Ar humanizuota erdvAi?? praris sakralias Vilniaus erdves?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Lietuvos miestai. Vilnius
AUTORIUS:Ai??GraA?ina MareckaitAi??

DATA: 2012-10

ArAi??humanizuotaAi??erdvAi?? praris sakraliasAi??Vilniaus erdves?

GraA?ina MareckaitAi??

Man regis, tikrovAi??je egzistuoja didA?iulis atotrAi??kis tarp to Vilniaus, kuris suvokiamas kaip unikalus, legendomis apipintas, sakralios erdvAi??s gaubiamas A?moniA? ir gamtos kAi??rinys, architektAi??ros perlas, Lietuvos valstybingumo simbolis, svajoniA? miestas, nostalgijos A?emAi??, menininkA? Meka, ir to, kuris, nuolatos kreA?iamas istoriniA? kataklizmA?, funkcionuoja komplikuotoje realybAi??je, gyvena A?emiA?kais reikalais ir kasdieniniais buities rAi??pesA?iais. Miestas statomas, keiA?iamas, modernizuojamas, ai??zhumanizuojamasai???. Kalbu ne tik apie pastarojo dvideA?imtmeA?io ekonomines ir urbanistines problemas su pereinamojo meto grimasomis, bet ir apie pusAi?? amA?iaus trukusios sovietA? okupacijos palikimAi??…

ArchitektAi??ros istorikas, paminklotyrininkas, dailininkas Juozas Kamarauskas, gyvenAi??s lenkA? okupuotame Vilniuje, 1929 m. nupieA?Ai?? Vilniaus planAi??-paveikslAi??, o vinjetAi??je uA?raA?Ai??: ai??zNuo 1272 m. kryviA?-kryvaiA?iA? buveinAi??. Nuo 1323 m. Lietuvos sostinAi??. MiestAi?? A?steigAi?? ir iA?plAi??tAi?? aborigenai lietuviai.ai???Ai??Tokiu uA?raA?u jis dar kartAi?? ramiai, bet kategoriA?kai pareiA?kAi??, kas iA? tikrA?jA? A?kAi??rAi?? A?A? miestAi??, anuo metu atplAi??A?tAi?? nuo Lietuvos. SostinAi??je dailininkas tyliai gyveno iki pat raudonA?jA? sugrA?A?imo, tad jo gyvybAi?? uA?geso, galima sakyti, paA?iu laiku ai??i?? 1946 m. Per visas okupacijas daugelio sAi??monAi??je ta ai??zkriviA? buveinAi??ai??? buvo, net ir dabar yra, beveik nerealus ai??i?? dekoratyvus, poetizuotas, mitologizuotas miestas, iA?nirAi??s iA? sapno, iA? pranaA?ystAi??s, iA? vilko gerklAi??s, iA? A?ventA? Ai??A?uolynA?, iA? upiA? santakos, panirAi??s A? snaudulA?, apsisiautAi??s tirA?ta lyg dAi??mai nakties tamsa, iA?tirpAi??s A?imtmeA?iA? Ai??kuose, nugrimzdAi??s A? uA?marA?ties vandenis… DAi??lAi??siai, trAi??nAi??siai, apleistis, neryA?kAi??s siluetai, dulkAi??s, A?eA?Ai??liai, neatpaA?inti kaulai, varpA? skambesys… Gryna poezija. Tautos sAi??monAi?? ir meninAi?? kAi??ryba nuo seno puoselAi??ja sakralaus, dvasingo miesto su ai??zA?imtais boniA?ai??? A?vaizdA?. Pakeltas A? A?ventojo rangAi??, karaliA? brangintas, net ir karA?, marA?, gaisrA? nusiaubtas, iA?niekintas, sugriautas, apiplAi??A?tas, priverstas keisti savo tapatybAi??, prarastas, praA?uvAi??s, liudijantis, pasak Marcelijaus MartinaiA?io, ai??zamA?inybAi?? ir liAi??desA? laiko tAi??kmAi??jeai???, Vilnius, CzesAi??awo MiAi??oszo ir Tomo Venclovos teigimu, egzistuoja tarsi kitame lygmenyje ai??i?? ai??zkaip dvasinio gyvenimo formaai???. Visais laikais jis buvo A?vairiausiA? ateiviA? ir iA?eiviA? geidA?iamas, nusavinamas, nepasidalijamas…

Surinkti ir apibendrinti visus dailAi??s, literatAi??ros kAi??rinius apie VilniA?, jo fotoarchyvAi?? bAi??tA? titaniA?kas darbas. O kur dar dailAi??tyros, istorijos, paminklotyros moksliniai ir meniniai tyrimai, esAi??, knygos, kaip antai Vlado DrAi??mos ai??zDingAi??s Vilniusai??? ar faktografinAi??s Antano A?aplinsko praAi??jusiA? amA?iA? miesto atodangos? Vien publikacijA? ai??i?? lietuviA?kA? ir svetimkalbiA? ai??i?? pavadinimus ir autorius vargu ar sutalpintume A? vienAi?? foliantAi??. Antai TorunAi??s universiteto mokslininkas Henrykas Baranowskis 1996ai??i??2007 m. iA?leido net trijA? tomA? ai??zVilniaus bibliografijAi??ai??? (Bibliografia Wilna).

Perteikti Vilniaus savitumAi?? stengtasi visais laikais ir A?vairiais bAi??dais. NesiA?valgant A? romantizmo ar dar senesnius laikus, net sovietmeA?iu iA?drA?sta prabilti apie mitinAi?? sostinAi??s dvasiAi??. To A?rodymas ai??i?? Almanto GrikeviA?iaus ir Vaidoto Digimo dokumentinAi?? kino juosta ai??zLaikas eina per miestAi??ai??? (1968). Kiekvienas menininkas vis kitaip kontempliuoja VilniA?. Kamarausko dokumentuoti pastatai, gatviA? iA?klotinAi??s ir brAi??A?iniai nejuA?iomis virsta nenusakomo A?anro dailAi??s kAi??riniais ai??i?? intuityviomis dailininko fantazijomis, vizijomis, utopijomis… PanaA?iAi?? Vilniaus vizijAi?? savo ai??zvidine regaai??? matAi?? turbAi??t dauguma lietuviA? ai??i?? tai atsispindi dainose ir padavimuose. Galingas tautinis sAi??jAi??dis ai??zMes be Vilniaus nenurimsimai??? tarpukariu praturtino svajoniA? miesto paveikslAi?? moderno, secesijos, simbolizmo atspindA?iais.

Vilniaus architektAi??ros puoA?numAi?? galima A?amA?inti realistiA?kA? formA? gausa ai??i?? tokias miesto panoramas matome klasikiniuose Leono Lagausko grafikos lakA?tuose. Dailininko mokinAi?? Daiva StaA?keviA?ienAi??, perAi??musi jo technikAi??, panaA?A? pasaulAi??vaizdA?, dar labiau supoetino A?ventiA?kAi?? A?ventojo miesto jausmAi??. MinkA?tai nugludinti senA? mAi??rA?, vartA? ir kiemA? kampai, plokA?tumos ima A?vytAi??ti MeA?islovo Bulakos pieA?iniuose. Miesto dvasiAi?? galima perteikti ir nerimastingu spalvA?, potAi??piA? virpAi??jimu kaip Mindaugo SkuduA?io drobAi??se. Rimtautas GibaviA?ius 7-ojo deA?imtmeA?io grafikoje barokinio Vilniaus dekoratyvumAi?? preciziA?kai susistemino aA?Ai??riA?komis, lengvomis, muzikaliai ritmiA?komis liaudiA?kA? graviAi??rA? linijomis. Aloyzas StasiuleviA?ius Vilniaus veidAi?? tapo tirA?tais potAi??piais, modeliuoja iA?kilA? daA?A? reljefAi??, tarsi rekonstruotA? senovinA? miesto planAi??, darytA? A?ventojo miesto atspaudus, maketus. Jaukus ir taurus Mstislavo DobuA?inskio senasis Vilnius… Vilnietis dailininkas Ludomiras SleAi??dziAi??skis, kuriam po Antrojo pasaulinio karo teko atsisveikinti su Vilniumi, neoklasicistinAi??se drobAi??se nuolat kartojo ai??zprarastojo rojausai??? vaizdus…

