Ar metas laidoti magiA?kAi??jA? realizmAi???

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: UA?sieno literatAi??ra
AUTORIUS:Ai??Valdas V. Petrauskas

DATA: 2012-03

Ar metas laidoti magiA?kAi??jA? realizmAi???

Valdas V. Petrauskas

A?vilgsniu perbAi??gdamas per verstines knygas, kuriomis Lietuvos leidyklos lepina (ar veikiau gadina) skaitytojA? skonA?, iA? dalies pritariu Giedrei Kazlauskaitei (ai??zKnygA? gariAi??naiai???, Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2012 02 03), kad jos ai??zneaplopAi?? tinkamai uA?sienio literatAi??ros spragA?ai??? ai??i?? daugumos jA? ne tik nenorAi??A?iau atsiversti, bet ir paimti A? rankas gal dAi??l to, kad nemaA?ai jA? paraA?yta tarytum ta paA?ia ranka. GalbAi??t ne veltui G. KazlauskaitAi??s minimas Johnas Irvingas (ai??zpamaldus Irvingo skaitymas [...] gali sukelti norAi?? paraA?yti knygAi??, nes ten tiek daug raA?ytojo romantizacijos, net technikosai???), A? literatAi??rAi?? atAi??jAi??s iA? vadinamA?jA? ai??zraA?ybos kursA?ai???, itin populiariA? Ai??iaurAi??s Amerikos A?emyne, kur mokoma ai??zraA?ybos verslo paslapA?iA?ai???, nes jeigu, kaip skelbiama, kiekvienas amerikietis gali tapti JAV prezidentu, kodAi??l kiekvienas amerikietis negalAi??tA? tapti raA?ytoju? Galimas dalykas, Lietuvos (ir ne vien Lietuvos) leidyklA? kaltAi?? nulemia poA?iAi??ris A? literatAi??rAi?? kaip A? verslAi??, bent jau masinAi??s gamybos verslAi??, greitAi??jA? maistAi??, prie kurio ilgainiui galima pripratinti neatspariA? receptoriA? vartotojus, A?diegiant jiems patyrusiA? vadybininkA? sukurptAi?? ai??zskonA?ai???.

LaimAi??, ai??zraA?ybos versloai??? cechai dar nAi??ra taip plaA?iai paplitAi?? LotynA? Amerikoje, nuo seno statanA?ioje A?erA? prieA? ai??zdidA?iuosius broliusai??? iA? A?iaurAi??s, tvirtai pasiryA?usius visose srityse mokyti neiA?manAi??lius ai??zgreitojo maisto paslapA?iA?ai???. PietieA?iai, nors ir karA?tesnio temperamento, labai kruopA?A?iai ir, ko gero, neklystamai atsirenka sektinus pavyzdA?ius, sprendA?iant iA? chrestomatiniA? kai kuriA? autoriA? (J. L. Borgesas, J. CortA?zaras, C. Fuentesas ir kt.) pasisakymA?. Vienas jA? ai??i??Ai?? 2011 metA? keliA? literatAi??ros premijA? laureatas, Argentinos raA?ytojas Ricardo Emilio Piglia Renzis (1941). ai??zPradedi skaityti FitzgeraldAi??, pasAi??kui FaulknerA? ir neilgai trukus atrandi HammettAi?? ir DavidAi?? GoodisAi??ai???, ai??i??Ai?? prisipaA?A?sta jis kalbAi??damas apie Ai??iaurAi??s Amerikos raA?ytojus, kuriuos galAi??tA? laikyti savo autoritetais, bet vis dAi??lto didesnAi??s A?takos turAi??jAi?? ai??zKafka, Musilis ir, savaime suprantama, geriausioji Argentinos literatAi??raai???. Be to, ir kritika pripaA?A?sta, kad ai??zA?iandien Piglia nebAi??tA? tas, kas yra, jei nebAi??tA? A?valgAi??sis A? BorgesAi??. Taip pat A? KafkAi??, GombrowicziA?, RobertAi?? ArltAi??, PavesAi??, ScottAi?? FitzgeraldAi??, OnettA?, Hemingwayai??i??A? ir, be abejo, FaulknerA?ai???.

