Ar Lietuva turi teisAi?? gintis?

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??KAi??stutis K. Girnius
DATA: 2013-03

Ar Lietuva turi teisAi?? gintis?

KAi??stutis K. Girnius

Ai??Nutarimas priimti sovietA? ultimatumAi?? 1940 m. birA?elA? ir nesiprieA?inti Lietuvos okupacijai yra laikomas vienu gAi??dingiausiA? Lietuvos istorijos momentA?. ai??zPaskutiniame posAi??dyjeai???, kurA? nuodugniai apraA?Ai?? keturi jo dalyviai, tarp jA? prezidentas Antanas Smetona, nepasiruoA?Ai??, pasimetAi??, neryA?tingi valdA?ios vyrai nuleido rankas, naiviai save apgaudinAi??dami, kad viskas kaA?kaip baigsis gerai arba bent ne taip blogai. PabAi??gAi??s A? VokietijAi??, Smetona po keliA? savaiA?iA? paraA?Ai?? savo pro memoria, iA?skirtinA? dAi??mesA? skirdamas tam, kAi?? jis laikAi?? savo kaip prezidento paA?eminimu, bet beveik neuA?siminAi?? apie sovietA? gniauA?tose paliktAi?? tautAi??, kurios Vadu jis skelbAi??si A?eA?iolika metA?. Jau prasidAi??jo kukli, ko gero, pateisintina Smetonos reabilitacija, bet toji pro memoria liks neiA?trinamas jo dvasinAi??s menkystAi??s priminimas.

NutarimAi?? nesiprieA?inti nulAi??mAi?? ne kilnAi??s paskutinio posAi??dA?io dalyviA? siekiai, bet jA? pasimetimas, neturAi??jimas aiA?kaus plano kAi?? daryti ultimatumo akivaizdoje. Bet galima teisingai elgtis ir neturint tinkamA? motyvA?, net ir nesAi??moningai. Vertinant A?A? nutarimAi?? teisingo karo teorijos poA?iAi??riu, galima argumentuoti, kad nutarimas nekariauti buvo ne tik teisingas, bet ir doroviA?kai privalomas.

Karai yra didA?iausias A?monijos sukeliamas blogis, neA?Ai??s mirtA? ir naikinimAi??. Bent iki A?iol negalima karA? iA?vengti, tad ieA?koma priemoniA? jiems suA?velninti. Teisingo karo teorija yra suskirstyta A? dvi dalis: ius ad bellum, nustatanA?iAi??, kokiomis aplinkybAi??mis galima kariauti, ir ius in bello, nurodanA?iAi??, kokie kariniai veiksmai yra leistini. Proporcingumas atlieka reikA?mingAi?? vaidmenA? abejose teorijos dalyse. Pats karas ir atskiri jo veiksmai yra leistini tik tada, kai jA? sukeliamas gAi??ris persveria numatomas neigiamas pasekmes. KitAi?? ius ad bellum sAi??lygAi??, kad karas bAi??tA? paskutinAi?? iA?eitis, galima interpretuoti per proporcingumo prizmAi??. Jei taikiomis priemonAi??mis, pavyzdA?iui, diplomatinAi??mis ar Ai??kinAi??mis sankcijomis, galima pasiekti teisingAi?? tikslAi??, tai doroviA?kai neleistina pasukti karo keliu, nes svarbiausius siekius galima A?gyvendinti be karo sukeliamo smurto ir naikinimo.

