Ar ilgaamA?iai ai??zAr abiA?kos naktiesai??? kerai?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??AuA?ra GudaviA?iAi??tAi??

DATA: 2012-05

Ar ilgaamA?iai ai??zArabiA?kos naktiesai??? kerai?

AuA?ra GudaviA?iAi??tAi??

Postdraminio teatro bruoA?ai Cezario grupAi??s kAi??ryboje

Auksiniu scenos kryA?iumi uA? geriausiAi?? debiutAi?? apdovanotas spektaklis ai??zArabiA?ka naktisai??? pagal Rolando Schimmelpfennigio pjesAi?? Die arabische Nacht (2001), kurA? Naujosios dramos akcijoje 2003-iA?jA? pavasarA? suvaidino magistro studijas bebaigiantys Muzikos ir teatro akademijos studentai, reA?isieriaus Cezario GrauA?inio suburti A? Cezario grupAi??, vAi??liau buvo rodomas Vilniaus jaunimo teatre, privaA?iame Domino teatre, o A?A? pavasarA? ai??i?? MenA? spaustuvAi??je.

Devyneri metai scenoje ai??i?? palyginti ilga gyvavimo trukmAi??, ypaA? privaA?ioms trupAi??ms, kurios dAi??l ekonominiA? prieA?asA?iA? priverstos ai??zkeptiai??? spektaklA? po spektaklio. TodAi??l verta dar sykA? aptarti A?io spektaklio, o kartu ir Cezario grupAi??s, fenomenAi??.

ai??zArabiA?kos naktiesai??? eskizAi?? ir A?iAi??rovai, ir teatro kritikai sutiko entuziastingai. ApA?velgdamas Naujosios dramos akcijAi?? Martynas Petrikas raA?Ai??: ai??zIA?laikytas teksto struktAi??ros fragmentiA?kumas [A?ia ir toliau paryA?kinta mano ai??i?? A. G.], o vaidmenys scenoje plAi??tojami izoliuotai ir tik retkarA?iais sujungiami bendros mizanscenos. Nepaisant kinematografiA?kos kompozicijos, spektaklio visuma vienalytAi?? ai??i?? aktoriai A?spAi??dingai laviruoja tarp realybAi??s ir vizijos, A?taigiai kurdami puoA?nA? pasakos audinA?.ai???1 Rasa PaukA?tytAi?? teigAi??: ai??zA?ia paprastos mizanscenos sukuria paraleliniA?, tik herojams-aktoriams priklausanA?iA? erdviA? A?spAi??dA?. [ai??i??] Be minAi??tA? paraleliA? akivaizdumo, ai??zArabiA?koje naktyjeai??? yra pasiekta dar viena, gana nauja sceninAi?? kokybAi??. Pora aktoriA? ai??i?? Julius A?alakeviA?ius ir Brigita ArsobaitAi?? ai??i?? daugiabuA?io vietinius gyventojus arabus vaidina pasitelkdami rizikingAi?? dalykAi?? ai??i?? pietietiA?kAi?? akcentAi??. Rizikingas jis todAi??l, kad gresia uA?goA?ti vaidmenA?, charakterA?. A?ia A?i priemonAi??, daA?niausiai naudojama kaip tiesioginio juokinimo bAi??das, aktoriams padeda iA?ryA?kinti Kalilo ir Fatimos temperamentus, juos tarsi atriboja nuo A?manomA? A?tampA?, sukuria distancijAi?? tarp aktoriaus ir vaidmens.ai???2

IndrAi?? DaunytAi??, pjesAi??s interpretacijoje A?A?velgusi Albertai??i??o Camus ai??zalA?yriA?ko egzistencializmo atspalvA?ai???, teigAi??: ai??zTikra yra tai, kas vyksta A?iAi?? sekundAi??, ir veikAi??jai, net susidAi??rAi?? akis A? akA?, egzistuoja tik tada, kai kalba apie save A?iAi?? sekundAi??, kitu metu jie sustingsta ir liaujasi gyvenAi??.ai???3

Vaidas JauniA?kis, pabrAi??A?Ai??s, kad nepamena ai??zkito sezono, kai bAi??ta tiek komedijA? (ne pagal grieA?tAi?? dramos A?anrAi??, bet pagal A?vairiausias juoko dozes ir gamas)ai??? ai??i?? ai??zMadagaskarasai??? ir ai??zArabiA?ka naktisai???, ai??zDAi??dulAi??s sapnasai??? ir ai??zBausti negalima pasigailAi??tiai???,4 ai??zArabiA?koje naktyjeai??? A?A?velgAi?? naujAi?? jaunA?jA? aktoriA? buvimo scenoje kokybAi??.

IA?skirtinAi?? spektaklio ypatybAi?? ta, kad sukurti turtingiems scenos vaizdams pakanka, pasak Ai??arAi??nAi??s TrinkAi??naitAi??s, ai??zpenkiA? aktoriA?, penkiA? kAi??dA?iA?, A?iek tiek A?viesos efektA? ir A?iek tiek muzikos [ai??i??]. Lygiai taip pat paprastai ai??i?? tiesiog tiksliai suvaldant besikaitaliojanA?iAi?? spektaklio ritmikAi??, tai somnambuliA?kai sulAi??tAi??janA?iAi??, tai nekantriai A?sibAi??gAi??janA?iAi?? ai??i?? A?ia sukuriamas neatpaA?A?stamai sukeistAi??jusios erdvAi??s A?spAi??dis.ai???5