Suprantama, kad iA? tolo A?velgianA?iA?, kituose kraA?tuose atsidAi??rusiA? vilnieA?iA? kAi??ryba persmelkta nostalgiA?kA? prisiminimA?. TaA?iau A?iandien ir A?iaAi??kuriantiems A?monAi??ms Vilnius irgi yra tarytum transcendavAi??s uA? istorinAi??s bAi??ties ribA? ai??i?? A? jA? A?velgiama iA? aukA?tai, iA? angelo ar paukA?A?io skrydA?io, iA? toli, per istorijos prizmAi??, per prisiminimA? Ai??kanas, pabrAi??A?iama metA? laikA? kaitaai??i?? DaugybAi?? profesionalA? ir mAi??gAi??jA? dienAi?? naktA?, A?iemAi?? vasarAi?? budi, kad suspAi??tA? pagauti kokA? nors dar nepastebAi??tAi?? niuansAi??, A?eA?Ai??lA?, A?viesAi??. Nenuilstamai tapo VilniA? dailininkAi?? Filomena LinA?iAi??tAi??, nuoA?irdA?iai A?avAi??damasi ir kviesdama A?avAi??tis kitus barokiniais jo bokA?teliais, ai??zkurie taip skamba A?varioj A?altoj erdvAi??j…ai???

MAi??ginimA? atskleisti miesto buitA? realistiniu A?vilgsniu bAi??ta ne tiek jau daug. O Vilniaus adoravimas dailAi??s ir poezijos kAi??riniuose daA?nai tampa vien ai??zgroA?io kliA?iA?ai??? dauginimuai??i??

Vilniaus fotografai ai??i?? Janas BuAi??hakas, Juozapas A?echaviA?ius, StanisAi??awas Filibertas Fleury, Boleslova ir Edmundas Zdanovskiai, Vytautas Augustinas, Sofija SubaA?iuvienAi??Ai??, Algimantas KunA?ius, Romualdas Rakauskas, Antanas Sutkus, Stanislovas A?virgA?das, Andrius Surgailis, Juozas ValiuA?aitis, KAi??stutis StoA?kus, ArAi??nas BaltAi??nas ai??i?? visA? neA?manoma suminAi??ti ai??i?? perteikia Vilniaus panoramA? ir architektAi??riniA? peizaA?A? harmonijAi??, jiems atrodo fotogeniA?ki ir miesto uA?kampiai, kiemai, apleistos gatvelAi??s, griAi??vanA?ios sienos. Ai??sidAi??mAi??tini jA? visA? darbams tinkantys BuAi??hako A?odA?iai: ai??zMiestas spindi visomis peizaA?o ir architektAi??ros spalvomis, gieda Dievo ir A?moniA? sandaros choru. Vilnius meldA?iasi grakA?A?iais baA?nyA?iA? bokA?tais, porina mAi??rA? ir paminklA? legendAi??, skamba kiemA? ir skersgatviA? aidu…ai???

KiekvienAi?? objektAi?? A?iame amA?iA? nugludintame mieste gaubia tauri laiko patina, kuri savaime tampa estetine vertybe ir prideda naujA? argumentA?, kodAi??l reikia plAi??sti ai??zsakralios erdvAi??sai??? plotus, A?tvirtinant romantiA?ko, melancholiA?ko, poetiA?ko Vilniaus A?vaizdA?… Ne tik vaizdais, bet ir A?odA?iais apie VilniA? byloja Maironis ir Mstislavas DobuA?inskis, Mikalojus Vorobjovas, CzesAi??awas MiAi??oszas, Tadeuszas Konwickis, Balys Sruoga, Ignas Ai??einius, Kazys BradAi??nas, Judita VaiA?iAi??naitAi??, Antanas Ramonas, Justinas MarcinkeviA?ius ir kiti.

Visai kitokA? ai??i?? ankA?tAi?? ir liAi??dnAi??, be vertikaliojo matmens, be romantizavimo ir adoravimo ai??i?? VilniA? atveria A?ydA? dailAi??. A?ia miestas rAi??stus, fataliA?kas, tamsaus kolorito, susvetimAi??jAi??s, bet vis tiek ai??zLietuvos JeruzalAi??ai???.

ai??zPostmodernizmoai??? diktatAi??ra tapo iA?A?Ai??kiu tradicinei Vilniaus vaizdavimo estetikai, visA? pirma literatAi??roje. RiA?ardas Gavelis prozos veikaluose su magiA?ku vardu antraA?tAi??se ai??i?? ai??zVilniaus dA?iazasai???, ai??zVilniaus pokerisai???, ai??zSun-Tzu gyvenimas A?ventame Vilniaus miesteai??? ai??i?? nupieA?Ai?? groteskiA?kAi?? ai??znelemto Vilniaus vaizdAi??ai???. Ai??okiruodamas brutalumu, autorius tarsi bando ai??zatkerA?ytiai??? miestAi?? iA?garbinusiems ai??zfanatikamsai???, suvesti su juo kaA?in kokias pasAi??monAi??je glAi??dinA?ias asmenines sAi??skaitas. MarginalA?, padugniA? kasdienybAi?? atveria iA?virkA?A?iAi??jAi?? Vilniaus pusAi??, romantiA?kAi?? jo aurAi?? keiA?ia postmodernus cinizmas. Pirmaeilis avangardo uA?davinys ai??i?? griauti tradicijAi??, lauA?yti stereotipus, tabu, sacrum keisti A? profanum, todAi??l ai??zgiedanA?iA? bokA?tA?ai??? patosAi?? uA?braukia ai??zseno iA?tvirkAi??lio Vilniausai???, ai??zA?lapimu dvokianA?iA? kiemA?ai???, ai??zprasegto klynoai???, ai??zsavo ekskrementais mintanA?io miestoai??? A?vaizdA?iai. A?ia, ai??zvien seniA? ir vidutinybiA? pasaulyjeai???, pasak raA?ytojo, ai??zsiela yra didelAi?? retenybAi??ai???… A?monAi??s ropoja gatvAi??mis ai??zlyg tarakonaiai???, net GeleA?inis Vilkas ai??zsusirgo gerklA? vAi??A?iuai???, ai??znegyvAi??liA? srautas vis teka prospektuai???, o atminties upAi?? Neris nieko neprisimena, nes ai??zplukdo svetimAi?? atmintA?ai???.

PasilypAi??jAi??s ant ai??zVilniaus griuvAi??siA?ai???, autorius A?siamA?ino miesto panoramoje nepritapAi??lio, ai??zstereotipA? griovAi??joai???, ciniA?ko stebAi??tojo ir visaA?inio demaskuotojo poza, tarsi koks Jamesas Joyceai??i??as Dublino fone. PanaA?iai pozuoja ir kai kurie kiti A?iandienos menininkai, skelbdami, esAi?? provokuojanA?iais savo kAi??riniais ai??zhumanizuoja miesto erdvesai???.

TaA?iau A?io straipsnio tikslas nAi??ra Vilniaus A?vaizdA?io analizAi??. Labiau rAi??pi estetinAi?? Lietuvos valstybAi??s sostinAi??s raiA?ka, kuriAi?? lemia realybAi??, ekonominis ir socialinis A?iuolaikinio didmiesA?io gyvenimas su tAi??kstanA?iais neiA?sprAi??stA?, gal net neiA?sprendA?iamA? praktiniA? problemA?. Keista, bet nematyti nAi?? menkiausiA? sAi??sajA? tarp tradicinio Vilniaus vaizdavimo mene, tos tradicijos prakilnumo, aukA?tA? estetiniA? kriterijA? ir miestoAi??kAi??rimo dabar,Ai??A?iandien, miestoAi??eksploatavimo,Ai??jo kasdienybAi??s. Gal A?ia jau irgi A?sivyravo postmodernizmo dAi??sniai, t.Ai??y. visiA?ka anarchija ir chaosas? AtrodytA?, viskAi?? lemia skandalingi atsitiktinumai, tas vadinamasis Brauno judesysai??i??

