Ar pavyko Gintarui Varnui modernizuoti antikAi?? Euripido ai??zBakchantAi??seai????

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??Jovita DikmonienAi??
DATA: 2013-05

Ar pavyko Gintarui Varnui modernizuoti antikAi?? Euripido ai??zBakchantAi??seai????

Jovita DikmonienAi??

Ai??Gintaro Varno ai??zBakchantAi??s” ai??i?? netikAi??ta, moderni antikinio teksto ir sceninio vaizdo jungtis, kelianti daugybAi?? asociacijA?. Varnas ai??zBakchantAi??se” sujungAi?? dvi visiA?kai skirtingas temas: tolimAi?? laiko aspektu antikinAi?? tragedijAi?? apie dievo kerA?tAi?? giminaiA?iams, nenorAi??jusiems pripaA?inti Dioniso dievu, ir A?iuolaikines problemas: uA?terA?tumAi??, gamtos nesaugojimAi??, parduotuviA? garbinimAi??… Nors spektaklis primena ekologinAi??s katastrofos temas, verA?ia susimAi??styti, ar iA? tiesA? ne per daug vartojame ir kenkiame gamtai, taA?iau jaudina, skatina analizuoti ir kitAi?? temAi?? ai??i?? kaip reikia statyti antikinAi?? tragedijAi?? A?iuolaikiniame teatre? GalbAi??t po spektaklio A?is klausimas kyla tik man, klasikinAi??s filologijos specialistei, taA?iau, mano kuklia nuomone, ir A?i tema svarbi.

