Ar Prahos deklaracija pabudins Europos sAi??A?inAi???

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Tomas Kavaliauskas

DATA: 2013-03

ArAi??Prahos deklaracija pabudinsAi??Europos sAi??A?inAi???

Tomas Kavaliauskas

Su Prahos Metropoliteno, Pilzeno VakarA? Bohemijos universitetA? profesoriumi, knygA? ai??zA?ekoslovakija ir A?ekijos Respublika pasaulio politikojeai???, ai??zIntelektualai ir komunizmo idAi??jaai??? autoriumi Ladislavu Cabada ir A?ekA? PEN centro prezidentu JiAi??Ai??ai??i??u DAi??deA?eku kalbasi Tomas Kavaliauskas

Tomas Kavaliauskas. Beveik prieA? penkerius metus, 2008 m. birA?elio 3 d., VA?clavo Havelo ir Vytauto Landsbergio iniciatyva iA?kilios demokratinio pasaulio asmenybAi??s iA? A?ekijos, Vokietijos, Ai??vedijos, DidA?iosios Britanijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Kanados, JAV, Rusijos, Tibeto ir kt. pasiraA?Ai?? deklaracijAi?? ai??zDAi??l Europos sAi??A?inAi??s ir komunizmoai???. Ji skelbia: Europos vienybAi??s sAi??lyga yra solidarus poA?iAi??ris A? istorijAi??, kad bAi??tA? pasmerkti visi praeito amA?iaus nusikaltimai A?moniA?kumui. Ar A?i Prahos deklaracija turAi??jo kokA? nors atgarsA?, ar buvo tik simbolinis gestas?

Ladislav Cabada. Kaip vertinti komunizmo nusikaltimus, Europoje nAi??ra nei teisinio, nei politinio konsensuso, panaA?aus A? nediskutuotinAi?? pozicijAi?? dAi??l Holokausto. Nesutariama ne tik dAi??l akivaizdA?iA? faktA? ai??i?? ukrainieA?iA? genocido 4-ajame deA?imtmetyje, Stalino represijA? prieA? kitas tautas (tiek estus, latvius, lietuvius, tiek Krymo totorius, A?eA?Ai??nus ir kt.), bet netgi dAi??l komunizmo kaip totalitarinAi??s ideologijos. Europos SAi??jungai priklausanA?ios 27 valstybAi??s labai skirtingai vertina ideologinAi?? komunizmo prigimtA?. ManyA?iau, tAi?? lemia Europos VakarA? ir RytA? istorinAi??s raidos skirtumai. Ai??alys, patyrusios, kAi?? reiA?kia komunistinis reA?imas, elgiasi grieA?A?iau, nenuolaidA?iauja tiems, kurie kolaboravo su okupacine valdA?ia, stengiasi taikyti liustracijAi??, priima A?statymus, kurie uA?kirstA? keliAi?? skverbtis totalitarinei, rasistinei ideologijai. PavyzdA?iui, A?ekija A?statymiA?kai jau sulygino naciA?, faA?istA? ir komunistA? ideologijas kaip nusikalstamas A?moniA?kumui.

Kita vertus, bAi??tent A?ekijos Respublikoje veikia nereformuota ir net nepersivadinusi komunistA? partija, kurios nariA? esama ir parlamente, ir regionA? savivaldos organuose. Demokratijos reA?imas tAi?? leidA?ia ai??i?? liustracija uA?draudAi?? buvusiems komunistA? lyderiams dalyvauti administracijoje, bet niekas negali uA?drausti jiems varA?ytis demokratiniuose rinkimuose. Turime tai gerbti.

Vis dAi??lto Vidurio RytA? Europos A?alys, nepaisydamos A?tampA?, kurias patiria bendro ES diskurso kontekste, turAi??tA? nuolatos kelti klausimAi??, kad bAi??tina pasmerkti komunizmAi?? kaip totalitarinAi?? ideologijAi??. Mano nuomone, A?is klausimas iA? tikrA?jA? taps svarbus, o komunizmas bus sulygintas su kitais totalitariniais reA?imais, XX a. valdA?iusiais EuropAi??, tik tada, kai A?vyks kartA? pasikeitimas. Ai??iaip ar taip, toks sulyginimas yra vienintelis teisingas kelias.