2003ai??i??2004 m. sezonu Jaunimo teatre pradAi??tas rodyti spektaklis buvo sutiktas vienareikA?miA?kai palankiai ai??i?? tai labai techniA?kas, nes apskaiA?iuota kiekviena intonacija, kiekvienas gestas ir garsas, o kartu labai emocionalus kAi??rinys ai??i?? tikras meninis nuotykis. RamunAi?? BaleviA?iAi??tAi?? raA?Ai??: ai??zKeista, kad toks nedidelis spektaklis turi tiek briaunA?, kurias sukinAi??jant galima pamatyti tiek skirtingA? dalykA?.ai???6

ai??zJauniems aktoriams pavyksta nepaklysti labirintuose, nesujaukti gijA?, suvaldyti tikrai sudAi??tingAi?? tekstAi??. [ai??i??] Antraip spektaklis virstA? daugiau maA?iau pavykusiu vodeviliu ar etiudA? rinkiniu su orientalistiniais ai??zprieskoniaisai???, ai??i?? konstatavo Vlada KalpokaitAi??.7

ai??zArabiA?ka naktisai??? ai??i?? jauno teatro meniniA? principA? uA?uomazga ir koncentratas. 2005 m. sukAi??rAi??s spektaklA? ai??zPasikAi??sinimai A? jAi??ai??? pagal britA? dramaturgo Martino Crimpo pjesAi??, GrauA?inis teigAi??, kad toliau plAi??toja ai??zai??i??naktiesai??? meninius principus.8

Vaidas JauniA?kis, recenzuodamas Cezario grupAi??s ir Jaunimo teatro bendrAi?? spektaklA? ai??zUA?sispyrAi??lAi??s tramdymasai???, pabrAi??A?Ai??: ai??zCezaris GrauA?inis toliau laikosi ai??zArabiA?koje naktyjeai??? iA?radingai pateikto vaizduotAi??s teatro principo, kai buvo pasiektas idealus teatro modelis ai??i?? spektaklis atsirasdavo tarp scenos ir salAi??s.ai???9

ai??zArabiA?kos naktiesai??? meniniA? principA? netikAi??tumas sietinas su spektaklio pagrindu ai??i?? Rolando Schimmelpfenigio (g. 1967 m., taigi Cezario GrauA?inio bendraamA?io) pjese: ai??zReikia pripaA?inti, kad jaunieji lietuviA? teatro kAi??rAi??jai naujAi??jAi?? dramaturgijAi?? interpretavo kitaip negu jA? bendraamA?iai Vokietijoje ir DidA?iojoje Britanijoje. Pas mus naujasis realizmas neprigijo, nes jis iA? principo buvo svetimas lietuviA? reA?isAi??rinio teatro tradicijai. SAi??lygiA?kas, metaforiA?kas tradicinio teatro vaizdingumas ir ai??znaujasis realizmasai??? derAi??jo kaip aliejus ir vanduo. Bet A?is keistas derinys padAi??jo atsirasti kitokiam vaizdingumui ir atnaujinti sustabarAi??jusiAi?? lietuviA? teatro kalbAi??. Oskaro KorA?unovo, Gintaro Varno, Cezario GrauA?inio spektakliuose pagal naujas pjeses buvo surasti bAi??dai, kaip priartinti teatrinA? A?vykA? prie A?iandienos A?iAi??rovA? iA?gyvenimA? ir suA?adinti jA? vaizduotAi??. MinAi??ti reA?isieriai nesitenkino pjesiA? istorijA? sAi??sajomis su A?iuolaikine realybe, ieA?kojo jose prasmingesnio turinio ir universalios teatro kalbos. Ai??itaip Oskaro KorA?unovo Roberto Zucco, Shopping and Fucking ir Ugnies veide A?iuolaikinAi??s kolizijos A?gavo klasikinAi??s tragedijos apibendrinimus, Gintaro Varno Tolimoje A?alyje egzistencinAi??s vienatvAi??s ir susitaikymo su pasauliu apmAi??stymus praplAi??tAi?? Garcia Lorcos ir Albertoai??i??o Camus kAi??rybos pasaulAi??jauta, o Cezario GrauA?inio ArabiA?koje naktyje galima A?A?velgti Shakespeareai??i??o komedijA? magijAi??. Spektakliai pagal naujAi??jAi?? dramaturgijAi?? jauniesiems lietuviA? reA?isieriams tapo savotiA?kais idAi??jA? branduoliais.ai???10 O patys reA?isieriai, pasak Audronio Liugos, ne tik padAi??jo lietuviA? teatrui rasti ryA?A? su pasikeitusia gyvenimo tikrove ir paA?adino aktoriA? kitokA? jautrumAi??, bet jie ai??zkartu su savo bendraamA?iais iA? kitA? A?aliA? tapo ir naujos europietiA?kos mitologijos kAi??rAi??jaisai???.

Naujosios dramaturgijos svarbAi?? maA?am atkakliam teatrui A?A?velgAi?? ir Rasa VasinauskaitAi??: ai??zLabiau ai??zantivaizdinAi??sai??? naracijos link pasuko Cezaris GrauA?inis (Schimmelpfennigio ai??zArabiA?ka naktisai???, 2003, ai??zUA? geresnA? pasaulA?ai???, 2004, Crimpo ai??zPasikAi??sinimai A? jAi??ai???, 2005).11

Tapo dar netikAi??A?iau, kai ai??zArabiA?koje naktyjeai??? atrastus meninius principus Cezario grupAi?? pritaikAi?? ne tik A?iuolaikinei dramaturgijai, bet ir inscenizuodama XX a. antrosios pusAi??s lietuviA? lyrikAi??: ai??zSpektaklis ai??zNutolAi?? toliaiai??? pagal A?ymaus lietuviA? poeto Pauliaus Ai??irvio eiles (2010) toliau tAi??sia ir prapleA?ia ai??zvaizduotAi??s teatroai??? meninius principus.ai???12

