Ar miestas pasmerktas bAi??ti estetine nelaime ir kelti ekologinAi?? grAi??smAi???

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Urbanistika
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2013-04

Ar miestas pasmerktas bAi??ti estetine nelaime ir kelti ekologinAi?? grAi??smAi???

Almantas SamalaviA?ius

Su filosofu Rogeriu Scrutonu kalbasi Almantas SamalaviA?ius

Rogeris Scrutonas 1965 m. baigAi?? filosofijos studijas KembridA?o universitete, ten pat apgynAi?? doktoratAi??. DAi??stAi?? KembridA?o ir Londono, vAi??liau Prinstono ir Bostono (JAV) universitetuose. 1987 m. Anglijoje A?kAi??rAi?? leidyklAi?? Claridge Press ir jai vadovavo iki 2004 m. Po aksominAi??s revoliucijos A?ekijoje A?steigAi?? vieA?A?jA? ryA?iA? ir konsultavimo agentAi??rAi??. Pastaruoju metu atsidAi??jAi??s filosofinei kAi??rybai, taA?iau nenutraukAi?? ir akademinAi??s veiklos ai??i?? kasmet vienAi?? semestrAi?? dirba vizituojanA?iu profesoriumi Oksfordo universitete, yra VaA?ingtono Etikos ir vieA?osios politikos centro (JAV) vyresnysis mokslo darbuotojas.

PaskelbAi?? daugiau kaip trisdeA?imt filosofijos veikalA?: ai??zArchitektAi??ros estetikaai???, ai??zKonservatizmo prasmAi??ai??? (abi 1980), ai??zTrumpa moderniosios filosofijos istorijaai???, ai??zKultAi??ros politikaai??? (abi 1982), ai??zKantasai???, ai??zEstetikos supratimasai??? (abi 1983), ai??zMuzikos estetikaai??? (1999), ai??zPolitinAi?? filosofijaai??? (2006), ai??zGroA?isai??? (2009), ai??zPesimizmo naudaai???, ai??zA?alioji filosofijaai??? (abi 2010), ai??zDievo veidasai??? (2012) ir kt. Daugelis jo knygA? iA?leistos pakartotinai, iA?verstos A? kitas kalbas. Plataus profilio ir iA?skirtinAi??s renesansiA?kos erudicijos mAi??stytojas yra sukAi??rAi??s operAi??, paraA?Ai??s romanAi??. Ai??iuo metu A?alia kitA? dalykA? vykdo tAi??stinA? projektAi??, skirtAi?? naujosios urbanistikos analizei.

Su Rogeriu Scrutonu kalbAi??jomAi??s apie miestA? planavimo vingius ir klystkelius, apie bAi??tinybAi?? ugdyti atsakingesnA? urbanistikos supratimAi??.

Almantas SamalaviA?ius. ai??zAi??iandieninAi?? miesto forma neatliepia niekieno poreikiA?. Nei kaip veikiantis mechanizmas, nei kaip socialinis mediumas, nei kaip meno kAi??rinys miestas nepateisino dideliA? moderniosios civilizacijos, o juo labiau pagrA?stA? mAi??sA? vilA?iA?ai???, ai??i?? prieA? gerus penkiasdeA?imt metA? raA?Ai?? urbanistikos istorikas ir kritikas Lewisas Mumfordas. Tokiam vertinimui, ko gero, pritartA? daugelis A?iandieniniA? urbanistA?. TaA?iau kodAi??l tos viltys A?lugo, nepaisant gausybAi??s utopijA? ir A?spAi??dingA? miestovaizdA?io planA??

Roger Scruton. Klausimas, kas lAi??mAi?? moderniojo miesto nesAi??kmAi??, yra labai sudAi??tingas. Vis dAi??lto iA?skirA?iau du ypaA? svarbius veiksnius.

Pirmas. Nuo XIX a. miestai augo pernelyg greitai ir nepaprastai iA?siplAi??tAi??. SenAi??sias organiA?kos plAi??tros formas, kai gatvAi??s, parduotuvAi??s, baA?nyA?ios, pramonAi??s objektai atsirasdavo palengva, neskubriai, pakeitAi?? didA?iulAi?? urbanistinAi?? plAi??tra, kurios schemas daA?nai kontroliuoja A?monAi??s, neturintys nei supratimo apie estetinius principus, nei noro jais domAi??tis.