Mano dAi??mesA? ypatingu stiliumi ir meninAi??s raiA?kos priemonAi??mis Ricardoai??i??as Piglia patraukAi?? pirmAi??ja apsakymA? knyga ai??zJaularioai??? (ai??zNarvynasai???), 1967 m. pelniusia vienAi?? iA? Casa de las AmAi??ricas premijA?, kuriAi?? vAi??liau iA?leido kitu pavadinimu ai??zLa invasiA?nai??? (ai??zAi??siverA?imasai???): autorius, pasak raA?ytojo, privalo bAi??ti ir redaktorius, ir korektorius, ir ai??i?? svarbiausia ai??i?? skaitytojas, dar vienas patikAi??tinis, nes ai??zteksto taisymasai???ai??i?? tai ai??zutopinis skaitymasai???, toks pat begalinis kaip ir paties kAi??rinio raA?ymas.

2011 m. pasirodAi??s romanas ai??zEl blanco Nocturnoai??? (ai??zNakties taikinysai???) pelnAi?? tris svarbias premijas vienAi?? po kitos: Hammeto, skiriamAi?? geriausiems metA? detektyvams, Ispanijos Kritikos ir Romulo Gallegoso, 1964 m. Venesuelos Respublikos Prezidento Raulio Leonio A?steigtAi?? tarptautinAi?? romano premijAi?? (100 000 eurA?), kuri pirmAi??syk buvo A?teikta 1967 m. Peru raA?ytojui Mario Vargasui Llosai, o 1972 m. Gabrieliui GarcAi??ai Marquezui, dviem jaunystAi??s biA?iuliams, vAi??liau tapusiems mirtinais prieA?ais, kai iA?siskyrAi?? jA? paA?iAi??ros: iA?vydAi??s pragaiA?tingAi?? jA? mecenato Fidelio Castro politikAi??, vienas pasuko A? deA?inAi??, o kitas liko iA?tikimas revoliucinei Kubai. Romulo Gallegoso premija pagerbti A?A?ymiausi LotynA? Amerikos ir Ispanijos autoriai, kai kurie A?inomi ir lietuviA? kalba: Carlosas Fuentesas (1977), Arturo Uslaras Pietris (1991), Roberto BolaAi??o (1999), Elena Poniatowska (2007) ir kiti.