DA?iaugiamAi??s, kad Senamiestis A?trauktas A? UNESCO saugomAi?? paveldAi??, bet ar kas nors A?ino, kokio Vilniaus norime, koks jis galAi??tA? ir turAi??tA? bAi??ti XXI a.? Vieni kalba apie dinamiA?kAi??, modernA?, A?iuolaikiA?kAi?? miestAi??, kiti prieA?ingai ai??i?? trokA?ta, kad jis iA?liktA? senuoju Vilniumi, kuo maA?iau paliestu niveliuojanA?iA? amA?iaus pokyA?iA? ir globalizmo vAi??jA?. IA? tikrA?jA? Vilnius nAi??ra miestas relikvija kaip Venecija, bet juk jis nAi??ra ir Hiustonas… Vieni ragina neliesti, netrikdyti, nedrumsti amA?iais nusistovAi??jusios miesto harmonijos, kiti A?sitikinAi??, kad net ir Senamiestis neturAi??tA? bAi??ti muziejus, kiekviena epocha turinti teisAi?? palikti jame savo A?ymAi??… Gal ir galAi??tA? ai??zatsiA?ymAi??tiai???, jei tai bAi??tA? ai??znuA?vitimasai???, kokia nors fantastiA?ka idAi??ja, kaip Ai??v. Stepono katedros atspindys stikliniame Haaso name paA?ioje Vienos A?irdyje, o ne A?iurkA?tus ir nemokA?iA?kas A?siterpimas A? trapiAi?? praAi??jusiA? amA?iA? dermAi??, sektinu pavyzdA?iu nurodant vis tAi?? patA? Eiffelio bokA?toAi??precedentAi??ai??i??

DidA?ioji dalis visuotinai pripaA?A?stamos Vilniaus magijos ai??i?? tai gal net nesuvoktas ypatingas gamtos (landA?afto, poA?eminio vandens, tektoniniA? lAi??A?iA?) poveikis A?ia gyvenanA?io, o ypaA? augusio ar gimusio, A?mogaus psichikai ir fiziologijai. (Daugelis vilnieA?iA? pabrAi??A?ia nenumaldomAi?? A?io miesto traukAi??.) Deja, utilitari vartotojA? visuomenAi??s sAi??monAi?? unikalios gamtinAi??s aplinkos nelaiko vertybe (iA?imtis ai??i?? KaroliniA?kiA? landA?afto tvarkymas).

Vien per pastaruosius du deA?imtmeA?ius nesAi??moniA? prikrAi??sta, ai??znusikalstamA? veikA?ai??? Vilniaus atA?vilgiu padaryta tiek daug, kad gal jau reikAi??tA? A?steigti internetinAi?? Vilniaus netekA?iA? knygAi??, kurioje neabejingi A?monAi??s galAi??tA? nuolatos pildyti tA? miestui mirtinA? nuodAi??miA? sAi??raA?Ai???

NekalbAi??siu apie didA?iuosius Vilniaus praradimus, nes jie daugiau ar maA?iau yra suregistruoti, neminAi??siu mAi??A?iA? dAi??l daugiaaukA?A?io ai??zAkropolioai??? invazijos A? gamtAi?? ir landA?aftAi??, nepriminsiu vieA?buA?io ai??zNovotelai??? statybos peripetijA?, ProfsAi??jungos rAi??mA? ant Tauro kalno likimo, nevartysiu nepabaigiamos LukiA?kiA? aikA?tAi??s epopAi??jos ir kitA? garsiA? bylA?, nepriminsiu, kad bedieviA? suprojektuotos naujosios baA?nyA?ios yra bedvasAi??s, nesvarstysiu, kodAi??l pramogoms skirti pastatai serga gigantomanija. Beje, toks pat jausmas apima ir NacionalinAi??s dailAi??s galerijos holuose. Kokios milA?iniA?kos erdvAi??s! Gal tie holai skirti mitingams, manifestacijoms rengti? (TreA?iAi?? dienAi?? po kaA?kurios parodos atidarymo esu vaikA?A?iojusi po tuos plotus vienui viena.)

PradAi??siu nuo smulkmenA?, kurios nevertinamos, nes laikomos nereikA?mingomis.

Kiekviename sename Europos mieste pirmiausia krinta A? akis unikalios, tik jam bAi??dingos detalAi??s ai??i?? senas fontanas, viduramA?iA? A?ulinys, bareljefas ant griAi??vanA?io mAi??ro, senovinis herbas, laikrodis, skulptAi??ra gatvAi??s niA?oje, XIV a. vAi??trungAi??… Vilnius A?iuo atA?vilgiu nuskriaustas, nes jo istorija pernelyg permaininga ir negailestinga. TaA?iau negailestingi savo miestui ir tie ai??zaptemAi??ai??? A?monAi??s, kuriA? rankose atsiduria paveldas, bet jie nesuvokia jo vertAi??s. O juk turAi??tume saugoti kiekvienAi?? iA?skirtinesnAi?? detalAi??, nes jA? yra iA?likAi?? apgailAi??tinai maA?ai. Vilnius atrodytA? gerokai skurdesnis, jei nebAi??tA? atstatyti Trys kryA?iai, nebAi??tA? atkurta A?v. Jurgio skulptAi??ra ar statula ant elektrinAi??s pastatoai??i??

Ano amA?iaus pabaigoje BasanaviA?iaus gatvAi??je, ties sankryA?a su Mindaugo gatve, dar stovAi??jo didA?iulis tobulai apskritas granitinis rutulys, dekoratyvus akcentas, tarsi uA?baigiantis teatro ansamblA? kitoje gatvAi??s pusAi??je. Rutulys A?ia buvo A?montuotas 1913-aisiais, teatro statybos metais. AtlaikAi??s visus istorijos kataklizmus, sulaukAi?? 1995(6)-A?jA?, o tada kaA?kas Ai??mAi?? ir iA?gabeno jA? turbAi??t A? savo privaA?ias valdas. DAi??jau nemenkas pastangas, kad iA?siaiA?kinA?iau, kur dingo granitinis rutulys. Jau buvau benutverianti siAi??lo galAi??, taA?iau mAi??gAi??jiA?kas tyrimas, deja, liko nebaigtas.

Garsiosios vaistinAi??s AuA?ros VartA? gatvAi??je vitrinAi?? puoA?Ai?? gulbAi?? iA? balto porceliano, todAi??l vilnieA?iai pusantro A?imtmeA?io vadino jAi?? ai??zGulbAi??s vaistineai???. PrieA? deA?imtmetA? vietoj jos atsirado batA? parduotuvAi?? ir gulbAi??s vitrinoje nebeliko. Pavyko suA?inoti, kad porcelianinAi?? gulbAi?? ai??i?? tegul ir niekur ai??zneA?formintAi??ai???, bet vis dAi??lto senojo Vilniaus relikvijAi?? ai??i?? naujieji savininkai pardavAi??Ai??A? PrancAi??zijAi?? uA? 18 tAi??kstanA?iA? eurA?. PrancAi??zai, atrodytA?, ir taip visko turi, bet jiems tos gulbAi??s reikia, o mums ne…

VienAi?? dienAi?? senamiestyje prie 1908 m. statyto namo durA? neberadau suskilusiosAi??slenksA?io plokA?tAi??s su uA?raA?u SALVE. Po kurio laiko iA?vydau tAi?? slenkstA? visiA?kai kitoje vietoje, Naujamiestyje, prie kitA? durA?ai??i?? Gerai, kad nors slenksA?io plyta iA?liko, bent ji nedingo iA? miesto.

