Ar mylite kamerinAi?? muzikAi?? (kaip mylim jAi?? mes)?

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Dalia BalsytAi??

DATA: 2013-08

Ar mylite kamerinAi?? muzikAi?? (kaip mylim jAi?? mes)?

Dalia BalsytAi??

Lietuvos muzikos ir teatro akademija ai??i?? Europos kamerinAi??s muzikos akademijos narAi??

GeguA?Ai??s 26ai??i??31 dienomis Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vyko 60-oji Europos kamerinAi??s muzikos akademijos sesija. Jos dalyviA? koncertA? fragmentai A?raA?yti A? kompaktinAi?? plokA?telAi??, kuri dovanojama A?io ai??zMuzikos barA?ai??? numerio skaitytojams.

IA?ties turime kuo dA?iaugtis ai??i?? jubiliejinAi?? 60-oji Europos kamerinAi??s muzikos akademijos (European Chamber Music Academy, ECMA) sesija geguA?Ai??s 26ai??i??31 dienomis vyko Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vyko A?domiai ir sklandA?iai, kaip ir prieA? metus, dalyviams paliko prisilietimo prie aukA?tosios pedagogikos dA?iaugsmAi?? ir neA?kainojamas A?inias, profesionalumo ir puikios organizacijos paliudijimAi?? bei nuoA?irdaus svetingumo jausmAi??. Nesigiriu ai??i?? bAi??tent tokiais A?odA?iais 2012 m. gruodA? ParyA?iuje susirinkusiems ECMA meno vadovams jos rektorius Johannesas Meisslis apibAi??dino Vilniaus sesijAi?? ir A?vertino jAi?? kaip geriausiAi?? tais metais. Ai??iemet blogiau nebuvo.

Galimas dalykas, daugelis net ir ai??zkryptingA?ai??? kamerinAi??s muzikos gerbAi??jA? neA?ino, kas yra ECMA ai??i?? kAi?? ji veikia, kam reikalinga, kaip funkcionuoja ir pan. VisA? pirma pasitelksiu informacijAi?? iA? ECMA internetinio puslapio:

ECMA ai??i?? Europos kamerinAi??s muzikos akademija ai??i?? yra Europos jaunA?jA? talentA? kalvAi??, pagrindinA? dAi??mesA? skirianti jau susiformavusiems styginiA? kvartetams ir fortepijoniniams trio. ECMA A?sipareigoja remti jaunus, verA?lius elitinius ansamblius ir taip skatinti Europos kamerinAi??s muzikos tradicijA? raidAi??.Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??

Ai??i akademija A?iandien vienija 7 Europos ugdymo institucijas ir 3 festivalius, kurie bendromis jAi??gomis A?gyvendina dvejus metus trunkanA?iAi?? kiekvieno ansamblio tobulinimo programAi??. Joje numatytos tam tikru periodiA?kumu vykstanA?ios vienos savaitAi??s trukmAi??s sesijos A?vairiose partnerystAi??s ryA?ius turinA?iose institucijose. Sesijose dAi??sto A?A?ymAi??s pedagogai, kultAi??ros istorijos, interpretacijos, filosofijos paskaitos ir profesiniai seminarai sukuria intensyvaus meninio tobulinimosi aplinkAi??.

Taigi ECMA yra unikalus reiA?kinys ai??i?? po EuropAi?? keliaujanti akademija su savo pedagogais ir studentais. Tiek vieni, tiek kiti ai??i?? kamerinei muzikai atsidavAi?? profesionalai, suinteresuoti jos tradicijA? puoselAi??jimu, interpretacijos naujoviA?, modernumo ieA?kojimu bei aukA?to kamerinAi??s muzikos kultAi??ros Europoje lygio iA?saugojimu. Akademijos darbo principas ai??i?? sesijos, per kurias ilgAi?? stebAi??jimo ir atrankos keliAi?? nuAi??jAi?? fortepijoniniai trio ir styginiA? kvartetai iA? Europos aukA?tA?jA? mokyklA? savo paruoA?tAi?? repertuarAi?? tobulina su 4ai??i??6 skirtingA? A?aliA?, tradicijA?, mokyklA? pedagogais.