Antras. MiestA? jau nebestato jA? gyventojai. Dauguma statybA? dabar yra spekuliatyvi plAi??tra, kuriAi?? vykdo arba vyriausybinAi?? biurokratija, arba didA?iulAi??s korporacijos, A?emAi?? laikanA?ios preke, o tuos, kurie jAi?? nuomoja ir joje gyvena, ai??i?? vartotojais. Ai??iame kontekste prasminga centrinAi??s valdA?ios remiamAi?? aprAi??pinimAi?? bAi??stais ir komercinius projektus, kurie formuoja modernA?jA? Ankaros miestAi??, palyginti su gecenkondu, plytinA?iu ant aplinkiniA? kalvA?. Senasis OtomanA? A?statymas (paveldAi??tas iA? romAi??nA? teisAi??s) leidA?ia bet kokA? pastatAi??, kuris pastatomas per vienAi?? naktA?, o tai ir reiA?kia tas turkiA?kas A?odis, A?teisinti kaip savo nuosavybAi??. Tad A?iuos lAi??A?nynA? kvartalus nuo pamatA? iki stogo konstruoja A?monAi??s, kurie juose gyvens. Tai nAi??ra didinga architektAi??ra, taA?iau tos gyvenvietAi??s nestokoja A?avesio ir gyvybAi??s. Tie pastatai organiA?ki, nes A?monAi??s pritaikAi?? juos sau, kaip drabuA?iai sukerpami pagal A?mogaus kAi??no linijas.

Dauguma autoriA?, aptardami XX a. urbanistikos mentalinA? ir praktinA? paveldAi??, ypaA? iA?skiria Ebenezerio Howardo puoselAi??tAi?? miesto/sodo idAi??jAi??, net vadina jAi?? reikA?mingiausia moderniojo planavimo koncepcija, kuriAi??, beje, palaikAi?? ir Mumfordas su bendraminA?iais iA? Regioninio planavimo asociacijos. Ar A?iandien ji dar turi kokA? nors urbanistinA? potencialAi???

Mano manymu, miesto/sodo idAi??ja nebuvo sAi??kminga. Tai didA?iulis erdvAi??s A?vaistymas, be to, ji apverA?ia aukA?tyn kojomis tikruosius miesto projektavimo prioritetus. Pagal jAi?? miestas ai??i?? tai sodai, atviros erdvAi??s, A?aluma, kitaip tariant, dalykai, kurie nAi??ra architektAi??ra. IA? tikrA?jA? miestAi?? sudaro jo architektAi??ra, o didingas miestas yra tas, kurio statiniai puikiai dera vienas prie kito ir gerai atrodo kaip visuma, pavyzdA?iui, Bato terasos Anglijoje ar Italijos miestai ant kalvA?. Miestui/sodui su dideliu gyventojA? skaiA?iumi nepavyktA? iA?sprAi??sti transporto problemA?. Jo nebAi??tA? A?manoma pereiti pAi??sA?iomis, kaip galima pereiti FlorencijAi??. ManyA?iau, sektinas modelis turAi??tA? bAi??ti senieji Italijos miestai. Jie yra A?centriniai organizmai, viskAi?? suvedantys A? centrAi??, A?ia telkiasi ir A?monAi??s. Mintis, kad persikAi??lAi??s gyventi A? FlorencijAi?? ieA?kotum namo priemiesA?iuose, skamba absurdiA?kai.

Filosofiniu poA?iAi??riu modernybAi?? ignoravo arba niekino viskAi??, kas laikytina tradicija. Avangardistai A?lovino paA?angAi??, naujumAi??, individualumAi?? ir pan. TaA?iau A?iandien daugelis mAi??stytojA? linkAi?? abejoti pamatinAi??mis modernizmo nuostatomis, uA?uot ir toliau beatodairiA?kai taikAi?? jas architektAi??rai ir miestokAi??rai. PavyzdA?iui, naujausiame A?urnalo Architectural Design numeryje tarptautiniu mastu pripaA?intas suomiA? architektas, estetikas ir mAi??stytojas Juhaniai??i??s Pallasmaa raA?o: ai??zNuolatinAi??s naujumo paieA?kos, primenanA?ios apsAi??dimAi??, jau virto akivaizdA?iu kartojimusi ir monotonija, unikalumo siekis nelauktai baigAi??si vienodumu, mAi??gdA?iojimais ir nuobodybe.ai??? Ar pritartumAi??te tokiam poA?iAi??riui?