ai??zNakties taikinysai??? ai??i?? ketvirtas Ricardo Piglios romanas, kaip ir dauguma jo kAi??riniA?, paraA?ytas detektyvo forma su magiA?kojo realizmo ir fantastikos elementais (mAi??gstama J. L. Borgeso ir Adolfo Bioy Casareso, Felisberto Hernandezo ir Horacio Quirogos pasakojimo forma). MaA?ame miestelyje, Buenos AiriA? provincijoje, Argentinos lygumose, vadinamosiose pampose, A?vyksta nusikaltimas, visiA?kai neA?prastas vietos sAi??lygomis: gauA?ai (lygumA? gyventojai, Ai??iaurAi??s Amerikos kaubojA? prototipas) paprastai kovoja peiliais (tipiA?kas pavyzdys ai??i??Ai?? J. L. Borgeso apsakymas ai??zPietAi??sai???), neA?aliA?kai stebint aplinkiniams. A?Ai??va ne vietinis, bet atvykAi??lis, Puerto Riko gyventojas Duranas, prikaustantis dAi??mesA? jau nuo pirmA?jA? eiluA?iA?: ai??zTonis Duranas, nuotykiA? ieA?kotojas ir profesionalus loA?Ai??jas, pastebAi??jo puikiAi?? progAi?? kirsti koziriu, kai susidAi??rAi?? su seserimis Beladona.ai??? SusipaA?inAi??s su seserimis dvynAi??mis Ada ir Sofija, turtingA? tAi??vA? dukromis, atvykusiomis A? Atlantik SitA? (JAV), labai greitai su jomis susidraugauja ir sukuria jaukA? ai??zsekso (ne meilAi??s) trioai???, o kai viena seserA? pasitraukia, Tonis tAi??sia A?iAi?? istorijAi?? su kita, Ada, jau gimtajame seserA? miestelyje, kur jA? iA?tinka mirtis. Ir tuomet, kaip ir beveik visuose raA?ytojo romanuose, pasirodo seklys Emilio Renzis, paslaptingasisAi??alter ego, savo dienoraA?A?iuose fiksuojantis A?vykiA? eigAi?? ir pasvarstymus. ai??zMan paA?iam labai patinka dienoraA?A?iai, vAi??liau juose galima surasti bAi??simiems kAi??riniams pravarA?iA? minA?iA?ai???, ai??i?? prisipaA?A?sta autorius, taA?iau, praA?omas paaiA?kinti, kAi?? galAi??tA? reikA?ti romano pavadinimas, raA?ytojas, kaip paprastai, stengiasi iA?vengti tiesioginio atsakymo, jo A?odA?iais tariant, ai??zpavadinimai ai??i??Ai?? tai metaforos arba mA?slAi??s, todAi??l geriau nedera nieko aiA?kinti, kol neatAi??jo laikasai???. Klausiamas, kodAi??l skaitytojams A?io romano teko laukti trylika metA?, autorius aiA?kina, kad visada raA?o neskubAi??damas, paprastai keletAi?? variantA?, brandina kAi??rinA?, kol jis galutinai subrAi??sta: ai??zIstorija keiA?iasi, bet personaA?ai lieka tie patys, tiesa, kartais persikelia A? kitAi?? vietovAi??, bet visada iA?saugo pirmykA?tA? vardAi??.ai???

NacionalinAi??

NacionalinAi?? romano premijAi?? (El Premio Nacional de Narrativa) skiria Ispanijos kultAi??ros ministerija (20 000 eurA?) daugiausia Ispanijos raA?ytojams (iA?imtis: 1998 m. Peru raA?ytojas Alfredo Bryce Echenique). Kai kurie jA? (Camilo JosAi?? Cela, Luisas Goytisolo, Miguelis Delibesas) paA?A?stami lietuviA? skaitytojams nebent iA? senesniA? vertimA? (beje, daugelis versti ne iA? ispanA?, bet rusA? kalbos) ai??i?? gaila, kad A?iuo metu verA?iama atsiA?velgiant ne A? meninAi?? vertAi??, bet A? ai??zperkamiausiA? knygA? deA?imtukusai??? ir tariamAi?? ai??zskaitytojA? atrankAi??ai???. A?iuri, sudaryta iA? Ispanijos, Galisijos, Katalonijos ir BaskA? kraA?to autoritetingiausiA? literatAi??ros atstovA?, pasirinko Marcoso Giralto Torrenteai??i??s romanAi?? ai??zGyvenimo metasai??? (ai??zTiempo de vidaai???). Marcosas Giraltas Torrente (1968), Madrido universitete apgynAi??s filosofijos magistro disertacijAi??, keliA? romanA? ir apsakymA? rinkiniA? autorius, jau yra pelnAi??s keletAi?? A?alies ir tarptautiniA? literatAi??ros premijA?.