O gal kas nors dar atsimena prabangius XIX a. laiptus su turAi??klais ir lubA? lipdybAi?? viename iA? pastatA? Gedimino prospekte, kur sovietmeA?iu buvo A?sikAi??rAi??s ai??zcentrinis gastronomasai???? Po daugybAi??s rekonstrukcijA? ir garsiA?jA? architektA? ai??zveiklosai??? senA?jA? detaliA? nebeliko, iA?nyko net ir buvusios patalpos…

Apie tai, kad be gailesA?io naikinami vertingi visuomeniniai Vilniaus interjerai, kalbAi??ta ne kartAi??. Nesvajokime apie prieA?karinius ai??zA?traliusai???! Vargais negalais Gedimino prospekte pavyko iA?saugoti pirmAi??jAi?? sovietmeA?io kavinAi?? ai??zNeringaai???. TaA?iau daugybAi?? kitA?, tarp jA? ir vienintelAi?? sostinAi??je specializuota vaikA? kavinAi?? ai??zNykA?tukasai??? su originaliomis garsiA? dailininkA? Algirdo SteponaviA?iaus ir BirutAi??s A?ilytAi??s freskomis, buvo sunaikinta. KodAi??l? Ar vilnieA?iA? vaikams nebAi??tA? smagu turAi??ti nors vienAi??Ai??specialiai jiems pritaikytAi?? meniA?kAi?? kavinAi??? Argi ji komerciA?kai neapsimokAi??tA?? Ar nebuvo galima patalpas perAi??musiam asmeniui iA?kelti sAi??lygAi??, kad iA?saugotA? vertingAi?? interjerAi??? PanaA?Ai??s ir kiti atvejai. Daug raA?yta, kalbAi??ta apie vaiduokliA?ka griuvena paverstAi?? kadaise iA?skirtinA? alaus barAi?? V. Kudirkos gatvAi??s pradA?ioje. Ai??domi buvo ai??zTauroai??? kavinAi?? su dekoratyviniais kalto metalo akcentais. Kai kas dar atsimena DominikonA? ir Ai??v. Ignoto gatvAi??s kampe buvusA? restoranAi?? ai??zSenasis rAi??sysai???. Prabangus jo interjeras (stebinanti iA?imtis pagal tA? laikA? galimybes) buvo A?rengtas autentiA?kuose gotikiniuose rAi??siuose, kAi??rybingai stilizavus viduramA?iA? Vilniaus motyvus: aukso ir karaliA?ko mAi??lio spalvA? durys, puoA?nios kAi??dAi??s, kurias (90 vienetA?) dailininkas Kastytis Skromantas iA?tapAi?? Vilniaus architektAi??ros motyvais. Tekstilininko Medardo Ai??imelio specialiai sukurta batika puikiai derAi??jo su A?alvario ir natAi??ralios odos detalAi??mis, mAi??lynos ir purpuro spalvA? sales apA?vietAi?? originalAi??s A?viestuvai… To restorano interjeru gAi??rAi??josi ne viena Vilniuje vieA?Ai??jusi garsenybAi?? (gaila, tada nebuvo mados praA?yti, kad sveA?iai paliktA? autografus). Deja, iA?kart po 1991-A?jA? iA? ai??zSenojo rAi??sioai??? neliko nieko ai??i?? jis buvo paverstas dar viena girdykla, o interjeras sunaikintas lyg per maskoliA? antpuolA? ar didA?jA? Vilniaus gaisrAi??.

Ne kAi?? geresnius rezultatus kartais duoda ir atvirkA?tinis veiksmas, kai pasiryA?tama kAi?? nors saugoti, neiA?siaiA?kinus, ar tai iA? tikrA?jA? vertinga, ar stiprina Vilniaus dvasiAi??, jAi?? atskleidA?ia, ar atvirkA?A?iai ai??i?? smukdo, A?aloja? Taip yra todAi??l, kad galvose irgi tvyro visiA?kas chaosas dAi??l neiA?manymo, nesusikalbAi??jimo, A?statymA? painiavos ir paveldosaugos bejAi??giA?kumoai??i??

ai??zNeabejingiai??? ir ryA?tingai nusiteikAi?? ai??zvisuomenAi??s atstovaiai??? ilgai kariavo, gindami ai??zvieA?Ai??jA? interesAi??ai??? ai??i?? kino teatrAi?? ai??zLietuvaai???, t. y. sovietmeA?io monstrAi??, pastatytAi?? pagal tipinA? rusiA?kAi?? projektAi?? ir stAi??ksantA? priA?nerkA?toje nesuvokiamA? gabaritA? aikA?tAi??je. O juk visiA?kai pagrA?stai ir logiA?kai ketinta sugrAi??A?inti gatvAi??s uA?statymo kontAi??rAi??, jau buvo suprojektuotas ir vilnietiA?ko mastelio namas su modernia kino sale, skirta ai??zgeram kinuiai??? demonstruoti. Bet ai??zgynAi??jaiai??? uA?sispyrAi?? A?rodinAi??jo, esAi?? ai??zgero kinoai??? geidA?ia masAi??s, todAi??l kino teatrAi?? ai??zLietuvaai??? bAi??tina ai??ziA?saugotiai??? tokA?, koks jis yra. Ir pasiekAi?? savo. Liko apA?iuopiamas narsios jA? ai??zkovosai??? rezultatas ai??i?? griAi??vantis, bjauriomis teplionAi??mis iA?margintas, niekam nepritaikomas griozdas, kuris badys akis dabar jau ilgus deA?imtmeA?ius, nes galimybAi?? sutvarkyti tAi?? architektAi??rinA? jovalAi?? buvo prarasta.

Tuo paA?iu ai??zpaveldo gynimoai??? stiliumi sprendA?iamas ir surAi??dijusiA? skulptAi??rA? ant A?aliojo tilto likimas. Jas pakeitus naujais dekoratyviais A?viestuvais (net ir ai??zstalininiaisai??? iA? LukiA?kiA? aikA?tAi??s), bAi??tA? iA?sprAi??stas tilto ai??zpuoA?ybosai??? klausimas. O Vilnius su palengvAi??jimu atsidustA?, jei paA?iame sostinAi??s centre ant svarbiausio istorinio tilto pagaliau nebeliktA? rAi??dijanA?iA? okupacinAi??s prievartos A?enklA?. TaA?iau beviltiA?ka kAi?? nors aiA?kinti ai??zgynimoai??? entuziastams ai??i?? kitokiai nuomonei jie kurti, be to, yra kaip reta gerai susiorganizavAi?? demagogaiai??i??

Susipratus, kad bAi??tina saugoti vertingAi?? Vilniaus medinAi??s architektAi??ros paveldAi??, A? saugotinA? objektA? sAi??raA?Ai?? gudriai A?brukama kokia nors leisgyvAi?? KalvarijA? elgetos lAi??A?nelAi?? ar silkiA? krautuvAi??lAi??, kurios iA?liekamoji vertAi?? prilygsta KirtimA? taboro ai??zarchitektAi??raiai???. Nors akivaizdu, kad lAi??A?nelei tikrai ne vieta kiurksoti tarp naujA? sostinAi??s administraciniA? pastatA?, bet atsiranda, kas jAi?? gina ir apgina, nes pasitelkiama ai??zvisuomenAi??ai???, o ypaA? spauda, iA?alkusi naujo skandalo, nors kaA?in ar suvokusi reikalo esmAi??. Daug triukA?mo dAi??l nieko, bet blogiausia, kad jo fone pagal paragrafo raidAi?? griaunama tai, kas puikiausiai galAi??tA? iA?likti. TaA?iau tada A? jokius gynAi??jA? argumentus kaA?kodAi??l neatsiA?velgiama. Ai??tai A?iuo metu jau baigia griAi??ti Vilniaus medinioAi??paveldo A?edevras ai??i?? namas Polocko gatvAi??je. Pagalbos! TaA?iau kieno A?odis A?ia lemiamas?

Kaip norAi??tA?si tokiais atvejais iA?girsti bent vienAi?? gyvAi?? A?odelA? iA? Antano Vivulskio, Juozo Kamarausko, Vytauto KairiAi??kA?A?io, Vlado DrAi??mos, Vytauto A?emkalnio, Sigito Lasavicko lAi??pA?! Kaip trAi??ksta Vilniui A?iA? asmenybiA?!