DaA?niausiai A?iuolaikiniai reA?isieriai renkasi vienAi?? iA? dviejA?: ai??zmuziejinA?” arba ai??zepochA? kilnojimo” keliAi??. AntikiniA? tragedijA? Lietuvoje yra pastatyta labai nedaug. DidA?iuosiuose Lietuvos teatruose ypatingo reA?isieriA? dAi??mesio sulaukAi?? tik Sofoklis. Buvo reA?isuotos keturios iA? septyniA? A?io dramaturgo tragedijA?: Boriso DauguvieA?io ai??zOidipas Kolone” 1939 m., Juozo Miltinio ai??zEdipas karalius” 1977 m., Irenos KriauzaitAi??s ai??zElektra” 1993 m., Rimo Tumino ai??zEdipas karalius” 1998 m., BirutAi??s MarcinkeviA?iAi??tAi??s ai??zAntigonAi??” 1999 m. ir Oskaro KorA?unovo ai??zOidipas karalius” 2002 m. MaA?iau dAi??mesio sulaukAi?? Euripidas. DidA?iojoje scenoje buvo pastatyta Lino Marijaus Zaikausko ai??zMedAi??ja” 1994 m.1
PaA?odinA? pastatymAi??, tarsi stengdamiesi atstatyti antikinA? teatrAi??, kAi??rAi?? Dauguvietis ir Miltinis. Pastarasis reA?isierius sulaukAi?? nemaA?ai kritikos, buvo peikiamas, kad scenoje jo personaA?ai atrodAi?? tarsi marmurinAi??s statulos, iA?gyvenanA?ios netikrus, ne savo jausmus. Tuminas Oidipo tragedijAi?? suvokAi?? kaip vieno A?mogaus asmeninAi?? dramAi??, kuri maA?ai jaudina visuomenAi??, todAi??l graikA? tragedija Tumino spektaklyje rutuliojosi kaip parodija, juokinga drama, kurioje beveik nebuvo galima atpaA?inti nei antikos, nei A?iuolaikinio pasaulio realijA?. MarcinkeviA?iAi??tAi??s kurta ai??zAntigonAi??” buvo orientuota A? vaizdinA? efektAi??. Tai ai??i?? mono-video-spektaklis, kurio projekcijose matomos didA?iulAi??s choro galvos smarkiai konkuravo su trapios aktorAi??s figAi??ra ir jos iA?tartais A?odA?iais. Zaikauskas ir KorA?unovas radikaliai maiA?Ai?? epochas. Zaikauskas to meto teatro kritikA? buvo tiesiog sutriuA?kintas uA? drastiA?kAi?? epochA? ai??zkilnojimAi??”, uA? geleA?iniA? aptvarA? scenoje neskoningAi?? panaudojimAi??, rusiA?ko choro A?vedimAi??, moterA? emancipacijos iA?ryA?kinimAi??. KorA?unovo spektaklis nebuvo kritikuojamas uA? epochA? ai??zkilnojimAi??”, taA?iau ir nebuvo liaupsinamas uA? choro ai??i?? kAi??dikiA?-peliukA?, ai??zTeddy Bear” A?vedimAi??, Oidipo ai??i?? politiko lyg vaiko, A?aidA?ianA?io smAi??lio dAi??A?Ai??je, A?vaizdA?. KorA?unovas labai stengAi??si A?siskaityti A? tekstAi??, nenukrypti nuo graikA? tragedijos principo ai??i??Ai?? kelti gailestA? kenA?ianA?iam personaA?ui, todAi??l, mano nuomone, sugebAi??jo spektakliu sujaudinti A?iAi??rovus. Prie pastarA?jA? moderniA? reA?isAi??riniA? sprendimA? galima priskirti ir Varno ai??zBakchantes”. Taigi ar pavyko jam aktualizuoti antikAi???
Dvi skirtingos temos ai??zBakchanA?iA?” pradA?ioje beveik nesijungia, ir kyla mintys, kad spektaklyje reikAi??jo suaktualinti ne tik rAi??bus, scenografijAi??, bet ir tekstAi?? (panaA?iai kaip Woody’s Allenas padarAi?? savo ai??zDidA?iojoje AfroditAi??je” (Mighty Aphrodite), filme atkartojAi??s tik antikinius motyvus, o ne tekstAi??). Arba prieA?ingai ai??i?? visiA?kai sumaA?inti konkreA?ios vietovAi??s ai??i?? Vilniaus ai??zAkropolio” kuriamAi?? parduotuvAi??s iliuzijAi??, kuri maA?ai siejasi su PentAi??jo TAi??bais ir A?io tirono nenoru pripaA?inti dievu savo pusbrolA? DionisAi??.
Taigi iA? pradA?iA? A?ios dvi linijos spektaklyje eina paraleliai. Tekstas ai??i?? apie antikines realijas: DionisAi??, gimusA? iA? Dzeuso A?launies, SemelAi??s mirtA?, TAi??bA? A?kAi??rAi??jAi?? KadmAi??, pranaA?Ai?? TeiresijAi??, DionisAi?? garbinanA?ias bakchantes… Vaizdas ai??i?? apie ekologinAi?? katastrofAi??: projekcijose matyti naftoje iA?sivoliojAi?? paukA?A?iai, scenoje ai??i?? A?iukA?liA? kalnai, Vilniaus ai??zAkropolio” prekybos centras, ai??zMaximos” maiA?eliai, parduotuvAi??s veA?imAi??liai… Varnas labai daug informacijos perteikia vaizdu. Ai??spAi??dingos projekcijos daA?nai nustelbia Euripido tekstAi?? (kai pramaA?iau milA?iniA?kAi??, trimatA? parduotuvAi??s vaizdAi?? scenos gilumoje, ilgai nesugebAi??jau girdAi??ti teksto). Atrodo, kad toks scenovaizdA?io konkretizavimas tragedijAi?? susiaurina, panaikina paA?ios tragedijos universalumAi??, nepalieka galimybAi??s paA?iam A?iAi??rovui suprasti reA?isieriaus mintA? iA? uA?uominA?, metaforA?, simboliA?, pateikia per daug ai??zsukramtytAi??” reikA?mAi??. ReA?isieriaus mintis yra aiA?ki ai??i?? didA?iulAi??s parduotuvAi??sai??i??miestai yra neigiamas reiA?kinys, prisidedantis prie ekologinAi??s katastrofos, skatinantis per didelA? vartojimAi?? ir terA?imAi??, todAi??l A?mogus nusipelno Dievo bausmAi??s.