TaA?iau A?ia noriu susitelkti A? kitAi?? ius ad bellum sAi??lygAi??, kad galima kariauti tik kai esama realios tikimybAi??s, jog karas bus sAi??kmingas ir bus pasiekta pergalAi??. Ai??ios sAi??lygos logika neginA?ytina. Karas yra baisus dalykas, jo sukeliamas blogis didelis, paprastai gerokai didesnis, negu numatoma. Tai patvirtinta ne tik abu pasauliniai karai, dekolonizacijos kovos AlA?yre ir Vietname, bet ir JAV intervencijos A? AfganistanAi?? ir IrakAi??, kur po A?aibiA?ko valdA?ios ginkluotA?jA? pajAi??gA? sutriuA?kinimo A?siliepsnojo teroras, pasiprieA?inimas bei pilietinis karas, nusineA?Ai??s A?imtus tAi??kstanA?iA? gyvybiA?. Jei iA? anksto A?inoma, kad karo tikslai nebus pasiekti, kad nebus sukurtas gAi??ris, kuris galAi??tA? persverti karo sukeltAi?? A?alAi??, tai karas negali bAi??ti teisingas. Nesant vilties pasiekti teisAi??tA? karo tikslA?, kariauti nevalia, nes gyvybAi??s ir gAi??rybAi??s bus aukojamos bergA?dA?iai. Jei iA? anksto A?inoma, kad prieA?o antpuolio nebus galima sustabdyti arba kad prieA?as lengvai A?veiks mAi??sA? ginkluotAi??sias pajAi??gas, tai kam aukoti savo kariA? gyvybes, juolab kad neiA?vengiamai nukentAi??s ir eiliniai pilieA?iai? Tokiu atveju, kai nesama A?ansA? laimAi??ti, atsisakant kariauti iA?vengiama nereikalingA? aukA? ir materialiniA? gAi??rybiA? naikinimo.

SAi??kmAi??s tikimybAi??s principas yra neginA?ytinai patrauklus. Sunku jam nepritarti. Bet sunku pritarti jo pasekAi??mAi??ms. Jei nevalia kariauti, kai nAi??ra pergalAi??s vilties, tai A?alis negali gintis tais atvejais, kai jai grasina galinga koalicija ar kaimynas, kurio negalAi??tA? A?veikti. Nelaukta principo iA?vada ai??i?? maA?os A?alys turi nusileisti galingiems kaimynams, negali prieA?intis net atviros agresijos atvejais, nes akivaizdu, jog negebAi??s sAi??kmingai apsiginti. SAi??kAi??mAi??s tikimybAi??s principas reiA?kia, kad dabartinAi?? Lietuva, neturAi??dama galingA? uA?sienio A?aliA? garantijA?, turAi??tA? nusileisti Lenkijos ar Rusijos ultimatumams, o nutarimas prieA?intis paA?eistA? teisingo karo principus. 1938 m. Lietuva nusileido Lenkijos ultimatumui, po metA? ai??i?? Vokietijai dAi??l KlaipAi??dos, bet A?ie momentai reA?iau komentuojami. Su Latvija bAi??tA? galima kariauti, gal net su Baltarusija. Bet tai nepakeiA?ia fakto, kad toks principas turi maA?ai A?aliai nesuvirA?kinamA? pasekmiA?, teisAi?? prieA?intis agresijai suteikia tik santykinai galingoms valstybAi??ms.

Reikia pabrAi??A?ti, kad ne visada galima tiksliai apskaiA?iuoti pasekmes. Buvo beveik neA?sivaizduojama, kad 1939ai??i??1940 m. maA?ytAi?? Suomija gebAi??s daugiau negu tris mAi??nesius veiksmingai prieA?intis Raudonosios armijos puolimui. Savo narsa Suomija laimAi??jo daugelio A?aliA? pagarbAi?? ir manytina, kad plaA?iai paplitAi??s didvyriA?kos Suomijos A?vaizdis ir jos ryA?tas 1944 m. toliau prieA?intis paveikAi?? Kremliaus nutarimAi?? neAi??okupuoti Suomijos, net nepaversti jos socialistinio bloko dalimi.

Verta pabrAi??A?ti sAi??kmAi??s tikimybAi??s principo iA?skirtinumAi??, nes panaA?us principas negalioja invidualiai savigynai. PlAi??A?ikA? ar A?mogA?udA?iA? uA?kluptas A?mogus gali kovoti iki paskutiniA?jA?, net A?inodamas, kad negebAi??s iA?saugoti savo gyvybAi??s. Tarkime, kad jA? puola deA?imt gerai ginkluotA? banditA?, o jo pistoletas turi tik penkis A?ovinius. Jo teisAi?? gintis iki galo neginA?ijama. A?mogus turi teisAi?? prieA?intis net A?imtui uA?puolikA? ir, prireikus, net visus uA?muA?ti, jei tik taip gali iA?saugoti savo gyvybAi??. Nei sAi??kmAi??s tikimybAi??, nei proporcingumo apskaiA?iavimai A?ia neatlieka lemiamo vaidmens.