Dauguma naujA?jA? pastatA? Vilniaus centre yra diskutuotini. Kunkuliuojant aistroms dAi??l vadinamA?jA? dangoraiA?iA? (iki ai??zdangaus raiA?ymoai??? jiems dar toli!), visA? pirma dAi??l jA? vietos parinkimo, retai pasakoma, kad tie pastatai yra tiesiog negraA?Ai??s, primityvAi??s, sustatyti atsitiktinai, nederantys nei vienas su kitu, nei su aplinka. Juk A?iuolaikiniai stiklo ir metalo dangoraiA?iai plaA?iajame pasaulyje pribloA?kia paA?ia savo idAi??ja, genialiomis konstrukcijomis, formA? groA?iu, ne vienas iA? jA? yra tiesiog meno ir technikos A?edevras. SumanymA? originalumas, tobulos proporcijos, naujos medA?iagos ai??i?? tai A?mogaus kAi??rybiA?kumo, gal net dieviA?kA? jo galiA? iA?raiA?ka. Ar verta statyti aukA?tuminA? pastatAi?? vien todAi??l, kad styrotA? kaA?kas panaA?us A? dangoraiA?A?, jei nesama nei svariA? motyvA?, nei idAi??jos, nei meninAi??s vizijos?

Ak, tas vadinamasis Vilniaus ai??zadministracinis centrasai???! PasidairAi?? po ai??zEuropAi??ai???, pasidA?iaugAi?? jos holA? erdve ir prekybos kultAi??ra, atsidAi??rAi?? aikA?tAi??je, klupinAi??dami ant pliko ir tuA?A?io, nepaaiA?kinamai kylanA?io reljefo, nAi?? nepastebAi??sime, koks neiA?raiA?kingas, chaotiA?ku langA? ritmu nudryA?uotas, tarsi balandA?iA? ai??znutupAi??tasai??? savivaldybAi??s dangoraiA?io fasadas. PritrAi??kus minA?iA? ir kAi??rybiA?kumo, naujuosius pastatus mAi??ginama gelbAi??ti pavirA?utiniA?kais triukais: naujAi??jAi?? prokuratAi??ros bAi??stinAi?? ai??zverA?iaai??? ant A?ono A?striA?ai sudAi??lioti langai, ai??zVilniaus vartA?ai??? daugiaaukA?A?iai pasvirAi?? vien ai??zdAi??l savitumoai???, banko A?staigA? pastatas A?vAi??ryne iA?dygAi??s plynAi??je, tarsi ne vietoje numestas stiklainis, kreivai ai??zuA?rauktuai??? stogu. VisiA?kai svetimas senamiesA?io kaimynystei ir piliA? aplinkai metalinis ai??zgriozdasai???ai??i?? karaliaus Mindaugo vardu pakrikA?tytas tiltas su nepaaiA?kinamai sunkiomis konstrukcijomis, tarsi per prievartAi?? iA?keltomis ir iA?sukinAi??tomis virA? lAi??tos upAi??s. Kitame krante jA? ai??zfiksuojaai??? neiA?raiA?kingas gyvenamasis namas, kurio fasadai su chaotiA?kai, aritmiA?kai sudAi??liotais langais kelia dirglA? nestabilumo jausmAi??. O kaip vertinti balzgano stiklo ai??zetaA?erAi??ai??? ai??i?? gyvenamAi??jA? namAi?? prie A?aliojo tilto, uA? pusiau nugriautos ai??zpilaitAi??sai???, kurioje A?sikAi??rusi Lietuvos architektA? sAi??junga? A?vilgantis stiklo luitas atrodytA? pakenA?iamas fonas ai??zpilaitAi??sai??? likuA?iams, jei nebAi??tA? toks ai??znevalyvasai???, tarsi iA? taros dAi??A?iA? sudAi??liotas, ir jei namo gyventojams nereikAi??tA? dangstyti langA? ai??zskarmalaisai???, kad iA?sigelbAi??tA? nuo spiginanA?ios saulAi??s. Gal taip ir reikia bejAi??giams Vilniaus architektams ai??i?? tegul posAi??dA?iauja apgriautoje pilaitAi??je to ai??zmodernausai??? stiklainio papAi??dAi??je… Kitas jA? kaimynas ai??i?? buvAi?? LKP CK garaA?ai, sumAi??ryti ai??zvolgomsai??? ir ai??zpobedomsai??? laikyti ypaA? matomoje, reprezentacinAi??je krantinAi??s vietoje.

DAi??l visA? naujosios statybos bAi??dA? daA?niausiai kaltinami besoA?iai neiA?prusAi?? uA?sakovai, siekiantys kuo didesnAi??s finansinAi??s naudos. Bet kurgi dingo iA?prusAi?? architektai, urbanistikos specialistai, sostinAi??s patriotai? Ar jie tokie silpni, kad neatsilaiko prieA? ai??zuA?sakovA?ai??? diktatAi??? Ar tokie godAi??s siAi??lomA? honorarA?, kad padarys bet kAi??, ko tik jA? bus papraA?yta? Ar iA?gyvenant objektA? ai??zbadmetA?ai???, visados laimi ne gabieji, o apsukrieji?Ai??Ar svetur pamatyti A?iuolaikinAi??s architektAi??ros pavyzdA?iai ai??zA?kvepiaai??? juos tik mAi??gdA?iojimams?

Kai vaikA?tai Vilniaus gatvAi??mis, nesvarbu, kuria kryptimi eitum, kas A?imtAi?? metrA? tenka nemaloniai nustebti ai??i?? vAi??l kas nors pagadinta, nesutvarkyta, nebaigta, nesuprasta, neapgalvota, neA?vertinta. Mindaugo gatvAi??je ties parduotuve ai??zMaximaai???, netoli VingriA? A?altiniA?, stAi??kso sunkiA?, pilkA? apynaujA? gyvenamA?jA? namA? kompleksas. Tie plokA?A?iastogiai kubai aptverti visokiausiomis tvoromis, saugomi uA?kardA?, kad niekas A?iukA?tu negalAi??tA? pamatyti, kokia nuostabi Vilniaus panorama atsiveria nuo skardA?io. Net tarpuvartAi??s (eidamas gatve pro tarpus dar galAi??tum pamatyti SenamiesA?io bokA?tus) aklinai uA?statytos garaA?ais ir angarais, nAi?? plyA?elio nelikAi??. O ten, kur pakriauA?Ai?? laisva, senamiesA?io vaizdAi?? Gedimino pilies link uA?stoja VingriA? gatvAi??je iA?kilAi??s namas su aukA?tu A?laitiniu stogu. Kam reikAi??jo viskAi?? A?itaip uA?griozdinti? KodAi??l ant kalno su ai??zregyklaai???, kuriAi?? miestui padovanojo pati gamta, negalAi??jo iA?kilti originalus XXI a. architektAi??ros kAi??rinys, tarkime, koks nors ai??zHiltonasai??? su apA?valgos aikA?telAi??mis ir A?eA?iomis (!) A?vaigA?dutAi??mis ai??i?? tai mokestis uA? senamiesA?io panoramos vaizdus? Niekais paleista ir kita nuostabi galimybAi?? ai??i?? apA?velgti VilniA? iA? naujA? statybA? kvartalo AguonA? ir Ai??altiniA? gatviA? sankirtoje. TuA?A?iai svajota, kad ant kalno, vietoj nugriautos ai??zKomunaroai??? gamyklos, iA?kils tapybiA?kas gyvenamasis kvartalas, kur namai vienas kitam neuA?stos horizonto, tad pro langus bus galima gAi??rAi??tis vaizdais A? senAi??jA? miestAi??. Deja, ir A?ia iA?dygo primityviai surikiuoti ai??zA?iuolaikiniA? ekonomiA?kA?ai??? daugiabuA?iA? blokai.