Kita vertus, Vidurio RytA? Europos A?alims (naujosioms ES narAi??ms) A?tvirtinti Prahos deklaracijAi?? A?iandien gana keblu dar ir todAi??l, kad daugumoje iA? jA? buvAi?? komunistai yra politiA?kai labai aktyvAi??s, A?sitvirtinAi?? ne tik vietinAi??s politikos arenoje, bet ir ES lygmeniu ai??i?? ten jie daugiausia A?liejasi prie Europos SocialistA? partijos.

T. Kavaliauskas. Dabar nusikelkime A? praeitA? ir pakalbAi??kime apie 1968-A?jA? ParyA?iA? kaip kontrastAi?? 1968-A?jA? Prahai. PrancAi??zA? jaunimas flirtavo su komunizmu, nes buvo jau ai??zpavargAi??sai??? nuo demokratijos, nepatenkintas jos kokybe, ai??i?? studentai reikalavo reformA?, darbininkai norAi??jo daugiau teisiA?. Protestuotojai A?valgAi??si A? komunistinAi?? KinijAi??, SovietA? SAi??jungAi??, visai nepaisydami, kad ten A?mogaus teisAi??s kasdien A?iurkA?A?iai lauA?omos. VakarieA?iai ai??zrevoliucionieriaiai???, aklai uA?sidegAi?? komunistine teisingumo iliuzija, ignoravo tai, kas vyko Prahoje, kurios gatvAi??se A?ekai rizikavo gyvybe, stojAi?? prieA? sovietA? tankus. Kaip Havelas reagavo A? ParyA?iaus A?vykius 1968-aisiais, kokia buvo jo nuostata dAi??l prancAi??zA? anarchizmo tradicijos, kuri A?kvAi??pimo daA?nai sAi??mAi??si iA? Che Guevaros?

JiAi??Ai?? DAi??deA?ek. 1968-aisiais buvau penkiolikmetis. HavelAi?? paA?inau vAi??liau, kaip kolegAi?? ir A?ekA? PEN centro garbAi??s prezidentAi??. Niekada nepriklausAi??s komunistA? partijai, visus EuropAi?? uA?krAi??tusius ai??zizmusai??? ai??i?? maoizmAi??, gevarizmAi??, trockizmAi?? ir t. t. ai??i?? vertino su dideliu apgailestavimu: jie neA?ino, kAi?? garbina… Havelo susidAi??rimas su vienu iA? tokiA? ai??zizmA?ai??? ai??i?? komunizmu ai??i?? buvo labai skausmingas.

L. Cabada. 7-ajame deA?imtmetyje Havelas buvo jau puikiai perpratAi??s tikrAi??jA? komunizmo veidAi??, todAi??l revoliucinA? radikalizmAi??, susijusA? su komunizmo ideologija ir jos atA?akomis, vertino labai rezervuotai. Kita vertus, 1968-ieji buvo vertybiniA? pokyA?iA? metas ne tik VakarA?, bet ir RytA? Europoje ai??i?? abiejose kontinento pusAi??se jaunimas dAi??jo viltis A? JohnAi?? Kennedy, A?avAi??josi rokenrolu, Beatlesai??i?? Tame bytnikA? sAi??jAi??dyje dalyvavo poetai Lawrenceai??i??as Ferlinghettiai??i??s, Allenas Ginsbergas ir kiti. IA? A?ia iA?augo Havelo domAi??jimasis pasaulio, negailestingai perskelto A? dvi dalis, visuma, ateitimi.

T. Kavaliauskas. 1989-ieji buvo akivaizdi moralAi??s ir sAi??A?inAi??s pergalAi??. SuveA?Ai??jo idAi??jos, kurias disidentai, tokie kaip Havelas ar Adamas Michnikas, skleidAi?? okupacijos metais. Bet 2003-iaisiais Havelas, jei neklystu, parAi??mAi?? karAi?? Irake, be to, pritarAi?? buvusios Jugoslavijos bombardavimui. A?inoma, antrAi??jA? sprendimAi?? suprasti lengviau, nes Srebrenicos genocidas tikriausiai bAi??tA? nesiliovAi??s, jeigu ne NATO A?sikiA?imas. Bet kodAi??l apsisprAi??sta remti karAi?? Irake? Gal tai buvo tiesiog diplomatinAi?? realpolitik, kuria stengtasi Vidurio EuropAi?? apsaugoti nuo antiamerikietiA?kA? prieskoniA??