Sunku paaiA?kinti A?A? skirtumAi??, juolab kad valstybAi??s teisAi?? prieA?intis agresijai daA?nai yra grindA?iama geriau suprantamais individualios savigynos principais. Bet esama keleto svarbiA? skirtumA?. Agresoriaus kariuomenAi??je esti nekaltA? kareiviA?, A?auktiniA?, kurie nenori kariauti ir mielai nedalyvautA? kare. A?mogA?udA?iai ir smogikai savanoriA?kai ir uoliai dalyvauja smurto veiksmuose, jA? atsakomybAi?? uA? uA?puolimAi?? yra akivaizdi. Gerokai svarbesnis skirtumas yra tas, kad eilinis A?mogus atsako uA? save, gal ir uA? savo A?eimAi??. Jei jam nepasiseks apsiginti, jis bus uA?muA?tas, bet kaimynai nenukentAi??s. ValstybAi??s vadovA? nutarimas kariauti ar nusileisti lemia milijonA? A?alies pilieA?iA? likimAi??, o dauguma jA? yra taikAi??s civiliai gyventojai, kurie bus A?traukiami A? karo sAi??kurA? ir nukentAi??s. Veiksmus, kuriuos galima leisti sau, ne visada galima primesti kitiems. Gali nutarti didvyriA?kai prieA?intis smurtininkams, paaukodamas savo gyvybAi??. Bet ar gali A?traukti savo A?alA? A? karAi??, rizikuodamas nekaltA? A?moniA?, ypaA? vaikA?, gyvybe, A?inodamas, kad nAi??ra jokios galimybAi??s pasiekti pergalAi??? Ar nereikia A?iomis aplinkybAi??mis skirti pirmenybAi?? A?moniA? gyvybAi??ms ir materialioms bei kultAi??ros vertybAi??ms iA?saugoti?

PilAi??nai, Masada, iA? dalies ir MontsAi??gurAi??pilis A?kvepia ir jaudina. Vyrai ir moterys nutarAi??, kad geriau A?Ai??ti ir nusiA?udyti, negu pasiduoti prieA?ui ir patekti nelaisvAi??n. Galime gerbti, net A?avAi??tis jA? pasirinkimu. Bet nepilnameA?iai vaikai sulaukAi?? to paties likimo. Labai abejoju, ar tAi??vai turi teisAi?? sprAi??sti, kad jA? vaikams geriau mirti negu gyventi. Kokiu pagrindu jie gali pateisinti nutarimAi?? nutraukti savo vaikA? gyvybAi??? PilAi??nai kaip PilAi??nai, bet buvo ir Josephas Goebbelsas su savo A?mona, nunuodijAi?? savo A?eA?ias dukras, nes neA?sivaizdavo gyvenimo be Hitlerio.

SAi??kmAi??s tikimybAi??s sAi??lyga sukelia tokiA? nepriimtinA? pasekmiA?, kad A?vairiais bAi??dais siekiama jos perA?amas iA?vadas suderinti su plaA?iai paplitusiu A?sitikinimu, kad valstybAi?? ne tik galinti prieA?intis agresijai beviltiA?komis aplinkybAi??mis, bet ir kad A?itoks pasiprieA?inimas esAi??s kilnus ir sektinas. Nurodoma, kad prieA?indamasi agresijai A?alis ne vien siekia apginti savo suverenumAi?? bei teritorijos vientisumAi??, bet ir turi kitA? vertingA? tikslA?, antai ginti tarptautinAi?? teisAi?? bei bausti agresorius, apsaugoti A?alies gyventojA? sukurtAi?? bendrAi?? gyvenimAi??, ginti valstybAi??s ir jos gyventojA? garbAi??, nenusileidA?iant akivaizdA?iam blogiui. Nors suprantame, kad negebAi??sime A?veikti prieA?o ir iA?saugoti nepriklausomybAi??s, bet galime A?gyvendinti dalA? A?alutiniA? tikslA?. EsAi?? klaida per siauriai suprasti karo tikslus. Jei apginama A?alies garbAi??, pasiprieA?inama nusikalstamai agresijai, tai duodamas pavyzdys kitoms paA?eidA?iamoms A?alims, o A?iA? veiksmA? sukeltas gAi??ris esAi?? atsveria karo ir okupacijos blogA?, tad ir leidA?ia kariauti.