Pallasmaaai??i??os A?A?valgoms simpatizuoju. Naujumas nereiA?kia originalumo, nes originalumui bAi??tinai reikia tradicijos, kuria remdamiesi galAi??tume jA? iA?matuoti. Tradicija nAi??ra mirusiA? ir pasikartojanA?iA? taisykliA? rinkinys ai??i?? tai daugelio kartA? sukaupta iA?mintis, o tam tikrAi?? savo sprendimA? paveldAi?? palieka kiekviena karta. ai??zPaA?angaai???, pasirodo, yra labai kvailas A?odis, vos imame jA? taikyti A?mogui! Mokslas, technologijos ir visa tai, kas susijAi?? su priemonAi??mis, remiasi paA?anga. TaA?iau kai kalbame apie tikslus, negali bAi??ti jokios paA?angos. Jie yra nuolatiniai ir apibrAi??A?ia mus paA?ius. Tikras miestas yra toks, kuris A?kAi??nija ir A?gyvendina socialinio gyvenimo tikslus ai??i?? laisvalaikio formas, namA? dA?iaugsmAi?? ir kaimynystAi??. ai??zPaA?angosai??? miestas skirtas tik socialinio gyvenimo priemonAi??ms ai??i?? pinigA? darymui, todAi??l gyventojai po darbo dienos sprunka iA? jo kuo toliau, ieA?kodami ramybAi??s ir harmonijos, kuriA? jis nesuteikia. Ai??tai kodAi??l Amerikos miestai daugiausia yra mirAi?? centrai, apsupti mieganA?iA? priemiesA?iA? su pavieniais A?iek tiek gyvybingesniais kampais, kuriuose A?monAi??s skaldo vieni kitiems galvas.

Savo filosofiniuose veikaluose, ypaA? ai??zArchitektAi??ros estetikojeai???, teigiate, kokA? didA?iulA? poveikA? architektAi??rai, kaip ansamblio menui, daro vietos pojAi??tis, nes statiniai labai jautrAi??s aplinkos pokyA?iams. Vis dAi??lto daugelis architektA? ir moderniA?jA? mAi??stytojA? kiekvienAi?? statinA? traktuoja kaip unikalA?, individualA? ir daA?niausiai A?lovina bAi??tent tuos objektus, kurie iA?didA?iai vengia bet kokio ai??zdialogoai??? su vietos dvasia. Kaip toks poA?iAi??ris paveikAi?? miesto estetikAi???

Manau, esminis modernistinAi??s, o ypaA? postmodernistinAi??s, architektAi??ros trAi??kumas yra tai, kad ji neplAi??toja ryA?iA? su savo aplinka. Objektai statomi tam, kad stovAi??tA?, o ne tam, kad pritaptA?. A?inoma, praeityje A?monAi??s, statydami baA?nyA?ias ir meA?etes, siekAi??, kad jos iA?siskirtA? iA? aplinkos. TaA?iau iA?siskirti Dievo garbei yra priimtina, o iA?siskirti architekto garbei ai??i?? ne. EsminAi?? nutrAi??kusio dialogo pasekmAi?? yra tai, kad buvo suardytas urbanistinis audinys ai??i?? vietoj gatviA?, skverA? ir jaukiA? kampeliA?, kur pAi??stieji galAi??tA? leisti laikAi??, nesijausdami svetimi, atsirado didA?iulAi??s aikA?tAi??s, iA?tisas A?iukA?lynas atsietA? megalitA?, kuriuos iA?barstAi?? milA?iniA?ka kaA?kieno ranka. Toks miestas didina ir simbolizuoja jo gyventojA? susvetimAi??jimAi??. A?monAi??s gali A?ia dirbti, taA?iau gyventi nenori ai??i?? daA?niau bAi??ga A? priemiesA?ius, kad susikurtA? kaA?kAi?? panaA?aus A? namus.

Knygoje ai??zArchitektAi??ros estetikaai??? akcentavote vieA?Ai??jA? architektAi??ros pobAi??dA? ai??i?? tuo A?i kAi??rybos rAi??A?is skiriasi nuo ai??zprivatesniA?ai??? meno apraiA?kA?. TaA?iau didA?iuma architektA? A?A? reikA?mingAi?? architektAi??ros bruoA?Ai?? ignoruoja, neretai specialiai, kad iA?gautA? ai??zmeninA? efektAi??ai???. Ar A?A?velgiate kokiA? nors pokyA?iA?, susijusiA? su architektAi??ros estetika, su integralesniu poA?iAi??riu A? urbanistinA? kontekstAi???

Matau nemaA?ai viltingA? poslinkiA?. Vis daugiau A?alininkA? A?gyja Leono Kriero [tradicijas puoselAi??jantis anglA? architektas ir urbanistas, ai??i?? red.] policentriA?ko miesto koncepcija, nuoA?irdA?iau pripaA?A?stama, kad miestas yra vieA?oji erdvAi??, o pagal A?aligatvio linijAi?? besidriekiantys namA? fasadai ai??i?? vieA?oji nuosavybAi??. Bandoma, ypaA? Londone, susigrAi??A?inti supratimAi??, kad fasadas ai??i?? tai vieA?asis statinio veidas. Greitai gali atsitikti taip, kad Richardas Rogersas ir Normanas Forsteris bus pripaA?inti A?arlatanais, o tikri architektai, tokie kaip Quinlanas Terryai??i??s ir Johnas Simpsonas, gaus uA?sakymus, kokiA? yra verti.

