, Liudvikas I Didysis, Zigmantas I Senasis, Augustas II Stiprusis.
Kol neturAi??sim vertAi??jA?, istorikA? ir kalbininkA? parengto A?iA? prievardA?iA? sAi??raA?o, tol lauA?ysim galvAi??, ar Rusijos caras Jonas IV ai??i??Ai?? RAi??stusis ar A?iaurusis, Maskvos kunigaikA?tis Jonas Kalita ai??i??Ai?? PinigmaiA?is ar PiniguoA?ius, Liudvikas X ai??i?? Savavalis ar UA?sispyrAi??lis, PrancAi??zijos karalius Robertas II ai??i?? Pamaldusis ar Dievobaimingasis, nors jis dar buvo vadinamas IA?mintinguoju. NeA?inosim, kaip versti graikiA?kAi?? prievardA? Monomachas (Vladimiras Monomachas, Konstantinas IX ai??i?? Monomachas). Dvejopai elgiamAi??s ir su lotyniA?komis (taip pat ir kitA? kalbA?) pravardAi??mis: vienas jA? verA?iame A? lietuviA? kalbAi??, o kitA? ai??i?? ne: Jonas Chrizostomas / Auksaburnis; Julianas (Julijonas) Apostata / AtskalAi??nas; Robertas GrosetestAi?? / DidA?iagalvis ir t. t.
Tvirta ranka neraA?om ir kilmAi??vardA?iA?: Aleksandras NeviA?kis, Dmitrijus Donietis, Jaroslavas Tverietis, Jurijus III Maskvietis, Skotas Parmietis, Henrikas Navarietis.
Be to, prie valdovA? vardA? labai daA?nai pridedami ir romAi??niA?ki skaitmenys. Kalbant apie juos, A? galvAi?? ateina Jacques’o PrAi??vert’o eilAi??raA?tis:

Liudvikas I
Liudvikas II
Liudvikas III
Liudvikas IV
Liudvikas V
Liudvikas VI
Liudvikas VII
Liudvikas VIII
Liudvikas IX
Liudvikas X
Liudvikas XI
Liudvikas XII
Liudvikas XIII
Liudvikas XIV
Liudvikas XV
Liudvikas XVI
Liudvikas XVII
Liudvikas XVIII
Bet kas tai per A?monAi??s, kurie nemoka suskaiA?iuoti iki 20?