Kas gi sudaro Cezario grupAi??s meniniA? principA? visumAi??? Akivaizdu, kad praAi??jusio sezono premjeroje vaikams ai??zLai lai laiai??? jais irgi vadovautasi, kritikai juos A?A?velgia ir kai kuriuose GrauA?inio spektakliuose, sukurtuose uA?sienyje (ne su Cezario grupe).13

Schimmelpfennigio ai??zArabiA?ka naktisai??? Vokietijoje 2001 m. buvo pastatyta Ai??tutgarto valstybiniame teatre, sukurtas radijo spektaklis, pjesAi?? iA?skirta kaip viena geriausiA? dramA?, paraA?ytA? tais metais. Schimmelpfennigis ai??i?? vienas iA? daA?niausiai pasaulyje statomA? A?iuolaikiniA? vokieA?iA? dramaturgA?, pelnAi??s nemaA?ai prestiA?iniA? teatro apdovanojimA?. Jo draminAi?? kAi??rybAi?? labai paveikAi?? A?urnalistinio darbo patirtis. Kai kuriose jo pjesAi??se A?A?iAi??rima Bertolto Brechto A?taka, atpaA?A?stama iA? atsiribojimo efekto ar kitA? pamokomojo teatro bruoA?A? (tokiA? kaip nurodymas, kad vienAi?? vaidmenA? vaidintA? keletas aktoriA? arba atvirkA?A?iai ai??i?? kad tas pats aktorius atliktA? kelis vaidmenis). Jo tekstai nuausti iA? tarpusavyje lyg ir nesusijusiA? gijA?, kurios pjesAi??se ai??zArabiA?ka naktisai???, ai??zAuksinis drakonasai??? (2009) sudaro smulkius pasakojimus, o A?ie savo ruoA?tu susilieja A? stambesnA?. Kai kuriA? pjesiA? tema ai??i?? A?tempti arba A?lungantys socialiniai santykiai, kitos turi magiA?kojo realizmo bruoA?A?. Autorius daA?nai analizuoja, kaip tam tikra kultAi??rinAi?? aplinka reaguoja A? kitoniA?kumAi??, atskleidA?ia to sAi??lyA?io ar A?siverA?imo padarinius. Svarbus vaidmuo A?iuolaikiniame globalizuotame pasaulyje tenka atsitiktinumams.14

Vokietijos kritikai ai??zArabiA?kAi?? naktA?ai??? ai??i?? A?iAi?? penkiA? monologA? pjesAi??, A?A? ai??znoktiurnAi??ai???, A?iAi?? ai??zoratorijAi?? penkiems aktoriA? balsamsai??? vadina tuo retu atveju, kai dramos tekstas visiA?kai uA?valdo adresatAi?? ai??i?? A?tempta, A?vykiA? kupina istorija primena turtingAi?? ir sudAi??tingAi?? kilimo raA?tAi??, meistriA?kai nuaustAi?? iA? naratyvo gijA?.15 NetrAi??ksta ir palyginimA? su RytA? pasakomis, Williamo Shakespeareai??i??o komedijomis. O, pavyzdA?iui, vertimo A? anglA? kalbAi?? anotacijoje pjesAi?? pristatoma kaip ai??zA?mantrus ir juslingas urbanistinis trilerisai???.16

Rasa VasinauskaitAi??, aptardama naujosios VakarA? Europos dramos kelionAi?? A? lietuviA? scenAi??, raA?o, kad ai??zArabiA?ka naktisai??? ir kiti kAi??riniai provokavo reA?isAi??rAi?? ieA?koti naujA? raiA?kos priemoniA?: ai??zNelinijinAi?? dramos struktAi??ra, intensyvus skirtingA? A?anrA? ir emociniA? lygiA? epizodA? montaA?as, antipsichologinAi?? personaA?A? traktuotAi?? ir performatyvaus kalbAi??jimo, elgesio dominantAi?? pirA?o daugialypA? ir daugiasluoksnA? sceninio diskurso matmenA?, kuriame galAi??jo lengvai sugyventi tekstas ir judesys, muzika ir A?okis, vaizdas ir kalbAi??jimas.ai???17

Cezario grupAi??s pirmasis spektaklis neretai vadinamas ai??zkomedijaai???: ai??zStilingas, erotikos pritvinkAi??s, juoku marinantis spektaklis.ai???18 Nors pjesAi??s autorius nepriskyrAi?? ai??zArabiA?kos naktiesai??? tokiam A?anrui, komedijos bruoA?A? joje apstu ai??i?? didA?iAi??jAi?? veiksmo dalA? sudaro juokingi atsitiktinumai (Karpatis pro vonios langelA? atsitiktinai pamato besimaudanA?iAi?? FranciskAi??, atsitiktinai uA?stringa liftas, kuriuo pas FatimAi?? kyla Kalilas, atsitiktinai uA?sitrenkia daugiabuA?io namo durys ir Fatima lieka lauke, Franciska atsitiktinai pabunda kaip tik tada, kai A? butAi?? uA?eina Kalilas, ir t. t.). KomiA?ka ir Franciskos savybAi?? ai??i?? keistas A?protis, silpnybAi?? (o gal liga?) uA?migti, vos sulaukus saulAi??lydA?io:

ai??zFatima. [ai??i??] Ir taip kiekvienAi?? vakarAi?? prieA? saulAi??lydA?: ji grA?A?ta namo, nusirengia, uA?simano miego. Staiga nebegali prisiminti besibaigianA?ios dienos.ai???19

LietuviA? pastatyme (ypaA? 2012-A?jA? balandA? rodytame spektaklyje) juoko tikrai netrAi??ksta. Ai??iek tiek komiA?ka net scena, kai Fatima smogia Kalilui peiliu, o spektaklio pabaigoje sudAi??A?tantis butelis (kuriame A?strigAi??s Karpatis) priverA?ia tik lengvai krAi??ptelAi??ti, nes nuotaika tiek scenoje, tiek A?iAi??rovA? salAi??je labai jau nerAi??pestinga. Kas vis dAi??lto skiria A?iAi?? ai??zkomedijAi??ai??? nuo vodevilio? Pirmiausia ai??i?? pjesAi??s pabaiga, laiminga toli graA?u ne visiems personaA?ams. A?inoma, pasakos ar sapno logika leidA?ia manyti, kad viskas tik iliuzija lyg kokiame ai??zVasarvidA?io nakties sapneai???, taA?iau sapnAi??, kuris baigiasi nuA?udymu ar saviA?udybe, kaA?in ar laikytume linksmu.