Jeigu grA?A?Ai?? atgal kirsime J. BasanaviA?iaus gatvAi?? ir iA?eisime A? gana elegantiA?kAi??, vilnietiA?kai ramiAi?? Teatro gatvAi?? su puoA?niais fasadais, pirmiausia kris A? akis naujai sumAi??rytos ValstybAi??s archyvo saugyklos ai??i?? tai primityviai ai??zfunkcionaliai??? aklina kalAi??jimo siena su maA?ytAi??mis kvadratinAi??mis langA? angelAi??mis. Tikras pasityA?iojimas iA? solidA?ios XX a. pradA?ios architektAi??ros, banguotA? namA? fasadA? su balkonais, erkeriais ir gana graA?iai deranA?iais naujaisiais intarpais. Buvusi kaip reta vientisa, harmoninga gatvAi?? subjaurota, apie kontekstAi?? nepagalvota, o iA?radingesniam architektAi??riniam naujo pastato sprendimui, matyt, pritrAi??ko fantazijosai??i??

Jei eisime Kalinausko gatve, akis badys krizAi??s padariniai ai??i?? A?iukA?lynais virtusios, piktA?olAi??mis apaugusios ai??zA?adAi??tA?jA?ai??? statybA? vietos, nebaigtA? namA? griauA?iai, sklypai, aptverti iki pat vaA?iuojamosios gatvAi??s dalies su A?aligatviuai??i?? DeA?inAi??je ai??i?? rami, vienpusAi?? vos dviejA? namA? gatvelAi??. Dar visai neseniai ji svaigiai kvepAi??davo roA?Ai??mis, nes iA?ilgai gatvAi??s ir prie kampinio namo Nr. 2 su uA?raA?u ai??zRoA?iA? alAi??jaai??? A?ydAi??davo tankAi??s roA?iA? krAi??mai. TaA?iau prieA? trejetAi?? metA?, remontuojant A?A? puoA?nA? XIX a. rAi??melA?, kadaise priklausiusA? garsiajai RAi??meriA? A?eimai, tie roA?iA?ai??i??erA?kAi??A?iA? krAi??mai buvo iA?naikinti. Niekas nepasirAi??pino vietoj jA? pasodinti bent jau simbolinA? roA?Ai??s krAi??mAi??, kad gatvAi??s pavadinimas ai??i?? RoA?iA? alAi??ja ai??i?? dar turAi??tA? prasmAi??… Nebeauga roA?Ai??s ir prie kito prabangaus namo alAi??joje, pavadintoje jA? vardu. Argi tam reikAi??tA? daug lAi??A?A??

O A?tai ir viena svarbiausiA? vieA?A?jA? miesto erdviA? ai??i?? SantuokA? rAi??mai, anais laikais buvAi??s gana modernus architekto Gedimino Baravyko suprojektuotas pastatas, iA?dygAi??s buvusiA? evangelikA? liuteronA? kapiniA? A?emAi??je (architektA? moralinAi?? atsakomybAi??, jA? vaidmuo, kompromisA? ir pasiprieA?inimo santykis tada ir dabar, jA? principai ir t.Ai??t. ai??i?? tai jau kita tema).

Ant kalno A?alia SantuokA? rAi??mA? stovi apleista, priplAi??kusi, keiksmaA?odA?iais (kaip ir viskas aplink) apraA?inAi??ta buvusiA? kapiniA? koplyA?ia be jokio pritaikymo (pamenu, joje mAi??ginta pardavinAi??ti A?ampanAi??!). Ar daug kainuotA? jAi?? restauruoti ir koplyA?ios viduje suraA?yti A?iose kapinAi??se palaidotA? garsiA? ir Vilniui ypaA? nusipelniusiA? istoriniA? asmenybiA? vardus? Ne vieno jA? palaikai tebeguli parke po medA?iA? A?aknimisai??i?? Visi tie Vilniaus evangelikA? ir liuteronA? veikAi??jai, Lietuvos A?viesuoliai yra gerai A?inomi ai??i?? tik imk ir suraA?yk juos aukso raidAi??mis ant koplyA?ios sienA?, tinkamai apA?viesk, kad kiekvienas norintis galAi??tA? pro durA? stiklAi?? tuos vardus skaityti…

SantuokA? rAi??muose vilnieA?iai praleidA?ia iA?kilmingas, lemtingas, A?viesias gyvenimo akimirkas. Kokia tA? rAi??mA?, stovinA?iA? seno parko fone, aplinka? Keletas stagarA?, ai??zauginamA?ai??? cementinAi??se ai??zvazoseai???, keturi ligos pakirsti kaA?tonaiai??i?? LaiptA? apaA?ioje stoviniuojanA?iam bAi??reliui sveikintojA? nAi??ra kur nAi?? atsisAi??sti. RAi??mA? laiptais iA?kilmingai nusileidusi vestuviA? procesija daA?niausiai patraukia A? A?aliuojantA? (bent jau iA? tolo) parkAi?? fotografuotis. Tenka A?ingsniuoti lietaus iA?plautais, duobAi??tais, priA?iukA?lintais takais. Nuo pat kapiniA? iA?keldinimo 8-ajame deA?imtmetyje A?iame plote nebuvo pasodinta nAi?? vieno medA?io, nAi?? vieno krAi??mo! Seni iA?vaizdAi??s klevai A?Ai??sta, atsiveria vis daugiau plyniA?, bet nAi??ra jokios prieA?iAi??ros. Naujai sumAi??ryti tik akmeniniai ai??zdzotaiai???, saugantys kaimynystAi??je A?sikAi??rusios JAV ambasados prieigas.

Ak, A?simylAi??jAi??liai! Kur jAi??sA? vestuviA? dienAi?? A?ydintys gAi??lynai, balti takai, A?mantriai karpyti krAi??mai, grakA?tAi??s suoleliai, dailios skulptAi??ros, baseinai su auksinAi??mis A?uvelAi??mis? Nors gyvename Vilniuje, Barboros ir A?ygimanto Augusto meilAi??s mieste, galime tik pavydAi??ti renesanso parkA?, A?aliuojanA?iA? daugelyje Europos sostiniA?. Lietuvos sostinAi??je nAi??ra nAi?? vieno gerai A?rengtoAi??skvero, nAi?? vieno tikrai graA?aus, iA?puoselAi??to kampelio, kur stovAi??tA? patogAi??s suolai, A?ydAi??tA? gAi??lAi??s, A?iurlentA? fontanas… Neveikia iA?klaipyti Seimo fontano vamzdA?iai… NebesrAi??va vanduo iA?lupinAi??tomis terasomis prie Operos ir baleto teatro… Griovelyje prie Vinco Kudirkos paminklo vos ne vos varva vanduo, ir tai ne visada. Kartais veikia fontanAi??lis A?alia VokieA?iA? gatvAi??s, nelabai linksma vandens A?iurkA?lAi?? trykA?ta RotuA?Ai??s aikA?tAi??je… O, pavyzdA?iui, Alytaus centre esanA?iame parke A?monAi??s gali pavasarA?, vasarAi?? ir rudenA? ilsAi??tis senA? akacijA? pavAi??syje, groA?Ai??tis rAi??pestingai priA?Ai??rimu ir puoselAi??jamu roA?ynu, aukA?tai trykA?tanA?iu ir visada veikianA?iu fontanu. Lietuvos kurortiniai miestai irgi praA?ydAi?? A?mantriomis gAi??liA? kompozicijomis. KodAi??l visa tai nepasiekiama sostinei? Argi neA?manoma A?rengti Vilniuje bent vieno ai??zpavyzdinioai???, puoA?naus, originalaus skvero, kuris bAi??tA? vertas sostinAi??s vardo? MAi??ginta sutvarkyti MoniuA?kos skverelA? Vilniaus gatvAi??je. Bet naujai suprojektuotas klasikinis, santAi??riai saikingas, deramai apA?viestas skveras prie Ai??v. Kotrynos baA?nyA?ios gyvavo neilgai. Staiga jis ai??zpasipuoA?Ai??ai??? ne tik baA?nyA?ios fasadAi?? uA?stojanA?iais brezento stogais (agresyviai pleA?iama vasaros kavinAi??), bet ir sAi??pynAi??mis lipynAi??mis iA? grubiai taA?ytA? rAi??stA? ant jau iA?tryptos vejos. VaikA? A?aidimA? aikA?telAi?? A?alia judrios, uA?griozdintos senamiesA?io gatvAi??s? Argi visur viskas leidA?iama? Beje, Juditai VaiA?iAi??naitei skirtas atminimo A?enklas ant mAi??rinAi??s tvoros ai??i?? skulptoriaus Henriko Orakausko ai??zskAi??A?iukasai??? ai??i?? paliktas be kokio nors architektAi??rinio sprendimo.