Naujausioje knygoje ai??zGyvenimo metasai??? raA?ytojas vAi??l imasi ankstesniuose kAi??riniuose gvildentos temos, kuri dabar uA?ima centrinAi?? vietAi?? ai??i?? gaivaliA?kA? santykiA? su tAi??vu, A?A?ymiu dailininku Chuanu Giraltu (Juan Giralt), dAi??stydamas senAi?? kaip pasaulis tragedijAi??: tAi??vA? ir vaikA? problemAi??, vaikA? antipatijAi?? tAi??vams ir atvirkA?A?iai. Ai??iuo atveju keliama mintis, kad tAi??vas ne tik nesugeba suprasti savo vaikA?, bet, kaip ir knygos personaA?as, dAi??l vienos ar kitos prieA?asties nemylAi??damas sAi??naus, stengiasi nusikratyti jo draugijos. TokiAi?? skaudA?iAi?? ir drAi??siAi?? iA?paA?intA?, kai sAi??nus ne tiek stengiasi suvesti sAi??skaitas su tAi??vu, kiek ai??zatverti A?irdA?ai???, teko iA?girsti nebent skaitant Philipo Rotho ai??zPaveldAi??ai??? ar Paulo Austero ai??zVienatvAi??s iA?radimAi??ai???, taA?iau Ch. Giraltas gaivaliA?kai iA?lieja pagieA?Ai?? ir apmaudAi??, A?altai ir preciziA?kai tarytum skalpeliu preparuoja savo santykius, su A?siAi??A?iu ir kartAi??liu pieA?ia kiekvieno A?mogaus gyvenime svarbA? tAi??vo paveikslAi??. Skausmo ir uA?uojautos kupina A?irdimi gilindamasis A? jA?dviejA? gyvenimo istorijAi??, jis stengiasi suprasti tAi??vAi??, jA? uA?jausti, gyventi toliau be pykA?io, kad A?is neliktA? kaip paveldas…

KritikA? nuomone, tokiAi?? knygAi?? itin verta perskaityti tiems, kurie turi dvasinio lygmens problemA? ir ketina kreiptis A? psichologAi??: ji gali padAi??ti patyrusiems netektA? gyvenime, atverti akis tiems, kurie nesuvokia savo kaltAi??s, paA?lijus arba nutrAi??kus santykiams su artimaisiais. Tai lyg psichoterapijos vadovas, ypaA? pravartus vidiniA? ir iA?oriniA? prieA?taravimA? draskomoje visuomenAi??je.

Casa de las Americas

Ir argentinietis Ricardo Emilio Piglia Renzis, ir ispanas Marcosas Giraltas Torrente drauge su A?ilieA?iu A?lvaro Vizama, meksikiete Ofra AlarcA?n ir kubieA?iu Arturo Fontaineai??i??u atsidAi??rAi?? Casa de las Americas premijos (17 500 eurA?) finalistA? sAi??raA?e, taA?iau A?iuri, sudaryta tik iA? raA?ytojA?, pasirinko kubieA?io Arturo Fontaineai??i??o (1952) romanAi?? ai??zDvilypis gyvenimasai??? (ai??zLa vida dobleai???), kurio dAi??mesio centre ai??i?? trijA? moterA?, aktyviA? pasiprieA?inimo grupAi??s nariA?, likimas PinoA?eto diktatAi??ros metais, jA? kraupi psichologinAi?? metamorfozAi??, beveik nepastebimas perAi??jimas A? kitAi?? barikadA? pusAi??. ai??zRaA?iau A?A? romanAi??, stengdamasis atsakyti A? klausimAi??, kodAi??l taip atsitiko, ir knygos pabaigoje supratau, kad nesugebAi??jau rasti atsakymoai???, ai??i?? prisipaA?A?sta autorius, atsidAi??kodamas uA? garbingAi?? A?vertinimAi?? ir stebAi??damasis, kad A?ilAi??je romanas atliko katalizatoriaus vaidmenA?: skaitytojai taip A?sijautAi?? A? kAi??rinA?, jog patys pradAi??jo pasakoti tai, kAi?? patyrAi?? diktatAi??ros metais.