J. DAi??deA?ek. Nematau A?ia jokio konflikto su morale ir sAi??A?ine, o tik politinAi?? pareigAi?? ir atsakomybAi??. A?ekijos Respublika yra NATO narAi??, o Havelas buvo valstybAi??s Prezidentas. Juo labiau kad dauguma A?ekA? tuo metu neabejojo, esAi?? dalyvauti tame kare yra moralu.

L. Cabada. Havelas abiem minimais atvejais buvo prieA? vyriausybAi??, kuri daugiau ar maA?iau rAi??mAi?? ai??zsusitaikAi??liA?kAi??ai??? politikAi??, bAi??dingAi?? PrancAi??zijai ir kai kurioms kitoms ai??zsenosiosai??? Europos A?alims. Agresyvus MiloA?eviAi??iaus reA?imas griebAi??si represijA? ne tik prieA? Kosovo, bet ir prieA? Serbijos gyventojus, tad Havelui dideliA? abejoniA? dAi??l tarptautinAi??s bendrijos A?sikiA?imo, matyt, nekilo. Daug keblesnAi?? situacija susidarAi?? dAi??l paramos operacijai Irake, nes ai??zsenojiai??? Europa iA?reiA?kAi?? kur kas stipresnAi?? opozicijAi?? JAV ir DidA?iosios Britanijos planams. Bet nepamirA?kime, kad Husseino reA?imas buvo ekstremaliai nedemokratinis, A?iaurus savo A?alies A?monAi??ms, tarptautiniuose sluoksniuose IrakAi?? vadindavo net nusikaltAi??liA? valstybe (rogue state). Mano manymu, Havelas pasielgAi?? atsakingai. Kiti asmenys, kurie paradoksaliai galAi??tA? bAi??ti laikomi netgi didesniais ai??zpacifistaisai??? negu jis, pavyzdA?iui, tuometis SlovAi??nijos prezidentas Milanas KuA?anas, irgi parAi??mAi?? operacijAi?? kaip moraliai priimtinAi??, nes jos tikslas ai??i?? nuA?alinti diktatoriA?. O Vilniaus iniciatyva parodAi??, kad naujos NATO narAi??s yra atsakingos partnerAi??s.

T. Kavaliauskas. Ai?? Vilniaus ai??zdeA?imtukoai??? pritarimAi?? karui Irake ir Busho retorikos palaikymAi?? labiau norAi??tA?si A?iAi??rAi??ti makiaveliA?komis akimis: Ai??jo 2003-ieji, buvo likAi?? vos metai iki narystAi??s NATO, tad Vidurio RytA? Europa turAi??jo parodyti savo pritarimAi?? VaA?ingtonui. Bet A?ekija jau buvo NATO narAi??… Pokariniai padariniai Irake liAi??dni dAi??l kilusios politinAi??s ir moralinAi??s sumaiA?ties. Skandalas Abu Graibo kalAi??jime, nesuskaiA?iuojamos beprasmAi??s irakieA?iA? civiliA?, o ir amerikieA?iA? kareiviA? A?Ai??tysai??i?? Be to, masinio naikinimo ginklas taip ir nebuvo rastasai??i??

Na, bet grA?A?kime A? zlata Praha. Ladislavai, esate knygos ai??zIntelektualai ir komunizmo idAi??jaai??? autorius. Kaip vertinate A?ekoslovakijos liustracijos praktikAi?? po 1989-A?jA?? Ar Havelas pritarAi?? A?iam projektui kaip Prezidentas? PavyzdA?iui, Michnikas buvo prieA? liustracijAi?? Lenkijoje, matyt, atleido tiems, kurie persekiojo Vidurio RytA? Europos disidentus. Kurio iA? jA? poelgis Jums atrodo teisingesnis?