Epizacija: distancija, monologiA?kumas

PjesAi??je personaA?ai ne kalba(si), o pasakoja apie save. Taip jie elgiasi ne tik bAi??dami vieni, bet ir bendraudami su kitais. (Tai ryA?kus skirtumas nuo A?vairiais amA?iais paraA?ytA? komedijA?, kuriose replikos ai??zA? A?alA?ai??? sudaro tik labai nedidelAi?? viso pjesAi??s teksto dalA?.)

Fatima. Jis pasilenkia ir pakelia raktus. IA? pradA?iA? nori juos paduoti man, bet po to pastebi, kad mano abi rankos vis dar uA?imtos, ir neryA?tingai stovi.

Lomaijeris. JAi??sA? ryA?ulyje tiek daug raktA?.

Fatima. Ai??ypsausi. O kas man belieka ai??i?? jis A?iAi??ri A? mano raktA? ryA?ulA?.20

Postdraminio teatro teoretikas Hansas Thiesas Lehmanas raA?o: ai??zViena iA? pagrindiniA? postdraminio teatro savybiA? ai??i?? naracijos principas: teatras tampa pasakojimo akto vieta. [ai??i??] DaA?nai susidaro A?spAi??dis, kad seki ne sceninA? veiksmAi??, o pasakojimAi?? apie pristatomAi?? pjesAi??. Teatras tarsi A?okinAi??ja nuo iA?plAi??stos naracijos prie A?terptA? trumpA? epizodA? su dialogais.ai???21

Pasak vieno Vokietijos recenzento, pjesAi??s ai??zArabiA?ka naktisai??? epinAi?? forma ai??i?? ne savitikslAi??, o perA?anti mintA?, kad ai??zA? A?A? noktiurnAi?? A?traukti A?monAi??s yra vieniA?i daugiabuA?io gyventojai, kurie kalbasi, iA?eitA?, patys su savimiai???.22 KritikA? A?vardytAi?? ai??zsukeistAi??jusios erdvAi??sai??? A?spAi??dA?, matyt, ir kelia ta nuolat iA?laikoma distancija tiek tarp personaA?A? tarpusavyje, tiek tarp aktoriaus ir jo kuriamo vaidmens. Juk ai??znepersikAi??nydamasai??? A? vaidmenA?, o A?iAi??rAi??damas A? jA? per atstumAi??, aktorius atvirai mezga santykA? tarp subjekto (savAi??s kaip aktoriaus) ir objekto (personaA?o gyvensenos, tam tikros jo likimo atkarpos ar A?vykio), kai kada atsiranda net santykis tarp subjektA? ai??i?? aktoriaus ir personaA?o! Scenoje veikia penki asmenys (penki aktoriai), bet nujauA?iame jA? esant gerokai daugiau (nelygu kiek yra personaA?A?). O kur dar mes patys, A?iAi??rovai. Taigi mezgamas nepaprastai daugialypis santykiA? tinklas. StebAi??dami tarsi ai??zant lAi??kA?tutAi??sai??? (arba tarsi ant delno, kaip M. K. A?iurlionio ai??zKaraliA? pasakojeai???) mums pateikiamAi?? gyvA? personaA?A? gyvenimAi??, jauA?iamAi??s taip, lyg regAi??tume paveikslAi??, kurA? regi aktoriai.

Distancija tarp aktoriaus ir jo kuriamo personaA?o dar didesnAi?? Cezario grupAi??s spektaklyje ai??zDrAi??si A?alisai???, kur aktoriai tiesiai sako: ai??zPersonaA?as, kurA? vaidinu.ai???

FragmentiA?kumas, kinematografo principas

ai??zArabiA?kos naktiesai??? pradA?ioje veiksmas dar vientisas, nuosekliai A?traukiami nauji personaA?ai, bet kuo toliau, tuo labiau tekstas skaidomas, kiekvienas epizodas toliau plAi??toja kurio nors personaA?o temAi??:

Fatima. Nesuprantu, kur jis prapuolAi???

Kalilas. Liftas stovi. Negali bAi??ti. Niekas nebeveikia. Net avarinio iA?kvietimo mygtukas.

Lomaijeris. Prisiminiau: reiktA? pakabinti ant lifto durA? lentelAi?? su uA?raA?u ai??zLiftas sugedAi??sai???.

Kalilas. IA?protAi??ti galima. Eeei?!

Karpatis. Ai??eA?tas aukA?tas. AA? jaudinuosi.

Kinematografo principas iA? dalies ir leidA?ia perteikti tAi?? ai??zA?ios akimirkosai??? gyvybingumAi??: kol personaA?as nekalba, nAi??ra apA?viestas, mes A? jA? nAi?? neA?iAi??rime, nors jis yra scenoje. FragmentiA?kumas susijAi??s ir su slAi??pynAi??mis arba viliojimu (flirtu), kurA? galima vadinti svarbia Cezario grupAi??s vaidybos meno dalimi. Tai tam tikras A?aidybiA?kumas, pasireiA?kiantis kaip pAi??dA? mAi??tymas (tema ai??zuA?kabinamaai??? ir vAi??l pametama), netikAi??ti posAi??kiai (spektaklio ritmo kaitaliojimas) ir spontaniA?kumas (tikras arba suvaidintas).