Ai??A? romanAi?? bAi??tA? pravartu iA?leisti Lietuvoje, nes A?ia itin mAi??gsta savo prisiminimus leisti tie, kurie ai??zvisAi?? gyvenimAi?? dirbo Lietuvaiai???, niekieno neraginami nei verA?iami aktyviai talkinti komunistinei diktatAi??rai. Labai juokinga buvo stebAi??ti, kaip komunizmo A?aukliai ir laisvos minties slopintojai, reikalavAi?? garbinti ai??zpartijAi?? ir vyriausybAi??ai???, vienAi?? graA?iAi?? dienAi?? staiga virto SAi??jAi??dA?io aktyvistais, o ai??zistorinAi??s klaidosai??? autoriai ai??i?? ai??ztikraisiais patriotaisai???. ai??zDvilypio gyvenimoai??? autorius prisipaA?A?sta nesugebAi??jAi??s atsakyti A? klausimAi??, kodAi??l vyksta toks virsmas, bet savo knyga duoda tiesioginA? atsakymAi??: A?monAi??s, pasiduodantys tokiai metamorfozei, iA? prigimties turi tokA? polinkA?, itin stiprA? ai??zchameleono kompleksAi??ai??? ir visada pasirengAi?? perbAi??gti iA? vienos partijos A? kitAi??, iA? vienos stovyklos A? kitAi??, uA?uodAi?? asmeninAi?? naudAi??. PavyzdA?iA? nereikAi??tA? toli ieA?koti.

Biblioteca Breve

Biblioteca Breve premija (30 000 eurA?), Ispanijos leidyklos Seix Barral A?steigta 1958 m. skatinti jaunus raA?ytojus A?sijungti A? A?iuolaikinAi??s Europos literatAi??ros atnaujinimo procesAi??, A?teikiama metA? pradA?ioje. Ja pagerbti tokie A?A?ymAi??s Ispanijos ir LotynA? Amerikos raA?ytojai kaip Luisas Goystisolo (1958), Mario Vargas Llosa (1962), Carlosas Fuentesas (1967), Juanas Benetas (1969). 1973ai??i??1998 m. premija nebuvo teikiama. 2011 m. jAi?? pelnAi?? Meksikos raA?ytoja Elena Poniatowska uA? romanAi?? ai??zLeonoraai???, o 2012 m. (premija skiriama metA? pradA?ioje) ai??i??Ai?? Ispanijos raA?ytojas Javieras Calvo (1973) uA? romanAi?? ai??zKabantis sodasai??? (ai??zEl jardAi??n colganteai???). Elena Poniatowska, Lenkijos karaliaus Stanislovo II Poniatovskio tiesioginio A?pAi??dinio Jeano Josepho Evremondo Sperry Poniatowskio duktAi??, kunigaikA?tytAi?? HAi??lA?ne Elizabeth Louise AmAi??lie Paula Dolores Poniatowska Amor (1932) ai??i?? viena A?ymiausiA? Meksikos raA?ytojA?, daugelio literatAi??ros premijA? laureatAi??, PrancAi??zijos GarbAi??s Legiono KryA?iaus kavalierAi??, kai kurios jos knygos iA?verstos A? daugumAi?? Europos kalbA? (iA?skyrus lietuviA?). Romanu ai??zLeonoraai??? E. Poniatowska pagerbAi?? savo senAi?? draugAi??, su kuria bendravo daugiau nei penkiasdeA?imt metA? ai??i?? LeonorAi?? Carrington, anglA? kilmAi??s dailininkAi?? ir raA?ytojAi?? siurrealistAi??, gyvenusiAi?? Meksikoje nuo 1942 metA?. Romanas A?domus jau vien tuo, kad jame be jokiA? A?mantrybiA? dAi??stomas be galo turiningas, pilnas A?vairiA? pavojA? ir nuotykiA? Leonoros Carrington gyvenimas. Gimusi Anglijoje, turtingA? tAi??vA? A?eimoje, Leonora nuo maA?ens pasiA?ymi nepriklausomu charakteriu, iA?metama iA? keliA? mokyklA? uA? nepaklusnumAi??, jau deA?imties metA? aplanko pirmAi??jAi?? siurrealistA? parodAi?? ParyA?iuje, susipaA?A?sta su P. Eluardai??i??u, studijuoja dailAi?? Florencijoje… 1936 m. Londono TarptautinAi??je siurrealistA? parodoje pamaA?iusi Maxo Ernsto paveikslus, Leonora susipaA?A?sta su juo 1937 m. ir drauge iA?vyksta A? ParyA?iA?, kur dailininkas tuojau pat iA?siskiria su savo A?mona. PrasidAi??jus karui, M. ErnstAi?? suima prancAi??zA? policija kaip ai??zpavojingAi?? svetimA?alA?ai??? ir tik P. Eluardai??i??o dAi??ka jis iA?eina A? laisvAi??, bet vokieA?iA? okupacijos metais pakliAi??va A? gestapo nagus ir, menA? rAi??mAi??jos Peggy Guggenheim padedamas, pabAi??ga A? Jungtines Valstijas. Tuo metu Eleonora bAi??ga A? MadridAi??, vAi??liau A? LisabonAi??, ten iA?teka uA? Picasso draugo, Meksikos diplomato Renato Leduco, kad galAi??tA? iA?vykti iA? Europos.