V a. pr. Kr. graikai kAi??rAi?? tragedijas, kuriose konkreA?iA?, lengvai atpaA?A?stamA? personaA?A? ir realijA? nebuvo. PaAi??mAi?? prieA? kelis A?imtus metA? kurtAi?? mitologinA? siuA?etAi?? apie A?eimas griovusiAi?? nesantaikAi?? ir artimo A?mogaus nuA?udymAi??, graikA? dramaturgai tragedijose kAi??lAi?? filosofinius, politinius, moralinius klausimus, vengAi?? lengvai atpaA?A?stamA? realijA?. PavyzdA?iui, graikA? tragikams buvo aktualu: ar iA?teisinti netyA?inA? nusikaltimAi?? atlikusA? asmenA?, ar bausti tokia paA?ia bausme, kaip ir atlikusA? tyA?inA? nusikaltimAi?? (Sofoklio ai??zOidipas karalius”, ai??zTrachinietAi??s”). Kas geriau: paklusti A?statymui ar pagailAi??ti artimo (Sofoklio ai??zAntigonAi??”), kuri valdymo forma geresnAi??: demokratijos ar tironijos (Sofoklio ai??zAntigonAi??”), ar bausti paA?iam, ar patikAi??ti bylAi?? teismui (Aischilo ai??zOrestAi??ja”), ar dievAi?? galima paA?inti protu, ar intuicija, ar bausti, ar pasigailAi??ti kitatikiA? (Euripido ai??zBakchantAi??s”). Paveiktas sofistA? idAi??jA?, Euripidas skatino A?iAi??rovus abejoti mitologiniA?, antropomorfiA?kA? dievA? egzistavimu, ypaA? jA? teisingumu (ai??zHipolite”, ai??zIone”, ai??zBakchantAi??se”).
Taigi visuomenei aktualiA? temA? iA?kAi??limas buvo ir liko svarbi reA?isieriaus misija. TaA?iau kaip tas idAi??jas organiA?kai integruoti A? mitologinAi??s fabulos tragedijAi??? Ar palikti mitologinA? siuA?etAi?? ir vaizdais kalbAi??ti apie A?iuolaikines problemas, kurios buvo visiA?kai neaktualios antikai? Ar ieA?koti filosofiniA? ir psichologiniA? problemA?, bendrA? ir antikai, ir A?iuolaikiniam A?mogui? PavyzdA?iui, ai??zBakchantAi??se” A?A?velgti A?iauriAi?? musulmonA?ai??i??krikA?A?ioniA? kovAi?? uA? tikAi??jimAi??, o gal ai??zBakchantAi??se” atpaA?inti lietuviA? A?eimynines tragedijas, kur Dioniso garbintojos mums galAi??tA? priminti, pavyzdA?iui, Garliavos moteris, arA?iai kovojanA?ias uA? A?sitikinimus, o AgavAi?? ai??i?? NeringAi?? VenckienAi??, baudA?iamAi?? Teisingumo ir priverstAi?? iA?vykti iA? lietuviA?kA? TAi??bA??
TaA?iau nepaisant iA? pradA?iA? A?okiruojanA?iA? A?iuolaikinio pasaulio realijA?, spektaklis nejuA?iomis A?traukia, teikia malonumo, antikinAi?? ir A?iuolaikinAi?? temos vis labiau ir labiau susipina, jungiasi, kol galiausiai uA?valdo, susilieja A? vienAi??, skaudA?iAi?? tragedijAi??, kuriAi?? darosi vis sunkiau apibrAi??A?ti. Spektaklis kelia ir tragedijai, ir komedijai bAi??dingus jausmus. Juokinga, kai PentAi??jas atsiduoda bakchiA?kam A?okiui, kai uA?mirA?ta savo reikA?mingumAi??, galybAi??. Smagu A?iAi??rAi??ti A? DionisAi?? ai??i?? gaivaliA?kAi??, paslaptingAi??, nesuprantamAi??, nepagaunamAi??, suimamAi?? ir vAi??l iA?sprAi??stantA?. Smagu, kai griAi??na PentAi??jo rAi??mai ai??zAkropolis”, tragiA?ka, kai AgavAi?? atpaA?A?sta sudraskyto PentAi??jo kAi??nAi??… Varno spektaklis nuolat balansuoja ties tragikomedijos, racionalumo ir iracionalumo riba.
Vykusiai sugalvota DionisAi?? pavaizduoti trijuose asmenyse (Martynas Nedzinskas ai??i??Ai?? vaidinantis Dionisas, Viktoras Gerasimovas ai??i??Ai?? dainuojantis Dionisas, Kipras Chlebinskas ai??i?? A?okantis Dionisas). Euripidas iA? tiesA? kuria iliuzijAi??, kad yra keli Dionisai (pvz., 500ai??i??501 eilutAi??je Dionisas, kalbAi??damas su PentAi??ju, teigia, kad dievas Dionisas, esantis A?alia jo, regi jo kanA?iAi??, PentAi??jas atsako, kad A?alia Dioniso jokio dievo (tai yra kito Dioniso) nemato). TrijA? DionisA? pasirodymas scenoje yra vizualiai labai graA?us, daugiaprasmis, primena krikA?A?ioniA? dievAi?? trijuose asmenyse. DA?iugina nuostabus Chlebinsko A?okis, Gerasimovo balsas, vykusiai Juozo StatkeviA?iaus parinktas A?aliA? vynuogiA? spalvos Dioniso kostiumas. Ai??domiai perteiktas moterA? bakchanA?iA? kaip ai??zGreenpeace” aktyvisA?iA? A?vaizdis, nors iA? pradA?iA? jos kelia asociacijas, kad yra A?iukA?lyno gyventojos. ReA?isierius nuolat kelia arba pasibaisAi??jimAi??, arba gailestA? moterims. Ai??spAi??dinga bakchanA?iA? A?okio ai??i?? voliojimosi naftoje (juoduose A?iukA?liA? maiA?uose) ai??i??Ai?? scena. Moterys, tarsi pasmerkti mirA?iai paukA?A?iai, klykia A?vairiais balsais. A?ia A?avi aktoriA? vaidyba, metaforos panaudojimas. Ai??okiruojantis AgavAi??s (Viktorijos KuodytAi??s) A?vaizdis, kuri savo vyriA?ka iA?vaizda beveik nesiskiria nuo sAi??naus PentAi??jo. Euripidas pabrAi??A?ia, kad arA?i AgavAi?? gaudo vyrus, o pasiuntinys vos iA?neA?a sveikAi?? kailA? (731ai??i??734 eil.), AgavAi??, nudobusi ai??zA?vAi??rA?”, didA?iuojasi vyriA?ka garbe, menkina moteriA?kus darbus ai??i?? audimAi?? staklAi??mis (1233ai??i??1237 eil.). Varno spektaklyje AgavAi?? ai??i?? tarsi iA?kreipto, kraA?tutinio feminizmo atstovAi??.