GrauA?inio teatro samprata: vaidyba ai??i?? tai ir slAi??pyniA?, viliojimo menas.

ai??zArabiA?kos naktiesai??? sceninAi?? redakcija kiek maA?iau fragmentiA?ka negu pjesAi??s tekstas: epizodai su pabiromis frazAi??mis surankioti ir sulipdyti A? didesnius darinius, kurie vientisiau atskleidA?ia tam tikrAi?? temAi?? ai??i?? tai Lomaijerio prisiminimai, Franciskos sapnas, KarpaA?io apmAi??stymai. ReA?isierius padeda A?iAi??rovams lengviau susiorientuoti, nes, pasak Lehmano, postdraminio teatro ai??zparataksAi??s struktAi??ra leidA?ia viskam vykti sinchroniA?kai, todAi??l suvokimo aparatas ai??i?? daA?nai sAi??moningai ai??i?? pernelyg apkraunamas. [ai??i??] Kalbant apie sinchroniA?kumo intencijAi?? ir poveikA?, galima konstatuoti, kad fragmentiA?kas suvokimas tampa neiA?vengiama patirtimi. [ai??i??] KompensacinAi?? dramos funkcija ai??i?? A?vesti tvarkAi?? A? tikrovAi??s chaosAi?? ai??i?? A?ia nereikalinga, A?iAi??rovo norai susiorientuoti ignoruojami.ai???23

Spektaklyje fragmentA? ribos iA?laikomos, personaA?A? buvimo vieta ir judAi??jimo trajektorija (api)brAi??A?iamos labai preciziA?kai. Epizodo, kuriame Kalilas A?strigAi??s lifte, ir epizodo, kuriame Fatima stovi prieA?ais uA?sitrenkusias laukujes duris, mizanscenos vaidinamos viena prie pat kitos: abu personaA?ai stovi greta prieA?ais A?sivaizduojamas namo ir lifto duris. Menkiausias netikslumas, kryptelAi??jimas ir iliuzija, kad jie yra skirtingose vietose, dingtA?. MAi??ginant apibAi??dinti A?A? ir kitus panaA?ius Cezario grupAi??s spektakliA? sprendimus, perA?asi sAi??voka ai??zlaviravimasai??? ai??i?? A?aismingai, net A?A?Ai??liai priartAi??jama prie pavojingos ribos, bet ji vis dAi??lto neperA?engiama. VAi??liau tai daroma ne tik ieA?kant sceniniA? ai??zprisitaikymA?ai???, bet ir pasirenkant spektakliA? temas (ai??zViskas arba niekoai???).

Pakartojimai, atitikmenys

Lomaijeris. Ar lipti A? liftAi???

Franciska. Ar eiti A? duA?Ai???

Kalilas. Ar dar paskambins?

Fatima. Koridoriuje vAi??l uA?sidega A?viesa. Gal kas nors ateina.

Lomaijeris. Ai??jungiu A?viesAi??. Ant metaliniA? lifto grindA? pakabinu lentelAi?? ai??zLiftas sugedAi??sai???.

Kalilas. Ai??sijungia A?viesa. SAi??dA?iu ant lifto grindA? ir A?iAi??riu A? uA?darytas apsaugines duris. Eeei!

Vienas greta kito pateikiami fragmentai, kol neaiA?ki bendresnAi?? jA? reikA?mAi?? (postdraminiam teatrui bAi??dingas reikA?mAi??s atidAi??jimas), verA?ia ieA?koti kokiA? nors sAi??sajA?. SAi??sajos pabrAi??A?tinai kuriamos tarp paskirA? A?odA?iA?, nurodant paskirA? veiksmA? simultaniA?kumAi??, galimAi?? jA? ekvivalentiA?kumAi??. Toks A?odA?iA?, fraziA?, gestA? sutapdinimas ir sureikA?minimas kuria apeigA?, ceremonijos atmosferAi??.

Ai??i atmosfera skirtingiems A?iAi??rovams gali sietis su skirtingais naratyvais: pasaka ar balade, siaubo filmu ar sapnu, bet svarbiausia tai, kad ji sklidina nepaaiA?kinamos, ai??zA?avingos ir drauge A?iurpiosai??? paslapties (mysterium tremendum et fascinans):

Lomaijeris. Ar atsimeni, kaip pirmAi?? kartAi?? pasibuA?iavom? Juk vAi??liau bAi??na taip miela atsiminti, kaip susipaA?inom, ar ne? NuAi??jai parAi??kyti A? virtuvAi??s balkonAi??, ir staiga man pasirodei toks graA?us ai??i?? toks stiprus ir kartu toks neryA?tingas, kad pagalvojau: norAi??A?iau dalytis su juo visAi?? savo gyvenimAi??, noriu tik jo, jo ir nieko kito.

Franciska. Jis rAi??ko, atrodo graA?us, A?iek tiek neryA?tingas, norAi??A?iau dalytis su juo visAi?? savo gyvenimAi??, noriu tik jo, jo ir nieko kito. YpaA? sodri misterijos atmosfera sukurta spektaklyje ai??zNutolAi?? toliaiai???: vienbalsiai kartojami posmai daro stiprA? emocinA? poveikA?, skamba tarsi monotoniA?ka muzika. Muzikalizavimas ai??i?? ryA?kus postdraminio teatro bruoA?as.