Pirma oficiali ECMA sesija A?vyko Hanoveryje (Vokietija) 2004 m., jos tema buvo ai??zHaydnas ai??i?? klasikos stiliusai???.

ai??zMan svarbus ECMA principas, kuriuo vadovaujasi visi mAi??sA? dAi??stytojai, ai??i?? sako akademijos prezidentas Mathiasas Deichmannas. ai??i?? ECMA nAi??ra tradiciniai meistriA?kumo kursai, kur maestro teigia: ai??zTai vienintelAi?? teisinga interpretacija, tAi?? A?inau ir visada taip dariau.ai??? MAi??sA? dAi??stytojai nuolatos sako: ai??zTAi?? galima A?A?velgti tekste, A?ia muzikas, kuris tai sukAi??rAi??, A?ia jo laikas, galima taip galvoti… AtidA?iai A?siA?iAi??rAi??kite ir tada rasis jAi??sA? paA?iA? interpretacija. Kopijuoti maestro ar netgi patA? save yra nuobodu.ai??? JAi??s, jauni A?monAi??s, per kiekvienAi?? koncertAi?? privalote kAi?? nors pasakyti, kAi?? nors nuo savAi??s papasakoti klausytojams. BAi??tent tai mums, klausytojams, ir yra svarbu.ai???

ECMA dAi??stytojA? sAi??raA?as A?spAi??dingas: Shmuelis Ashkenasi (smuikas; A?ikaga, Filadelfija), Marcas Coppey (violonA?elAi??; ParyA?ius), Peteris Cropperis (smuikas; ManA?esteris), Ai??Miguelis Da Silva (altas; ParyA?ius, Gentas), Ralfas Gothoni Ai??(fortepijonas; Madridas, KarlsrAi??hAi??), Eckartas Heiligersas (fortepijonas; Ziurichas), Erichas HAi??barthas (smuikas, Viena), Augustinas Vasiliauskas (violonA?elAi??; Vilnius) ir daugelis kitA?. PakliAi??ti A? A?A? garbingAi?? sAi??raA?Ai??, iA? kurio ECMA narAi??s renkasi, kurA? profesoriA? kviesti A? savo organizuojamAi?? sesijAi??, ai??i?? siekiamybAi?? ir pripaA?inimas.

Pirmieji pasiAi??lymai Lietuvos muzikos ir teatro akademijai tapti ECMA nare buvo pateikti jau 2005ai??i??2006 mokslo metais, kai vienas iA? ECMA A?kAi??rAi??jA? ir vadovA? smuikininkas Johannesas Meisslis buvo tuometinio LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedAi??jo prof. Petro Kuncos pakviestas vesti kamerinAi??s muzikos meistriA?kumo kursA?, vAi??liau ai??i?? vadovauti baigiamA?jA? egzaminA? komisijai. Profesorius buvo nustebintas aukA?to mAi??sA? studentA? kameriniA? ansambliA?, o ypaA? styginiA? kvartetA? profesinio lygio. Tai pasiekti padAi??jo katedroje dAi??stantys buvAi?? ir esami NacionalinAi??s premijos laureato Vilniaus kvarteto dalyviai bei LMTA studijA? programoje A?tvirtintos privalomos styginiA? kvarteto studijos ai??i?? retas dalykas Europos aukA?tosiose mokyklose.

Realios profesinAi??s ir finansinAi??s galimybAi??s A?sijungti A? ECMA atsirado tik 2010 m., A?ios akademijos idAi??ja sudominus tuometinA? LMTA rektoriA? prof. EduardAi?? GabnA?.

2011 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija tapo ECMA nare. Be A?sipareigojimo organizuoti sesijas, mAi??sA? akademijos pedagogams atsirado galimybAi?? patekti A? ECMA dAi??stytojA? gretas, o auklAi??tiniams ar absolventams ai??i?? tapti ECMA globotiniais. Jau 2012 m. pavasarA? LMTA fortepijoninis trio ai??zFortVioai??? po stojamA?jA? egzaminA? bei dalyvavimo sesijoje ManA?esteryje buvo patvirtintas ECMA nariu. Ai??iuo metu ECMA nariai taip pat yra ai??zGiocoso Quartettai??? (Rumunija ir Vokietija), ai??zPacific Quartet Viennaai???, (Japonija, Vengrija, Taivanas, Ai??veicarija), ai??zStreeton Trioai??? (Australija), ai??zTrio Gaspardai??? (PietA? KorAi??ja, Albanija, Graikija, DidA?ioji Britanija), ai??zTrio KarAi??nineai??? (PrancAi??zija), ai??zQuixote Quartetai??? (Ispanija), ai??zWu Quartetai??? (DidA?ioji Britanija).