ai??zRaA?au, kaip Dievas duoda, ai??i?? prisipaA?A?sta raA?ytoja laikraA?A?io El PaAi??s A?urnalistui Pablui Ordozui. ai??i?? Darau, kAi?? galiu. RAi??miausi jos pasakojimais… Kiekvienoje Carrington knygoje gausu jos asmeninio gyvenimo. Taigi nAi??ra nieko paprasA?iau, kaip imti iA?tisus gabalus ir terpti A? savo romanAi??. Tai ir darau, ir darau, dA?iaugdamasi visa A?irdimi.ai???

2012 m. Biblioteca Breve laureatas barselonietis Javieras Calvo teigia romane ai??zKabantis sodasai??? (ai??zEl jardAi??n colganteai???) bandAi??s perteikti ispanA? ai??zapokalipsines nuotaikasai???, sukilusias 2011 metais, kuriuos autorius vadina ai??zpaA?iais nenusakomiausiais mAi??sA? gyvenimeai???. Jo romanas, meistriA?kai nuaustas A?vairiA? A?anrA? audinys, kuriame glaudA?iai susipynusios detektyvo ir A?nipA? romano gijos, giedru humoru trykA?tanti politinAi?? satyra. Neprilygstamas slaptasis agentas Aristidas Leo, kaip paprastai, lydimas iA?tikimojo Melitono Murijos, gauna uA?duotA? A?sismelkti A? kraA?tutiniA? kairiA?jA? teroristinAi?? grupuotAi??, bergA?dA?iai gaudomAi?? A?nipinAi??jimo ir kovos prieA? A?nipinAi??jimAi?? tinklais, kai tuo tarpu visa Ispanija, simbolinAi?? ir metaforiA?ka, apimta siaubo, laukia neiA?vengiamo meteorito susidAi??rimo su A?eme. Pagaliau meteoritas krinta Katalonijoje, pakeisdamas visAi?? Ispanijos kraA?tovaizdA?: iA? pradA?iA? ima lyti pelenais, paskui prapliumpa liAi??tys, kyla potvyniai, gresia pavojai visai augmenijai ir gyvAi??nijai, nyksta kai kurios rAi??A?ys. TaA?iau pagrindinis dAi??mesys krypsta A? vyriausybAi??s slaptAi??sias tarnybas, kovojanA?ias su teroristine komunistA? partijos organizacija. Autorius kuria iA?tisAi?? galerijAi?? dvigubA? agentA?, politikA? ir pareigAi??nA?, kiekvienAi?? akimirkAi?? pasirengusiA? bet kAi?? iA?duoti ir parsiduoti, personaA?A?, A?mAi??kA?A?iojanA?iA? ir Lietuvos politiniame gyvenime.