L. Cabada. AiA?kios pozicijos liustracijos klausimu Havelas nepareiA?kAi??. Viena vertus, jis bendradarbiavo su daugeliu asmenA?, kuriuos liustracija bAi??tA? palietusi tiesiogiai (kalbu apie premjerAi?? MariA?nAi?? A?alfAi??, o ypaA? apie gynybos ministrAi?? MiroslavAi?? VacekAi??). Antra vertus, jis grieA?tai kritikavo buvusius komunistus ai??zaparatA?ikusai???, kuriA? nemaA?a dalis pavirto ultraliberaliais kapitalistais. Vis dAi??lto Havelas, kaip ir nemaA?ai kitA? praeityje garsiA? disidentA? (pavyzdA?iui, vidaus reikalA? ministras Janas Rumlas, dalyvavAi??s pradiniame liustracijos A?gyvendinimo etape), neprieA?taravo tokiam apsivalymui, nors kai kurie, tarkime, Petras Pithartas ar Petras Uhlas, kritikavo liustracijos idAi??jAi??. ManyA?iau, Havelas rado asmeninA? bAi??dAi??, kaip atleisti buvusiems komunistams, tarp jA? ir sovietinio reA?imo gynAi??jams 1968-aisiais, bet jis puikiai A?inojo, kad visuomenei A?engti tokA? A?ingsnA? nebus lengva.

T. Kavaliauskas. 2005 m. netekome Jono Pauliaus II, kuris dar sovietmeA?iu uA?stojo visA? ai??zapleistAi??ai??? Vidurio EuropAi??. Neseniai (2011-12-18) A?is strateginis regionas, anksA?iau vadintas ai??zpavogtais Vakaraisai??? (pagal Milano Kunderos garsiosios esAi?? ai??zVidurio Europos tragedijaai??? pirminA? pavadinimAi??), prarado VA?clavAi?? HavelAi??. Pirmasis buvo konservatyvus katalikas, o antrasis ai??i?? politinis lyderis, liberalus mAi??stytojas, iA?kilus komunizmo laikA? disidentas, undergroundo raA?ytojas. Jonas Paulius II rAi??mAi?? ne tik Lenkijos SolidarnoAi??Ai??, bet ir A?ekijos disidentus, nors A?iuos tikriausiai labiau simboliA?kai…

PopieA?ius, lankydamasis Prahoje sovietmeA?iu, pabrAi??A?Ai??, kad raA?ytojai ir kiti menininkai yra A?ekoslovakijos sAi??A?inAi??. Havelas dalyvavo tame susitikime, klausAi??si pontifiko kalbos, paspaudAi?? jam rankAi??. Ar Jonas Paulius II uA?mezgAi?? tokius pat artimus santykius su Havelu, kokie jA? siejo su Lechu WaAi??Ai??sa? O gal vizitas Prahoje buvo tik simbolinis, be jokio konkretaus tAi??stinumo?

J. DAi??deA?ek. Jono Pauliaus II vizitas Prahoje buvo labai svarbus A?vykis. TaA?iau A?ekija yra giliai ateistinAi?? A?alis, todAi??l daugumai A?ekA? tai buvo protesto prieA? komunizmAi?? simbolis, bet gal ne visai simbolizavo tikrAi??jAi?? laisvAi??, mat KatalikA? baA?nyA?ios vaidmuo A?ekijos istorijoje buvo A?iaurus, despotiA?kas, tokia pozicija iki A?iol laikoma nesAi??A?ininga.

Ai??iame kontekste Havelas suvokAi?? ne tiek religinAi??, kiek grynai pilietinAi?? popieA?iaus vizito svarbAi??. BAi??damas puikus A?mogus, A? viskAi?? A?velgiantis filosofiA?kai, jis sugebAi??jo sutelkti A?vairias pasiprieA?inimo kryptis, dirbo tiek su undergroundu, tiek su buvusiais komunistais, tiek su jaunimu, tiek su religingais A?monAi??mis. Pasikliaudamas atviru mAi??stymu, vengdamas iA?ankstiniA? nuostatA?, jis suvienijo visus (ar beveik visus) rezistencijos bAi??dus. Po AksominAi??s revoliucijos disidentA? veikla neteko prasmAi??s, na, bent jau laikinai… Tikslas buvo pasiektas.

Havelas daug metA? mAi??gino suvaldyti demokratijos gaivalAi?? A?ekijos Respublikoje. Paradoksalu, bet paaiA?kAi??jo, kad tai kur kas sudAi??tingiau negu bAi??ti rezistencijos lyderiu.