Varno spektaklyje paliesta puikybAi??s tema, kai PentAi??jas, nepripaA?indamas kitA? nuomonAi??s, nori DionisAi?? nubausti ir surakina grandinAi??mis. PentAi??jas nesupranta savo menkumo, jis sau ir savo asmens sargybiniams ai??i?? didingas valdovas. Marius RepA?ys A?taigiai suvaidino PentAi??jo pyktA?, kuris kyla, kai tironas negali kontroliuoti situacijos, ir pamiA?imAi??, kai PentAi??jas, persivilkAi??s moteriA?kais rAi??bais, A?Ai??lsta DionisA? apsuptyje. PentAi??jo pyktis kontrastuoja su Dioniso kerA?tu, kuris kerA?ija lengvai, dieviA?kai, linksmai, atimdamas ir PentAi??jui, ir jo motinai Agavei protAi??.
Euripidas daA?nai pabrAi??A?ia, kad dievai nAi??ra teisingi, elgiasi nedieviA?kai, apimti aistrA?. Euripido ai??zHeraklyje” Junona Herakliui atima protAi?? dAi??l to, kad jis ai??i?? nesantuokinis Dzeuso sAi??nus, AfroditAi?? praA?udo dorAi?? HipolitAi?? Euripido ai??zHipolite” uA? deivAi??s ArtemidAi??s, o ne AfroditAi??s garbinimAi??. Euripido ai??zBakchantAi??se” Dionisas nubaudA?ia uA? netikAi??jimAi?? savo senelius KadmAi??, HermionAi??, savo motinos seserA? AgavAi??, nors A?ie jau buvo A?tikAi??jAi?? Dionisu. DievA? kerA?tas Euripido tragedijose yra nepaaiA?kinamas teisingumo, dorovingumo sAi??vokomis. Nedorovingus dievus galime rasti ir Homero epuose. Manoma, kad A?i problema atsirado todAi??l, kad graikai neturAi??jo dievo, A?kAi??nijanA?io tik gAi??rA? ir tik blogA?, todAi??l tas pats dievas yra ir gAi??rio, ir blogio neA?Ai??jas2. TaA?iau Varnas spektaklyje akcentus deda taip, kad nekyla minA?iA?, jog dievas Dionisas baudA?ia A?mones neteisingai.
ai??zBakchanA?iA?” spektaklyje nuolat auginama, stiprinama A?tampa, reA?isierius visAi?? spektaklA? kuria tarsi vienu atsikvAi??pimu. KrentanA?ios grandinAi??s nuo Dioniso rankA?, griAi??vantis ai??zAkropolis”, nuo nesAi??kmiA? pamiA?Ai??s PentAi??jas, klykianA?ios paukA?tAi??s ai??i??Ai?? bakchantAi??s… Varno, kaip ir Euripido, kuriamas pasaulis skyla A? atskiras detales, tarsi suduA?usio veidrodA?io A?ukAi??se matome save ir iA?kreiptAi??, fragmentuotAi??, sudauA?ytAi?? pasaulio veidAi??. Ai??iame pasaulyje nAi??ra jokio susikalbAi??jimo tarp artimA? giminaiA?iA?: pusbrolis negerbia pusbrolio, vyras turi virsti moterimi, kad galAi??tA? paA?velgti A? moterA? pasaulA?, bet ne tam, kad jas paA?intA?, o kad pasibjaurAi??tA? ir dar labiau atitoltA? nuo jA?. Moterys, garbinanA?ios BakchAi??, gyvena savo fantazijA? pasaulyje, kuriame nAi??ra vietos vyrams, jie suvokiami kaip A?vAi??rys, kuriuos reikia A?udyti.
Dionisas sugundo PentAi??jAi?? perA?engti leistinAi?? normAi?? ai??i?? nueiti A? Kitairono miA?kus ir paA?iAi??rAi??ti bakchanA?iA? A?Ai??lo. PentAi??jo persirengimo moterimi scena ai??i?? viena A?domiausiA?. A?ia A?oka trys Dionisai ir PentAi??jas, kuris mokosi bAi??ti panaA?us A? moterA? ai??i??Ai?? bakchantAi??. Jo virsmas moterimi juokingas, graudus, jaudinantis, ypaA? dAi??l aktoriaus RepA?io atvirai perteikiamo nuoA?irdaus patiklumo. PentAi??jas laimingas A?oka dievA? apsuptyje, dA?iaugiasi, nieko nenujauA?ia, nieko neanalizuoja, visiA?kai atsiduoda likimui, dievui, linksmybei. Ateina pasiuntinys ir praneA?a bakchantAi??ms, kad PentAi??jAi?? pamiA?usi motina AgavAi?? nuA?udAi??, nuplAi??A?usi savo rankomis sAi??naus rankas, kojas; ji neA?asi uA?movusi PentAi??jo galvAi?? ant lazdos ir didA?iuojasi savimi.
FinalinAi??je scenoje pranyksta konkreA?ios A?iuolaikinAi??s realijos: ai??zAkropolis”, ai??zMakAi??sima”, iA?siliejusi nafta, netvarkomi A?iukA?liA? kalnai… Prie sAi??naus lavono AgavAi?? atgauna protAi?? ir sudAi??lioja suplAi??A?yto sAi??naus kAi??no dalis A? vietas, Kadmas (Juozas Budraitis) pyksta ant savAi??s uA? klaidas, moko elgtis dorai. Dionisas atliepia: jau per vAi??lu… KerA?tas A?vykdytas. Euripido Kadmas iA?reiA?kia didA?iulAi?? meilAi?? savo A?uvusiam anAi??kui PentAi??jui:

Brangiausias mano ai??i?? nors nebeturiu tavAi??s,
Vis viena liksi man brangiausias iA? visA?.
(1316ai??i??1317)3

medicine without a prescription.

ai??zBakchantAi??sai???. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
ai??zBakchantAi??sai???. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Euripido ai??zBakchantAi??s”, kaip ir kitA? antikos tragikA? dramos, labiausiai jaudina dAi??l A?eimos nesantaikos, kelia A?iAi??rovams gailestA? dAi??l artimA?jA? A?udymo. Kaip raA?Ai?? Jonas DumA?ius, analizavAi??s Euripido ai??zBakchanA?iA?” problemAi??, A?ios ai??zdramos svarbiausias tikslas ai??i?? PentAi??jo A?eimos tragedijos pavaizdavimas, o religiniai dalykai, greiA?iausiai, yra antraeiliai”4. BudraiA?io personaA?as, mano nuomone, neiA?reiA?kia tokios stiprios meilAi??s anAi??kui PentAi??jui ir tokios stiprios baimAi??s kitam savo anAi??kui Dionisui, kaip galima pajusti iA? Euripido tragedijos. TaA?iau finalinAi?? spektaklio scena vis dAi??lto sukreA?ia. A?ia Varnas vAi??l didelA? dAi??mesA? kreipia A? vizualiniA? priemoniA? raiA?kAi?? ir pritrenkia A?iAi??rovus suplAi??A?yto PentAi??jo kAi??no dAi??liojimu scenoje. Spektaklio finale nuskamba A?odA?iai, kad dievas neturAi??tA? bAi??ti A?iaurus, kerA?ijantis. Dionisas neprisiima kaltAi??s, bet drAi??siai prisidengia savo tAi??vo Dzeuso valia: Dzeusas leido A?iauriai atkerA?yti. Euripidas pasAi??ja abejonAi??, ar reikia tikAi??ti tokA? kerA?tingAi?? dievAi??, ar dievas baudA?ia teisingai. ReA?isierius, sustiprinAi??s A?mogaus kaltumo linijAi??, iA?sklaido A?iAi?? abejonAi??: A?mogus nubaustas teisingai uA? puikybAi??, uA? ekologinAi?? katastrofAi??.
Aktoriai, vaidinantys KadmAi?? ir AgavAi??, tiksliai perteikia kanA?iAi??, kelia gailestA?, o po spektaklio ai??i?? mintis apie amA?inAi?? tragedijAi??, nuolatinA? sAi??kmAi??s, likimo permainingumAi??:

IA?sipildo, ko niekas nelaukia, o tai,
Ko tikAi??jos visi, neA?vyksta iA?vis.
(1390ai??i??1391)5

PrieA? spektaklA? buvau nusiteikusi skeptiA?kai, nesinorAi??jo A?iAi??rAi??ti tragedijos, nesinorAi??jo iA?gyventi skausmo, mirties keliamos baimAi??s, liAi??desio ai??i?? ypaA? dAi??l to, kad lietuviA? reA?isieriai antikines tragedijas pastato ne itin sAi??kmingai. TaA?iau po Varno spektaklio pagalvojau, kad A? ai??zBakchantes” norAi??tA?si sugrA?A?ti. KodAi??l? Gal dAi??l to, kad man nesvetimos ekologinAi??s problemos, o gal dAi??l to, kad reA?isierius nekAi??rAi?? tikrosios tragedijos, kuri bAi??tA? privertusi A?iAi??rovus raudoti iA? sielvarto (pavargau nuo A?iniaAi??sklaidoje nuolat skelbiamA? dramA? ir tragedijA?), o gal dAi??l to, kad pamaA?iau Lietuvoje jau gerAi?? deA?imtmetA? kuriamAi?? naujAi?? A?anrAi?? ai??i?? ai??zvideo-mix-dramAi??”, kurioje vaizdas yra svarbesnis uA? A?odA?, kurioje kultAi??rA? dekonstrukcija ir rekonstrukcija suteikia malonumo A?iAi??rovui atpaA?inti antikos, baroko, klasicizmo, moderno, postmoderno detales. Man patiko A?is spektaklis. Pajutau dAi??kingumAi?? G. Varnui uA? antikinAi??s tragedijos pastatymAi??, uA? vaizdA? plastikAi??. Vadinasi, dekonstruota A?odinAi??s kultAi??ros antika vis dar sugeba A?sikonstruoti A? mAi??sA? moderniAi?? vaizdinAi?? kultAi??rAi??.

1Ai??AntikinAi??s tragedijos buvo statomos KlaipAi??dos ir Vilniaus universiteto studentA?, taip pat didA?iuosiuose Lietuvos teatruose yra pastatyta antikos tragedijA? adaptacijA?. A?ia paminAi??jau tik spektaklius, sukurtus pagal antikines tragedijas.
2Ai??DilytAi?? D. AntikinAi?? literatAi??ra. ai??i?? Vilnius: JoA?ara, 1998, p. 54.
3Ai??Euripidas, ai??zBakchantAi??s”, vertAi?? Sigitas Narbutas, in: AntikinAi??s tragedijos: Eschilas, Sofoklis, Euripidas, sudarAi?? Henrikas Zabulis. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1988.
4Ai??DumA?ius J., ai??zEuripido paA?iAi??ros A? graikA? dievus (ai??zBakchanA?iA?” problema)”, in: LiteratAi??ra, Nr. 26, 1958, p. 170.
promethazine codeine syrup uk. 5Ai??Euripidas, op.cit.