Alfaguara

Alfaguaros romano premijAi?? (El Premio Alfaguara de Novela), to paties pavadinimo leidyklos A?steigtAi?? 1965 m., 2011 m. pelnAi?? Kolumbijos raA?ytojas Juanas Gabrielis VA?squezas (1973) uA? romanAi?? ai??zKrintanA?iA? daiktA? griausmasai??? (ai??zEl ruido de la cosas al caerai???). J. G. VA?squezas, trijA? romanA? autorius, prisipaA?A?sta daug ko iA?mokAi??s iA? garsiojo tAi??vynainio Gabrielio GarcAi??os MA?rquezo, taA?iau savo kAi??ryboje atsiA?ada magiA?kojo realizmo. ai??zNoriu pamirA?ti visAi?? tAi?? nuobodA?iAi?? pasakAi?? apie LotynA? AmerikAi?? kaip magiA?kAi??jA?, arba stebuklingAi??jA?, A?emynAi??, ai??i?? pareiA?kAi?? jis, kalbAi??damas apie romanAi?? ai??zSlaptoji Kostaguanos istorijaai???. ai??i??Ai?? Mano romane tikrovAi?? neturi ribA?, bet mAi??sA? A?alyje iA? tikrA?jA? neturi ribA? mAi??sA? istorijos ir politikos smurtas ir A?iaurumas. AA? uA?augau su ai??zAi??imtu metA? vienatvAi??sai??? ir galiu prisipaA?inti, kad paauglystAi??s metais A?is romanas turAi??jo gana daug A?takos mano paA?aukimui, taA?iau, man regis, tame romane kuo maA?iausiai reikA?mAi??s turi magiA?kasis realizmas. (…) Jo svarbAi?? nulemia A?udynAi??s bananA? plantacijose arba XIX a. pabaigos pilietiniai karai, o ne geltonos plaA?takAi??s ar kiaulAi??s uodegos. (…) Savo romane bandA?iau papasakoti XIX a. Kolumbijos istorijAi?? visiA?kai skirtingu raktu ir, ko gero, visiA?kai kitaip, nei mano tAi??vynainiai ligi A?iol buvo A?pratAi?? skaityti.ai???

J. G. VA?squezas, naudodamasis savo literatAi??riniu metodu ai??i?? ai??zatspindA?io realizmuai???, gilinasi A? A?alies praeitA? per dviejA? giminiA? gyvenimAi??, kurA? itin skaudA?iai palieA?ia narkotikA? prekyba. ai??zKrintanA?iA? daiktA? griausmasai??? atskleidA?ia tragedijAi?? kartos, patyrusios narkotikA? prekybos smurtAi?? ir siaubAi??, kai nusikaltAi??liA? gaujos kariavo su valstybe, kariuomenAi?? su gaujomis ir ai??zpartizanaisai???, kai vieA?patavo A?teisintas karinis smurtas. DeA?imt metA? tAi??sAi??si tas koA?maras, sunkiai suvokiamas kitose A?alyse, kol pagaliau nuslAi??go. TaA?iau liko baimAi??, pAi??liuojanti A?aizda Kolumbijos kAi??ne, liko ai??zkrintanA?iA? daiktA? griausmasai???, kai atrodo, jog nebAi??ra saugios vietos, kur galAi??tum pasislAi??pti, jog kiekvienAi?? akimirkAi?? tave gali sutraiA?kyti griausmingai krintanA?io lAi??ktuvo nuolauA?os.

IA? Alfaguaros premijAi?? pelniusiA?jA? lietuviA? kalba pasirodAi?? vienintelis ispanA? raA?ytojo Luiso Leanteai??i??s romanas ai??zMyliu tave be galoai??? (2007; ai??zMira si yo te querrAi??ai???).

J. G. VA?squezas be reikalo laidoja magiA?kAi??jA? realizmAi??. KaA?kAi?? panaA?aus A? ai??zatspindA?io realizmAi??ai??? jau skelbAi?? Ai??. Zola ir broliai Goncourtai??i??ai. MagiA?kasis realizmas sietinas anaiptol ne vien su G. G. MA?rquezo vardu. Pirmasis jo garsintojas italas Massimo Bontempellis ParyA?iuje bendravo su Venesuelos raA?ytoju Arturo Uslaru Pietriu ir Kubos raA?ytoju Alejo Carpentieru, o Argentinoje Jorge Luisas Borgesas savo pirmajame magiA?kojo realizmo kAi??rinyje ai??zVisuotinAi?? niekA?ybAi??s istorijaai??? (ai??zHistoria universal de la infamiaai???, 1935) skatino LotynA? Amerikos raA?ytojus jA? plAi??toti.

online pain meds fast delivery. viagra varata.