L. Cabada. Jonas Paulius II ir VA?clavas Havelas atliko iA?skirtinai svarbA? vaidmenA? pasiprieA?inimo procese, griaudami nedemokratinius reA?imus Vidurio RytA? Europoje, pasinAi??rusioje A? vadinamAi??jA? socialistinA? realizmAi??. Vis dAi??lto joks veiksmA? koordinavimo ai??zplanasai??? tarp A?iA? asmenybiA? neegzistavo, veikiau juodu skyrAi?? gilus ideologinis plyA?ys. Havelas buvo linkAi??s A? libertarizmAi??, arba kairA?jA? liberalizmAi??, elgAi??si kaip laisvamanis, tAi?? rodo ir asmeninAi?? jo laikysena tokiA? institutA? kaip A?eima ar valstybAi?? atA?vilgiu (ypaA? krito A? akis, kad pirmaisiais jo prezidentavimo mAi??nesiais Prahos pilis tapo ai??zanarchijosai??? vieta). PopieA?ius, A?inoma, atstovavo gerokai konservatyvesnei pusei. Kita vertus, jie abu laikAi??si poA?iAi??rio, kad reikia ne tik A?tvirtinti demokratijAi?? komunistiniuose Vidurio Rytuose, bet ir reformuoti (liberalA?) kapitalizmAi?? Vakaruose. Pagal tai, kaip A?sivaizdavo A?iuolaikinAi??s demokratijos raidAi??, abu priskirtini prie idealistA?.

A?ekoslovakijos ir Vidurio RytA? Europos laisvAi??s sAi??jAi??dA?iams Havelas padarAi?? didA?iulA? poveikA?, nes tai asmenybAi??, gebAi??jusi suartinti labai skirtingas ideologines pozicijas (pradedant reformuotais komunistais, baigiant Pinocheto reA?imo rAi??mAi??jais). Jis buvo toks A?taigus, kad visAi?? tAi?? nestabiliAi?? prieA?taringiausiA? nuomoniA?, skirtingiausiA? A?sitikinimA? ai??zfaunAi??ai??? atvedAi?? A? pergalAi?? per pirmuosius porevoliucinius rinkimus. Tik po to Pilietinis forumas iA?iro. ManyA?iau, ta pergalAi?? sukAi??rAi?? puikias pradines sAi??lygas tolesniems demokratijos A?ingsniams, nepaisant problemA?, kuriA? apstu ne tik A?ekijoje. Po 1989-A?jA? annus mirabilis Havelas plaA?iai diskutavo apie visas svarbiausias pastarA?jA? deA?imtmeA?iA? problemas.

T. Kavaliauskas. Dokumentiniame filme ai??zPilietis Havelasai??? (ObA?an Havel) senyvo amA?iaus A?ekas gatvAi??je groja akordeonu ir dainuoja: ai??zTegul Dievas apsaugo mAi??sA? HavelAi??, visa tauta jA? iA?rinko.ai??? Ai??ie A?odA?iai rodo lyg ir visuotinA? palaikymAi??, bet ar tikrai A?ekai dAi??l to sutaria?

J. DAi??deA?ek. Kiek A?inau, daug kas iA? literatA? raA?Ai?? dainas apie jA?. DaA?nai tai buvo vien pelno vaikymasis, mat po AksominAi??s revoliucijos kai kurie menininkai mAi??gino Havelo A?eA?Ai??lyje A?gyti gerAi?? reputacijAi?? ir tapti A?A?ymAi??s. O A?ekijos visuomenAi??s sutarimas dAi??l Havelo lyderystAi??s buvo gana trumpalaikis ai??i?? dveji ar treji metai po reA?imo pasikeitimo, ne ilgiau. Po to ai??zprasikaltAi??ai??? A?monAi??s susigaudAi??, kad naujasis Prezidentas, nors buvAi??s disidentA? lyderis, jA? nebaus, nesigriebs egzekucijA?, tad netikAi??tai jis tapo 50 proc. A?ekA? blogAi??ja sAi??A?ine. BuvAi?? senojo reA?imo kolaborantai, komunistA? partijos nariai ir net skundikai, A?duodavAi?? kitaminA?ius slaptosioms tarnyboms, ramiausiai dalyvavo demokratiniuose rinkimuose. NeapkAi??sti blogosios sAi??A?inAi??s yra labai natAi??ralu, kaip ir uA?gniauA?ti jAi?? pasAi??monAi??je. Havelas buvo tiesiog etiA?kai pernelyg geras, pernelyg tobulas, palyginti su dauguma, net su jo bendraA?ygiais…