Pokario urbanistikos tendencijas nulAi??mAi??, didA?iulAi?? A?takAi?? kelioms architektA? ir miestA? projektuotojA? kartoms ne tik Vakaruose, bet ir RytA? Europoje padarAi?? CIAMai??i??as (Tarptautinis moderniosios architektAi??ros kongresas). Nors formaliai jis egzistavo gana trumpai, taA?iau mentalinis Le Corbusier paveldas neA?veiktas iki A?iolai??i??

CIAMai??i??o doktrina, be jokios abejonAi??s, buvo destruktyvi. Ji uA?krAi??tAi?? architektA? vaizduotAi??, nes pateisino jA? godumAi??. Atsiradusios naujos statybinAi??s medA?iagos leido iA?peA?ti daug pinigA?, pradAi??ta statyti be antA?eminio plano ir be fasado, visiA?kai atsisakyta pertvarkymo praktikos. Viskas rAi??mAi??si Le Corbusier ideologija [namas ant stulpA?, laisvas fasadas, plokA?A?ias stogasAi??ai??i??terasa, juostiniai langai ir t. t. ai??i?? red.], papildyta pompastiA?komis nesAi??monAi??mis apie erdvAi??, dAi??stomomis Sigfriedo Giediono. TaA?iau liAi??dniausiAi?? to paveldo dalA? dar teks A?veikti ai??i?? kalbu apie architektA? lavinimAi??, nes dabar apsieinama jau be A?mogaus figAi??ros pieA?imo, nebAi??tina nieko iA?manyti apie medA?iagas, studijuoti A?viesos ir A?eA?Ai??liA? santykio, visa tai pakeitAi?? planA? braiA?ymas ir mokymas bet kokio aukA?A?io pastatAi?? kurti, pasitelkus izometrinAi?? projekcijAi??. Tai pagrindinAi?? prieA?astis, kodAi??l klesti pramoniniA? blokA? stiliaus architektAi??ra, kur horizontalAi??s sluoksniuojamos viena ant kitos. Horizontalusis stilius lAi??mAi??, kad daugelis A?moniA? tiesiog neapkenA?ia moderniosios architektAi??ros.

Kokios urbanistinio planavimo ir projektavimo tradicijos, JAi??sA? nuomone, turi potencialiAi?? atsinaujinimo galiAi??, o kokias vertinate kaip neabejotinai A?alingas?

Turime sugrAi??A?inti miestAi?? jo gyventojams, t. y. suskaidyti A? fragmentus, tinkamus A?centriniam gyvenimui ir pasivaikA?A?iojimams, kad sukurtume policentrinA? miestAi??, koks buvo Londonas iki Antrojo pasaulinio karo ir koks iki A?iol (tam tikru atA?vilgiu) yra Niujorkas. TurAi??tume sergAi??tis detalizuotA? planA?, ypaA? kai jie siAi??lo dideles teritorijas atiduoti vienam plAi??tros rangovui. Geriau remtis negatyvo principu parengtais planais su nuorodomis A? tai, kAi?? bAi??tA? galima daryti, taA?iau atverianA?iais perspektyvas smulkesniems kontraktams ar individualiA? namA? savininkams. Ai??ios nuorodos turAi??tA? nustatyti aukA?tingumo ribas, kaip yra, pavyzdA?iui, Helsinkyje, statybiniA? medA?iagA? ir stogA? dangos pasirinkimAi?? reguliuojanA?ias taisykles, kaip daroma ParyA?iuje, parengti katalogus su langA? ir durA? pavyzdA?iais, ai??i?? tai atspindAi??tA? organiA?kAi?? gatvAi??s evoliucijAi?? kaip Bato kurorte, kur akcentuojami fasadai ir durys, atsiverianA?ios A? gatvAi??. Pastatus derAi??tA? suvokti kaip eksterjerus, o jA? interjerai turAi??tA? bAi??ti kuriami taip, kad galAi??tume nesunkiai juos pertvarkyti, pasikeitus statinio panaudos paskirA?iai. Visus A?iuos reikalavimus lengva perkelti A? bendrAi??jA? planAi??. Modernusis ai??ziA?metamasai??? statinys tiek estetiniu, tiek ekologiniu poA?iAi??riu yra tikra nelaimAi??, tad derAi??tA? taip ugdyti visuomenAi??, kad ji gebAi??tA? tai suvokti.

DAi??koju uA? pokalbA?.