Pylimo gatvAi?? ai??i?? tikra sienA? teplioriA? irA?tva. IA?margintos Centro poliklinikos sienos, iA?tepliotos, iA?sidabruotos granito akmenA? sienelAi??s aplink monumentalA?, tarsi kokiam sovietA? generolui, paminklAi?? raA?ytojui Petrui Cvirkai. TolAi??liau, prieA?ais EvangelikA? baA?nyA?iAi??, vietoj buvusio gAi??liA? kioskelio stAi??kso dar viena ai??zamA?iaus statybaai???, primenanti uA?miesA?io sAi??vartynAi??. Sako, A?itaip ai??zvaizdingaiai??? A?ia kuriasi garsus verslininkas, AMB biA?iulis, SantarvAi??s fondo steigAi??jas.

PasivaikA?A?iojimas triukA?minga ir dulkanA?ia Pylimo gatve ai??i?? ne pats maloniausias. Jeigu J. BasanaviA?iaus, TrakA? ir Pylimo gatviA? sankryA?oje, kuriAi?? akylai stebi liAi??dnasis Stanislovo Kuzmos VartA? Riteris, nebAi??tA? uA?kandinAi??s Cancanpizza, A?sitaisiusios po A?akotu medA?iu (aA?iAi?? Dievui, bent jo nenukirto!), A?i svarbi miesto arterija atrodytA? dar nykesnAi??. A?ia pat, prie sankryA?os, neiA?vaizdA?iame name dar visai neseniai buvo unikali patalpa ai??i?? A?stiklintas kampas. Miela vietelAi??, kur galAi??jai iA?gerti kavos, pro stiklines sienas stebAi??damas trijA? judriA? gatviA? gyvenimAi??. TaA?iau kaA?kam prireikAi?? tAi?? kampAi?? ai??zuA?mAi??rytiai???, uA?temdyti neperregimais didA?iuliais veidrodiniais stiklaisai??i??

PraAi??jAi?? pro galudienA? ai??zLietuvosai??? kino teatrAi??, pamatysime A?aliAi?? oazAi?? ai??i?? tai apleistas, girtuokliA? pamAi??gtas skveras, priaugAi??s veA?liA? akacijA? ir ai??znekilmingA?ai??? krAi??mA?. Senajame Vilniuje A?ia A?urmuliuodavo vadinamasis malkA? turgus, o sovietmeA?iu veikAi?? poA?eminiai tualetai, skvero viduryje 7-uoju deA?imtmeA?iu buvo pastatyta stiklinAi?? rotonda, skirta prekiauti gAi??lAi??mis. Skverelis atgijo, gAi??liA? pardavAi??jA? po truputA? gausAi??jo. Tinkama, kiekvienam vilnieA?iui lengvai pasiekiama vieta ai??i?? pro A?alA? zuja visuomeninis transportas, patogAi??s A?oniniai A?vaA?iavimai. Ai?? stotA? ir iA? stoties vaA?iuojanA?ius A?mones galAi??jo ir toliau dA?iuginti jau ne malkA?, o gAi??liA? turgus kaip Talino centre. Bet ne! Paviljonas buvo privatizuotas. GAi??liA? A?ia nebeliko. Stiklines sienas apkalAi?? lentomis, uA?dangstAi?? faneros lakA?tais, A?steigAi?? kaA?in kokA? naktinA? klubAi?? ar picA? kioskAi?? (kAi?? gi daugiau?). NeA?inau, kas dabar vyksta uA?maskuotos rotondos viduje, bet po skverAi?? besitrainiojantys ai??zinteresantaiai??? iA?duoda nekokiAi?? A?ios A?staigos reputacijAi??ai??i?? O juk rAi??A?kanoje Pylimo gatvAi??je, pakeliui A? turgA?, A? stotA?, A? miestAi?? ir iA? miesto galAi??jo A?ydAi??ti linksma, spalvinga gAi??liA? sala! Deja, pagrindinis gAi??liA? turgelis nukeltas A? sunkiai pasiekiamAi?? vietAi?? ai??i?? prie J. BasanaviA?iaus ir SavanoriA? gatviA? sandAi??ros.

GalAi??A?iau be galo tAi??sti liAi??dnAi??jA? marA?rutAi?? po VilniA?. TaA?iau kam uA?teks kantrybAi??s sekti iA? paskos? Tai varginantis klaidA?iojimas, smulkmeniA?kai registruojant miesto A?aizdas. Bet ne maA?iau vargina, kad esi priverstas kasdien stebAi??ti tokA? apsileidimAi??. Esu tik Vilniaus dulkAi??, nuo kurios niekas nepriklauso, bet negaliu gyventi nieko nematydama, negaliu vaikA?A?ioti po miestAi??, uA?siriA?usi akis. Juk visa tai, kas yra blogai ir bjauru, galAi??tA? bAi??ti gerai ir graA?u. GalAi??tA?…

Neneigiu, kad laisvAi??s metais Vilnius paA?viesAi??jo, sueuropAi??jo, sumodernAi??jo. Pertvarkytos parduotuvAi??s ir kavinAi??s, siuvyklos ir kirpyklos, A?staigos ir mokyklos ai??i?? jau uA?mirA?ome, kaip buvo kadaise. Pakanka pasiA?iAi??rAi??ti senAi?? kino kronikAi??, kad A?sitikintum, kokia nyki pilkuma su iA?kabomis Voentorg, UnivermagAi??ir ProdmagAi??tvyrojo mieste. Tai jau praeitis. Dabar net blyninAi?? prie Centrinio knygyno Gedimino gatvAi??je dekoruota pliuA?u tarsi rokokinAi?? svetainAi??, o pavadinta ir vAi??l nelietuviA?kai ai??i?? CrA?pesAi??ir Pancakes.

Negaliu susitaikyti su A?iandienos VilniA?, Lietuvos sostinAi??,Ai??tvarkanA?iA?jA? abejingumu, nejautrumu, apsileidimu, neiA?manymu. A?inoma, problemA? begalAi??s (finansA? stoka, A?iukA?liA? gausa, transporto kamA?A?iai, stringanti daugiabuA?iA? renovacija, miesto veidAi?? bjaurojanA?ios ai??zamA?inosai??? statybos, nerimAi?? kelianti kriminogeninAi?? situacijaai??i?? O kur dar A?unys, katAi??s, tarakonai ir t.Ai??t.). Bet tai neiA?vengiama kasdienybAi??, o mes kalbame apie miesto vizijAi??. Gal A? jos kAi??rimAi?? galAi??tA? aktyviau A?sitraukti minios laisvA?jA? menininkA?, kuriA? parodos kasdien atidaromos Vilniaus galerijose, salonuose, parodA? salAi??se ai??i?? ai??zTitanikeai??? ir kitur? Puiku, kad menininkA? sostinAi??je tiek daug, kad jie tokie kAi??rybingi. Bet viskas tarsi ir lieka uA?darame jA? pasaulyje. Tiesa, neseniai maA?iau kaA?in kieno ai??zkAi??rybingumoai??? ir iniciatyvos vieA?Ai?? pasireiA?kimAi?? ai??i?? medA?iA? kamienai V. Kudirkos aikA?tAi??je buvo apmegzti spalvotais siAi??lais ir apkarstyti skudurAi??liais.