L. Cabada. Taip, po 1989-A?jA? tik pirmuosius keletAi?? metA? daugmaA? visiems Havelas atrodAi?? iA?vaduotojas ir demokratiniA? reformA? garantas. Yra dvi pagrindinAi??s prieA?astys, kodAi??l situacija pasikeitAi??. Pirma, didelAi?? visuomenAi??s dalis nepalaikAi?? Havelui svarbiA? idAi??jA?, tokiA? kaip kova su komunizmu (ypaA? prieA?inosi tie, kurie ankstesniais deA?imtmeA?iais buvo aktyvAi??s komunistA? partijos nariai), proamerikietiA?ka laikysena (A?ekA? poA?iAi??ris A? JAV vis dar smarkiai paveiktas komunistA? ai??zantiimperialistinAi??sai??? retorikos, simpatijA? Amerikai pas mus gerokai maA?iau negu, pavyzdA?iui, Lenkijoje), apolitiA?kos politikos politika (tai amA?ina revoliucija, Havelui esant jos arbiter elegantiarum) ir t. t. Antra, Havelas, kaip ir kiti pagrindiniai A?aidAi??jai, ypaA? VA?clavas Klausas, privalAi??jo atlikti tam tikrAi?? politinA? vaidmenA? ai??i?? kiekvienas turAi??jo A?rodinAi??ti esAi??s pats geriausias. Kitaip tariant, nebuvo konsensuso dAi??l demokratijos supratimo, todAi??l daugumos principAi?? jie stengAi??si taikyti kaip galAi??dami daA?niau. Havelo A?vaizdA? ypaA? sumenkino jo nusistatymas prieA? kai kuriuos politinius A?alies veikAi??jus (pirmiausia KlausAi??). A?ia nevertinu, ar Prezidentas buvo teisus, ar ne, kalbu tik apie tokiA? A?ingsniA? poveikA? vyraujanA?ioms nuotaikoms ir vieA?ajai nuomonei.

T. Kavaliauskas. Ai??domu, kad Havelas, net eidamas aukA?A?iausio valstybAi??s asmens ai??i?? Prezidento ai??i?? pareigas, sugebAi??jo likti autentiA?kas, iA?saugojo undergroudinio intelektualo A?vaizdA?. Na, pavyzdA?iui, kai Rolling Stones su Mikeai??i??u Jaggeriu koncertavo Prahoje, Havelas, apsivilkAi??s odine striuke, sAi??dAi??damas tarp A?iAi??rovA?, iA?lenkAi?? taurelAi?? prieA? filmavimo kameras. O kai atvyko Billas Clintonas, jiedu grojo dA?iazo vakarAi??lyjeai??i??

Havelas, regis, buvo puikus pavyzdys, kaip suderinti du prieA?taringus vaidmenis ai??i?? oficialaus Prezidento ir undergroundinio intelektualo. Ai??is klausimas neapsiriboja vien Havelo asmenybe. Juk A?inome, kad tapAi?? politikais, uA?Ai??mAi?? A?takingAi?? postAi??, A?monAi??s labai daA?nai pasikeiA?ia, apsimeta esantys visai kitokie negu buvo iki tol. Ar Havelas ai??i?? ryA?ki iA?imtis iA? taisyklAi??s? Ar galima teigti, kad jis buvo du viename ai??i?? ir menininkas, ir politikas?

J. DAi??deA?ek. Taip, galima drAi??siai sakyti, kad Havelas buvo du viename ai??i?? menininkas ir politikas. Daug kas aiA?kindavo, esAi??, bAi??damas raA?ytojas, jis yra prastas prezidentas, o bAi??damas politikas, jau neberaA?o pjesiA? taip gerai, kaip anksA?iau… Tad po deA?imties jo prezidentavimo metA? atsirado tendencingai stiprus poreikis turAi??ti ai??ztikrAi??ai???, ai??zrimtAi??ai??? valstybAi??s vadovAi??.