Aktualizavimas

Cezario grupAi??s spektaklyje ai??zDrAi??si A?alisai???, reA?isuotame GrauA?inio pagal jo paties pjesAi??, naudojamos iA? spaudos ir interneto portalA? paimtos mintys apie LietuvAi??. Tokia tematika, pasak reA?isieriaus, yra tik jaukas: ai??zPolitinio teatro forma slepia visai kitus uA?davinius.ai???24 Jaukas ai??i?? labai A?iuolaikiA?kas viliojimo bAi??das, A?ia irgi taikoma ai??zlaviravimoai??? technika, kai atsiduriama labai arti pavojingos ribos. Kartais toks aktualizavimas atrodo tik kaip juokinimui skirtas triukas.

PjesAi?? ai??zArabiA?ka naktisai??? aktuali daugeliu poA?iAi??riA?: tiek jos personaA?ai, tiek aplinka, tiek temos yra susijusios su A?iuolaikiniA? Europos didmiesA?iA? kasdienybe ai??i?? pasakoja apie multikultAi??rinAi?? bendruomenAi??, A?moniA? vienatvAi?? komunikacijos amA?iuje ir t. t. Franciskos linija plAi??toja aktualiAi?? vaikA? grobimo ir seksualinio iA?naudojimo temAi??.

Kaip spektaklis ai??zArabiA?ka naktisai??? visa tai aktualizuoja, ai??zpritraukiaai??? prie Lietuvos A?iAi??rovA?? Inscenizacijos tekste dideliA? pakeitimA? nAi??ra. A?iAi??rovai iA? tikrA?jA? nukeliami A? Berlyno daugiabuA?iA? kvartalAi??, A? visas ai??zpasakiA?kasai??? pjesAi??je apraA?ytas erdves. TaA?iau lietuviA?kieji Fatima ir Kalilas kalba su ai??zpietietiA?kuai??? akcentu, A?iek tiek primenanA?iu ai??zgruziniA?kAi??ai??? sovietmeA?io anekdotA? akcentAi??. Spektaklyje, kuris ir taip turi nemaA?ai komedijos bruoA?A?, nuskamba frazAi??, kurios originaliame tekste nAi??ra. Kai Fatima vardija: ai??zHinriksas, Bartels, Diuvelis, Zanderis, Avramas, FiA?eris, EkA?teinas, Viani ir taip toliauai???, priduriama: Vieni A?ydai…

Kitoje vietoje A?terpti garsieji A?odA?iai iA? Oskaro KorA?unovo ankstyvojo spektaklio ai??zJelizaveta Bamai???: ai??zViens, du, trys, nieko neA?vykoai???. KaA?in ar jaunajai spektaklio publikos daliai kAi?? nors sako A?i citata?

Pavykusio aktualizavimo pavyzdys ai??i?? pjesAi?? ir spektaklis pagal Pauliaus Ai??irvio eiles ai??zNutolAi?? toliaiai???. XX a. antrosios pusAi??s lietuviA? lyrikos, A?iuolaikinAi??s globaliosios postdraminAi??s pasaulAi??jautos ir technikos puikus derinys leido visai kitaip ai??zperskaitytiai??? A?inomas eiles, suteikAi?? joms naujAi?? gyvybAi??. ai??zNutolAi?? toliaiai??? tiek turiniu, tiek iA?raiA?ka autentiA?kai A?raA?o ir poeto, ir Cezario grupAi??s kAi??rybAi?? A? bendrAi??, Audronio Liugos A?odA?iais tariant, ai??znaujosios europietiA?kos mitologijosai??? kontekstAi??.

Tik aktoriai ir scena

Belgijoje ai??zArabiA?kAi?? naktA?ai??? vaidino vos vienas aktorius pasakotojas, akompanuojant pianistui.25 GrauA?iniui pakako penkiA? aktoriA? ir keleto kAi??dA?iA?. PanaA?iai ir kituose Cezario grupAi??s spektakliuose ai??i?? vien aktoriai ir kAi??dAi??s arba suolas.

Postdraminis teatras nuolat paA?eidA?ia tradicines A?enklA? tankio normas: juos labai sutirA?tina arba atvirkA?A?iai ai??i?? iA?retina: ai??zPostdraminis teatras A? kasdienA? bombardavimAi?? A?enklais reaguoja atmetimo strategija. Jis taupiai, net asketiA?kai naudoja A?enklus, akcentuoja formalizmAi?? (kai pasitelkiant kartojimAi?? ir trukmAi?? maA?inama A?enklA?), linksta prie raA?to ir grafinio dizaino, taip prieA?indamasis optinei gausybei ir pertekliui.ai???26

Pasak Lehmano, A?aidimas A?enklA? tankiu suaktyvina publikAi??.

LietuviA? ai??zArabiA?ka naktisai??? iA?siverA?ia ne tik be dekoracijA? ai??i?? aktoriA? vaidybos maniera irgi minimalistinAi??, o judAi??jimo erdvAi??je bAi??das sAi??lygiA?kai vadintinas choreografija, nes scenoje vyrauja tvarkingas plastiA?kumas (arba plastiA?ka tvarka). Kitas stiprus A?spAi??dis ai??i?? aktoriA? grupAi?? nepaprastai darni ai??i?? nAi?? vienas A?ia nAi??ra svarbesnis uA? kitAi??. SumaA?intas A?enklA? tankis savaip siejasi su kitu postdraminio teatro bruoA?u ai??i?? dedramatizavimu. Niekas nAi??ra nei perdAi??tai svarbu, nei visiA?kai nesvarbu. PavyzdA?iui, tiek pasakojimas apie veikAi??jos Anios A?eimos tragedijAi??, tiek svarstymas, ar A?aldytAi?? laA?iA?Ai?? galima laikyti A?vieA?ia (Martino Crimpo ai??zPasikAi??sinimai A? jAi??ai???), yra laikomi lygiaverA?iais.

Dedramatizavimas ai??i?? tai sureikA?minimo (arba netgi reikA?mAi??s) atsisakymas. ScenovaizdA?io nAi??ra, nes jis ai??i?? tai pretenzija A? daiktinA? iA?liekamumAi??. Kas vietoj to? Ai??i akimirka, A?is klausimas.