DA?iugu, kad ECMA kandidatu yra patvirtintas Lietuvos ir Norvegijos ansamblis ai??zTrio Vilosai???. ECMA Vilniaus sesijose sveA?iA? teisAi??mis dalyvavAi?? LMTA kvartetai ai??zMettisai??? bei ai??zAdoraai??? yra kupini graA?iA? planA? ir profesiniA? ambicijA?, jie buvo paskatinti ECMA profesoriA? teigiamA? A?vertinimA?.

Ai??iA? metA? ECMA sesijos Vilniuje organizatoriai ai??i?? LMTA Kamerinio ansamblio katedra (vedAi??ja prof. D.Ai??BalsytAi??), TarptautiniA? ryA?iA? skyrius (vedAi??ja R.Ai??RimA?aitAi??) ir Meno centras (vedAi??ja A.Ai??Ablamonova) ai??i?? pakvietAi?? profesorius JohannesAi?? MeisslA?, AvedisAi?? KouyoumdjianAi?? (Austrija), MiguelA? Da SilvAi?? (PrancAi??zija) ir PetrAi?? PrauseE?Ai?? (DidA?ioji Britanija). MeistriA?kumo kursus vedAi?? ir prof. Augustinas Vasiliauskas. Ai??iA? menininkA? kAi??rybingumas, A?sigilinimas A? atliekamA? kAi??riniA? turinA?, saviti traktuotAi??s variantai, noras kuo plaA?iau ir A?taigiau perteikti savo A?inias buvo labai naudingi kursA? dalyviams ir stebAi??tojams. Pedagogai pabrAi??A?Ai??, kad norint suvokti skirtingA? stiliA? muzikAi??, reikia iA?studijuoti ne tik konkretaus kompozitoriaus gyvenimo aplinkybes ir pasaulAi??A?iAi??rAi??, bet ir jo kAi??rybos laikotarpio estetines nuostatas. IA? skirtingA? muzikos perskaitymo bAi??dA? profesoriai rinkosi tuos, kurie iA?ryA?kina vidinAi?? muzikos prasmAi??, pagarbA? A?sigilinimAi?? A? partitAi??ros tekstAi??, atitoldami tiek nuo vyravusio europinAi??s mokyklos stilistiniA? suvarA?ymA?, tiek nuo perdAi??tA? slaviA?kos mokyklos romantiniA? proverA?iA?. JA? paskaitos A?avAi??jo gyvybingumu ir precizika, reiklumu ir nuoA?irdA?iu bendravimu su kursA? dalyviais. ECMA meistriA?kumo pamokos dar kartAi?? patvirtino, kad atlikimo menas kinta ir vystosi, kiekvienAi?? publikai pateikiamAi?? kAi??rinA? ansamblis turi naujai perskaityti ir A?prasminti.

Buvo A?domu stebAi??ti, kokie skirtingi profesoriA? dAi??stymo metodai, kaip skiriasi darbo atmosfera klasAi??se. Temperamentinga A.Ai??Vasiliausko dAi??stymo maniera, ramus ir inteligentiA?kas M.Ai??Da Silvos darbo pobAi??dis, iA?radingas P. PrauseE?o poA?iAi??ris, aistringa A. Kouyoumdjiano pasiAi??lymA? iA?raiA?ka, racionali J. Meisslio precizika… KursA? dalyviams teko sudAi??tinga uA?duotis ai??i?? atsirinkti, kas priimtina jA? paA?iA? interpretacijai, gautas A?inias ar pasiAi??lymus pritaikyti prie savo pasiruoA?imo lygio ir rezultatAi?? pristatyti dviejuose Vilniaus visuomenei surengtuose nemokamuose koncertuose. Koncertai vyko LMTA DidA?iojoje (28 d.) ir ai??zPiano.ltai??? koncertA? salAi??se (31 d.).