Nevalia uA?mirA?ti A?iA? A?alutiniA? tikslA?, bet jA? sureikA?minimas atrodo kaip dirbtinis bAi??das iA?vengti nemaloniA? sAi??kAi??mAi??s tikimybAi??s sAi??lygos pasekmiA?, tai savitas deus ex machina, uA?tikrinantis, kad ir avis bAi??tA? sveika, ir vilkas sotus.

TarptautinAi??je visuomenAi??je nAi??ra nei policininkA?, nei teismA?, kurie tramdo agresorius. Kiekviena A?alis turi prieA?intis, nes nusileidus agresoriui A?sivieA?patauja tarptautinAi?? anarchija ir tironija. ValstybAi?? ne tik privalo gintis, kai yra puolama, bet ir pagal savo iA?gales turi talkinti kitoms agresijos aukoms. Svarbu ne tik sutramdyti agresoriA?, bet ir jA? nubausti. UA?kirtAi?? keliAi?? treA?iajai A?mogA?udystei, nepaleidA?iame sugauto A?mogA?udA?io, bet jA? traukiame baudA?iamojon atsakomybAi??n uA? ankstesnius nusikaltimus. Nutardama ginkAi??lu atkovoti FolklendA? salas DidA?ioji Britanija pabrAi??A?Ai??, kad ji ne tik gina salA? teritorinA? vientisumAi?? bei gyventojA? bendrAi?? gyvenimAi??, bet ir siekia nubausti ArgentinAi?? ir atbaidyti kitus potencialius agresorius, parodydama, jog nebus A?iAi??rima pro pirA?tus A? tarptautinAi??s teisAi??s paA?eidimus. Gulago sAi??lyne Aleksandras SolA?enicynas apgailestauja, kad Rusijos A?monAi??s taip romiai reagavo A? NKVD siautAi??jimAi??. Istorija bAi??tA? buvusi kita, jei enkavAi??distai, iA?eidami suimti A?mogaus neA?inotA?, ar jie grA?A? namo gyvi, o gyventojai, uA?uot tyliai tAi??nojAi?? savo butuose, bAi??tA? rengAi?? pasalas su kirviais, plaktukais, A?arstekliais.

Ponia Thatcher nutarAi?? kariauti, tikAi??dama, kad Britanija gana lengvai laimAi??s. Nekilo jokio pavojaus nei Argentinos, nei Britanijos, nei salA? gyventojams. 1940 m. ultimatumo apAi??linAi??kybAi??s buvo kitos. Lenkijos likimas rodAi??, kad nebus pagalbos iA? VakarA?, kad pasiprieA?inimas Kremliui neskatins kitA? A?aliA? ginti tarptautinAi?? santAi??varkAi??. Nepasirengusios Lietuvos ginkluotosios pajAi??gos bAi??tA? buvusios greitai iA?sklaidytos, tad pasiprieA?inimas bAi??tA? atbaidAi??s ne tiek agresoriA?, kiek kitas maA?as valstybes, kurios matytA?, jog prieA?intis beviltiA?ka.

Kariauti 1940 m. bAi??tA? buvAi?? bergA?dA?ia, bet buvo galima prieA?intis sovietams A?velnesniais bAi??dais, kaip jau ne kartAi?? paA?ymAi??ta. Lietuvos VyriausybAi?? turAi??jo pasauliui paskelbti, kad ji atmeta Maskvos ultimatumAi??, dalis VyriausybAi??s galAi??jo pasitraukti A? VokietijAi?? ir kartu su Lietuvos diplomatais sukurti egzilinAi?? vyriausybAi??, reikAi??jo A?sakyti vienam pulkui kelias valandas ginti KaunAi?? ar kitAi?? miestAi??, kad nebAi??tA? jokiA? abejoniA? dAi??l agresijos fakto. Po tokios simbolinAi??s kovos A?monAi??s, ko gero, nebAi??tA? taip skubAi??jAi?? buA?iuoti sovietiniA? tankA?. Lietuva bAi??tA? pasiprieA?inusi okupantui, atskleidusi jo agresijAi??, ir, kad ir kukliai, bAi??tA? gynusi tarptautinAi??s teisAi??s principus.