KodAi??l gausios kAi??rybinAi??s jAi??gos nedaro A?takos kasdieninio gyvenimo mieste kokybei? Net prieA?ingai ai??i?? tarsi specialiai bjauroja aplinkAi??, kaip tas A?alia Mindaugo tilto prie vandens stAi??ksantis aplAi??A?Ai??s A?ydras ai??zmenininkA? barakasai???. Ta lAi??A?na paupyje ai??i?? tarytum jA? kerA?tas, taA?iau kam? Tarsi piktas pasityA?iojimas ai??i?? taA?iau iA? ko? Kaip tokioje ryA?kioje vietoje, sostinAi??s centre, gali stAi??ksoti A?itoks atgrasus sandAi??lis, kioskas, paA?iAi??rAi??, velniai A?ino kas?

NeiA?vaizdA?ios krantinAi??s ai??zpaveikslAi??ai??? baigia kAi??rinys, pramintas ai??zkanalizacijos vamzdA?iuai???, kurA? gina sutelktos menotyrininkA? ir dalies menininkA? pajAi??gos, apsiginklavusios socialinAi??mis, estetinAi??mis, filosofinAi??mis teorijomis. Pasak KAi??stuA?io Ai??apokos, A?is ai??zvamzdisai??? ai??i?? tai iA?bandymas ai??zvisuomenei, kuriAi?? apAi??musi savimonAi??s krizAi??ai???, mat ai??zpripratusi prie tiesmukai ideologinio (na ir kas, kad A?iuo metu tautinio), dekoratyvinio (puoA?iamojo) arba atvirai A?okiruojanA?io, provokuojanA?io A?iuolaikinio meno, ji [suprask, visuomenAi?? ai??i?? G. M.]Ai??buvo nepasirengusi tokio pobAi??dA?io ai??zantiprovokacijaiai??? arba ai??zantiideologijaiai???,Ai??atidengusiai ai??znegyjanA?ias posovietinAi??s visuomenAi??s mentaliteto A?aizdasai???.Ai??Audringai piktindamiesi ai??zvamzdA?iuai???, vilnieA?iai esAi?? parodAi??, ai??zkad bAi??tina iA? naujo formuoti vieA?A?jA? erdviA? ir vieA?ojo intereso sampratAi??, kuri, nepaisant to, kad ai??ztapome laisviai???, visiA?kai atrofavosi.Ai??O gal tas erdves reikia tiesiog vaduoti nuo iA?oriA?kai kitaip A?pakuoto, bet vis dar aktyvaus ideologizavimo? Kartu profanuojama, smukdoma socioestetinAi?? kokybAi??ai??? (ai??zAntiprovokacijos, arba Ko galime pasimokytiai???, KultAi??ros barai, 2012,Ai??nr. 1, p. 84).

Ai??tai koks menas, pasirodo, formuoja naujAi?? vieA?A?jA? erdviA? ir vieA?ojo intereso sampratAi??, gydoAi??posovietinAi??s visuomenAi??s mentaliteto A?aizdas! VisuomenAi??Ai??ai??zgydomaai??? ne vien ai??zvamzdA?iuai???, nes paupyje stovi dar du maA?iau pastebimi, todAi??l, matyt, maA?iau ai??zgydantysai??? kAi??riniai ai??i?? ai??zPuskalnisai??? ir ai??zDviaukA?tisai???, o gerai A?siA?iAi??rAi??jAi?? pamatysime, kad ir po tiltais kaA?in kas kabo… Ties Nacionaline dailAi??s galerija ilgai kAi??psojo A?alsva kiauA?ialAi??stAi?? ai??i?? Europos kultAi??ros sostinAi??s A?enklas… Ai??tai kaip humanizuojamosAi??miesto erdvAi??s, suprantamas vieA?asis interesas!

Ko siekia menininkas, eksponuodamas savo kAi??rinA? vieA?ojoje erdvAi??je? TurbAi??t uA?megzti ryA?A? su tais, kurie ten lankosi. Bet jeigu jis jauA?ia, kad neturi A?ansA? suA?adinti pozityviA? emocijA? ir sulaukti atsako iA? suvokAi??jA?, belieka juos provokuoti, erzinti, iA?juokti, A?adinti neigiamas emocijas. Bet A?eisdami vilnieA?ius, A?eidA?iame VilniA?. Nyki Neries krantinAi?? nuo Antakalnio iki A?vAi??ryno tiesiog persisotinusi menA? ai??i?? su ai??zvamzdA?iuai???, su skulptAi??romis ant tiltA? ir po tiltais, bet dAi??l to A?i vieA?oji erdvAi?? netapo labiau humanizuota. Ir upAi??, ir krantinAi?? yra negyvos, paupyje neA?rengtas nAi?? vienas suolas, nAi?? vienas akmens laiptas, kad A?monAi??s galAi??tA? prisAi??sti, atsipAi??sti, pasvajoti ir pamAi??styti arba tiesiog pasigAi??rAi??ti tekanA?iu vandeniu…

Vilniui esame labai A?siskolinAi??. TurAi??tume jaustis dAi??kingi jam uA? tai, kas esame, kuo galime tapti. Vilnius yra didis, iA?mintingas, geras ir jaukus. Sakralus ir humaniA?kas. TodAi??l ai??zhumanizuotiai??? jo erdves reikia labai atsargiai. Visi mes, jame gyvenantys, esame Vilniaus dalis. BAi??dama Vilniaus dalelAi??, aA? kartu su juo (uA? jA?) kremtuosi dAi??l kiekvienos miestAi?? A?eidA?ianA?ios nesAi??monAi??s, kiekvienos jam daromos skriaudos, kiekvieno spjAi??vio A? veidAi??. Ir dA?iaugiuosi kiekviena smulkmena, kuri jA? prakalbina, puoA?ia, tobulina, atskleidA?ia jo gelmes, suteikia naujA? galimybiA?.

VilniA? praturtino nuostabaus skambesio varpai iA? Vokietijos, A?kelti A? Ai??v. Petro ir Povilo baA?nyA?ios varpinAi??… LiteratA? gatvAi??je raA?ytojA? medalionais ai??zpraA?ydusiosai??? sienos kiekvienAi?? praeivA? ragina nusiA?ypsotiai??i?? Vilniaus maA?asis teatras, A?kurtas restauruotoje senosios Vilniaus lietuviA? ai??zRAi??tosai??? draugijos salAi??je, ai??i?? vienas iA? sAi??kmingiausiA? pavyzdA?iA?, kaip naujoviA?kai interpretuoti istorinA? interjerAi??…

Gaila, bet organiA?kA? ai??zatsiskleidimA?ai???, sAi??kmingA? novacijA?, kuriant ir atkuriant VilniA? XXI a., tenka su A?iburiu ieA?koti. Beveik jokiA? vilA?iA? A?iuo atA?vilgiu neteikia nei naujoji Vilniaus gatviA? architektAi??ra, nei aikA?tAi??ms skirti paminklai, nei Vilniaus ai??zA?aliojo rAi??boai??? prieA?iAi??raai??i?? VienAi?? antrAi?? naujoviA?kAi?? pavykusA? pastatAi?? mieste dar A?manoma surasti, bet paminklai ir skulptAi??ros ai??i?? tai jau visiA?kas fiasko. SolidA?iA? klasikiniA? paminklA?, koks buvo pastatytas Vilniaus mecenatui Juozapui Montvilai TrakA? gatvAi??s skvere, A?iais laikas jau niekas nekuria, o tokiais A?aismingais, kaip monumentalusis Katinas AguonA? gatvAi??je, irgiAi??ilgai nepokA?tausi.

Tad kur rasti iA?eitA? iA? absurdiA?kos padAi??ties? Tai visiA?kai paprasta ai??i?? VilniA? reikia mylAi??ti, suprasti ir kurti kasdien. Ir tai turi stengtis daryti kiekvienas, nes kiekvienas, gyvenantis Vilniuje, yra privilegijuotas.