L. Cabada. Jau minAi??jau, kad Havelas kilAi??s iA? libertarinio disidentiA?kumo, todAi??l net Prahos pilyje mAi??gino likti kuo autentiA?kesnis, neformalius, kone anarchistinius A?proA?ius atsineA?Ai?? ir A? politines institucijas (drabuA?iA? stilius, ilgi plaukai ir pan.). Vis dAi??lto gana greitai, patartas, o kartais bendradarbiA? reikalavimu, Havelas pakeitAi?? A?proA?ius bent jau vieA?ojoje erdvAi??je. A?ekai ilgai A?aipAi??si iA? per trumpA? jo kelniA?,[1]* o daugumai juk nepriimtinas toks ai??zanarchizmasai???, ji tikisi ai??zreprezentatyvumoai???. Vis dAi??lto Havelas mAi??gino likti kiek A?manoma neformalesnis, autentiA?kesnis. Tuo atA?vilgiu jA? labai palaikAi?? pirmoji A?mona Olga. IA? fotografijA?, darytA? kelionAi??je po LotynA? AmerikAi??, aiA?kiai matyti, koks jam nemalonus ai??zreprezentatyvaus politikoai??? vaidmuo. Jis jauA?iasi laimingas tik iA?sinAi??rAi??s iA? oficialaus kostiumo ir tapAi??s laisvai mAi??stanA?iu A?mogumi, kuris kone vaikiA?kai mAi??gaujasi gyvenimu.

T. Kavaliauskas. Garsiojoje esAi?? ai??zBegaliA? galiaai???, paraA?ytoje gerokai iki 1989-A?jA?, Havelas vartojo terminus ai??zgyvenimas tiesojeai??? ir ai??zgyvenimas meleai???. Komunistinei ideologijai suvarA?ius A?odA?io laisvAi??, gyventi mele reiA?kAi?? apsimesti, kad neapsimeti. Deja, ir laisvAi??s laikais vis dar daug kas gyvena mele ai??i?? politikai meluoja, A?adAi??dami roA?inAi?? ateitA?, o vartotojA? kultAi??ra melAi?? pavertAi?? privalomAi??ja reklamos dalimi. Ar neturAi??tume ai??zgyvenimo meleai??? sampratos taikyti ir paA?iai VakarA? Europai, kuri demokratijos labui mAi??to bombas ant Irako ar Libijos?

J. DAi??deA?ek. Gyvenimo mele situacija, apskritai paAi??mus, nedaug pasikeitAi??. Havelas viename iA? savo interviu Laisvosios Europos radijui sakAi??, kad komunistA? aparato lyderis turi daug panaA?umA? su kapitalistA? vadybos grupAi??s pirmininku. TaA?iau gyvendami demokratijos sAi??lygomis mes bent jau turime galimybAi?? vieA?ai tam prieA?tarauti. MAi??sA? atsakomybAi?? testuojama kasdien, ypaA? jei uA?imame pareigas, susijusias su lemtingais sprendimais, kaip tAi?? darAi?? Havelas. NAi??ra abejonAi??s, kad jam buvo nelengva stoti Busho pusAi??n, kai teko apsisprAi??sti dAi??l keleto pasaulyje A?siplieskusiA? konfliktA?, bet tokia yra politika, ji verA?ia, pasak FranAi??ois Mitterandai??i??o, iA? dviejA? blogybiA? pasirinkti maA?esnAi??.

L. Cabada. VisiA?kai sutinku, kad apibAi??dinimAi?? ai??zgyvenimas meleai??? galAi??tume taikyti ir A?iandien, bet jis labiau tinka bendram tiek visuomenAi??s, tiek politikos kontekstui. A?inoma, politikus (kai kuriuos) galima paminAi??ti kaip puikA? ai??zgyvenimo meleai??? pavyzdA?, taA?iau viskAi?? pernelyg supaprastintume, ignoruodami bendras tendencijas. Daugumoje Europos A?aliA? didesnAi?? visuomenAi??s dalis per rinkimus balsuoja uA? politikus, A?adanA?ius ai??zrojA? A?emAi??jeai???. NemaA?ai valstybiA? iA?leidA?ia daugiau negu turi, vadinasi, gyvena kitA? kartA? sAi??skaita. Taigi populistiniai paA?adai, nevarA?omas vartojimas yra kur kas patrauklesni uA? ai??zgyvenimAi?? tiesojeai???.