Nesamo scenovaizdA?io kontekste iA? atminties iA?kyla Vlado Bagdono ir GrauA?inio kurso studentA? (kai kurie iA? jA? yra Cezario grupAi??s aktoriai) diplominis darbas ai??i?? Thorntono Wilderio ai??zMAi??sA? miestelisai???. Jaunieji aktoriai balsais imitavo paA?ius A?vairiausius aplinkos garsus: sniego gurgA?dAi??jimAi??, vAi??jo A?vilpavimAi??, durA? varstymAi?? ir t. t. Anuo metu tai buvo gal tik iA?moktos aktorinAi??s technikos pritaikymas, darbas su menamais daiktais. Aktoriui, atsidAi??rusiam postdraminio teatro scenoje be dekoracijA?, kyla daug sudAi??tingesni uA?daviniai.

Balso teatras

Tiek ai??zArabiA?ka naktisai???, tiek vAi??lesnAi??s Cezario grupAi??s vaidinamos pjesAi??s yra daugiaA?odAi??s, taA?iau spektakliuose svarbu ne tiek A?odA?iA? reikA?mAi??s, potekstAi??s, kiek A?odA?io iA?tarimo bAi??das, sAi??skambiai, pauzAi??s, ritmika. IA?orinio veiksmo A?ia maA?ai, daug svarbiau ai??i?? atspindAi??ti A?vykius ar situacijas, perpasakoti jas, emociA?kai perteikti: ai??zDraminA? konfliktAi?? nustelbAi?? meditacija, tikslios iA?tarmAi??s aktas. Postdraminis elementas A?ia ai??i?? balso teatras, A?vykio atgarsio balsas. [ai??i??] Intrigos, fabulos, dramos beveik nAi??ra, bet savarankiA?kais veikAi??jais tampa atstumas, tuA?tuma, tarpinAi?? erdvAi??.ai???27

Tiesa, ai??zArabiA?kos naktiesai??? pavirA?inis komiA?kai detektyvinis siuA?etas gana iA?baigtas, taA?iau ir A?ia jau pastebima tai, kas vAi??liau taps svarbiu kitA? Cezario grupAi??s spektakliA? komponentu: erdvAi?? kuriama balsu. A?inoma, tuA?A?ias scenovaizdis taip pat prie to prisideda, taA?iau penki aktoriai balsus valdo taip, kad sudarytA? A?spAi??dA? esantys skirtingose vietose, ir tam tenka lemiamas vaidmuo. KalbAi??jimas choru ar pavieniui, pakartojimai, atitarimai, intonacijA? skalAi?? ir kiti balsinAi??s raiA?kos bAi??dai kartu su spektakliA? muzika (kompozitorius Martynas BialobA?eskis) sudaro niuansuotAi?? ir iA?raiA?kingAi?? spektaklio ai??zgarso takelA?ai???.

Poveikis A?iAi??rovams

ReA?isierius GrauA?inis vengia perkrauti spektaklius simbolinAi??mis ir alegorinAi??mis prasmAi??mis, jam svarbiau uA?megzti gyvAi?? ryA?A? su publika.28 Pasak RamunAi??s BaleviA?iAi??tAi??s, ai??zArabiA?ka naktisai??? sukelia panaA?A? jausmAi??, kokA? patiria kino A?iAi??rovai, sAi??dintys kretanA?iose kAi??dAi??se ir uA?sidAi??jAi?? ai??zsferiniusai??? akinius.29

Ai??iuolaikinAi??s dramaturgijos teoretikai kalba apie naujosios dramos ai??zneuA?baigtumAi??ai??? ai??i?? personaA?ai neturi nei nuoseklios istorijos, nei detalios charakteristikos, daA?nai neaiA?ki net jA? elgesio motyvacija: ai??zVisa tai sukurti, lyg ai??ziA?baigtiai??? personaA?Ai?? reikia aktoriams, padedamiems reA?isieriaus.ai???30 Interpretuodami naujAi??sias dramas, aktoriai nebeprivalo ai??zpersikAi??nytiai???, o atvirkA?A?iai ai??i?? turi pasitelkti savo patirtA?, iA?reikA?ti savo santykA? su tuo, kAi?? vaidina, t. y. ai??zatsivertiai???. SantykA? suadresatu kaskart atnaujina interpretuotojo emocijos ir vaizduotAi??: ai??zKAi??rinio atvirumAi?? ir dinamikAi?? sudaro jo palankumas A?vairiems A?naA?ams, kAi??rybiA?kiems papildymams, iA? anksto A?trauktiems A? struktAi??rinio gyvybingumo A?aismAi??.ai???31

Cezario grupAi?? ne kartAi?? yra pabrAi??A?usi asmeninAi??s pozicijos svarbAi??. ai??zArabiA?ka naktisai??? kitAi?? sezonAi?? A?vAi??s gyvenimo scenoje deA?imtmetA?, tad jos kAi??rAi??jams norAi??A?iau palinkAi??ti, kad atnaujintA? savo santykA? su tuo, kAi?? A?iame spektaklyje vaidina, o kartu nepamestA? Schimmelpfennigio iA?raizgytA? gijA?, sudaranA?iA? ne vienaplanA?, o daugialypA? naratyvAi??. ai??zJuk iA? tiesA? kiekvienas naratyvas, koks ai??ziA?baigtasai??? jis beatrodytA?, yra kuriamas remiantis aibe A?vykiA?, kurie galAi??jo bAi??ti A?traukti, taA?iau nebuvo paminAi??ti; ir tai tinka tiek A?sivaizduojamiems, tiek realistiniams naratyvams.ai???32