ECMA koncepcijoje numatyta ir paA?intis su sesijAi?? rengianA?ios A?alies istorija, kultAi??ra, kamerine muzika. 2012 m. Vilniaus sesijoje skaitytos paskaitos apie menA? sintezAi?? (LMTA doc. S.Ai??Baltakis), pastarA?jA? deA?imtmeA?iA? Lietuvos kamerinAi??s muzikos kAi??rybAi?? (LMTA prof. M.Ai??Urbaitis). Paskaita apie Lietuvos istorijAi?? (dr. L. SkurvydaitAi??, VU) parodAi?? menkas sveA?iA? A?inias apie LietuvAi?? ir paskatino juos A?sigyti literatAi??ros apie mAi??sA? A?alA?. (Vienas sesijos dalyvis nusistebAi??jo, kad Lietuvoje kalbama lietuviA?kai!..)

Ai??iA? metA? sesijoje profesoriA? ir ansambliA? pageidavimu buvo apA?velgti etapiniai Lietuvos kompozitoriA? XX a. kAi??riniai fortepijoniniam trio ir styginiA? kvartetui (LMTA prof. M.Ai??Urbaitis), kalbAi??ta apie savAi??s pateikimo publikai bAi??dus (LMTA lekt. Linos NavickaitAi??s-Martinelli paskaita ai??zNuo scenos iki interneto: atlikAi??jA? (savi)reprezentacija senosiose ir naujosiose medijoseai???).

Ypatingo sesijos dalyviA? dAi??mesio sulaukAi?? LMTA doc. E. AliA?ausko ir lekt. AistAi??s BruA?aitAi??s parengtas lietuviA? liaudies instrumentA? birbynAi??s ir kankliA? pristatymas, kuris sesijos dalyvius paskatino plaA?iau pasidomAi??ti lietuviA? liaudies muzika. LMTA Liaudies instrumentA? katedros vedAi??ja prof. L. NaikelienAi?? sveA?iams padovanojo CD su liaudies muzikos A?raA?ais.

ECMA sesijA? suteikiama galimybAi?? iA?samiau susipaA?inti su europinAi??s mokyklos patirtimi, besiremianA?ia kamerinAi??s muzikos atlikimo tradicijomis ir pateikianA?ia modernius sprendimus, yra nepaprastai naudinga tobulinant LMTA kamerinAi??s muzikos studijA? procesAi??, kuriant savitAi?? pedagoginAi?? mokyklAi??.

Taigi ai??i?? ar mylite kamerinAi?? muzikAi??, kaip mylime jAi?? mes? Mes ai??i?? mokiniai ir studentai, mokytojai ir dAi??stytojai, brandAi??s kolektyvai, vertinantys bendros kAi??rybos dA?iaugsmAi??, kamerinAi??s muzikos demokratiA?kumAi?? ir jAi?? suvokiantys kaip universaliAi?? komunikacijos priemonAi??.

Ai??iA? metA? ECMA sesijoje savo A?inias gilino fortepijoniniai ansambliai ai??zFortVioai???, ai??zTrio KarAi??nineai???, ai??zStreeton Trioai???, ai??zStefan Zweig trioai??? ir styginiA? kvartetai ai??zAirisai???, ai??zMettisai??? ir ai??zAdoraai???. JA? atliekama muzika skamba ir kompaktinAi??je plokA?telAi??je.

FortVio

IndrAi?? BaikA?tytAi?? (fortepijonas), Ingrida RupaitAi?? (smuikas), Povilas Jacunskas (violonA?elAi??)

Lietuva

Ai??