T. Kavaliauskas. Prahoje, netoli nuo A?ekA? PEN centro, yra kavinAi??, kurioje raudonmeA?iu rinkdavosi disidentai, puoselAi??jantys undergroundo kultAi??rAi??. Ar A?i istorinAi?? vieta A?iandien skirta tik turistams, ar ji vis dar traukia buvusius disidentus, nes kelia stipriAi?? nostalgijAi??, primindama ai??zsamizdatoai??? laikus ir nuolatinAi?? rizikAi???

J. DAi??deA?ek. Mes, menininkai, buvAi?? disidentai, laisvai mAi??stantys A?monAi??s, nejauA?iame jokios nostalgijos seniems laikams, nebent savo jaunystei… DidA?iausias ir labiausiai netikAi??tas pokytis yra tai, kad praradome nuoA?irdA?ius tarpusavio santykius. LiAi??desys dAi??l tos prarasties retkarA?iais pastAi??mAi??ja apsilankyti A?ioje A?A?ymioje vietoje…

L. Cabada. ManyA?iau, kasdieniniame gyvenime niekas nostalgijos nejauA?ia. Bet Havelo mirtis ir apeigos, susijusios su jo laidotuvAi??mis, parodAi??, kad disidentiA?kumas, jo vertybAi??s, laisvAi??s ir geresnio (ne ekonominiu atA?vilgiu) gyvenimo troA?kimas vis dar neiA?sitrynAi??s iA? kolektyvinAi??s atminties. Kita vertus, pasak A?ekA? disidentizmo guru FrantiA?eko StA?reko-A?uA?o, pasiprieA?inimas ypaA? stiprus ir gyvybingas bAi??na tada, kai oficialusis gyvenimas tampa visiA?kai nepakenA?iamas. Nepaisant paA?iA? negatyviausiA? A?iandieninAi??s demokratijos aspektA?, jos negalima nAi?? lyginti su okupacijos deA?imtmeA?iais, ypaA? po 1968-A?jA?.

T. Kavaliauskas. Menininkas Davidas A?ernyai??i??s garsAi??ja A?vairiausiomis akcijomis, pavyzdA?iui, sovietA? tankAi?? nudaA?Ai?? roA?ine spalva ai??i?? potekstAi?? aiA?ki: okupacija baigAi??si, tankai nuo A?iol yra tik A?aislai. 1990-aisiais vyriausybAi?? A?sakAi?? perdaA?yti jA? ankstesne maskuojamAi??ja spalva. Ai??domu, kodAi??l? Juk tada A?ekoslovakija buvo jau nepriklausomaai??i??

Ar roA?inis tankas, tas pink tank, vis dar uA?ima svarbiAi?? vietAi?? okupacijos laikA? atmintyje? To klausiu, nes 2011-A?jA? vasarAi?? vieA?Ai??damas Prahoje ai??zLaisvAi??s savaiA?iA?ai??? dienomis maA?iau Vltavos upAi??je ant plausto plAi??duriuojanA?iAi?? roA?inio tanko imitacijAi??ai??i??

J. DAi??deA?ek. Ai??iandien tai ai??i?? Davido A?ernyai??i??o sukurtas rinkodaros triukas. AnksA?iau, tuoj po revoliucijos, tokie veiksmai, A?inoma, turAi??jo svarbA? politinA? atspalvA?.

L. Cabada. Mano nuomone, A?is konkretus veiksmas susijAi??s su tuo tarpsniu, kai A?lugo komunistinis reA?imas, bet dauguma gyventojA? to jau nebepamena. A?inoma, anuomet tai buvo svarbus iA?svajotos laisvAi??s simbolis, sovietiniA? pabAi??klA? karikatAi??ra, kuria tyA?iojamasi iA? be iA?lygA? teigiamo SSRS, esAi?? iA?vadavusios A?ekoslovakijAi?? per AntrAi??jA? pasaulinA? karAi??, vaidmens.

T. Kavaliauskas. Lietuvoje ta tema sakydavome: iA?vadavo, bet pamirA?o iA?eitiai??i?? DAi??koju uA? pokalbA?.