Ai?? A?A? pasiA?aipymAi?? yra tik vienas atsakymas: daugiau nei A?imtas didA?iavyriA? ai??i?? kaip ir mAi??sA? Vytautas Didysis ai??i?? ir A?iek tik didmoteriA? ai??i?? DidA?ioji kunigaikA?tienAi?? BirutAi?? ai??i?? buvo praminti didA?iaisiais ai??i??Ai?? Aleksandras Didysis, Alfredas Didysis, Antiochas III Didysis, AA?oka Didysis, Karolis Didysis, Kotryna II DidA?ioji, Petras Didysis, Vladimiras Didysis, Kserksas Didysis. Pirmiausia A?iuo titulu buvo pavadinti uA?kariautojai, tokie kaip Persijos karalius Kyras II Didysis, uA?kariavAi??s BabilonijAi??, MedijAi??, LidijAi?? ir iA?plAi??tAi??s savo imperijAi?? nuo Indo rytuose iki VidurA?emio jAi??ros vakaruose. IA? persA? A?A? titulAi?? paveldAi??jo Aleksandras III Makedonietis. VAi??liau valdovai ir karvedA?iai Ai??mAi?? vartoti epitetAi?? Didysis tarsi asmenvardA?. PavyzdA?iui, Romos karo vadas PompAi??jus. Dar kitiems jis buvo pritaikytas atgaline data: MaurijA? imperatoriui AA?okai, suvienijusiam IndijAi??, idant pavyktA? apsiginti nuo Aleksandro MakedonieA?io, kartaginieA?iA? vadui Hanibalui. VAi??liau jis imtas vartoti kaip garbAi??s vardas ir suteiktas filosofui Albertui DidA?iajam, vienuolinio gyvenimo tAi??vui Ai??v. Antanui DidA?iajam, Ai??v. GertrAi??dai DidA?iajai, popieA?iui Ai??v. Leonui DidA?iajam, vienam iA? dykumA? tAi??vA?, Egipto atsiskyrAi??liui Makarijui DidA?iajam.
Didysis buvo segamas ne tik prie vardA?, bet ir prie pareigybiA?: didysis Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s referendorius, didysis Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s iA?dininkas, didysis LDK vAi??liavininkas, didysis LDK taurininkas, didysis LDK kardininkas, didysis LDK arklidininkas, virtuvininkas, stalininkas, raikytojas, viceAi??stalininkas, vicetaurininkas, medA?ioklininkas, sargybininkas, lauko raA?tininkas, vicearklidininkas, rAi??sininkas… Reikia bAi??ti Saliamonu, kad A?inotum tokiAi?? aibAi?? dignitoriA? ir jA? eilAi?? pagal rangAi??*.
Kadangi nAi??ra jokiA? beA?aliA?kA?, tikrovAi?? atitinkanA?iA? didumo iA?matavimo bAi??dA?, vAi??lesniA? laikA? kartos jau nebe taip tvirtai taiko A?A? pavadinimAi??. PavyzdA?iui, kol gyvas, PrancAi??zijos karalius Liudvikas XIV daA?nai buvo vadinamas DidA?iuoju, bet A?iandien A?is prievardis retai priduriamas. O PrAi??sijos karalius Frydrichas II tebevadinamas DidA?iuoju, lygiai kaip ir Senuoju Fricu.
O gal vardo didumAi?? galAi??tA? atstoti vardA? skaiA?ius? XVIII a. Ispanijoje bajorai galAi??jo turAi??ti A?eA?is vardus, kilmingi didikai ai??i?? dvylika, o grandai ai??i?? tiek, kiek ateis A? galvAi??. Ir A?itos teisAi??s niekas nevarA?Ai??. RaA?ytojas Lionas Feuchtwangeris net nebaigAi?? vardyti visA? aukA?takilmAi??s ispanA? hercogienAi??s Albos, kuriAi?? jos draugas, genialusis dailininkas Francisco Goya vadino paprastai ai??i?? Kajetana, vardA?: Marija del Pilar Teresa Kajetana Felisija Luiza Katalina Antonija IzabelAi??…
TaA?iau niekas vardA? skaiA?iumi negali varA?ytis su karaliais. Ai??tai kaip skamba vos keliA? mAi??nesiA? amA?iaus XIX a. vidurio pretendento A? Portugalijos sostAi?? vardas ai??i?? Pedras d’Alkantara Marija Ferdinandas Gonzagas Ksaveras Migelis Gabrielis Rafaelis Antonijus Leopoldas Joanas PranciA?kus AsyA?ietis pavarde Saksas Koburgas Gota de Bragansa Burbonas. Arba paskutiniojo pretendento A? Austrijos imperatoriaus sostAi?? ai??i?? Otonas Robertas Marija Antuanas Karlas Maksimiljanas Henrikas Sikstas Ksaveras Feliksas Renatas Liudvikas Kaetanas Pijus Ignotas Habsburgas.
Nekilmingo kraujo A?monAi??ms teko tenkintis vieno arba dviejA? dangiA?kA? uA?tarAi??jA? vardais. TaA?iau paprasti prancAi??zai nuA?luostAi?? nosA? karaliams, iA?galvojAi?? vardAi?? Tusenas (Toussaint) ir pasikvietAi?? uA?tarAi??jais visus dangaus A?ventuosius, nes saints reiA?kia ai??zA?ventieji”, o tous ai??i?? ai??zvisi”.
Mes tuo tarpu iki nusibodimo laukiam, kada ValstybinAi?? lietuviA? kalbos komisija savo svetainAi??je A?dAi??s Petro Kimbrio ai??zAi??ventA?jA? ir palaimintA?jA? vardA? sAi??raA?Ai??”. Tai bAi??tA? dalis jo rengiamo ai??zKompiuterinio daugiakalbio krikA?A?ioniA?kosios tradicijos vardA? A?odyno”, apimanA?io krikA?A?ioniA? A?ventA?jA? ir palaimintA?jA?, krikA?A?ioniA? BaA?nyA?iA? vadovA? (popieA?iA?, patriarchA?, arkivyskupA? ir kt.), istoriniA? asmenybiA? (teologA?, filosofA?, raA?ytojA?, BaA?nyA?ios veikAi??jA? ir t. t.), Europos dinastijA? valdovA? vardus.

* Kralikauskas J. Ai??kaitAi?? Vilniaus mAi??rai. ai??i??Ai?? Vilnius: Vaga, 1991, p.119ai??i??120.