Fortepijoninio trio nariai ai??i?? Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai, jie kartu groja nuo 2006 m. Tais paA?iais metais ansamblis laimAi??jo I premijAi?? V tarptautiniame Stasio VainiAi??no fortepijono ir kameriniA? ansambliA? konkurse, III premijAi?? XIII tarptautiniame Johanneso Brahmso konkurse (Austrija), 2008 m. III tarptautiniame S. I. Tanejevo kameriniA? ansambliA? konkurse pelnAi?? II premijAi?? ir du specialiuosius prizus.Ai??2009 m. ai??zFortVioai??? apdovanotas Lietuvos muzikA? sAi??jungos ai??zAuksiniu diskuai???, 2013 m. laimAi??jo Grand Prix Tarptautiniame muzikos dAi??stytojA? konkurse VarA?uvoje.

ai??zFortVioai??? garsAi??ja ne tik puikia technika, bet ir gyvomis, A?taigiomis interpretacijomis, kuriose kartais prasiverA?ia ir humoro jausmas.Ai??ai??zToks ansamblis ai??i?? lyg nauja, pagal slAi??piningus gamtos dAi??snius susitelkusi teatro trupAi??ai???, ai??i?? raA?Ai?? muzikologas Edmundas Gedgaudas savaitraA?tyje ai??z7 meno dienosai???.

Ansamblio repertuaras ai??i?? nuo Vienos klasicizmo ir XIX a. romantizmo iki XX a. muzikos, taip pat lietuviA? autoriA? kAi??ryba.

Streeton Trio
Benjamin Kopp (fortepijonas), Emma Jardine (smuikas), Martin Smith (violonA?elAi??)

Australija

Ai??

Ansamblis susikAi??rAi?? 2008 m. A?enevoje (Ai??veicarija), jo nariai ai??i?? trys jauni Australijoje A?inomi muzikantai. Pavadinimu jie pasirinko Australijos dailininko impresionisto Arthuro Streetono pavardAi??.

Trio sAi??kmingai koncertavo Europoje (JungtinAi??je KaralystAi??je, Skandinavijoje), Azijoje ir Australijoje, laimAi??jo I premijAi?? kamerinAi??s muzikos konkurse ai??zMusic Vivaai??? (Australija), buvo keliA? prestiA?iniA? tarptautiniA? konkursA? finalininkai. 2011 m. iA?leista debiutinAi?? kompaktinAi?? plokA?telAi??, kurioje A?raA?yti MauriceE?o Ravelio ir Johanneso Brahmso fortepijoniniai trio.

Trio KarAi??nine

Paloma Kouider (fortepijonas), Anna GlAi??ckel (smuikas), Louis Rodde (violonA?elAi??)

PrancAi??zija

Ai??

2009 m. A? ansamblA? susibAi??rAi?? trys literatAi??ros mAi??gAi??jai pavadinimu pasirinko L.Ai??Tolstojaus romano herojAi??s pavardAi??, nes raA?ytojo kAi??ryba A?kvepia atlikAi??jus savo energija. Naujausi ansamblio laimAi??jimai ai??i?? I pemija XXVII tarptautiniame Charleso Henneno kamerinAi??s muzikos konkurse (Nyderlandai), laureatA? vardai V tarptautiniame Josepho Haydno kamerinAi??s muzikos konkurse (Austrija), tarptautinis apdovanojimas ai??zPro Musicisai??? ParyA?iuje. Trio daug koncertuoja, nuolat kvieA?iamas dalyvauti PrancAi??zijos radijo laidose.

Stefan Zweig trio

Sibila Konstantinova (fortepijonas), Kei Shirai (smuikas), Tristan Kornut (violonA?elAi??)

Austrija

Ai??

Trio nariai yra baigAi?? prestiA?ines aukA?tAi??sias mokyklas Londone, Vienoje, ParyA?iuje. 2012 m. susikAi??rAi??s ansamblis jau pelnAi?? apdovanojimA? ARD tarptautiniame muzikos konkurse (Vokietija), Sendajaus (Japonija) ir Melburno (Australija) tarptautiniuose konkursuose.

Fortepijoninio trio pavadinimu muzikantai pabrAi??A?ia savo pagarbAi?? senosioms Vienos muzikos tradicijoms ir emocingai raA?ytojo Stefano Zweigo kAi??rybai.

Ai??

Airis

Aleksandra Czajor (I smuikas), GraA?yna Zubik (II smuikas), Natalia Warzecha (altas), Katarzyna Detko (violonA?elAi??)

Lenkija

Ai??