ai??zArabiA?ka naktisai??? turi A?ia aptartA? ir neaptartA? postdraminio teatro bruoA?A?, kuriuos Cezario grupAi?? intriguojamai iA?plAi??tojo vAi??lesniuose savo spektakliuose. Ai?? A?iuolaikinAi??s dramaturgijos mestAi?? iA?A?Ai??kA? ai??i?? prisidAi??ti, kad pjesAi?? bAi??tA? uA?baigta, GrauA?inis ir jo bendraminA?iai atsiliepAi?? su kaupu: patys Ai??mAi??si kurti panaA?ios stilistikos pjeses, primenanA?ias viena kitos tAi??sinius. KAi??rybos kamuoliukAi?? jie permeta ir A?iAi??rovams, viliodami A?aisti kartu. Nuo to, ar teatro kAi??rAi??jA? kvietimas bus pakankamai A?taigus, priklausys, ar kamuoliukas bus perduodamas vis toliau ir toliau, ar spektaklis galAi??s, anot teatro kritiko, atsirasti tarp scenos ir salAi??s.

1 Martynas Petrikas, Kryptis: atgal A? ateitA?. Naujosios dramos akcijos lietuviA? programos spektakliai, 7 meno dienos, 2003 m. birA?elio 6 d.

2 Rasa PaukA?tytAi??, Gliukai ai??i?? lietuviA?ki ir arabiA?ki, kultAi??riniai ir nekultAi??ringi, LiteratAi??ra ir menas, 2003 m. geguA?Ai??s 30 d.

3 IndrAi?? DaunytAi??, PrievolAi??s atminA?iai ir ateiA?iai. Naujosios dramos akcija 2003, KultAi??ros barai, 2003, nr. 7.

4 Vaidas JauniA?kis, Kita matrica, arba teatro vieta lenktyniA? kultAi??roje. Teatro sezono apA?valga, KultAi??ros barai, 2003, nr. 8ai??i??9.

5 Ai??arAi??nAi?? TrinkAi??naitAi??, Naktis su arabiA?kais prieskoniais, Teatras, 2003, nr. 2.

6 RamunAi?? BaleviA?iAi??tAi??, Tai tavo spektaklis, 7 meno dienos, 2003 m. rugsAi??jo 12 d.

7 Vlada KalpokaitAi??, Atsargiai: pasaka gali uA?klupti bet kur, LiteratAi??ra ir menas, 2003 m. rugsAi??jo 12 d.

8 Jurga MandrijauskaitAi??, Cezario grupAi??s ai??zPasikAi??sinimaiai???, G-taA?kas.lt, 2009-11-16.

9 Vaidas JauniA?kis, Maskaradas, kitas A?aidimo lygmuo, KultAi??ros barai, 2004, nr. 11.

10 Audronis Liuga, Laiko suA?eistas teatras, Baltos lankos, 2008, p. 94.

11 Rasa VasinauskaitAi??, Laikinumo teatras, Lietuvos kultAi??ros tyrimA? institutas, 2010, p. 341.

12 JAi??ratAi?? GrigaitienAi??, AukA?tyn ai??zNutolusiA? toliA?ai??? link…, Lietuvos scena, 2010, nr. 3ai??i??4.

13 Vlada KalpokaitAi??, Virusas ai??zCezarisai???: suomiA?ki simptomai, KultAi??ros barai, 2009, nr. 2.

14 Laisvas vertimas iA? Michael Wood ai??zRoland Schimmelpfennigai???, A?altinis www. germanlit.org

15 Laisvas vertimas iA? http://www.goethe.de/kue/the/nds/nds/aut/smp/stu/ en5049591.htm

16 http://www.goodreads.com/book/show/873970.Arabian_Night

17 Rasa VasinauskaitAi??, min. veik., p. 341

18 www.tiketa.lt

19 Roland Schimmelpfennig ai??zArabiA?ka naktisai???, iA? vokieA?iA? kalbos vertAi?? JAi??ratAi?? PieslytAi??.

20 A?ia ir toliau citatos iA? pjesAi??s ai??zArabiA?ka naktisai??? sceninAi??s redakcijos, autorius Cezaris GrauA?inis.

21 Hans Thies Lehman, Postdraminis teatras, IA? vokieA?iA? kalbos vertAi?? J. PieslytAi??, Vilnius: MenA? spaustuvAi??, 2010, p. 165.

22 Christopher Schmidt, laisvas vertimas iA? http://www.goethe.de/kue/the/nds/ nds/aut/smp/stu/en5049591.htm

23 Hans Thies Lehman, op. cit., p. 133ai??i??134.

24 Cezaris GrauA?inis, TeatrAi?? suvokiu kaip paslaptingAi?? metafizinAi?? institucijAi??, Bernardinai. lt, 2011-09-16.

25 http://www.leporello.be/repertoire/production/6/nl

26 Hans Thies Lehman, op. cit., p. 136.

27 Ten pat, p. 117.

28 Cezaris GrauA?inis, NeA?siA?eisA?iau, jei ai??zDAi??dulAi??s sapnoai??? ypatybes kopijuotA? kiti, LiteratAi??ra ir menas, 2003-02-07.

29 RamunAi?? BaleviA?iAi??tAi??, Tai tavo spektaklisai??i??

30 RamunAi?? BaleviA?iAi??tAi??, Aktorius ir A?iuolaikinAi??s dramaturgijos interpretacijos, KultAi??ros barai, 2003, nr. 4, p. 39.

31 Umberto Eco, Atviras kAi??rinys, VertAi?? Inga TuliA?evskaitAi??, Vilnius: Tyto alba, 2004, p. 86.

32 Hayden White, Naratyvumo vertAi?? vaizduojant tikrovAi??, Baltos lankos, 1995, nr. 5, p. 45.