Kvartetas susikAi??rAi?? 2007 m. Po maA?iau nei pusAi??s metA? Krokuvos muzikos akademijos studentAi??s Tarptautiniame A?iuolaikinAi??s muzikos konkurse Krokuvoje pelnAi?? antrAi??jAi?? premijAi??. VAi??liau laimAi??ti prizai Tarptautiniame styginiA? kvartetA? konkurse Radome (2011), 27-ajame tarptautiniame Charleso Henneno konkurse (2012) ir kt.

Ai??iuo metu ansamblis tAi??sia antrosios pakopos studijas Vienos muzikos ir scenos meno universitete, prof. Johanneso Meisslo klasAi??je.

Greta klasikiniA? ir romantiniA? kAi??riniA?, kvartetas didelA? dAi??mesA? skiria A?iuolaikinei muzikai, daA?nai atlieka jaunA? kompozitoriA? kAi??riniA? premjeras.

Ai??

Mettis

Kostas Tumosa (smuikas), Bernardas Petrauskas (smuikas), Karolis Rudokas (altas) bei Rokas VaitkeviA?ius (violonA?elAi??)

Lietuva

Ai??

Metis ai??i?? senovAi??s graikA? mitologinAi?? figAi??ra, simbolizuojanti iA?mintA?. Ai??is A?odis yra tapAi??s bendriniu, jis apibAi??dina kokybAi??, pagrA?stAi?? sumanumu, iA?radingumu ir A?gAi??dA?iais.

StyginiA? kvartetas ai??zMettisai??? susibAi??rAi?? 2011 m. profesoriaus Augustino Vasiliausko kvarteto klasAi??je. Visi ansamblio nariai nuolat koncertuoja solo, kameriniA? ansambliA? bei orkestrA? sudAi??tyje, taip pat dalyvauja A?vairiuose muzikiniuose projektuose, meistriA?kumo kursuose.

Jau nuo pirmojo pasirodymo scenoje jaunas ir ambicingas kvartetas buvo pripaA?intas vienu perspektyviausiA?jA? LMTA kolektyvA?, 2012 m. jam suteikta teisAi?? atstovauti akademijai ECMA sesijoje Vilniuje ir ISA vasaros akademijoje Reichenau (Austrija), kur dirbo su A?ymiausiais Europos kamerinAi??s muzikos atlikAi??jais ir pedagogais. UA? sAi??kmingus pasirodymus ISA konkurse bei koncertuose kvartetas buvo apdovanotas Josepfo Haydno kamerinAi??s muzikos instituto prizu.

2012 m. spalio 25 d. kvartetas surengAi?? debiutinA? reA?italA? Vilniaus taikomosios dailAi??s muziejuje, grieA?Ai?? W.Ai??A.Ai??Mozarto, C.Ai??Debussy ir L.Ai??van Beethoveno kAi??rinius. 2012 m. gruodA? kvartetas tapo XII tarptautinio Lietuvos kompozitoriA? kamerinAi??s muzikos atlikimo konkurso nugalAi??toju, pelnAi?? specialA?jA? prizAi?? uA? artistiA?kumAi?? ir buvo atrinktas reprezentuoti akademijAi?? 2013 m. kovo mAi??nesA? Portugalijoje vykusiame ai??zHarmosai??? kamerinAi??s muzikos festivalyje, ten surengAi?? tris sAi??kmingus koncertus.

Adora

Simas TankeviA?ius (I smuikas), AistAi?? BirvydaitAi?? (II smuikas), Jurgis Juozapaitis (altas), IgnAi?? PikalaviA?iAi??tAi?? (violonA?elAi??)

Lietuva

Ai??

StyginiA? kvartetas susikAi??rAi?? 2012 m. Visi kvarteto dalyviai studijuoja LMTA, prof. A. Vasiliausko klasAi??je. Ansamblio dalyviai lankAi?? meistriA?kumo kursus PrancAi??zijoje, Austrijoje, koncertavo tarptautiniuose kamerinAi??s muzikos festivaliuose Ai??vedijoje, Portugalijoje, Estijoje ir kt. Kolektyvas A?iais metais tapo Rygoje vykusio pirmojo ArvAi??do NorAi??A?io Baltijos valstybiA? styginiA? kvartetA? festivalio-konkurso laureatu ir pelnAi?? specialA?jA? prizAi?? uA? iA?skirtinai brandA? JA?zepo VAi??tolo StyginiA? kvarteto atlikimAi??.